Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.01.23)

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

25 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAPILDYMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO

 

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAPILDYMO IR PAKEITIMO

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37-1

IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3,

27, 37(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ

PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

 

  Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 metų sausio 1 dienos.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO

45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 *** Pabaiga ***

 

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

                 VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO

 

                        Į S T A T Y M A S

 

 

 

 

                 I SKYRIUS. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Valstybinis socialinis draudimas

 

     Valstybinis   socialinis   draudimas  -  valstybės nustatytų

socialinių    ekonominių priemonių sistema,  teikianti

apdraustiesiems   Respublikos   gyventojams,  taip   pat įstatymo

numatytais   atvejais   apdraustųjų   šeimų   nariams   gyvenimui

reikalingų lėšų ir paslaugų, jei jie negali dėl įstatymo numatytų

priežasčių apsirūpinti  iš darbo  ir kitokių  pajamų  arba    dėl

įstatymo numatytų   svarbių   priežasčių turi papildomų  išlaidų.

Įgyvendinant valstybinį socialinį draudimą, dalyvauja draudėjų ir

draudžiamųjų interesus ginančios organizacijos.

 

     2 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo

                    reguliavimas

 

     Valstybinį  socialinį   draudimą  reguliuoja   šis  ir  kiti

Lietuvos Respublikos  socialinio aprūpinimo  įstatymai, taip  pat

Valstybinių  socialinio   draudimo  pensijų  įstatymas,  Lietuvos

Respublikos   Vyriausybės   tvirtinami   Valstybinių   socialinio

draudimo  pensijų  skyrimo  ir  mokėjimo  nuostatai,  Valstybinio

socialinio draudimo  pašalpų  nuostatai,  Valstybinio  socialinio

draudimo  įstaigų  nuostatai,  taip  pat  Valstybinio  socialinio

draudimo  fondo   biudžeto   sudarymo   ir   vykdymo   taisyklės,

Savanoriškojo valstybinių socialinio pensijų draudimo taisyklės.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     3 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo rūšys

 

     Lietuvos   Respublikoje    nustatomos   tokios   valstybinio

socialinio draudimo rūšys:

     1) pensijų  draudimas, kai  draudžiama pensijoms, numatytoms

Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme;

     2) ligos  ir motinystės  draudimas, kai  draudžiama ligos ir

motinystės (tėvystės)  pašalpoms, numatytoms  šio  įstatymo  6-17

straipsniuose,  taip  pat  laidojimo  pašalpoms,  numatytoms  šio

įstatymo 20-22 straipsniuose;

     3) draudimas  kompensacijoms,  numatytoms  šio  įstatymo  26

straipsnyje;

     4) draudimas  nuo nedarbo, kai draudžiama bedarbio pašalpoms

pagal Gyventojų  užimtumo įstatymą. Iš šio draudimo lėšų taip pat

kompensuojama už  kitas nedarbo  priemones,  numatytas  Gyventojų

užimtumo įstatyme;

     5)  draudimas   nuo  nelaimingų   atsitikimų  gamyboje,  kai

draudžiama pašalpoms  suluošinimo darbe  ir profesinių  susirgimų

atvejais ir  kitoms išmokoms,  numatytoms Draudimo nuo nelaimingų

atsitikimų darbe įstatyme.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

 

 

     4 straipsnis. Asmenys, draudžiami valstybiniu socialiniu

                   draudimu

 

     Asmenų, draudžiamų  kiekvienos rūšies  draudimu, kategorijas

nustato atitinkami  įstatymai, reguliuojantys tos rūšies draudimo

tvarką.

     Šio įstatymo nustatyta tvarka privalomai draudžiami:

     1)  asmenys,   dirbantys  pagal  darbo  sutartis,  taip  pat

dirbantys narystės  pagrindais renkamose  institucijose,  ūkinėse

bendrijose,   žemės    ūkio   bendrovėse    arba    kooperatinėse

organizacijose ir gaunantys atlyginimą už darbą;

     2) individualių  (personalinių) įmonių  savininkai ir  jiems

Vyriausybės nustatyta  tvarka prilyginti  savarankiškai dirbantys

asmenys;

     3)  ūkininkai   ir  dirbantys  ūkyje  pilnamečiai  jų  šeimų

nariai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     5 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo stažas

 

     Valstybinio socialinio   draudimo stažas  - tai  laikas, kai

asmuo pats   mokėjo ar  už  tą  asmenį  buvo  mokamos valstybinio

socialinio draudimo  įmokos, taip  pat kiti laikotarpiai, kuriuos

valstybinio   socialinio  draudimo stažui  prilygina  galiojantys

įstatymai.

 

 

 

      II SKYRIUS.  VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPOS

 

                       1. Ligos pašalpa

 

 

     6 straipsnis. Ligos pašalpos skyrimo atvejai

 

     Ligos pašalpa skiriama:

     1) atsiradus nedarbingumui dėl ligos ar traumos;

     2) susirgus šeimos nariui, kurį būtina slaugyti;

     3) epideminių situacijų atvejais;

     4) esant proteziniame-ortopediniame stacionare;

     5) laikinai  perkėlus į  kitą darbą  dėl susirgimo profesine

liga, tuberkulioze arba dėl užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiojimo.

     Ligos  pašalpa  kaip  nedarbingumo   dėl  ligos  atveju   (1

punktas)   taip   pat   skiriama   iškilus   būtinybei    gydytis

tuberkuliozės arba kitoje sanatorijoje, į kurią siunčiama  baigti

gydymą  po  sunkaus  susirgimo,  įrašyto  į Sveikatos apsaugos ir

Socialinės apsaugos ministerijų tvirtinamą sąrašą (24  straipsnio

trečioji dalis).

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     7 straipsnis. Teisė į ligos pašalpą

 

     Teisę į  ligos  pašalpą turi  apdraustieji,  išvardinti  šio

įstatymo  4 straipsnio  1 punkte,  jei  jie  dėl šio  įstatymo  6

straipsnyje  numatytų priežasčių yra palaisvinami  nuo darbo   ar

tarnybinių pareigų ir  dėl to  praranda savo  darbo  pajamas. Šią

teisę jie įgyja  nuo  pirmosios  darbo  (draudimo) dienos.

     Pašalpa bendrąja  tvarka mokoma, jei teisė ją gauti atsirado

darbo laikotarpiu   (įskaitant bandomąjį  laiką  ir atleidimo  iš

darbo dieną),   taip pat  trijų kalendorinių dienų po savanoriško

išėjimo iš  darbo arba  atleidimo su teise gauti išeitinę pašalpą

laikotarpiu.

     Asmenys,  kurie  buvo  draudžiami   pagal  šio  įstatymo   4

straipsnio 1 punktą ir neteko  darbo, turi teisę į ligos  pašalpą

dėl ligos arba traumos (6 straipsnio 1 punktas), jei jie  prarado

darbingumą laikotarpiu,  kuriuo pagal  įstatymus mokama  išeitinė

pašalpa,  visas  uždarbis  arba  jo  dalis ir yra nedarbingi šiam

laikotarpiui pasibaigus.

     Pagrindas  skirti   ligos  pašalpą   yra  nustatyta   tvarka

išduotas nedarbingumo pažymėjimas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     8 straipsnis. Ligos pašalpos mokėjimo trukmė

 

     Apdraustiesiems,   netekusiems   darbingumo  dėl  ligos arba

traumos (6   straipsnio 1  punktas)   šio įstatymo  7 straipsnyje

nurodytais laikotarpiais,  ligos  pašalpa  mokama  nuo  pirmosios

darbingumo netekimo  dienos (neskaitant  dienų,  už  kurias  buvo

gauta išeitinė pašalpa arba uždarbis)  iki  darbingumo  atstatymo

arba iki invalidumo pripažinimo.

     Ligos  pašalpa  už pirmąsias  dvi kalendorines  nedarbingumo

dėl ligos,  nelaimingo atsitikimo darbe, susirgimo profesine liga

ar kitokio  sveikatos  pakenkimo,  susijusio  su  darbu,  dienas,

išskyrus motinystės  pašalpą už nėštumo ir gimdymo laikotarpį bei

šeimos nario  slaugos pašalpą, moka darbdavys iš savo lėšų. Ligos

atveju ši  pašalpa turi  būti ne  mažesnė  kaip  80  procentų,  o

nelaimingo atsitikimo  darbe, susirgimo profesine liga ar kitokio

sveikatos pakenkimo, susijusio su darbu, atveju - ne mažesnė kaip

100   procentų   jos   gavėjo   vidutinio   mėnesinio   uždarbio,

apskaičiuoto pagal  paskutinių trijų mėnesių darbo užmokestį. Nuo

trečios kalendorinės  nedarbingumo dienos ligos pašalpa mokama iš

Valstybinio socialinio  draudimo fondo  ir yra  šio  įstatymo  10

straipsnyje nurodyto dydžio.

     Laikiniems ir  sezoniniams    darbuotojams,      netekusiems

darbingumo sutarties  galiojimo laikotarpiu, pašalpa dėl bendrojo

susirgimo mokama  ne ilgiau kaip trisdešimt kalendorinių dienų po

darbo sutarties galiojimo pabaigos.

     Susižalojus   darbe,    susirgus   profesine    liga    arba

tuberkulioze, asmenims,  dirbantiems pagal laikinojo ar sezoninio

darbo sutartį,  pašalpa mokama  šio straipsnio  pirmojoje  dalyje

nustatyta tvarka.

     Dirbantiems  invalidams   ligos  pašalpų   mokėjimo   trukmė

nustatoma Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatuose.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

 

 

     9 straipsnis. Ligos pašalpa atostogų metu

 

     Atsiradus laikinajam  nedarbingumui  dėl  ligos  ar  traumos

kasmetinių   apmokamų   atostogų  metu,  pašalpa mokama  už visas

sirgtas darbo dienas, patvirtintas nedarbingumo pažymėjimu.

     Atsiradus laikinajam nedarbingumui neapmokamų atostogų metu,

pašalpa mokama  nuo tos  dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti

dirbti.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     10 straipsnis. Ligos pašalpos dydis

 

     Ligos pašalpa  mokama 80  procentų kompensuojamojo  uždarbio

dydžio.

     Jei laikinasis  nedarbingumas trunka  ilgiau kaip trisdešimt

kalendorinių dienų,  nuo trisdešimt pirmosios mokama 100 procentų

kompensuojamojo uždarbio dydžio laikinojo nedarbingumo pašalpa.

     Susižalojus  darbe  ar  susirgus  profesine  liga,  taip pat

asmenims,    dalyvavusiems   likviduojant   Černobylio   atominės

elektrinės   avarijos   padarinius,   ligos  pašalpa  mokama  100

procentų kompensuojamojo uždarbio dydžio.

     Ligos  pašalpa,  skiriama  pagal  6  straipsnio 1-4 punktus,

negali būti  mažesnė už  Lietuvos Respublikos  įstatymų nustatytą

darbo  užmokesčio  minimumą,  apskaičiuotą  proporcingai  dirbtam

laikui arba atliktam darbui.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

 

     11 straipsnis. Kompensuojamasis uždarbis pašalpai

                    skaičiuoti

 

     Kompensuojamasis  uždarbis  ligos  ir  motinystės (tėvystės)

pašalpoms yra skaičiuojamas  pagal visose darbo  vietose gaunamas

pajamas,   nuo   kurių   skaičiuojamos   privalomojo  valstybinio

socialinio   draudimo   įmokos.      Kompensuojamasis    uždarbis

apskaičiuojamas  pagal  Valstybinio  socialinio  draudimo pašalpų

nuostatus.  Visais  atvejais  kompensuojamasis  uždarbis pašalpai

skaičiuoti  negali  viršyti  Statistikos  departamento  skelbiamo

užpraeito mėnesio vidutinio darbo užmokesčio trijų dydžių sumos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

 

     12 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, pašalpa nemokama

 

     Ligos pašalpa nemokama:

     1) asmenims, laikinai nedarbingiems dėl traumų, gautų darant

nusikaltimus;

     2) asmenims,  sužalojusiems savo  arba    savo    globotinių

sveikatą,   kad    išvengtų   darbo   ar   kitokių   pareigų arba

apsimetusiems sergančiais (simuliantams);

     3) asmenims,  kurių laikinojo  nedarbingumo       tiesioginė

priežastis   -    alkoholio,  narkotinių arba  toksinių  medžiagų

vartojimas.

     Tuo  atveju,  kai   savanoriškai  gydomasi  stacionare   nuo

alkoholizmo,  narkomanijos  ar   toksikomanijos,  ligos   pašalpa

mokama  ne  ilgiau  kaip   keturiolika  kalendorinių  dienų   per

kalendorinius metus.

     Asmenims, pažeidžiantiems     gydytojo  nustatytą  gydymo ir

slaugos režimą,  be   svarbių   priežasčių  neatvykstantiems  pas

gydytoją  arba   į  įstatymo  nustatytą  darbingumo  patikrinimą,

pašalpa Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų numatyta

tvarka gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     13 straipsnis. Ligos pašalpa šeimos nariui slaugyti

 

     Pašalpa sergančiajam  šeimos nariui  slaugyti mokama,  jeigu

gydytojo nurodymu būtina ligonį slaugyti.

     Slaugant   šeimos   narį,  pašalpa   mokama  ne  ilgiau kaip

septynias kalendorines dienas.

     Slaugant sergantį  iki keturiolikos  metų  amžiaus    vaiką,

pašalpa mokama ne ilgiau kaip keturiolika kalendorinių dienų.

     Slaugant  stacionare  sergantį iki  septynerių  metų  vaiką,

taip pat  vaiką iki  keturiolikos metų, sergantį onkohematologine

liga, po  sudėtingos operacijos,  traumos  ar  nudegimo,  pašalpa

mokama visą  slaugymo laiką,  bet ne  ilgiau kaip šimtą dvidešimt

dvi dienas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     14 straipsnis. Ligos pašalpa epideminių situacijų atveju

 

     Įvedus nustatyta  tvarka  karantino  režimą  ypač  pavojingų

infekcijų   židiniuose,  pašalpa  mokama  nušalintiems  nuo darbo

asmenims.

     Valstybiniams  gydytojams  higienistams  laikinai  nušalinus

apdraustąjį kaip užkrečiamų  ligų sukėlėją nešiotoją  ir negalint

jo  perkelti  į  kitą  darbą,  ligos  pašalpa  jam  mokama   visą

nušalinimo   nuo    darbo   laiką    ir   apskaičiuojama    pagal

kompensuojamąjį  uždarbį  tik  toje  darbovietėje,  kurioje   jis

nušalintas nuo darbo.

     Valstybiniams gydytojams higienistams įvedus vaikų įstaigose

infekcijų plitimą  ribojantį režimą ir dėl to atsiradus būtinybei

prižiūrėti vaiką, pašalpa mokama kaip šeimos nario slaugos atveju

pagal šio įstatymo 13 straipsnio antrąją dalį.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     15 straipsnis. Pašalpa, esant proteziniame-ortopediniame

                    stacionare

 

     Paguldžius apdraustąjį  į  protezinį-ortopedinį  stacionarą,

pašalpa mokama   už  visą  jame  būtą  laiką, taip pat  vykimo  į

stacionarą ir atgal laiką.

 

     16 straipsnis. Pašalpa laikinai perkėlus į kitą darbą

 

     Jeigu apdraustasis dėl profesinės ligos, tuberkuliozės, taip

pat dėl  to, kad  jis yra  užkrečiamų ligų sukėlėjų nešiotojas (6

straipsnio 5  punktas), laikinai  negali dirbti  savo darbo, bet,

nepažeisdamas paskirto  gydymo, gali  dirbti kitą darbą ir dėl to

pagal medicininę  išvadą perkeliamas  į kitą  darbą, jam  pašalpa

mokama už visą perkėlimo laiką, bet ne ilgiau kaip du mėnesius ir

tokio dydžio,    kad  gaunamas   uždarbis  ir  pašalpa  neviršytų

vidutinio uždarbio iki perkėlimo.

 

               2. Motinystės (tėvystės) pašalpa

 

     17 straipsnis. Motinystės (tėvystės) pašalpa

 

     Motinystės  (tėvystės)  pašalpa  iš  valstybinio  socialinio

draudimo lėšų skiriama vienam iš tėvų (globėjų), apdraustam pagal

šio įstatymo 4 straipsnio 1 punktą.

     Moterims, pagimdžiusioms suėjus dvidešimt aštuonioms nėštumo

savaitėms ir  vėliau, apmokama  už  septyniasdešimt  kalendorinių

dienų iki  gimdymo ir už penkiasdešimt šešias kalendorines dienas

po gimdymo  (komplikuoto gimdymo  atveju ir kai gimė daugiau negu

vienas vaikas - už septyniasdešimt kalendorinių dienų). Moterims,

pagimdžiusioms  suėjus   dvidešimt  dviems   nėštumo   savaitėms,

apmokama už  dvidešimt aštuonias  kalendorines dienas  po gimdymo

(jei kūdikis  gyvena, apmokama  už penkiasdešimt šešias dienas po

gimdymo). Už  šioje  dalyje  nurodytus  laikotarpius  mokama  100

procentų kompensuojamojo uždarbio.

     Pasibaigus  šio   straipsnio  antrojoje  dalyje  nurodytiems

laikotarpiams, vienam  iš tėvų  (vieninteliam esamam  iš tėvų  ar

globėjui), kuris  pagal Atostogų  įstatymą  yra  išleistas  vaiko

priežiūros atostogų,  mokama 60 procentų kompensuojamojo uždarbio

dydžio pašalpa,  bet ne  mažesnė kaip  nustatytas minimalus darbo

užmokestis, iki vaikui sukanka vieneri metai.

     Jei asmuo,  gaunantis šiame  straipsnyje nurodytą motinystės

(tėvystės) pašalpą,  atleidžiamas iš  darbo dėl įmonės, įstaigos,

organizacijos likvidavimo,  pašalpa mokama, jei tuo metu nemokama

išeitinė pašalpa.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

                   3. Pašalpa vaiko priežiūrai

 

     18 straipsnis. (Panaikintas)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

 

     19 straipsnis. (Panaikintas)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)

 

                      4. Laidojimo pašalpa

 

     20 straipsnis. Teisė į laidojimo pašalpą

 

     Laidojimo pašalpa  mokama, mirus  pačiam  apdraustajam    (4

straipsnis) arba jo išlaikomajam šeimos nariui.

     Mirus apdraustajam,  laidojimo  pašalpa  mokama    mirusiojo

šeimos nariams   arba tiems  asmenims,  kurie  jį  laidojo. Mirus

apdraustojo šeimos nariui, pašalpa mokama pačiam apdraustajam.

     Laidojimo  pašalpa   nemokama,   kai   laidojama   valstybės

(savivaldybės) lėšomis.

 

     21 straipsnis. Laidojimo pašalpos dydis

 

     Laidojimo pašalpa   mokama  trijų  minimalių  gyvenimo lygių

dydžio.

 

     22 straipsnis. Pašalpos išmokėjimas, mirus asmeniui,

                    turėjusiam teisę ją gauti

 

     Ligos,  nėštumo  ir  gimdymo  pašalpos,  negautos iki gavėjo

mirties  dienos,  išmokamos  kartu  su  juo  gyvenusiems   šeimos

nariams, taip  pat nedarbingiems  asmenims, kurie  buvo mirusiojo

išlaikomi.

     Pašalpa vaiko  iki trejų metų priežiūrai, negauta dėl gavėjo

mirties,  išmokama   likusiam  tėvui   arba  asmeniui,  faktiškai

auginančiam vaiką.

     Negauta pašalpa į paveldimą turtą neįtraukiama.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

          III SKYRIUS. GYDYMO IR PROFILAKTIKOS IŠMOKOS

 

 

     23 straipsnis. (Panaikintas)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

 

     24 straipsnis. (Panaikintas)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

 

 

     25 straipsnis. (Panaikintas)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350

Nr. 1-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

 

     26 straipsnis. Išlaidų transportui kompensavimas

 

     Šio įstatymo  4 straipsnyje  išvardintiems  apdraustiesiems,

gaunantiems arba  turintiems teisę  gauti  valstybinę  socialinio

draudimo pensiją,  jeigu jiems  invalidumą  nustatančių  komisijų

sprendimu pripažinta  teisė  įsigyti  specialiuosius  lengvuosius

automobilius,  kas   mėnesį  išmokama   25   procentų   mėnesinio

minimalaus gyvenimo lygio dydžio transporto išlaidų kompensacija,

nepaisant to, ar jie yra įsigiję automobilį.

     I grupės invalidams, gaunantiems arba turintiems teisę gauti

valstybinę socialinio  draudimo pensiją,  patiems  vairuojantiems

specialiuosius automobilius,  kas  mėnesį  papildomai  mokama  25

procentų mėnesinio  minimalaus gyvenimo  lygio dydžio  transporto

išlaidų kompensacija.

     Šio  straipsnio  pirmojoje  dalyje  išvardintiems  asmenims,

kuriems  dėl   sutrikusių  judėjimo   funkcijų   sunku   naudotis

visuomeniniu transportu,  mokama specialiųjų lengvųjų automobilių

arba motorinių  vežimėlių įsigijimo  ir jų  techninio  pritaikymo

išlaidų kompensacija, jeigu pagal invalidumą nustatančių komisijų

sprendimą ir  nustatytos formos  pažymą šie  asmenys  turi  teisę

įsigyti ir  gali vairuoti  šiuos  lengvuosius  automobilius  arba

motorinius  vežimėlius.   Šių  kompensacijų  mokėjimo  tvarką  ir

dydžius  tvirtina  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybė  Valstybinio

socialinio draudimo fondo tarybos teikimu.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

 

     27 straipsnis. Sąlygos, kurioms esant, gydymo ir

                    profilaktikos išmokos nemokamos

 

     Apdraustasis netenka  teisės į  26  straipsnyje  išvardintas

išmokas iš  valstybinio socialinio  draudimo lėšų  12 straipsnyje

nurodytais atvejais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

 

 

      IV SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSAI

 

 

     28 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    biudžetas

 

     Lietuvos   Respublikos   valstybinio   socialinio   draudimo

finansų  pagrindą  sudaro   savarankiškas  Lietuvos   Respublikos

valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas  į

Valstybės ir savivaldybių biudžetus.

     Lietuvos Respublikos  valstybinio socialinio  draudimo fondo

biudžetą  ir  jo  vykdymo  metinę  ataskaitą  tvirtina   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

     Lietuvos Respublikos  valstybinio socialinio  draudimo fondo

biudžetas  sudaromas  kalendoriniams  metams.   Biudžetas  ir  jo

vykdymo ataskaita skelbiami viešai Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Lietuvos Respublikos  valstybinio socialinio  draudimo fondo

biudžeto  projektą  rengia  ir  pateikia  Vyriausybei   tvirtinti

Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba.

     Lietuvos Respublikos  valstybinio socialinio  draudimo fondo

biudžeto  sudarymo   ir  vykdymo   taisykles  tvirtina   Lietuvos

Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

 

     29 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo ir

           Lietuvos Respublikos valstybės biudžetų santykiai

 

     Asignavimai  iš   Valstybės  biudžeto   skiriami,  kai   dėl

Aukščiausiosios Tarybos  priimtų įstatymų arba kitokių nenumatytų

priežasčių padidėja  socialinio draudimo  išlaidos arba  sumažėja

pajamos, o įmokų socialiniam draudimui tarifai nekeičiami.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     30 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    biudžeto pajamos

 

     Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio  draudimo  fondo

biudžeto pajamas sudaro:

     1) juridinių  bei fizinių  asmenų privalomosios  valstybinio

socialinio draudimo įmokos;

     2) Valstybinio  socialinio draudimo  fondo valdybos  veiklos

pajamos;

     3) asignavimai   iš Valstybės  biudžeto, skiriami  pagal šio

įstatymo 29 straipsnį;

     4) valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo įmokos.

     Valstybinio   socialinio  draudimo  fondo  biudžeto  pajamos

apskaitomos  atskirose   sąskaitose  pagal  Lietuvos  Respublikos

Vyriausybės nustatytus kiekvienos draudimo rūšies įmokų dydžius.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     31 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    biudžeto išlaidos

 

     Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  biudžeto  išlaidos

skirstomos  ir   apskaitomos  pagal   draudimo   rūšis.   Išlaidų

straipsnių klasifikaciją  nustato Valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     32 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    rezervas

 

     Valstybinio   socialinio    draudimo   fondui   stabilizuoti

sudaromas fondo  rezervas, kuris yra ne mažesnis kaip 15 procentų

metinės pajamų  sumos. Šis  fondas formuojamas  iš pajamų dalies,

viršijančios išlaidas.

     Jeigu  rezervo  fonde  susikaupia  20  ir  daugiau  procentų

metinės  pajamų  sumos,  Valstybinio  socialinio  draudimo  fondo

taryba turi teikti Vyriausybei siūlymus dėl įmokų tarifų mažinimo

arba išmokų didinimo.

     Rezervo lėšos  Valstybinio socialinio draudimo fondo tarybos

sprendimu gali  būti naudojamos  išlaidoms, kurių  nebuvo  galima

numatyti  tvirtinant   biudžetą,  apmokėti   ir  pajamų  laikinam

trūkumui padengti.

     Taryba privalo  užtikrinti Valstybinio  socialinio  draudimo

fondo rezervo lėšų realiosios vertės išsaugojimą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     33 straipsnis. Kasos apyvartos lėšos

 

     Valstybinio socialinio  draudimo  fondo  biudžete  sudaromos

kasos apyvartos  lėšos, būtinos  pinigų cirkuliacijai užtikrinti.

Šių lėšų dydis nustatomas tvirtinant fondo biudžetą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     34 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokos

 

     Drausdamas asmenis,  išvardintus šio įstatymo 4 straipsnio 1

punkte, darbdavys  privalo mokėti  nustatyto  dydžio  valstybinio

socialinio draudimo įmokas.

     Įmokos    skaičiuojamos    nuo    kiekvienam    apdraustajam

priskaičiuoto atlyginimo už darbą.   Atlyginimo suma, nuo  kurios

skaičiuojamos  įmokos,   negali  būti   mažesnė  kaip   kiekvieno

kalendorinio mėnesio minimalus darbo užmokestis.

     Asmenys,  išvardinti  šio  įstatymo  4  straipsnio  2  ir  3

punktuose,  valstybinio  socialinio  draudimo  įmokas moka patys.

Jie  gali  įmokų  nemokėti  (tas  laikotarpis  bus neįskaitytas į

valstybinio  socialinio  draudimo  stažą) tik tada, jeigu jie yra

Valstybinio  socialinio  draudimo fondo pensininkai, taip pat jei

yra  draudžiami  valstybiniu  socialiniu  draudimu pagal Lietuvos

Respublikos  įstatymus,  o  ūkininkai  -  už  save ir pilnamečius

šeimos  narius,  dirbančius  ūkyje,  - dar ir tuo atveju, kai šie

asmenys  turi  būtinąjį stažą pensijai gauti. Įmokų dydis bazinei

valstybinei  socialinio  draudimo  pensijai gauti apskaičiuojamas

pagal aktuarinius skaičiavimus ir tvirtinamas Vyriausybės.

     Įmokų  mokėjimo   terminus  ir  tvarką  nustato  Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)

Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

 

     35 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų

                    tarifai

 

     Bendrąjį privalomojo  valstybinio socialinio  draudimo įmokų

tarifą ir  jo dydžius  atskiroms draudimo rūšims nustato Lietuvos

Respublikos  Vyriausybė,   tvirtindama   Valstybinio   socialinio

draudimo fondo biudžetą.

     Apdraustųjų, išvardintų  šio įstatymo 4 straipsnio 1 punkte,

įmokų tarifus nustato Lietuvos Respublikos Seimas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     36 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įmokų

                    mokėjimo tvarka

 

     Valstybinio socialinio  draudimo įmokų mokėtojas (draudėjas)

pats jas apskaičiuoja ir sumoka į valstybinio socialinio draudimo

fondo biudžetą.

     Draudėjai  -  įmonės,  įstaigos  ir  organizacijos,  kuriose

dirba 4 straipsnio  1 punkte apdraustieji  asmenys, apskaičiuoja,

išskaito  ir  įmoka  į  valstybinio   socialinio  draudimo  fondo

biudžetą  iš minėtų  apdraustųjų asmenų pajamų mokamas socialinio

draudimo įmokas.

     Įmokų mokėjimo  tvarka  ir  terminai  nustatomi  Valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     37 straipsnis. Atsakomybė valstybiniam socialiniam draudimui

 

     Juridiniai  arba   fiziniai  asmenys,   dėl   kurių   kaltės

valstybinio  socialinio   draudimo   įstaigos   turėjo   išmokėti

apdraustiesiems tam  tikras išmokas  arba kurių kaltais veiksmais

buvo padaryta  kitokia  žala  valstybinio    socialinio  draudimo

turtui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.

 

     37-1 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų

                      santykiai su Lietuvos bankų įstaigomis

 

     Lietuvos  bankų  įstaigos  valstybinio  socialinio  draudimo

fondo lėšų  apyvartos operacijas  atlieka nemokamai. Atidarydamos

ūkio subjektų  sąskaitas,  bankų  įstaigos  privalo  išreikalauti

pažymą apie  ūkio subjekto  įregistravimą valstybinio  socialinio

draudimo įstaigoje,  o uždarydamos  sąskaitas, - pažymą apie tai,

kad ūkio  subjektas neskolingas  valstybinio socialinio  draudimo

fondui.  Valstybinio  socialinio  draudimo  įstaigų  reikalavimus

išieškoti valstybinio  socialinio draudimo  lėšas banko  įstaigos

vykdo   pirmiau    už   kitus    reikalavimus   ir   proporcingai

įsiskolinimams  privalomojo  sveikatos  draudimo  ir  valstybinio

socialinio draudimo fondams.

     Lietuvos  bankų   įstaigos,   pažeidusios   šio   straipsnio

nuostatas ir  padariusios žalos  valstybinio socialinio  draudimo

fondui, privalo ją atlyginti.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

Nr. 1-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)

 

     38 straipsnis. Atsakomybė už įmokų mokėjimo teisingumą

 

     Už pavėluotai  pervestas į  valstybinio socialinio  draudimo

fondą  įmokas   mokama  0,2  procento  delspinigių  už  kiekvieną

pavėluotą dieną.

     Valstybinio  socialinio  draudimo fondo taryba gali atleisti

įmones,  įstaigas   ir  organizacijas  jų  steigėjų  teikimu  nuo

delspinigių, priskaičiuotų  už pavėluotai  pervestas įmokų sumas,

mokėjimo arba atidėti šių delspinigių išieškojimo laiką, jei šios

dėl nuo  jų pačių  veiklos  nepriklausančių  priežasčių  negalėjo

laiku sumokėti įmokų į Valstybinio socialinio draudimo fondą.

     Jei įmokos  neteisėtai sumažintos,  į valstybinio socialinio

draudimo fondą  paimama visa  suma, kuria sumažintos įmokos, taip

pat dvigubos šios sumos dydžio bauda.

     Valstybinio  socialinio  draudimo fondui  laiku  nesumokėtos

draudėjų ir  jų draudžiamų  asmenų įmokos, delspinigiai ir baudos

išieškomos ne  ginčo tvarka,  bet už  ne ilgesnį  kaip paskutinių

dvejų  metų   laikotarpį.  Pirmiausiai   sumokamos  privalomosios

įmokos, po to - baudos, o vėliausiai - delspinigiai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. 1-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)

Nr. 1-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)

 

 

       V SKYRIUS. VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO VALDYMAS

 

 

     39 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo valdymo

                    sistema

 

     Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo valdymo

sistemą sudaro:

     1)  Valstybinio   socialinio  draudimo   fondo  taryba  prie

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

     2) Valstybinio  socialinio draudimo  fondo  valdyba  ir  jos

teritoriniai skyriai;

     3)  kitos   akredituotos  valstybinio   socialinio  draudimo

įstaigos;

     4) draudėjai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     40 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    taryba

 

     Valstybinio socialinio  draudimo fondui,  kaip savarankiškai

finansų ir  kredito  sistemos  grandžiai,  Lietuvos  Respublikoje

vadovauja 15  narių taryba.  Ji  sudaroma  iš  vienodo  skaičiaus

lygiateisių   narių,    atstovaujančių   apdraustųjų    interesus

ginančioms      organizacijoms       (profesinėms      sąjungoms,

susivienijimams, asociacijoms  ir kt.),  darbdavių organizacijoms

(susivienijimams, asociacijoms  ir  kt.)  bei  valstybės  valdymo

institucijoms.  Apdraustųjų   ir  darbdavių   atstovus  deleguoja

atstovaujamos  organizacijos,  o  valstybės  valdymo  institucijų

atstovus skiria  Lietuvos Respublikos  Vyriausybė. Tarybos sudėtį

tvirtina Vyriausybė.

     Tarybai vadovauja  Socialinės apsaugos  ir  darbo  ministras

arba jo įgaliotas tarybos narys.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     41 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    tarybos kompetencija

 

     Valstybinio socialinio draudimo fondo taryba:

     1)  nustato   perspektyvinius  ir   einamuosius  valstybinio

socialinio draudimo uždavinius;

     2) teikia  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybei  siūlymus  dėl

valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifų;

     3) aprobuoja  valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto

projektą  bei   jo  vykdymo   ataskaitą   ir   teikia   tvirtinti

Vyriausybei;

     4) tvirtina  darbuotojų skaičiaus  ir valstybinio socialinio

draudimo  organizavimo   išlaidų  normatyvus,   taip  pat   darbo

apmokėjimo schemas;

     5)  organizuoja   Valstybinio  socialinio   draudimo   fondo

valdybos veiklos  patikrinimus, kurie  turi būti  ne rečiau  kaip

vieną kartą per metus;

     6)  nagrinėja  ir  sprendžia  kitus  valstybinio  socialinio

draudimo klausimus.

     Tarybos  sprendimai   priimami  jos   narių  paprasta  balsų

dauguma.  Tarybos   darbas  organizuojamas   pagal   jos   pačios

patvirtintą reglamentą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     42 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    valdyba

 

     Valstybinio  socialinio   draudimo  fondo   valdyba  yra  iš

valstybinio socialinio  draudimo fondo  biudžeto  lėšų  išlaikoma

įstaiga, turinti  juridinio asmens  teises, antspaudą su Lietuvos

valstybės herbu ir sąskaitas bankuose. Valdyba:

     1)  vykdo   Lietuvos  Respublikos   valstybinio   socialinio

draudimo fondo biudžetą;

     2)  sudaro  sutartis  su  kitais  juridiniais  ar  fiziniais

asmenimis dėl  kai kurių  draudimo  funkcijų  atlikimo,  išskyrus

įmokų rinkimą;

     3) užtikrina  šiame įstatyme numatytą apdraustųjų aprūpinimą

laiku;

     4)  įstatymų   nustatyta  tvarka   organizuoja   savanorišką

valstybinį socialinį draudimą;

     5) užsiima  kita  veikla,  numatyta  Valstybinio  socialinio

draudimo įstaigų nuostatuose.

     Valdyba turi teisę:

     1) įsigyti  arba išsinuomoti  Lietuvoje ar  užsienyje turtą,

reikalingą socialinio draudimo veiklai;

     2) įsigyti vertybinių popierių ir jais disponuoti;

     3) savarankiškai  sudaryti sutartis  su Lietuvos Respublikos

ir užsienio  ūkio subjektais,  atsiskaityti už  pateiktas prekes,

atliktus darbus ir paslaugas bet kokia sutarta forma;

     4)  įstatymų   nustatyta  tvarka   steigti  įmones  veiklai,

susijusiai su socialiniu draudimu;

     5) Valstybinio  socialinio draudimo  fondo tarybos nustatyta

tvarka įgyvendinti priemones papildomoms pajamoms gauti.

     Valdybai  vadovauja  direktorius,  kurį  skiria  Valstybinio

socialinio draudimo fondo taryba.

     Valdyba  veikia   pagal  Lietuvos   Respublikos  Vyriausybės

patvirtintus Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     43 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo fondo

                    valdybos teritorinės įstaigos

 

     Rajonuose  ir  miestuose  steigiami  Valstybinio  socialinio

draudimo fondo valdybos  skyriai, kurie yra  tiesiogiai atsakingi

už:

     1) valstybinio socialinio draudimo įmokų surinkimą;

     2) pensijų išmokėjimą teisingai ir laiku;

     3) kitų  Valstybinio socialinio draudimo įstaigų nuostatuose

numatytų funkcijų vykdymą.

     Valstybinio  socialinio  draudimo   fondo  valdyba  ir   jos

teritoriniai skyriai  yra juridiniai  asmenys, turi  antspaudą su

Lietuvos Respublikos valstybinio herbo atvaizdu.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     44 straipsnis. Draudėjų pareigos

 

     Visi  draudėjai,  kurie  turi  mokėti valstybinio socialinio

draudimo įmokas  už draudžiamuosius,  išvardintus šio  įstatymo 4

straipsnio  1  punkte,  taip  pat  4  straipsnio 2 ir 3 punktuose

nurodyti  asmenys  privalo  registruotis  Valstybinio  socialinio

draudimo fondo valdybos teritoriniuose skyriuose.

     Draudėjai yra  atsakingi už  teisingą ir  laiku    atliekamą

valstybinio socialinio draudimo įmokų priskaičiavimą ir įmokėjimą

į valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą.

     Draudėjai  išmoka   apdraustiesiems  valstybinio  socialinio

draudimo     pašalpas  Valstybinio  socialinio  draudimo  pašalpų

nuostatų numatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

     45 straipsnis. Valstybinio socialinio draudimo įstaigų

                    teisė į kontrolę

 

     Akredituota vykdyti  valstybinį socialinį  draudimą  įstaiga

turi teisę patikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jos žinioje

esančios įmokos ir išmokos.

     Vykdami   valstybinio  socialinio   draudimo   kontrolę,

valstybinio socialinio draudimo įstaigų pareigūnai turi teisę:

     1)  gauti  iš  įmonių, įstaigų bei organizacijų  ir  kitų

asmenų,   įskaitant  bankus  ir  kitas  kredito  bei   finansų

įstaigas,  pareigoms atlikti reikalingas žinias bei  dokumentų

nuorašus   apie   tikrinamo  juridinio,  fizinio   asmens   ar

neturinčio juridinio asmens teisių asmens turtą bei pajamas;

     2)  norėdami  nustatyti, kaip draudėjas  vykdo  prievoles

valstybinio   socialinio  draudimo  fondui,   be   išankstinio

įspėjimo,  pateikę  tarnybinį pažymėjimą,   įeiti  į  draudėjo

patalpas ar teritoriją, susijusias su jo veikla (įskaitant  ir

nuomojamas),  tikrinti  darbo sąlygas, darbuotojų  skaičių  ir

panašiai.  Pareigūnas  turi šią teisę ir  tais  atvejais,  kai

veiklai bei pajamoms gauti naudojamos gyvenamosios patalpos ir

kiti  objektai.  Įmonių,  įstaigų,  organizacijų  vadovai  bei

fiziniai asmenys, trukdantys pareigūnui pasinaudoti šia teise,

traukiami   atsakomybėn   įstatymų   nustatyta   tvarka.    Be

išankstinio  įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar  teritoriją

(įskaitant  ir  nuomojamas) galima tik  draudėjo  darbo  metu.

Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;

     3)   paimti  laikinai  -  iki  30  dienų  -  iš  draudėjo

dokumentus,   fiksuojančius   darbo   pajamas,    nuo    kurių

skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat

išmokos iš valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų, palikus

dokumentų  paėmimo aktą; užantspauduoti dokumentų,  vertybinių

popierių,  pinigų  ir materialinių vertybių saugojimo  vietas,

daryti  dokumentų  kopijas arba išrašus,  žymas  ant  draudėjo

dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;

     4)   duoti   draudėjui   privalomus   vykdyti   nurodymus

valstybinio socialinio draudimo klausimais;

     5)  surašyti administracinių teisės pažeidimų  protokolus

bylose,   kurios   pagal   įstatymą   priskirtos   valstybinio

socialinio draudimo pareigūno kompetencijai;

     6)   pareikalauti   iš  draudėjo,  kad  būtų   sutvarkyta

buhalterinė apskaita;

     7)  gauti iš draudėjo paaiškinimus valstybinio socialinio

draudimo įmokų ir išmokų klausimais;

     8)  surašyti  nustatytų pažeidimų aktus  dėl  valstybinio

socialinio draudimo įmokų, baudų ir delspinigių apskaičiavimo,

žalos,   padarytos  valstybinio  socialinio   draudimo   fondo

biudžetui,  atlyginimo  arba nepriemokų  išmokėjimo  gavėjams,

taip  pat  kitų  Lietuvos  Respublikos valstybinio  socialinio

draudimo įstatymo reikalavimų vykdymo.

     Valstybinio    socialinio   draudimo    fondo    valdybos

direktorius ir jo pavaduotojai, teritorinių skyrių vedėjai  ir

jų pavaduotojai turi teisę:

     1)   išieškoti   ne  ginčo  tvarka  iš  įmonių   sąskaitų

komerciniuose    bankuose   laiku   nesumokėtas    valstybinio

socialinio draudimo įmokas bei netesybas;

     2)  duoti nurodymus bankams nutraukti pinigų išdavimą bei

pervedimą  iš  įmonių  sąskaitų,  jeigu  jos  nustatytu  laiku

nepateikė valstybinio socialinio draudimo įstaigoms finansinės

apyskaitos ar nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau  kaip  3

mėnesius,  neleidžia patikrinti socialinio draudimo įmokų  bei

išmokų  arba  kai  tikrinimo metu nustatyti  neteisingo  įmokų

apskaičiavimo faktai;

     3)   įstatymų  nustatyta  tvarka  skirti  administracines

nuobaudas. Paskirtos piniginės baudos išieškomos į valstybinio

socialinio draudimo fondo biudžetą;

     4)  kreiptis  į  visų nuosavybės formų  įmonių,  įstaigų,

organizacijų  vadovus  dėl aplinkybių  ir  sąlygų,  trukdančių

valstybinio  socialinio  draudimo  fondo  įstaigų  pareigūnams

tinkamai  atlikti pareigas. Įmonių vadovai bei kiti pareigūnai

privalo  išnagrinėti  valstybinio  socialinio  draudimo  fondo

įstaigų pareigūnų nurodymus ir nedelsdami (ne vėliau kaip kitą

dieną  po  nurodymo  gavimo) pranešti  valstybinio  socialinio

draudimo fondo įstaigai apie priimtas priemones.

     Valstybinio    socialinio   draudimo    fondo    valdybos

direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę:

     1)   siūlyti   rejestro   tvarkytojui   atšaukti   įmonės

registravimą,  jeigu  ši  be  pateisinamų  priežasčių  nevykdo

socialinio   draudimo   įstaigų  pareigūnų   reikalavimų   dėl

valstybinio  socialinio  draudimo įmokų  mokėjimo,  finansinių

ataskaitų ir duomenų apie apdraustuosius pateikimo;

     2) areštuoti draudėjo turtą bei sąskaitas bankuose, jeigu

nesumokėta (nepervesta) valstybinio socialinio draudimo  fondo

įstaigoms įmokos, baudos ir delspinigiai.

     Draudėjų   ir   apdraustųjų   pretenzijas   dėl  valstybinio

socialinio  draudimo  įstaigų   pareigūnų,  vykdančių   kontrolę,

veiksmų   sprendžia   atitinkamos   įstaigos   vadovas   arba  jo

pavaduotojas,  o  dėl  pastarųjų  pareigūnų veiksmų - Valstybinio

socialinio draudimo  fondo valdyba.   Pareiškėjas,  nesutinkantis

su  Valdybos  sprendimu,  turi  teisę  per  10 dienų po sprendimo

gavimo kreiptis į teismą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)

 

 

     46 straipsnis. Ginčų, kylančių iš valstybinio socialinio

                    draudimo teisių santykių, sprendimas

 

     Ginčus  tarp  draudėjų  ir  valstybinio  socialinio draudimo

įstaigų sprendžia Valstybinio socialinio draudimo fondo  valdyba,

Valstybinis arbitražas arba teismas.

     Apdraustųjų ginčai  su draudėjais  ir valstybinio socialinio

draudimo įstaigomis   dėl pensijų,  pašalpų ir kitokio aprūpinimo

yra  sprendžiami   Valstybinių  pensijų   įstatyme,       kituose

įstatymuose, taip   pat Valstybinio socialinio  draudimo  pašalpų

nuostatuose numatyta tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS                        V.LANDSBERGIS

 

 

Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d.

     Nr. I-1336