Suvestinė redakcija nuo 2020-12-30 iki 2020-12-31
Įstatymas paskelbtas: Lietuvos aidas 1991, Nr. 107-0; Žin. 1991, Nr.17-447, i. k. 0911010ISTA00I-1336
Nauja redakcija nuo 2017-01-01:
Nr. XII-2508, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20645
LIETUVOS RESPUBLIKOS
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis
1. Šis įstatymas nustato valstybinio socialinio draudimo santykių pagrindus: valstybinio socialinio draudimo rūšis, valstybiniu socialiniu draudimu draudžiamų asmenų kategorijas, valstybinio socialinio draudimo valdymo sistemos principus ir struktūrą, valstybinio socialinio draudimo sistemos dalyvių teises, pareigas ir atsakomybę, valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, sumokėjimą ir priverstinį išieškojimą, išmokų permokų išieškojimą bei Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigų veiksmų (neveikimo) ir sprendimų apskundimo tvarką.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Apdraustieji asmenys – fiziniai asmenys, kurie šio įstatymo nustatyta tvarka valstybinio socialinio draudimo įmokas moka patys ir (ar) už juos šias įmokas moka draudėjai.
2. Automatinis draudėjų registravimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos priemonėmis automatiškai atliekamas asmenų, priklausančių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms kategorijoms, registravimas draudėjais, kai jie įgyja atitinkamą statusą.
3. Draudėjai – juridiniai asmenys, kitos organizacijos ar jų padaliniai (filialai, atstovybės), taip pat fiziniai asmenys, kurie įstatymų nustatyta tvarka privalo mokėti valstybinio socialinio draudimo įmokas.
4. Draudžiamasis įvykis – juridinis faktas, dėl kurio atsiranda teisė į valstybinio socialinio draudimo išmoką įstatymų nustatyta tvarka.
5. Draudžiamosios pajamos – visos asmens pajamos ir kitos sumos, nuo kurių šiame įstatyme nustatyta tvarka priskaičiuotos ir privalo būti įmokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, taip pat pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą asmeniui priskaičiuotos ligos (įskaitant darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokos, pagal Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymą priskaičiuotos nedarbo socialinio draudimo ir dalinio darbo išmokos.
6. Kaupiamoji pensijų įmoka – valstybės biudžeto ir dalyvio lėšomis mokama pensijų įmoka, kaupiama pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
7. Kaupiamosios pensijų išmokos – išmokos, nustatytos Pensijų kaupimo įstatyme, mokamos iš pensijų fonde asmens sukaupto pensijų turto.
8. Pensijų kaupimo bendrovė – pensijų fondų valdymo įmonė ar gyvybės draudimo įmonė, turinti priežiūros institucijos išduotą leidimą ar licenciją Lietuvos Respublikos teritorijoje verstis Pensijų kaupimo įstatyme nustatyta pensijų kaupimo veikla.
9. Savarankiškai dirbantys asmenys – individualių įmonių savininkai; mažųjų bendrijų nariai; tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų tikrieji nariai; asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (advokatai, advokatų padėjėjai, notarai, antstoliai, verslo liudijimus turintys asmenys ir kiti asmenys); fiziniai asmenys, kurie verčiasi individualia žemės ūkio veikla, kai žemės ūkio valdos ar ūkio ekonominis dydis pagal valstybės įmonės Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro atliktus skaičiavimus už praėjusių metų mokestinį laikotarpį nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. yra lygus 4 ekonominio dydžio vienetams arba didesnis (toliau – ūkininkai ir jų partneriai); šeimynos dalyviai, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos šeimynų įstatyme (toliau – šeimynos dalyviai); asmenys, gaunantys pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos (išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
10. Valstybinio socialinio draudimo įmokos (toliau – socialinio draudimo įmokos) – apdraustųjų asmenų ir (ar) jų draudėjų mokamos įstatymų nustatyto dydžio įmokos į Valstybinį socialinio draudimo fondą.
11. Valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skola – teisės aktų nustatyta tvarka laiku nesumokėta mokėtina valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir (ar) palūkanų suma.
12. Valstybinio socialinio draudimo išmokos (toliau – socialinio draudimo išmokos) – įstatymų nustatytos socialinio draudimo išmokos, į kurias, įvykus draudžiamajam įvykiui, įgyja teisę apdraustieji ir kiti įstatymų nustatyti fiziniai asmenys.
13. Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Fondo administravimo įstaigos) – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2892, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10793
14. Valstybinis socialinio draudimo fondas (toliau – Fondas) – šio įstatymo nustatyta tvarka valdomi centralizuoti tiksliniai finansiniai ir materialiniai ištekliai, kurie yra įtraukiami į apskaitą nuo valstybės ir savivaldybių biudžetų atskirtame Fondo biudžete ir yra naudojami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo bei nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniam draudimui finansuoti, valdyti ir administruoti.
15. Valstybinis socialinis draudimas (toliau – socialinis draudimas) – valstybinės socialinės apsaugos sistemos dalis, kurios priemonėmis visiškai ar iš dalies kompensuojamos apdraustiesiems asmenims ir įstatymų nustatytais atvejais jų šeimų nariams dėl draudžiamųjų įvykių prarastos darbo pajamos arba įstatymų nustatytais atvejais šioje dalyje nurodytiems asmenims išmokamos įstatymų nustatyto dydžio išmokos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
16. Vidutinis šalies darbo užmokestis (toliau – VDU) – Lietuvos statistikos departamento paskelbtas užpraeitų metų III ir IV ketvirčių ir praėjusių metų I ir II ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkis (įtraukiant ir individualiųjų įmonių darbo užmokesčio duomenis). VDU tvirtinamas atitinkamų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
3 straipsnis. Socialinio draudimo rūšys
1. Šiuo įstatymu nustatomos tokios socialinio draudimo rūšys:
6) privalomasis sveikatos draudimas.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
2. Pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo rūšys reglamentuojamos šiuo ir atskirų socialinio draudimo rūšių įstatymais. Sveikatos draudimas vykdomas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
4 straipsnis. Asmenų, turinčių darbo santykius arba santykius, savo esme atitinkančius darbo santykius, socialinis draudimas
1. Asmenys, dirbantys pagal darbo sutartis Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant komandiruotus į Lietuvos Respubliką ilgesniam negu vienų metų laikotarpiui asmenis) arba ne Lietuvos Respublikos teritorijoje, bet pagal darbo sutartis, sudarytas su Lietuvos Respublikoje registruotais draudėjais, jeigu vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais nenustatyta kitaip, asmenys, atlygintinai einantys narystės pagrindu renkamąsias ar skiriamąsias pareigas, asmenys, susiję su draudėju darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, tuo pačiu metu iš šio draudėjo gaunantys pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-624, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12340
11. Asmenys, kurie iki pereinamojo laikotarpio, nustatyto 2020 m. sausio 24 d. Briuselyje ir Londone pasirašyto Susitarimo dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos 126 straipsnyje, pabaigos buvo komandiruoti iš Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės į Lietuvos Respubliką ir kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, buvo nustatyta Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės taikytina teisė, šio straipsnio 1 dalies taikymo tikslais išlaiko savo statusą iki nustatyto komandiravimo termino pabaigos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-2050, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-18, i. k. 2019-06367
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-3387, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24533
2. Lietuvos Respublikos valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme, Lietuvos Respublikos Prezidento įstatyme, Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatyme, Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatyme, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nurodyti valstybės politikai, teisėjai, valstybės pareigūnai, valstybės tarnautojai, Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme nurodyti asmenys, kuriems darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija (toliau – deleguoti asmenys), Europos deleguotieji prokurorai, kurių socialinio draudimo įmokas moka Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, darbo užmokestį gaunantys Lietuvos Respublikos Seimo, Seimo Pirmininko, Respublikos Prezidento ar Ministro Pirmininko skiriami į pareigas asmenys draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-902, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21498
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
Nr. XIII-1391, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12061
Nr. XIII-2887, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10788
Nr. XIII-2925, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10934
3. Vidaus tarnybos sistemos pareigūnai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1391, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12061
4. Krašto apsaugos sistemos profesinės karo tarnybos kariai, taip pat kariai savanoriai, kiti aktyviojo rezervo kariai, parengtojo rezervo kariai, pašaukti į pratybas, mokymus ar vykdyti tarnybos užduočių, draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo, nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu.
5. Kriminalinės žvalgybos slaptieji dalyviai, kuriems pagal su jais sudarytas rašytines slapto bendradarbiavimo sutartis mokamas atlygis, šiose sutartyse nustatytu slapto bendradarbiavimo laikotarpiu draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
6. Asmenys, gaunantys tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, ir mažųjų bendrijų vadovai, kurie pagal Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
5 straipsnis. Savarankiškai dirbančių asmenų socialinis draudimas
1. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, kurie nėra nurodyti šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje ir gauna pajamas pagal autorines sutartis iš draudėjo – Lietuvos vieneto, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniai Lietuvos gyventojai, gaunantys pajamas iš sporto veiklos ar atlikėjo veiklos, kaip šios sąvokos apibrėžtos Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, iš draudėjo – Lietuvos vieneto, su kuriuo jie nesusiję darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais taip, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu, išskyrus atvejus, kai tokios pajamos gaunamos verčiantis individualia veikla. Nuolatiniams Lietuvos gyventojams, kurie verčiasi atitinkama (kūrybine, atlikėjo ar sporto) individualia veikla, taikomos šio straipsnio 2 dalies nuostatos. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir asmenims, kuriems, vadovaujantis Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis arba Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktai socialinio draudimo srityje.
2. Ūkininkai ir jų partneriai, šeimynos dalyviai ir asmenys, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, išskyrus tuos, kurie nurodyti šio straipsnio 3 dalyje, draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai draudžiami pensijų, ligos, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu, gavę šio įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje numatytas pajamas.
3. Asmenys, kurie verčiasi individualia veikla turėdami verslo liudijimą, draudžiami pensijų socialiniu draudimu.
4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas privalo mokėti apdraustieji asmenys ir draudėjai. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys arba už juos moka jų draudėjai. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenys socialinio draudimo įmokas moka patys.
6 straipsnis. Asmenys, draudžiami socialiniu draudimu dėl jų socialinio statuso ypatybių
1. Nesukakę Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto socialinio draudimo senatvės pensijos amžiaus (toliau – senatvės pensijos amžius) ir neturintys draudžiamųjų pajamų, valstybės tarnautojų ir profesinės karo tarnybos karių bei deleguotų asmenų sutuoktiniai – tuo laikotarpiu, kai jie gyvena užsienyje kartu su valstybės tarnautoju ar deleguotu asmeniu, jeigu pastarasis asmuo deleguotas ar valstybės tarnautojas perkeltas į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiųstas dirbti į specialiąją misiją, ar kai jie gyvena kartu su profesinės karo tarnybos kariu, jeigu profesinės karo tarnybos karys paskirtas atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiami valstybės lėšomis pensijų, motinystės, nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis atitinkamai nuo valstybės tarnautojo ar profesinės tarnybos kario 0,5 pareiginės algos arba pagal delegavimo sutartį deleguoto asmens 0,5 darbo užmokesčio, arba Respublikos Prezidento 0,5 darbo užmokesčio, o kai nurodytos 0,5 pareiginės algos ar 0,5 darbo užmokesčio suma nesiekia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, – nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Deleguotų asmenų sutuoktiniai draudžiami tik tuo atveju, jeigu deleguotam asmeniui darbo užmokestį ir nuo jo socialinio draudimo įmokas moka asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus ir neturintis draudžiamųjų pajamų Respublikos Prezidento sutuoktinis draudžiamas Respublikos Prezidento kadencijos laikotarpiu.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1391, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12061
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
2. Šeimos pasirinkimu vienas iš tėvų (įtėvių) arba asmuo, nustatyta tvarka paskirtas vaiko globėju, auginantys vaiką iki 3 metų, draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamą laikotarpį Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1391, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12061
3. Nesukakęs senatvės pensijos amžiaus vienas iš neįgalaus asmens, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis, tėvų (įtėvių) arba asmuo, paskirtas šio neįgalaus asmens globėju ar rūpintoju, slaugantys ar nuolat prižiūrintys namuose šį neįgalų asmenį (teikiantys pagalbą namuose šiam neįgaliam asmeniui), draudžiami valstybės lėšomis pensijų ir nedarbo socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu jie tuo laikotarpiu neturi draudžiamųjų pajamų, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos, arba jų pajamos mažesnės negu atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šioje dalyje nurodyti asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per atitinkamo laikotarpio kalendorinius mėnesius mažesnė už to paties laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki atitinkamo laikotarpio Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Ši nuostata taip pat taikoma vienam iš tėvų (įtėvių), globėjui ar rūpintojui, slaugančiam namuose visiškos negalios invalidą, pripažintą tokiu iki 2005 m. liepos 1 d. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis tik tuo atveju, jeigu negauna jiems patiems priklausančios socialinio draudimo pensijos, išskyrus socialinio draudimo našlių pensiją ir maitintojo netekimo pensiją, valstybinės pensijos, šalpos pensijos, socialinės pensijos arba šalpos pensijos už invalidų slaugą namuose.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-929, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21602
Nr. XIII-1961, 2019-02-12, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02744
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
4. Lietuvos Respublikos kariuomenės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai ir asmenys, atliekantys alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, valstybės lėšomis draudžiami pensijų, motinystės, nedarbo ir nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, skaičiuojant socialinio draudimo įmokas nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
5. Profesinių mokyklų mokiniai, aukštųjų mokyklų studentai ir asmenys, Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) siųsti į profesinį mokymą ar profesinę reabilitaciją, – jų profesinės veiklos praktikos įstaigoje ar įmonėje laikotarpiu, taip pat asmenys, kurie mokosi pataisos pareigūnų profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai) arba mokosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigoje ir yra pasirašę stojimo į vidaus tarnybą sutartį (kursantai), arba atlieka karo tarnybą studijuodami karo mokymo įstaigoje (kariūnai), – jų mokymosi ir pratybų laikotarpiu valstybės lėšomis draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-947, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21639
Nr. XIII-1391, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12061
6. Tradicinių ir kitų valstybės pripažintų religinių bendruomenių ir bendrijų dvasininkai ir vienuoliai valstybės lėšomis draudžiami pensijų socialiniu draudimu. Šioje dalyje nurodyti asmenys draudžiami valstybės lėšomis tik tuo atveju, kai jie neturi būtinojo pensijų socialinio draudimo stažo socialinio draudimo senatvės pensijai skirti, negauna socialinio draudimo pensijos ir kai jų draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus yra mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
7. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys draudžiami pensijų, ligos ir motinystės socialiniu draudimu valstybės lėšomis nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos tuo atveju, jeigu jie neturi draudžiamųjų pajamų. Meno kūrėjo statusą turintys darbingo amžiaus asmenys, kurių draudžiamųjų pajamų suma per kalendorinius metus mažesnė už atitinkamų metų 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumą, draudžiami sumokant valstybės lėšomis trūkstamą iki 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų sumos socialinio draudimo įmokų sumą. Draudžiant valstybės lėšomis, socialinio draudimo įmokas moka valstybės biudžeto asignavimų valdytojas pagal patvirtintus draudėjo ir apdraustojo tarifus.
8. Gaunantys darbo užmokestį asmenys, esantys socialinės ir psichologinės reabilitacijos įstaigose, jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
9. Gaunantys darbo užmokestį nuteistieji laisvės atėmimu asmenys jų darbo laikotarpiu draudžiami tik nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokas šiuo atveju privalo mokėti draudėjai.
10. Asmenys, atliekantys savanorišką praktiką Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nustatyta tvarka, savanoriškos praktikos sutarties galiojimo laikotarpiu draudžiami valstybės lėšomis nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialiniu draudimu, socialinio draudimo įmokas skaičiuojant nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos.
11. Draudimo valstybės lėšomis ypatumai, kai asmuo gali būti draudžiamas valstybės lėšomis pagal kelias šio straipsnio dalis, nustatomi Vyriausybės patvirtintose Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės).
7 straipsnis. Asmenys, galintys draustis savanoriškuoju socialiniu draudimu, ir asmenys, galintys dalyvauti pensijų kaupime
1. Lietuvos Respublikos ar Europos Sąjungos valstybės narės nuolatiniai gyventojai, ne jaunesni kaip 16 metų, jeigu jie nėra sukakę senatvės pensijos amžiaus arba nėra pripažinti nedarbingais ar iš dalies darbingais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais), gali savanoriškai draustis ligos socialiniu draudimu ligos išmokoms ir motinystės socialiniu draudimu motinystės išmokoms tuo laikotarpiu, kai jie nėra draudžiami šios rūšies socialiniu draudimu. Socialinio draudimo įmokų ir išmokų mokėjimo tvarką, dydžius, išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas bei sutarčių sudarymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
2. Asmenys, draudžiami pensijų socialiniu draudimu, išskyrus sukakusius senatvės pensijos amžių asmenis, turi teisę jų pačių pasirinkimu kaupti įmokas pensijų kaupimo bendrovėse pagal Pensijų kaupimo įstatymą.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
II SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO ĮMOKOS IR IŠMOKOS
8 straipsnis. Socialinio draudimo įmokos, jų tarifai
1. Socialinio draudimo įmokos, skirtos šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodytų socialinio draudimo rūšių išmokoms finansuoti, mokamos į Fondo biudžetą. Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų socialinio draudimo rūšių įmokos mokamos pagal apdraustiesiems patvirtintus įmokų tarifus, o 3 straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose – pagal draudėjams patvirtintus įmokų tarifus.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
2. Socialinio draudimo įmokų tarifai, jų dydžiai (jų dalys) atskirų rūšių socialiniam draudimui tvirtinami Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 66 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytoms terminuotoms darbo sutartims nedarbo draudimo įmokos tarifas, nustatytas Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu, didinamas 1,55 karto.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
3. Mokant socialinio draudimo įmokas Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, taikomas turinio viršenybės prieš formą principas.
4. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
9 straipsnis. Socialinio draudimo stažo nustatymas
1. Socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų į Fondą laikotarpį ir ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
2. Savarankiškai dirbančių asmenų (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla) socialinio draudimo stažas nustatomas pagal sumokėtas socialinio draudimo įmokas. Asmenų, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, ar asmenų, gaunančių tantjemas arba atlygį už jų veiklą stebėtojų taryboje ar valdyboje, paskolų komitete, mokamą vietoj tantjemų arba kartu su tantjemomis, socialinio draudimo stažas nustatomas pagal priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas. Jeigu šios įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos dydžio sumos, įgyjamas vieno mėnesio socialinio draudimo stažas. Tais atvejais, kai įmokos sumokėtos arba priskaičiuotos nuo mažesnės arba didesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, socialinio draudimo stažas laikomas proporcingai mažesniu arba didesniu. Šioje dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo stažas taip pat nustatomas pagal ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo ir dalinio darbo socialinio draudimo išmokų iš Fondo gavimo laikotarpius.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
3. Socialinio draudimo stažą atskiroms socialinio draudimo išmokoms gauti nustato atitinkamas socialinio draudimo rūšis reglamentuojantys įstatymai.
Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
10 straipsnis. Pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos
1. Apdraustųjų asmenų, nurodytų šio įstatymo 4 straipsnyje, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo kiekvienam apdraustajam asmeniui apskaičiuotos darbo užmokesčio sumos, ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintas minimalusis valandinis atlygis arba Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai dirbtam laikui, arba nuo pajamų, gautų iš sporto veiklos, atlikėjo veiklos, ir (ar) pajamų, gautų pagal autorines sutartis, ar kitokio atlygio, neatsižvelgiant į mokėjimo šaltinius, įskaitant (išskyrus pajamas ir atvejus, nustatytus šio įstatymo 11 straipsnyje):
1) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius (konkrečius valandinius tarifinius atlygius; mėnesines algas; padidintus, palyginti su normaliomis sąlygomis, tarifinius atlygius; darbo užmokestį už išsiruošimo į kelionę ir įsikūrimo naujoje vietovėje laiką; kitas darbo apmokėjimo formas; kitas su darbo santykiais susijusias išmokas), nustatytus Darbo kodekse ir kituose teisės aktuose, bet kokiu būdu draudėjo apskaičiuojamus apdraustajam už jo atliktą darbą;
2) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, kurį sudaro pareiginė alga, priedai, priemokos, apmokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties bei viršvalandinį darbą ir budėjimą, už dalyvavimą projektinėje veikloje, nustatyti teisės aktuose, reglamentuojančiuose šių išmokų mokėjimą;
3) apdraustajam asmeniui apskaičiuotą darbo užmokestį, nustatytą įstatymuose, reglamentuojančiuose valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų, valstybės tarnautojų darbo užmokesčio mokėjimą;
4) priedus ir išeitines išmokas, apskaičiuotus šio įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse nurodytiems asmenims;
5) apskaičiuotas kompensacijas už kasmetines, tikslines atostogas (išskyrus nėštumo ir gimdymo atostogas, tėvystės atostogas, atostogas vaikui prižiūrėti), apskaičiuotas pinigines kompensacijas už nepanaudotas kasmetines atostogas, už kompensacijas, mokamas pagal Darbo kodekso 218 straipsnio 4 dalį, ar už prastovos laiką;
7) atlygį, premijas, pašalpas ir kitas išmokas, mokamus kriminalinės veiklos slaptajam dalyviui, su kuriuo sudaryta rašytinė slapto bendradarbiavimo sutartis, kriminalinės žvalgybos subjektų pagrindinių institucijų vadovų nustatyta tvarka;
8) kompensacijas ir kitokias išmokas, gautas iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jų nebuvo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, pagal kuriuos šios išmokos mokamos;
9) mažųjų bendrijų vadovams, kurie pagal Mažųjų bendrijų įstatymą nėra tų mažųjų bendrijų nariai, apskaičiuotas pagal civilinę (paslaugų) sutartį už vadovavimo veiklą gautas pajamas, nuo kurių skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
2. Meno kūrėjo statusą turinčių darbingo amžiaus asmenų ir šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų, gaunančių pajamas pagal autorines sutartis, iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo apskaičiuoto 50 procentų atlygio pagal sudarytas sutartis.
3. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos taip:
1) individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario, taip pat ūkinės bendrijos tikrojo nario socialinio draudimo įmokų bazę sudaro individualios įmonės, mažosios bendrijos ar ūkinės bendrijos išsiimama individualios įmonės savininko, mažosios bendrijos nario ar ūkinės bendrijos tikrojo nario asmeniniams poreikiams 50 procentų lėšų suma, kuri deklaruojama Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) kaip su darbo santykiais ar jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos;
2) asmenų, kurie verčiasi individualia veikla, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, socialinio draudimo įmokų bazę sudaro 90 procentų individualios veiklos apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro kiekvieno asmens žemės ūkio veiklos 90 procentų apmokestinamųjų pajamų (neatėmus privalomojo sveikatos draudimo, socialinio draudimo įmokų) suma. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir šie asmenys nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, socialinio draudimo įmokų baze laikoma 12 Vyriausybės patvirtintų minimaliųjų mėnesinių algų suma. Šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokų bazę sudaro šeimynos dalyvio išlaikymo pajamos, numatytos Šeimynų įstatyme.
TAR pastaba. 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių socialinio draudimo įmokas.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
4. Šio įstatymo 5 straipsnio 3 dalyje nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos nuo minimaliosios mėnesinės algos.
5. Šio įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokų bazė, kurią privalo taikyti kiekvienas draudėjas, kalendoriniais metais negali būti didesnė negu praėjusių metų 43 VDU suma.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
Nr. XIII-1721, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20975
6. Asmenys, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį ar savarankiškai Lietuvos Respublikoje, o kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ar kitoje valstybėje, kurioje taikomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, dirba savarankiškai, kai negalima nustatyti savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšies, yra priskiriami prie asmenų, vykdančių individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, draudžiamų šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nustatytu pagrindu. Savarankiškos veiklos rūšis gali būti pakeista, jeigu asmuo įrodo, kad jo savarankiška veikla užsienio valstybėje priskirtina kitai savarankiškai dirbančio asmens veiklos rūšiai.
7. Kai apdraustajam apskaičiuotas darbo užmokestis mažesnis negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, draudėjas apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas už tarnautojus ar darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis, apskaičiuoja nuo apskaičiuoto darbo užmokesčio ir papildomai iš savo lėšų sumoka apdraustojo ir draudėjo valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo sumos, kurią sudaro skirtumas tarp ne mažesnės kaip Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos ir apdraustojo apskaičiuoto darbo užmokesčio, išskyrus atvejus, kai jie atitinkamą mėnesį:
1) buvo drausti pas kitą draudėją pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1, 2, 3 ar 4 dalis arba dėl jų socialinio statuso ypatybių draudžiami pensijų socialiniu draudimu valstybės lėšomis pagal šio įstatymo 6 straipsnį;
2) gavo socialinio draudimo senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, šalpos neįgalumo ar šalpos senatvės pensiją, su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
8. Pagal darbo sutartį dirbančiam darbuotojui ar tarnautojui, nurodytam šio įstatymo 4 straipsnio 1 ar 2 dalyje, kuriam priskaičiuotas darbo užmokestis yra mažesnis kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga dėl to, kad jis nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos, socialinio draudimo įmokos skaičiuojamos ir mokamos nuo nustatyto darbo užmokesčio, bet ne mažesnio kaip Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga, perskaičiuota proporcingai atitinkamo mėnesio darbo dienų skaičiui (taikoma 5 darbo dienų savaitė), kai asmuo nedirbo dėl nedraudžiamojo laikotarpio ar gavo ligos išmoką ar ligos išmoką dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbą ar iš darbo arba profesinės ligos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
9. Pagal šio įstatymo 4 straipsnį draudžiamų asmenų socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo sumos, ne didesnės kaip 2019 metais – 120 VDU suma, 2020 metais – 84 VDU suma, 2021 ir vėlesniais metais – 60 VDU suma, o šias sumas viršijančiai pajamų daliai taikomas 0 procentų įmokų tarifas. Priskaičiavus pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus vienos iš socialinio draudimo rūšies socialinio draudimo įmokas nuo šioje dalyje nurodytos maksimalios sumos, toliau pagal tuos tarifus skaičiuojamos tik kitų socialinio draudimo rūšių socialinio draudimo įmokos, iki bus pasiekta atitinkamų kalendorinių metų atitinkamos socialinio draudimo rūšies įmokų skaičiavimo maksimali suma. Jeigu asmuo atitinkamais kalendoriniais metais yra draudžiamas pagal šio įstatymo 4 straipsnį daugiau negu vieno draudėjo, socialinio draudimo įmokos pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtintus tarifus skaičiuojamos nuo šioje dalyje nustatytų sumų pagal kiekvieną draudėją atskirai.
TAR pastaba. 10 straipsnio 3 dalies 2 punkto ir 9 dalies nuostatos taikomos apskaičiuojant 2019 metų ir vėlesnių mokestinių laikotarpių socialinio draudimo įmokas.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
10. Socialinio draudimo įmokos, išskyrus privalomojo sveikatos draudimo įmokas, kurios per kalendorinius metus sumokėtos didesnės, negu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta atitinkamų kalendorinių metų socialinio draudimo įmokų bazė, grąžinamos draudėjams iki kitų metų gegužės 31 dienos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
11 straipsnis. Pajamos ir atvejai, kai socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos
1. Socialinio draudimo įmokos neskaičiuojamos nuo:
1) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui išmoka darbdavys mirus šio apdraustojo asmens sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), taip pat stichinių nelaimių, gaisrų ir sprogimų atvejais, sumos, ne didesnės kaip 5 Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Suma, nuo kurios neskaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, didinama tiek kartų, už kiek mirusių apdraustojo asmens šeimos narių, nurodytų šiame punkte, išmokama pašalpa;
2) pašalpos, kurią apdraustajam asmeniui mirus draudėjas išmoka jo sutuoktiniui, vaikams (įvaikiams) arba tėvams (įtėviams);
3) išmokų už buto nuomą, elektros, šiluminę energiją, karštą ir šaltą vandenį, komunalines ir ryšių paslaugas, asmeninio transporto naudojimą, darbuotojų maitinimą ir išmokų, skirtų kompensuoti išlaidas darbuotojams, kurių darbas atliekamas kelionėje, lauko sąlygomis, susijęs su važiavimu arba yra kilnojamojo pobūdžio, mokamų įstatymuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
4) išmokų, skirtų komandiruočių išlaidoms atlyginti, neapmokestinamų gyventojų pajamų mokesčiu, ir komandiruočių išlaidų už asmenis, vykstančius į užsienį tarnybiniais reikalais, kai apmokamas tik vykimas ir grįžimas (iš jų vizos įforminimas, draudimas ligos atveju ir kitos būtinosios išlaidos, susijusios su valstybių sienų kirtimu), mokamų teisės aktuose nustatyto dydžio ir nustatytais atvejais;
5) įstatymų nustatytų išmokų turtinei žalai dėl asmens sužalojimo, susižalojimo ar jo sveikatos sutrikdymo arba maitintojo mirties atlyginti;
6) įmonių, įstaigų, organizacijų mokamų sumų už darbuotojų mokymą, kvalifikacijos tobulinimą, perkvalifikavimą. Prie šių sumų nepriskiriamos darbuotojui mokamos stipendijos ar kitos papildomos išmokos, susijusios su darbuotojų mokymu, kvalifikacijos tobulinimu ar perkvalifikavimu;
9) draudėjo lėšų, sumokėtų už darbuotojų skiepijimą nuo užkrečiamųjų ligų ir privalomą profilaktinį darbuotojų sveikatos patikrinimą;
10) teismų priteistos ir išieškotos sumos turtinei žalai, išskyrus negautas pajamas, ir neturtinei žalai atlyginti;
11) švietimo įstaigų studentų ir mokinių stipendijų, pašalpų ir kompensacijų, skirtų atlyginti kelionės ir mokymosi (studijų) užsienyje išlaidas, kurioms mokėti naudojamos Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų lėšos, Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių įstatymų nustatyta tvarka įsteigtų pelno nesiekiančių vienetų lėšos, jeigu stipendijos gavėjas nėra stipendiją mokančio vieneto dalyvis ar darbuotojas ir jeigu tokia stipendija nėra susijusi su stipendijos gavėjo šiems vienetams atliktais arba numatomais atlikti darbais, suteiktomis arba numatomomis suteikti paslaugomis;
14) kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojų, deleguotų asmenų ar profesinės karo tarnybos karių sutuoktiniams ir vaikams (įvaikiams), išvykusiems į užsienį kartu su šiais asmenimis, išlaikyti;
15) su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijų, mokamų valstybės tarnautojams, deleguotiems asmenims ir profesinės karo tarnybos kariams, taip pat atstovybės darbuotojams, kurie yra atstovybės diplomatinio personalo ar administracinio techninio personalo nariai;
16) darbo užmokesčio, gauto iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, jeigu nuo jo skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos pagal teisės aktus, kuriais vadovaudamosi institucijos moka darbo užmokestį;
17) darbuotojų naudai draudėjo mokamų draudimo įmokų už papildomąjį (savanoriškąjį) sveikatos draudimą, kai draudimo objektas yra apdraustojo asmens sveikatos priežiūros paslaugų apmokėjimas, kai jos per mokestinį laikotarpį neviršija 25 procentų per mokestinį laikotarpį darbuotojui apskaičiuotų su darbo santykiais susijusių pajamų;
18) draudimo įmokų, darbdavio mokamų draudimo įmonei už darbuotojų gyvybės, nelaimingų atsitikimų ar civilinės atsakomybės draudimą, kai draudimo sutartyje yra numatyta, kad įvykus draudžiamajam įvykiui draudimo suma bus išmokėta darbdaviui, o civilinės atsakomybės draudimo atveju – darbdaviui ar trečiajam asmeniui;
19) darbuotojo gautų iš darbdavio pajamų natūra vertės, neapmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą;
20) pensijų išmokų, mokamų iš įmonės pensijų fondų ar tam tikslui skirtų lėšų buvusiems darbuotojams;
21) draudimo įmokų, kurių mokėjimas privalomas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus papildomam darbuotojo gyvybės ir sveikatos draudimui;
22) Darbo kodekso 147 straipsnyje numatyto vidutinio darbo užmokesčio, sumokamo atleistam iš darbo darbuotojui už uždelstą laiką, kai su darbuotoju delsiama atsiskaityti ne dėl darbuotojo kaltės;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
23) autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo atlyginimo už kūrinių ir gretutinių teisių objektų panaudojimą pagal suteiktas licencijas panaudoti kūrinius ar gretutinių teisių objektus, taip pat nuo autoriams ir gretutinių teisių subjektams mokamo kompensacinio atlyginimo už knygų panaudą bibliotekose, kūrinių atgaminimą reprografijos būdu ir kūrinių bei gretutinių teisių objektų atgaminimą asmeniniais tikslais, pajamų, gautų už perduotą ar pagal licencinę sutartį suteiktą teisę naudotis pramoninės nuosavybės objektu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-624, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12340
24) apskaičiuotos pardavimo pridėtinės vertės mokesčio sumos už patiektas prekes ir suteiktas paslaugas;
25) pagal pasirinkimo sandorius gaunamų akcijų, jeigu teisė į akcijas darbuotojams suteikiama ne anksčiau kaip po 3 metų;
26) ilgalaikio darbo išmokų iš biudžetinių įstaigų ir Lietuvos banko atleistiems darbuotojams darbdavio skiriamų ir mokamų mutatis mutandis Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo nustatyta tvarka;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
27) darbuotojo gautos gyventojų pajamų mokesčiu neapmokestinamos naudos, darbdaviui sumokėjus už geležinkelio ar kelių viešojo transporto bilietus, skirtus darbuotojui atvykti į darbą ar parvykti iš jo.
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
2. Savarankiškai dirbantys asmenys, išskyrus šeimynų dalyvius ir asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis arba pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos, socialinio draudimo įmokų gali nemokėti (tas laikotarpis neįskaitomas į socialinio draudimo stažą ir tuo laikotarpiu jie nėra laikomi apdraustais socialiniu draudimu), jeigu šie asmenys:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
1) gauna (jiems yra paskirta) socialinio draudimo senatvės ar socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, paskirtą pagal Socialinio draudimo pensijų įstatymą;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
2) gauna šalpos pensiją ar šalpos kompensaciją, išskyrus šalpos našlaičių pensiją, paskirtą pagal Lietuvos Respublikos šalpos pensijų įstatymą;
3) gauna su socialinio draudimo santykiais susijusią (socialinio draudimo) senatvės ar netekto darbingumo (invalidumo) pensiją iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos ekonominės erdvės valstybės, Šveicarijos Konfederacijos arba šalies, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi tarptautinę sutartį dėl socialinės apsaugos taikymo;
4) yra laisvės atėmimo vietose arba jiems Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka teismo nuosprendžiu yra paskirtos priverčiamosios stacionarinio stebėjimo medicinos priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose;
5) neteko galios nuo 2018-01-01;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
6) yra sukakę senatvės pensijos amžių.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
3. Individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai, ūkinių bendrijų tikrieji nariai, ūkininkai bei jų partneriai ir asmenys, vykdantys individualią veiklą, kaip ji apibrėžta Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, vienus metus nuo pirmosios veiklos pradžios socialinio draudimo įmokų gali nemokėti. Pirmosios veiklos pradžia laikoma diena, kurią po 2018 m. sausio 1 d. asmuo pirmą kartą tampa savarankiškai dirbančiu asmeniu. Šios dalies nuostata taikoma ir asmenims, kurie po 2018 m. sausio 1 d. per ne mažesnį kaip dešimties metų laikotarpį nebuvo savarankiškai dirbančiais asmenimis.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
12 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų mokėjimas
1. Draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir moka draudėjas nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo pradeda dirbti, neatsižvelgdamas į draudėjo įregistravimo Mokesčių mokėtojų registre datą. Už asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas sumoka valstybės institucija, perkėlusi ar išsiuntusi valstybės tarnautoją į pareigas Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, pasiuntusi dirbti į specialiąją misiją ar paskyrusi profesinės karo tarnybos karį atlikti karo tarnybą Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje, Lietuvos Respublikos atstovybėje prie tarptautinės organizacijos, užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, taip pat asmenį delegavusi Lietuvos Respublikos deleguojančioji institucija ar Respublikos Prezidento kanceliarija. Socialinio draudimo įmokos mokamos iš institucijoms patvirtintų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų. Už asmenis, gaunančius pajamas pagal autorines sutartis, taip pat už asmenis, gaunančius pajamas iš sporto ir (ar) atlikėjo veiklos (šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalis ir 5 straipsnio 1 dalis), draudėjo ir apdraustojo asmens socialinio draudimo įmokas į Fondą priskaičiuoja, išskaito ir sumoka draudėjas atitinkamo atlygio išmokėjimo dieną, kuri yra laikoma asmens socialinio draudimo pradžios data. Už meno kūrėjo statusą turinčius asmenis, nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 7 dalyje, socialinio draudimo įmokas į Fondą Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais priskaičiuoja Fondo valdyba, o sumoka Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nurodytas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas iš Meno kūrėjų socialinės apsaugos programos Vyriausybės nustatyta tvarka.
2. Priskaičiuotas socialinio draudimo įmokas draudėjas sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio 15 dienos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
3. Žemės ūkio bendrovės, žemės ūkio kooperatyvai ir ūkininkai socialinio draudimo įmokas į Fondą gali sumokėti iš anksto draudėjo ir Fondo valdybos teritorinio skyriaus pasirašytose sutartyse nustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki lapkričio 15 dienos. Kalendoriniais metais gali būti pasirašyta tik atsiskaitymo už einamuosius kalendorinius metus sutartis. Kai žemės ūkio bendrovė, žemės ūkio kooperatyvai ir (ar) ūkininkai einamaisiais kalendoriniais metais nevykdo (netinkamai vykdo) su Fondo valdybos teritoriniu skyriumi pasirašytos einamųjų socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutarties, ateinančiais kalendoriniais metais socialinio draudimo įmokų atidėjimo sutartis su jais negali būti sudaroma.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
4. Šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokos mokamos taip: individualios įmonės moka įmokas už šių įmonių savininkus, mažosios bendrijos – už jų narius, tikrosios ūkinės bendrijos ir komanditinės ūkinės bendrijos – už jų tikruosius narius, šeimynos – už šeimynos dalyvius nuo individualios įmonės, mažosios bendrijos, bendrijos ar šeimynos įregistravimo Juridinių asmenų registre dienos, kiti savarankiškai dirbantys asmenys jiems priklausančias mokėti socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą nuo veiklos vykdymo pradžios iki veiklos pabaigos. Verslo liudijimus turintys asmenys socialinio draudimo įmokas sumoka už verslo liudijimo galiojimo laiką, o jeigu asmuo pagal verslo liudijimą dirba ne visą kalendorinį mėnesį, pagal asmens pateiktą prašymą Fondo valdybos teritoriniam skyriui gali būti sumokėtos socialinio draudimo įmokos už visą kalendorinį mėnesį.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
5. Individualių įmonių savininkų, mažųjų bendrijų narių, ūkinių bendrijų tikrųjų narių ir šeimynos dalyvių socialinio draudimo įmokos mokamos kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Kiti šio įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys turi teisę skaičiuoti ir mokėti socialinio draudimo įmokas avansu ir mokėti jas kartą per mėnesį ne vėliau kaip iki einamojo mėnesio paskutinės dienos. Ūkininkų ir jų partnerių, kurių pajamos mokestiniu laikotarpiu nėra apmokestinamos gyventojų pajamų mokesčiu pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostatas ir kurie nedeklaruoja individualios žemės ūkio veiklos pajamų, mėnesio socialinio draudimo įmokos apskaičiuojamos ir sumokamos nuo Vyriausybės patvirtintos minimaliosios mėnesinės algos. Socialinio draudimo įmokos (sumokėtų įmokų ir mokėtinų įmokų sumų skirtumas), kai jų bazė priklauso nuo asmens pajamų, gautų praėjusiais metais, turi būti sumokėtos iki metinės pajamų mokesčio deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai termino paskutinės dienos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
6. Asmenys, ketinantys įsigyti verslo liudijimus trumpesniam negu 3 mėnesių laikotarpiui, privalo iš anksto sumokėti socialinio draudimo įmokas už visą verslo liudijimo galiojimo laikotarpį. Asmenys, įsigiję verslo liudijimus 3 mėnesių ar ilgesniam laikotarpiui, socialinio draudimo įmokas moka kartą per ketvirtį ne vėliau kaip iki kito ketvirčio pirmo mėnesio 15 dienos. Tuo atveju, kai sumokėjusiam socialinio draudimo įmokas asmeniui verslo liudijimas neišduodamas arba už išduotą verslo liudijimą grąžinama susidariusi pajamų mokesčio permoka, socialinio draudimo įmokų suma grąžinama asmeniui arba įskaitoma į būsimąjį laikotarpį Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais atvejais ir tvarka.
7. Šio įstatymo 6 straipsnio 2–6 ir 10 dalyse nurodytų asmenų socialinio draudimo įmokas valstybės biudžeto lėšomis sumoka Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme nurodyti valstybės biudžeto asignavimų valdytojai.
8. Asmenys, nurodyti šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje, socialinio draudimo įmokas moka į Fondo lėšų sąskaitą. Socialinio draudimo įmokų dydis nustatomas sutartyse, sudaromose Vyriausybės nustatyta tvarka.
13 straipsnis. Pranešimų apie apskaičiuotas socialinio draudimo įmokas pateikimas ir saugojimas
1. Socialinio draudimo įmokoms ir socialinio draudimo išmokoms teisingai priskaičiuoti Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre yra kaupiami duomenys apie apdraustuosius asmenis, jų draudėjus ir socialinio draudimo išmokų gavėjus. Šių duomenų kaupimo ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
2. Draudėjai privalo pateikti socialinio draudimo pranešimus ir kitus dokumentus, reikalingus draudžiamosioms pajamoms, socialinio draudimo įmokoms, išmokoms ir socialinio draudimo stažui apskaičiuoti. Draudėjo teikiamų socialinio draudimo pranešimų duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas neįrašomi į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą, kai draudėjas veiklos nevykdo. Laikoma, kad draudėjas veiklos nevykdo, kai:
2) nesikreipia dėl socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo atidėjimo arba įmokų įsiskolinimo sumokėjimas neatidedamas, ir
3) Fondo administravimo įstaigų reikalavimu draudėjas nepateikia veiklą įrodančių dokumentų.
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
3. Nustačius, kad draudėjas veiklos nevykdo, pagal šio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustiesiems asmenims apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą nėra įrašomi nuo draudėjo veiklos nevykdymo pradžios. Šie duomenys gali būti įrašomi nuo to momento, kai išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta, kad draudėjas veiklos nevykdo. Apdraustieji asmenys yra informuojami apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą. Pagal veiklos nevykdančio draudėjo teiktus socialinio draudimo pranešimus duomenys apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas draudžiamųjų pajamų sumas ir socialinio draudimo įmokas į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą įrašomi, jeigu apdraustasis asmuo įrodo, kad sumos, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, yra jam apskaičiuotos už darbo funkcijų vykdymą. Šie duomenys gali būti įrašomi už laikotarpį, kuriuo apdraustasis asmuo įrodė sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą. Draudėjo veiklos nevykdymo nustatymo tvarką, apdraustojo asmens sumų, nuo kurių priskaičiuotos draudžiamosios pajamos, gavimą už darbo funkcijų vykdymą įrodinėjimo tvarką, socialinio draudimo pranešimų ir kitų dokumentų formas, jų pateikimo, apdraustųjų asmenų informavimo apie jiems apskaičiuotų draudžiamųjų pajamų sumų ir socialinio draudimo įmokų neįrašymą bei duomenų įrašymo į Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrą terminus ir tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
14 straipsnis. Socialinio draudimo išmokos
Socialinio draudimo išmokos – Socialinio draudimo pensijų įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme bei Nedarbo socialinio draudimo įstatyme numatytos išmokos.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
III SKYRIUS
DRAUDĖJŲ, APDRAUSTŲJŲ ASMENŲ, SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ IR KITŲ IŠMOKŲ, KURIŲ MOKĖJIMAS PAVESTAS FONDO VALDYBOS TERITORINIAMS SKYRIAMS, GAVĖJŲ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ
15 straipsnis. Teisė gauti informaciją
1. Draudėjai, apdraustieji asmenys, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai turi teisę gauti apie juos Fondo valdybos informacinėje sistemoje sukauptą informaciją. Fondo valdyba savo iniciatyva Fondo valdybos nustatyta tvarka ir periodiškumu teikia informaciją asmeniui apie jo socialinį draudimą.
2. Informacija apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją gali būti pateikta kitiems asmenims tik esant rašytiniam ar jam prilyginamam draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokos gavėjo sutikimui arba jo prašymui, išskyrus šio straipsnio 3 dalyje ir kituose įstatymuose nustatytus atvejus, kai draudėjo, apdraustojo asmens arba išmokų gavėjo sutikimo nereikia. Informacijos pateikimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius.
3. Vieši yra šie draudėjo duomenys:
4) draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 3, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, vidurkis. Draudėjo, kurio apdraustųjų asmenų skaičius yra didesnis negu 20, apdraustiesiems asmenims apskaičiuotų pajamų, nuo kurių turi būti priskaičiuotos socialinio draudimo įmokos, mediana, standartinis nuokrypis, 25 procentų kvantilis ir 75 procentų kvantilis;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-824, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20048
4. Neteko galios 2019-01-01.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
16 straipsnis. Duomenų apie draudėjus, apdraustuosius asmenis, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjus tvarkymas
Duomenys apie draudėją, apdraustąjį asmenį, socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją, pateikti Fondo administravimo įstaigoms, turi būti tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu, šiuo įstatymu ir kitų asmens duomenų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
17 straipsnis. Draudėjų pareigos
1. Visi draudėjai privalo registruotis pas atitinkamą vietos mokesčių administratorių (registro tvarkymo įstaigą) Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas.
2. Draudėjai privalo teisingai ir laiku apskaičiuoti bei mokėti socialinio draudimo įmokas pagal tarifus ir terminus, nustatytus šiame ir kituose įstatymuose.
18 straipsnis. Apdraustųjų asmenų ir socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjų pareigos
Apdraustieji asmenys, socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėjai socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka privalo laiku pateikti Fondo administravimo įstaigoms teisingą informaciją, reikalingą socialiniam draudimui vykdyti ir išmokoms mokėti.
19 straipsnis. Atsakomybė už ne laiku ir neteisingą socialinio draudimo įmokų mokėjimą
1. Už pavėluotai į Fondą pervestas socialinio draudimo įmokas (išskyrus įmokas už šio įstatymo 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytus asmenis) skaičiuojami delspinigiai. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo kitos dienos po to, kai socialinio draudimo įmokos turėjo būti sumokėtos, ir baigiami skaičiuoti socialinio draudimo įmokų sumokėjimo dieną įskaitytinai. Delspinigiai negali būti skaičiuojami ilgiau kaip 180 dienų nuo teisės priverstinai išieškoti socialinio draudimo įmokas atsiradimo dienos. Delspinigių dydį ir jo apskaičiavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos finansų ministras (toliau – finansų ministras).
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
2. Jeigu patikrinimo metu nustatoma, kad socialinio draudimo įmokos neteisėtai sumažintos, priskaičiuojama trūkstama socialinio draudimo įmokų suma ir skiriama 50 procentų šios sumos dydžio bauda. Šiuo atveju delspinigiai, numatyti šio straipsnio 1 dalyje, neskaičiuojami. Jeigu draudėjas pastebėjo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas, bet iki datos, nurodytos pavedime patikrinti draudėją (jeigu pavedimo nėra, – iki tikrinimo pradžios), klaidas savanoriškai ištaisė, sumokėjo trūkstamą socialinio draudimo įmokų sumą, pateikė patikslintus socialinio draudimo pranešimus ir informavo apie apdraustųjų asmenų draudžiamąsias pajamas, bauda už padarytą pažeidimą neskiriama. Šiuo atveju delspinigiai skaičiuojami šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka.
3. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti socialinio draudimo įmokų į Fondą įsiskolinimo mokėjimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma neviršija 1 500 eurų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo išieškojimas priverstine tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
4. Fondo valdyba, o šio įstatymo 34 straipsnio 16 punkte numatytais atvejais jos teritorinis skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atidėti delspinigių, priskaičiuotų draudėjams už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, išieškojimą iki vienų metų ir leisti sumokėti atidėtą sumą pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Savarankiškai dirbantiems asmenims, mokantiems socialinio draudimo įmokas už save, kai jų bendra įsiskolinimo Fondui suma neviršija 1 500 eurų, delspinigių, priskaičiuotų už pavėluotai pervestas socialinio draudimo įmokas, įsiskolinimo mokėjimas gali būti atidėtas iki vienų metų. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas delspinigių išieškojimas priverstine tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
5. Fondo administravimo įstaigos Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka gali atleisti draudėją nuo:
1) priskaičiuotų delspinigių mokėjimo, jeigu draudėjas įrodo, kad priskaičiavo per mažas socialinio draudimo įmokas ar negalėjo laiku sumokėti priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų dėl aplinkybių, kurios nepriklausė nuo jo valios ir kurių jis nenumatė ir negalėjo numatyti;
6. Fondo administravimo įstaigos gali atidėti baudų išieškojimą iki vienų metų, nustatydamos baudos mokėjimo grafiką Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatyta tvarka, kuris negali būti ilgesnis negu 4 metai. Pažeidus mokėjimo grafiką, vykdomas baudų išieškojimas priverstine tvarka.
7. Į Fondą nesumokėtų draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų ir priskaičiuotų delspinigių, palūkanų bei baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas yra 5 metai. Už laiku nesumokėtų įmokų, delspinigių ir baudų skolos sumokėjimo atidėjimo laikotarpį mokamos palūkanos, kurių dydį nustato finansų ministras Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Laiku nesumokėjus skolos pagal draudėjo ir Fondo administravimo įstaigos suderintą įsiskolinimo grąžinimo grafiką, skaičiuojamos padidintos palūkanos. Padidintos palūkanos skaičiuojamos iki tos dienos, kol atitinkamos sumos yra sumokamos (įskaitomos). Padidintų palūkanų dydis yra lygus delspinigių už laiku nesumokėtas įmokas dydžiui.
8. Teisė priverstinai išieškoti įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiranda nuo kitos dienos, kai socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos turėjo būti sumokėti. Priverstinio išieškojimo senaties terminas pradedamas skaičiuoti nuo teisės priverstinai išieškoti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas atsiradimo dienos. Priverstinio išieškojimo senaties terminas taikomas visoms socialinio draudimo įmokų skoloms, neatsižvelgiant į jų atsiradimo momentą (taip pat ir toms socialinio draudimo įmokų skoloms, kurios atsirado iki šio įstatymo įsigaliojimo).
9. Suėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų priverstinio išieškojimo senaties terminui, pasibaigia ir su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, palūkanų ir (ar) baudų priverstinio išieškojimo senaties terminas.
10. Šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytais būdais pradėjus laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo procedūras, jų vykdymas gali būti tęsiamas, nepaisant to, kad jų vykdymo metu pasibaigia jų priverstinio išieškojimo senaties terminas. Kai priimamas sprendimas atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo sumokėjimo, delspinigių išieškojimo ar baudų sumokėjimo laiką, priverstinio išieškojimo senaties terminas nutraukiamas. Tokiu atveju nutrauktas priverstinio išieškojimo senaties terminas tęsiamas nuo to momento, kai nutraukiama sutartis arba panaikinamas sprendimas, kuriais atitinkamos sumos sumokėjimas ar išieškojimas buvo atidėtas. Pasibaigus socialinio draudimo įmokų skolų priverstinio išieškojimo senaties terminui, Fondo administravimo įstaigos neturi teisės imtis jokių šių įmokų, su jomis susijusių priskaičiuotų delspinigių, baudų ar palūkanų išieškojimo veiksmų.
11. Duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas gali būti tikslinami už ne ilgesnį kaip 5 metų laikotarpį nuo draudėjo kreipimosi dienos. Pagal apdraustojo asmens prašymą duomenys apie draudžiamąsias pajamas ir socialinio draudimo įmokas, draudėjui sumokėjus už apdraustąjį asmenį priklausančias socialinio draudimo įmokas, tikslinami netaikant 5 metų termino. Šis terminas taip pat netaikomas, kai į Fondą pervedamos lėšos už asmens įgytas pensines teises iš Europos Sąjungos institucijų pensijų sistemos pagal Lietuvos Respublikos Europos Sąjungos institucijų darbuotojų ir Europos Parlamento narių pensinių teisių išsaugojimo ir perkėlimo įstatymą, taip pat kai duomenys tikslinami dėl Europos Sąjungos reglamentų, koordinuojančių socialinės apsaugos sistemas, arba tarptautinių sutarčių nuostatų, reglamentuojančių asmeniui taikytiną socialinio draudimo teisę, taikymo.
12. Draudėjas, prieš pateikdamas patikslintus duomenis apie apdraustųjų asmenų didesnes pajamas už praėjusį laikotarpį, privalo sumokėti į Fondą trūkstamus socialinio draudimo įmokas ir delspinigius pagal tuo laikotarpiu galiojusius dydžius. Jeigu dėl draudėjo patikslintų duomenų apdraustųjų asmenų draudžiamosios pajamos už praėjusį laikotarpį mažėja ir pagal mažintinas draudžiamąsias pajamas apdraustiesiems asmenims jau yra apskaičiuotos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos, susidariusi socialinio draudimo išmokų permoka mažinama socialinio draudimo įmokų permokos suma. Likusi socialinio draudimo įmokų permokos suma įskaitoma kaip socialinio draudimo įmokų už būsimus laikotarpius suma arba, gavus draudėjo prašymą, jam grąžinama.
13. Tikrinant priskaičiuoti socialinio draudimo įmokos, baudos ir delspinigiai turi būti sumokėti Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais terminais.
191 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų santykiai su draudėjais Vyriausybei paskelbus karantiną, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai
Fondo administravimo įstaigos Vyriausybei paskelbus karantiną, kurio metu nustatyti ūkinės veiklos apribojimai (toliau – karantinas), draudėjams, įtrauktiems į Valstybinės mokesčių inspekcijos paskelbtą mokesčių mokėtojų, nukentėjusių dėl karantino, sąrašą, taiko šią supaprastintą socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir delspinigių įsiskolinimo mokėjimo, palūkanų ir delspinigių skaičiavimo tvarką:
1) nepriklausomai nuo draudėjo prašomos atidėti socialinio draudimo įmokų, baudų, palūkanų ir (ar) delspinigių įsiskolinimo (toliau – įsiskolinimas) sumos, sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo priima Fondo valdybos teritoriniai skyriai;
2) Fondo valdybos teritoriniai skyriai priima sprendimus dėl įsiskolinimo, viršijančio 30 000 eurų sumą, mokėjimo atidėjimo. Dėl šiame punkte nurodyto įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo dokumentai Fondo tarybai neteikiami ir neprašoma jos nuomonės;
3) įsiskolinimo mokėjimas atidedamas Fondo valdybos teritoriniams skyriams priimant sprendimus dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutartys su draudėjais nesudaromos;
4) Fondo valdybos teritoriniai skyriai sprendimus atidėti įsiskolinimo mokėjimą priima neatsižvelgdami į tai, kad nėra praėję vieni metai nuo su draudėju anksčiau sudarytos ir dėl pažeidimų nutrauktos įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo sutarties ir (ar) sprendimo atidėti socialinio draudimo įmokų mokėjimą draudėjui pažeidus nurodytą sprendimą panaikinimo;
5) kai draudėjas kreipiasi į Fondo valdybos teritorinį skyrių, pateikdamas prašymą atidėti įsiskolinimo mokėjimą, Fondo valdybos teritorinis skyrius nereikalauja papildomų dokumentų;
6) draudėjai turi teisę prašyti atidėti įsiskolinimo mokėjimą ir Fondo valdybos teritoriniai skyriai turi teisę priimti sprendimą dėl įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo už karantino laikotarpį;
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIV-36, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27344
20 straipsnis. Socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinio išieškojimo būdai
1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas gali išieškoti priverstine tvarka tokiais būdais:
1) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitos, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 754 straipsnyje nustatyta tvarka;
2) duodami nurodymą skolininko darbdaviui, pensijos, stipendijos, pašalpos ar kitos išmokos mokėtojui išieškoti nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas į Fondą;
3) duodami nurodymą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas nurašyti iš draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų indėlių kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje ir priklausančių palūkanų;
2. Vykdant išieškojimą šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytais būdais, draudėjas padengia šių procedūrų administravimo išlaidas.
3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai skolos išieškojimui užtikrinti gali:
1) duoti nurodymus Lietuvos Respublikos kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoms nutraukti pinigų išdavimą bei pervedimą iš draudėjų ar draudėjų skolininkų, praleidusių skolos grąžinimo draudėjui terminą, sąskaitų, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos ar kitas turtas yra pas kitus draudėjus, – ir iš tokių draudėjų sąskaitų, jeigu draudėjai skolingi ir nemoka socialinio draudimo įmokų ilgiau kaip 3 mėnesius;
2) kreiptis dėl draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turto, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą draudėją, – ir tokio draudėjo turto priverstinės hipotekos ar įkeitimo įregistravimo Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka;
3) areštuoti draudėjo ar draudėjo skolininko, praleidusio skolos grąžinimo draudėjui terminą, turtą, o patikrinimo metu surinktų dokumentų ir kitų įrodymų pagrindu nustačius, kad draudėjo piniginės sumos yra pas kitą draudėją, – ir tokio draudėjo turtą, jeigu Fondui nesumokėti socialinio draudimo įmokos, baudos, palūkanos ir (ar) delspinigiai.
4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų išieškojimą gali perduoti antstoliams.
5. Jeigu nėra galimybės išieškoti nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas iš individualios įmonės, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos, nesumokėti socialinio draudimo įmokos, delspinigiai, palūkanos ir baudos gali būti išieškomi iš individualios įmonės savininko, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrųjų narių ar narių turto ir šiuo turtu gali būti užtikrinimas skolos išieškojimas.
6. Kai draudėjo skolininkui ar kitiems draudėjams, pas kuriuos yra draudėjo piniginės sumos, taikomos šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytos skolos išieškojimo ir išieškojimo užtikrinimo priemonės, sumos (turto dalis), dėl kurių atliekami atitinkami veiksmai, negali viršyti atitinkamai draudėjo skolininko skolos draudėjui dydžio ar kito draudėjo turimos draudėjo pinigų sumos (kito turimo draudėjo turto (dalies) vertės). Vykdant šio straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytą draudėjo skolininko skolos išieškojimą mutatis mutandis taikomos Civilinio proceso kodekso 688 straipsnio nuostatos.
21 straipsnis. Atsakomybė už Fondui padarytą žalą
1. Juridiniai ir fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai išmokėjo apdraustiesiems asmenims tam tikras išmokas arba kurių neteisėtais (kaltais) veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tą žalą atlyginti įstatymų nustatyta tvarka.
2. Jeigu socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, neteisėtai išmokėtos dėl jų gavėjų kaltės, susidariusi permoka Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus arba jo pavaduotojo sprendimu išieškoma iš bet kurios gavėjo gaunamos socialinio draudimo išmokos, mokamos tam asmeniui iš Fondo lėšų ir (ar) bet kurios kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams. Išieškomos sumos dydis per mėnesį negali viršyti 50 procentų gavėjui priklausančios socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumos. Jeigu asmuo jokių socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, negauna, permoka išieškoma teismo tvarka.
3. Kai draudėjui patikslinus duomenis apie asmens draudžiamąsias pajamas už praėjusį laikotarpį arba dėl kitų nuo draudėjo priklausančių priežasčių susidaro socialinio draudimo išmokų permoka, ji iš draudėjo taip pat gali būti išieškoma šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
IV SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO FINANSAI IR TURTAS
22 straipsnis. Fondo finansai ir į Fondo apskaitą įtrauktas turtas
1. Fondo finansų pagrindą sudaro savarankiškas Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetas, neįtraukiamas į valstybės, savivaldybių ir kitus biudžetus. Fonde sudaromas Socialinio draudimo rezervinis fondas.
2. Į Fondo apskaitą yra įtraukiamos materialiosios, nematerialiosios ir finansinės vertybės, įgytos Fondo lėšomis ar gautos iš kitų subjektų neatlygintinai. Šis turtas yra valstybės nuosavybė. Jį patikėjimo teise valdo, naudoja ir juo disponuoja Fondo administravimo įstaigos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Lėšos, gautos už Fondo turto nuomą, taip pat lėšos, gautos pardavus Fondo turtą, atskaičius teisės aktuose numatytas turto saugojimo, pardavimo išlaidas (atlygį), pervedamos į Fondo biudžetą.
3. Fondo konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio sudėtį, jo sudarymo reikalavimus nustato Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymas. Fondo biudžeto sudarymą, vykdymą, Fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio sudėtį ir jo sudarymo tvarką reglamentuoja Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklės.
4. Į Fondo lėšų sąskaitas negali būti nukreiptas:
1) bet koks išieškojimas, išskyrus atvejus, kai Fondas teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais neįvykdo arba netinkamai įvykdo savo įsipareigojimus pagal arbitražo ar teismo sprendimus, kuriais iš Fondo priteistos mokėtinos sumos turtinei ir neturtinei žalai atlyginti;
23 straipsnis. Fondo biudžeto ir valstybės biudžeto santykiai
1. Socialinio draudimo pensijų bendroji dalis finansuojama valstybės biudžeto lėšomis. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra didesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, Fondo biudžetui iš valstybės biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos. Jeigu faktinės išlaidos socialinio draudimo pensijų bendrajai daliai yra mažesnės negu šiam tikslui einamaisiais metais numatyti valstybės biudžeto asignavimai, dalis, kuri skiriasi, valstybės biudžetui iš Fondo biudžeto sumokama t + 2 metais; čia t – einamieji metai, už kuriuos apskaičiuotos faktinės išlaidos.
2. Valstybės biudžeto asignavimų Fondo biudžetui dydžiai nustatomi Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto atitinkamų metų rodiklių patvirtinimo įstatymu.
3. Asignavimai iš valstybės biudžeto skiriami, kai dėl Seimo ar Vyriausybės priimtų teisės aktų padidėja kurios nors socialinio draudimo rūšies išlaidos arba sumažėja pajamos, o socialinio draudimo įmokų tarifai šiai socialinio draudimo rūšiai nekeičiami arba keičiami nepakankamu dydžiu.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
Nr. XIII-2887, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10788
24 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų santykiai su kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigomis ir kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis
1. Lietuvos Respublikoje veikiančios kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigos ir kitos įstaigos, įmonės ar organizacijos Fondo lėšų apyvartos operacijas atlieka nemokamai.
2. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytos sąskaitos laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti per Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nustatytą mokėjimo nurodymo įvykdymo terminą. Kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaiga Fondo administravimo įstaigos nurodymą nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas privalo įvykdyti pagal pirmą indėlininko pareikalavimą arba suėjus indėlio terminui. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje atidarytos asmens sąskaitos nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo ar draudėjo skolininko sąskaitoje nėra pinigų ar yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurašymas turi būti atliekamas dalimis tol, kol iš draudėjo ar draudėjo skolininko sąskaitos bus nurašyta visa nurodyta suma. Fondo administravimo įstaigos nurodymas nurašyti iš šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančio asmens indėlio su priklausančiomis palūkanomis laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas turi būti priimamas bei vykdomas ir tada, kai draudėjo ar draudėjo skolininko indėlio suma yra mažesnė negu nurašytina pinigų suma. Tokiu atveju nurodymas nurašyti laiku nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas įvykdomas tokia dalimi, kokio dydžio yra asmens indėlis kartu su priklausančiomis palūkanomis. Fondo administravimo įstaigos sumažina nurodyme, kuris jau pateiktas kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, numatytą nurašyti sumą, jeigu laiku nesumokėti socialinio draudimo įmokos, neginčytini delspinigiai, neginčytinos palūkanos ir neginčijamos baudos iš dalies padengiami kitokiu būdu. Šiuo atveju Fondo administravimo įstaigos apie reikalavimo sumažinimą nedelsdamos praneša kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai, o ši pateiktą nurodymą vykdo patikslindama sumas.
3. Fondo administravimo įstaigos nurodymai priverstine tvarka nurašyti nesumokėtus socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas iš draudėjo ar draudėjo skolininko sąskaitos vykdomi Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
4. Tuo atveju, jeigu Fondo administravimo įstaiga, pateikdama kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigai nurodymą apriboti asmens teisę disponuoti lėšomis, esančiomis šioje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje asmens atidarytoje sąskaitoje, nurodo, kad asmuo gali vykdyti tam tikras operacijas su jo sąskaitoje esančiomis lėšomis, turi būti nurodyta konkreti lėšų suma, kuri per vieną kalendorinį mėnesį gali būti panaudota mokėjimams atlikti.
5. Po išmokos gavėjo mirties nepagrįstai į mirusio asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje pervestos socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gali būti išieškomos Fondo valdybos teritorinio skyriaus direktoriaus nurodymu nurašyti permokėtas socialinio draudimo išmokų ar kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, sumas iš mirusio asmens sąskaitoje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančių lėšų. Jeigu mirusio asmens sąskaitoje kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje esančių lėšų suma yra mažesnė negu nepagrįstai į mirusio asmens sąskaitą kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigoje pervestos socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, suma, likusi negrąžinta sumos dalis išieškoma teisės aktų nustatyta tvarka.
25 straipsnis. Fondo valdybos santykiai su fondais
1. Fondo valdyba Sveikatos draudimo įstatymo nustatytas ir gautas privalomojo sveikatos draudimo įmokas, taip pat papildomai išieškotas privalomajam sveikatos draudimui priklausančias draudimo įmokas Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka perveda į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Valstybinė ligonių kasa) Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą. Fondo valdyba atsiskaitymus su Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetu gali vykdyti Sveikatos draudimo įstatymo nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokų ir iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto finansuojamų sveikatos priežiūros įstaigų socialinio draudimo įmokų tarpusavio įskaitymais.
2. Fondo valdyba kaupiamąsias pensijų įmokas pensijų kaupimo bendrovių valdomiems pensijų fondams perveda Pensijų kaupimo įstatymo nustatytais terminais ir tvarka.
3. Neteko galios nuo 2019-01-01
Straipsnio dalies naikinimas:
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
4. Už įmokų pervedimą ar surinkimą ir pervedimą į fondus pensijų kaupimo bendrovės, Privalomojo sveikatos draudimo fondas, Ilgalaikio darbo išmokų fondas, Garantinis fondas moka Fondo valdybai Fondo veiklos sąnaudų kompensacijas. Šių kompensacijų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarką nustato Fondo valdybos direktorius. Nustatytu laiku nepervedus kompensacijos ar jos dalies, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo nepervestos kompensacijos ar jos dalies sumos.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
5. Nustatytu laiku nepervedus lėšų Fondo administravimo įstaigų mokamoms išmokoms, finansuojamoms iš valstybės biudžeto, Europos Sąjungos struktūrinių ir kitų fondų bei šaltinių, mokėti, už kiekvieną pradelstą dieną skaičiuojami finansų ministro nustatyto dydžio delspinigiai, taikomi už pavėluotą mokesčių mokėjimą, nuo laiku nepervestos sumos.
Papildyta straipsnio dalimi:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
26 straipsnis. Fondo valdybos mokami delspinigiai
Fondo valdyba moka delspinigius už draudėjams pavėluotai pervestas lėšas ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo išmokoms mokėti ar už pensijų kaupimo bendrovėms dėl jos kaltės pavėluotai pervestas kaupiamąsias pensijų įmokas. Delspinigių dydis nustatomas pagal finansų ministro nustatytą normą, taikomą už pavėluotą mokesčių mokėjimą. Delspinigiai pradedami skaičiuoti nuo tos dienos, kurią pasibaigė Pensijų kaupimo įstatyme nustatytas terminas pervesti pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamąsias pensijų įmokas, ir skaičiuojami tol, kol bus pervesta nesumokėtų pensijų kaupimo bendrovėms kaupiamųjų pensijų įmokų suma.
V SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO VALDYMO SISTEMA
27 straipsnis. Socialinio draudimo valdymo sistema, dalyviai ir Fondo valdymo struktūra
1. Socialinio draudimo valdymo sistemą sudaro:
2. Socialinio draudimo sistemos dalyviai taip pat yra:
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2853, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-29, i. k. 2020-08967
28 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos funkcijos socialinio draudimo valdymo sistemoje
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, vykdydama socialinio draudimo valdymo funkcijas ir formuodama šios srities valstybės politiką:
2) analizuoja, ar socialinio draudimo teikiamos garantijos atitinka valstybės bei apdraustųjų asmenų ir išmokų gavėjų interesus;
29 straipsnis. Fondo taryba
1. Fondo taryba yra lygiateisio trišalio bendradarbiavimo pagrindu sudaryta kolegiali institucija, nagrinėjanti ir priimanti sprendimus socialinio draudimo politikos įgyvendinimo klausimais.
3. Fondo taryba sudaroma iš vienodo skaičiaus lygiateisių narių, atstovaujančių apdraustųjų asmenų interesus ginančioms organizacijoms, darbdavių organizacijoms ir valstybės institucijoms.
4. Apdraustųjų asmenų ir darbdavių atstovus deleguoja atstovaujamos organizacijos savo susitarimu, o valstybės institucijų atstovus skiria Vyriausybė. Fondo tarybos sudėtį Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro (toliau – socialinės apsaugos ir darbo ministras) teikimu tvirtina Vyriausybė.
5. Fondo tarybos veiklai rotacijos principu vadovauja jos pirmininkas. Jį Fondo tarybos nariai renka 6 mėnesiams.
6. Fondo tarybos sprendimai priimami jos narių balsų dauguma. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia Fondo tarybos pirmininko balsas.
9. Fondo taryba gali turėti visuomeninių patarėjų. Jų skaičius nustatomas Fondo tarybos reglamente. Fondo tarybos veikloje stebėtojo teisėmis turi teisę dalyvauti Lietuvos pensininkų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas, kai svarstomi klausimai, susiję su pensijų socialiniu draudimu. Rengdama išvadas, Fondo taryba gali pasitelkti ekspertus – dalyko žinovus konsultuoti klausimu, kuriam spręsti reikia specialiųjų žinių ar kurį reikia įvertinti. Minimalius reikalavimus, keliamus ekspertų kvalifikacijai, ekspertų paslaugų pirkimo specialiuosius reikalavimus, taip pat mokėjimo sąlygas, išlaidų pagrįstumo kriterijus, jų kontrolę ir kitus reikalavimus, suderinusi su Fondo taryba, nustato ir viešuosius pirkimus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo nustatyta tvarka organizuoja ir atlieka Fondo valdyba.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
30 straipsnis. Fondo tarybos kompetencija
Fondo taryba:
1) nagrinėja ir teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl to, kaip įgyvendinami socialinį draudimą reglamentuojantys teisės aktai ir kaip vykdoma Fondo valdybos veikla;
2) teikia pasiūlymus ir išvadas Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų, Seimo prašymu teikia išvadas Seimui dėl Seime įregistruotų socialinį draudimą reglamentuojančių įstatymų projektų;
3) teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo įmokų tarifų, asignavimų iš valstybės biudžeto skyrimo, Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir panaudojimo;
4) Neteko galios nuo 2020-12-30
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
5) svarsto ir pateikia išvadas Fondo valdybai, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Seimui dėl Fondo biudžeto projekto ir jį lemiančių rodiklių, nustatytų Socialinio draudimo pensijų įstatyme;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
6) svarsto Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės ataskaita (jeigu ji pateikta) ir teikia išvadą Fondo valdybai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl Fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio. Ši išvada įforminama Fondo tarybos nutarimu;
7) teikia Seimui išvadas dėl Seimo patvirtintų Valstybinio socialinio draudimo ir pensijų sistemos pertvarkos gairių ir pasiūlymus, kokių papildomų priemonių reikia socialinio draudimo sistemos finansiniam stabilumui ir išmokų adekvatumui užtikrinti;
8) Neteko galios nuo 2020-12-30
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
9) vadovaudamasi Nedarbo socialinio draudimo įstatymu, svarsto ir Fondo valdybos teritoriniam skyriui teikia išvadą dėl darbdavio prašymo skirti dalinio darbo išmoką;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
10) Neteko galios nuo 2020-12-30
Straipsnio punkto naikinimas:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
31 straipsnis. Fondo valdyba
1. Fondo valdyba yra viešojo administravimo įstaiga, organizuojanti socialinį draudimą ir vykdanti operatyvų Fondo lėšų tvarkymą ir apskaitą, užtikrindama priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, baudų, delspinigių surinkimą į Fondą ir jų išieškojimą, teisingą duomenų apie apdraustuosius asmenis tvarkymą bei įstatymuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams, taip pat vykdanti valstybės informacinių technologijų paslaugų teikėjo funkcijas. Fondo valdyba užtikrina Fondo lėšų naudojimo teisėtumą, ekonomiškumą, efektyvumą ir rezultatyvumą. Fondo valdyba yra biudžetinė įstaiga, turinti antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudaranti Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį.
2. Fondo valdyba steigiama Vyriausybės ir yra išlaikoma iš Fondo lėšų bei veikia pagal šį įstatymą ir socialinės apsaugos ir darbo ministro tvirtinamus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos nuostatus. Fondo valdyba turi teisę gauti apmokėjimą iš kitų šaltinių už kitų valstybės pavestų funkcijų vykdymą.
32 straipsnis. Fondo valdybos funkcijos ir teisės
1. Fondo valdyba:
1) rengia ir, suderinusi su atitinkamomis valstybės institucijomis, teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai Fondo biudžeto projektą ir Fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį kartu su Fondo tarybos išvada;
2) pagal kompetenciją administruoja socialinio draudimo įmokas, užtikrina socialinį draudimą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų socialinio draudimo išmokų ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, teisingą apskaičiavimą, skyrimą ir organizuoja socialinio draudimo išmokų bei kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, mokėjimą laiku;
4) koordinuoja ir užtikrina Fondo valdybos teritorinių skyrių efektyvų ir kokybišką darbą, juos kontroliuoja;
5) Vyriausybės nustatyta tvarka organizuoja šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų socialinį draudimą;
6) atsiskaito socialinės apsaugos ir darbo ministrui bei Fondo tarybai už Fondo veiklą ir teikia informaciją apie Fondo biudžeto vykdymą;
8) tvarko apdraustųjų asmenų, dalyvaujančių pensijų kaupime pagal Pensijų kaupimo įstatymą, ir pensijų kaupimo sutarčių duomenis;
9) organizuoja kaupiamųjų pensijų įmokų pervedimą į apdraustųjų asmenų pasirinktus pensijų kaupimo bendrovių valdomus pensijų fondus, privalomojo sveikatos draudimo įmokų pervedimą į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto sąskaitą;
10) nustato ir tvirtina Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų pareigybių skaičių;
13) užtikrina įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytų išmokų iš valstybės biudžeto teisingą skyrimą ir (ar) mokėjimą laiku;
14) nagrinėja apdraustųjų asmenų, draudėjų, socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms, gavėjų, asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kitų suinteresuotų asmenų skundus dėl Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų ir darbuotojų veiksmų bei sprendimų;
15) organizuoja ir vykdo asmenų, kuriems ligos išmokas, netekto darbingumo pensijas ar kitas išmokas iš Fondo biudžeto ar valstybės biudžeto moka Fondo administravimo įstaigos, neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimus, tais klausimais teikia metodinę ir praktinę pagalbą Fondo administravimo įstaigoms;
16) teikia siūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl socialinio draudimo teisės aktų tobulinimo;
17) teikia nurodymus Fondo valdybos teritoriniams skyriams dėl išmokų skyrimą ir mokėjimą reglamentuojančių teisės aktų taikymo;
18) teikia Valstybinei mokesčių inspekcijai informaciją, reikalingą socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrolei užtikrinti;
19) Europos Sąjungos teisės aktuose ir Lietuvos Respublikos sudarytose tarptautinėse sutartyse dėl socialinės apsaugos nustatytais atvejais veikia kaip kompetentinga įstaiga ir užtikrina šių sutarčių įgyvendinimą;
20) nagrinėja, aiškina ir sprendžia klausimus, susijusius su socialinį draudimą reglamentuojančių teisės aktų taikymu;
21) teisinėmis, techninėmis ir organizacinėmis priemonėmis užtikrina automatinį draudėjų registravimą;
23) priskiria draudėjus nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifo grupei ir tvirtina šį priskyrimą;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
24) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2853, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-29, i. k. 2020-08967
2. Fondo valdyba turi teisę:
1) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdyti, naudoti į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoti;
3) įstatymų nustatyta tvarka sudaryti sutartis su Lietuvos Respublikos ir užsienio šalių ūkio subjektais;
5) įstatymų nustatyta tvarka tvirtinti įmonių ar įstaigų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo funkcijų vykdymu arba padedančių jas vykdyti, nuostatus;
6) Fondo tarybos pritarimu atsisakyti arba Fondo valdybos nustatyta tvarka perleisti visus ar dalį kreditorinių finansinių reikalavimų;
8) atidėti socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, viršijančio 30 tūkst. eurų, mokėjimą iki vienų metų, priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, viršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimo laiką iki vienų metų, paskirtų baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimą iki vienų metų, atleisti nuo delspinigių ir baudų, viršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimo;
9) pripažinti socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolas beviltiškomis, jeigu jų neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių arba jas priverstinai išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta socialinio draudimo įmokų mokėtojo turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); priverstinio išieškojimo išlaidos didesnės už socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolą; netikslinga priverstinai išieškoti nepriemoką, nes fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui teikiama piniginė socialinė parama nepasiturintiems gyventojams;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
10) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka ginčyti darbingumo lygio (darbingumo netekimo), jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo teisingumą;
12) perleisti įmonės, kuriai iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, socialinio draudimo įmokų, delspinigių, baudų ir palūkanų skolos reikalavimo teisę centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojui abipusio susitarimo pagrindu;
13) neteko galios 2020-05-22;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-2887, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10788
33 straipsnis. Fondo valdybos teritoriniai skyriai
1. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra Fondo valdybos teritorinės įstaigos, kurių pagrindinis uždavinys – operatyvus Fondo lėšų tvarkymas užtikrinant priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų surinkimą ir išieškojimą į Fondą laiku ir teisingą socialinio draudimo išmokų, kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, paskyrimą ir mokėjimą gavėjams. Fondo valdybos teritoriniai skyriai pavaldūs ir atskaitingi Fondo valdybai. Fondo valdybos teritoriniam skyriui vadovauja direktorius. Jį skiria į pareigas ir atleidžia iš jų Fondo valdybos direktorius Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.
2. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra išlaikomi iš Fondo lėšų ir veikia pagal šį įstatymą ir Fondo valdybos direktoriaus tvirtinamus Fondo valdybos teritorinių skyrių nuostatus.
3. Fondo valdybos teritoriniai skyriai steigiami socialinio draudimo funkcijoms vykdyti, atsižvelgiant į klientų srautus ir jų poreikius. Fondo valdybos teritorinių skyrių veiklą reglamentuoja jų nuostatai.
4. Fondo valdybos teritoriniai skyriai yra biudžetinės įstaigos, turinčios antspaudą su savo pavadinimu ir Lietuvos valstybės herbu, spaudą su savo pavadinimu ir įstatymų nustatyta tvarka patvirtinta simbolika, specialiųjų lėšų sąskaitas Lietuvos Respublikoje registruotose kredito įstaigose ir sudarančios Fondo valdybos atitinkamo teritorinio skyriaus finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinius.
34 straipsnis. Fondo valdybos teritorinių skyrių funkcijos
Fondo valdybos teritoriniai skyriai:
1) kontroliuoja priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų sumokėjimą ir vykdo laiku nesumokėtų socialinio draudimo įmokų, delspinigių, palūkanų ir baudų priverstinį išieškojimą;
3) tvarko apdraustųjų asmenų duomenis Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registre ir kontroliuoja šių duomenų keitimo pagrįstumą, suteikia apdraustiesiems asmenims asmens socialinio draudimo numerį, šio įstatymo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklėse nustatytais pagrindais registruoja draudėjus;
4) analizuoja socialinio draudimo rodiklius ir įgyvendina priemones šiems rodikliams pagerinti, teikia atitinkamus pasiūlymus Fondo valdybai;
8) įformina ir saugo pensijų, pašalpų ar kitų išmokų gavėjų bylas, išduoda jiems nustatytos formos pažymėjimus;
10) nagrinėja pareiškimus ir skundus socialinio draudimo klausimais, ypatingais atvejais padeda pareiškėjams gauti pensijai arba pašalpai skirti reikalingus dokumentus;
12) pagal susitarimą su savivaldybių institucijomis moka socialinio pobūdžio išmokas iš savivaldybių biudžetų;
13) kontroliuoja nedarbingumo pažymėjimų, profesinės reabilitacijos pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo ir tęsimo teisėtumą bei pagrįstumą (laikinojo nedarbingumo nustatymo teisėtumą ir pagrįstumą);
14) Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka prižiūri ir vykdo asmenų neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ir termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo tikrinimus bet kuriuo metu iki nustatyto laikinojo nedarbingumo, darbingumo ar neįgalumo lygio termino galiojimo pabaigos;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
15) Fondo valdybos direktoriaus nustatyta tvarka kaupia duomenis apie nesukakusių senatvės pensijos amžiaus asmenų įgytą socialinio draudimo ir jam prilyginamą stažą ir turėtas draudžiamąsias ir joms prilyginamas pajamas;
16) atideda baudų (išskyrus baudas, skiriamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksu), neviršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimą iki vienų metų, socialinio draudimo įmokų įsiskolinimo, neviršijančio 30 tūkst. eurų, mokėjimą iki vienų metų ir priskaičiuotų nuo pavėluotai pervestų socialinio draudimo įmokų delspinigių, neviršijančių 30 tūkst. eurų, išieškojimo laiką iki vienų metų, atleidžia nuo delspinigių ir baudų, neviršijančių 30 tūkst. eurų, mokėjimo;
17) teisės aktų nustatyta tvarka teikia duomenis apie draudėją, apdraustąjį asmenį arba socialinio draudimo išmokos ar kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, gavėją;
18) sudaro sutartis su šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nurodytais asmenimis ir tvarko šių asmenų socialinio draudimo duomenis;
21) įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo teise valdo, naudoja į Fondo apskaitą įtrauktą turtą ir juo disponuoja;
22) sudaro sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis dėl gydytojų specialistų ekspertinių paslaugų, apmokamų iš Fondo biudžeto, teikimo;
Papildyta straipsnio punktu:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
23) vykdo kitas įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas funkcijas.
Straipsnio punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
341 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų atliekama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumo ir teisėtumo asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam išmoką, priežiūra
1. Prižiūrėdama neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą asmeniui, turinčiam teisę gauti ar gaunančiam ligos išmoką, netekto darbingumo pensiją ar kitą išmoką, kurių skyrimas ir (ar) mokėjimas pavestas Fondo administravimo įstaigoms (toliau šiame straipsnyje kartu – išmokos), Fondo administravimo įstaiga turi teisę pasitelkti universitetinių ir respublikinių ligoninių, teikiančių antrinio ir tretinio lygio specializuotas asmens sveikatos priežiūros paslaugas (toliau – asmens sveikatos priežiūros įstaigos), su kuriomis sudaryta sutartis (toliau – sutartis), gydytojus specialistus (toliau – gydytojai specialistai) klausimams pagal jų kompetenciją spręsti. Prireikus Fondo administravimo įstaiga gali kreiptis į tokią sutartį sudariusią asmens sveikatos priežiūros įstaigą dėl papildomo asmens sveikatos ištyrimo. Už asmens sveikatos priežiūros įstaigos, su kuria sudaryta sutartis, suteiktas paslaugas Fondo administravimo įstaiga sumoka iš Fondo biudžeto.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-2887, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10788
2. Nurodymas asmeniui, kurio neįgalumo lygio, laikinojo nedarbingumo ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino nustatymo pagrįstumą ir teisėtumą prižiūri Fondo administravimo įstaigos, dalyvauti papildomame sveikatos tyrime yra privalomas ir neskundžiamas. Nurodyme asmeniui dalyvauti papildomame sveikatos tyrime Fondo administravimo įstaiga turi nurodyti jo įvykdymo terminą, kuris nustatomas atsižvelgiant į nagrinėjamą atvejį. Asmeniui neįvykdžius nurodymo, išmoka neskiriama, o jeigu ji paskirta, – sustabdomas jos mokėjimas, išskyrus atvejus, kai Fondo administravimo įstaigoms pateikiami įrodymai, kad nurodymas neįvykdytas dėl objektyvių aplinkybių, kurios nepriklausė nuo asmens, kuriam duotas nurodymas, valios.
3. Gavusi gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga priima sprendimą dėl asmens laikinojo nedarbingumo ir ligos išmokos mokėjimo. Pripažinus asmenį darbingu, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 9 straipsnio 1 dalies bei Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad ligos išmokos mokamos už visą laikotarpį, patvirtintą nedarbingumo pažymėjimu, netaikomos.
4. Gavus gydytojų specialistų išvadas, Fondo administravimo įstaiga sprendžia dėl kreipimosi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) dėl naujo sprendimo dėl asmens neįgalumo lygio ar darbingumo lygio, jo priežasties, atsiradimo laiko ar termino priėmimo. Priimtas naujas sprendimas įsigalioja Fondo administravimo įstaigos kreipimosi į Tarnybą dieną. Gydytojų specialistų išvada Tarnybai ir Fondo administravimo įstaigoms yra privaloma. Priimtas naujas Tarnybos sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme nustatyta tvarka.
5. Fondo administravimo įstaigų įgaliojimų vykdant šiame straipsnyje nurodytas priežiūros funkcijas įgyvendinimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.
6. Asmens, kuriam duotas nurodymas dalyvauti papildomame sveikatos tyrime, su šio nurodymo vykdymu susijusios sąnaudos kompensuojamos Fondo biudžeto lėšomis Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Papildyta straipsniu:
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
35 straipsnis. Socialinio draudimo rezervinis fondas
1. Socialinio draudimo rezervinis fondas privalomai sudaromas kiekvienais biudžetiniais metais pervedant į jį Fondo įplaukų dalį, viršijančią Fondo įprastinės ir investicinės veiklos išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą bei įvertinus kasos apyvartos lėšų pokytį. Pasiekus Socialinio draudimo rezervinio fondo dydį, lygų paskutinių praėjusių metų Fondo įprastinės ir investicinės veiklos metinei išlaidų sumai, įplaukų dalis, viršijanti šias išlaidas ir metų pabaigoje negrąžintų paskolų sumą, naudojama socialinio draudimo reikmėms.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
2. Socialinio draudimo rezervinio fondo veiklą reglamentuoja Vyriausybės tvirtinami Valstybinio socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo ir valdymo nuostatai, kuriuose nustatomi Socialinio draudimo rezervinio fondo sudarymo šaltiniai, dydis, panaudojimo, audito tvarka, veikla ir atskaitomybė.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
36 straipsnis. Valstybinės mokesčių inspekcijos funkcijos socialinio draudimo sistemoje
Valstybinė mokesčių inspekcija šio įstatymo ir Mokesčių administravimo įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdo šias su socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo kontrole, ginčų nagrinėjimu susijusias funkcijas:
1) registruoja draudėjus, išskyrus draudėjus, kuriems taikomas automatinis draudėjų registravimas, ir teikia jiems informaciją apie socialinio draudimo įmokų mokėjimo prievoles;
2) tikrina draudėjų ir apdraustųjų asmenų socialinio draudimo įmokų apskaičiavimą, taip pat šių įmokų sumokėjimą, kiek tai susiję su tikrinamais draudėjais, skiria baudas už tikrinant nustatytus pažeidimus;
4) nagrinėja mokestinius ginčus dėl tikrinant naujai apskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų;
5) atstovauja Fondo interesams įmonėse, viešosiose įstaigose, kurioms iškeltos bankroto ar restruktūrizavimo bylos pagal Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo suteiktas kreditoriaus teises Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Fondo valdybos abipusio susitarimo pagrindu;
Straipsnio punkto pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
37 straipsnis. Užimtumo tarnybos funkcijos socialinio draudimo sistemoje
Užimtumo tarnyba teikia duomenis Fondo valdybai, kurių reikia teisei į nedarbo draudimo išmoką nustatyti ar išsaugoti, nedarbo draudimo išmokos mokėjimui sustabdyti, atnaujinti ar nutraukti.
Straipsnio pakeitimai:
Nr. XIII-947, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21639
38 straipsnis. Valstybinės ligonių kasos funkcijos socialinio draudimo sistemoje
39 straipsnis. Pensijų kaupimo bendrovių funkcijos
Pensijų kaupimo bendrovės:
2) įstatymų nustatyta tvarka sudaro pensijų kaupimo sutartis su asmenimis, pareiškusiais norą ir turinčiais teisę tapti pensijų kaupimo dalyviais, ir apie sudarytas bei nutrauktas pensijų kaupimo sutartis praneša Fondo administravimo įstaigoms;
VI SKYRIUS
FONDO ADMINISTRAVIMO ĮSTAIGŲ TEISĖS, SPRENDIMŲ IR VEIKSMŲ APSKUNDIMAS
40 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų teisės
1. Fondo administravimo įstaigos turi teisę tikrinti dokumentus, kuriais grindžiamos jų administruojamos socialinio draudimo įmokos ir socialinio draudimo išmokos bei išmokos, kurių mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams.
2. Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojai, atlikdami šio įstatymo jiems pavestas funkcijas, turi teisę:
1) neatlygintinai gauti iš įmonių, įstaigų bei organizacijų ir kitų asmenų, įskaitant kredito, mokėjimo ir (ar) elektroninių pinigų įstaigas, pareigoms atlikti reikalingą informaciją, paaiškinimus ir dokumentų socialinio draudimo klausimais nuorašus ar jų kopijas;
2) be išankstinio įspėjimo, pateikę tarnybinį pažymėjimą, įeiti į draudėjo patalpas (įskaitant ir nuomojamas) ar teritoriją, susijusias su jo veikla. Be išankstinio įspėjimo įeiti į draudėjo patalpas ar teritoriją (įskaitant ir nuomojamas) galima tik draudėjo darbo metu. Kitais atvejais reikalingas draudėjo sutikimas;
3) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – paimti iš draudėjo dokumentus, kuriuose fiksuojamos darbo pajamos, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, taip pat socialinio draudimo išmokos iš Fondo lėšų, palikę dokumentų paėmimo aktą (šiuo atveju draudėjui turi būti leidžiama pasidaryti paimamų dokumentų kopijas);
4) laikinai – iki 30 kalendorinių dienų – užantspauduoti dokumentų, vertybinių popierių, pinigų ir materialinių vertybių saugojimo vietas (jeigu įmanoma, netrukdant draudėjo veiklai), daryti dokumentų kopijas arba išrašus, žymas ant draudėjo dokumentų, kad būtų išvengta jų klastojimo;
6) vadovaudamiesi Administracinių nusižengimų kodeksu, surašyti administracinių nusižengimų protokolus dėl nusižengimų, kurių išaiškinimas priklauso Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų kompetencijai;
8) gauti iš draudėjo paaiškinimus dėl socialinio draudimo įmokų ir socialinio draudimo išmokų mokėjimo, draudėjo pateikiamų socialinio draudimo duomenų paaiškinimus ir paaiškinimus iš draudėjo teritorijoje esančių asmenų dėl darbo santykių, kai yra pagrindas manyti, kad jie faktiškai ten dirba;
9) surašyti nustatytų pažeidimų aktus dėl socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo, žalos, padarytos Fondui, atlyginimo arba nepriemokų išmokėjimo gavėjams, taip pat kitų šio įstatymo reikalavimų vykdymo;
3. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) priverstine tvarka išieškoti laiku nesumokėtas socialinio draudimo įmokas, delspinigius, palūkanas ir baudas, užtikrinti skolos išieškojimą šio įstatymo 20 straipsnyje nustatytais būdais;
4. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai gali įgalioti Fondo valdybos teritorinio skyriaus valstybės tarnautojus atlikti šio straipsnio 3 dalyje numatytus veiksmus.
5. Fondo administravimo įstaigų direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę:
1) įstatymų nustatyta tvarka skirti administracines nuobaudas. Paskirtos baudos įskaitomos į Fondo biudžetą;
2) kreiptis į įmonių, įstaigų, organizacijų vadovus dėl aplinkybių ir sąlygų, trukdančių Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojams tinkamai atlikti pareigas. Įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai privalo išnagrinėti Fondo administravimo įstaigų valstybės tarnautojų nurodymus ir nedelsdami pranešti Fondo administravimo įstaigai apie priimtas priemones.
6. Fondo valdybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę atsisakyti socialinio draudimo išmokos arba kitos išmokos, kurios mokėjimas pavestas Fondo valdybos teritoriniams skyriams, permokos išieškojimo, jeigu išmokos permokos nėra galimybės išieškoti arba jeigu ji yra susidariusi ne dėl išmokos gavėjo kaltės (nesąžiningumo) ir nėra galimybės jos išieškoti iš kaltų asmenų (jų teisių ir pareigų perėmėjų), arba jeigu jos neįmanoma išieškoti dėl objektyvių priežasčių, arba ją išieškoti netikslinga socialiniu ir (ar) ekonominiu požiūriu, kai: nerasta asmens turto arba rastas turtas yra nelikvidus (mažai likvidus); išieškojimo išlaidos didesnės už išmokos permoką; netikslinga išieškoti išmokos permoką, kadangi fizinio asmens ekonominė (socialinė) padėtis yra sunki: fiziniam asmeniui reikia valstybės paramos (asmuo yra pensinio amžiaus, neįgalusis (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidas), asmeniui reikalingas gydymas, medicininė profilaktika ir (ar) reabilitacija, asmuo yra bedarbis, gauna socialinę pašalpą) arba tokia parama jam jau teikiama.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
7. Šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatytais atvejais duomenys apie priverstinės hipotekos (įkeitimo) nustatymą, pakeitimą ar pabaigą nedelsiant, ne vėliau kaip per 24 valandas, pateikiami Hipotekos registrui ir priverstinė hipoteka (įkeitimas) įregistruojama Hipotekos registre Hipotekos registro nuostatuose nustatyta tvarka. Sprendimas dėl skolos išieškojimo iš priverstine hipoteka įkeisto turto yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.
8. Fondo valdybos teritorinių skyrių direktoriai ir jų pavaduotojai turi teisę priimti sprendimus dėl išmokų gavėjų kaltės permokėtų socialinio draudimo ir kitų išmokų, kurių mokėjimas pavestas šiems teritoriniams skyriams, sumų išieškojimo, neapribojant kokiu nors terminu.
41 straipsnis. Fondo administravimo įstaigų sprendimų ir veiksmų (neveikimo) apskundimas
1. Draudėjai, apdraustieji asmenys ir kiti suinteresuoti asmenys (toliau šiame straipsnyje – suinteresuoti asmenys) turi teisę apskųsti Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimus ir veiksmus (neveikimą) Fondo valdybai. Fondo valdyba yra privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucija.
2. Skundai Fondo valdybai dėl Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų ir veiksmų (neveikimo) nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo veiksmo atlikimą (neatlikimą) ar sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundai dėl sprendimų pensijų, rentų, šalpos išmokų ir pagal Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymą mokamų kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams skyrimo ir (ar) mokėjimo klausimais nagrinėjami, jeigu jie pateikti per 6 mėnesius nuo tos dienos, kurią suinteresuotas asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie skundžiamo sprendimo priėmimą, o skundai dėl nepriimto sprendimo – per 20 darbo dienų nuo tos dienos, kurią baigėsi sprendimui priimti nustatytas terminas. Skundui paduoti nustatytas terminas, praleistas dėl svarbių priežasčių, kurias asmuo pagrindžia atitinkamais dokumentais, Fondo valdybos direktoriaus ar jo pavaduotojo sprendimu gali būti atnaujinamas. Skundų nagrinėjimo tvarką Fondo valdyboje nustato Fondo valdybos direktorius.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIII-883, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21484
3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatytais terminais pateiktas skundas Fondo valdyboje turi būti išnagrinėtas ir sprendimas dėl jo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas dar iki 20 darbo dienų, jeigu skundui nagrinėti reikia papildomo tyrimo. Apie tai turi būti raštu pranešta suinteresuotam asmeniui.
4. Fondo valdyba, išnagrinėjusi skundą, gali jį patenkinti visą ar iš dalies, taip pat skundą atmesti. Fondo valdybos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka priimtas sprendimas gali būti skundžiamas teismui.
5. Fondo valdybos sprendimai ir veiksmai (neveikimas) (išskyrus numatytus šio straipsnio 4 dalyje) gali būti skundžiami Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo arba teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Straipsnio dalies pakeitimai:
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
6. Draudėjų skundai dėl tikrinant papildomai priskaičiuotų socialinio draudimo įmokų sumų, paskirtų baudų ir dėl kitų Valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų veiksmų nagrinėjami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.
7. Ginčus dėl pensijų socialinio draudimo stažo, draudžiamųjų ir joms prilyginamų pajamų nagrinėja teismas.
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V.LANDSBERGIS
Vilnius, 1991 m. gegužės 21 d.
Nr. I-1336
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas, Įstatymas
Nr. I-2501, 92.04.16, Žin., 1992, Nr. 13-350
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-455, 94.05.12, Žin., 1994, Nr. 39-702 (94.05.25)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-623, 94.11.03, Žin., 1994, Nr. 88-1666 (94.11.16)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 metų sausio 1 dienos.
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-676, 94.11.29, Žin., 1994, Nr. 96-1874 (94.12.14)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-869, 95.04.27, Žin., 1995, Nr. 36-889 (95.05.03)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1024, 95.07.05, Žin., 1995, Nr. 59-1481 (95.07.19)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAPILDYMO IR PAKEITIMO
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1062, 95.10.17, Žin., 1995, Nr. 89-1987 (95.11.02)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1353, 96.05.28, Žin., 1996, Nr. 53-1250 (96.06.05)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37(1) IR 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1369, 96.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1341 (96.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 27, 37(1) STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 23, 24, 25 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. sausio 1 d.
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1545, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.98-2232 (96.10.11)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-361, 97.07.01, Žin., 1997, Nr.67-1651 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 38 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-384, 97.07.02, Žin., 1997, Nr.67-1665 (97.07.16)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-964, 98.12.10, Žin., 1998, Nr.114-3191 (98.12.30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-987, 98.12.21, Žin., 1998, Nr.115-3242 (98.12.31)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1086, 99.03.16, Žin., 1999, Nr.32-900 (99.04.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 6, 22, 28, 29, 30, 36, 38, 42, 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI PAPILDYMO 38(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1188, 99.05.18, Žin., 1999, Nr.50-1599 (99.06.09)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 7, 26, 28, 30, 31, 32, 34, 35, 36, 38, 39, 40, 41, 42 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Įsigaliojus šiam įstatymui, ūkininkai atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo už laikotarpį nuo 1995 m. sausio 1 d. iki 1999 m. sausio 1 d.
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1355, 99.10.14, Žin., 1999, Nr.88-2583 (99.10.20)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAPILDYMO IR PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1999 m. lapkričio 1 d.
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1383, 99.11.04, Žin., 1999, Nr.99-2844 (99.11.24)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 45 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1573, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-763 (00.04.05)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 7, 17, 26, 34, 35, 44 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1705, 00.05.23, Žin., 2000, Nr.45-1299 (00.06.02)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas neteko galios nuo 2001 m. sausio 1 d.:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3577 (2000 12 29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PANAIKINIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1785, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.58-1714 (00.07.19)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 41 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1788, 00.07.04, Žin., 2000, Nr.56-1652 (00.07.12)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-98, 2000 12 20, Žin., 2000, Nr. 111-3570 (2000 12 29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 26, 27 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-113, 2000 12 21, Žin., 2000, Nr. 111-3577 (2000 12 29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR 20, 21 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PANAIKINIMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 20, 21, 22 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2001 m. sausio 1 d.
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-546, 2001-10-11, Žin., 2001, Nr. 91-3189 (2001-10-26)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 34, 36, 37(1), 38 STRAIPSNIŲ, IV SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR 28, 28(1), 29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS
1. Ūkininkų bei jų ūkių narių socialinio draudimo nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. kovo 1 d. stažas skaičiuojamas pagal į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą faktiškai sumokėtas sumas.
2. Į ūkininkų ūkių registrą nepersiregistravę ūkininkai atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo už laikotarpį nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2001 m. kovo 1 d.
3. Individualių (personalinių) įmonių savininkai, ūkininkai bei patentus įsigiję asmenys, sukakę senatvės pensijos amžių ir gaunantys šalpos (socialinę) pensiją, atleidžiami nuo nesumokėtų valstybinio socialinio draudimo įmokų, delspinigių ir baudų mokėjimo.
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-615, 2001-11-20, Žin., 2001, Nr. 103-3657 (2001-12-07)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 34, 36, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja nuo 2002 m. sausio 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-869, 2002-05-07, Žin., 2002, Nr. 52-1983 (2002-05-24)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 37(1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo įsigaliojimas pakeistas Įstatymu Nr. IX-1229:
Šis Įstatymas, išskyrus 12 straipsnį ir šio straipsnio 2 dalyje numatytą išlygą, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 44 straipsnio 1 dalis įsigalioja nuo 2002 m. spalio 1 d.
Šis įstatymas neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d. Tai nusako įstatymas Nr. IX-1831
Pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1229, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5521 (2002-12-24)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 37(1), 38, 42, 43, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 11, 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas neteko galios nuo 2004 m. sausio 1 d. Tai nusako įstatymas Nr. IX-1831.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-893, 2002-05-21, Žin., 2002, Nr. 56-2226 (2002-06-07)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1029, 2002-07-04, Žin., 2002, Nr. 73-3095 (2002-07-19)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 34 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 34 straipsnyje nustatyta tvarka taikoma mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas nuo pajamų, gautų nuo 2002 m. sausio 1 d.
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1213, 2002-12-03, Žin., 2002, Nr. 123-5509 (2002-12-24)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 42 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1246, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 124-5621 (2002-12-27)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 1 straipsnio 5 dalies nuostatas dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo, įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
Šio Įstatymo 1 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 12 punkto pakeitimo įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1247, 2002-12-10, Žin., 2002, Nr. 123-5535 (2002-12-24)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. sausio 1 d.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1507, 2003-04-17, Žin., 2003, Nr. 42-1913 (2003-05-01)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 37(1) STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1728, 2003-09-11, Žin., 2003, Nr. 91(1)-4107 (2003-09-26)
VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2003 m. spalio 1 d.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1748, 2003-10-07, Žin., 2003, Nr. 101-4535 (2003-10-29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO FONDO BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1831, 2003-11-18, Žin., 2003, Nr. 113-5056 (2003-12-03)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 1, 2, 34, 36, 38, 44, 45, 46 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 33 STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
Šis Įstatymas, išskyrus 10 straipsnį, įsigalioja nuo 2004 m. sausio 1 d.
Iki šio Įstatymo įsigaliojimo pradėti ginčai su draudėjais dėl Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių priimtų sprendimų, susijusių su valstybinio socialinio draudimo įmokų apskaičiavimo ir sumokėjimo teisingumo patikrinimu, delspinigių priskaičiavimu ir baudų paskyrimu, nagrinėjami pagal taisykles, galiojusias iki šio Įstatymo įsigaliojimo.
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-2535, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6295 (2004-11-26)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnį, įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-211, 2005-05-19, Žin., 2005, Nr. 71-2557 (2005-06-07)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, ŽALOS ATLYGINIMO DĖL NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE AR SUSIRGIMŲ PROFESINE LIGA LAIKINOJO ĮSTATYMO BEI VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. liepos 1 d.
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-401, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)
DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
40.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-402, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5236 (2005-12-10)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO IR SVEIKATOS DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
41.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-475, 2005-12-23, Žin., 2005, Nr. 153-5642 (2005-12-31)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, NELAIMINGŲ ATSITIKIMŲ DARBE IR PROFESINIŲ LIGŲ SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.
42.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-594, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2024 (2006-05-20)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. birželio 1 d.
43.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-656, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2673 (2006-06-28)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnio 2 punkto bei 6 straipsnio 1 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 ir 4 dalių papildymas ir pakeitimas, 5 straipsnio 3 dalies pakeitimas bei 9 straipsnio 7 dalies pakeitimas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1397, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5652 (2007-12-29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 3, 4, 5, 6, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NEGALIOJANČIAIS IR 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
44.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1068, 2007-04-03, Žin., 2007, Nr. 43-1630 (2007-04-19)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 8 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. liepos 1 d.
45.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1396, 2007-12-20, Žin., 2007, Nr. 138-5651 (2007-12-29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 12, 13, 16, 17, 21, 29, 31, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
46.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1775, 2008-11-06, Žin., 2008, Nr. 131-5025 (2008-11-15)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
47.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1800, 2008-11-11, Žin., 2008, Nr. 135-5236 (2008-11-25)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo pakeitimai:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-92, 2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6018 (2008-12-30)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
48.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-93, 2008-12-19, Žin., 2008, Nr. 149-6019 (2008-12-30)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo baigiamosios nuostatos pakeistos:
48.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-171, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-973 (2009-03-05)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.
48.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-390, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3982 (2009-08-04)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
48.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-527, 2009-12-08, Žin., 2009, Nr. 151-6774 (2009-12-22)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
48.4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-931, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4225 (2010-07-10)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 7, 8, 9, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
49.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-170, 2009-02-17, Žin., 2009, Nr. 25-972 (2009-03-05)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 6, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos nuo 2009 m. sausio 1 d.
50.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-307, 2009-06-18, Žin., 2009, Nr. 77-3171 (2009-06-30)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d. ir galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas ir jo galiojimo keistas:
50.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2303, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6392 (2012-11-03)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
50.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-125, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7931 (2012-12-29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
50.3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-668, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7050 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 22 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
51.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-389, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3981 (2009-08-04)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2, 3, 4, 5 straipsniai įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomi apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 ir vėlesnius metus.
Šio įstatymo 1 straipsnis taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2009 ir vėlesnius metus.
Šio įstatymo pakeitimas:
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-638, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7209 (2009-12-31)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2, 3, 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
52.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-474, 2009-11-12, Žin., 2009, Nr. 141-6197 (2009-11-28)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 16 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
53.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-637, 2009-12-22, Žin., 2009, Nr. 159-7208 (2009-12-31)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 8, 9, 10, 16 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnį, įsigalioja 2010 m. sausio 1 d. ir taikomas apskaičiuojant ir mokant valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2010 ir vėlesnius metus.
54.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-844, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3343 (2010-06-10)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19, 25, 27, 28, 29 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
55.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-903, 2010-06-17, Žin., 2010, Nr. 76-3867 (2010-06-30)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis, 2 straipsnio 1 dalis, 3 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2010-07-01; 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2011-01-01; 2 straipsnio 2 dalis dalis įsigalioja 2010-07-01 ir galioja iki 2011-12-31; 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012-01-01.
Pastaba: Motinystės, tėvystės ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpos, paskirtos ir mokėtos iki 2010 m. liepos 1 d., neperskaičiuojamos.
Įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas:
55.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1166, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7423 (2010-12-11)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 1, 4 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 3 straipsnis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
55.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1794, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7563 (2011-12-28)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 2, 3 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
56.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-933, 2010-06-22, Žin., 2010, Nr. 81-4227 (2010-07-10)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 27 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
57.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-959, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 86-4517 (2010-07-20)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, 4 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d. ir galioja iki 2012 m. liepos 31 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis ir 3 straipsnis įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d.
Pagal šį įstatymą pagal darbo sutartį įsidarbinusiais pirmą kartą asmenimis laikomi tie asmenys, kurie, įsigaliojus šio įstatymo 1 straipsnio 1 daliai, 2 straipsnio 1 daliai, 4 straipsnio 1 daliai, pagal darbo sutartį įsidarbina pirmą kartą.
Įstatymas ir jo įsigaliojimas keistas:
57.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1793, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7562 (2011-12-28)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 5, 7, 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 1 IR 5 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Įstatymas įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
58.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1102, 2010-11-09, Žin., 2010, Nr. 137-7003 (2010-11-23)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 5, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 5 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
59.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1167, 2010-11-23, Žin., 2010, Nr. 145-7424 (2010-12-11)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 7, 8, 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
60.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1234, 2010-12-14, Žin., 2010, Nr. 153-7799 (2010-12-28)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 12, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2011 m. vasario 1 d.
61.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1519, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4161 (2011-07-13)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.
62.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1792, 2011-12-13, Žin., 2011, Nr. 160-7561 (2011-12-28)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 7, 8, 16, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalį ir 7 straipsnį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalis galioja iki 2012 m. liepos 31 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2012 m. rugpjūčio 1 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalis galioja iki 2013 m. gruodžio 31 d.
Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šis įstatymas keistas:
62.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2175, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4349 (2012-07-14)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 7, 8, 16, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
62.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-727, 2013-12-23, Žin., 2013, Nr. 140-7086 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4, 7, 8, 16, 19 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
63.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1844, 2011-12-22, Žin., 2012, Nr. 6-180 (2012-01-10)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 36 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2012 m. liepos 1 d.
64.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2169, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 83-4343 (2012-07-14)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2012 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimai:
64.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-728, 2013-12-23, Žin., 2013, Nr. 140-7087 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 4, 7 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
65.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2302, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 127-6391 (2012-11-03)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 8 straipsnio 1 dalį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalis įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 8 straipsnio 2 dalis galioja iki 2014 m. gruodžio 31 d.
Pakeitimai:
65.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-126, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7932 (2012-12-29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 8 IR 15 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
65.2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-669, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7051 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 16, 17, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 36 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
66.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2298, 2012-10-17, Žin., 2012, Nr. 129-6472 (2012-11-08)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013-01-01.
67.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-88, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 154-7926 (2012-12-29)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 12 IR 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.
68.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-401, 2013-06-25, Žin., 2013, Nr. 73-3656 (2013-07-09)
VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 19, 29, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2013 m. rugsėjo 1 d.
69.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-670, 2013-12-12, Žin., 2013, Nr. 140-7052 (2013-12-30)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
70.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-866, 2014-05-08, paskelbta TAR 2014-05-13, i. k. 2014-05360
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 29 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.
71.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-901, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05779
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2014 m. rugsėjo 1 d.
Šio įstatymo nuostatos taikomos sudarant valstybinio savanoriškojo socialinio draudimo sutartis po šio įstatymo įsigaliojimo.
72.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1000, 2014-07-10, paskelbta TAR 2014-07-22, i. k. 2014-10433
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. I-1336 4, 5 IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. sausio 1 d.
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1202, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-15, i. k. 2014-14122
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1393, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19920
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 5, 9, 29 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1409, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-22, i. k. 2014-20432
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4, 7, 8, 16, 19 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo Nr. XI-1792 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1455, 2014-12-16, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21204
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 17, 21 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1978, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-27, i. k. 2015-16931
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1990, 2015-11-05, paskelbta TAR 2015-11-17, i. k. 2015-18256
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2140, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20128
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1990 1 straipsnio pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2141, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-21, i. k. 2015-20132
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2280, 2016-03-25, paskelbta TAR 2016-03-29, i. k. 2016-06431
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 31 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-1990 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2508, 2016-06-29, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20645
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-139, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29843
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-415, 2017-06-06, paskelbta TAR 2017-06-14, i. k. 2017-10023
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-139 6 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-624, 2017-07-11, paskelbta TAR 2017-07-17, i. k. 2017-12340
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 10 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-823, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20047
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-824, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20048
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-883, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21484
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 32 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-902, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-28, i. k. 2017-21498
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-929, 2017-12-19, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21602
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-947, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21639
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 27 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1336, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10978
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 7, 8, 10, 23, 25 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1391, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12061
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1720, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20974
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 10, 15, 16, 32 ir 34 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 34-1 straipsniu įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1721, 2018-12-11, paskelbta TAR 2018-12-20, i. k. 2018-20975
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 3, 8, 10, 11, 12, 13, 19, 25, 35 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-823 5 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2050, 2019-04-11, paskelbta TAR 2019-04-18, i. k. 2019-06367
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1961, 2019-02-12, paskelbta TAR 2019-02-20, i. k. 2019-02744
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2887, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10788
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4, 23, 32, 34-1 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 19-1 straipsniu įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2853, 2020-04-21, paskelbta TAR 2020-04-29, i. k. 2020-08967
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 27 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2892, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-21, i. k. 2020-10793
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2925, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10934
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3387, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24533
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-36, 2020-12-03, paskelbta TAR 2020-12-15, i. k. 2020-27344
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 19-1 straipsnio pakeitimo įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3011, 2020-06-04, paskelbta TAR 2020-06-15, i. k. 2020-13046
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 12 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymas
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-123, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28979
Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6, 10, 11, 12, 14, 15, 16, 19, 19-1, 21, 29, 30, 32, 36, 40 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymas