Įsakymas netenka galios 2010-12-19:

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-898, 2010-12-13, Žin., 2010, Nr. 148-7608 (2010-12-18), i. k. 1102020ISAK0004-898

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 4-301 "Dėl Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikos patvirtinimo" ir jį keitusio įsakymo pripažinimo netekusiais galios

 

Suvestinė redakcija nuo 2007-07-25 iki 2010-12-18

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 81-3716, i. k. 1032020ISAK0004-301

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŪKIO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL ŠILUMOS VARTOTOJŲ ĮRENGINIŲ ATJUNGIMO NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMŲ EKONOMINIO ĮVERTINIMO METODIKOS PATVIRTINIMO

 

2003 m. rugpjūčio 7 d. Nr. 4-301

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo (Žin., 2003, Nr. 51-2254) 27 straipsnio 2 dalimi,

tvirtinu Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodiką (pridedama).

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS,

PAVADUOJANTIS ŪKIO MINISTRĄ                                                    ARŪNAS KUNDROTAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 4-301

 

šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodika reglamentuoja bendrųjų šildymo ir vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo bei žalos aplinkai ekonominio įvertinimo būdus, tiesiogiai susijusius su šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojų įrenginių atjungimu nuo šilumos tiekimo sistemų.

2. Šilumos ir karšto vandens vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų bei pastato šildymo būdo pakeitimą taip pat reglamentuoja kiti teisės aktai, į kuriuos šioje metodikoje pateikiamos nuorodos:

2.1. Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymas (Žin., 2003, Nr. 51-2254);

2.2. Lietuvos Respublikos energetikos įstatymas (Žin., 2002, Nr. 56-2224);

2.3. Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 2001, Nr. 101-3597);

2.4. Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymas (Žin., 1995, Nr. 20-449; 2000, Nr. 56-1639);

2.5. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

2.6. Kompensacijos už rezervinę galią nustatymo metodika, tvirtinama Lietuvos Respublikos ūkio ministro įsakymu;

2.7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. 4-258 patvirtintos Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklės (Žin., 2003, Nr. 70-3193);

2.8. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2003 m. liepos 8 d. nutarimu Nr. 03-43 patvirtinta Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodika (Žin., 2000, Nr. 74-2262);

2.9. statybos techninių reikalavimų reglamentas STR 2.08.01:2000 „Dujų sistemos pastatuose“, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 110 (Žin., 2000, Nr. 28-786);

2.10. Šilumos tiekimo vamzdynų nuostolių nustatymo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2001 m. rugpjūčio 23 d. įsakymu Nr. 262 (Žin., 2001, Nr. 74-2613).

3. Pagrindinės šioje metodikoje vartojamos sąvokos atitinka Šilumos ūkio įstatymo bei kituose šios metodikos 2 punkte nurodytuose teisės aktuose vartojamas sąvokas.

4. Kitos šioje metodikoje vartojamos sąvokos:

Bendrosios šildymo sąnaudos – tai visuomenės išlaidos tiekiant šilumos vartotojui kiekybiškai ir kokybiškai vienodą šilumos kiekį, taikant skirtingus šildymo būdus ir įvertinant palyginamąsias investicijų, priežiūros ir aplinkos taršos sąnaudas.

Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos – tai egzistuojančios šilumos tiekimo sistemos šilumos vieneto sąnaudos, nustatytos pagal Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos patvirtintą Centralizuotai tiekiamos šilumos ir karšto vandens kainų nustatymo metodiką, apskaičiuojant bazines šilumos kainas.

 

II. METODIKOS taikymas

 

5. Ši metodika taikoma:

5.1. nustatant bendrųjų šildymo sąnaudų padidėjimą ar sumažėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui;

5.2. nustatant vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams padidėjimą ar sumažėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui;

5.3. nustatant žalos aplinkai padidėjimą ar sumažėjimą dėl šilumos vartotojo įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemos ir kito šildymo būdo įrengimo visam pastatui;

5.4. nustatant šilumos vartotojo prašymo atjungti šilumos vartotojo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir įrengti kitą šildymo būdą visam pastatui įgyvendinimo atidėjimo trukmę.

6. Neteko galios nuo 2007-07-25

Punkto naikinimas:

Nr. 4-309, 2007-07-19, Žin. 2007, Nr. 82-3388 (2007-07-24), i. k. 1072020ISAK0004-309

 

III. ŠILUMOS VARTOTOJŲ PASTATŲ ŠILDYMO ĮRENGINIŲ ATJUNGIMO NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMŲ ekonominio įvertinimo PROCEDŪROS

 

7. Šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojai, pageidaujantys atjungti pastato šildymo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos ir keisti šildymo būdą visam pastatui bei derinti su savivaldybe šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą, pateikia savivaldybei prašymą.

8. Šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojas kartu su prašymu savivaldybei turi teisę pateikti savivaldybės įgaliotos institucijos išvadą, kad:

8.1. kitas pasirinktas šildymo būdas atitinka miesto šilumos ūkio specialųjį planą;

8.2. pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina pagal šią metodiką nustatytų vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems sistemos šilumos vartotojams;

8.3. pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina žalos aplinkai;

8.4. pastato šilumos ar karšto vandens įrenginių atjungimas nuo šilumos ar karšto vandens perdavimo tinklų ir kitas pastato šildymo būdas nepadidina pagal šią metodiką nustatytų bendrųjų pastato šildymo ir (ar) karšto vandens sąnaudų.

9. Gavusi šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojo prašymą derinti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimą keisti šildymo būdą visam pastatui bei šios metodikos 8 punkte nurodytus dokumentus ir nustačiusi, kad šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojo prašymas neprieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui, jo įgyvendinimas nepadidins pagal šią metodiką nustatytų bendrųjų šildymo sąnaudų bei vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems šilumos tiekimo sistemos vartotojams ir nepadidės žala aplinkai, savivaldybė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje priima sprendimą derinti vartotojo prašymą ir išduoda jam leidimą teisės aktuose [2.1], [2.2], [2.3], [2.7] nustatyta tvarka atjungti jo pastato šilumos įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.

10. Jeigu savivaldybė nustato, kad šilumos ir (ar) karšto vandens vartotojo prašymas derinti šilumos ir (ar) karšto vandens pirkimo-pardavimo sutarties nutraukimą ir jo norimas keisti šildymo būdas visam pastatui prieštarauja savivaldybės šilumos ūkio specialiajam planui arba jo įgyvendinimas padidins pagal šią metodiką nustatytas bendrąsias šildymo sąnaudas ir (ar) padidės žala aplinkai, savivaldybė ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje priima sprendimą atidėti šilumos vartotojo norimo keisti pastato šildymo būdo įgyvendinimą savivaldybės tarybos sprendimu nustatytam laikotarpiui, tačiau ne daugiau kaip 2 metams, skaičiuojant nuo šilumos vartotojo prašymo įregistravimo savivaldybėje dienos, bei kartu su sprendimu jam pateikia atidėjimo pagrindimą.

 

IV. bendrųjų šildymo sąnaudų pasikeitimo, vartotojui atsijungus nuo šilumos tiekimo sistemos, įvertinimas

 

11. Bendrųjų šildymo sąnaudų pasikeitimas, atjungus vartotojo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, yra įvertinamas palyginant visuomenės sąnaudas vartotoją aprūpinant šiluma skirtingais būdais. Vertinimas atliekamas naudojant 1 priede pateiktas prielaidas arba kitus objektyvius duomenis. Vertinamos bendrosios šildymo sąnaudos vartotoją aprūpinant šiluma iš šilumos tiekimo sistemos ir bendrosios šildymo sąnaudos vartotojui atsijungus įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos. Šių sąnaudų skirtumas yra bendrųjų šildymo sąnaudų pasikeitimas.

12. Vertinamos bendrosios šildymo sąnaudos per 20 metų vertinamąjį laikotarpį, diskontuojant jas į dabartinę vertę, panaudojus 8% diskonto normą.

13. Vertinamos šios bendrosios šildymo sąnaudos:

13.1. investicijos į energijos tiekimo ir vartojimo infrastruktūros bei įrangos įdiegimą bei atnaujinimą, reikalingos vartotojui aprūpinti šiluma skirtingais būdais;

13.2. kuro sąnaudos;

13.3. papildomos įrangos ir infrastruktūros eksploatavimo sąnaudos;

13.4. išorinės taršos išlaidos.

14. Lyginant šilumos vartotojo pasirinktą naują (alternatyvų) pastato šildymo būdą su senuoju, būtina užtikrinti vienodą vartotojo patalpų šildymo kokybę (komfortą, šilumos vartojimo reguliavimo galimybes ir kt.). Jeigu naujas pastato šildymo būdas pasižymi geresne vartotojo patalpų šildymo kokybe, variantų palyginimui senajame pastato šildymo būdo variante privaloma numatyti sąnaudas papildomai įrangai, kuri leistų prilyginti naujo pastato šildymo būdo kokybei, įrengti.

15. Turi būti nustatomas ekonominio įvertinimo išvadų patikimumas, palyginant išvadas su mažiausiai patikimų pirminių duomenų nuokrypiais, nepažeidžiant duomenų paklaidų ribų.

16. Šilumos tiekėjas privalo pateikti visą bendrųjų sąnaudų pasikeitimui nustatyti reikalingą informaciją.

 

V. VIDUTINIŲ ŠILUMOS TIEKIMO SĄNAUDŲ PASIKEITIMO LIKUSIEMS ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS VARTOTOJAMS ĮVERTINIMAS

 

17. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra skaičiuojamos kaip ilgo laikotarpio sąnaudos šilumos energijos vienetui patiekti visiems vartotojams [Lt/MWh], [ct/kWh]. Apskaičiuojamos vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos vertinamos naudojant šios metodikos 1 priede pateiktas prielaidas arba kitus objektyvius duomenis.

18. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos apskaičiuojamos tuo atveju, jeigu suinteresuotas vartotojas atjungtų savo pastato šildymo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos, naudodamasis šios metodikos 1 priede pateiktomis prielaidomis arba kitais objektyviais duomenimis.

19. Vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimas apskaičiuojamas tuo atveju, jeigu suinteresuotas vartotojas atjungtų savo pastato šildymo įrenginius nuo šilumos tiekimo sistemos.

20. Turi būti nustatomas vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo įvertinimo išvadų patikimumas, palyginant išvadas su mažiausiai patikimų pirminių duomenų nuokrypiais, nepažeidžiant duomenų paklaidų ribų.

21. Šilumos tiekėjas privalo pateikti visą vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų pasikeitimo dydžiui nustatyti reikalingą informaciją.

 

vI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

22. Skaičiuojant sąnaudas naudojami duomenys privalo būti pagrįsti galiojančiais kainoraščiais, normomis, pirkimo-pardavimo dokumentais, įmonių, kitų ūkio subjektų patvirtinimais ir kt. Duomenų pagrindimo pirminiai dokumentai turi būti pridėti prie ekonominio įvertinimo ar kompensacijos apskaičiavimo. Skaičiuotės pavyzdys pateiktas 2 priede.

23. Visos suinteresuotos šalys turi teisę susipažinti su atlikto ekonominio įvertinimo ar kompensacijos apskaičiavimo pradiniais duomenimis, skaičiavimų procedūromis, rezultatais, gauti paslaugų tiekėjo paaiškinimus ir visų skaičiavimų bei skaičiavimams panaudotų duomenų ar dokumentų kopijas.

24. Visos suinteresuotos šalys turi teisę atlikto ekonominio įvertinimo rezultatus, apskaičiuotą kompensaciją ir jų pagrindu priimtą sprendimą apskųsti teismui įstatymų nustatyta tvarka.

______________


Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo

šilumos tiekimo sistemų ekonominio

įvertinimo metodikos

1 priedas

 

BENDRŲJŲ ŠILDYMO IR VIDUTINIŲ ŠILUMOS TIEKIMO SĄNAUDŲ PASIKEITIMO PRIELAIDŲ KATALOGAS

 

1. Investicijos įvertinamos naudojantis prielaidų kataloge pateikta informacija arba patikslinta informacija atsižvelgus į konkrečią nagrinėjamą padėtį.

2. Vertinant investicijas į centrinio šilumos tiekimo infrastruktūrą, vertinama:

2.1. papildomos investicijos į šilumos generavimo (katilinių, elektrinių) įrangą, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai – duomenys paimami iš šilumos tiekimo įmonės investicinio modernizavimo plano, įvertinus, kaip investicijų dydis priklauso nuo šilumos poreikio kitimo;

2.2. investicijos į šilumos trasų paklojimą arba perklojimą (1 lentelė), įvertinant, kad visos senesnės nei 40 metų trasos turi būti perklojamos, arba atliekant trasų būklės ekspertinę analizę;

2.3. investicijos į šilumos punktų atnaujinimą (2 lentelė), įvertinant, kad šilumos mazgų tarnavimo laikas siekia 15 metų.

3. Vertinant investicijas į decentralizuotą šilumos generavimą, vertinama:

3.1. investicijos į gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato, įvertinant katilinių tarnavimo laiką (3 lentelė);

3.2. investicijos į dujotiekio įvado paklojimą įvertinamos naudojant apytikslį rodiklį, įvertinant investicijas į vieną įrengiamą dujinio prietaiso generuojamo šiluminio galingumo vienetą 91 Lt/kW;

3.3. investicijos į šilumos trasų nuo katilinės iki šildomo pastato paklojimą arba perklojimą (1 lentelė);

3.4. investicijos į dujų tinklo plėtrą (4 lentelė).

4. Jeigu projektuojamų įrenginių, mechanizmų ar statinių tarnavimo laikotarpis skiriasi nuo pagrindinių technologinių įrenginių tarnavimo laikotarpio (projekto gyvenimo laikotarpio), į tai turi būti atsižvelgiama apskaičiuojant investicijų sąnaudas:

4.1. įvertinant poreikį atnaujinti nusidėvėjusią įrangą ateityje (jei įrangos tarnavimo laikas yra trumpesnis už projekto vertinamąjį laikotarpį);

4.2. įvertinant pagrindinės įrangos likutinę vertę, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui.

 

1 lentelė. Investicijos į naujų trasų paklojimą (perklojimą)

 

Vamzdžio skersmuo, mm

Vidutiniškos investicijos į vamzdyno paklojimą, Lt/m (iki d200 – bekanalį iš anksto izoliuotų vamzdžių paklojimą, daugiau kaip d200 – kanalinį vamzdžių paklojimą)

centrinėje miesto dalyje

priemiesčiuose

25

450

350

32

484

384

40

556

456

50

641

517

70

709

574

80

806

656

100

966

712

125

1314

954

150

1571

1354

175

1800

1332

200

1966

1606

250

1660

1360

300

1880

1580

350

2240

1940

400

2590

2290

450

2750

2450

500

2900

2600

600

3650

3350

700

3880

3560

 

2 lentelė. Investicijos į naujų šilumos punktų įrengimą

 

Šilumos punkto tipas

Bendras šilumos punkto našumas, kW, ir kaina, Lt

iki 50

50–100

100–200

200–300

300–400

400–600

600–900

Karšto vandens ruošimas

11000

12000

13000

15000

17000

19000

22000

Šildymas

13000

14000

15000

18000

22000

25000

30000

Šildymas ir karšto vandens ruošimas pagal vienos pakopos lygiagrečią schemą

19000

20000

21000

24000

28000

32000

36000

Šildymas ir karšto vandens ruošimas pagal dviejų pakopų mišrią schemą

 

 

 

26000

31000

36000

42000

 

3 lentelė. Investicijų į individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių įvertinimas

 

Katilinės našumas P, kW

Katilinių kategorijos pagal [2.9]. Pagrindiniai reikalavimai katilinėms. Savybės

Galia, kW

Tarnavimo trukmė (metais)

Kaina, Lt

nuo

iki

Iki 120

Katilai, kurie atitinka reikalavimus buitiniams dujiniams prietaisams

Yra vienas katilas, kurio našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, atmosferiniai degikliai, reguliavimas įjungiant ir išjungiant

0

20

10

0+315xP

21

120

0+305xP

Iki 250 (vienas katilas iki 120 kW)

Trečios kategorijos katilinė. Yra du katilai, kurių suminis našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, sroviniai degikliai, reguliavimas įjungiant ir išjungiant

120

240

12

32 000+ 300xP

Iki 1500 (vienas katilas iki 350 kW)

Antros kategorijos katilinė. Yra du arba trys katilai, kurių suminis našumas didesnis už maksimalų šilumos poreikį, katilinėse iki 500 kW dviejų pakopų degikliai, per 500 kW – moduliaciniai degikliai

241

500

15

60 000+ 295xP

501

1050

15

72 000+ 290xP

Daugiau kaip 1500 (vienas katilas per 350 kW)

Pirmos kategorijos katilinė įrengiama atskirame pastate. Yra trys katilai, iš kurių vienas rezervinis. Degikliai – moduliaciniai

1051

2500

20

350 000+ 180xP

2501

-

20

550 000+ 100xP

 

4 lentelė. Investicijos į gamtinių dujų tinklo plėtrą, klojant vidutinio slėgio ilgesnį nei 1 km dujotiekį

 

Dujotiekio skersmuo, mm

Investicijos vienam metrui dujotiekio pakloti, Lt/m

Maksimalus gamtinių dujų vartotojų šilumos poreikis, MW

mieste

atviroje vietoje

40

136

204

0,8

63

152

216

2,9

90

167

234

6,7

125

186

252

16,0

160

221

288

33,0

200

258

330

50,0

 

5. Kuro sąnaudos vertinamos atsižvelgus į:

5.1. šilumos poreikius;

5.2. kuro generavimo vidutinį metinį efektyvumą;

5.3. deginamo kuro šiluminę vertę;

5.4. šilumos nuostolius, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui;

5.5. ekonomines išlaidas kurui.

6. Šilumos poreikiai įvertinami atsižvelgus į:

6.1. pastarųjų metų šilumos suvartojimą, įvertinant klimato sąlygas konkrečiais metais;

6.2. numatomus šilumos vartojimo pokyčius dėl efektyvesnio vartojimo ar šilumos poreikių kitimo.

7. Kuro generavimo vidutinis metinis efektyvumas įvertinamas atsižvelgiant į:

7.1. šilumos generavimo jėgainių efektyvumą;

7.2. numatomus šilumos generavimo jėgainių modernizavimo planus, susiejant juos su numatomomis investicijomis;

7.3. apytikslius rodiklius individualioms gamtinėmis dujomis kūrenamoms katilinėms (5 lentelė);

7.4. patikslintą konkrečios padėties informaciją.

 

5 lentelė. Individualių gamtinėmis dujomis kūrenamų katilinių apytiksliai rodikliai

 

Katilinių našumas

Galia, kW

Vidutinis metinis kuro išnaudojimo efektyvumas, MKIE

nuo

iki

Iki 120 kW

0

20

80%

21

120

Iki 250 kW (vienas katilas iki 120 kW)

120

240

84%

Iki 1500 kW (vienas katilas iki 350 kW)

241

500

87%

501

1050

91%

Daugiau kaip 1500 kW (vienas katilas per 350 kW)

1051

2500

91%

2501

-

 

8. Kuro šiluminė vertė vertinama nustatant kuro kiekius, reikalingus šilumai gaminti:

8.1. gamtinės dujos                                9,3 MWh/tūkst. nm|;

8.2. mazutas                                           10,7 MWh/t;

8.3. medienos atliekos                            1,95 MWh/ktm (kietmetrį);

8.4. kitų kuro rūšių,                                atsižvelgiant į konkrečią padėtį.

9. Šilumos nuostoliai trasose įvertinami atsižvelgiant į:

9.1. šilumos trasų, kuriomis šiluma tiekiama tik nagrinėjamiems pastatams, ilgį, skersmenį, tipą bei vidutinius tiekiamo ir grąžinamo šilumnešio temperatūros grafikus;

9.2. nustatyto konkretaus tipo, ilgio, skersmens bei naudojamo temperatūros grafiko atveju norminius šilumos nuostolius pagal [2.10];

9.3. bandymais nustatytų ir norminių šilumos nuostolių santykį skirtingo tipo trasoms nagrinėjamuose tinkluose;

9.4. ekspertinį konkrečios trasos būklės įvertinimą.

10. Ekonominės išlaidos kurui (6 lentelė), įvertintos atsižvelgiant į importo kainą, vietinės darbo jėgos šalyje panaudojimą, šalies įmonių bei fizinių asmenų mokamus mokesčius, pelną, skatinantį šalies ekonominę plėtrą.

 

6 lentelė. Ekonominės išlaidos kurui

 

Metai

Mazuto ekonominė kaina, Lt/t

Gamtinių dujų ekonominė kaina, Lt/tūkst. nm3

Medžio atliekų ekonominė kaina, Lt/ktm (kietmetrį)

stambiems vartotojams (turintiems galimybę naudoti alternatyvų kurą)

smulkiems vartotojams (neturintiems galimybės naudoti alternatyvų kurą)

2003

337,3

328,9

351,5

32,5

2004

340,4

331,9

354,7

34,0

2005

343,5

334,9

357,9

35,6

2006

346,6

337,9

361,1

37,3

2007

349,7

340,9

364,3

39,1

2008

352,8

343,9

367,6

40,9

2009

355,9

346,9

370,8

42,8

2010

359,0

349,9

374,0

44,8

2011

362,1

352,9

377,2

46,9

2012

365,2

355,9

380,4

49,1

2013

368,3

358,9

383,6

46,9

2014

371,4

361,9

386,8

47,6

2015

374,5

364,9

390,0

48,3

2016

377,6

367,9

393,2

49,0

2017

380,7

370,9

396,4

49,7

2018

383,8

373,9

399,7

50,4

2019

386,9

376,9

402,9

51,1

2020

390,0

379,9

406,1

51,8

2021

393,1

382,9

409,3

52,5

2022

396,2

385,9

412,5

53,2

 

11. Papildomoms įrangos bei infrastruktūros eksploatavimo ir remonto sąnaudoms priskiriamos:

11.1. papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos;

11.2. papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos;

11.3. individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos;

11.4. papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos.

12. Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos atsižvelgiant į konkrečią informaciją apie šilumos tiekimo sistemos jėgainių savybes. Indikacinis rodiklis, įvertinantis papildomas eksploatavimo sąnaudas, yra 4 Lt/MWh.

13. Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos yra įvertinamos (7 lentelė) atsižvelgiant į trasų amžių ir išreiškiamos kaip procentinė dalis nuo trasos atnaujinimo sąnaudų (1 lentelė).

 

7 lentelė. Šilumos tiekimo vamzdyno eksploatavimo ir remonto papildomos sąnaudos

 

Trasos amžius

Metinės trasos priežiūros sąnaudos

Ne daugiau kaip 3 metai

0% nuo trasos statybos kainos

4-8 metų

0,5% nuo trasos statybos kainos

9 ir daugiau metų

0,5% nuo trasos statybos kainos

 

14. Šilumos tiekimo vamzdyno eksploatavimo ir remonto sąnaudos gali būti įvertintos ir kitaip atsižvelgiant į konkrečią padėtį.

15. Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos atsižvelgiant į katilinės galią ir susideda iš dviejų komponentų:

15.1. darbo jėgos kainos (8 lentelė), skaičiuojant 0,05%/kW prižiūrinčio personalo;

15.2. medžiagų, įrangos sąnaudų, skaičiuojant – 5 Lt/kW.

 

8 lentelė. Ekonominės darbo jėgos kainos kitimas

 

Metai

Ekonominės socialinės darbo jėgos išlaidos, Lt/vienam žmogui per mėnesį

2003

543

2004

569

2005

596

2006

624

2007

653

2008

684

2009

716

2010

749

2011

785

2012

821

2013

860

2014

900

2015

943

2016

972

2017

1002

2018

1033

2019

1065

2020

1098

2021

1132

2022

1167

 

16. Papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos kaip procentinė dalis nuo dujotiekių atnaujinimo sąnaudų (4 lentelė), t. y. 0,2% nuo visų investicijų dujotiekiams perkloti.

17. Dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos gali būti įvertintos ir kitaip, atsižvelgiant į konkrečią padėtį.

18. Išorinės taršos išlaidos įvertinamos pagal tris deginant kurą į atmosferą išskiriamus junginius: CO2, SO2 ir NOX, pagal formulę:

Cn = K x c x k x E,

kur:

K

per metus šilumos gamyboje sudeginamo kuro kiekis;

c

teršalų kiekis, išsiskiriantis sudeginus kuro vienetą;

E

santykinės išorinės taršos išlaidos, tenkančios vienam taršos vienetui;

K

korekcijos koeficientas, įvertinantis SO2 ir NOX daromos žalos sumažėjimą dėl įrengtų valymo įrenginių ar kamino aukščio.

 

19. Deginant kurą išsiskiriantys į aplinką žalingi junginiai pateikiami 9 lentelėje.

 

9 lentelė. Deginant kurą išsiskiriantys į aplinką žalingi junginiai

 

Deginamas kuras

Išsiskiriantys į aplinką žalingų junginių kiekiai, kg/GJ

CO2

SO2

NOX

Gamtinės dujos

Elektrinės

56,9

0,0003

0,16

Šiluminės katilinės

56,9

0,0003

0,16

Pramonė

56,9

0,0003

0,08

Vidutinės ir mažos įmonės

56,9

0,0003

0,08

Namų ūkis

56,9

0,0003

0,05

Mazutas

Elektrinės

78,0

0,488xS%

0,24

Šiluminės katilinės

78,0

0,488xS%

0,19

Pramonė

78,0

0,488xS%

0,15

Vidutinės ir mažos įmonės

78,0

0,488xS%

0,15

Namų ūkis

78,0

0,488xS%

0,15

Buitinis krosnių kuras

Elektrinės

74,0

0,468xS%

0,15

Šiluminės katilinės

74,0

0,468xS%

0,15

Pramonė

74,0

0,468xS%

0,10

Vidutinės ir mažos įmonės

74,0

0,468xS%

0,05

Namų ūkis

74,0

0,468xS%

0,05

Akmens anglys

Elektrinės

95,0

0,714xS%

0,36

Šiluminės katilinės

95,0

0,714xS%

0,36

Pramonė

95,0

0,714xS%

0,20

Vidutinės ir mažos įmonės

95,0

0,714xS%

0,20

Namų ūkis

95,0

0,714xS%

0,15

Malkos

Elektrinės

0 (102)*

0,13

0,13

Šiluminės katilinės

0 (102)*

0,13

0,13

Pramonė

0 (102)*

0,13

0,13

Vidutinės ir mažos įmonės

0 (102)*

0,13

0,10

Namų ūkis

0 (102)*

0,13

0,05

Durpės

Elektrinės

102,0

0,30

0,30

Šiluminės katilinės

102,0

0,30

0,30

Pramonė

102,0

0,30

0,21

Vidutinės ir mažos įmonės

102,0

0,30

0,14

Namų ūkis

102,0

0,30

0,14

Orimulsija

Elektrinės

81,0

1,93

0,24

 

* skaičiavimuose priimama 0. Kadangi tas pats CO2 kiekis išsiskiria sudeginant medieną arba jai natūraliai suyrant, laikoma, kad medienos deginimas nepadidina CO2 kiekio atmosferoje.

 

20. Santykinės išorinės taršos išlaidos, tenkančios vienam taršos vienetui, pateikiamos 10 lentelėje.

 

10 lentelė. Taršos išlaidos

 

Metai

Junginio daromos žalos skaičiuojamoji ekonominė vertė, Lt / t

CO2

SO2

NOX

2003

0

3000

1300

2004

0

3105

1346

2005

0

3214

1393

2006

0

3326

1441

2007

0

3443

1492

2008

35

3563

1544

2009

35

3688

1598

2010

35

3817

1674

2011

35

3950

1712

2012

35

4089

1772

2013

35

4232

1834

2014

35

4380

1898

2015

35

4533

1964

2016

35

4692

2033

2017

35

4856

2104

2018

35

5026

2178

2019

35

5202

2254

2020

35

5384

2333

2021

35

5572

2415

2022

35

5768

2499

 

21. Korekcijos koeficientas, įvertinantis SO2 ir NOX daromos žalos sumažėjimą dėl įrengtų valymo įrenginių ar kamino aukščio:

k = (1-β) x kh,

kur:

β

bedimensis koeficientas, parodantis, kokia dalis SO2 ar NOX iš degimo produktų yra išvaloma, filtruojama ar kitaip nukenksminama. Nevalant degimo produktų, β = 0;

kh

bedimensis koeficientas, koreguojantis žalą pagal žalingų junginių išmetimo aukštį. Jis lygus 1, jeigu žalingi junginiai išmetami į atmosferą ne didesniame kaip 15 m aukštyje, arba 225/H2, jeigu žalingi junginiai išmetami į atmosferą H m ir H > 15 m aukštyje.

 

______________


Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo

šilumos tiekimo sistemų ekonominio

įvertinimo metodikos

2 priedas

 

SKAIČIUOTĖS PAVYZDYS

 

I. DUOMENYS

 

1. Skaičiuotė atlikta panaudojus tokius išeities duomenis:

1.1. nagrinėjamas pastatas šiuo metu yra šilumos tiekimo sistemos vartotojas;

1.2. vidutinio vartojimo galia – centralizuotos šildymo sistemos bendra vartotojų galia, apskaičiuojama faktinį dvejų metų suvartotą šilumos kiekį sumuojant su planuojamu (normatyviniu) kiekiu ir dalijant iš trejų metų valandų skaičiaus, yra 200 kW;

1.3. maksimalaus vartojimo galia yra 600 kW;

1.4. metinis šilumos suvartojimas yra 1730 MWh;

1.5. numatoma, kad vartotojas kas metai sumažins šilumos vartojimą maždaug 1%;

1.6. iki pastato šiluma tiekiama d100 skersmens 150 m ilgio trasa (įvadas) nepereinamuose kanaluose;

1.7. trasa paklota 1967 metais, amžius – 36 metai;

1.8. metiniai šilumos nuostoliai įvade, įvertinti pagal [2.10], yra 120 MWh;

1.9. planuojamas perklojimas 2007 metais, investuojant 145 000 Lt;

1.10. numatomi šilumos nuostoliai po trasos perklojimo yra 49 MWh;

1.11. pastate 2000 metais yra įrengtas modernus šilumos mazgas;

1.12. planuojama pastatyti individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie pastato;

1.13. nagrinėjamame rajone yra atvestas gamtinių dujų tinklas.

2. Numatomos investicijos į šilumos tiekimo sistemos katilinių (elektrinių) modernizavimą, šių investicijų dalis, priklausanti nuo katilinės šiluminio apkrovimo, investicijų likutinė vertė projekto vertinamojo laikotarpio pabaigoje 2024 metais yra:

 

Metai

Numatomos investicijos į šilumos tiekimo sistemos katilinės modernizavimą, Lt

Iš to skaičiaus dalis investicijų, tiesiogiai priklausančių nuo šilumos maksimalaus poreikio, Lt

Šios dalies likutinė vertė, pasibaigus vertinamajam laikotarpiui, Lt

(1)

(2)

(3)

(4)

2003

3 000 000

1 500 000

0

2004

12 000 000

4 800 000

240 000

2005

4 000 000

2 800 000

280 000

2006

8 000 000

3 200 000

480 000

2007

3 000 000

1 200 000

240 000

2008

3 000 000

1 500 000

375 000

2009

3 000 000

1 500 000

450 000

2010

4 000 000

2 000 000

700 000

2011

3 000 000

1 500 000

600 000

2012

3 000 000

1 500 000

675 000

2013

3 000 000

1 500 000

750 000

2014

3 000 000

1 500 000

825 000

2015

4 000 000

2 000 000

1 200 000

2016

3 000 000

1 500 000

975 000

2017

3 000 000

1 500 000

1 050 000

2018

3 000 000

1 500 000

1 125 000

2019

3 000 000

1 500 000

1 200 000

2020

4 000 000

2 000 000

1 700 000

2021

3 000 000

1 500 000

1 350 000

2022

3 000 000

1 500 000

1 425 000

2023

3 000 000

1 500 000

1 500 000

 

3. Numatomi katilinės techniniai rodikliai, įgyvendinus planuojamą šilumos tiekimo įmonės modernizavimo planą, yra:

 

Metai

Numatomos sąnaudos ir emisijos, generuojant 1 MWh šilumos tiekimo sistemos katilinėje

gamtinės dujos, nm|

medžio atliekos, ktm (kietmetriai)

CO2 emisijos, t

NOX emisijos, kg

SO2 emisijos, kg

(5)

(6)

(7)

(8)

(9)

(10)

2003

129,6

 

0,247

0,694

0,001

2004

122,2

 

0,233

0,655

0,001

2005

61,1

0,32

0,116

0,620

0,001

2006

58,4

0,32

0,111

0,606

0,001

2007

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2008

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2009

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2010

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2011

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2012

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2013

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2014

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2015

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2016

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2017

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2018

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2019

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2020

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2021

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2022

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

2023

29,2

0,48

0,056

0,595

0,000

 

4. Vidutiniškas šilumos srautas iš katilinės yra 50 MW.

5. Per metus vartotojams parduodama apie 334 GWh šilumos. Laikoma, kad šilumos pardavimas nekis ilgalaikėje perspektyvoje (šilumos pardavimo sumažėjimas dėl atsijungiančių vartotojų ir šilumos taupymų bus kompensuojamas naujų vartotojų atsiradimu).

6. Numatomos vidutinių patiektos MWh savikainos, ribinės šilumos gamybos sąnaudos, paimamos iš šilumos tiekimo įmonės modernizavimo plano, yra:

 

Metai

Numatoma vidutinė patiektos MWh savikaina, Lt

Numatomos ribinės šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh

2003

124,11

62,06

2004

126,59

63,30

2005

116,46

34,94

2006

117,63

36,47

2007

112,92

29,36

2008

114,62

30,95

2009

116,34

32,57

2010

118,08

34,24

2011

119,85

35,96

2012

121,65

37,71

2013

123,48

39,51

2014

125,33

41,36

2015

127,21

43,25

2016

129,12

45,19

2017

131,05

47,18

2018

133,02

49,22

2019

135,01

51,31

2020

137,04

53,45

2021

139,10

55,64

2022

141,18

57,88

2023

143,30

60,19

 

7. Kamino aukštis yra 50 m.

 

II. BENDRŲJŲ ŠILDYMO SĄNAUDŲ PASIKEITIMO, VARTOTOJUI ATSIJUNGUS NUO ŠILUMOS TIEKIMO SISTEMOS, ĮVERTINIMAS

 

8. Bendrosios šildymo sąnaudos, vartotojui tiekiant šilumą iš centrinės šilumos tiekimo sistemos, yra:

 

Sąnaudos

Vertė, Lt

Papildomos investicijos į šilumos generavimo įrangą, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai (9 punktas)

74 987

Investicijos į šilumos trasų paklojimą (10 punktas)

87 568

Investicijos į šilumos punktų atnaujinimą (11 punktas)

13 341

Ekonominės kuro išlaidos (12 punktas)

626 981

Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos (13 punktas)

73 027

Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos (14 punktas)

6 470

Išorinės taršos išlaidos (15 punktas)

24 179

IŠ VISO

906 554

 

9. Papildomos investicijos į šilumos generavimo (katilinių, elektrinių) įrangos, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, duomenys paimami iš šilumos tiekimo įmonės investicinio modernizavimo plano, įvertinus, kaip investicijų dydis priklauso nuo šilumos poreikio kitimo:

 

Metai

Numatomos investicijos į šilumos tiekimo sistemos katilinės modernizavimą, Lt

Iš to skaičiaus dalis investicijų, tiesiogiai priklausančių nuo šilumos maksimalaus poreikio, Lt

Šios dalies likutinė vertė, pasibaigus vertinamajam laikotarpiui, Lt

Diskonto veiksnys

Investicijų į šilumos generavimo įrangos modernizavimą dalies, tiesiogiai priklausančios nuo maksimalaus šilumos poreikio, dabartinė vertė, Lt

(11)

(12)

(13)

(14)

(15)

(16)=(13)x (15)

2003

3 000 000

1 500 000

0

1,000

1 500 000

2004

12 000 000

4 800 000

240 000

0,926

4 444 444

2005

4 000 000

2 800 000

280 000

0,857

2 400 549

2006

8 000 000

3 200 000

480 000

0,794

2 540 263

2007

3 000 000

1 200 000

240 000

0,735

882 036

2008

3 000 000

1 500 000

375 000

0,681

1 020 875

2009

3 000 000

1 500 000

450 000

0,630

945 254

2010

4 000 000

2 000 000

700 000

0,583

1 166 981

2011

3 000 000

1 500 000

600 000

0,540

810 403

2012

3 000 000

1 500 000

675 000

0,500

750 373

2013

3 000 000

1 500 000

750 000

0,463

694 790

2014

3 000 000

1 500 000

825 000

0,429

643 324

2015

4 000 000

2 000 000

1 200 000

0,397

794 228

2016

3 000 000

1 500 000

975 000

0,368

551 547

2017

3 000 000

1 500 000

1 050 000

0,340

510 692

2018

3 000 000

1 500 000

1 125 000

0,315

472 863

2019

3 000 000

1 500 000

1 200 000

0,292

437 836

2020

4 000 000

2 000 000

1 700 000

0,270

540 538

2021

3 000 000

1 500 000

1 350 000

0,250

375 374

2022

3 000 000

1 500 000

1 425 000

0,232

347 568

2023

3 000 000

1 500 000

1 500 000

0,215

321 822

IŠ VISO

17 140 000

 

22 151 760

 

9.1. Projekto diskonto veiksnys (15 stulpelis) įvertinamas naudojant formulę:

kur:

DN

diskonto norma (8%);

NX

vertinamieji metai;

N1

pirmieji projekto metai (kurių verte perskaičiuojamos sąnaudos ateityje).

 

9.2. Investicijų likutinė vertė 2024 metais perskaičiuojama į jų dabartinę vertę naudojant diskonto veiksnio reikšmę 0,199. Visų investicijų vertė, perskaičiavus į 2003 metų vertę, yra:

 

9.3. Papildomos investicijos į šilumos generavimo (katilinių, elektrinių) įrangą, tenkančios nagrinėjamo vartotojo galiai, yra:

kur:

200 kW

vartotojo vidutinio vartojimo galia;

50 000 kW

vidutinis šilumos srautas iš katilinės (elektrinės).

 

10. Numatomos 145 000 Lt investicijos 2007 metais į šilumos trasų paklojimą, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, perskaičiuojamos į dabartinę vertę, panaudojus diskonto veiksnį 0,735. Investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 95 700 Lt (vertinant naujų trasų tarnavimo laiką, lygų 50 metų), likutinė vertė perskaičiuojama į dabartinę vertę, panaudojus diskonto veiksnį 0,199.

Investicijų į šilumos trasas dabartinė vertė yra:

145 000 Ltx0,735-95 700 Ltx0,199=87 568 Lt.

11. Investicijos į šilumos punktų atnaujinimą, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, įvertinamos atsižvelgiant į jų amžių (3 metai), numatomą šilumos mazgų tarnavimo laiką, siekiantį 15 metų:

Numatomos investicijos 2015 metais įrengti 600 kW galios šilumos mazgą yra 42 000 Lt (1 priedo 2 lentelė). Šios investicijos perskaičiuojamos į dabartinę jų vertę, panaudojus diskonto veiksnį 0,397. Investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 16 800 Lt.

Investicijų į šilumos mazgų atnaujinimą dabartinė vertė yra:

42 000 Ltx0,397-16 800 Ltx0,199=13 341 Lt.

12. Papildomos kuro sąnaudos, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, vertinamos atsižvelgus į nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikius, šilumos nuostolius, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, šilumos tiekimo įmonės katilinių techninius parametrus, ekonomines kuro išlaidas (1 priedo 6 lentelė):

 

Metai

Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

Kuro sąnaudos

gamtinės dujos, tūkst. nm3

medienos atliekos, ktm (kietmetriai)

(17)

(18)

(19)

(20)=((18)+ (19)) x(6)/1000

(21)= ((18)+ (19))x(7)

2003

1730,0

120

239,7

0,0

2004

1712,7

120

223,9

0,0

2005

1695,6

120

110,9

581,9

2006

1678,6

120

105,1

576,5

2007

1661,8

120

52,1

856,6

2008

1645,2

49

49,5

814,5

2009

1628,8

49

49,0

806,6

2010

1612,5

49

48,5

798,8

2011

1596,3

49

48,1

791,0

2012

1580,4

49

47,6

783,4

2013

1564,6

49

47,1

775,8

2014

1548,9

49

46,7

768,2

2015

1533,4

49

46,2

760,8

2016

1518,1

49

45,8

753,4

2017

1502,9

49

45,3

746,1

2018

1487,9

49

44,9

738,9

2019

1473,0

49

44,5

731,7

2020

1458,3

49

44,0

724,7

2021

1443,7

49

43,6

717,6

2022

1429,3

49

43,2

710,7

2023

1415,0

49

42,8

703,8

 

Metai

Ekonominė kuro kaina

Ekonominės kuro išlaidos, Lt

Diskonto veiksnys

Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt

gamtinės dujos, Lt/tūkst. nm3

medienos atliekos, Lt/ktm (kietmetrį)

(22)

(23)

(24)

(25)=(23)x (20) +(24)x(21)

(26)

(27)=(26)x (25)

2003

328,9

32,5

78 827

1,000

78 827

2004

331,9

34,0

74 325

0,926

68 819

2005

334,9

35,6

57 864

0,857

49 609

2006

337,9

37,3

57 019

0,794

45 263

2007

340,9

39,1

51 244

0,735

37 666

2008

343,9

40,9

50 338

0,681

34 259

2009

346,9

42,8

51 529

0,630

32 472

2010

349,9

44,8

52 772

0,583

30 792

2011

352,9

46,9

54 065

0,540

29 210

2012

355,9

49,1

55 407

0,500

27 717

2013

358,9

46,9

53 304

0,463

24 690

2014

361,9

47,6

53 465

0,429

22 930

2015

364,9

48,3

53 618

0,397

21 293

2016

367,9

49,0

53 764

0,368

19 769

2017

370,9

49,7

53 901

0,340

18 351

2018

373,9

50,4

54 031

0,315

17 033

2019

376,9

51,1

54 154

0,292

15 807

2020

379,9

51,8

54 269

0,270

14 667

2021

382,9

52,5

54 377

0,250

13 608

2022

385,9

53,2

54 478

0,232

12 623

2023

385,9

53,2

53 951

0,215

11 575

IŠ VISO

626 981

 

13. Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, įvertinamos naudojant indikacinį rodiklį, nustatantį papildomas eksploatavimo sąnaudas katilinėje 4 Lt/MWh:

 

Metai

Nagrinėja- mo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

Indikacinis rodiklis, įvertinantis papildomas eksploatavimo sąnaudas katilinėje, Lt/MWh

Papildomos šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, Lt

Diskonto veiksnys

Šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto papildomos sąnaudos dabartine verte, Lt

 

(28)

(29)

(30)

(31)

(32)=(31)x ((29)+(30))

(33)

(34)=(32) x(33)

2003

1730,0

120

4

7 400

1,000

7 400

 

2004

1712,7

120

4

7 331

0,926

6 788

 

2005

1695,6

120

4

7 262

0,857

6 226

 

2006

1678,6

120

4

7 194

0,794

5 711

 

2007

1661,8

120

4

7 127

0,735

5 239

 

2008

1645,2

49

4

6 777

0,681

4 612

 

2009

1628,8

49

4

6 711

0,630

4 229

 

2010

1612,5

49

4

6 646

0,583

3 878

 

2011

1596,3

49

4

6 581

0,540

3 556

 

2012

1580,4

49

4

6 518

0,500

3 260

 

2013

1564,6

49

4

6 454

0,463

2 990

 

2014

1548,9

49

4

6 392

0,429

2 741

 

2015

1533,4

49

4

6 330

0,397

2 514

 

2016

1518,1

49

4

6 268

0,368

2 305

 

2017

1502,9

49

4

6 208

0,340

2 113

 

2018

1487,9

49

4

6 148

0,315

1 938

 

2019

1473,0

49

4

6 088

0,292

1 777

 

2020

1458,3

49

4

6 029

0,270

1 629

 

2021

1443,7

49

4

5 971

0,250

1 494

 

2022

1429,3

49

4

5 913

0,232

1 370

 

2023

1415,0

49

4

5 856

0,215

1 256

 

IŠ VISO

73 027

 

 

14. Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos įvertinamos atsižvelgiant į trasų amžių ir išreiškiamos kaip procentinė dalis nuo trasos atnaujinimo sąnaudų (1 priedo 7 lentelė). Šilumos trasos atnaujinimo vertė yra 145 000 Lt. Trasa atnaujinama 2007 metais:

 

Metai

Metinės trasos priežiūros sąnaudos, % nuo trasos įrengimo kainos

Papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos, Lt

Diskonto veiksnys

Papildomos vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos dabartine verte, Lt

(35)

(36)

(37)

(38)

(39)=(37)x(38)

2003

0,5

725,0

1,000

725

2004

0,5

725,0

0,926

671

2005

0,5

725,0

0,857

622

2006

0,5

725,0

0,794

576

2007

0,5

725,0

0,735

533

2008

0,0

0,0

0,681

0

2009

0,0

0,0

0,630

0

2010

0,0

0,0

0,583

0

2011

0,5

725,0

0,540

392

2012

0,5

725,0

0,500

363

2013

0,5

725,0

0,463

336

2014

0,5

725,0

0,429

311

2015

0,5

725,0

0,397

288

2016

0,5

725,0

0,368

267

2017

0,5

725,0

0,340

247

2018

0,5

725,0

0,315

229

2019

0,5

725,0

0,292

212

2020

0,5

725,0

0,270

196

2021

0,5

725,0

0,250

181

2022

0,5

725,0

0,232

168

2023

0,5

725,0

0,215

156

IŠ VISO

6470

 

15. Išorinės taršos išlaidos, išlaikant šilumos tiekimą nagrinėjamam vartotojui, įvertinamos pagal tris deginant kurą į atmosferą išskiriamus junginius: CO2, SO2 ir NOX:

 

Metai

Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

Tarša

 

CO2 emisijos, t

NOX emisijos, kg

SO2 emisijos, kg

 

(40)

(41)

(42)

(43)=((41)+ (42))x(8)

(44)=((41) + (42))x(9)

(45)=((41)+ 42))x(10)

2003

1730,0

120

456,6

1 283,9

2,4

 

2004

1712,7

120

426,6

1 199,6

2,2

 

2005

1695,6

120

211,3

1 125,2

1,1

 

2006

1678,6

120

200,2

1 089,1

1,1

 

2007

1661,8

120

99,2

1 060,7

0,5

 

2008

1645,2

49

94,3

1 008,5

0,5

 

2009

1628,8

49

93,4

998,7

0,5

 

2010

1612,5

49

92,5

989,0

0,5

 

2011

1596,3

49

91,6

979,4

0,5

 

2012

1580,4

49

90,7

969,9

0,5

 

2013

1564,6

49

89,8

960,5

0,5

 

2014

1548,9

49

88,9

951,2

0,5

 

2015

1533,4

49

88,1

942,0

0,5

 

2016

1518,1

49

87,2

932,9

0,5

 

2017

1502,9

49

86,4

923,8

0,5

 

2018

1487,9

49

85,5

914,9

0,5

 

2019

1473,0

49

84,7

906,0

0,4

 

2020

1458,3

49

83,9

897,2

0,4

 

2021

1443,7

49

83,1

888,6

0,4

 

2022

1429,3

49

82,3

880,0

0,4

 

2023

1415,0

49

81,5

871,5

0,4

 

 

15.1. Vertinant ekonomines (išorines) taršos išlaidas, naudojamasi prielaidomis, nurodytomis 1 priedo 10 lentelėje.

15.2. Taip pat naudojamas korekcijos koeficientas, įvertinantis SO2 ir NOX daromos žalos sumažėjimą dėl įrengtų valymo įrenginių ar kamino aukščio, kuris apskaičiuojamas pagal šią formulę:

kur:

β

bedimensis koeficientas, parodantis, kokia dalis SO2 ar NOX iš degimo produktų yra išvaloma, filtruojama ar kitaip nukenksminama. Nesant degimo produktų valymo, β = 0;

kh

bedimensis koeficientas, koreguojantis žalą pagal žalingų junginių išmetimo aukštį. Jis lygus 225/H2, jeigu žalingi junginiai išmetami į atmosferą H m ir H > 15 m aukštyje. Mūsų atveju H=50.

 

Metai

Taršos išorinės išlaidos

Korekcijos koeficientas

Taršos ekonominės išlaidos, Lt

Diskonto veiksnys

Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt

CO2, Lt/t

NOX, Lt/kg

SO2, Lt/kg

(46)

(47)

(48)

(49)

(50)

51)=(43)x47)+ (44)x(48)x(50)+ (45)x(49)x(50)

(52)

(53)= (51)x(52)

2003

0

3000

1300

0,09

347

1,000

347

2004

0

3105

1346

0,09

335

0,926

311

2005

0

3214

1393

0,09

326

0,857

279

2006

0

3326

1441

0,09

326

0,794

259

2007

0

3443

1492

0,09

329

0,735

242

2008

35

3563

1544

0,09

3 624

0,681

2 467

2009

35

3688

1598

0,09

3 600

0,630

2 269

2010

35

3817

1674

0,09

3 577

0,583

2 087

2011

35

3950

1712

0,09

3 554

0,540

1 920

2012

35

4089

1772

0,09

3 531

0,500

1 767

2013

35

4232

1834

0,09

3 510

0,463

1 626

2014

35

4380

1898

0,09

3 488

0,429

1 496

2015

35

4533

1964

0,09

3 467

0,397

1 377

2016

35

4692

2033

0,09

3 447

0,368

1 267

2017

35

4856

2104

0,09

3 427

0,340

1 167

2018

35

5026

2178

0,09

3 408

0,315

1 074

2019

35

5202

2254

0,09

3 389

0,292

989

2020

35

5384

2333

0,09

3 371

0,270

911

2021

35

5572

2415

0,09

3 354

0,250

839

2022

35

5768

2499

0,09

3 337

0,232

773

2023

35

5969

2587

0,09

3 320

0,215

712

IŠ VISO

24 179

 

16. Bendrosios sąnaudos, vartotojui tiekiant šilumą decentralizuotai (įrengus gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie pastato), yra:

 

Sąnaudos

Vertė, Lt

Investicijos į gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato (17 punktas)

294 228

Investicijos į dujotiekio įvado paklojimą (18 punktas)

48 309

Investicijos į dujų tinklo plėtrą (19 punktas)

0

Investicijos į šilumos trasų nuo katilinės iki šildomo pastato paklojimą arba perklojimą (20 punktas)

0

Ekonominės kuro išlaidos (21 punktas)

754 718

Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos (22 punktas)

20 835

Papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos (23 punktas)

1 181

Išorinės taršos išlaidos (24 punktas)

101 015

IŠ VISO

1 220 286

 

17. Investicijos į gamtinių dujų katilines prie kiekvieno pastato, įvertinant katilinių tarnavimo laiką, nustatomos pasinaudojant 1 priedo 3 lentele:

17.1. Investicija į 600 kW gamtinėmis dujomis kūrenamos II kategorijos katilinės įrengimą būtų:

72 000 Lt+290 Lt/kWx600 kW = 246 000 Lt.

17.2. Katilinės tarnavimo trukmė yra 15 metų. Todėl numatoma, kad 2018 metais reikės papildomai 246000 Lt skirti nusidėvėjusiai katilinei atnaujinti. Šios investicijos perskaičiuojamos į dabartinę jų vertę panaudojus diskonto veiksnį 0,315.

17.3. Investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 147 600 Lt.

17.4. Investicijų į gamtinių dujų katilų įrengimą ir atnaujinimą dabartinė vertė yra:

246 000 Lt+246 000 Ltx0,315-147 600 Ltx0,199=294 228 Lt.

18. Investicijos į dujotiekio įvado paklojimą, įrengiant individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, įvertinamos naudojant apytikslį rodiklį, įvertinant investicijas vienam įrengtam dujinio prietaiso generuojamo šiluminio galingumo vienetui (pagal 1 priedo 3.2 punktą) 91 Lt/kW:

91 Lt/kWx600 kW = 54 600 Lt.

18.1. Įvertinus, kad naujų dujotiekių tarnavimo laikas yra lygus 50 metų, investicijų likutinė vertė, pasibaigus projekto vertinamajam laikotarpiui 2024 metais, yra 31 668 Lt.

18.2. Investicijų į dujotiekio įvado paklojimą dabartinė vertė yra:

546 000 Lt – 31 668 Ltx0,199=48 309 Lt.

19. Investicijos į dujų tinklo plėtrą, įrengiant individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, šiuo atveju yra nevertinamos, kadangi nagrinėjamame rajone yra atvestas gamtinių dujų tinklas.

20. Investicijos į šilumos trasų nuo katilinės iki šildomo pastato paklojimą arba perklojimą, įrengiant individualią gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, nėra nagrinėjamos, kadangi pastatas stovi prie pat katilinės.

21. Kuro sąnaudos, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato, vertinamos atsižvelgus į nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikius, šilumos nuostolius tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, numatomą vidutinį metinį katilinės efektyvumą (pagal 1 priedo 5 lentelę), šiuo atveju 91%, ekonomines kuro išlaidas (1 priedo 6 lentelė):

 

Metai

Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Šilumos nuostoliai tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

Kuro sąnaudos: gamtinės dujos, tūkst. nm3

(54)

(55)

(56)

(57)

2003

1730,0

0

118,2

2004

1712,7

0

118,2

2005

1695,6

0

118,2

2006

1678,6

0

118,2

2007

1661,8

0

118,2

2008

1645,2

0

118,2

2009

1628,8

0

118,2

2010

1612,5

0

118,2

2011

1596,3

0

118,2

2012

1580,4

0

118,2

2013

1564,6

0

118,2

2014

1548,9

0

118,2

2015

1533,4

0

118,2

2016

1518,1

0

118,2

2017

1502,9

0

118,2

2018

1487,9

0

118,2

2019

1473,0

0

118,2

2020

1458,3

0

118,2

2021

1443,7

0

118,2

2022

1429,3

0

118,2

2023

1415,0

0

118,2

 

Metai

Ekonominė kuro kaina: gamtinės dujos, Lt/ tūkst. nm3

Ekonominės kuro išlaidos, Lt

Diskonto veiksnys

Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt

(58)

(59)

(60)=(59) x(57)

(61)

(62)=(60) x(61)

2003

351,5

71 853

1,000

71 853

2004

354,7

71 782

0,926

66 465

2005

357,9

71 706

0,857

61 476

2006

361,1

71 623

0,794

56 857

2007

364,3

71 536

0,735

52 581

2008

367,6

71 462

0,681

48 636

2009

370,8

71 363

0,630

44 971

2010

374,0

71 259

0,583

41 579

2011

377,2

71 150

0,540

38 440

2012

380,4

71 036

0,500

35 536

2013

383,6

70 917

0,463

32 848

2014

386,8

70 794

0,429

30 362

2015

390,0

70 666

0,397

28 062

2016

393,2

70 533

0,368

25 935

2017

396,4

70 396

0,340

23 967

2018

399,7

70 272

0,315

22 153

2019

402,9

70 126

0,292

20 469

2020

406,1

69 977

0,270

18 913

2021

409,3

69 823

0,250

17 473

2022

412,5

69 665

0,232

16 142

2023

412,5

68 968

0,215

14 797

IŠ VISO

754 71

 

22. Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato, yra įvertinamos atsižvelgiant į katilinės galią ir susideda iš dviejų komponentų:

22.1. darbo jėgos kainos (1 priedo 8 lentelė), skaičiuojant 0, 05%/kW prižiūrinčio personalo;

22.2. medžiagų, įrangos sąnaudų, skaičiuojant – 5 Lt/kW; (čia kW yra pastato vidutinio šilumos vartojimo vartojimo galia – 200 kW).

 

Metai

Darbo jėgos ekonominė kaina, Lt/mėn.

Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos. Darbo jėgos kaina, Lt

Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos. Medžiagų, įrangos sąnaudos, Lt

Diskonto veiksnys

Individualios katilinės eksploatavimo ir remonto sąnaudos dabartine verte, Lt

 

(63)

(64)

(65)=(64)x 0,05%x200x12

(66)=5x200

(67)

(68)=(67)x ((66)+(65))

2003

543

652

1 000

1,000

1 652

 

2004

569

683

1 000

0,926

1 558

 

2005

596

715

1 000

0,857

1 471

 

2006

624

749

1 000

0,794

1 388

 

2007

653

784

1 000

0,735

1 311

 

2008

684

821

1 000

0,681

1 239

 

2009

716

859

1 000

0,630

1 172

 

2010

749

899

1 000

0,583

1 108

 

2011

785

942

1 000

0,540

1 049

 

2012

821

985

1 000

0,500

993

 

2013

860

1 032

1 000

0,463

941

 

2014

900

1 080

1 000

0,429

892

 

2015

943

1 132

1 000

0,397

846

 

2016

972

1 166

1 000

0,368

797

 

2017

1 002

1 202

1 000

0,340

750

 

2018

1 033

1 240

1 000

0,315

706

 

2019

1 065

1 278

1 000

0,292

665

 

2020

1 098

1 318

1 000

0,270

626

 

2021

1 132

1 358

1 000

0,250

590

 

2022

1 167

1 400

1 000

0,232

556

 

2023

1 203

1 444

1 000

0,215

524

 

IŠ VISO

20 835

 

 

23. Papildomos dujotiekio eksploatavimo ir remonto sąnaudos, įrengus gamtinėmis dujomis kūrenamą katilinę prie nagrinėjamo pastato, įvertinamos kaip procentinė dalis nuo dujotiekių atnaujinimo sąnaudų, t. y 0,2% nuo visų investicijų dujotiekiams perkloti (54 600 Lt), t. y. – 54 600 Ltx0,002=109,2 Lt:

 

Metai

Metinės trasos priežiūros sąnaudos; % nuo trasos tiesimo kainos

Papildomos dujotiekio, eksploatavimo ir remonto sąnaudos, Lt

Diskonto veiksnys

Papildomos dujotiekio, eksploatavimo ir remonto sąnaudos dabartine verte, Lt

(69)

(70)

(71)

(72)

(73)=(71)x(72)

2003

0,2

109,2

1,000

109

2004

0,2

109,2

0,926

101

2005

0,2

109,2

0,857

94

2006

0,2

109,2

0,794

87

2007

0,2

109,2

0,735

80

2008

0,2

109,2

0,681

74

2009

0,2

109,2

0,630

69

2010

0,2

109,2

0,583

64

2011

0,2

109,2

0,540

59

2012

0,2

109,2

0,500

55

2013

0,2

109,2

0,463

51

2014

0,2

109,2

0,429

47

2015

0,2

109,2

0,397

43

2016

0,2

109,2

0,368

40

2017

0,2

109,2

0,340

37

2018

0,2

109,2

0,315

34

2019

0,2

109,2

0,292

32

2020

0,2

109,2

0,270

30

2021

0,2

109,2

0,250

27

2022

0,2

109,2

0,232

25

2023

0,2

109,2

0,215

23

IŠ VISO

1 181

 

24. Išorinės taršos išlaidos, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato, įvertinamos pagal tris deginant kurą į atmosferą išskiriamus junginius: CO2, SO2 ir NOX:

24.1. Generuojant šilumą individualia gamtinėmis dujomis kūrenama katiline, generuojant 1 MWh šilumos emisijos yra: CO2 0,225 t/MWh, SO2 0,01 kg/MWh, NOX 0,316 kg/MWh:

 

Metai

Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

Tarša

CO2 emisijos, t

NOX emisijos, kg

SO2 emisijos, kg

(74)

(75)

(76)

(77)=((75)+ (76))x0,225

(78)=((75)+ (76))x0,316

(79)=((75)+ (76))x0,01

2003

1730,0

0

389,4

547,5

2,1

2004

1712,7

0

385,5

542,0

2,0

2005

1695,6

0

381,7

536,6

2,0

2006

1678,6

0

377,9

531,3

2,0

2007

1661,8

0

374,1

525,9

2,0

2008

1645,2

0

370,3

520,7

2,0

2009

1628,8

0

366,6

515,5

1,9

2010

1612,5

0

363,0

510,3

1,9

2011

1596,3

0

359,3

505,2

1,9

2012

1580,4

0

355,7

500,2

1,9

2013

1564,6

0

352,2

495,2

1,9

2014

1548,9

0

348,7

490,2

1,8

2015

1533,4

0

345,2

485,3

1,8

2016

1518,1

0

341,7

480,5

1,8

2017

1502,9

0

338,3

475,7

1,8

2018

1487,9

0

334,9

470,9

1,8

2019

1473,0

0

331,6

466,2

1,7

2020

1458,3

0

328,3

461,5

1,7

2021

1443,7

0

325,0

456,9

1,7

2022

1429,3

0

321,7

452,3

1,7

2023

1415,0

0

318,5

447,8

1,7

 

24.2. Vertinant ekonomines (išorines) taršos išlaidas, naudojamasi prielaidomis, nurodytomis 1 priedo 10 lentelėje:

 

Metai

Taršos išorinės išlaidos

Korekcijos koeficientas

Taršos ekonominės išlaidos, Lt

Diskonto veiksnys

Ekonominių kuro išlaidų ateityje dabartinė vertė, Lt

CO2, Lt/t

NOX, Lt/kg

SO2, Lt/kg

(80)

(81)

(82)

(83)

(84)

(85)= (77)x (81)+ (78)x (82)x (84)+ (79)x (83)x (84)

(86)

(87)= (86)x (85)

2003

0

3000

1300

1

1 645,2

1,000

1 645

2004

0

3105

1346

1

1 685,8

0,926

1 560

2005

0

3214

1393

1

1 727,5

0,857

1 481

2006

0

3326

1441

1

1 769,8

0,794

1 404

2007

0

3443

1492

1

1 813,8

0,735

1 333

2008

35

3563

1544

1

14 820,0

0,681

10 086

2009

35

3688

1598

1

14 736,3

0,630

9 286

2010

35

3817

1674

1

14 651,8

0,583

8 549

2011

35

3950

1712

1

14 575,6

0,540

7 874

2012

35

4089

1772

1

14 499,5

0,500

7 253

2013

35

4232

1834

1

14 425,4

0,463

6 681

2014

35

4380

1898

1

14 353,8

0,429

6 156

2015

35

4533

1964

1

14 284,7

0,397

5 672

2016

35

4692

2033

1

14 218,4

0,368

5 228

2017

35

4856

2104

1

14 154,3

0,340

4 819

2018

35

5026

2178

1

14 092,9

0,315

4 442

2019

35

5202

2254

1

14 034,2

0,292

4 096

2020

35

5384

2333

1

13 978,0

0,270

3 777

2021

35

5572

2415

1

13 924,2

0,250

3 484

2022

35

5768

2499

1

13 873,8

0,232

3 214

2023

35

5969

2587

1

13 825,2

0,215

2 966

IŠ VISO

101 015

 

25. Bendrųjų sąnaudų pasikeitimas, nagrinėjamam vartotojui atsijungus nuo šilumos tiekimo sistemos, yra bendrųjų sąnaudų, vartotojui tiekiant šilumą iš centrinės šilumos tiekimo sistemos (8 punktas), ir bendrųjų sąnaudų, šilumą generuojant individualioje gamtinėmis dujomis kūrenamoje katilinėje, įrengtoje prie nagrinėjamo pastato (16 punktas), skirtumas:

1 220 286 Lt – 906 554 Lt=313 733 Lt.

Šiuo atveju, vartotojui atsijungus nuo šilumos tiekimo sistemos, bendrosios sąnaudos padidėja 313 733 Lt.

 

III. VIDUTINIŲ ŠILUMOS TIEKIMO SĄNAUDŲ PADIDĖJIMO SKAIČIUOTĖ

 

26. Vidutinės šilumos tiekimo sąnaudos yra skaičiuojamos kaip ilgo laikotarpio sąnaudos patiekiant šilumos energijos vienetą visiems vartotojams Lt/MWh:

 

Metai

Numatoma vidutinė patiektos kWh savikaina, Lt/MWh

Numatomos ribinės šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh

Diskonto veiksnys

Diskontuota vidutinė patiektos kWh savikaina, Lt/MWh

Diskontuotos ribinės šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh

(88)

(89)

(90)

(91)

(92)=(89)x (91)

(93)=(90)x (91)

2003

124,11

62,06

1,000

124,11

62,06

2004

126,59

63,30

0,926

117,22

58,61

2005

116,46

34,94

0,857

99,85

29,95

2006

117,63

36,47

0,794

93,38

28,95

2007

112,92

29,36

0,735

83,00

21,58

2008

114,62

30,95

0,681

78,01

21,06

2009

116,34

32,57

0,630

73,31

20,53

2010

118,08

34,24

0,583

68,90

19,98

2011

119,85

35,96

0,540

64,75

19,43

2012

121,65

37,71

0,500

60,86

18,87

2013

123,48

39,51

0,463

57,19

18,30

2014

125,33

41,36

0,429

53,75

17,74

2015

127,21

43,25

0,397

50,52

17,18

2016

129,12

45,19

0,368

47,48

16,62

2017

131,05

47,18

0,340

44,62

16,06

2018

133,02

49,22

0,315

41,93

15,52

2019

135,01

51,31

0,292

39,41

14,98

2020

137,04

53,45

0,270

37,04

14,44

2021

139,10

55,64

0,250

34,81

13,92

2022

141,18

57,88

0,232

32,71

13,41

2023

143,30

60,19

0,215

30,74

12,91

IŠ VISO

10,818

1 334

472

 

27. Vidutinė ilgo laikotarpio patiektos šilumos savikaina apskaičiuojama taip:

 

28. Vidutinės ilgo laikotarpio ribinės šilumos gamybos sąnaudos apskaičiuojamos taip:

 

29. Nagrinėjamo vartotojo charakteristikos yra šios:

 

Metai

Nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

Diskonto veiksnys

Diskontuoti nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai, MWh

Diskontuoti šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, MWh

(94)

(95)

(96)

(97)

(98)=(95) x(97)

(99)=(96) x (97)

2003

1730,0

120

1,000

1730,0

120,0

2004

1712,7

120

0,926

1585,8

111,1

2005

1695,6

120

0,857

1453,7

102,9

2006

1678,6

120

0,794

1332,5

95,3

2007

1661,8

120

0,735

1221,5

88,2

2008

1645,2

49

0,681

1119,7

33,3

2009

1628,8

49

0,630

1026,4

30,9

2010

1612,5

49

0,583

940,9

28,6

2011

1596,3

49

0,540

862,5

26,5

2012

1580,4

49

0,500

790,6

24,5

2013

1564,6

49

0,463

724,7

22,7

2014

1548,9

49

0,429

664,3

21,0

2015

1533,4

49

0,397

609,0

19,5

2016

1518,1

49

0,368

558,2

18,0

2017

1502,9

49

0,340

511,7

16,7

2018

1487,9

49

0,315

469,0

15,4

2019

1473,0

49

0,292

430,0

14,3

2020

1458,3

49

0,270

394,1

13,2

2021

1443,7

49

0,250

361,3

12,3

2022

1429,3

49

0,232

331,2

11,4

2023

1415,0

49

0,215

303,6

10,5

IŠ VISO

10,818

17 421

836,3

 

30. Vidutiniški ilgo laikotarpio nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai yra:

 

31. Vidutiniški ilgo laikotarpio šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui, yra:

 

32. Sumažėjusios pastoviosios sąnaudos, atsisakant šilumos tiekimo nagrinėjamiems vartotojams, yra:

32.1. investicijos į šilumos trasų paklojimą (10 punktas) – 87 568 Lt;

32.2. investicijos į šilumos punktų atnaujinimą (11 punktas) – 13 341 Lt;

32.3. papildomos šilumos tiekimo vamzdyno, naudojamo šilumai tiekti nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos (14 punktas) – 6 470 Lt;

32.4. visos sumažėjusios pastoviosios sąnaudos, atsisakant šilumos tiekimo nagrinėjamiems vartotojams: 107 379 Lt;

32.5. vidutiniškai per metus sumažėja pastoviosios sąnaudos:

33. Metinių šilumos tiekimo sąnaudų likusiems vartotojams padidėjimas, netiekiant šilumos nagrinėjamam vartotojui, yra:

 

kur:

1610 MWh

vidutiniški ilgo laikotarpio nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai per metus;

123,31 Lt/MWh

vidutinė ilgo laikotarpio patiektos šilumos savikaina;

77,5 MWh

vidutiniški ilgo laikotarpio šilumos nuostoliai, tiekiant šilumą nagrinėjamam vartotojui;

43,6 Lt/MWh

vidutinės ilgo laikotarpio ribinės šilumos gamybos sąnaudos;

9926 Lt

vidutiniškas šilumos tiekimo įmonės pastoviųjų sąnaudų sumažėjimas per metus.

 

34. Vidutinių šilumos tiekimo sąnaudų padidėjimas apskaičiuojamas taip:

 

kur:

1610 MWh

vidutiniški ilgo laikotarpio nagrinėjamo vartotojo šilumos poreikiai per metus;

123,31 Lt/MWh

vidutinė ilgo laikotarpio patiektos šilumos savikaina;

334 000 MWh

vidutiniškas ilgo laikotarpio parduodamos visiems vartotojams šilumos kiekis;

114 977 Lt

šilumos tiekimo sąnaudų likusiems vartotojams padidėjimas, netiekiant šilumos nagrinėjamam vartotojui.

 

Vartotojui atsijungus, likusiems vartotojams tiekiamos šilumos savikaina paauga vidutiniškai 0,346 Lt/MWh.

 

IV. MOKĖTINOS KOMPENSACIJOS SKAIČIUOTĖ

 

35. Kompensacijos dydis, kuris turi padengti šilumos tiekimo likusiems vartotojams vidutinių sąnaudų padidėjimą bei atsižvelgti į išorinių taršos išlaidų padidėjimą ar sumažėjimą, naudojant 1 priede pateiktas prielaidas arba kitus objektyvius duomenis, nustatomas naudojant formulę:

kur:

Qvar

per metus vartotojo suvartojama šiluma, MWh (2004 metais planuojamas šilumos suvartojimas (18) stulpelis, 2004 metų eilutė, 1712 MWh);

QŠ.N

metiniai šilumos nuostoliai šilumos trasos įvade, kuriuo šiluma tiekiama nagrinėjamam vartotojui, MWh ((19) stulpelis, 2004 metų eilutė, 120 MWh);

Kvid

šilumos tiekėjo parduodamos šilumos vidutinė savikaina, Lt/MWh ((89) stulpelis, 2004 metų eilutė, 126,59 Lt/MWh);

Kpal

šilumos tiekėjo palyginamosios šilumos gamybos sąnaudos, Lt/MWh ((90) stulpelis, 2004 metų eilutė, 63,30 Lt/MWh);

Etinkl

metinės šilumos trasų įvado, kuriuo šiluma tiekiama nagrinėjamam vartotojui, eksploatavimo ir remonto sąnaudos ((37) stulpelis, 2004 metų eilutė, 725 Lt);

Ejeg

papildomos metinės šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainės eksploatavimo ir remonto sąnaudos, atsirandančios dėl šilumos tiekimo nagrinėjamam vartotojui ((32) stulpelis, 2004 metų eilutė, 7331 Lt);

CCŠT

papildomos metinės išorinės taršos išlaidos, atsirandančios deginant kurą šilumos tiekimo įmonės šilumos generavimo jėgainėje, įvertinant papildomai sudeginamą kurą, reikalingą šilumai patiekti nagrinėjamam vartotojui ((51) stulpelis, 2004 metų eilutė, 335 Lt);

CDEC

metinės išorinės taršos išlaidos, atsirandančios deginant kurą individualioje katilinėje ((85) stulpelis, 2004 metų eilutė, 1727,5 Lt).

 

36. Mokėtina kompensacija 2004 metais yra:

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 4-309, 2007-07-19, Žin., 2007, Nr. 82-3388 (2007-07-24), i. k. 1072020ISAK0004-309

Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2003 m. rugpjūčio 7 d. įsakymo Nr. 4-301 "Dėl Šilumos vartotojų įrenginių atjungimo nuo šilumos tiekimo sistemų ekonominio įvertinimo metodikos patvirtinimo" pakeitimo