Suvestinė redakcija nuo 2010-04-11 iki 2010-07-17

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 83-3451, i. k. 1092250ISAK000V-510

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL lietuvos higienos normos hn 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo

 

2009 m. birželio 23 d. Nr. V-510

Vilnius

 

 

Įgyvendindamas 2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 127), 2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359), 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiantis Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiantis Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinantis Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), 2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimą 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (OL 2009 L 74, p. 32),

1. Tvirtinu Lietuvos higienos normą HN 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ (pridedama).

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymą Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ (Žin., 2002, Nr. 59-2404);

2.2. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. kovo 28 d. įsakymą Nr. V-182 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ pakeitimo“ (Žin., 2003, Nr. 35-1506);

2.3. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. balandžio 22 d. įsakymą Nr. V-258 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 74-2567);

2.4. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gruodžio 9 d. įsakymą Nr. V-886 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 182-6742);

2.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. vasario 6 d. įsakymą Nr. V-92 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2006, Nr. 19-673);

2.6. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. V-732 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymo Nr. V-431 „Dėl ftalatų ribojimo vaikų priežiūros priemonėse“ pripažinimo netekusiu galios“ (Žin., 2006, Nr. 95-3747) 1 punktą;

2.7. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. V-44 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 17-655);

2.8. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. liepos 2 d. įsakymą Nr. V-556 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2007, Nr. 75-2991);

2.9. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. rugsėjo 24 d. įsakymą Nr. V-910 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2008, Nr. 113-4300);

2.10. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. kovo 31 d. įsakymą Nr. V-243 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 40-1535);

2.11. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. balandžio 29 d. įsakymą Nr. V-325 „Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gegužės 27 d. įsakymo Nr. 239 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2002 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“ patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2009, Nr. 49-1994).

 

 

 

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                 ALGIS ČAPLIKAS

 


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

sveikatos apsaugos ministro

2009 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-510

 

lietuvos higienos norma hn 36:2009 „Draudžiamos ir ribojamos medžiagos“

 

Europos Sąjungos teisės aktai, kurių nuostatos perkeltos į šią higienos normą:

2000 m. rugsėjo 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/53/EB dėl eksploatuoti netinkamų transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 5 tomas, p. 224) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. rugpjūčio 1 d. Komisijos sprendimu 2008/689/EB (OL 2008 L 225, p. 10);

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/95/EB dėl tam tikrų pavojingų medžiagų naudojimo elektros ir elektroninėje įrangoje apribojimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 31 tomas, p. 127) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2009 m. birželio 10 d. Komisijos sprendimu 2009/443/EB (OL 2009 L 148, p. 27);

2003 m. sausio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/96/EB dėl elektros ir elektroninės įrangos atliekų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 7 tomas, p. 359);

2006 m. rugsėjo 6 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/66/EB dėl baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų ir Direktyvos 91/157/EEB panaikinimo (OL 2006 L 266, p. 1) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. lapkričio 19 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2008/103/EB (OL 2008 L 327, p. 7);

2009 m. kovo 17 d. Komisijos sprendimas 2009/251/EB reikalauti, kad valstybės narės užtikrintų, kad rinkai nebūtų pateikiami arba tiekiami gaminiai, kurių sudėtyje yra biocido dimetilfumarato (OL 2009 L 74, p. 32).

Pastraipos pakeitimai:

Nr. V-878, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 128-5567 (2009-10-27), i. k. 1092250ISAK000V-878

Nr. V-264, 2010-04-02, Žin., 2010, Nr. 41-2003 (2010-04-10), i. k. 1102250ISAK000V-264

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Ši higienos norma nustato draudimus ir ribojimus tiekti į Lietuvos rinką ir naudoti tam tikras chemines medžiagas, jų turinčius preparatus ir gaminius, kurių pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai įrodytas moksliniais tyrimais ir patvirtintas tarptautine praktika.

2. Ši higienos norma privaloma visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, gaminantiems, įvežantiems, parduodantiems ir naudojantiems šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse išvardytas chemines medžiagas, jų turinčius preparatus ir gaminius.

3. Ši higienos norma taikoma šios higienos normos 1 ir 2 lentelėse išvardytoms cheminėms medžiagoms, jų turintiems preparatams ir gaminiams, gaminamiems ir naudojamiems Lietuvoje bei įvežamiems į Lietuvą.

4. Ši higienos norma netaikoma cheminėms medžiagoms, jų turintiems preparatams ir gaminiams, kurie gabenami kelių, geležinkelių, vidaus vandenų, jūrų ir oro transportu, taip pat gabenamiems tranzitu, jei jie tranzito metu nėra kaip nors perdirbami.

5. Ši higienos norma netaikoma atliekoms, cheminėms medžiagoms ir jų turintiems preparatams, kurie tiekiami į rinką ir naudojami moksliniams, technologiniams tyrimams ir plėtrai arba eksportuojami į ne Europos Sąjungos valstybes.

 

II. SANTRUMPOS

 

6. Šioje higienos normoje vartojamos santrumpos ir jų paaiškinimai:

6.1. CAS Nr. – Cheminių medžiagų santrumpų tarnybos registracijos numeris;

6.2. Einecs Nr. – Europos esamų komercinių cheminių medžiagų sąrašo numeris.

 

III. Draudimai ir ribojimai

 

1 lentelė. Draudžiamų ir ribojamų medžiagų sąrašas

Medžiagos, medžiagų grupės, preparato apibūdinimas

Draudimai ir ribojimai

1. Švinas, gyvsidabris, kadmis, chromas VI, polibromintieji bifenilai (PBB) ir polibromintųjų difenilų eteriai (PBDE) elektros ir elektroninėje įrangoje

1.1. Nuo 2006 m. liepos 1 d. draudžiama tiekti rinkai naujas elektros lemputes, buitinius šviestuvus ir Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793), 1 priede išvardytą 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7 ir 10 kategorijų naują elektros ir elektroninę įrangą, kurioje yra švino, gyvsidabrio, kadmio, chromo VI, PBB ir PBDE.

1.2. Draudimas netaikomas:

1.2.1. iki 2006 m. liepos 1 d. patiektos rinkai elektros ir elektroninės įrangos remontui skirtoms atsarginėms dalims;

1.2.2. kompaktinėms fluorescencinėms lempoms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 5 mg lempoje; tiesiosioms bendrosios paskirties fluorescencinėms lempoms: halofosfatinėms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 10 mg lempoje; normalios naudojimo trukmės trifosfatinėms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 5 mg lempoje; ilgos naudojimo trukmės trifosfatinėms, kuriose gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 8 mg lempoje; tiesiosioms specialios paskirties fluorescencinėms lempoms; kitoms šiame punkte neišvardytoms lempoms su gyvsidabriu;

1.2.3. plienui, kuriame švinas yra legiruojamoji medžiaga ir jo yra ne daugiau kaip 0,35 %; aliuminiui, kuriame švinas yra legiruojamoji medžiaga ir jo yra ne daugiau kaip 0,4 %; variui, kuriame švinas yra legiruojamoji medžiaga ir jo yra ne daugiau kaip 4 %;

1.2.4. aukštos lydymosi temperatūros lydmetaliams su švinu, kuriuose švino yra 85 % arba daugiau; lydmetaliams su švinu, skirtiems turinčioms daugiau nei du elementus jungtims tarp kaiščių ir mikroprocesorių, kuriuose švino yra daugiau kaip 80 % ir mažiau kaip 85 %; lydmetaliams su švinu, skirtiems palaikyti reikiamą elektros įtampą tarp puslaidininkio modulio ir laikančios plokštės „Flip Chip“ tipo mikroschemų junginiuose; pagrindinių tinklo kompiuterių, laikmenų ir laikmenų masyvų sistemų, tinklų infrastruktūros perjungimo, signalizacijos, perdavimo įrangos ir telekomunikacijų valdymo tinklų lydmetaliams su švinu; elektroninėms keraminėms dalims (pavyzdžiui, pjezoelektroninėms) su švinu; terminio laidumo modulių „C“ formos žiedo dangoms su švinu; standartinėms mikroschemų jungčių sistemoms su švinu; katodinių spindulių vamzdžių (kineskopų), elektronikos komponentų ir fluorescencijos vamzdžių stiklui su švinu;

1.2.5. elektriniams kontaktams su kadmiu ir jo junginiais bei plakiravimui kadmiu, išskyrus draudimus ir ribojimus, nurodytus 2006 m. gruodžio 18 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1907/2006 dėl cheminių medžiagų registracijos, įvertinimo, autorizacijos ir apribojimų (REACH), įsteigiančio Europos cheminių medžiagų agentūrą, iš dalies keičiančio Direktyvą 1999/45/EB bei panaikinančio Tarybos reglamentą (EEB) Nr. 793/93, Komisijos reglamentą (EB) Nr. 1488/94, Tarybos direktyvą 76/769/EEB ir Komisijos direktyvas 91/155/EEB, 93/67/EEB, 93/105/EB bei 2000/21/EB (OL 2006 L 396, p. 1), XVII priedo 23 punkte;

1.2.6. iš anglies plieno pagamintoms absorbcinių šaldiklių šaldymo sistemoms, kuriose chromas VI naudojamas kaip antikorozinė medžiaga;

1.2.7. dekabromo difenileteriui, kai jis naudojamas polimeriniu pavidalu;

1.2.8. iš švino ir bronzos pagamintiems guolių įdėklams ir įvorėms;

1.2.9. optiniam ir filtravimo stiklui su švinu ir (arba) kadmiu;

1.2.10. vamzdinėms kaitinamosioms lempoms su švinu, kurių vamzdis padengtas silikatu;

1.2.11. aukšto intensyvumo išlydžio (HID) lempoms, kuriose švino halogenidas yra spinduliavimo medžiaga, naudojamoms profesionalioje reprografijos įrangoje;

1.2.12. išlydžio lempoms, kuriose švinas yra liuminescencinių miltelių aktyviklis ir jo yra ne daugiau kaip 1 %, jeigu lempos naudojamos kaip įdegiui skirtos lempos, kuriose yra fosforo (pavyzdžiui, BaSi2O5:Pb (BSP), arba kai jos, kaip specialios lempos, kuriose yra fosforo (pavyzdžiui, (Sr,Ba)2MgSi2O7:Pb (SMS), naudojamos diazotipijai, reprografijai, litografijai, vabzdžių gaudyklėms, fotocheminiams ir kietinimo procesams;

1.2.13. labai kompaktiškoms energiją taupančioms lempoms, kuriose švinas yra pagrindinės amalgamos junginiuose PbBiSn-Hg ir PbInSn-Hg bei pagalbinės amalgamos junginyje PbSn-Hg;

1.2.14. stiklui su švino oksidu, kai toks stiklas naudojamas sujungti priekinius ir galinius plokščių liuminescencinių lempų, kurios naudojamos skystųjų kristalų ekranuose (LCD), substratus;

1.2.15. spaustuviniams dažams su švinu ir kadmiu, kai tokie dažai naudojami borosilikatinį stiklą dengiant emaliu;

1.2.16. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – Faradėjaus reiškiniu pagrįstiems poliarizacijos plokštumos sukikliams su švino priemaiša, kuriuose yra retųjų žemės elementų ir geležies granato, naudojamiems optinėse skaidulinėse ryšio sistemose;

1.2.17. mažo žingsnio komponentų (išskyrus jungtis), kurių žingsnis yra 0,65 mm arba mažesnis ir kurie turi NiFe arba varinius išvadų rėmelius, paviršiaus dangoms su švinu;

1.2.18. lydmetaliams su švinu, kurie naudojami diskinius ir planariuosius daugiasluoksnius keraminius kondensatorius prilituojant per juose išgręžtas skyles;

1.2.19. plazminiams vaizdo ekranams ir paviršinio laidumo elektronų emiterį turintiems vaizdo ekranams su švino oksidu, kurie naudojami kaip konstrukcijos elementai, kai švino oksidas yra šių ekranų priekinio ir galinio stiklo dielektriko sluoksnyje, metaliniame elektrode, juodojoje juostoje, apatiniajame elektrode, skiriamosiose briaunelėse, sandarinamajame frite ir frito žiede bei marginimo pastose;

1.2.20. ultravioletinius spindulius skleidžiančių lempų stiklo apvalkalams su švino oksidu;

1.2.21. švino lydiniams, kurie naudojami kaip lydmetalis keitikliams, skirtiems naudoti didelės galios garsiakalbiuose (tokius garsiakalbius keletą valandų galima naudoti 125 dB ir didesniu garso galios lygiu);

1.2.22. iki 2007 m. liepos 1 d. – dažais nepadengtų metalo lakštų ir tvirtinimo elementų, naudojamų Elektros ir elektroninės įrangos bei jos atliekų tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. D1-481 (Žin., 2004, Nr. 141-5168; 2005, Nr. 102-3793), 1 priede nurodytos 3 kategorijos įrangos apsaugai nuo korozijos ir nuo elektromagnetinių trukdžių, antikorozinei dangai su chromu VI;

1.2.23. krištolo stiklui su švinu, nurodytam Krištolo stiklo gaminių techninio reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos ūkio ministro 1999 m. lapkričio 16 d. įsakymu Nr. 388 (Žin., 1999, Nr. 99-2866), I priede (1, 2, 3 ir 4 klasės);

1.2.24. lydmetaliams su švinu, naudojamiems elektros energijos transformatorių mažo skersmens (100 ?m ir mažiau) variniams laidams suvirinti;

1.2.25. kermeto pagrindu pagaminto derinamojo potenciometro sudedamosioms dalims su švinu;

1.2.26. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – profesionaliuose garso apdorojimo prietaisuose naudojamų optronų fotorezistoriams su kadmiu;

1.2.27. iki 2010 m. liepos 1 d. – nuolatinės srovės plazminiams ekranams, kuriuose gyvsidabris naudojamas kaip katodinio dulkinimo inhibitorius, jeigu vieno ekrano sudedamosiose dalyse gyvsidabrio yra ne daugiau kaip 30 mg;

1.2.28. aukštos įtampos diodų korpuso iš cinko borato stiklo dengiamajam sluoksniui su švinu;

1.2.29. storos plėvelės pastoms su kadmiu ir kadmio oksidu, naudojamoms su aliuminiu surištu berilio oksidu.

2. Švinas ir švino junginiai, chromas VI, gyvsidabris, kadmis transporto priemonėse

2.1. Nuo 2004 m. gegužės 1 d. draudžiama tiekti rinkai transporto priemonių medžiagas ir dalis, kuriose yra švino, gyvsidabrio, kadmio arba chromo VI.

2.2. 2.1 punkte nurodyto draudimo išimtys ir draudimo išimčių taikymo sąlygos pateiktos šios higienos normos 2 lentelėje.

2.3. Šios higienos normos 2 lentelėje nurodytos medžiagos ir dalys turi būti paženklintos taip, kad jas būtų galima identifikuoti ir išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo.

3. Dimetilfumaratas (dimetil (E)-butendioatas), CAS Nr. 624–49–7, Einecs Nr. 210–849–0

3.1. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. draudžiama rinkai pateikti arba tiekti gaminius, kurių sudėtyje yra dimetifumarato.

3.2. Nuo 2009 m. gegužės 1 d. asmenys, kurie rinkai jau pateikė arba tiekia gaminius, kurių sudėtyje yra dimetifumarato, privalo šiuos gaminius pašalinti iš rinkos ir susigrąžinti iš vartotojų.

3.3. 3.1 ir 3.2 punktuose sąvoka „gaminys“ atitinka Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (Žin., 1999, Nr. 52-1673; 2001, Nr. 64-2324) 3 straipsnio 3 dalyje nurodytą sąvoką; „gaminys, kurio sudėtyje yra dimetilfumarato“ – bet koks gaminys arba jo dalis, kuriuose nurodoma, kad yra dimetilfumarato (pavyzdžiui, viename arba keliuose maišeliuose) arba dimetilfumarato koncentracija yra didesnė nei
0,1 mg gaminio arba jo dalies masės kilograme; „pateikimas rinkai“ – gaminio pateikimas Lietuvos rinkai pirmą kartą; „tiekiamas rinkai“ – tiekiamas vykdant komercinę veiklą siekiant platinti, vartoti ar naudoti Lietuvos rinkoje už atlygį arba nemokamai.

3.4. 3.1 ir 3.2 punktų reikalavimai taikomi iki 2010 m. kovo 15 d.

4. Gyvsidabris ir kadmis baterijose ir akumuliatoriuose

4.1. Nepažeidžiant šios higienos normos 1 lentelės 1 ir 2 punktų draudžiama tiekti rinkai į prietaisus įmontuotas arba neįmontuotas baterijas ar akumuliatorius, kuriuose yra daugiau kaip 0,0005 % gyvsidabrio; nešiojamąsias baterijas ar akumuliatorius, įskaitant į prietaisus įmontuotas baterijas ar akumuliatorius, kuriuose yra daugiau kaip 0,002 % kadmio. Baterijų ir akumuliatorių sąvokų apibrėžimai pateikti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme (Žin., 1998, Nr. 61-1726; 2002, Nr. 72-3016); baterijų ir akumuliatorių rūšys nurodytos Baterijų ir akumuliatorių bei baterijų ir akumuliatorių atliekų tvarkymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 625 (Žin., 2002, Nr. 1-12; 2008, Nr. 86-3439).

4.2. Draudimas netaikomas:

4.2.1. baterijoms ir akumuliatoriams, naudojamiems įrangoje, susijusioje su Lietuvos gyvybinių saugumo interesų apsauga, ginkluose, amunicijoje ir karinės paskirties įrangoje, išskyrus produktus, kurie nėra konkrečiai skirti karo tikslams, bei įrangoje, skirtoje skrydžiams į kosmosą;

4.2.2. sagos formos elementams, kuriuose gyvsidabrio ne daugiau kaip 2 %;

4.2.3. nešiojamosioms baterijoms ir akumuliatoriams, kuriuose yra daugiau kaip 0,002 % kadmio, skirtiems naudoti avarinėse ir signalizacijos sistemose, įskaitant avarinį apšvietimą, medicinos įrangoje arba bevieliuose elektros įrankiuose.

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. V-878, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 128-5567 (2009-10-27), i. k. 1092250ISAK000V-878

Nr. V-264, 2010-04-02, Žin., 2010, Nr. 41-2003 (2010-04-10), i. k. 1102250ISAK000V-264

 

2 lentelė. Medžiagos ir dalys, kurioms netaikomas šios higienos normos 1 lentelės „Draudžiamų ir ribojamų medžiagų sąrašas“ 2.1 punktas*

Medžiagos ir dalys

Draudimo išimties taikymo sąlygos ir laikotarpis

Ženklinimas pagal šios higienos normos 1 lentelės 2.3 punkto reikalavimus

Švinas, kaip legiravimo elementas

 

1. Apdirbti skirtas plienas ir cinkuotas plienas, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 0,35 % masės

 

 

2 (a). Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 2 % masės

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2005 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

2 (b). Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 1,5 % masės

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

2 (c). Apdirbti skirtas aliuminis, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 0,4 % masės

 

 

3. Vario lydinys, kuriame švinas sudaro ne daugiau kaip 4 % masės

 

 

4 (a). Guolių korpusai bei įvorės

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

4 (b). Variklių, pavarų ir oro kondicionavimo kompresorių guolių korpusai bei įvorės

2011 m. liepos 1 d. ir vėliau atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2011 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

Dalyse esantis švinas ir švino junginiai

5. Akumuliatoriai

 

Privalomas

6. Vibraciniai amortizatoriai

 

Privalomas

7 (a). Stabdžių vamzdelių, kuro vamzdelių, oro ventiliacijos vamzdelių, važiuoklės elastomerų ir (arba) metalinių dalių, ir variklio tvirtinimo dalių vulkanizavimo medžiagos ir stabilizatoriai

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2005 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

7 (b). Stabdžių vamzdelių, kuro vamzdelių, oro ventiliacijos vamzdelių, važiuoklės elastomerų ir (arba) metalinių dalių, ir variklio tvirtinimo dalių vulkanizavimo medžiagos ir stabilizatoriai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2006 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

7 (c). Jėgos pavarų elastomerų rišikliai, kuriuose švinas sudaro ne daugiau kaip 0,5 % masės

2009 m. liepos 1 d.

 

8 (a). Lydmetalis elektroninių schemų plokštėse ir kitose elektros sistemose, išskyrus ant stiklo

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims. Tokias dalis privaloma išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo, jeigu bendra jų ir šios lentelės 10 punkte nurodytų dalių vidutinė masė vienoje transporto priemonėje yra didesnė kaip 60 g (neatsižvelgiama į elektroninius prietaisus, kurie nebuvo gamintojo sumontuoti gamybos metu)

Privalomas

8 (b). Lydmetalis elektros sistemose ant stiklo

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2010 m. gruodžio 31 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims. Tokias dalis privaloma išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo, jeigu bendra jų ir šios lentelės 10 punkte nurodytų dalių vidutinė masė vienoje transporto priemonėje yra didesnė kaip 60 g (neatsižvelgiama į elektroninius prietaisus, kurie nebuvo gamintojo sumontuoti gamybos metu)

Privalomas

9. Vožtuvų lizdai

Atsarginėms dalims, skirtoms iki 2003 m. liepos 1 d. sukurtų variklių tipams

 

10. Elektrinės dalys, kuriose švino yra stikle ar keramikos matricos mišinyje, išskyrus lempučių stiklą ir uždegimo žvakių glazūrą

Tokias dalis privaloma išimti iki eksploatuoti netinkamos transporto priemonės perdirbimo, jeigu bendra jų ir šios lentelės 8 punkte nurodytų dalių vidutinė masė vienoje transporto priemonėje yra didesnė kaip 60 g (neatsižvelgiama į elektroninius prietaisus, kurie nebuvo gamintojo sumontuoti gamybos metu)

Privalomas, išskyrus variklių pjezoelementus

11. Pirotechniniai įjungikliai

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2006 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

 

Chromas VI

12 (a). Korozijai atspari danga

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2007 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

12 (b). Važiuoklės varžtų ir veržlių korozijai atsparios dangos

Atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. liepos 1 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

13. Gyvenamosiose priekabose įrengti absorbciniai šaldytuvai

 

Privalomas

Gyvsidabris

14 (a). Dujošvytės lempos, naudojamos priekiniams žibintams

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

Privalomas

14 (b). Liuminescencinės lempos, naudojamos prietaisų skydeliuose

Transporto priemonėms, kurių tipas patvirtintas iki 2012 m. liepos 1 d., ir toms transporto priemonėms skirtoms atsarginėms dalims

Privalomas

Kadmis

15. Elektrinių transporto priemonių akumuliatoriai

2008 m. gruodžio 31 d. ir vėliau atsarginėms dalims, skirtoms į rinką iki 2008 m. gruodžio 31 d. pateiktoms transporto priemonėms

 

* Leidžiama, kad homogeninėje medžiagoje didžiausia švino, chromo VI ir gyvsidabrio koncentracija sudarytų mažiau nei 0,1 % masės, o kadmio – mažiau kaip 0,01 % masės;

pakartotinai naudoti transporto priemonių, pateiktų į rinką iki draudimo išimties galiojimo laikotarpio pabaigos, dalis leidžiama be apribojimų (joms netaikomas šios higienos normos 1 lentelės 2.1 punkto draudimas);

šios higienos normos 1 lentelės 2.1 punkto draudimas netaikomas atsarginėms dalims, išskyrus ratų balansavimo svarelius, elektrinių motorų anglinius šliaužiklius ir stabdžių antdėklus, pateiktoms į rinką po 2003 m. liepos 1 d., skirtoms iki 2003 m. liepos 1 d. į rinką pateiktoms transporto priemonėms.

 

 

_______________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-878, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 128-5567 (2009-10-27), i. k. 1092250ISAK000V-878

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-510 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2009 "Draudžiamos ir ribojamos medžiagos" patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Įsakymas

Nr. V-264, 2010-04-02, Žin., 2010, Nr. 41-2003 (2010-04-10), i. k. 1102250ISAK000V-264

Dėl Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2009 m. birželio 23 d. įsakymo Nr. V-510 "Dėl Lietuvos higienos normos HN 36:2009 "Draudžiamos ir ribojamos medžiagos" patvirtinimo" pakeitimo