Suvestinė redakcija nuo 2020-05-01 iki 2020-10-31

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 112-2824, i. k. 0971010ISTAVIII-529

Nauja redakcija nuo 2006-05-20:

Nr. X-595, 2006-05-04, Žin. 2006, Nr. 57-2025 (2006-05-20), i. k. 1061010ISTA000X-595

LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS MONITORINGO
ĮSTATYMAS

1997 m. lapkričio 20 d. Nr. VIII-529

Vilnius

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Aplinkos monitoringo įstatymas nustato aplinkos monitoringo turinį, struktūrą, įgyvendinimą, aplinkos monitoringo procese dalyvaujančių subjektų teises bei pareigas ir atsakomybę.

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antropogeninis poveikis – žmogaus veiklos įtaka gamtinei aplinkai.

2. Aplinkos monitoringas – sistemingas gamtinės aplinkos bei jos elementų būklės kitimo ir antropogeninio poveikio stebėjimas, vertinimas ir prognozė.

3. Gamtinė aplinka – aplinka, kurią sudaro natūralūs ar antropogenizuoti gyvosios ir negyvosios gamtos elementai ir jų funkcinės sistemos.

4. Laboratorija – individualią veiklą vykdantis fizinis asmuo arba juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, vykdantys laboratorinę veiklą ir (ar) imantys ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti.

5. Savivaldybių aplinkos monitoringas – savivaldybių lygmeniu joms priskirtose teritorijose vykdomas aplinkos monitoringas.

6. Ūkio subjektai – fiziniai ar juridiniai asmenys (įskaitant užsienio valstybių juridinius asmenis ir kitas organizacijas, taip pat jų padalinius), eksploatuojantys ūkinės veiklos objektus ir (ar) vykdantys ūkinę veiklą.

7. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas – teisės aktų nustatyta tvarka ūkio subjektų vykdomas savo ūkinės veiklos parametrų, kuriems taikomi aplinkos apsaugos normatyvai ir (ar) standartai, ir šios veiklos veikiamos gamtinės aplinkos monitoringas.

8. Valstybinis aplinkos monitoringas – valstybės lygmeniu visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdomas aplinkos monitoringas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2797, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02848

3 straipsnis. Aplinkos monitoringo uždaviniai

Pagrindiniai aplinkos monitoringo uždaviniai:

1) nuolat ir sistemingai stebėti gamtinės aplinkos ir jos elementų būklę Lietuvos Respublikos teritorijoje;

2) sisteminti, vertinti ir prognozuoti gamtinėje aplinkoje vykstančius savaiminius ir dėl antropogeninio poveikio atsirandančius pokyčius, gamtinės aplinkos kitimo tendencijas ir galimas pasekmes;

3) kaupti, analizuoti ir teikti valstybės institucijoms, visuomenei informaciją apie gamtinės aplinkos būklę, reikalingą darniam vystymuisi užtikrinti, teritorijų planavimo, socialinės raidos sprendimams priimti, mokslo ir kitoms reikmėms;

4) analizuoti ir vertinti vykdomų aplinkosaugos priemonių veiksmingumą;

5) užtikrinti tarptautinius aplinkos monitoringo informacijos mainus.

ANTRASIS SKIRSNIS

APLINKOS MONITORINGO STRUKTŪRA

4 straipsnis. Aplinkos monitoringo sistema

Aplinkos monitoringo sistemą sudaro valstybinis, savivaldybių ir ūkio subjektų aplinkos monitoringas, kuriuos vykdant kaupiama ir analizuojama informacija apie gamtinės aplinkos elementų būklę ir jos pasikeitimus valstybės, savivaldybių ir vietiniu lygmeniu.

5 straipsnis. Aplinkos monitoringo objektai

Vykdant aplinkos monitoringą, stebima, vertinama ir prognozuojama:

1) aplinkos oro, vandens, žemės gelmių, dirvožemio, gyvosios gamtos būklė;

2) natūralių ir antropogeniškai veikiamų gamtinių sistemų (gamtinių buveinių, ekosistemų) ir kraštovaizdžio būklė;

3) fizikinis, radiacinis, cheminis, biologinis ir kitoks antropogeninis poveikis bei jo įtaka gamtinei aplinkai;

4) gamtinėje aplinkoje vykstančių globalinių procesų kaita ir tendencijos (rūgštieji krituliai, ozono sluoksnio kitimas, šiltnamio efektas ir kt.).

6 straipsnis. Aplinkos monitoringo subjektai

Aplinkos monitoringo subjektai yra valstybės, savivaldybių ir mokslo institucijos, ūkio subjektai, kiti asmenys, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka renkantys, kaupiantys ir analizuojantys duomenis ir informaciją apie gamtinės aplinkos elementų būklę.

TREČIASIS SKIRSNIS

APLINKOS MONITORINGO ĮGYVENDINIMAS

7 straipsnis. Valstybinis aplinkos monitoringas

1. Valstybinis aplinkos monitoringas yra vykdomas siekiant gauti informaciją, leidžiančią integruotai vertinti gamtinius procesus ir antropogeninį poveikį gamtinei aplinkai bei gamtinės aplinkos kokybę Lietuvos Respublikos teritorijoje, prognozuoti ir valdyti gamtinės aplinkos būklę ir ūkinės veiklos įtaką jai tiek nacionaliniu, tiek tarptautiniu mastu. Jis apima natūralias ir antropogeniškai veikiamas gamtines sistemas.

2. Valstybinį aplinkos monitoringą organizuoja Aplinkos ministerija, jį vykdo Aplinkos ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Žemės ūkio ministerija ar jos įgaliotos institucijos, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, kitos valstybės institucijos.

3. Valstybinis aplinkos monitoringas vykdomas pagal Valstybinę aplinkos monitoringo programą. Valstybinę aplinkos monitoringo programą rengia Aplinkos ministerija kartu su kitomis valstybės institucijomis, vykdančiomis aplinkos monitoringą. Šią programą tvirtina Vyriausybė.

4. Valstybinės aplinkos monitoringo programos turinį, jos rengimo, derinimo, vykdymo, valstybinio aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatai. Juos rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

5. Aplinkos ministerija ir kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos pagal kompetenciją:

1) vykdo Valstybinę aplinkos monitoringo programą ir kontroliuoja jos vykdymą;

2) kaupia ir saugo valstybinio aplinkos monitoringo duomenis, atlieka kompleksinę jų analizę, vertina gamtinės aplinkos pokyčius;

3) remdamasi valstybinio aplinkos monitoringo duomenimis, nustato aplinkosaugos priemones ir informuoja visuomenę apie gamtinės aplinkos būklę;

4) užtikrina aplinkos monitoringo kokybės kontrolę;

5) atstovauja Lietuvos Respublikai aplinkos monitoringo klausimais;

6) vykdo kitas su valstybiniu aplinkos monitoringu susijusias funkcijas.

8 straipsnis. Savivaldybių aplinkos monitoringas

1. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas siekiant gauti išsamią informaciją apie savivaldybių teritorijų gamtinės aplinkos būklę, planuoti ir įgyvendinti vietines aplinkosaugos priemones ir užtikrinti tinkamą gamtinės aplinkos kokybę.

2. Savivaldybių aplinkos monitoringas vykdomas pagal savivaldybės aplinkos monitoringo programą, kurią rengia savivaldybės vykdomoji institucija. Savivaldybių aplinkos monitoringo programos turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, savivaldybių aplinkos monitoringo kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Bendrieji savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatai. Šiuos nuostatus rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

3. Savivaldybių aplinkos monitoringo programa turi būti suderinta su Aplinkos ministerija arba jos įgaliota institucija Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka ir patvirtinta savivaldybės tarybos.

4. Savivaldybės institucijos, organizuodamos ir vykdydamos savivaldybių aplinkos monitoringą, turi:

1) užtikrinti savivaldybės teritorijos gamtinės aplinkos būklės stebėjimus;

2) analizuoti ir vertinti turimus ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenis;

3) vertinti ir prognozuoti gamtinės aplinkos pokyčius ir galimas pasekmes, vertinti aplinkos būklės blogėjimo priežastis ir siūlyti valstybės institucijoms pagal  kompetenciją priemones joms pašalinti Bendruosiuose savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatuose nustatyta tvarka;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2797, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02848

4) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją visuomenei ir valstybės institucijoms.

5. Savivaldybių aplinkos monitoringo duomenys, atitinkantys reikalavimus, keliamus valstybinio aplinkos monitoringo duomenims, Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka naudojami valstybinio aplinkos monitoringo tikslams.

9 straipsnis. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas

1. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas siekiant nustatyti ūkio subjektų taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų teršalų kiekį ir ūkinės veiklos poveikį gamtinei aplinkai ir užtikrinti jų sukeliamos taršos ar kito neigiamo poveikio mažinimą. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys yra vieši. Aplinkos ministras, atsižvelgdamas į ūkinės veiklos rūšių ir (ar) atskirų technologinių procesų galimą neigiamą poveikį aplinkai arba grėsmę, kad bus padaryta žala aplinkai, nustato kriterijus, kuriuos atitinkantys ūkio subjektai privalo vykdyti ūkio subjektų aplinkos monitoringą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2797, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02848

2. Ūkio subjektų aplinkos monitoringas vykdomas pagal ūkio subjektų aplinkos monitoringo programą, kurią rengia patys ūkio subjektai. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programų turinį, jų rengimo, derinimo, vykdymo, kontrolės užtikrinimo ir informacijos teikimo tvarką nustato Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatai. Šiuos nuostatus rengia ir tvirtina Aplinkos ministerija.

3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo programa turi būti pateikta, suderinta ir patvirtinta Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2299, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10403

10 straipsnis. Aplinkos monitoringo kontrolė

1. Valstybinio aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, pagal kompetenciją kontroliuoja Aplinkos ministerija ir kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos.

2. Savivaldybių aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo vykdymą, monitoringo duomenų kokybę, taip pat ar taikomi metodai atitinka teisės aktus, kontroliuoja Aplinkos ministerijos įgaliotos institucijos.

11 straipsnis. Aplinkos monitoringo tyrimų ir duomenų kokybės užtikrinimas

1. Aplinkos monitoringo vykdymui taikomi tyrimų ir matavimų metodai turi atitikti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.

2. Laboratorijos, atliekančios taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) matavimus ir tyrimus, turi turėti leidimus šiems matavimams ir tyrimams atlikti arba būti akredituotos teisės aktų nustatyta tvarka. Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose matavimus ir tyrimus išdavimo tvarką nustato Aplinkos ministerija.

3. Tyrimų ir matavimų kokybė turi būti užtikrinama diegiant tyrimų ir matavimų vadybos sistemas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus.

4. Monitoringo duomenų kokybė turi būti užtikrinama diegiant duomenų kokybės vadybos sistemas, atitinkančias teisės aktų reikalavimus.

11¹ straipsnis. Leidimai atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti

1. Leidimų atlikti taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti (toliau – Leidimas) išdavimo, Leidimų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, Leidimų galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Leidimų išdavimo taisyklės) tvirtina aplinkos ministras. Leidimus laboratorijoms išduoda, Leidimus atnaujina, įspėjimus apie numatomą Leidimų galiojimo sustabdymą teikia, Leidimų ir (ar) jų dalies galiojimą sustabdo, galiojimo sustabdymą panaikina, Leidimų ir (ar) jų dalies galiojimą panaikina, Leidimus turinčias laboratorijas kontroliuoja aplinkos ministro įgaliota institucija (toliau – Leidimus išduodanti institucija).

2. Leidimas atitinkamai laboratorinei veiklai (atlikti laboratorinius tyrimus ir (ar) matavimus ir (ar) imti ėminius laboratoriniams tyrimams atlikti) išduodamas laboratorijai pagal pateiktą paraišką konkretiems taršos šaltinių išmetamiems ir (arba) išleidžiamiems į aplinką teršalams ir (ar) teršalams aplinkos elementuose (ore, vandenyje, dirvožemyje) tirti, matuoti, imti ėminius šių teršalų laboratoriniams tyrimams atlikti, jeigu paraišką pateikusi laboratorija turi technines galimybes vykdyti šią laboratorinę veiklą ir jos kompetencija atitinka standarte LST EN ISO/IEC 17025 nustatytus bendruosius kompetencijos reikalavimus.

3. Leidimas gali būti atnaujinamas, jį papildant nauja (naujomis) vykdoma (vykdomomis) laboratorine (laboratorinėmis) veikla (veiklomis) ir (ar) išplečiant jame nurodytą (nurodytas) laboratorinių tyrimų ir (ar) matavimų ir (ar) ėminių ėmimo sritį (sritis), ir (ar) pakeičiant Leidime nurodytą (nurodytus) laboratorinio tyrimo ir (ar) matavimo ir (ar) ėminių ėmimo metodą (metodus), laikantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytų sąlygų.

4. Sprendimas išduoti ar atnaujinti Leidimą arba motyvuotai atsisakyti išduoti ar atnaujinti Leidimą priimamas per 30 darbo dienų nuo paraiškos išduoti ar atnaujinti Leidimą ir visų reikalaujamų dokumentų ir informacijos gavimo dienos. Leidimo neišdavimas ar neatnaujinimas arba motyvuoto atsisakymo išduoti ar atnaujinti Leidimą nepateikimas per nustatytą terminą nelaikomas Leidimo išdavimu ar atnaujinimu.

5. Leidimą turinti laboratorija privalo:

1) laikytis teisės aktų reikalavimų dėl taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratorinių tyrimų, matavimų atlikimo, ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo;

2) turėti standarte LST EN ISO/IEC 17025 nustatytus reikalavimus atitinkančią kompetenciją ir technines galimybes, užtikrinančias laboratorijos atliekamų taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratorinių tyrimų, matavimų ir ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo kokybę ir duomenų patikimumą.

3) laikytis Leidime nustatytų sąlygų.

6. Jeigu Leidimus išduodanti institucija nustato, kad Leidimą turinti laboratorija padarė šią veiklą reguliuojančių teisės aktų pažeidimus, tačiau nustatyti pažeidimai yra neesminiai, tai yra neturintys įtakos atliekamų taršos šaltinių išmetamų ir (arba) išleidžiamų į aplinką teršalų ir teršalų aplinkos elementuose laboratorinių tyrimų ir matavimų, ėminių laboratoriniams tyrimams atlikti ėmimo kokybei ir duomenų patikimumui, Leidimą turinti laboratorija įspėjama apie numatomą Leidimo galiojimo ar jo dalies sustabdymą ir nustatomas terminas nustatytiems pažeidimams pašalinti. Įspėjimo apie numatomą Leidimo ar jo dalies galiojimo sustabdymą laikotarpis negali būti ilgesnis kaip šeši mėnesiai. 

7. Leidimo ar jo dalies galiojimas sustabdomas, kai:

1) apie numatomą Leidimo galiojimo ar jo dalies sustabdymą įspėta Leidimą turinti laboratorija nepašalina pažeidimų per Leidimą išduodančios institucijos nustatytą pažeidimų pašalinimo terminą;

2) atlikus Leidimą turinčios laboratorijos veiklos patikrinimą nustatoma, kad nesilaikoma šio straipsnio 5 dalyje nurodytų reikalavimų, išskyrus atvejus, kai, vadovaujantis šio straipsnio 6 dalimi, nustatyti pažeidimai yra neesminiai;

3) Leidimą turinti laboratorija nesudaro sąlygų atlikti jos laboratorinės veiklos patikrinimo;

4) nustatoma, kad buvo pateikta neteisinga informacija, kuria remiantis buvo išduotas ar atnaujintas Leidimas.

8. Leidimo ar jo dalies galiojimas sustabdomas ne ilgiau kaip vieniems metams. Konkretus Leidimo ar jo dalies galiojimo sustabdymo terminas nustatomas atsižvelgus į nustatytų pažeidimų pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes, įvertinus tai, kad Leidimą turinti laboratorija turi realią galimybę nustatytus pažeidimus pašalinti. Sprendimas dėl Leidimo ar jo dalies galiojimo sustabdymo panaikinamas, kai Leidimą turinti laboratorija per nustatytą terminą pašalina pažeidimus ir apie tai informuoja Leidimus išduodančią instituciją.

9. Leidimo arba jo dalies galiojimas panaikinamas:

1) kai to prašo Leidimą turinti laboratorija;

2) jeigu Leidimą turinti laboratorija gavo akreditaciją Leidime nurodytai veiklai ar atitinkamai (atitinkamoms) Leidime nurodytai (nurodytoms) laboratorinių tyrimų ir (ar) matavimų ir (ar) ėminių ėmimo sričiai (sritims);

3) išregistravus Leidimą turintį juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro;

4) išregistravus Leidimą turintį fizinį asmenį iš Mokesčių mokėtojų registro ar fiziniam asmeniui mirus;

5) kai, Leidimą išdavusiai institucijai sustabdžius Leidimo ar jo dalies galiojimą, Leidimą turinti laboratorija nepašalina nurodytų pažeidimų per nustatytus Leidimo ar jo dalies galiojimo sustabdymo terminus.

10. Šio straipsnio 9 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu panaikinus Leidimo ar jo dalies galiojimą, laboratorija gali pateikti paraišką dėl naujo Leidimo išdavimo ar Leidimo dalies galiojimo panaikinimo atveju – dėl Leidimo atnaujinimo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo Leidimo ar jo dalies galiojimo panaikinimo.

11. Leidimą turinti laboratorija neturi teisės perleisti vykdyti Leidime nurodytos veiklos kitiems asmenims.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-2797, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02848

12 straipsnis. Aplinkos monitoringo duomenų ir informacijos rinkimas, saugojimas ir teikimas

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XII-2299, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10403

1. Valstybinio aplinkos monitoringo duomenis ir informaciją pagal kompetenciją renka ir saugo Aplinkos ministerija arba jos įgaliotos institucijos bei kitos valstybinį aplinkos monitoringą vykdančios valstybės institucijos arba jų įgaliotos institucijos Valstybinio aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.

2. Savivaldybių aplinkos monitoringo duomenys ir informacija renkama ir saugoma Bendrųjų savivaldybių aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.

3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringo duomenys ir informacija renkama, saugoma ir teikiama Ūkio subjektų aplinkos monitoringo nuostatų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2299, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10403

13 straipsnis. Aplinkos monitoringo informacijos pateikimas

1. Aplinkos monitoringo duomenys ir informacija valstybės, savivaldybių ir mokslo institucijoms, kitiems asmenims teikiama įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Aplinkos monitoringo informacija kitoms valstybėms ir tarptautinėms organizacijoms teikiama įstatymų ir tarptautinių susitarimų nustatyta tvarka.

KETVIRTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

14 straipsnis. Aplinkos monitoringo finansavimas

1. Valstybinis aplinkos monitoringas finansuojamas iš valstybės biudžeto lėšų.

2. Savivaldybių aplinkos monitoringas finansuojamas iš savivaldybių biudžeto lėšų.

3. Ūkio subjektų aplinkos monitoringą finansuoja ūkio subjektai savo lėšomis.

4. Aplinkos monitoringui finansuoti gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, programų ir kitos teisėtai gautos lėšos.

15 straipsnis. Atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus

Asmenys, pažeidę šio įstatymo nuostatas, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

16 straipsnis. Ginčų aplinkos monitoringo klausimais sprendimas

Ginčus aplinkos monitoringo klausimais sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1613, 2003-06-10, Žin., 2003, Nr. 61-2766 (2003-06-27), i. k. 1031010ISTA0IX-1613

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-595, 2006-05-04, Žin., 2006, Nr. 57-2025 (2006-05-20), i. k. 1061010ISTA000X-595

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2299, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10403

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 9 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2797, 2020-01-28, paskelbta TAR 2020-02-07, i. k. 2020-02848

Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymo Nr. VIII-529 2, 8, 9, 11 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 11-1 straipsniu įstatymas