Suvestinė redakcija nuo 2017-10-21

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2009, Nr. 119-5115, i. k. 109206KISAK000V-945

 

lietuvos kariuomenės vadO

į s a k y m a s

 

Dėl ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANO PATVIRTINIMO

 

2009 m. rugsėjo 24 d. Nr. V-945

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo (Žin., 1998, Nr. 49-1325; 1999, Nr. 64-2069; 2003, Nr. 91(1)-4106, 2004, Nr. 169-6215) 13 straipsnio 7 dalies 23 punktu ir 8 dalimi bei Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo (Žin., 2000, Nr. 75-2264; 2005, Nr. 31-974; 2008, Nr. 65-2458) 42 straipsnio 3 dalimi:

1. T v i r t i n u Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planą (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja 2009 m. spalio 1 d.

 

 

 

Kariuomenės vadas                                                  gen. mjr. Arvydas Pocius


 

PATVIRTINTA

Lietuvos kariuomenės vado

2009 m.  rugsėjo 24 d.

įsakymu Nr. V-945.

(Lietuvos kariuomenės vado

2016  m. rugpjūčio  23 d.

įsakymo Nr. V-1171 redakcija)

 

 

 

ŽMONIŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO DARBŲ PAIEŠKOS IR GELBĖJIMO RAJONE PLANAS

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

 

1.  Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone planas, (toliau – planas), parengtas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ir tarptautiniais teisės dokumentais, kitais tarptautinės teisės šaltiniais, praktine Lietuvos Respublikos ir kitų valstybių patirtimi, įvykusių orlaivių ar laivų avarijų ir katastrofų analize ir išvadomis.

2.  Plane išdėstyti pagrindiniai žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų organizavimo paieškos ir gelbėjimo rajone principai, Jūrų gelbėjimo koordinavimo centro (toliau – JGKC), Karinių jūrų pajėgų (toliau – KJP), Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos (toliau – VSAT), Karinių oro pajėgų (toliau – KOP), VĮ „Oro navigacija“ Aeronautikos gelbėjimo koordinacinio centro (toliau – AGKC), Lietuvos kariuomenės Dr. J. Basanavičiaus karo medicinos tarnybos (toliau – KMT), Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – KVJUD), Lietuvos saugios laivybos administracijos (toliau – LSLA), Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (toliau – Klaipėdos RAAD), Avarinės ir gelbėjimo tarnybos (toliau – AGT), greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų (toliau – GMP), Bendrojo pagalbos centro (toliau – BPC), policijos, kitų Lietuvos kariuomenės vienetų kompetencija, atsakomybės ribos. Nurodomos naudojamos paieškos ir gelbėjimo priemonės.

3.  Plano nuostatų vienodai turi laikytis įstaigų, įmonių ir jų struktūrinių vienetų gelbėjimo pajėgos ir jų atsakingi asmenys, taip pat asmenys, atsakingi už orlaivių skrydžių ir jūros laivų laivybos organizavimą, vykdymą, valdymą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai, kai juose esantiems žmonėms gresia pavojus ir nelaimės ištiktiems žmonėms reikia teikti pagalbą paieškos ir gelbėjimo rajone.

4.  Paieškos ir gelbėjimo darbai vykdomi, neatsižvelgiant į orlaivio ar laivo nacionalinę priklausomybę ir nelaimę patyrusių asmenų pilietybę, tautybę ar rasinę priklausomybę.

5.  Plane vartojamos sąvokos:

Aliarmo stadija (ALERFA) – situacija, kai nuogąstaujama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Avarija – orlaivio ar laivo patekimas į kritinę situaciją, keliančią pavojų asmens sveikatai ar gyvybei, paieškos ir gelbėjimo rajone.

Nelaimė – įvykis, išskyrus avariją, kai kyla pavojus asmens sveikatai ar gyvybei paieškos ir gelbėjimo rajone (arba galimai jame).

Nelaimės stadija (DETRESFA) – situacija, kai yra pagrįstas įsitikinimas, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia didelis ir neišvengiamas pavojus, ir reikalinga neatidėliotina pagalba.

Nežinios stadija (INCERFA) – situacija, kai abejojama dėl asmens, orlaivio ar laivo saugumo.

Paieškos ir gelbėjimo darbai (toliau – PGD) – veiksmų visuma, apimanti paieškos ir gelbėjimo operacijų planavimą ir vykdymą, taip pat pasirengimą vykdyti paieškos ir gelbėjimo operacijas.

Paieškos ir gelbėjimo operacija (toliau – PGO) – veiksmai nelaimės ar avarijos vietai nustatyti ir nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių asmenų gelbėjimas. PGO sudaro PGO rajono nustatymas (koregavimas), reikiamų pajėgų ir priemonių poreikių skaičiavimas, jų pasitelkimas, veiksmų koordinavimas, paieškos ir gelbėjimo vykdymas, įskaitant medicinos konsultacijas, apsikeitimas informacija PGO metu, nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių asmenų gelbėjimas, suteikiant jiems pirminę medicinos pagalbą ar medicininės evakuacijos paslaugas.

Paieškos ir gelbėjimo rajonas – nustatytų koordinačių zona, dėl kurios pagal 1979 m. „Tarptautinę jūrų paieškos ir gelbėjimo konvenciją“ Lietuva susitarė su suinteresuotomis valstybėmis, šios konvencijos šalimis, taip pat Kuršių marios ir jūrų uostų akvatorijos.

Pavojaus stadija – bendra sąvoka, reiškianti (atsižvelgiant į aplinkybes) nežinios, aliarmo arba nelaimės stadijas.

PGO koordinatorius (angl., Search and rescue mission co-ordinator, (SMC))asmuo, koordinuojantis PGO vykdymą.

PGO rajonas –atsižvelgiant į turimus duomenis apie avariją ar nelaimę, taip pat į aplinkos sąlygas avarijos ar nelaimės vietovėje, paskaičiuotas ir koordinatėmis apibrėžtas rajonas, kuriame turi būti vykdoma PGO.

PGO vietinis koordinatorius (angl., On-scene co-ordinator (OSC)) – asmuo, koordinuojantis PGO vykdymą PGO rajone.

Kitos plane vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos 1979 m. „Tarptautinėje jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijoje“, Lietuvos Respublikos „Civilinės saugos įstatyme“ ir „Tarptautiniame jūrų ir aeronautikos paieškos ir gelbėjimo vadove“ (toliau – IAMSAR vadove).

6.    Plano paskirtis:

6.1. nustatyti PGD vykdančių ir joms pagalbą teikiančių institucijų turimas pajėgas ir pajėgumus;

6.2. nustatyti PGD organizavimo, koordinavimo, vadovavimo ir vykdymo struktūrą;

6.3. apibrėžti PGD vykdančių ir joms pagalbą teikiančių institucijų užduotis ir funkcijas;

6.4. nustatyti PGD organizavimo, koordinavimo, vadovavimo ir vykdymo tvarką;

6.5. apibrėžti PGO planavimą ir vykdymą;

6.6. nustatyti PGO stadijas, veiksmus ir metodus;

6.7. nustatyti veiksmus, kai avarijai ar nelaimei išplitus už paieškos ir gelbėjimo rajono ribų, viršijama PGD koordinuojančios institucijos kompetencija;

6.8. pateikti kitą esminę informaciją.

 

II SKYRIUS

PGD VYKDANČIOS IR PAGALBĄ TEIKIANČIOS INSTITUCIJOS

 

7.   JGKC, gavęs signalą apie galimą avariją ar nelaimę paieškos ir gelbėjimo rajone, gali pasitelkti:

7.1.   PGD vykdančių institucijų laivus ir orlaivius (1 priedas):

7.1.1. Lietuvos kariuomenės:

7.1.1.1. KJP:

7.1.1.1.1. budintį laivą – 1 vnt.;

7.1.1.1.2. budintį paieškos ir gelbėjimo laivą – 1 vnt.;

7.1.1.1.3. kitus laivus – iki 7 vnt.;

7.1.1.1.4. uosto katerius – iki 2 vnt.

7.1.1.1.5. Povandeninių veiksmų komandą;

7.1.1.1.6. greitaeigius katerius – 1 vnt.;

7.1.1.1.7. barokamerą;

7.1.1.1.8. Jūros pakrančių stebėjimo tarnybą ir postus;

7.1.1.1.9. Ryšių centrą;

7.1.1.1.10. KMT KJP medicininės paramos vienetą;

7.1.1.1.11. personalą.

7.1.1.2. KOP:

7.1.1.2.1. budintį sraigtasparnį;

7.1.1.2.2. pagalbinį sraigtasparnį;

7.1.1.2.3. kitus orlaivius – iki 3 vnt.

7.1.1.3. KMT:

7.1.1.3.1. karo medicinos gydytoją, paskirtą į budintį KOP PGO sraigtasparnį;

7.1.1.3.2. budintį sveikatos priežiūros specialistą, paskirtą į budintį KJP laivą;

7.1.1.3.3. sveikatos priežiūros specialistą narams evakuoti, įvykus barotraumai ar išsivysčius dekompresinei ligai.

7.1.2. KVJUD:

7.1.2.1. budintį laivą / katerį – 1 vnt.;

7.1.2.2. kitus laivus – iki 2 vnt.

7.1.3. VSAT:

7.1.3.1.budintį laivą – 1 vnt.;

7.1.3.2. kitus laivus – iki 4 vnt.;

7.1.3.3. greitaeigius katerius – iki 3 vnt.;

7.1.3.4. technines stebėjimo priemones;

7.1.3.5. sraigtasparnius – iki 3 vnt.;

7.1.3.6. personalą.

7.2. PGO pagalbą teikiančių institucijų laivus (1 priedas), taip pat:

7.2.1. Klaipėdos RAAD:

7.2.1.1. patrulinį katerį (1 vnt.).

7.2.2. Greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikiančių įstaigų ir įmonių brigadų:

7.2.2.1. transporto priemones;

7.2.2.2. įrangą ir technines priemones;

7.2.2.3. personalą.

7.2.3. Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos:

7.2.3.1. narų automobilį su įranga ir priemonėmis – 1 vnt.;

7.2.3.2. katerį – 1 vnt.;

7.2.3.3. personalą.

7.2.4. BPC:

7.2.4.1. technines ryšių priemones;

7.2.4.2. personalą.

7.2.5. Policijos:

7.2.5.1. transporto priemones;

7.2.5.2. katerį - 1 vnt.;

7.2.5.3. personalą.

7.2.6. Lietuvos kariuomenės padalinių:

7.2.6.1. transporto priemones;

7.2.6.2. įrangą ir technines priemones;

7.2.6.3. personalą.

7.3. Kitų asmenų:

7.3.1. jeigu reikalingų priemonių PGO vykdymui neturi valstybės ir savivaldybių institucijos, dėl tokių priemonių pasitelkimo gali būti sudarytos sutartys su kitais asmenimis.

 

III SKYRIUS

PGD ORGANIZAVIMAS, KOORDINAVIMAS,  VADOVAVIMAS IR VYKDYMAS

 

8.    PGD paieškos ir gelbėjimo rajone Lietuvos kariuomenė organizuoja, koordinuoja ir jiems vadovauja per JGKC.

9.  PGD paieškos ir gelbėjimo rajone, išskyrus jūrų uostų akvatorijas ir Kuršių marias, vykdo Lietuvos kariuomenė.

10.  VSAT vykdo PGD Kuršių mariose.

11.  KVJUD uosto kapitonas vykdo PGD jūrų uostų akvatorijose.

12JGKC vertina nacionalinių pajėgų ir turimų priemonių atitiktį vykdomos PGO poreikiams, prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių gelbėjimo koordinacinius centrus, (toliau – GKC), koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms PGO metu.

13JGKC kreipiasi į AGKC dėl tarpininkavimo, pasitelkiant užsienio valstybių paieškos ir gelbėjimo orlaivius vykdyti PGD paieškos ir gelbėjimo rajone.

141979 metų tarptautinės Jūrų paieškos ir gelbėjimo konvencijos šalių prašymu JGKC organizuoja ir koordinuoja pagalbos teikimą šioms šalims, vykdant PGD.

15PGO koordinatorius:

15.1. renka ir vertina duomenis apie įvykusią arba galimai įvykusią avariją ar nelaimę;

15.2. tikslina, koks avarinis inventorius yra dingusiuose be žinios ar avariją patyrusiuose laivuose, orlaiviuose;

15.3. vadovaudamasis „IAMSAR vadovo“ publikacijų rekomendacijomis, sudaro PGO veiksmų planą ir informuoja JGKC viršininką;

15.4. priima sprendimus dėl reikiamų paieškos ir gelbėjimo priemonių, pajėgų ir metodų panaudojimo;

15.5. informuoja PGO vykdančias pajėgas apie esamą padėtį jūroje, Kuršių mariose, uostų akvatorijose, hidrometeorologines sąlygas ir numatomą orų prognozę;

15.6. atkreipia laivų ir / ar orlaivių dėmesį į avarinio laivo ir / ar orlaivio pagalbos prašymą sustiprinti aplinkos stebėjimą, pradėti budėjimą paieškos ir gelbėjimo radijo linijomis ir / ar dažniais, o prireikus, būti tarpininkais, perduodant informaciją, susijusią su PGO vykdymu;

15.7. skiria vietinį PGO koordinatorių PGO rajone;

15.8. padalina PGO rajoną į sektorius ir juos paskirsto paieškos ir gelbėjimo vienetams;

15.9. koordinuoja paieškos ir gelbėjimo pajėgų atvykimą į PGO rajoną;

15.10. paskirsto radijo ryšio linijas ir / ar dažnius;

15.11. keičiasi duomenimis su vietiniu PGO koordinatoriumi apie laivų ir / ar orlaivių judėjimą ir jų buvimo vietas;

15.12. įvertina gaunamą informaciją ir, prireikus, koreguoja PGO veiksmų planą ir informuoja PGO vykdančias institucijas;

15.13. seka kiekvienos PGO vykdančios priemonės darbo laiką, rūpinasi efektyviu priemonių bei pajėgų panaudojimu;

15.14.esant poreikiui, organizuoja papildomą aprūpinimą priemonėmis bei pajėgomis ir jų pristatymą į PGO rajoną;

15.15. nustatęs, kad PGO rajone nacionalinių pajėgumų PGO įvykdyti neužtenka, derina klausimus su JGKC, AGKC dėl užsienio laivų ir / ar orlaivių pasitelkimo į pagalbą, jei to reikalauja susidariusi situacija;

15.16. informuoja PGO vykdančias institucijas apie priimtus sprendimus, vykdant PGO ir jos eigą, naudodamas „IAMSAR vadove“ nurodytą tarptautinį informacijos perdavimo formatą, (toliau – SITREP);

15.17. atšaukia paieškos ir gelbėjimo pajėgas ir priemones iš tolesnių PGO, kai jų pagalba daugiau nebereikalinga, arba jie nebegali tęsti PGO dėl oro sąlygų ar techninių galimybių;

15.18. nutraukia PGO, kai tęsti operaciją netikslinga ir nėra jokios tikimybės, kad dar galima išgelbėti avarijos ar nelaimės metu nukentėjusius asmenis;

15.19. PGO metu nuolat fiksuoja įvykius chronologine tvarka;

15.20. sistemina gautą informaciją, kiek įmanoma greičiau teikia informaciją visuomenei per KJP atstovą civilių ir karių bendradarbiavimui;

15.21. ruošia PGO vykdymo ataskaitą.

16. PGO vietinis koordinatorius:

16.1. PGO rajone pagal PGO veiksmų planą ir PGO koordinatoriaus nurodymus koordinuoja PGO vykdančių pajėgų darbą;

16.2. įvertina nelaimės ar avarijos mastą ir praneša PGO koordinatoriui;

16.3. periodiškai SITREP formatu teikia informaciją PGO koordinatoriui ir PGO dalyvaujantiems vienetams apie PGO veiksmų plano vykdymo eigą. Jei reikia, siūlo PGO koordinatoriui koreguoti PGO veiksmų planą;

16.4. teikia pasiūlymus PGO koordinatoriui dėl ryšio linijų panaudojimo ir paskirstymo;

16.5. teikia pasiūlymus PGO koordinatoriui pasitelkti kitų institucijų pajėgas ir priemones, manant, kad turimų institucijos priemonių nepakanka;

16.6. palaiko ryšį su PGO koordinatoriumi ir PGO dalyvaujančiomis pajėgomis;

16.7. chronologine tvarka fiksuoja PGO eigą PGO rajone;

16.8. renka duomenis apie paiešką ir gelbėjimą, panaudotas priemones, veiksmus ir pasiektus rezultatus;

16.9. siūlo PGO koordinatoriui atitraukti ar atšaukti pajėgas iš PGO rajono, kai jų pagalba yra nebereikalinga arba negalima;

16.10. parengia ataskaitą, kurią perduoda JGKC. Ataskaitoje nurodoma įvykio data, vieta, laikas, įvykio pobūdis, nukentėjusieji, pasitelkti vienetai, chronologinė įvykių seka, problemos PGO metu, rekomendacijos;

16.11. esant poreikiui, institucijos, atsakingos  už paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą Kuršių mariose ir uosto akvatorijoje, PGO vietinio koordinatoriaus įgaliojimus suteikia budinčiam, kitam darbuotojui, turinčiam teisę vadovauti institucijos pajėgoms, įtrauktoms į šį planą, ir apie tai praneša JGKC;

16.12. esant poreikiui, PGO vietinis koordinatoriaus gali paskirti savo padėjėją, kuriam paveda vykdyti  reikiamas, PGO vietiniam koordinatoriui deleguotas, funkcijas.

 

IV SKYRIUS

PGO PLANAVIMAS IR VYKDYMAS

 

17. PGO metu turi būti:

17.1. vykdoma asmens, nelaimės ar avarijos metu patekusio į pavojingą jo sveikatai ar gyvybei situaciją, paieška (kai nežinoma tiksli asmens buvimo vieta) ir gelbėjimas;

17.2. operatyviai, efektyviai ir ekonomiškai panaudotos paieškos ir gelbėjimo priemonės;

17.3. paskirtas PGO koordinatorius, jei reikia, PGO vietinis koordinatorius;

17.4. užtikrintas Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse ir Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytų principų ir gelbėjimo procedūrų laikymasis;

17.5. užtikrintas institucijų bendradarbiavimas, veiksmų koordinavimas.

18. PGO metu vadovaujamasi 2 priedu ir šiomis nuostatomis:

18.1. Atsižvelgiant į turimas technines priemones, PGO vykdančios pajėgos turi klausytis šių tarptautiniu mastu pripažintų ir rekomenduojamų radijo ryšio dažnių, skirtų informuoti apie avariją:

18.1.1. 2182 kHz - AD;

18.1.2. 8364 kHz - AD;

18.1.3. 121.5 MHz - LAD AM; turi būti įjungtas ir nuolat klausomasi;

18.1.4. 156.8 MHz - LAD FM (IMM CH 16) turi būti įjungtas ir nuolat klausomas;

18.1.5. 243.0 MHz - UAD;

18.1.6. 406 MHz - UAD.

18.2. Informacijos apsikeitimui tarp PGO pajėgų naudojami šie dažniai:

18.2.1. 3023 kHz - AD;

18.2.2. 5680 kHz - AD;

18.2.3. 8364 kHz - AD;

18.2.4. 123.1 MHz  - LAD AM;

18.2.5. 156.3 MHz - LAD FM, (IMM CH 06);

18.2.6. 156.65 MHz - LAD FM, (IMM CH 13);

18.2.7. 282.8 MHz - UAD.

18.2.8. PGO dalyviai, bendradarbiaudami su KOP ir VSAT orlaiviais, privalo turėti budinčią ryšių liniją 130,725 MHz, kuri pritaikyta informacijos apsikeitimui.

19. Bendrosios ryšio palaikymo nuostatos:

19.1. ryšių procedūros turi būti paprastos ir aiškios;

19.2. radijo ryšiai balsu tarp operacijos dalyvių palaikomi neslaptomis žodinėmis AD/LAD/UAD ryšio linijomis, AD teletaipo duomenų perdavimo linijomis ir vizualinėmis priemonėmis;

19.3. žodiniai radijo pranešimai vykdomi anglų arba lietuvių kalbomis;

19.4. perduodančiųjų žodinius pranešimus kalba turi būti lėta, aiški ir artikuliuota;

19.5. naudojamas UTC laikas;

19.6. PGO dalyviai yra atsakingi už ryšio palaikymą tarpusavyje;

19.7. PGO koordinatorius planuoja ryšio linijas, apie tai informuodamas PGO vietinį koordinatorių;

19.8. PGO vykstant jūroje, už „Laivas–krantas“ ryšio palaikymą PGO metu atsakingas laivas, kuriame yra paskirtasis PGO vietinis koordinatorius;

19.9. PGO dalyviai pateikia išsamią informaciją apie turimą ryšių įrangą ir jos apribojimus PGO vietiniam koordinatoriui.

19.10. Kai PGO vienetas nebegali palaikyti ryšio su kitais PGO dalyviais nustatytais dažniais, jis privalo visais įmanomais būdais susisiekti su PGO vietiniu koordinatoriumi. Nepavykus to padaryti, jis privalo susisiekti su PGO koordinatoriumi arba su KJP Ryšių centru.

19.11. PGO metu ryšiui ir veiksmams koordinuoti naudojami LAD Tarptautinės mobiliosios tarnybos (angl., International Maritime Mobile, (toliau – IMM)) kanalai.

19.12. PGO metu naudojami AD ryšiai, esant dideliam atstumui tarp laivų, taip pat komunikuojant su krante esančiomis paieškos ir gelbėjimo pajėgomis.

20. Dingus radijo ryšiui, PGO vienetai turi vadovautis šiomis procedūromis:

20.1. susisiekti su PGO vietiniu koordinatoriumi per IMM CH 16 ir laukti tolesnių nurodymų dėl alternatyvaus radijo ryšio palaikymo;

20.2. susisiekti vizualinio ryšio priemonėmis su artimiausiu PGO vienetu;

20.3. nepavykus užmegzti ryšio minėtais būdais, susisiekti su JGKC.

21. JGKC, VSAT Pakrančių apsaugos rinktinė, (toliau – VSAT PAR) ir KVJUD uosto kapitonas, gavę informacijos apie įvykusią avariją ar nelaimę, nedelsiant priima sprendimą panaudoti PGD vykdymui savo budinčius paieškos ir gelbėjimo pajėgų vienetus:

21.1. įvykus avarijai ar nelaimei jūroje, JGKC privalo nedelsiant aktyvuoti KOP budintį sraigtasparnį ir KJP budintį laivą;

21.2. įvykus avarijai ar nelaimei Kuršių mariose, VSAT PAR privalo nedelsiant aktyvuoti VSAT budintį laivą ar katerį, pagal galimybę nusiųsti į įvykio vietą VSAT orlaivį ir informuoti JGKC budėtoją apie išsiųstas paieškos ir gelbėjimo pajėgas;

21.3. įvykus avarijai ar nelaimei uostų akvatorijose, KVJUD uosto kapitonas privalo nedelsiant aktyvuoti uoste budintį laivą / katerį ir informuoti JGKC budėtoją apie išsiųstas paieškos ir gelbėjimo pajėgas.

22. JGKC tiesiogiai bendrauja su KOP budinčio sraigtasparnio ir KJP budinčio laivo įgulomis.

23. PGO etapai:

23.1. I etapas. Pirminių duomenų gavimas:

23.1.1. gavus nelaimės signalą, informacija kuo skubiau ir išsamiau analizuojama. Jei įmanoma, sužinoma:

23.1.1.1. paskutinė žinoma tiksli avarijos ar nelaimės vieta;

23.1.1.2. kas patyrė nelaimę ar avariją;

23.1.1.3. kiek yra nukentėjusiųjų, kokia jų būklė;

23.1.1.4. kokia yra objekto, patyrusio avariją ar nelaimę, būklė (skęsta, dega);

23.1.1.5. kur yra artimiausi laivai, ir kas atsiliepė į pagalbos šauksmą;

23.1.1.6. ar yra žinomas atsiliepusiųjų į pagalbos šauksmą atvykimo laikas;

23.1.1.7. kokie atsiliepusiojo į pagalbos šauksmą apribojimai ir pajėgumai suteikti pagalbą;

23.1.1.8. kokios radijo ryšio palaikymo galimybės;

23.1.1.9. kiek laiko atsiliepusieji į pagalbos šauksmą gali vykdyti PGO;

23.1.1.10. kokios realios hidrometeorologinės sąlygos avarijos ar nelaimės rajone.

23.2. II etapas. Pradiniai veiksmai:

23.2.1. JGKC budėtojas paskiriamas PGO koordinatoriumi;

23.2.2. gavus pirminius duomenis, tęsiamas I etape pradėtas jų rinkimas, taip pat duomenys tikslinami;

23.2.3. budintys vienetai išsiunčiami į paskutinę žinomą avarijos ar nelaimės poziciją;

23.2.4. pradedama pradinė paieška, kuri dar nėra kryptingai suplanuota;

23.2.5. tikslinami reikiami pajėgumai, pradedamas veiksmų planavimas;

23.2.6. išsiunčiami pranešimai dėl papildomų pajėgumų ar įrangos paklausimo;

23.2.7. tikslinama meteorologinė padėtis, vėjo kryptis ir greitis, vandens srovės kryptis ir greitis, oro ir vandens temperatūra;

23.2.8. tikslinama, kokia pagalba reikalinga, ir kaip greitai ji gali būti pasitelkta.

23.3. III etapas. PGO veiksmų planavimas:

23.3.1. skaičiuojant PGO rajoną, (gali būti naudojamasi „SAR-DATA“, „SEATRACK WEB“ ar kitomis programomis) įvertinami šie elementai:

23.3.1.1. paskutinė tiksli žinoma avarijos ar nelaimės vieta ir jos paklaida;

23.3.1.2. patyrusio avariją ar nelaimę objekto dydis, taip pat I ir II etapais surinkta informacija;

23.3.1.3. paskutinis žinomas avariją patyrusio objekto kursas ir greitis, krovinys ir kita aktuali informacija;

23.3.1.4. dėl vėjo ir vandens srovės poveikio nustatomas dreifas.

23.3.2. apskaičiavus PGO rajono dydį, nustatoma:

23.3.2.1. kiek ir kokių paieškos ir gelbėjimo vienetų bus panaudota PGO;

23.3.2.2. jei paieškai ir gelbėjimui bus naudojami orlaiviai, nustatomas aukštis, kuriame jie vykdys paiešką;

23.3.2.3. kokią paieškos ir gelbėjimo įrangą / priemones turi paieškos ir gelbėjimo vienetai;

23.3.2.4. paieškos metodai (3 priedas);

23.3.2.5. vaizdinio stebėjimo plotis pagal stebėtojo akių aukštį.

23.3.3. jei sudarytame PGO veiksmų plane nukentėjusiojo (-ų) aptikimo tikimybė yra mažesnė nei 70 %, planas perskaičiuojamas taip, kad jų aptikimo tikimybė būtų didesnė nei 70 %.

23.3.4. paieškos ir gelbėjimo vienetams padalijami paieškos rajonai.

23.3.5. PGO koordinatorius, bendradarbiaudamas su PGO vietiniu koordinatoriumi, skirsto radijo ryšio dažnius PGO dalyvaujantiems vienetams, grupėms.

23.3.6. vykdant PGO veiksmų planą, vadovaujamasi „IAMSAR vadovu“.

23.3.7. planuodamas PGO veiksmų planą jūroje, Kuršių mariose ar uostų akvatorijose, PGO koordinatorius informuoja PGD vykdančias, o pagal poreikį ir PGO pagalbą teikiančias institucijas bei kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO ar galinčias turėti reikiamų pajėgumų ir įrangos / priemonių.

23.4. IV etapas. PGO vykdymas:

23.4.1. PGO vykdoma pagal PGO veiksmų planą, jei reikia, jis gali būti koreguojamas, kai to reikalauja aplinkybės ar PGO vietinis koordinatorius pasiūlo tai padaryti dėl esamos padėties PGO rajone, meteorologinių sąlygų ar pasikeitus PGO vienetams;

23.4.2. PGO koordinatorius nuolat seka PGO eigą, apie ją informuoja PGD vykdančias ir PGO pagalbą teikiančias institucijas. Visa surinkta informacija kaupiama ir registruojama;

23.4.3. organizuojamas būtinos medicinos pagalbos suteikimas išgelbėtiems nukentėjusiems asmenims, jų nugabenimas į saugią vietą, o prireikus, operatyvus nugabenimas į sveikatos priežiūros įstaigą arba perdavimas atsakingiems sveikatos priežiūros specialistams;

23.4.4. siekiant nustatyti avarijos ar nelaimės priežastis ir patikslinti PGO veiksmų planą, išgelbėtieji apklausiami apie avarijos ar nelaimės aplinkybes ir kitas aplinkybes, svarbias PGO, nustatomas avariją ar nelaimę patyrusių asmenų skaičius ir, pagal galimybę, jų asmens tapatybės duomenys.

23.5. V etapas. PGO pabaiga:

23.5.1. gavus informacijos, kuri paneigia avariją ar nelaimę, arba, jeigu avarijos ar nelaimės atveju nėra žmonių, kurių gyvybei ar sveikatai grėstų pavojus ir kuriuos reikėtų gelbėti;

23.5.2. kai avarijos ar nelaimės metu nukentėję žmonės surasti ir išgelbėti;

23.5.3. kai PGO veiksmų vykdymo metu PGO koordinatorius, vadovaudamasis surinkta informacija ir skaičiavimais, nustato, kad tolesnis pajėgų panaudojimas yra beprasmis, nes neįmanoma rasti gyvų žmonių;

23.5.4. visi PGO dalyviai informuojami apie PGO pabaigą.

24. PGO atnaujinama dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių, galinčių turėti reikšmės paieškos ir gelbėjimo rezultatams.

25. PGO koordinatorius parengia apibendrintą ataskaitą, kuri saugoma JGKC. Ataskaitoje nurodoma įvykio data, vieta, laikas, įvykio pobūdis, nukentėjusieji, pasitelkti vienetai, chronologinė įvykių seka, problemos PGO metu, rekomendacijos.

 

V SKYRIUS

PGO STADIJOS, VEIKSMAI IR METODAI

 

26. PGO yra suskirstoma į tris pagrindines pavojaus stadijas:

26.1. nežinios stadija;

26.2. aliarmo stadija;

26.3. nelaimės stadija.

27. JGKC, AGKC ar skrydžių valdymo centrai nustato ir keičia atitinkamą PGO stadiją.

28. Nežinios stadija skelbiama, kai:

28.1. nėra ryšio su orlaiviu ir / ar laivu 30 minučių po nustatyto ryšio seanso laiko ar kai 30 minučių buvo bandoma užmegzti ryšį, tačiau nesėkmingai;

28.2. orlaivis neatvyksta per 30 minučių nuo planuoto atvykimo laiko ir apie tai nėra informavęs atitinkamų tarnybų;

28.3. žinomos informacijos analizė (pvz., kai orlaivis ar laivas turi sunkumų judėti). Tokiu atveju rekomenduojama įsitikinti, kad laivui ar orlaiviui negresia pavojus;

28.4. gautas vienkartinis signalas iš avarinio ryšio prietaisų (pvz., EPIRB, ELT, PLB), tačiau žinoma tiksliai, kad orlaivio ar laivo įguloms / keleiviams pavojus negresia;

28.5. gauta informacija apie žmones, patekusius į nelaimę;

28.6. pranešta apie dingusį asmenį, orlaivį ar vėluojantį laivą;

28.7. asmuo, orlaivis ar laivas nepateikė laukto pranešimo apie savo buvimo vietą ar saugumą.

29. PGO koordinatoriaus veiksmai, esant nežinios stadijai:

29.1. patikrinti informaciją visomis įmanomomis priemonėmis;

29.2. jei tai buvo maršrutinis orlaivio skrydis pagal iš anksto žinomą planą, patikslinti ir išsiaiškinti su skrydžių reguliavimo tarnybomis visas su tuo susijusias detales;

29.3. sužinoti laivo plaukimo maršrutą, išplaukimo iš paskutinio uosto laiką ir datą, planuojamą atvykimą, papildomą informaciją apie reisą;

29.4. patikslinti paskutinę dingusio asmens / asmenų buvimo vietą, laiką ir kitą svarbią informaciją;

29.5. pagal turimą informaciją paruošti PGO veiksmų planą, taip pat paieškos ir gelbėjimo priemonių panaudojimo rekomendacijas;

29.6. pradėti paiešką, panaudojant radijo ir laidinį ryšį;

29.7. apie susiklosčiusią situaciją perspėti PGD vykdančias institucijas;

29.8. jei radijo ir laidinio ryšio linijomis išsiaiškinama, kad asmeniui, laivui ir / ar orlaiviui negresia joks pavojus, apie tai informuoti apie nelaimę ar avariją pranešusiam šaltiniui, PGD vykdančioms institucijoms ir kitiems asmenims, su kuriais buvo bendradarbiauta, aiškinantis situaciją;

29.9. suabejojus informacijos tikrumu, siekiant išsiaiškinti situaciją, nedelsiant aktyvuoti budinčius vienetus, o prireikus, pradėti PGO.

30. Aliarmo stadija skelbiama, kai:

30.1. bandymai susisiekti su asmeniu, orlaiviu ir/ar laivu nežinios stadijoje buvo nesėkmingi, o kiti šaltiniai, galintys suteikti papildomos informacijos, nesuteikė reikiamos informacijos;

30.2. orlaivis, turėdamas galimybę nusileisti, nenusileido per 5 minutes nuo pranešto laiko ir su juo neįmanoma užmegzti ryšio;

30.3. gaunama informacija patvirtina, kad laivas ir / ar orlaivis juda (manevruoja) nesaugiai, neatsako į ryšį ir perspėjimus arba apie tai praneša aplinkiniai laivai ir / ar orlaiviai;

30.4. iš avarinio ryšio prietaisų (pvz., EPIRB, ELT, PLB) gaunamas signalas tęsiasi, tačiau jis nėra ištisinis, prietaisai veikia su pertraukomis;

30.5. navigacijos periodu vandens motociklininkai, burlentininkai, plaukikai, negrįžo laiku ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis, ir buvo gautas pranešimas apie jų dingimą;

30.6. ne navigacijos periodu poledinės žūklės žvejai negrįžo laiku, buvo gautas pranešimas apie jų dingimą, ir su jais neįmanoma susisiekti ryšio priemonėmis;

30.7. nepavyko susiekti su asmeniu ar laivu, o kreipimaisi į kitus informacijos šaltinius buvo nesėkmingi;

30.8. yra gauta informacija, nurodanti, kad laivo eksploatacinis efektyvumas yra sumažėjęs, tačiau ne tiek, kad susidarytų avarinė situacija.

31. PGO koordinatoriaus veiksmai, esant aliarmo stadijai:

31.1. Jei PGO prasideda nuo šios stadijos, turi būti atliekami visi reikalingi veiksmai, numatyti nežinios stadijoje;

31.2. perspėti PGD vykdančias institucijas pakelti budinčių vienetų parengties lygį (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas);

31.3. tęsti bandymus užmegzti radijo ryšį, perjungti visas prieinamas radijo stotis į nelaimės signalų dažnių klausymąsi, o aplinkos stebėjimo stotims sustiprinti stebėjimą ir ieškoti galimai avariją patyrusio orlaivio ir/ar laivo;

31.4. surinkti visą įmanomą informaciją apie nelaimę ištiktus asmenis, taip pat apie orlaivį ar laivą, įtariant patyrusį avariją;

31.5. užregistruoti įvykį žurnale, taip pat fiksuoti visą informaciją;

31.6. apskaičiuoti manomą poziciją ir išankstinį PGO rajoną, atnaujinti duomenis apie oro prognozę ir aktualias meteorologines sąlygas PGO rajone, parinkti galimus paieškos ir gelbėjimo vienetus ir galimus paieškos metodus;

31.7. informuoti avariją patyrusių orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, savininkus, laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, savininkus;

31.8. informuoti užsienio valstybių GKC apie susiklosčiusią situaciją, keistis su jais informacija:

31.9. teikti informaciją, susijusią su PGO, suinteresuotoms institucijoms, jei ir toliau nepavyksta gauti informacijos apie nelaimę ištiktus asmenis, ar avariją patyrusį orlaivį ir / ar laivą;

31.10. nutraukti paiešką, jei gaunama informacija apie nelaimę ar avariją nepasitvirtino ir apie tai informuoti PGD vykdančias institucijas.

32. JGKC informuoja orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, savininkus, laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, savininkus apie nutrauktą paiešką.

33. Nelaimės stadija skelbiama, kai:

33.1. bandymai nustatyti radijo ryšį su asmeniu, laivu ir / ar orlaiviu aliarmo stadijos metu buvo nesėkmingi ir nebuvo gauta nelaimę ar avariją paneigianti informacija iš papildomų šaltinių, taip pat galima aiškiai nustatyti, kad laivas ir / ar orlaivis yra dingęs ir dėl techninių kliūčių negali paskelbti nelaimės signalo;

33.2. orlaivyje esantis kuro kiekis pagal skrydžio laiką yra išnaudotas, ir orlaivis negali saugiai tęsti skrydžio;

33.3. iš gautos informacijos matyti / aišku, kad laivo ir / ar orlaivio manevravimas kelia tiesioginę grėsmę žmonių gyvybei;

33.4. gauta informacija arba yra žinoma, kad orlaivis buvo priverstas nusileisti ant vandens ar sudužo;

33.5. gauta informacija, kad laivas užplaukė ant seklumos, nuskendo, užsidegė ar kitaip buvo sugadintas;

33.6. gauta informacija, kad laivas nevaldomas, dreifuoja į atvirą jūrą;

33.7. gauta informacija iš avarinio ryšio prietaisų (pvz., EPIRB, ELT, PLB), kurie nenutrūkstamai perduoda nelaimės signalą arba, jam nutrūkus, neįmanoma nustatyti nelaimės signalo siuntėjo pozicijos ir paties signalo siuntėjo, kaip buvo numatyta;

33.8. gauta patikima informacija, jog asmeniui, orlaiviui ar laivui gresia pavojus, ir jam reikalinga skubi pagalba;

33.9. praėjus aliarmo stadijai, tolesnės nesėkmingos pastangos susisiekti su asmeniu, orlaiviu ar laivu ir nesėkmingi kreipimaisi į didesnį šaltinių skaičių rodo, jog tikėtina, kad yra susidariusi avarinė ar nelaimės situacija;

33.10. gauta informacija, nurodanti, kad laivo eksploatacinis efektyvumas yra sumažėjęs tiek, jog tikėtina laivo avarija.

34. PGO koordinatoriaus veiksmai, esant nelaimės stadijai:

34.1. jei PGO prasideda nuo šios stadijos, turi būti atliekami reikalingi veiksmai, numatyti prieš tai esančiose stadijose;

34.2. nedelsdamas siunčia budinčias pajėgas (pagal situaciją, iš kur gautas nelaimės signalas) į PGO rajoną, pradėti PGO;

34.3. derina su PGO pagalbą teikiančiomis institucijomis, jei reikia pasitelkti papildomų paieškos ir gelbėjimo pajėgų, įrangos / priemonių ir personalo;

34.4. informuoja PGD vykdančias institucijas;

34.5. kontroliuoja, kaip vykdomas PGO veiksmų planas, prireikus, jį koreguoja;

34.6. prašo pagalbos kitų šalia PGO esančių, tačiau dar nedalyvaujančių PGO vienetų pagalbos;

34.7. praneša į avariją patekusiam laivui ir / ar orlaiviui (jei įmanoma), apie planuojamus atlikti veiksmus ir numatomą tų veiksmų trukmę;

34.8. kai pagalba nebereikalinga, ar paieškos ir gelbėjimo pastangos yra beprasmiškos, nutraukia PGO ir apie tai informuoja PGO dalyvavusias institucijas ir pajėgas.

35. JGKC veiksmai, esant nelaimės stadijai:

35.1. perspėja kaimyninių valstybių GKC, keičiasi su jais informacija;

35.2. prireikus kreipiasi pagalbos į užsienio valstybių GKC, koordinuoja veiksmus su užsienio valstybių gelbėjimo pajėgomis ir vadovauja joms PGO metu;

35.3. informuoja nelaimės atvejus ir avarijas tiriančias organizacijas apie nelaimę ar avariją;

35.4. informuoja orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, savininkus, laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, savininkus apie nutrauktą PGO.

36. PGO koordinatorius siūlo paieškos metodus vietiniam PGO koordinatoriui, kuris, įvertinęs padėtį jūroje, Kuršių mariose ar uostų akvatorijose, rekomenduoja pakeitimus arba įgyvendina pasiūlytus metodus.

 

VI SKYRIUS

SIGNALO APIE ĮVYKUSIĄ AVARIJĄ AR NELAIMĘ PASKELBIMO IR REAGAVIMO Į JĮ TVARKA

 

37. JGKC budėtojas, gavęs informaciją apie nelaimę ar avariją, paskiriamas PGO koordinatoriumi ir nedelsdamas perduoda šią informaciją už PGD vykdymą atsakingos institucijos (pagal institucijai priskirtą paieškos ir gelbėjimo atsakomybės rajoną) budėtojui, turinčiam PGO vietinio koordinatoriaus įgaliojimus, ir paveda jam išsiųsti į PGO rajoną reikiamus budinčius šios institucijos paieškos ir gelbėjimo pajėgų vienetus ir pradeda PGO.

38. PGO koordinatorius, esant reikalui, prašo papildomų vienetų PGO vykdymui iš PGD vykdančių ir PGO paramą teikiančių institucijų (2 priedas).

39. Gavęs patikslintą informaciją, PGO koordinatorius rengia PGO veiksmų planą, pasitelkia kitas institucijas, galinčias prisidėti prie PGO vykdymo, derina su tuo susijusius klausimus.

40. Sudaręs PGO veiksmų planą, PGO koordinatorius teikia jį vietiniam PGO koordinatoriui, seka, kaip vykdomas PGO veiksmų planas.

41. Jei būtina, JGKC kreipiasi pagalbos:

41.1. į Lietuvos kariuomenės padalinius, VSAT, PAGD, policiją, KVJUD uosto kapitoną, Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją, Klaipėdos RAAD, ligonines ir kitas organizacijas, galinčias padėti vykdyti PGO;

41.2. į AGKC dėl papildomų užsienio šalių lėktuvų atvykimo iki PGO rajono organizavimo ir tolesnio jų aprūpinimo;

41.3. į kitas Lietuvos Respublikos institucijas;

41.4. į užsienio šalių GKC.

42. Jei užsienio šalių GKC kreipiasi pagalbos, tai JGKC pagal galimybę inicijuoja pagalbos suteikimą ir paieškos ir gelbėjimo pajėgų išsiuntimą į PGO rajoną.

 

VII SKYRIUS

INSTITUCIJŲ, VYKDANČIŲ PGO, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS

 

43. JGKC užduotys ir funkcijos:

43.1. organizuoti ir koordinuoti PGO paieškos ir gelbėjimo rajone;

43.2. skirti PGO koordinatorių;

43.3. priimti sprendimą pradėti PGO;

43.4. nustatyti PGO stadiją;

43.5. perduoti informaciją apie avariją ar nelaimę PGD vykdančioms institucijoms, kurių atsakomybės rajone ji įvyko;

43.6. įvertinti orlaivio panaudojimo PGO vykdyti poreikį;

43.7. nedelsiant informuoti KOP operatyvinį budėtoją (toliau – KOP OB) ir / ar VSAT aviacijos padalinio budėtoją apie planuojamą KOP budinčio sraigtasparnio ir / ar VSAT orlaivio panaudojimą;

43.8. kreiptis pagalbos į AGKC dėl papildomų orlaivių pasitelkimo iš užsienio;

43.9. įvertinti KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo / katerio, KVJUD budinčio laivo išsiuntimo vykdyti PGO poreikį;

43.10. nedelsiant informuoti KJP operatyvinį budėtoją (toliau – KJP OB), VSAT PAR ir KVJUD uosto kapitoną apie planuojamą KJP budinčio laivo, VSAT budinčio laivo / katerio išsiuntimą į PGO rajoną;

43.11. nuolat informuoti PGD vykdančias, PGO pagalbą teikiančias institucijas ir PGO vietinį koordinatorių apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusią nelaimę ar avariją ir teikti pasiūlymus, susijusius su PGO vykdymu;

43.12. nedelsiant informuoti Lietuvos Respublikos Užsienio reikalų ministeriją, kai, įvykus nelaimei ar avarijai, yra poreikis imtis konsulinių veiksmų arba diplomatinės tarnybos įsikišimo;

43.13. prireikus organizuoti ir planuoti PGO, pasitelkiant Lietuvos kariuomenės, valstybės ir savivaldybių institucijų pajėgumus, vienetus ir priemones;

43.14. teikti rekomendacijas dėl PGO veiksmų, metodų KJP, VSAT ir KVJUD uosto kapitonui;

43.15. bendradarbiauti su užsienio valstybių GKC, keistis informacija, kreiptis pagalbos dėl paramos, siekiant užtikrinti sėkmingą PGO įvykdymą;

43.16. keisti, nutraukti, prireikus, atnaujinti PGO ir skelbti PGO pabaigą;

43.17 teikti visuomenei informaciją apie pasirengimą vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus paieškos ir gelbėjimo rajone ir jų vykdymą paieškos ir gelbėjimo rajone taip pat, kiek įmanoma greičiau, atsakyti į visuomenės informavimo priemonių atstovų užklausas ir suteikti informaciją apie faktinę situaciją;

43.18. informuoti avariją patyrusių orlaivių naudotojus, o kai jų nėra, – savininkus, taip pat avariją patyrusių laivų agentus, laivų valdytojus, o kai jų nėra, – savininkus apie paieškos ir gelbėjimo darbų vykdymą paieškos ir gelbėjimo rajone;

43.19. nutraukus PGD darbus ar paskelbus PGO pabaigą, apie avariją ar nelaimę informuoti Lietuvos  Respublikos institucijas, atsakingas už saugios laivybos jūroje ir vidaus vandenyse kontrolę  bei incidentų tyrimus;

43.20. PGO vykdančioms institucijoms teikti informaciją apie vykdytą PGO;

43.21. prisijungti prie Nacionalinės laivų eismo stebėsenos sistemos (toliau, NLESIS) ir joje sudaryti nustatytos formos informacinį pranešimą apie įvykį.

44. KOP užduotys, rengiant vienetus PGO vykdyti:

44.1. skirti vieną budintį sraigtasparnį PGO vykdyti;

44.2. organizuoti personalo budėjimą paieškos ir gelbėjimo poste (Nemirsetoje);

44.3. rengti sraigtasparnių lakūnus ir gelbėtojus PGD vykdyti.

45. KOP užduotys ir funkcijos:

45.1. teikti paramą JGKC PGO metu PGO rajone;

45.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir gelbėjimą PGO rajone iš oro pagal PGO koordinatoriaus nurodymus;

45.3. bendradarbiauti su PGO vietiniu koordinatoriumi, teikti ir gauti informaciją apie situaciją PGO rajone;

45.4. tikslinti nelaimės ar avarijos vietos koordinates;

45.5. įvertinti nelaimės ar avarijos mastą ir pranešti PGO koordinatoriui;

45.6. vykdyti pirminius žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

45.7. pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangą, medikamentus).

46. KMT užduotys ir funkcijos:

46.1. skirti į budintį KOP sraigtasparnį karo medicinos gydytoją;

46.2. užtikrinti, kad būtų teikiama pirmoji medicinos pagalba bei aukštesnio lygio gyvybės palaikimo procedūros įvykio vietoje ir evakuojant KOP sraigtasparniu.

47. KJP užduotys, rengiant padalinius PGO vykdyti:

47.1. skirti vieną budintį laivą PGO vykdyti;

47.2. organizuoti laivų budėjimą;

47.3. rengti laivus ir jų įgulas PGD vykdyti.

48. KJP Karo laivų flotilės (toliau – KLF) užduotys ir funkcijos:

48.1. vykdyti avarijoje ar įvykus nelaimei nukentėjusių žmonių paiešką, o prireikus, ir gelbėjimą PGO rajone, išskyrus Kuršių marias ir uostų akvatorijas, o JGKC prašymu, pagal galimybę, suteikti pagalbą, vykdant PGO Kuršių mariose ir uostų akvatorijose;

48.2. sustiprinti PGO rajono stebėjimą turimomis priemonėmis;

48.3. tikslinti nelaimės ar avarijos vietos koordinates;

48.4. įvertinti nelaimės ar avarijos mastą ir pranešti JGKC ir KJP OB;

48.5. vykdyti žmonių gelbėjimo darbus, evakuoti nukentėjusiuosius;

48.6. pervežti ekspertus, keleivius ir krovinius (įrangą, medikamentus).

49. KJP Povandeninių veiksmų komandos (toliau – PVK) užduotys ir funkcijos:

49.1. atlikti nusileidimo po vandeniu darbus, iškelti žuvusiųjų kūnus iki 50 m gylyje;

49.2. užtikrinti nenutrūkstamą barokameros darbą barotraumą gavusiems nelaimės ištiktiems žmonėms;

49.3. panaudoti motorines valtis vietose, kuriose laivai negali vykdyti PGO jei tai leidžia oro sąlygos.

50. KMT KJP medicinos paramos vieneto užduotys ir funkcijos:

50.1. skirti į budintį laivą budintį sveikatos priežiūros specialistą;

50.2. pagal poreikį skirti sveikatos priežiūros specialistą, kai JGKC siunčia papildomas KJP pajėgas;

50.3. narų darbų metu įvykus barotraumai ar išsivysčius dekompresinei ligai, vykdyti narų evakuaciją ir gydymą barokameroje.

51. KJP Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnybos stebėjimo postų užduotys ir funkcijos:

51.1. užtikrinti nenutrūkstamą esamos padėties jūroje kontrolę ir apie tai informuoti PGO dalyvius, esančius PGO rajone;

51.2. nustatyti ryšį su kitais laivais, esančiais jūroje ir nedalyvaujančiais PGO, kontroliuoti jų judėjimą.

52. KJP Ryšių centro užduotys ir funkcijos:

52.1. užtikrinti nenutrūkstamą radijo ryšį su PGO dalyvaujančiais laivais jūroje;

52.2. priimti ir perduoti informaciją KJP OB.

53. Kitų Lietuvos kariuomenės padalinių užduotys ir funkcijos, Lietuvos kariuomenės vadui priėmus sprendimą juos panaudoti per Jungtinių situacijų skyriaus budėtoją (toliau - JSSB):

53.1. teikti transportavimo, apgyvendinimo, maitinimo ir sveikatos priežiūros paslaugas;

53.2. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir jų gelbėjimą;

53.3. evakuoti nukentėjusiuosius;

53.4. teikti paramą JGKC PGO metu.

54. VSAT užduotys ir funkcijos:

54.1. gavus informaciją apie įvykusią nelaimę ar avariją Kuršių mariose, nedelsiant išsiųsti VSAT laivą, katerį ar kitą priemonę paieškos darbų vykdymui;

54.2. gavus informaciją apie įvykusią nelaimę ar avariją,  pagal galimybes sustiprinti paieškos ir gelbėjimo rajone teritorinės jūros, Kuršių marių, jų pakrančių stebėjimą techninėmis priemonėmis;

54.3. nedelsiant informuoti JGKC budėtoją apie paieškos ir gelbėjimo rajone galimai įvykusią nelaimę ar avariją, kai VSAT tokią informaciją gavo tiesiogiai, o nelaimei ar avarijai įvykus pasienio ruože, ir kaimyninių valstybių pasienio apsaugos institucijas;

54.4. nustatyta tvarka praleisti užsienio šalių paieškos ir gelbėjimo pajėgas per LR valstybės sieną;

54.5. pagal PGO koordinatoriaus nurodymą vykdyti PGD ir PGO Kuršių mariose, apie eigą nenutrūkstamai informuoti PGO koordinatorių;

54.6. pagal PGO koordinatoriaus nurodymą skirti PGO vietinį koordinatorių PGO operacijos rajone, jei jis yra Kuršių mariose;

54.7. vykdyti nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių objektų ir žmonių paiešką, o prireikus, ir gelbėjimą Kuršių mariose, esant galimybėms, PGO koordinatoriaus prašymu, – likusiame paieškos ir gelbėjimo rajone;

54.8. siūlyti PGO koordinatoriui pasitelkti kitų institucijų pajėgas ir priemones, manant, kad turimų VSAT pajėgų ir priemonių nepakanka;

54.9. siūlyti PGO koordinatoriui nutraukti ir, prireikus, atnaujinti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus Kuršių mariose;

54.10. skirti paieškos ir gelbėjimo darbams Kuršių mariose ir, pagal galimybę, likusiame paieškos ir gelbėjimo rajone turimas parengtas plaukiojimo ir kitas priemones, orlaivius, taip pat personalą;

54.11. rengti sraigtasparnių įgulas PGD vykdymui;

54.12. vykdyti nukentėjusiųjų paiešką ir gelbėjimą PGO rajone iš oro pagal PGO koordinatoriaus nurodymus;

54.13. bendradarbiauti su PGO koordinatoriumi ir PGO vietiniu koordinatoriumi, teikti ir gauti informaciją apie situaciją PGO rajone;

54.14. VSAT PAR budėtojas apie budinčias plaukiojimo priemones privalo pranešti JGKC budėtojui kasdien iki 9 valandos ryto Lietuvos laiku;

54.15. VSAT aviacijos padalinio budėtojas privalo pranešti JGKC budėtojui apie budinčius sraigtasparnius iki einamojo mėnesio 27 dienos, nurodydamas parengties skrydžiui laiką, orlaivio tipą, įgulos vadą, įgulos sudėtį, tarptautinį šaukinį ir galimus apribojimus, prireikus, kasdien iki 9 valandos ryto Lietuvos laiku šią informaciją patikslinti;

54.16. teikti informaciją visuomenei apie VSAT pasirengimą vykdyti žmonių paieškos ir gelbėjimo darbus bei VSAT paieškos ir gelbėjimo pajėgų veiksmus, vykdant PGD Kuršių mariose, informuoti PGO koordinatorių apie PGO informacijos pateikimo visuomenei faktą ir pateiktos informacijos pobūdį.

55. KVJUD užduotys ir funkcijos:

55.1. įvykus nelaimei ar avarijai, sustiprinti paieškos ir gelbėjimo rajone uosto akvatorijos stebėjimą techninėmis priemonėmis;

55.2. informuoti JGKC apie įvykusią avariją ar nelaimę;

55.3. pagal JGKC nurodymą skirti PGO vietinį koordinatorių PGO operacijos rajone, jei jis yra jūrų uostų akvatorijose;

55.4. pagal JGKC nurodymą vykdyti PGD ir PGO  jūrų uostų akvatorijose, apie eigą nenutrūkstamai informuoti JGKC;

55.5. vykdyti nelaimės ar avarijos metu nukentėjusių žmonių paiešką ir gelbėjimą paieškos ir gelbėjimo rajone jūrų uostų akvatorijose, JGKC prašymu, pagal galimybes, ir kituose paieškos ir gelbėjimo rajonuose.

55.6. užtikrinti turimų laivų panaudojimą PGO jūrų uostų akvatorijose;

55.7. teikti turimą informaciją JGKC apie laivų agentus.

 

VIII SKYRIUS

INSTITUCIJŲ, TEIKIANČIŲ PAGALBĄ PGO, FUNKCIJOS IR UŽDUOTYS

 

56. AGKC užduotys ir funkcijos:

56.1. priimti iš „Cospas-Sarsat“ sistemos ar kitų šaltinių orlaivio / laivo nelaimės signalą ir perduoti jį JGKC;

56.2. gavus prašymą dėl pagalbos užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo rajone, informuoti JGKC;

56.3. keistis informacija su JGKC PGO metu;

56.4. teikti pasiūlymus dėl orlaivių pasitelkimo JGKC PGO metu;

56.5. JGKC prašymu kreiptis pagalbos į kaimyninių valstybių AGKC dėl užsienio orlaivių pasitelkimo, bendradarbiauti su užsienio valstybėmis, informuoti jas apie PGO eigą, įvykus orlaivio ar laivo avarijai;

56.6. išduoti leidimus užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaiviams atvykti į Lietuvos Respublikos oro erdvę;

56.7. koordinuoti užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivių atvykimą iki PGO rajono;

56.8. organizuoti užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivių ir Lietuvos Respublikos paieškos ir gelbėjimo orlaivių aprūpinimą reikiama informacija jų saugiam skrydžiui užtikrinti;

56.9. pagal JGKC prašymą koordinuoti paieškos ir gelbėjimo orlaivių, vykdančių avarijos ar nelaimės metu nukentėjusių žmonių paiešką ir gelbėjimą paieškos ir gelbėjimo rajone, skrydžius, kai juos paieškos ir gelbėjimo rajone vienu metu atlieka trys ir daugiau orlaivių, nepriklausomai nuo orlaivių registravimo valstybės, arba du orlaiviai, iš kurių bent vienas yra užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivis;

56.10 nustačius, kad gresiančios ar įvykusios orlaivio avarijos vieta yra paieškos ir gelbėjimo rajone, nedelsiant perduoti vykdomą paieškos ir gelbėjimo darbų orlaiviais organizavimą ir koordinavimą, taip pat visą susijusią informaciją, JGKC, tam naudojant IAMSAR vadove nurodytą tarptautinį informacijos perdavimo formatą (SITREP);

56.11. paskelbus PGO pabaigą, ar dėl kitų orlaivio naudojimą ribojančių aplinkybių atšaukus užsienio valstybės paieškos ir gelbėjimo orlaivį iš PGO, palydėti jį iš PGO rajono;

56.12. informuoti orlaivių naudotojus, o kai jų nėra – savininkus, apie paieškos ir gelbėjimo orlaiviais darbus.

57. BPC užduotys ir funkcijos:

57.1. nedelsiant teikti informaciją JGKC budėtojui apie Bendrajame pagalbos centre gautus pranešimus apie paieškos ir gelbėjimo rajone įvykusias avarijas ir nelaimes, dingusius žmones ar kitus incidentus, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar gyvybei;

57.2. esant galimybei, palaikyti ryšį su pavojuje atsidūrusiais asmenimis ir JGKC budėtoju ar JGKC budėtojo nurodytomis, PGD arba PGO vykdančiomis pajėgomis, teikiant papildomą informaciją apie įvykio vietą, įvykio aplinkybes, patekusius į nelaimę asmenis, jų buvimo vietą;

58. Klaipėdos apskrities Priešgaisrinės gelbėjimo valdybos užduotys ir funkcijos:

58.1. teikti paramą, vykdant nukentėjusiųjų paiešką ir gelbėjimą Kuršių mariose;

58.2. pagal kompetenciją teikti nukentėjusiesiems pirmąją pagalbą;

58.3. pagal galimybę skirti katerius Kuršių mariose, padedant ieškoti nukentėjusiųjų ir gelbėti juos;

58.4. savo veiksmus derinti su JGKC ir VSAT PAR.

59. GMP paslaugas teikiančios įstaigos ir įmonės, vadovaudamosi Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2007 m. lapkričio 6 d. įsakymu Nr. V-895 ir kitais teisės aktais, privalo:

59.1. prireikus teikti greitosios medicinos pagalbos paslaugas;

59.2. informuoti apie nukentėjusiuosius kitas sveikatos priežiūros įstaigas, Sveikatos apsaugos ministerijos Ekstremalių sveikatai situacijų centrą;

59.3. savo veiksmus derinti su JGKC.

60. Policijos užduotys ir funkcijos:

60.1. savo veiksmus derinti su JGKC;

60.2. esant galimybei, nustatyti aukų ar sužeistų asmenų, išgelbėtų asmenų tapatybę;

60.3. sausumoje užtikrinti viešąją tvarką, fizinę apsaugą, organizuoti ir reguliuoti transporto eismą;

60.4. pagal galimybes dalyvauti ir skirti katerį ir / ar motorinę valtį Kuršių mariose ir uostų akvatorijose nukentėjusiesiems ieškoti ir gelbėti;

60.5. vertinti išgelbėtų asmenų veiksmus saugaus elgesio vandenyje ir ant ledo požiūriu ir, esant pagrindui, tirti išgelbėtų asmenų padarytus administracinius nusižengimus.

61. LSLA užduotys ir funkcijos:

61.1. NLESIS priimtą pranešimą elektroniniu būdu perduoti per specializuotą Europos Sąjungos keitimosi laivybos informacija sistemą (angl., „SafeSeaNet“) kaimyninių Europos Sąjungos šalių suinteresuotoms institucijoms.

 

IX SKYRIUS

NELAIMĖS AR AVARIJOS IŠPLITIMAS UŽ PGD KOORDINUOJANČIOS INSTITUCIJOS KOMPETENCIJOS RIBŲ

 

62. Jei PGO rajonas driekiasi per dviejų ar daugiau valstybių teritorijas arba PGO pasiekia tokį mastą, kad JGKC nepakanka kompetencijos ir pajėgumų toliau tęsti PGO, JGKC privalo:

62.1. nedelsdamas informuoti JSSB per KJP OB ir pateikti kuo išsamesnę informaciją apie PGO;

62.2. kreiptis pagalbos į užsienio valstybių GKC;

62.3. apie susidariusią situaciją informuoti Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją ir Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisiją;

63. atvykusios užsienio paieškos ir gelbėjimo pajėgos pereina į PGO koordinatoriaus, o įvykio vietoje (-se) – į PGO vietinio koordinatoriaus (-ių), pavaldumą ir vykdo jų nurodymus.

 

X SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

64. Nė vienas šiame plane pateiktas paieškos ir gelbėjimo metodas nėra vienintelis galimas paieškos ir gelbėjimo vykdymo būdas.

65. PGO koordinatorius, bendradarbiaudamas su PGO vietiniu koordinatoriumi, JGKC, PGD vykdančiomis ir PGO pagalbą teikiančiomis institucijomis, privalo priimti sprendimus ir parinkti tinkamiausią paieškos ir gelbėjimo metodą, tiek siekdamas užtikrinti žmonių gyvybių išgelbėjimą, tiek sudaryti sąlygas PGO dalyvaujantiems vienetams saugiai veikti.

66. PGD vykdančios ir PGO pagalbą teikiančios institucijos, privalo ne vėliau, kaip per  parą informuoti JGKC apie pasikeitusius vienetus, galinčius dalyvauti PGD ir PGO ir jų galimybes.

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1171, 2016-08-23, paskelbta TAR 2016-08-24, i. k. 2016-22621

 

 

 

 

Priedų pakeitimai:

 

1 priedas

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1397, 2017-10-18, paskelbta TAR 2017-10-20, i. k. 2017-16573

 

2 priedas

 

3 priedas

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos kariuomenės vadas, Įsakymas

Nr. V-585, 2010-07-09, Žin., 2010, Nr. 84-4450 (2010-07-15), i. k. 110206KISAK000V-585

Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-945 "Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos kariuomenės vadas, Įsakymas

Nr. V-393, 2011-04-21, Žin., 2011, Nr. 58-2800 (2011-05-14), i. k. 111206KISAK000V-393

Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-945 "Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos kariuomenės vadas, Įsakymas

Nr. V-1412, 2012-12-05, Žin., 2012, Nr. 149-7671 (2012-12-20), i. k. 112206KISAK00V-1412

Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-945 "Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos kariuomenė, Įsakymas

Nr. V-1171, 2016-08-23, paskelbta TAR 2016-08-24, i. k. 2016-22621

Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-945 „Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos kariuomenė, Įsakymas

Nr. V-1397, 2017-10-18, paskelbta TAR 2017-10-20, i. k. 2017-16573

Dėl Lietuvos kariuomenės vado 2009 m. rugsėjo 24 d. įsakymo Nr. V-945 „Dėl Žmonių paieškos ir gelbėjimo darbų paieškos ir gelbėjimo rajone plano patvirtinimo“ pakeitimo