Įsakymas netenka galios 2007-04-15:

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-193, 2007-04-02, Žin., 2007, Nr. 42-1594 (2007-04-14), i. k. 107301MISAK00D1-193

Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2005-10-16 iki 2007-04-14

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 10-289, i. k. 103301MISAK00000687

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRO

 

Į S A K Y M A S

DĖL APLINKOSAUGOS REIKALAVIMŲ PAVIRŠINĖMS NUOTEKOMS TVARKYTI PATVIRTINIMO

 

2003 m. gruodžio 24 d. Nr. 687

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 16 straipsnio 1, 2 ir 3 punktais ir vykdydamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugpjūčio 21 d. nutarimu Nr. 1058 „Dėl Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2003 metų priemonių patvirtinimo“ (Žin., 2003, Nr. 82-3742) patvirtintas Nacionalinės aplinkos sveikatinimo veiksmų 2003–2006 metų programos įgyvendinimo 2003 metų priemones,

1. Tvirtinu Aplinkosaugos reikalavimus paviršinėms nuotekoms tvarkyti (pridedama).

2. Pavedu:

2.1. regionų aplinkos apsaugos departamentams, reglamentuojant paviršinių nuotekų tvarkymą, vadovautis Aplinkosaugos reikalavimais paviršinėms nuotekoms tvarkyti;

2.2. ministerijos sekretoriui Aleksandrui Spruogiui šio įsakymo vykdymo kontrolę.

 

 

Aplinkos Ministras                                                                          Arūnas Kundrotas

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 687

 

APLINKOSAUGOS REIKALAVIMAI PAVIRŠINĖMS NUOTEKOMS TVARKYTI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti (toliau – Reikalavimai) paskirtis – nustatyti pagrindinius aplinkosaugos reikalavimus paviršinėms nuotekoms surinkti, valyti ir išleisti į gamtinę aplinką, apsaugant ją nuo žalingo poveikio.

2. Šie Reikalavimai atitinka Europos Sąjungos Tarybos direktyvos Nr. 91/271/EEB „Dėl miestų nuotekų valymo“ reikalavimus ir HELCOM rekomendaciją 23/5 „Dėl teršalų išmetimų iš urbanizuotų teritorijų mažinimo, tinkamai tvarkant paviršines nuotekas“.

3. Reikalavimai taikomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, tvarkantiems ar planuojantiems tvarkyti paviršines nuotekas, projektuojantiems bei eksploatuojantiems paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas ir paviršinių nuotekų tvarkymą kontroliuojančioms institucijoms.

 

II. NUORODOS

 

4. Šie Reikalavimai parengti vadovaujantis šiais teisės aktais:

4.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymu (Žin., 1992, Nr. 5-75);

4.2. Lietuvos Respublikos vandens įstatymu (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544);

4.3. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 107-2391);

4.4. Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymu (Žin., 1996, Nr. 82-1965; 2000, Nr. 39-1092);

4.5. Specialiosiomis žemės ir miško naudojimo sąlygomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1992 05 12 nutarimu Nr. 343 (Žin., 1992, Nr. 22-652);

4.6. Aplinkosauginiais reikalavimais nuotekoms tvarkyti, patvirtintais 2001 m. spalio 5 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 495 (Žin., 2001, Nr. 87-3504);

4.7. LAND 32-99 „Gamtos išteklių naudojimo leidimų išdavimo ir gamtos išteklių naudojimo limitų bei leistinos taršos į aplinką normatyvų nustatymo tvarka“, patvirtintu 1999 m. lapkričio 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 387 (Žin., 1999, Nr. 106-3087);

4.8. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, atnaujinimo ir panaikinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2002 m. vasario 27 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 80 (Žin., 2002, Nr. 85-3684);

4.9. Vandens išteklių naudojimo ir teršalų, išleidžiamų su nuotekomis pirminės apskaitos ir kontrolės tvarka, patvirtinta 2001 m. kovo 30 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 171 (Žin., 2001, Nr. 29-941);

4.10. Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka, patvirtinta 2002 m. gruodžio 21 d. aplinkos ir finansų ministrų įsakymu Nr. 663/409a (Žin., 2003, Nr. 4-152, Nr. 75-3492);

4.11. Teršalų išmetimo į aplinką apskaitos tvarka, patvirtinta 1999 m. gruodžio 20 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 408 (Žin., 2000, Nr. 8-213);

4.12. Statybos techniniu reglamentu STR 1.05.06:2002 „Statinio projektavimas“, patvirtintu 2002 m. balandžio 23 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 199 (Žin., 2002, Nr. 54-2144);

4.13. Statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003 „Vandentiekis ir nuotekų šalintuvas. Pastato inžinerinės sistemos. Lauko inžineriniai tinklai“, patvirtintu 2003 m. liepos 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 390 (Žin., 2003, Nr. 83-3804);

4.14. Vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2001 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 624 (Žin., 2002, Nr. 14-523);

4.15. Vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklėmis, patvirtintomis 2001 m. gruodžio 21 d. aplinkos ministro įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522).

 

III. TERMINAI, APIBRĖŽIMAI IR SANTRUMPOS

5. Šiame dokumente:

5.1. Abonentai – asmenys, paviršines nuotekas išleidžiantys į kitiems asmenims priklausančius paviršinių nuotekų nuotakynus;

5.2. Didžiausia leidžiama koncentracija (DLK) – tai pagal šiuos Reikalavimus ir kitus teisės aktus ir normatyvinius dokumentus nustatyta didžiausia leidžiama tam tikro teršalo koncentracija paviršinėse nuotekose.

5.3. Didžiausia leistina tarša (DLT) – tai pagal šiuos Reikalavimus ir kitus teisės aktus ir normatyvinius dokumentus nustatytas per laiko vienetą didžiausias leistinas su paviršinėmis nuotekomis išleisti tam tikro teršalo kiekis;

5.4. Paviršinis vandens telkinys, vandens kokybės norma – atitinka Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (4.2 punktas) apibrėžtas sąvokas.

5.5. Laikinai leidžiama koncentracija (LLK) – tai pagal šiuose Reikalavimuose ir kituose teisės aktuose ir normatyviniuose dokumentuose numatytas išlygas tam tikram apibrėžtam laikotarpiui nustatyta leidžiama tam tikro teršalo koncentracija, didesnė už DLK.

5.6. Laikinai leistina tarša (LLT) – tai leidime (sutartyje) paviršinėms nuotekoms išleisti nustatytas per laiko vienetą leistinas išleisti tam tikro teršalo kiekis, kai šiam teršalui nustatyta laikinai leidžiama koncentracija LLK.

5.7. Mišrioji nuotekų tvarkymo sistema – vieninga nuotekų tvarkymo sistema buitinėms ir/arba gamybinėms bei paviršinėms nuotekoms tvarkyti, kai paviršinės nuotekos sudaro ne mažiau kaip 25 procentus ir ne daugiau kaip 80 procentų didžiausio valandinio nuotekų srauto.

5.8. Paviršinės nuotekos – ant teritorijų paviršių patenkantis kritulių ir kitoks (nuo teritorijų dangos ar transporto plovimo, laistymo ir pan.) vanduo, kuris turi būti surenkamas ir tvarkomas tam skirtomis nuotekų tvarkymo sistemomis bei išleidžiamas į gamtinę aplinką arba kitiems asmenims priklausančius paviršinių nuotekų nuotakynus;

5.9. Paviršinių nuotekų nuotakynas – paviršinių nuotekų surinkimo, transportavimo, išleidimo inžineriniai įrenginiai;

5.10. Paviršinių nuotekų tvarkymo sistema – paviršinių nuotekų nuotakynas, valymo įrenginiai, nuotekų valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) tvarkymo įrenginiai bei nuotekų apskaitos ir kokybės kontrolės įrenginiai;

5.11. Paviršinių nuotekų tvarkymas – paviršinių nuotekų surinkimas, valymas, išleidimas, valymo metu susidarančio dumblo (šlamo) tvarkymas, nuotekų apskaita, kokybės kontrolė.

 

IV. PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ TVARKYMO BENDRIEJI PRINCIPAI

 

6. Paviršinių nuotekų tvarkymas turi būti planuojamas teritorijų planavimo dokumentuose (4.3 punktas) bei statinio statybos techninio projekto sprendiniuose (4.12 punktas).

7. Paviršinės nuotekos turi būti tvarkomos atskirai nuo buitinių ir gamybinių nuotekų, išskyrus atvejus, kai mišrioji nuotekų tvarkymo sistema įdiegta (arba projektui pritarta) (4.12 punktas) iki šių Reikalavimų įsigaliojimo.

8. Mišriosioms nuotekų tvarkymo sistemoms taikomi visi gamybinių, buitinių ir paviršinių nuotekų tvarkymo reikalavimai (4.6 punktas), priimant griežčiausius.

9. Į mišriąsias nuotekų tvarkymo sistemas negalima išleisti nuotekų, užterštų prioritetinėmis pavojingomis (4.15 punktas) ar pavojingomis A sąrašo medžiagomis (4.14 punktas), arba tokioms nuotekoms turi būti nustatomi išleidimui į aplinką taikomi reikalavimai (23 punktas) ir vykdoma jų kontrolė iki susimaišymo su paviršinėmis nuotekomis.

10. Į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, gavus šių sistemų savininko (valdytojo) rašytinį sutikimą, gali būti išleidžiamos valytos buitinės ar/ir gamybinės nuotekos. Buitinių ar/ir gamybinių nuotekų išleidimui į paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas taikomi visi išleidimui į aplinką nustatyti reikalavimai (užterštumo normos) (4.6 punktas), Gamtos išteklių naudojimo (toliau – GIN) (4.7 punktas) arba Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (toliau – TIPK) leidimų tvarka (4.8 punktas), reikalavimai apskaitai ir kontrolei (4.9 punktas) ir pan.). Paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos, į kurias išleidžiamos buitinės ar/ir gamybinės nuotekos, atitinkančios išleidimui į aplinką nustatytus reikalavimus, nelaikomos mišriosiomis.

11. Naujai planuojamos potencialiai teršiamos teritorijos (mechanizacijos kiemų, trąšų, naftos produktų, kitų vandens aplinkai pavojingų medžiagų sandėlių, centralizuotų betono ruošimo ir išdavimo mazgų, autoūkių, autobusų stočių, degalinių, autoservisų, automobilių stovėjimui skirtų aikštelių (teritorijų) ir garažų, turinčių daugiau kaip 30 vietų, geležinkelio objektų, naftos bazių, chemijos, naftos perdirbimo, mikrobiologijos, miško, celiuliozės ir popieriaus, odų išdirbimo, pabėgių mirkymo įmonių ir kt.) turi būti padengiamos vandeniui nelaidžia danga ir jose įrengiamos paviršinių nuotekų tvarkymo sistemos. Jeigu paviršines nuotekas iš potencialiai teršiamų teritorijų numatoma išleisti į aplinką (arba į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus, neturinčius valymo įrenginių), turi būti numatomi šių nuotekų valymo įrenginiai, kurių charakteristikos (išvalymo rodikliai) atitinka konkretaus objekto nuotekų išleidimui nustatytus reikalavimus. Planuojant nurodytąsias potencialiai teršiamas teritorijas, reikia numatyti priemones, užkertančias kelią paviršinių nuotekų patekimui į nuotakyną iš aplinkinių teritorijų. Ant paviršinių nuotekų nuotakynų išvadų iš potencialiai teršiamų teritorijų turi būti įrengiamos priemonės nuotekų ištekėjimo uždarymui. Esamiems objektams šio punkto reikalavimai taikomi nuo 2008 metų.

12. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turi būti išnagrinėjami ir, esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai, sumažinantys išleidžiamų į aplinką paviršinių nuotekų kiekį (paviršinių nuotekų panaudojimas gamybos, žaliųjų plotų laistymo, gaisrų gesinimo reikmėms ir pan.).

13. Potencialiai teršiamose teitorijose užterštų paviršinių nuotekų kiekio mažinimui turi būti taikomos prevencinės priemonės (stogų įrengimas virš teritorijų, kuriose taršos rizika didžiausia, atskirų paviršinių nuotekų surinkimo sistemų įrengimas skirtingai teršiamose teritorijose, teritorijų, iš kurių surenkamos paviršinės nuotekos, sausas valymas ir pan.).

14. Projektuojant paviršinių nuotekų valymo įrenginius, skirtus valyti nuotekas, surenkamas nuo didesnių kaip 10 arų ploto teritorijų, gali būti numatomos liūčių metu susidarančių srautų apvedimo be valymo sistemos. Projektuojant tokias sistemas, turi būti užtikrinama, kad per valymo įrenginius bus praleidžiamas nuotekų srautas, sudarantis ne mažiau kaip 30 procentų didžiausio skaičiuotino momentinio srauto (l/s), tačiau nebus viršijama DLT.

15. Planuojant paviršinių nuotekų išleistuvus į aplinką, turi būti numatoma uždaromoji armatūra arba numatytos kitokios nuotekų tvarkymo sistemos uždarymo priemonės, kurios avariniu teršalų patekimo į nuotekų tvarkymo sistemą atveju arba valymo įrenginių valymo (remonto) metu galėtų būti uždaromos ir užkirstų kelią aplinkos taršai. Esamiems išleistuvams šis reikalavimas taikomas nuo 2008 metų.

16. Projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, apskaičiuojant paviršinių nuotekų debitą ir kt., vadovautis statybos techniniu reglamentu STR 2.07.01:2003. (4.13 punktas).

17. Reikalavimai paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką nustatomi statybos projektuose ir/arba GIN arba TIPK leidimuose, o paviršinių nuotekų išleidimui į kitiems asmenims priklausančius nuotakynus – nuotekų priėmimo sutartyse.

18. Paviršinės nuotekos, surenkamos nuo teritorijų, kuriose nenumatomi taršos vandens aplinkai kenksmingomis medžiagomis šaltiniai (pvz., parkai, pėsčiųjų zonos, pastatų stogai ir pan.), gali būti išleidžiamos į aplinką, netaikant nuotekų išleidimui nustatytų reikalavimų (23 punktas).

19. Paviršinių nuotekų išleidimas į savivaldybėms priklausančius nuotakynus, kurių eksploatacijai nėra paskirta atsakinga įmonė (organizacija), arba į bešeimininkius paviršinių nuotekų nuotakynus traktuojamas kaip nuotekų išleidimas į aplinką ir jam taikomi visi nuotekų išleidimui į aplinką nustatyti reikalavimai. Esamiems objektams šio punkto reikalavimai taikomi nuo 2006 metų.

20. Išduodant sąlygas projektavimui, GIN ar TIPK leidimus ir pan. miestų (aglomeracijų) paviršinių nuotekų tvarkymui, aplinkosauginiai reikalavimai (DLT arba LLT normatyvai) visoms iš aglomeracijų teritorijų į aplinką išleidžiamoms paviršinėms nuotekoms nepriklausomai nuo išleistuvų skaičiaus, nustatomi:

- aglomeracijoms daugiau kaip 100 000 gyventojų ne vėliau kaip nuo 2007 metų;

- aglomeracijoms nuo 10 000 iki 100 000 gyventojų ne vėliau kaip nuo 2010 metų;

- aglomeracijoms iki 10 000 gyventojų ne vėliau kaip nuo 2015 metų.

21. Iki įsigalios 20 punkto reikalavimai, išduodant GIN arba TIPK leidimus aglomeracijų paviršinėms nuotekoms į aplinką išleisti iš savivaldybėms arba savivaldybių valdomoms įmonėms priklausančių išleistuvų (neturinčių valymo įrenginių), turi būti vadovaujamasi šiais principais:

- GIN arba TIPK leidimas išduodamas paviršinių nuotekų išleistuvą valdančiam asmeniui;

- GIN arba TIPK leidimą pildyti taip, kad prie nuotekų surinkimo sistemos prisijungusių abonentų, kurių teritorijos atitinka šių Reikalavimų 11 punkte nustatytus kriterijus, išleistuvai būtų traktuojami kaip atskiri išleistuvai į aplinką;

- paviršinėms nuotekoms nuo likusios nuotekų surinkimo sistemos baseino teritorijos (galutiniam išleistuvui į aplinką) normatyvai GIN arba TIPK leidime nenustatomi;

- reikalavimai laboratorinei kontrolei ir apskaitai turi būti nustatyti ir GIN arba TIPK leidime reglamentuotų abonentų išleistuvams ir galutiniam išleistuvui į aplinką;

- ant galutinio išleistuvo pastačius valymo įrenginius, GIN arba TIPK leidimas turi būti koreguojamas, nustatant reikalavimus tik išleistuvui į aplinką, o abonentus nurodant leidimo priede.

22. 21 punkte numatytu atveju mokesčių už taršą ataskaitas paviršinių nuotekų nuotakyno valdytojas pildo kiekvienam abonento išleistuvui, o metinėse statistinėse ataskaitose nurodo išleistuvo į aplinką apskaitos ir laboratorinės kontrolės duomenis ir abonentų duomenis kaip išleidimą į nuotakyną.

 

V. REIKALAVIMAI Į APLINKĄ IŠLEIDŽIAMOMS PAVIRŠINĖMS NUOTEKOMS

 

23. Į aplinką išleidžiamose paviršinėse nuotekose teršalų DLK turi būti nustatoma taip, kad:

23.1. nebūtų viršyti aplinkos kokybės standartai vandens telkinyje, į kurį išleidžiamos nuotekos (neviršijamas leistinas poveikis aplinkai),

23.2. teršalų koncentracijos nuotekose neviršytų:

- skendinčiųjų medžiagų vidutinė metinė koncentracija30 mg/l,

- BDS7 vidutinė metinė koncentracija15 mgO2/l,

- naftos produktų vidutinė metinė koncentracija1 mg/l, didžiausia momentinė koncentracija – 3 mg/l,

- sulfatų, chloridų ir kitų vandens aplinkai pavojingų medžiagų, būdingų konkrečiam objektui, normavimui taikomos kituose galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose išleidimui į aplinką nustatytos ribinės vertės (4.6. punktas).

24. Jeigu objektui pagal nustatytą tvarką yra taikomi geriausių prieinamų gamybos būdų (toliau – GPGB) reikalavimai (4.8 punktas), regiono aplinkos apsaugos departamentas turi teisę nustatyti objektui kitus teršalų normatyvus paviršinėse nuotekose, negu nurodyta šių Reikalavimų 23 punkte. Šiuo atveju teršalų normatyvai nustatomi pagal reikalavimus, numatytus GPGB informaciniuose dokumentuose atitinkamai ūkinei veiklai (pvz., informacinis dokumentas dėl GPGB taikymo valant chemijos sektoriaus nuotekas).

25. Kai objekto techninės galimybės nėra pakankamos DLK normatyvams paviršinėse nuotekose pasiekti, valymo įrenginių statybos, remonto ar jų rekonstrukcijos laikotarpiui gali būti nustatoma laikinai leistina teršalų koncentracija (LLK) ir laikinai leistinos taršos (LLT) normatyvai. LLK nustatoma pagal esamą padėtį (pagal laboratorinės kontrolės duomenis) arba analogiškų objektų duomenis. Asmenys, pageidaujantys LLK (LLT) normatyvų, paraiškoje GIN arba TIPK leidimui gauti privalo pateikti priemonių programą DLK (DLT) pasiekti. Pasibaigus programoje nustatytam priemonių įgyvendinimo terminui, taikomas DLK (DLT) normatyvas.

 

VI. REIKALAVIMAI Į nuotakynus IŠLEIDŽIAMOMS PAVIRŠINĖMS NUOTEKOMS

 

26. Nuo potencialiai teršiamų teritorijų surenkamoms paviršinėms nuotekoms, kurias numatoma išleisti į kitiems asmenims priklausančius paviršinių nuotekų nuotakynus, turinčius valymo įrenginius, turi būti taikomos šios DLK:

26.1. skendinčiųjų medžiagųpagal priimančios sistemos galimybes;

26.2. BDS7pagal priimančios sistemos galimybes;

26.3. naftos produktų10 mg/l (vidutinė metinė koncentracija);

26.4. sulfatų, chloridų, kitų vandens aplinkai pavojingų medžiagų, būdingų konkrečiam objektui, normavimui taikomos kituose galiojančiuose normatyviniuose dokumentuose išleidimui į aplinką nustatytos ribinės vertės (4.6. punktas).

27. Paviršinės nuotekos, labiau užterštos negu nurodyta 26 punkte, prieš išleidžiant jas į kitiems asmenims priklausančius paviršinių nuotekų nuotakynus, turi būti valomos iki šių Reikalavimų 26 punkte nurodytų normatyvų.

28. Paviršinėms nuotekoms, kurias abonentai išleidžia į paviršinių nuotekų nuotakynus, neturinčius valymo įrenginių, turi būti nustatomos DLK kaip išleidimui į aplinką.

 

VII. LEIDIMAI PAVIRŠINIŲ NUOTEKŲ IŠLEIDIMUI Į APLINKĄ

29. Paviršinių nuotekų išleidimui į aplinką būtina turėti Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, kuriame nustatyti leidžiami paviršinių nuotekų išleidimo į aplinką parametrai, kai:

29.1. paviršinės nuotekos surenkamos nuo potencialiai teršiamų teritorijų (apibrėžtų 11 punkte), kurių plotas (paviršinių nuotekų surinkimo plotas) didesnis negu 50 arų (išskyrus automobilių stovėjimo aikšteles ir garažus);

29.2. paviršinės nuotekos į bendrą paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą surenkamos nuo 10 ha ir daugiau paviršių, skirtų autotransportui (gatvių, privažiavimų, stovėjimo aikštelių) ir/arba kai į bendrą (aglomeracijos, objektų grupės ar pan.) paviršinių nuotekų tvarkymo sistemą patenka nuotekos nuo potencialiai teršiamų teritorijų, nurodytų 29.1 punkte;

29.3. paviršinėse nuotekose yra pavojingų medžiagų, kurias pagal galiojančius teisės aktus galima išleisti tik turint leidimą.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. D1-486, 2005-10-07, Žin., 2005, Nr. 123-4400 (2005-10-15), i. k. 105301MISAK00D1-486

 

VIII. KONTROLĖ

 

30. Regionų aplinkos apsaugos departamentai tiesiogiai atsako už šiuose Reikalavimuose nustatytų reikalavimų, išleidžiant paviršines nuotekas į aplinką, laikymosi valstybinę kontrolę.

31. Paviršinių nuotekų tvarkytojai privalo nustatyta tvarka vykdyti paviršinių nuotekų apskaitą, laboratorinę kontrolę bei išmetamų teršalų apskaitą (4.9.,4.11. punktai).

 

IX. ATSAKOMYBĖ

 

32. Asmenims, pažeidusiems šių Reikalavimų nustatytus reikalavimus, taikoma Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta atsakomybė.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-486, 2005-10-07, Žin., 2005, Nr. 123-4400 (2005-10-15), i. k. 105301MISAK00D1-486

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 687 "Dėl Aplinkosaugos reikalavimų paviršinėms nuotekoms tvarkyti patvirtinimo" pakeitimo