Nutarimas paskelbtas: Žin., 2008, Nr. 140-5561

Neoficialus nutarimo tekstas

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

 

 

DĖL Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „SANTARA“ PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO

 

2008 m. lapkričio 24 d. Nr. 1263

Vilnius

 

 

Įgyvendindama Nacionalinės Lisabonos strategijos įgyvendinimo 2008–2010 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 1047 (Žin., 2008, Nr. 124-4718), II dalies „Mikroekonominės politikos įgyvendinimas“ 4 uždavinio nuostatas, vadovaudamasi Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), 21 punktu, atsižvelgdama į Mokslo, technologijų ir inovacijų plėtros komisijos, sudarytos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 4 d. nutarimu Nr. 366 (Žin., 2005, Nr. 45-1449; 2007, Nr. 114-4644), 2008 m. liepos 17 d. posėdyje priimtus sprendimus ir Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros komisijos, sudarytos švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2007 m. birželio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-1118/4-231 (Žin., 2007, Nr. 64-2465), 2008 m. lapkričio 20 d. posėdžio protokolą Nr. TE-37, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą (pridedama).

2. Pavesti:

2.1. Švietimo ir mokslo ministerijai – iki 2009 m. vasario 17 d. patvirtinti Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ laboratorijų įrangos aprašą, suderinus jį su ministerijomis, skiriančiomis lėšas įrangai įsigyti;

2.2. Švietimo ir mokslo ministerijai, Ūkio ministerijai, Sveikatos apsaugos ministerijai, Finansų ministerijai – dalyvauti įgyvendinant šiuo nutarimu patvirtintą Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programą (toliau vadinama – Programa).

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

3. Rekomenduoti Vilniaus universitetui, Vilniaus Gedimino technikos universitetui, viešajai įstaigai Visorių informacinių technologijų parkui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei, viešajai įstaigai Valstybiniam patologijos centrui, Vilniaus miesto savivaldybei, viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai, akcinei bendrovei Turto bankui, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijai ir Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ iniciatorių įkurtai asociacijai „Santaros slėnis“ dalyvauti įgyvendinant Programą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

 

 

L. e. Ministro Pirmininko pareigas                                                   Gediminas Kirkilas

 

 

 

L. e. švietimo ir mokslo ministro pareigas                                        Algirdas Monkevičius

 

 


 

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2008 m. lapkričio 24 d. nutarimu Nr. 1263

 

 

Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ PLĖTROS programa

 

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) paskirtis – sukurti žinių ekonomikos branduolį Vilniaus Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose, tuo sutelkiant potencialą ir sudarant glaudesnes biotechnologijos, biofarmacijos, molekulinės medicinos, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų, studijų ir verslo sąveikos sąlygas. Programa siekiama sukurti šiuolaikinę infrastruktūrą mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms, aktyviau taikyti mokslo rezultatus gamyboje ir versle, skatinti naujų technologinės pakraipos ir orientuotų į mokslo rezultatų taikymą ūkio subjektų kūrimąsi, sudaryti sąlygas žinioms imlaus verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, tyrėjų grupėmis, pritraukti daugiau užsienio investicijų į Lietuvos sektoriaus verslą ir mokslą, didinti Lietuvos mokslo ir technologijų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Santara“ (toliau vadinama – Slėnis) steigiamas Lietuvos biotechnologijų, biofarmacijos, molekulinės medicinos, inovatyvių medicinos technologijų, informatikos, ekosistemų ir saugios aplinkos tyrimų sektoriams plėtoti. Slėnio vieta yra Vilniuje, Santariškių–Visorių ir Saulėtekio teritorijose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

2. Programos vykdymo pradžia – 2008, pabaiga – 2013 metai.

3. Programos koordinatoriai – Slėnio iniciatorių įkurta asociacija „Santaros slėnis“, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija; priemonių vykdytojai nurodyti jos priede.

4. Programa parengta vadovaujantis Integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) kūrimo ir plėtros koncepcija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. kovo 21 d. nutarimu Nr. 321 (Žin., 2007, Nr. 40-1489), Aukštųjų technologijų plėtros 2007–2013 metų programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 24 d. nutarimu Nr. 1048 (Žin., 2006, Nr. 114-4356), ir įgyvendinant švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro 2008 m. sausio 29 d. įsakymą Nr. ISAK-207/4-33 „Dėl kvietimo rengti integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtros programų projektus“ (Žin., 2008, Nr. 22-828), taip pat Bendrąją nacionalinę mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programą, patvirtintą švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563 (Žin., 2008, Nr. 29-1036).

5. Programa padės siekti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijoje, patvirtintoje Europos Komisijos 2007 m. balandžio 26 d. sprendimu K(2007)1808, ir ją įgyvendinančiose programose – 2007–2013 m. Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. rugsėjo 24 d. sprendimu K(2007)4475, ir Ekonomikos augimo veiksmų programos, patvirtintos Europos Komisijos 2007 m. liepos 30 d. sprendimu K(2007)3740), pirmajame prioritete „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ numatytų tikslų, prioritetų ir uždavinių.

6. Pavienių Programos priemonių įgyvendinamieji projektai turi atitikti Projektų administravimo ir finansavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1443 (Žin., 2008, Nr. 4-132), Vykdomų pagal Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją ir ją įgyvendinančias veiksmų programas projektų išlaidų ir finansavimo reikalavimų atitikties taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1179 (Žin., 2007, Nr. 117-4789), taip pat Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-997 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), ir kitų teisės aktų reikalavimus.

7. Pagal Programos nuostatas Slėnio sukurtą ekonominę naudą galės gauti ir pavienės įmonės, kurios naudosis Slėnio infrastruktūra ar mokslinių tyrimų rezultatais, kiek tai nepažeidžia Europos Sąjungos (toliau vadinama – ES) ir Lietuvos teisės aktų dėl valstybės pagalbos.

8. Slėnyje įkurti mokslo centrai užtikrins atvirą prieigą prie turimos įrangos visiems suinteresuotiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Atviros prieigos centrų kūrimo ir valdymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

 

II. APLINKOS ANALIZĖ

 

9. Valstybės darnaus vystymosi prioritetai, spartus ekonomikos augimas ir intensyvėjantis energetinių išteklių naudojimas lemia mokslo, studijų ir verslo integracijos būtinybę. Žinių visuomenė ir konkurencinga ekonomika ir yra du svarbiausieji Lietuvos ilgalaikės plėtros prioritetai.

10. Pastaraisiais metais išlaidos moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (toliau vadinama – MTEP) Lietuvoje didėja. 2007 metais jos siekė 803,1 mln. litų, 2006 metais – 657,8 mln. litų, 2005 metais – 542 mln. litų, 2004 metais – 472,7 mln. litų, o 2003 metais – 381,8 mln. litų (Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau vadinama – Statistikos departamentas) duomenys). Analizuojant šių išlaidų pasiskirstymą fundamentiniams ir taikomiesiems MTEP, pastebima, jog mažėja išlaidų dalis, skirta fundamentiniams tyrimams (nuo 52,6 procento 1995 metais iki 30,8 procento 2007 metais), tačiau didėja išlaidos, skirtos eksperimentinei plėtrai (nuo 7,8 procento 1995 metais iki 32,1 procento 2007 metais). Tokia tendencija rodo, kad vis daugiau mokslinių tyrimų atliekama orientuojantis į verslą, t. y. siekiama tenkinti verslo subjektų poreikius kuriant naujas medžiagas, technologijas, produktus, įrenginius arba iš esmės tobulinant jau sukurtuosius ar įdiegtuosius. Nors pastaraisiais metais išlaidų apimtis absoliučiais dydžiais moksliniams tyrimams Lietuvoje didėja, palyginti su ES vidurkiu (skaičiuojama milijonui gyventojų), Lietuva atsilieka pagal kitus rodiklius.

11. 2003 metais ES verslas finansavo apie 56 procentus, JAV – 67 procentus, o Japonijoje – net 72 procentus bendrų išlaidų, skirtų MTEP. Tačiau Lietuvoje verslo subjektų išlaidos MTEP sudarė tik 16,7 procento tokių išlaidų. 2007 metais verslo išlaidos MTEP siekė 28,5 procento visų MTEP išlaidų. Verslo investicijų lygį į MTEP daugiausia lemia Lietuvos verslo struktūra, kurioje mokslo rezultatams imliausi aukštųjų ir vidutiniškai aukštų technologijų verslo sektoriai užima gana mažą dalį. Atsižvelgiant į tai, reikia skatinti mokslo ir studijų institucijas inicijuoti temas tokių tyrimų, kurių metu sukurtos technologijos galėtų būti greitai pritaikytos versle, taip pat vykdyti aukštųjų technologijų kūrimą, skatinti mokslininkus kurti naujus verslo subjektus (start-up ir spin-off), naudojančius šių institucijų mokslinių tyrimų rezultatus. Mokslo ir studijų institucijose būtina skatinti ir kūrybišką inovacinę veiklą, inovacijų sklaidą (technologijų perėmimą). Verslo subjektams Lietuvoje būtina gerinti inovacinius gebėjimus, investuoti į personalo mokymą, MTEP veiklą, vykdomą verslo subjektų viduje, pritraukiant tyrėjus iš viešojo sektoriaus. Svarbu sudaryti palankias sąlygas kurtis naujoms, mokslui imlioms įmonėms. Bendradarbiavimas su mokslo ir studijų institucijomis turi būti pagrįstas ne tik paslaugų pirkimu.

12. Verslo subjektai turi tapti lygiaverčiais mokslinių tyrimų partneriais. Tokio pobūdžio bendradarbiavimas būtų prasmingesnis ir rezultatyvesnis, t. y. labiau skatintų Lietuvos valstybines mokslo ir studijų institucijas orientuoti savo veiklą į jų atliekamų mokslinių tyrimų komercializavimą. Lietuvoje viešojo sektoriaus, t. y. valdžios ir aukštojo mokslo, išlaidos MTEP 2004 metais sudarė 0,53 procento bendrojo vidaus produkto (toliau vadinama – BVP), 2005 metais – 0,52 procento BVP, 2006 metais – 0,47 procento BVP (Statistikos departamento duomenys). Nors šie rodikliai nėra smarkiai atitrūkę nuo ES-27 valstybių vidurkio, viešojo sektoriaus išlaidų MTEP naudojimo veiksmingumas Lietuvoje yra mažas. Atskirose srityse (biotechnologijų, lazerių, elektronikos ir kitose) sukauptas didelis mokslinių tyrimų potencialas, tačiau jis menkai realizuojamas. Viena svarbiausiųjų priežasčių – tai, kad mokslinių tyrimų įstaigos, universitetai ir ūkio subjektai nepakankamai glaudžiai bendradarbiauja atlikdami mokslinius tyrimus, kurdami naujus produktus ir technologijas rinkai. Be to, mokslo ir studijų institucijų infrastruktūra dažniausiai yra pasenusi ir neatitinka rinkos poreikių. Siekiant užtikrinti mokslo ir studijų institucijoms geras bendradarbiavimo su ūkio subjektais sąlygas, reikia tiesiogiai finansuoti tokią mokslinių tyrimų bazę, kuri būtų svarbi ir verslo sektoriui.

13. Daugelį šių užduočių galima sėkmingai atlikti įkurtame integruotame mokslo, studijų ir verslo centre (slėnyje) „Santara“ Vilniuje, Santariškių–Visorių ir Saulėtekio rajonuose. Santariškių–Visorių rajone jau yra nemažai mokslo, gydymo institucijų ir verslo įmonių. Čia įsikūręs akademinis mokslo institutų miestelis, kuriame veikia Biochemijos institutas, Matematikos ir informatikos institutas, Gamtos tyrimų centro padaliniai, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro padaliniai. Santariškėse yra sveikatos miestelis, kuriame įsikūrusi viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santariškių klinikos, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto Vaikų ligoninė, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas su specializuota Onkologijos klinika, viešoji įstaiga Valstybinis patologijos centras, Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas. Santariškių–Visorių rajone aktyviai veikia ar numato aktyviai plėsti veiklą ir privataus kapitalo mokslinės-gamybinės biotechnologijų, biofarmacijos, šviesos technologijų, medicinos diagnostikos įmonės: uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“, „Valentis“, Biotechnologinės farmacijos centras „Biotechpharma“, „Biota“, Biocentras, „Bioeksma“, Eksmos medicininės technikos centras, „Medelkom“, „Fermentas“, „Grida Lab“ ir kitos. Jos aktyviai plėtoja tiek mokslinę, tiek gamybinę veiklą, didžiumą savo produkcijos (apie 65 procentus) eksportuoja, nuolat investuoja į aukštųjų technologijų mokslinius tyrimus. Visoriuose veikia Visorių informacinių technologijų parkas, yra nemažai informacinių technologijų įmonių: uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“, bendra Lietuvos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė VTEX, bendra Lietuvos, Rusijos ir Olandijos įmonė uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė bendrovė „ImPro“ ir kitos. Į Visorius savo veiklą perkėlė asociacija „Infobalt“, vienijanti daugiau negu 100 Lietuvos informacinių technologijų įmonių. Saulėtekio rajone įsikūrę Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto fakultetai, mokslinių tyrimų padaliniai, studentų ir atvykstančių iš užsienio mokslininkų stažuotojų bendrabučiai. Žinių ekonomikos branduoliui plėtoti skirtas 62 hektarų plotas (iš jų – 2,4 hektaro verslo paramos infrastruktūrai kurti). Čia kuriamas ir integruotas mokslo, studijų ir verslo centras (slėnis) „Saulėtekis“, su kurio mokslininkais numatoma aktyviai bendradarbiauti susijusiose mokslinių tyrimų kryptyse. Saulėtekio rajone šiuo metu kuriamas Nacionalinis fizinių ir technologijos mokslų centras, veikiantis jungtinės veiklos ir partnerystės sutarties pagrindu, kurio dalyviais tampa Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas ir valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, plečiamas Vilniaus universiteto Lazerinių tyrimų centras, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Civilinės inžinerijos centras, Nacionalinis atviros prieigos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras. Saulėtekio rajone numatoma plėsti mokslo ir technologijų parką, kurio infrastruktūra bus pritaikyta tiek stambioms, tiek nedidelėms biotechnologijų ir biomedicinos įmonėms plėtoti ir galbūt daliai biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos (toliau vadinama – BIO) technologijų verslo inkubatoriaus sekcijos įkurti. Šiam tikslui numatoma skirti 0,6 hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį Saulėtekio al. 15, kurį panaudos teise valdo viešoji įstaiga „Saulėtekio slėnis“. Tolesnei galimai mokslo ir technologijų parko ir BIO technologijų verslo inkubatoriaus plėtrai numatoma skirti 1,8 hektaro valstybinės žemės sklypą, esantį Saulėtekio al. 9, kurį panaudos teise valdo Vilniaus universitetas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

14. Tačiau Santariškių–Visorių rajone kol kas nėra nė vienos aukštosios mokyklos padalinio. Nors čia vykdomos trečiosios pakopos studijos (doktorantūros – mokslo institutuose ir rezidentūros – ligoninėse) ir iš dalies – antrosios pakopos studijos (rengiami magistrų baigiamieji darbai), sąveika su universitetais dar nepakankama. Tai iš dalies lemia gana dideli atstumai tarp Santariškių–Visorių rajono ir pagrindinių profilinių Vilniaus universiteto fakultetų (Gamtos mokslų, Medicinos) bei Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto. Kiek geresnė situacija su informatikos studijomis: netoli nuo Visorių veikia Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto dalis, rengianti informatikos specialistus (Vilnius, Didlaukio g. 47).

15. Keletas svarbių Slėnio profilį atitinkančių mokslo institucijų veikia už kuriamo Slėnio ribų. Tai Biotechnologijos institutas, valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro padaliniai, Gamtos tyrimų centro padaliniai. Koncentruoti ir konsoliduoti šiuos valstybinius mokslinių tyrimų institutus, taip pat atitinkamus Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padalinius su jau esančiomis Santariškėse–Visoriuose ir Saulėtekio alėjoje institucijomis – vienas pagrindinių Slėnio kūrimo uždavinių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

16. Slėnio veiklos ir MTEP kryptys numatytos atsižvelgiant į susiformavusią Slėnyje esančių institucijų struktūrą ir Slėnio iniciatorių, partnerių ir dalyvių galimybes, mokslo žinių ir inovacijų poreikį. Tai:

16.1. biotechnologija;

16.2. inovatyvios medicinos technologijos, molekulinė medicina ir biofarmacija;

16.3. ekosistemos ir darnus vystymasis;

16.4. informatika ir komunikacijų technologijos.

17. Biotechnologijos mokslo ir pramonės laimėjimai praėjusį šimtmetį neabejotinai svariu indėliu prisidėjo prie žmogaus gyvenimo kokybės gerinimo. Tai rodo gyvenimo trukmės ilgėjimas, tikslesnė ligų diagnostika ir geresnės kokybės gydymas, įvairesnis ir saugesnis maistas, aplinkos užterštumo kontrolė. Modernioji biotechnologija ir toliau išlieka viena perspektyviausių technologinės plėtros krypčių ir didžiausias investicijų sektorius pasaulyje. Europos Komisija yra tos nuomonės, jog biotechnologija – svarbiausias artimiausių dešimtmečių ekonomikos vystymosi veiksnys, todėl būtinos kryptingos ir ilgalaikės priemonės šios technologijos potencialo naudojimui užtikrinti. Lietuvos biotechnologijos produktai konkurencingi pasaulinėje gaminių ir mokslo rinkoje, jie neturi atitikmenų Centrinėje ir Rytų Europoje, todėl yra sąlygos toliau plėtoti biotechnologijos tyrimus ir veiksmingai juos naudoti Lietuvos pramonės konkurencingumui didinti.

18. Lietuvos biotechnologijos pramonė sukurta kryptingai plėtojant fundamentinius mokslinius tyrimus, jų rezultatus nuosekliai paverčiant paklausiais produktais. Ypač pažymėtini Lietuvos biotechnologijos pramonės lyderiai – uždaroji akcinė bendrovė „Sicor Biotech“ ir uždaroji akcinė bendrovė „Fermentas“. Šiuo metu daugiau nei 15 procentų visų biotechnologijos sektoriaus įmonių darbuotojų sudaro mokslų daktarai. Apskritai šiose šalies įmonėse dirba per 500 darbuotojų, o jų rodikliai 2000–2006 metais kito taip: pardavimai didėjo 3 kartus (nuo 30 iki 87 mln. litų), sukurta pridėtinė vertė – 4 kartus (nuo 12 iki 48 mln. litų), sukurta pridėtinė vertė, tenkanti vienam darbuotojui, didėjo 2,5 karto (nuo 47 iki 125 tūkst. litų), eksportas – 3 kartus (nuo 26 iki 74 mln. litų).

19. Vilniaus mieste biotechnologijos mokslo srityje dirba Biotechnologijos institutas ir Biochemijos institutas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniai, taip pat uždarosios akcinės bendrovės „Fermentas“ ir uždarosios akcinės bendrovės „Sicor Biotech“ mokslo padaliniai. Šiose institucijose atliekami fundamentiniai ir užsakomieji darbai, be to, bendradarbiaujant su Lietuvos ir užsienio kompanijomis bei mokslo institucijomis, rengiami aukštos kvalifikacijos specialistai. Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultete pradėti rengti bioinformatikos specialistai. Kasmet į Lietuvą grįžta vis daugiau užsienyje mokslo laipsnius įgijusių ar stažuotėms išvykusių biotechnologijos srities mokslininkų. Vien į Biotechnologijos institutą per pastaruosius 5 metus po daugiau nei 3 metus trukusios mokslinės praktikos, atliktos užsienyje, sugrįžo, savo žinias, patirtį ir laimėtus tarptautinių fondų grantus Lietuvai parvežė 17 mokslininkų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

20. Lietuvoje įgyvendinamos Lietuvos sveikatos programa, patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 1998 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. VIII-833 (Žin., 1998, Nr. 64-1842), ir Lietuvos nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros 2006–2013 metų strategija, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 27 d. nutarimu Nr. 941 (Žin., 2001, Nr. 66-2418; 2006, Nr. 70-2574). Gyventojų mirtingumo struktūra Lietuvoje atitinka išsivysčiusių valstybių struktūrą, o kūdikių mirtingumo lygis artėja prie ES valstybių vidurkio. Tačiau gyventojų sveikata dar nėra tapusi ilgalaikiu valstybės interesu, o jos išsaugojimo ir stiprinimo priemonių nenorima imtis dažniausiai dėl didelių išlaidų, nepripažįstama, kad nuo gyventojų sveikatos priklauso valstybės ekonomikos klestėjimas. Trumpėja Lietuvos gyventojų vidutinė tikėtina gyvenimo trukmė.

21. Lietuvoje yra susiformavusi tolesniems medicinos mokslo ir verslo (įskaitant sveikatos priežiūros įstaigas) ryšiams reikalinga kritinė masė: 2007 metais sveikatos priežiūros studijų programas baigė 1 219 studentų, iš jų 429 pagal šias studijų programas studijavo Vilniaus universitete. Studijų ir mokslo institucijose šiuo metu studentai medicinos mokslus studijuoja pagal 27 programas. Įvairiose medicinos ir biofarmacijos mokslo srityse Santariškių–Visorių rajone dirba daugiau nei 600 mokslininkų ir tyrėjų. Dar labiau mokslinis potencialas susitelks čia perkėlus Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą ir valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro padalinius. Visa tai leis kurti inovatyvias medicinos ir farmacijos technologijas, kurios padės didinti Lietuvos sveikatos priežiūros įstaigose naudojamų gydymo metodų efektyvumą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

22. Nacionalinėje darnaus vystymosi strategijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 11 d. nutarimu Nr. 1160 (Žin., 2003, Nr. 89-4029), be kitų, nustatyti ir šie prioritetai: efektyvesnis gamtos išteklių naudojimas ir atliekų tvarkymas; pavojaus žmonių sveikatai mažinimas; pasaulio klimato kaitos ir jos padarinių švelninimas; geresnė biologinės įvairovės apsauga; geresnė kraštovaizdžio apsauga ir racionalus tvarkymas.

23. Mokslinius tyrimus, kurių pagrindu galima įgyvendinti šiuos prioritetus, vykdo keletas Lietuvos mokslo ir studijų institucijų, tarp kurių minėtini Gamtos tyrimų centras, Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto atitinkamo profilio katedros, kiti struktūriniai padaliniai. Dalis šių institucijų jau dabar yra teritorijoje, kurioje numatoma kurti Slėnį, kitas numatoma čia perkelti kuriant Slėnį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

24. Informacinės technologijos – svarbiausiasis globalizacijos ir technologinės pažangos veiksnys, žinių visuomenės kūrimo pagrindas. Vis didesnę išsivysčiusių valstybių nacionalinio produkto dalį sudaro informaciniai produktai. ES, pabrėždama informacinių technologijų svarbą naujajai informacinei visuomenei ir siekdama spartinti ES technologinę pažangą, šių technologijų plėtrą paskelbė prioritetine ir numatė didžiausias investicijas į jų tyrimą, taikymą ir gamybos intensyvinimą.

25. Informacinių technologijų produktų gamybos plėtros Lietuvoje perspektyvumą ir tikslingumą lemia šie veiksniai: informacinių technologijų imlumas intelektinei veiklai; kompiuterinės technikos gamybos ir programinės įrangos kūrimo tradicijos ir patirtis; aukšta Lietuvoje rengiamų informacinių technologijų specialistų kvalifikacija.

26. Dabar šalyje yra apie 1 tūkst. informacinių technologijų įmonių, kuriose dirba daugiau nei 15 tūkst. informatikos specialistų. Šios įmonės gamina vis daugiau produkcijos, didėja jų indėlis į Lietuvos ekonomiką. Jau dabar dešimtys įmonių vykdo užsienio užsakymus, nemaža jų yra bendros Lietuvos ir užsienio kapitalo įmonės. Svarbu, kad informacinių technologijų teikiamomis galimybėmis galėtų naudotis ne vien Lietuvos didžiųjų miestų, bet ir kaimo vietovių gyventojai.

27. Vilniaus mieste didžiausią mokslinių tyrimų potencialą informacinių technologijų srityje turi Matematikos ir informatikos institutas, Vilniaus universitetas ir Vilniaus Gedimino technikos universitetas. Atliekami moksliniai tyrimai apima šias sritis: atpažinimo procesų, duomenų analizės, skaitinio modeliavimo ir optimizavimo uždavinių, multimedia, taigi ir kalbos, technologijų ir interaktyviųjų sistemų tyrimus; informatikos teorinių ir metodinių pagrindų, mokyklinės informatikos problemų, kompiuterizuotų sistemų ir kompiuterių tinklų inžinerijos metodų tyrimus ir taikymą naujoms informacinėms technologijoms kurti; kultūros paveldo perkėlimo į skaitmeninę erdvę problemas; programų sistemų inžinerijos ir programinės įrangos kūrimo metodus ir techninės įrangos projektavimo technologijas. Šiuo metu Visoriuose dirba apie 700 informacinių technologijų specialistų, iš jų 450 – verslo įmonėse. Apie 20 procentų Visoriuose įsikūrusių informacinių technologijų kompanijų paslaugų eksportuojama į ES valstybes ir JAV.

28. Kuriamas Slėnis atitinka regiono vietos savivaldos priimtus teisės aktus: Vilniaus miesto 2002–2011 metų strateginį plėtros planą ir Vilniaus miesto bendrąjį planą iki 2015 metų.

 

iii. PROGRAMOS TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

 

29. Programos tikslas – sukurti biotechnologijos, molekulinės medicinos ir biofarmacijos, inovatyvių medicinos technologijų, ekosistemų ir darnaus vystymosi, informatikos ir komunikacijų technologijų sektorių plėtrai Lietuvoje skirtą Slėnį, įgalinantį kurti verslą ir plėtoti fundamentinį ir taikomąjį mokslą, konkurencingą tarptautinėje rinkoje, taip pat rengti aukščiausiosios kvalifikacijos specialistus šiose MTEP kryptyse.

30. Svarbiausieji Programos uždaviniai:

30.1. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms – įkurti Jungtinį gyvybės mokslų centrą, kurį sudarys esamieji valstybės mokslo institutai – Biochemijos institutas ir Biotechnologijos institutas (vadovaujantis Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos planu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. spalio 1 d. nutarimu Nr. 989 (Žin., 2008, Nr. 117-4453), jie bus sujungti į Vilniaus universiteto padalinį Gyvybės mokslų centrą), Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto atitinkamo profilio padaliniai, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nabiotechnologijos laboratorija, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto Mokslinių tyrimų centras.

30.2. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą inovatyvių medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir biofarmacijos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms – įkurti Jungtinį inovatyvios medicinos centrą valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto atitinkamų katedrų ir klinikų, Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto Bioinformatikos laboratorijos pagrindu.

30.3. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą ekosistemų ir darnaus vystymosi tyrimų, studijų ir aplinkosaugos technologijų plėtros reikmėms, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos specialistus – įkurti Jungtinį gamtos tyrimų centrą Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto atitinkamo profilio padalinių pagrindu.

30.4. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą informacinių technologijų ir telekomunikacijų tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms – įsigyti Informacinių technologijų atviros prieigos centrui įrangą, kuri bus Vilniaus universiteto ir Matematikos ir informatikos instituto patalpose.

30.5. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų rezultatų komercializavimo pagrindu formuotis žinioms imlaus verslo įmonių pradmenims, didinti verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje – įkurti Informacinių technologijų klasterį, kurį asociacijos pagrindais sudarys Vilniaus universitetas, Matematikos ir informatikos institutas ir informacinių technologijų verslo įmonės (uždaroji akcinė bendrovė „Baltic Amadeus“, uždaroji akcinė bendrovė VTEX ir uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė bendrovė „ImPro“, uždaroji akcinė bendrovė „BOD Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Teltonika“ ir kitos).

30.6. Atnaujinti ir modernizuoti universitetinių biotechnologijos, medicinos, ekosistemų ir darnios plėtros studijų infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų kokybė.

30.7. Koordinuoti Slėnio plėtrą ir užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

 

IV. slėniO PLĖTRA

 

31. Investicijos į Slėnio infrastruktūrą bus daromos trimis pagrindinėmis kryptimis:

31.1. naujų tyrimo centrų kūrimas, statant naujus infrastruktūros objektus, sukuriant naujas mokslo laboratorijas, atnaujinant esamas mokslo laboratorijas ir konsoliduojant turimus žmogiškuosius išteklius (Jungtinis gyvybės mokslų centras, Jungtinis inovatyvios medicinos centras);

31.2. naujų tyrimo centrų kūrimas, atnaujinant esamas mokslo laboratorijas ir konsoliduojant turimus žmogiškuosius išteklius (Jungtinis gamtos tyrimų centras, Informacinių technologijų ir aukštųjų studijų centras);

31.3. Slėnio mokslo ir technologijų parkų sukūrimas.

32. Pagal Slėnio veiklos ir MTEP kryptis įsteigiami atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centrai. Šiuose centruose bus užtikrinta viešoji prieiga prie sukurtos infrastruktūros mokslui, studijoms ir verslui.

33. Jungtinis gyvybės mokslų centras veiks partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti centro dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio gyvybės mokslų centro dalyviai jau turimos ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu suformuos mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Pastatas, kuriame įsikurs esami Biotechnologijos institutas ir Biochemijos institutas (po prijungimo prie Vilniaus universiteto tapsiantys Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centru) ir atitinkami Vilniaus universiteto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto padaliniai, bus pastatytas valstybinės žemės sklype Vilniuje, Saulėtekio al. 9 (Vilniaus universiteto akademiniame miestelyje), kurį panaudos teise valdo Vilniaus universitetas. Pastačius Jungtinio gyvybės mokslų centro pastatą, kai kurios jo patalpos teisės aktų nustatyta tvarka panaudos ar patikėjimo teise bus perduotos Vilniaus universitetui ir Vilniaus Gedimino technikos universitetui. Jungtinis gyvybės mokslų centras aktyviai bendradarbiaus ir dalysis turimais mokslinės įrangos ištekliais su Nacionaliniu fizinių ir technologijos mokslų centru, Jungtiniu inovatyvios medicinos centru, kitomis Vilniuje veikiančiomis mokslo institucijomis, Vilniaus universiteto ligoninėmis ir verslo įmonėmis. Vienas Jungtinio gyvybės mokslų centro padalinių – Medicininės nanofotonikos ir vaizdinimo atviros prieigos centras – bus kuriamas esamose Vilniaus universiteto Onkologijos instituto (Vilnius, P. Baublio g. 3B) patalpose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

34. Jungtinis inovatyvios medicinos centras veiks partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti centro dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio inovatyvios medicinos centro dalyviai suformuos mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Jungtinis inovatyvios medicinos centras bus įkurtas naujame specialiai tam tikslui pastatytame pastate. Pastatas, kuriame įsikurs valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, bus pastatytas valstybinės žemės sklype, kuris yra Vilniuje, Santariškių ir P. Baublio gatvių sankirtoje, ir kurį panaudos teise valdo valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Numatoma, kad pareiškėjas Jungtinio inovatyvios medicinos centro pastatui ir įrangai bus valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras. Jungtinis inovatyvios medicinos centras kuriamas tiesiogiai dalyvaujant Vilniaus universitetui, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikoms, viešajai įstaigai Vilniaus universiteto Vaikų ligoninei, viešajai įstaigai Valstybiniam patologijos centrui, Maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui, kurie skiria daug išteklių Centre numatomoms mokslo kryptims plėtoti. Jungtinis inovatyvios medicinos centras aktyviai bendradarbiaus su kitais Slėnio centrais ir verslo įmonėmis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

35. Jungtinio inovatyvios medicinos centro vykdomų mokslinių tyrimų galimybės bus stiprinamos kartu su kitais Slėnio partneriais, pirmiausia su Santariškių medicinos miestelyje esančiomis sveikatos priežiūros įstaigomis, kuriamais infrastruktūros objektais. Jungtinis inovatyvios medicinos centras galės bendrai naudotis Biologinių išteklių centro pajėgumais (biobanko ir audinių banko), viešosios įstaigos Valstybinio patologijos centro infrastruktūra, moderniu Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centru. Šių Slėnio objektų kūrimas vykdomas Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamomis ES lėšomis, taip pat Valstybės investicijų programos, kitų žinybų lėšomis ir yra neatsiejama Programos dalis. Bus siekiama kuo geriau panaudoti šių Slėnio objektų itin brangios įrangos teikiamas galimybes, todėl:

35.1. Atviros prieigos centro Skaitmeninės ir molekulinės patologijos laboratorijos plėtra bus vykdoma suderintai su viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis (Santariškių g. 2) ir viešąja įstaiga Valstybiniu patologijos centru (Vilnius, P. Baublio g. 5), kursiančiais viešojoje įstaigoje Valstybiniame patologijos centre Biologinių išteklių centrą (biobanką ir audinių banką); esant moksliniam būtinumui, bus naudojamasi šių institucijų infrastruktūra ir papildančia įranga.

35.2. Atviros prieigos centro Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų laboratoriją bus siekiama papildomumo principais integruoti su valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro (Vilnius, Molėtų pl. 29) patalpose kuriamo Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro (veislyno) infrastruktūra, pagal tai bus derinamas ir įsigyjamos aparatūros (Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų laboratorijos) laikymas Jungtinio inovatyvios medicinos centro arba buvusio valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro patalpose.

35.3. Atviros prieigos centro Vaizdinimo bei inovatyvios medicinos technologijų tyrimų laboratorijos išdėstymas bus pasirinktas atsižvelgiant į vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro plėtrą, nes pastarojo objekto išdėstymas turės atitikti specialiuosius reikalavimus, taikomus branduolinės medicinos objektams.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

36. Jungtinis gamtos tyrimų centras veiks partnerystės sutarties pagrindu. Svarbiausia jo funkcija – sutelkti mokslininkų pajėgas ir turimą mokslinę įrangą bendroms mokslinėms problemoms spręsti, kartu dalyvauti vykdant Lietuvos ir užsienio mokslines programas, koordinuoti Centro dalyvių vykdomų mokslinių tyrimų tematiką. Jungtinio gamtos tyrimų centro dalyviai jau turimos ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu suformuos mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos centrus, kuriais lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai. Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos institutas bus perkeltas į atnaujintas patalpas Vilniuje, Mokslininkų g. 12, kurios bus patuštintos Vilniaus universiteto padaliniui Biochemijos institutui persikėlus į Jungtinio gyvybės mokslų centro patalpas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

37. Mokslinius tyrimus, kurių reikia informatikos ir komunikacijų kryptims plėtoti, užtikrins Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakultetas, Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos institutas ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto Fundamentinių mokslų fakulteto atitinkamos katedros. Šių institucijų turimos ir įgyjamos mokslinės įrangos pagrindu bus suformuotas Mokslinių tyrimų įrangos atviros prieigos centras, kuriuo lygiomis teisėmis galės naudotis tiek visi Slėnio dalyviai, tiek ir kitos mokslo ir studijų institucijos, verslo subjektai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

38. Mokslinio potencialo augimą užtikrins: universitetų, mokslo institutų ir verslo partnerių bendradarbiavimas rengiant specialistus pirmosios ir antrosios pakopų studijose; doktorantų rengimas doktorantūros studijose Vilniaus universitete, Vilniaus Gedimino technikos universitete, bendrose universitetų ir mokslo institutų doktorantūrose; užsienyje dirbančių Lietuvos mokslininkų reintegravimas; užsienio mokslininkų pritraukimas pagal mainų programas ir subsidijų mokslininkams schemas; bendradarbiavimas su pramonės ir verslo įmonėmis, naudojant jų tyrėjų intelektinį potencialą.

39. Sukurtos naujos MTEP infrastruktūros išlaikymą užtikrins Slėnio mokslininkų iš tarptautinių ir nacionalinių mokslo programų gaunamos lėšos, verslo įmonių užsakymu atliekami moksliniai tyrimai ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimai, skiriami magistrantų ir doktorantų vykdomiems moksliniams tyrimams.

40. Slėnio mokslinių tyrimų tematikos tęstinumą užtikrins 7-osios Bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (angl. 7th Framework programme) projektai, kurie pradėti vykdyti 2008 metais: angl. Safety and Efficacy of a New and Emerging Dental X-ray Modality (SEDENTEXCT); Secure, Trusted and Legally Ruled Collaboration Environment in Virtual Life (Virtual Life); Evaluation of Legislation and Related Guidelines on the Procurement, Storage and Transfer of Human Tissues and Cells in the European Union – an Evidence-Based Impact Analysis (TISS.EU); Inter-connected European Information and Documentation System for Ethics and Science: European Ethics Documentation Centre (ETHICSWEB); Baltic Grid Second Phase; Pan-European Network for the Study and Clinical Management of Drug Resistant Tuberculosis, Small Molecule Inhibitors of the Trimeric Influenza Virus Polymerase Complex, Metastatic Tumours Facilitated by Hypoxic Tumour Micro-Environments.

41. Įkurti Slėnio centrai padidins Lietuvos mokslininkų, dalyvaujančių ES fundamentinio mokslo programose, konkurencingumą. Centrų mokslininkai turės daugiau galimybių atsiliepti į 7-osios Bendrosios mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir demonstracinės veiklos programos (2007–2013 metai) ir 8-osios Bendrosios programos (po 2013 metų) kvietimus tematika „Aplinka (įskaitant klimato kaitą)“, „Maistas, žemės ūkis ir žuvininkystė bei biotechnologijos“, „Sveikata“, „Informacijos ir ryšių technologijos“.

42. Jungtinis inovatyvios medicinos centras padės efektyviau vykdyti tarptautinius medicinos krypties projektus ir prisidėti prie ES bendros technologijų iniciatyvos „Naujoviški vaistai“ (toliau vadinama – NVI BTI) programos įgyvendinimo. Jungtinio inovatyvios medicinos centro subjektai bendradarbiaus inovatyvios medicinos mokslinių tyrimų srityje, siekdami pagerinti vaistų kūrimo procesą. Mokslo atstovų ir klinikų centrų, mažų ir vidutinių įmonių, pacientų organizacijų ir valdžios institucijų (įskaitant reguliuotojus) dalyvavimas NVI BTI padės greičiau panaudoti rezultatus. Jungtinis inovatyvios medicinos centras galės daug prisidėti sprendžiant NVI BTI nurodytas problemas: (1) ankstyvoje kūrimo stadijoje, prieš atliekant brangius klinikinius bandymus, pagerinti galimų naujų vaistų ir gydymo technologijų saugumo ir veiksmingumo prognozes; (2) plėsti mokslinius tyrimus tiek privačiame, tiek viešajame sektoriuje, pasitelkiant bendrai parengtas žinių valdymo sistemas; (3) sumažinti specialistų mokymo spragas, kad vaistų ir medicinos technologijų sektoriuje būtų užtikrintas kvalifikuotesnių specialistų rengimas.

43. Jungtinis gamtos tyrimų centras padės efektyviau vykdyti tarptautinius Lietuvos Respublikos įsipareigojimus Helsinkio komisijoje (HELCOM) ir Tarptautinės jūrų eksploatacijos komisijoje (ICES), dalyvaus įgyvendinant Valstybinę aplinkos monitoringo programą, Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p.102) ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos dėl laukinių paukščių apsaugos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 1 tomas, p. 98) reikalavimus, Biologinės įvairovės ir Europos kraštovaizdžio konvencijų, Lietuvos kraštovaizdžio politikos kryptis, formuojant NATURA 2000 teritorijų tinklą.

44. Slėnio steigimas prisidės prie Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos. Šie planai jau pradėti įgyvendinti vykdant Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo (Žin., 2009, Nr. 54-2140) 93 straipsnio 4 dalies ir Valstybės mokslinių tyrimų įstaigų, susijusių su integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių) plėtra, tinklo pertvarkos plano 16.2 ir 16.3 punktų nuostatas – Vilniaus universiteto Ekologijos institutą, Botanikos institutą ir Geologijos ir geografijos institutą sujungus į Gamtos tyrimų centrą, Vilniaus universiteto Imunologijos institutą ir Vilniaus universiteto Eksperimentinės ir klinikinės medicinos institutą sujungus į valstybinį mokslinių tyrimų institutą Inovatyvios medicinos centrą, Biochemijos institutą ir Biotechnologijos institutą prijungus prie Vilniaus universiteto. Jau pradiniuose Slėnio kūrimo etapuose numatyta prijungtų prie Vilniaus universiteto Biochemijos instituto ir Biotechnologijos instituto pagrindu įsteigti Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centrą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

45. Dalyvavimas Slėnio veikloje bus naudingas Vilniaus universitetui:

45.1. Pagerės biofizikos, biologijos, biochemijos, molekulinės biologijos, ekologijos, geografijos, hidrologijos ir meteorologijos, geologijos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, bioinformatikos, informacinių technologijų, informatikos, programų sistemų bakalauro studijų, medicinos vientisųjų studijų, biofizikos, botanikos, biochemijos, genetikos, mikrobiologijos, neurobiologijos, zoologijos, medicinos biologijos, aplinkotyros ir aplinkotvarkos, ekologijos, bendrosios geografijos ir kraštotvarkos, hidrometeorologijos, kartografijos, geologinės nuotraukos, paieškos ir žvalgybos, hidrogeologijos ir inžinerinės geologijos, informatikos, kompiuterinio modeliavimo, programų sistemų magistro studijų, genetikos ir laboratorinės medicinos gydytojo profesinės kvalifikacijos studijų kokybė. Bus stiprinamos biochemijos, geologijos, geografijos, informatikos, biologijos, ekologijos ir aplinkotyros, biofizikos, botanikos, zoologijos, medicinos ir visuomenės sveikatos doktorantūros studijos.

45.2. Glaudus mokslo, studijų ir įvairių sričių verslo bendradarbiavimas užtikrins aukštą rengiamų specialistų kvalifikaciją, spartesnį jų įsitraukimą į mokslinę ar gamybinę veiklą, padės tiksliau numatyti specialistų poreikį ir geriau jį tenkinti. Bendradarbiavimas su verslo bendrovėmis vykdant MTEP projektus sudarys sąlygas studentams ir dėstytojams geriau suprasti rinkos poreikius. Tai gerins rengiamų specialistų kvalifikaciją, padės efektyviau naudoti mokslinių tyrimų bazę, įvairins tyrimų tematiką.

45.3. Į Slėnio teritoriją bus perkelti Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakultetas, Medicinos fakultetas ir atitinkami studentų bendrabučiai.

46. Vilniaus Gedimino technikos universitete atsiras daugiau galimybių pagerinti informacinių technologijų paslaugų valdymo, inžinerinės informatikos, bioinžinerijos, informacinių sistemų inžinerijos bakalauro ir inžinerinės informatikos, medicininių ir bioinžinerinių vaizdų apdorojimo, informacinių elektroninių sistemų, informacinių technologijų, informacinių sistemų programų inžinerijos magistro studijų programų kokybę. Į Slėnio teritoriją bus perkeltos Vilniaus Gedimino technikos universiteto Nanobiotechnologijų laboratorija ir Bioinformatikos laboratorija.

47. Mokslo ir verslo įstaigų bendradarbiavimas apims visas pagrindines Slėnio koncepcijos sritis: mokslinius tyrimus ir jų taikymą versle, studijas ir studentų integraciją į darbo rinką. Tik taip įmanoma suteikti partneriams didžiausią vertę, geriausiai pasinaudoti jų žiniomis ir kompetencija.

48. Slėnio verslo paramos infrastruktūros ir paslaugų plėtra – tai viešos ir privačios partnerystės principais grindžiama informacinių ir komunikacijų technologijų, biotechnologijų ir biofarmacijos sektorių atstovų iniciatyva, kuria siekiama sukurti palankią aplinką Santariškių–Visorių rajone veikiančių mokslo ir studijų centrų darbo rezultatų transliavimui į aukštųjų technologijų verslą, užtikrinti Lietuvos aukštųjų technologijų verslo sektoriaus augimą ir tarptautinio konkurencingumo didėjimą. Vienas iš svarbiausiųjų šios iniciatyvos uždavinių siejamas su naujų aukštųjų technologijų įmonių (ypač su spin-off) steigimosi ir plėtros skatinimu.

49. Numatoma, kad ši iniciatyva bus įgyvendinama koordinuotomis esamųjų organizacijų – viešosios įstaigos Visorių informacinių technologijų parko, asociacijos „Infobalt“, Farmacinės pramonės įmonių asociacijos, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacijos, steigiamos Biotechnologijų ir biofarmacijos MTP viešosios įstaigos pastangomis.

50. Atsižvelgiant į informacinių ir komunikacijų technologijų (toliau vadinama – IKT), BIO sektorių bendrus poreikius ir specifiką, numatoma, kad Slėnio verslo paramos infrastruktūrą sudarys 3 pagrindinės dalys:

50.1. IKT technologijų parkas:

50.1.1. IKT verslo inkubatorius ir technologijų centras;

50.1.2. IKT klasterio MTEP ir mokymo centras;

50.2. BIO technologijų parkas:

50.2.1. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 1 sekcija;

50.2.2. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 2 sekcija;

50.3. teritorija IKT ir BIO technologijų parkų bei įmonių „plyno lauko“ investicijoms ir verslo paramos infrastruktūros plėtrai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

51. Visorių IKT technologijų parko infrastruktūra bus plėtojama 6,9 hektaro teritorijoje (6,1 ir 0,8 hektaro visuomeninės paskirties sklypuose) – Vilniuje, tarp Geležinio Vilko, Mokslininkų ir Akademijos gatvių. Šioje teritorijoje numatoma pastatyti 2 naujus technologijų parko pastatus: vieną IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro pastatą ir kitą – IKT klasterio MTTP ir mokymo centro (su duomenų centru) pastatą. Kita teritorijos dalis būtų pritaikyta IKT ir BIO technologijų įmonių „plyno lauko“ investicijoms, tačiau šiuo tikslu reikėtų įrengti būtinus inžinerinius tinklus ir komunikacijas, o Slėniui suteikti valstybei svarbaus ekonominio projekto statusą.

52. Verslo inkubatorius kuriamas siekiant paskatinti IKT sektoriuje steigtis naujas aukštųjų technologijų įmones ir tuo sudaryti prielaidas Visorių IKT įmonių klasterio bei jo konkurencingumo didėjimui. Verslo inkubatoriuje vienu metu galės įsikurti nuo 15 iki 25 (apie 200 darbo vietų) smulkiojo ir vidutinio verslo įmonių. Verslo inkubatoriaus klientams bus siūlomas visas paketas verslo pradžiai aktualių paslaugų ir lengvatinės technologijų parko infrastruktūros suteikimo sąlygos. Tuo remiantis, bus nustatomi ir įmonių atrankos į verslo inkubatorių kriterijai. Sėkmingai augančioms verslo inkubatoriaus įmonėms bus sudarytos sąlygos plėtoti savo veiklą technologijų centro patalpose arba įsikurti IKT ir BIO technologijų įmonių „plyno lauko“ investicijoms skirtoje teritorijoje. Planuojama, kad technologijų centro patalpose vienu metu galės įsikurti nuo 15 iki 25 (apie 450–550 darbo vietų) pažangių IKT sektoriaus įmonių.

53. IKT klasterio MTEP ir mokymo centras (apie 7000 kv. metrų), kurio statybas ir įrengimą numatoma finansuoti 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos ir IKT klasterio dalyvių lėšomis. Šiame centre numatoma įrengti bendro naudojimo laboratorijas ir eksperimentinės gamybos patalpas, kurios bus naudojamos šiems tikslams: 1) aukštos pridėtinės vertės IKT produktams ir paslaugoms kurti; 2) klasterio dalyvių bendriems produktams ir paslaugoms kurti; 3) šios laboratorijos ir gamybos patalpos taps technine baze, įgalinančia greitai testuoti tyrimų ir studijų sektorių darbuotojų technologinio verslo idėjas ir vykdyti bandomąją gamybą. Centre bus sukurta profesinių įgūdžių formavimo infrastruktūra (kompiuterinės auditorijos, konferencijų ir seminarų patalpos) ir duomenų centras su aktyviąja įranga. Klasterio dalyviai – uždaroji akcinė bendrovėBaltic Amadeus“, uždaroji akcinė bendrovė VTEX ir uždaroji akcinė bendrovė TEV, uždaroji akcinė bendrovė „ImPro“, uždaroji akcinė bendrovė „BOD Group“, uždaroji akcinė bendrovė „Teltonika“ ir kitos – planuoja tobulinti šių krypčių IKT produktus: informacijos paieškos sistemas, įrankius skaitmeniniam turiniui kurti ir indeksuoti, verslo procesų valdymo sprendimus, multimedia sprendimus, bevielės technologijos ir duomenų perdavimą transporte ir medicinoje, Blue-Ray technologijas, kristalines duomenų saugojimo struktūras ir kitas inovatyvias IKT kryptis.

54. BIO technologijų parkas bus plėtojamas tinkliniu principu, atsižvelgiant tai, kad jaunų medicinos technologijų ir biofarmacijos verslo įmonių veiklai yra gyvybiškai svarbu būti šalia atitinkamų Slėnio mokslinių tyrimų infrastruktūros (MTI) centrų. Numatoma, kad bus sukurtos šios specializuotos BIO technologijų pagrindu veikiančios įmonių kūrimosi ir plėtros skatinimo struktūros:

54.1. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 1 sekcija – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų pastato (Vilnius, Santariškių g. 2) antstatas;

54.2. BIO technologijų verslo inkubatoriaus 2 sekcija (technologiškai sudėtingesnė inkubatoriaus sekcija Visorių informacinių technologijų parkui priskirtame sklype (Vilnius, tarp Geležinio Vilko, Mokslininkų ir Akademijos gatvių).

Verslo inkubatorių operatoriumi galėtų būti konkurso būdu pasirinkta viešoji įstaiga ar įmonė, turinti patirties biotechnologijos, inovatyvios medicinos technologijų ar farmacijos kryptyse.

Punkto pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

55. Potencialūs verslo inkubatorių patalpų nuomininkai turės atitikti tiek bendruosius jaunų aukštųjų technologijų įmonių tinkamumo kriterijus, tiek ir specialiuosius tikslinės grupės kriterijus (tokius kaip atitiktis konkretaus Slėnio mokslinio centro vykdomų MTEP kryptims, mokslo ir verslo bendradarbiavimo lygis, idėjų pagrįstumas, atitiktis smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės kriterijui).

           

V. Programos VERTINIMO KRITERIJAI

 

56. Programos vertinimo kriterijai (Programos įgyvendinimo numatomų rezultatų rodikliai) yra šie:

56.1. MTEP bazės plėtros projektų skaičius;

56.2. sukurtų laboratorijų bendras plotas;

56.3. sukurtų MTEP patalpų bendras plotas;

56.4. sukurtų patalpų bendras plotas;

56.5. renovuotų patalpų bendras plotas;

56.6. įranga aprūpintų mokslinių laboratorijų skaičius;

56.7. sukurtų ir veikiančių mokslinių tyrimų centrų skaičius;

56.8. bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų skaičius;

56.9. įgyvendintų studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo projektų skaičius;

56.10. pasirašytų tyrimų institucijų, mokslo ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutarčių skaičius (per 6 mėnesius po projekto pabaigos);

56.11. sukurtų arba atnaujintų mokomųjų laboratorijų skaičius;

56.12. sukurtų arba atnaujintų vietų studentų bendrabučiuose skaičius;

56.13. MTEP ir inovacijų aplinkos infrastruktūros gerinimo projektų skaičius;

56.14. investicijoms parengto Slėnio teritorijos plotas;

56.15. organizuotų tarptautinių renginių ir mugių skaičius;

56.16. pritrauktų privačių investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą apimtis (mln. litų);

56.17. sukurtų arba išplėtotų mokslo technologijų parkų skaičius;

56.18. paremtuose technologijų parko infrastruktūros objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo įkurdintų smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų skaičius.

 

vI. NUMATOMI REZULTATAI

 

57. Numatomi Programos įgyvendinimo rezultatai (2013 metais):

57.1. Bus įgyvendinti 32 MTEP bazės plėtros projektai.

57.2. Sukurtų laboratorijų bendras plotas pasieks 10 120 kv. metrų.

57.3. Sukurtų MTEP patalpų bendras plotas pasieks 2 370 kv. metrų.

57.4. Sukurtų patalpų bendras plotas pasieks 4 490 kv. metrų.

57.5. Renovuotų patalpų bendras plotas pasieks 8 000 kv. metrų.

57.6. Įranga bus aprūpintos 28 mokslinės laboratorijos.

57.7. Bus sukurti ir veiks 3 mokslinių tyrimų centrai.

57.8. Bus 600 bendrų mokslinių tyrimų darbo vietų.

57.9. Bus įgyvendintas vienas studijų infrastruktūros kūrimo ir atnaujinimo projektas.

57.10. Bus pasirašytos 23 tyrimų institucijų ir mokslo ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto pabaigos).

57.11. Bus sukurta arba atnaujinta 40 mokomųjų laboratorijų.

57.12. Bus sukurta arba atnaujinta 800 vietų studentų bendrabučiuose.

57.13. Bus įgyvendinti 4 MTEP ir inovacijų aplinkos infrastruktūros gerinimo projektai.

57.14. Investicijoms parengto Slėnio teritorijos plotas sudarys 14 hektarų.

57.15. Bus suorganizuoti 3 tarptautiniai renginiai ir mugės.

57.16. Bus pritraukta 100 mln. litų privačių investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą.

57.17. Bus sukurti ir išplėtoti 2 mokslo ir technologijų parkai.

57.18. Finansiškai paremtuose technologijų parko infrastruktūros objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo bus įkurdinti 25 smulkiojo ir vidutinio verslo subjektai.

 

VII. PROGRAMOS ĮGYVENDINIMAS, STEBĖSENA IR KONTROLĖ

 

58. Programa finansuojama Švietimo ir mokslo ministerijos, Ūkio ministerijos, Sveikatos apsaugos ministerijos ir kitų ministerijų koordinuojamų ES struktūrinių fondų ir kitų programų lėšomis:

58.1. Programos 30.1–30.4 punktuose ir 30.7 punkte nustatytų uždavinių priemonės yra tiesiogiai susijusios su Bendrosios nacionalinės mokslinių tyrimų ir mokslo bei verslo bendradarbiavimo programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. ISAK-563, įgyvendinimu, Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu, Švietimo ir mokslo ministerijos koordinuojamų priemonių pagal Bendrosios nacionalinės kompleksinės programos, patvirtintos švietimo ir mokslo ministro 2007 m. gruodžio 3 d. įsakymu Nr. ISAK-2336 (Žin., 2008, Nr. 7-262, Nr. 122-4641), veiklas įgyvendinimu.

58.2. Programos 30.5 punkte nustatyto uždavinio priemonės yra tiesiogiai susijusios su Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“ priemonių įgyvendinimu.

59. Programos įgyvendinimo priemonės, jų vykdytojai ir preliminarus lėšų poreikis joms įgyvendinti pateikti Programos priede.

60. Asociacija „Santaros slėnis“ ir Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie pavienius valstybės projektus. Programos priemones ir veiklas atitinkančių pavienių valstybės projektų Švietimo ir mokslo ministerijos koordinavimo srityse planavimas organizuojamas pagal Valstybės projektų planavimo tvarkos aprašo, patvirtinto švietimo ir mokslo ministro 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. ISAK-977 (Žin., 2008, Nr. 44-1665), reikalavimus.

61. Programą įgyvendinančių pavienių projektų stebėseną pagal Programos priede pateiktus rodiklius atlieka viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija ir Sveikatos apsaugos ministerija.

62. Asociacija „Santaros slėnis“ ir Programos įgyvendinimo priemonių ir veiklų vykdytojai kasmet iki birželio 20 d. ir iki gruodžio 20 d. pateikia Švietimo ir mokslo ministerijai informaciją apie Programos priemonių ir rodiklių įgyvendinimą. Pasibaigus metams, Švietimo ir mokslo ministerija kartu su savo metine veiklos ataskaita Lietuvos Respublikos Vyriausybei pateikia Programos fizinių ir finansinių rodiklių įgyvendinimo ataskaitą.

63. Programos ir jos projektų vertinimo veiklos (strateginė analizė, įgyvendinimo kiekybinių ir kokybinių rezultatų rodiklių priežiūra, einamasis, tarpinis ir baigiamasis vertinimas) organizuojamos vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinės paramos vertinimo planu, patvirtintu finansų ministro 2008 m. sausio 15 d. įsakymu Nr. 1K-018 (Žin., 2008, Nr. 9-314).

64. Valstybės turtas, įgytas vykdant Programą, teisės aktų nustatyta tvarka patikėjimo ar panaudos teise perduodamas Slėnio dalyviams.

65. Neatskiriama Programos dalis yra Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos pagrindimo ir įgyvendinimo aprašas (Programos priedas).

 

––––––––––––––––

 


 

Integruoto mokslo, studijų ir verslo
centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos
priedas

 

 

INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) „SANTARA“ PLĖTROS PROGRAMOS PAGRINDIMO IR ĮGYVENDINIMO APRAŠAS

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Integruoto mokslo, studijų ir verslo centro (slėnio) „Santara“ plėtros programos (toliau vadinama – Programa) pagrindimo ir įgyvendinimo aprašo tikslas – pagrįsti infrastruktūrines, finansines ir organizacines priemones, būtinas integruotam mokslo, studijų ir verslo centrui (slėniui) „Santara“ (toliau vadinama – Slėnis) sukurti ir sėkmingai veikti.

Slėnis – mokslo, studijų ir verslo jungiamoji grandis, skirta tarptautinėje rinkoje konkurencingam fundamentiniam ir taikomajam mokslui, magistrantūros ir doktorantūros studijoms plėtoti.

 

II. Programos loginis pagrindimas

 

2. Atviros prieigos mokslinių tyrimų infrastruktūra (toliau vadinama – MTI), sukurta įgyvendinant Programą, kartu su jau esamais Slėnio steigėjų mokslinių tyrimų pajėgumais leis užtikrinti mokslo, studijų ir verslo integraciją Slėnyje ir sukurti palankią aplinką perduoti verslui mokslo žinias ir technologijas. Siekiant efektyviai naudotis naujomis MTI galimybėmis ir sutelkti šalies mokslo potencialą Slėnio veiklos uždaviniams spręsti, numatoma įkurti keturis Slėnio branduolius: Jungtinį gyvybės mokslų centrą, Jungtinį inovatyvios medicinos centrą, Jungtinį gamtos tyrimų centrą ir Informacinių technologijų klasterį. Šie branduoliai per bendrą MTI optimizuos visų Slėnio partnerių ir jų padalinių tarpusavio sąveiką (1 pav.).

3. Įgyvendinant Programą, numatomi tokie veiksmai:

3.1. MTI sukūrimas:

*3.1.1. Jungtinio gyvybės mokslų centro (susidedančio iš Biochemijos instituto ir Biotechnologijos instituto, kurie įvykdžius Lietuvos mokslo ir studijų institucijų tinklo pertvarkos planą taps Vilniaus universiteto padaliniais, Vilniaus Gedimino technikos universiteto, taip pat Vilniaus universiteto atitinkamo profilio mokslinių ir mokomųjų laboratorijų) pastato statyba ir mokslinės laboratorinės įrangos įsigijimas;

*3.1.2. Jungtinio inovatyvios medicinos centro (susidedančio iš valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro, naudojamų patalpų, įskaitant atvirai prieigai naudojamas patalpas) pastato statyba, mokslinės laboratorinės įrangos įsigijimas, Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro statyba ir mokslinės laboratorinės įrangos įsigijimas;

Studijos,Mokslas,Technologijos,Verslas,Sąveiką užtikrinanti inovacinė technologijų plėtra,Glaudus ryšys, užtikrinantis aukštą studijų kokybę,Koreguoja prioritetines taikomojo mokslo sritis,Inicijuoja studijų programų koregavimą atsižvelgiant į naujausias technologijas,Formuoja aukštos kvalifikacijos specialistų poreikį inovatyviam verslui
 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 


1 pav. Mokslo, studijų ir verslo integracija Slėnyje

 

*3.1.3. Jungtinį inovatyvios medicinos centrą papildančių infrastruktūrinių padalinių: Biologinių išteklių centro (viešojoje įstaigoje Valstybiniame patologijos centre), Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro (valstybinio mokslinių tyrimų instituto Inovatyvios medicinos centro Imunologijos departamente) patalpų rekonstravimas;

*3.1.4. Jungtinio gamtos tyrimų centro (susidedančio iš Gamtos tyrimų centro ir Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto atitinkamų katedrų ir laboratorijų) patalpų renovavimas ir mokslinės laboratorinės įrangos įsigijimas;

*3.1.5. Informacinių technologijų klasterio dalyvių – Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto ir Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos instituto – patalpų rekonstravimas ir statyba, mokslinės ir technologinės įrangos įsigijimas ir Informacinių ir komunikacijų technologijų (toliau vadinama – IKT) klasterio MTEP ir mokymo centro su bendro naudojimo laboratorinėmis ir bandymo patalpomis statyba ir įrengimas.

*Papunkčio pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

3.2. Verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas:

3.2.1. IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas;

3.2.2. Santaros medicinos technologijų ir farmacijos verslo įmonių ir naujų produktų inkubatoriaus (biotechnologijų, inovatyvių medicinos technologijų ir farmacijos (toliau vadinama – BIO) technologijų parko verslo inkubatoriaus 1 sekcija – viešosios įstaigos Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų antstatas, apie 1 500 kv. metrų (Vilnius, Santariškių g. 2); 2 sekcija – apie 1 500 kv. metrų tarp Geležinio Vilko, Mokslininkų ir Akademijos gatvių Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parkui priskirtame sklype, projektavimas, statyba ir įrengimas;

3.2.3. IKT ir BIO technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 

3.3. Slėnio studijų infrastruktūros plėtra – Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, Medicinos fakulteto ir atitinkamų bendrabučių perkėlimas į Slėnį.

4. Slėnio MTI sudėtyje, jungiant Slėnio steigėjų jau turimą ir pagal Programos nuostatas įsigyjamą mokslinę ir technologinę įrangą, kuriami atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centrai. Jų kūrimo ir valdymo taisykles tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

5. Kuriamų atviros prieigos mokslinių tyrimų įrangos centrų įsigyjamos įrangos aprašą tvirtina Švietimo ir mokslo ministerija, suderinusi jį su lėšas įrangai įsigyti skiriančiomis ministerijomis. Įrangos kompleksai suformuojami pagal esamą mokslinį potencialą, remiantis turimos įrangos papildomumo principu ir atsižvelgiant į atitinkamos MTEP tyrimų krypties vystymo perspektyvą ir bendradarbiavimo su verslo įmonėmis galimybes.

 

III. Programos projektų tarpusavio eiliškumas ir loginĖ SĄSAJA

 

6. Programoje numatoma įgyvendinti 3 grupių viešosios infrastruktūros projektus: mokslinių tyrimų infrastruktūros sukūrimo; verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimo; studijų infrastruktūros sukūrimo. Visos šios projektų grupės susijusios tarpusavyje ir skirtos Programos tikslams ir uždaviniams įgyvendinti.

7. Projektų grupėse projektai skirstomi į du pagrindinius pogrupius: pastatų statyba ir rekonstravimas; mokslinių tyrimų įrangos įsigijimas. Kiekvieną pogrupį sudaro panašaus tipo projektai, tačiau jie skirti skirtingiems Slėnio branduoliams sukurti.

8. Vykdyti Slėnio branduolių fizinės infrastruktūros projektus (naujų pastatų statyba, esamų pastatų rekonstravimas) ir mokslinės įrangos įsigijimo projektus numatoma tuo pačiu metu. Toks projektų vykdymas leistų įsigyti mokslinę įrangą iki pastatų statybos pabaigos. Taip sukurti mokslinių tyrimų centrai galėtų pradėti visaverčiai veikti iki Programos įgyvendinimo pabaigos. Be to, būtų išvengta rizikos, atsirandančios dėl planuojamų įsigyti mokslinio tyrimo prietaisų galimo kainų pasikeitimo.

9. Verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūra bus kuriama per IKT ir BIO technologijų parkų ir Slėnio pagrindinių krypčių verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų klasterizaciją.

10. Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto, Medicinos fakulteto ir atitinkamų bendrabučių perkėlimas į Slėnio teritoriją bus vykdomas valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo būdu, atsižvelgiant į esamą teisinę bazę ir situaciją nekilnojamojo turto rinkoje. Vykdant šiuos projektus, galimas 12–24 mėnesių atsilikimas, palyginti su kitais projektais.

 

IV. PROGRAMOS UŽDAVINIŲ ĮGYVENDINIMO PRIEMONĖS

 

11. Programos uždavinius atitinka įgyvendinimo priemonės. Programos priemonėse numatytų pavienių projektų įgyvendinimo priežiūrą atlieka vykdytojai, kurie teikia informaciją, reikalingą projektams administruoti (1 lentelė).


1 lentelė. Programos uždavinių įgyvendinimo priemonės ir preliminarus lėšų poreikis

 

„Uždaviniai

Priemonės

Vykdytojai

Vykdymo metai

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

iš viso

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

1. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą biotechnologijos ir molekulinės medicinos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms

1.1. Suprojektuoti ir pastatyti Jungtinio gyvybės mokslų centro mokslinių laboratorijų pastatą

Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2009–2012

107 500 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

3 500

35 620

35 920

32 460

 

1.2. Įsigyti Jungtinio gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangą

Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas

2009–2012

31 800 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

9 000

11 335

10 000

1 465

 

2. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą inovatyvių medicinos technologijų, molekulinės medicinos ir biofarmacijos mokslinių tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms

2.1. Suprojektuoti ir pastatyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) pastatą

valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas

2009–2012

18 600 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

18 945 (Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa)

3 666



3 789

7 603



7 577

5 634



5 684

1 697



1 895

 

2.2. Įsigyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų įrangą

valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

2009–2012

19 400 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

2 723

6 166

8 158

2 353

 

 

2.3. Pastatyti ir įrengti, aprūpinti aparatūra atviros prieigos Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą

Sveikatos apsaugos ministerija arba jos

įgaliota įstaiga

2009–2011

13 900 (Sveikatos apsaugos ministerija, Europos regioninės plėtros fondo ir Sanglaudos fondo sanglaudos skatinimo veiksmų programa)

1 000

11 900

1 000

 

 

 

2.4. Rekonstruoti ir įrengti Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų  centro patalpas

valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, viešoji įstaiga Valstybinis patologijos centras

2009–2012

4 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

1 300 (Valstybės investicijų programa)

4000





400





400





500

 

3. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą ekosistemų ir darnaus vystymosi tyrimų ir studijų, aplinkosauginių technologijų plėtros reikmėms, tuo pagrindu sutelkti bendrai veiklai aukščiausiosios kvalifikacijos Lietuvos specialistus – įkurti Jungtinį gamtos tyrimų centrą

3.1. Pastatyti Gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekciją (ant esamų pamatų Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pastate)

Gamtos tyrimų centras

2011

6 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

 

 

6 000

 

 

3.2. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės pastatą (Vilnius, Verkių g. 98)

 

2010

5 000 (Aplinkos ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

 

5 000

 

 

 

3.3. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos skyriaus patalpas

Gamtos tyrimų centras, akcinė bendrovė Turto bankas

2012

3 000 (Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa)

 

 

 

3 000

 

 

3.4. Įsigyti Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangą

Vilniaus universitetas, Gamtos tyrimų centras

2010–2013

10 700 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

 

4 075

3 075

2 275

1 275

4. Sukurti šiuolaikinę mokslinių tyrimų infrastruktūrą informacinių technologijų ir telekomunikacijų tyrimų, studijų ir technologinės plėtros reikmėms

4.1. Įsigyti mokslinių tyrimų įrangą Informacinių technologijų atviros prieigos centrui

Vilniaus universitetas

2011–2012

6 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

 

 

4 000

2 000

 

5. Sudaryti sąlygas verslo įmonėms bendradarbiauti su mokslo ir studijų institucijomis, taip pat mokslinių tyrimų

rezultatų komercinimo pagrindu formuotis žinioms imlaus verslo įmonių pradmenims, didinti verslo galimybes konkuruoti pasaulinėje rinkoje

5.1. Įrengti IKT ir BIO technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas

Vilniaus universitetas, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas

2009–2010

12 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

6 000

6 000

 

 

 

5.2. Pastatyti ir įrengti IKT verslo inkubatorių ir technologijų centrą

viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus universitetas

2010–2012

10 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

35 000 (kitos lėšos)

 

2 000



7 000

4 000



10 000

4 000



18 000

 

 

5.3. Pastatyti ir įrengti IKT klasterio MTEP ir mokymo centrą (su duomenų centru)

viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas, Vilniaus universitetas

2009–2012

30 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas; finansavimas gaunamas konkurso būdu)

30 000 (kitos lėšos)

 

8 000

 

11 000





10 000

11 000





20 000

 

 

5.4. Pastatyti ir įrengti BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus 1 ir 2 sekcijas

Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija, konkurso būdu parinktas MTP operatorius, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos

2010–2012

9 000 (Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas)

9 000 (kitos lėšos)

 

3 500



3 500

3 500



3 500

2 000



2 000

 

 

6. Atnaujinti ir modernizuoti universitetinių biotechnologijos, medicinos, ekosistemų ir darnios plėtros studijų infrastruktūrą; stiprinti mokslo, studijų ir verslo sąveiką, kad gerėtų studijų kokybė

6.1. Perkelti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, Gamtos mokslų fakultetą ir atitinkamus studentų bendrabučius į Slėnį

akcinė bendrovė Turto bankas, Vilniaus universitetas

2010–2013

101 315 (Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa)

 

5 000

28 000

30 000

38 315

7. Koordinuoti Slėnio plėtrą, užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą

7.1. Įsteigti asociaciją „Santaros slėnis“

Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universiteto Onkologijos institutas, Gamtos tyrimų centras, valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras, viešoji įstaiga Visorių informacinių technologijų parkas, viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos, Inovatyvių medicinos technologijų ir biofarmacijos asociacija ir kiti

2008

 

 

 

 

 

 

 

7.2. Koordinuoti Programos įgyvendinimą

asociacija „Santaros slėnis“

2009–2013

3 000 (Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas)

759

900

731

610“.

 

Lentelės pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

 


 

V. Programos priemonIŲ, atitinkančių uždavinius, projektų finansavimo šaltiniai

 

12. Programos priemones atitinkantys pavieniai projektai įgyvendinami pagal ES struktūrinių fondų (Europos regioninės plėtros fondo ir Europos socialinio fondo) projektų administravimo ir finansavimo, taip pat nacionalinių teisės aktų reikalavimus. Projektų, finansuotinų pagal valstybės projektų planavimo procedūrą, vykdytojai teikia papildomus aprašus, atitinkančius Švietimo ir mokslo ministerijos arba kitų ministerijų patvirtintus teisės aktus.

13. Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai nurodyti 2 lentelėje.

 

2 lentelė. Programos priemonių projektų finansavimo šaltiniai

 

Projekto
numeris

Programos priemones atitinkantys projektai

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

Finansavimo šaltiniai

Švietimo ir mokslo ministerija, Europos regioninės plėtros fondas

Švietimo ir mokslo ministerija, Europos socialinis fondas

Ūkio ministerija, Europos regioninės plėtros fondas

Valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo programa

kiti

Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra

1.

Jungtinio gyvybės mokslų centro įsteigimas

 

 

 

 

 

 

1.1.

Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektavimas ir statyba

107 500

107 500

 

 

 

 

1.2.

Jungtinio gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

31 800

31 800

 

 

 

 

2.

Jungtinio inovatyvios medicinos centro įsteigimas

 

 

 

 

 

 

2.1.

 Jungtinio inovatyvios medicinos centro pastato (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) projektavimas ir statyba

37 545

18 600

 

 

18 945

 

2.2.

Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų įrangos įsigijimas

19 400

19 400

 

 

 

 

2.3.

Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro projektavimas, statyba ir įrangos įsigijimas

13 900

 

 

 

 

13 900

(Sveikatos apsaugos ministerija, San­glau­dos skatinimo veiksmų programa, Sanglaudos fondo, Europos regioninės plėtros fondo, na­cio­nalinio kofinan­sa­vi­mo lėšos)

2.4.

Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro patalpų rekonstravimas ir įrengimas

5 300

 

 

4 000

 

1 300

(Sveikatos apsaugos ministerijos administruojamos lėšos)

3.

Jungtinio gamtos tyrimų centro įsteigimas

 

 

 

 

 

 

3.1.

Gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos statyba (ant esamų pamatų Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pastate)

6 000

6 000

 

 

 

 

3.2.

Gamtos tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės pastato rekonstravimas (Vilnius, Verkių g. 98)

5 000

 

 

 

 

5 000
(Aplinkos ministerija)

3.3.

Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos skyriaus patalpų rekonstravimas

3 000

 

 

 

3 000

 

3.4.

Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

10 700

10 700

 

 

 

 

4.

Šiuolaikinės mokslinių tyrimų infrastruktūros Informacinių technologijų atviros prieigos centrui sukūrimas

 

 

 

 

 

 

4.1.

Informacinių technologijų atviros prieigos centro mokslinių tyrimų įrangos įsigijimas

6 000

6 000

 

 

 

 

5.

Verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas

 

 

 

 

 

 

5.1.

IKT ir Bio technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas

12 000

 

 

12 000

 

 

5.2.

IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas

45 000

 

 

10 000

 

35 000**

5.3.

IKT klasterio MTEP ir mokymo centro (su duomenų centru) statyba ir įrengimas*

60 000

 

 

30 000

 

30 000**

5.4.

 BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus
1 ir 2 sekcijų pastatymas ir įrengimas

18 000

 

 

9 000

 

9 000**

6.

Studijų infrastruktūros plėtra

 

 

 

 

 

 

6.1.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto mokomojo korpuso ir bendrabučių statyba

101 315

 

 

 

101 315

 

7.

Slėnio plėtros koordinavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo užtikrinimas

3 000

 

3 000

 

 

 

 

Iš viso

485 460

200 000

3 000

65 000

123 260

94 200

 

 

–––––––––––––––––––––––

*Konkursinis finansavimas.

**Privačios investicijos.

 


VI. PRELIMINARUS Programos įgyvendinimo grafikas

 

14. Programos priemonių vykdytojai ir asociacija „Santaros slėnis“ įvertina preliminarų Programos įgyvendinimo grafiką (3 lentelė) per vienus metus nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

 

3 lentelė. Preliminarus Programos įgyvendinimo grafikas

 

Projekto
numeris

Programos projektai, jų etapai

2009 metai

2010 metai

2011 metai

2012 metai

2013 metai

ketvirtis

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

I

II

III

IV

Slėnio MTEP infrastruktūros sukūrimas ir plėtra

1.

Jungtinio gyvybės mokslų centro įsteigimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.1.

Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato projektavimas ir statyba*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

1.2.

Jungtinio gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.

Jungtinio inovatyvios medicinos centro įsteigimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.1.

Jungtinio inovatyvios medicinos centro pastato (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) projektavimas ir statyba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.2.

Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų įrangos įsigijimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.3.

Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro projektavimas, statyba ir įrangos įsigijimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

2.4.

Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro patalpų rekonstravimas ir įrengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.

Jungtinio gamtos tyrimų centro įsteigimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.1.

Gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekcijos statyba (ant esamų pamatų Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pastate)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.2.

Gamtos tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės pastato (Vilnius, Verkių g. 98) rekonstravimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.3.

Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos skyriaus patalpų rekonstravimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

3.4.

Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangos įsigijimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.

Šiuolaikinės mokslinių tyrimų infrastruktūros Informacinių technologijų atviros prieigos centrui sukūrimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

4.1.

Informacinių technologijų atviros prieigos centro mokslinių tyrimų įrangos įsigijimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.

Verslo įmonių ir mokslo ir studijų institucijų bendradarbiavimo infrastruktūros sukūrimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.1.

IKT ir BIO technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų įrengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.2.

IKT verslo inkubatoriaus ir technologijų centro statyba ir įrengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.3.

IKT klasterio MTEP ir mokymo centro (su duomenų centru) statyba ir įrengimas*

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

5.4.

BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus 1 ir 2 sekcijų pastatymas ir įrengimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.

Studijų infrastruktūros plėtra

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

6.1.

Vilniaus universiteto Gamtos mokslų fakulteto ir Medicinos fakulteto mokomojo korpuso ir bendrabučių statyba

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

7.

Slėnio plėtros koordinavimas, mokslo ir verslo bendradarbiavimo užtikrinimas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

–––––––––––––––––––––––

*Įskaitant galimybių studijos (investicinio projekto) parengimą.


VII. Pagrindiniai programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

 

15. Programos uždavinius atitinkančių priemonių stebėsenos rodikliai (4 lentelė) taikomi įgyvendinant Ekonomikos augimo veiksmų programos pirmojo prioriteto „Ūkio konkurencingumui ir ekonomikos augimui skirti moksliniai tyrimai ir technologinė plėtra“, antrojo prioriteto „Verslo produktyvumo didinimas ir aplinkos verslui gerinimas“ ir Žmogiškųjų išteklių plėtros veiksmų programos trečiojo prioriteto „Tyrėjų gebėjimų stiprinimas“ rodiklius. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų vykdytojai atskirai teikia asociacijai „Santaros slėnis“ informaciją apie pavienių projektų rodiklius.

 

4 lentelė. Programos priemones atitinkančių projektų stebėsenos rodikliai

 

Rodiklio tipas (projekto numeris)

Rodiklio pavadinimas

Matavimo vienetas

Skaičiais išreikšti 2015 metų uždaviniai
(Programos dalis)

(1.1.2.)

Jungtinio gyvybės mokslų centro pastato statyba

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų laboratorijų bendras plotas

kv. metrai

8 000

Rezultato

Sukurtų MTEP patalpų bendras plotas

kv. metrai

21 500

(2.1.1.)

Jungtinio inovatyvios medicinos centro pastato statyba

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų atviros prieigos patalpų bendras plotas

kv. metrai

4 375

(2.3.1.)

Inovatyvios medicinos centro instituto pastato statyba

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų patalpų plotas

kv. metrai

4 210

(2.4.1.)

Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centro projektavimas ir statyba

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurtų patalpų plotas

kv. metrai

405

(2.5.1.)

Inovatyvios medicinos centro susiję padaliniai

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

3

Rezultato

Sukurtų MTEP patalpų bendras plotas

kv. metrai

3 870

Rezultato

Įranga aprūpinta mokslinių laboratorijų

skaičius

5

(3.2.1.–3.2.3. / 4.2.1.)

Gamtos tyrimų centro ir Informacinių technologijų klasterio patalpų renovavimas

 

 

Produkto

 MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

2

Rezultato

Renovuotų patalpų bendras plotas

kv. metrai

8 000

(1.2.1.–1.2.10. / 2.2.1.–2.2.9. / 3.1.1.–3.1.4. / 4.1.1.)

Atviros prieigos centrų laboratorijų įrangos įsigijimas

 

 

Produkto

MTEP bazės plėtros projektai

skaičius

23

Įranga aprūpinta mokslinių laboratorijų

skaičius

23

Rezultato

Sukurti ir veikiantys mokslinių tyrimų centrai (atnaujinimas)

skaičius

3

Bendros mokslinių tyrimų darbo vietos

skaičius

600

Pasirašytos tyrimų institucijų ir mokslo ir verslo įmonių bendradarbiavimo sutartys (per 6 mėnesius po projekto pabaigos)

skaičius

23

(6.1.1.)

Studijų infrastruktūros kūrimas

 

 

Produkto

Studijų infrastruktūros projektai

skaičius

1

Rezultato

Sukurta arba atnaujinta mokomųjų laboratorijų

skaičius

40

 

Sukurta arba atnaujinta vietų studentų bendrabučiuose

vietos

800

(4.3.1., 5.1.1., 5.2.1., 5.3.1.)

Žinių technologijų sklaidos terpės gerinimas

 

 

Produkto

MTEP ir inovacijų aplinkos infrastruktūros gerinimo projektai

skaičius

4

Investicijoms parengto Slėnio teritorijos plotas

hektarai

14

Organizuoti tarptautiniai renginiai ir mugės

skaičius

3

Rezultato

 

Pritraukta privačių investicijų į mokslinių tyrimų ir technologijų perdavimo infrastruktūrą

mln. litų

100

Sukurta ar išplėtota mokslo technologijų parkų ir verslo inkubatorių

skaičius

2

Finansiškai paremtuose technologijų parko infrastruktūros objektuose per 3 metus po projekto įgyvendinimo įkurdinta smulkiojo ir vidutinio verslo subjektų

skaičius

25

Lentelės pakeitimai:

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

 

VIII. Programos organizacinis planas

 

16. Programos organizacinės priemonės skirtos Slėnio iniciatorių ir dalyvių bendradarbiavimui, interesų derinimui ir viešajai prieigai prie Slėnyje sukurtos infrastruktūros užtikrinti (5 lentelė).

 


5 lentelė. Programos įgyvendinimo organizacinės priemonės

 

Organizacinės priemonės

Tikslai, uždaviniai, funkcijos

Asociacijos „Santaros slėnis“ veikla

Asociacijos „Santaros slėnis“ funkcijos:

Slėnio tikslų įgyvendinimas;

Slėnio partnerių interesų derinimas;

atstovavimas Slėnio partnerių interesams;

Slėnio plėtros dokumentų aprobavimas tarp Slėnio partnerių;

Slėnio plėtros koordinavimas;

Slėnio plėtros programos įgyvendinimas, veiklų ir projektų prioritetinimas;

pridedamosios vertės kūrimo užtikrinimas: nauda mokslui, studijoms, verslui, visuomenei;

Slėnio efektyvaus valdymo užtikrinimas;

pasiektų Slėnio veiklos rodiklių matavimas, stebėjimas ir vertinimas;

Slėnio veiklos ir rezultatų viešinimas, atviros veiklos užtikrinimas;

horizontalaus bendradarbiavimo tarp slėnių užtikrinimas, siekiant efektyviai panaudoti turimą turtą, mokslo rezultatus ir išteklius;

mokslo ir verslo efektyvaus bendradarbiavimo užtikrinimas;

sukurtos mokslo tiriamosios infrastruktūros atviros prieigos užtikrinimas ir efektyvus panaudojimas

Slėnio sutartis

Sutartis numato Slėnio dalyvių vaidmenų pasiskirstymą, įsipareigojimus ir atsakomybę. Sutarties principinės nuostatos:

Slėnio iniciatoriai ir dalyviai savo interesus ir poreikius jo infrastruktūroje įteisina sutarčių pagrindu, prisiimdami atitinkamus įsipareigojimus dėl infrastruktūros išlaikymo;

mokslo ir verslo subjektai dalyvauja konkrečiuose Slėnio veiklos projektuose trumpalaikių sutarčių pagrindu;

mokslininkų mainams skatinti ir aukščiausiosios kvalifikacijos mokslininkams pritraukti kuriamos darbo vietos

 

 

IX. Programos valdymo schema

 

17. Slėnio plėtrai koordinuoti, mokslo, studijų ir verslo interesams derinti kuriama asociacija „Santaros slėnis“. Asociacijos steigėjai ir nariai gali būti mokslo ir studijų institucijos, jų asociacijos, viešojo administravimo įstaigos, viešosios ne pelno įstaigos, verslo subjektai, paramos verslui organizacijos, verslo ir kitos asociacijos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, pareiškę norą dalyvauti kuriant ir plėtojant Slėnį. Asociacijos „Santaros slėnis“ struktūra pateikta 2 paveiksle.

2 pav. Asociacijos „Santaros slėnis“ struktūra

 

18. Asociacija „Santaros slėnis“ įgyvendina Slėnio tikslus, derina Slėnio partnerių interesus ir jiems atstovauja, aprobuoja Slėnio plėtros dokumentus tarp Slėnio partnerių, koordinuoja Slėnio plėtrą, nustato veiklų ir projektų prioritetus, užtikrina pridedamosios vertės kūrimą, duosiantį naudos mokslui, studijoms, verslui ir visuomenei, užtikrina efektyvų Slėnio valdymą, matuoja, stebi ir vertina Slėnio pasiektus rodiklius, viešina Slėnio veiklą ir rezultatus, užtikrina atvirą veiklą, horizontalų bendradarbiavimą tarp integruotų mokslo, studijų ir verslo centrų (slėnių), kad turimas turtas, mokslo rezultatai ir ištekliai būtų efektyviai panaudojami, taip pat efektyvų mokslo ir verslo bendradarbiavimą ir atvirą prieigą prie MTEP infrastruktūros pagal Švietimo ir mokslo ministerijos patvirtintas taisykles. Už atskirų Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių projektų) vykdytojai. Efektyviam asociacijos „Santaros slėnis“ valdymui užtikrinti sudaroma Valdyba, kurioje paritetiniais pagrindais atstovaujami universitetai, mokslo institutai, viešosios ne pelno įstaigos ir verslo subjektai. Be to, Valdyboje dalyvauja valdžios institucijų (Švietimo ir mokslo ministerijos ir / ar Ūkio ministerijos) atstovai.

 

X. ATSKIRŲ PROJEKTŲ VALDYMAS

 

19. Kiekvienam Slėnyje vykdomam didesniam investiciniam projektui administruoti sudaroma projekto valdymo grupė ir (ar) projekto administracija.

20. Slėnyje vykdomiems projektams sudaromos partnerystės sutartys, kuriose konkrečiai nustatomos pareiškėjo ir partnerių (jeigu pareiškėjas turi partnerių) funkcijos, apibrėžiamos projekto veiklos ir vaidmuo, naudojantis projekto rezultatais.


21. Programą įgyvendinančių pavienių projektų stebėseną pagal šiame apraše pateiktus rodiklius atlieka viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra, viešoji įstaiga Lietuvos verslo paramos agentūra, paramos fondas Europos socialinio fondo agentūra, Švietimo ir mokslo ministerija, Ūkio ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija ir Aplinkos ministerija.

22. Projektų, susijusių su pastatų statyba ir rekonstravimu, pareiškėjai yra juridiniai asmenys, panaudos teise valdantys Slėnio teritorijoje esančią valstybės žemę. Taip pat pareiškėjais gali būti juridiniai asmenys, patikėjimo arba nuosavybės teise valdantys rekonstruojamus pastatus.

 

XI. Programos ĮGYVENDINIMO priežiūrA

 

23. Švietimo ir mokslo ministro ir ūkio ministro įsakymu suformuojama Slėnio taryba, kuri atlieka Programos įgyvendinimo koordinavimo funkciją (3 pav.):

23.1. nagrinėja Programos įgyvendinimą, rengia ataskaitas Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai;

23.2. vertina pasiektą pažangą įgyvendinant Programą;

23.3. prireikus svarsto Programos pakeitimų būtinumą ir teikia pasiūlymus Švietimo ir mokslo ministerijai ir Ūkio ministerijai.

 

3 pav. Programos įgyvendinimo schema

 


XII. Programos komunikacijos (viešinimo) planas

 

24. Už Programos įgyvendinimo ir Slėnio veiklos viešinimą įvairiais lygiais atsakingos asociacija „Santaros slėnis“, Švietimo ir mokslo ministerija ir Ūkio ministerija (Slėnio veiklos pristatymas valstybės lygiu), už atskirų Programos priemonių įgyvendinimą atsakingi tų priemonių (jas sudarančių projektų) vykdytojai (pranešimai visuomenei apie Slėnio veiklą, internetinis puslapis, informaciniai leidiniai, spaudos pranešimai, informacinė vaizdo medžiaga, veiklos pristatymas konferencijose ir kt.). Pagrindinės numatomos viešinimo priemonės:

24.1. informacinės medžiagos rengimas;

24.2. informacijos viešinimo internete organizavimas;

24.3. informavimas ir viešinimas televizijos laidose;

24.4. informavimas ir viešinimas radijo laidose;

24.5. informavimas ir viešinimas spaudoje;

24.6. leidinių leidyba ir platinimas;

24.7. konferencijos;

24.8. kiti renginiai.

 

XIII. Programos rizikos valdymo planas

 

25. Programos priemonių vykdytojai ir asociacija „Santaros slėnis“ detaliai įvertina Programos priemones sudarančių pavienių projektų riziką (6 lentelė) kasmet, skaičiuojant nuo Programos įgyvendinimo pradžios.

 

6 lentelė. Programos įgyvendinimo rizikos vertinimas

 

Eil.Nr.

Rizikos tipas

Rizikos aprašymas

Rizikos mažinimo priemonės

1.

Investicijų ir jų finansavimo rizika

 

 

1.1.

Investicijų vertės didėjimas

investicijų vertė įgyvendinant projektą gali būti didesnė už numatytą pagal skaičiavimus

potencialių tiekėjų ir rangovų apklausa, jų komercinių pasiūlymų analizė

1.2.

Mažesnė už numatytą finansinio projekto nauda

daromos investicijos gali atnešti mažesnę finansinę naudą už pateiktą projekto prielaidose ir rezultatuose

panašių projektų patirties analizė, detalus ekonominis-finansinis projekto pagrindimas

2.

Ekonominė rizika – ekonominių prielaidų ir rezultatų netikslumas

vertinant projekto naudą, gali būti parinktos netikslios prielaidos, kurios iškreipia rezultatus

pasirinktos metodikos pagrindimas, prielaidų pagrįstumo kokybės vertinimas, variantų analizės parengimas darant skirtingas ekonomines prielaidas

3.

Techninė-technologinė rizika

 

 

3.1.

Investicijų kokybė

tiekėjai gali pateikti prastos kokybės įrangą

patikimų tiekėjų parinkimas, garantiniai reikalavimai tiekimo sutartyse, sutarčių ir įrangos draudimas

3.2.

Vėlavimas

projekto įgyvendinimo plane numatyta įvairi veikla dėl įvairių priežasčių gali vėluoti

sutartyse numatytos sankcijos, realus ir pagrįstas darbų planas (pasiliekant rezervą nenumatytiems atvejams)

4.

Kita rizika – organizacinė

pasikeičia vadovas, atsakingas už Programos įgyvendinimą, arba suserga kitas komandos narys

užduočių paskirstymas įgyvendinimo komandai taip, kad komandos nariai galėtų vienas kitą pakeisti

 

 

XIV. Programos lėšų panaudojimo planas

 

26. Programos priemones atitinkančių pavienių projektų lėšų panaudojimo planas (7 lentelė) parengtas remiantis preliminariomis sąmatomis, projektiniais pasiūlymais ir ekspertiniais vertinimais.

 

7 lentelė. Programos lėšų naudojimo planas

 

Priemonės

Preliminarus lėšų poreikis, tūkst. litų

2009 metais

2010 metais

2011 metais

2012 metais

2013 metais

1.1. Suprojektuoti ir pastatyti Jungtinio gyvybės mokslų centro mokslinių laboratorijų pastatą

3 500

35 620

35 920

32 460

 

1.2. Įsigyti Jungtinio gyvybės mokslų centro laboratorijų įrangą

9 000

11 335

10 000

1 465

 

2.1. Suprojektuoti ir pastatyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) pastatą

7 455

15 180

11 318

3 592

 

2.2. Įsigyti Jungtinio inovatyvios medicinos centro (išskyrus Vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą) atviros prieigos laboratorijų įrangą

2 723

6 166

8 158

2 353

 

2.3. Suprojektuoti, pastatyti ir įrengti, aprūpinti aparatūra Atviros prieigos vaizdinimo ir branduolinės medicinos tyrimų centrą

1 000

11 900

1 000

 

 

2.4. Rekonstruoti ir įrengti Biologinių išteklių centro, Biomodelių ir ikiklinikinių tyrimų centro patalpas

4 000

400

400

500

 

3.1. Pastatyti Gamtos tyrimų centro mokslinių laboratorijų sekciją (ant esamų pamatų Vilniaus universiteto Ekologijos instituto pastate)

 

 

6 000

 

 

3.2. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Eksperimentinės akvariuminės pastatą (Vilnius,
Verkių g. 98)

 

5 000

 

 

 

3.3. Rekonstruoti Gamtos tyrimų centro Geologijos ir geografijos skyriaus patalpas

 

 

 

3 000

 

3.4. Įsigyti Jungtinio gamtos tyrimų centro laboratorijų įrangą

 

4 075

3 075

2 275

1 275

4.1. Įsigyti mokslinių tyrimų įrangą Informacinių technologijų atviros prieigos centrui

 

 

4 000

2 000

 

5.1. Įrengti IKT ir BIO technologijų parkų ir įmonių „plyno lauko“ investicijų teritorijos inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas

6 000

6 000

 

 

 

5.2. Pastatyti ir įrengti IKT verslo inkubatorių ir technologijų centrą

 

9 000

14 000

22 000

 

5.3. Pastatyti ir įrengti IKT klasterio MTEP ir mokymo centrą (su duomenų centru)

 

8 000

21 000

31 000

 

5.4. Pastatyti ir įrengti BIO technologijų parko verslo inkubatoriaus 1 ir 2 sekcijas

 

7 000

7 000

4 000

 

6.1. Perkelti Vilniaus universiteto Medicinos fakultetą, Gamtos mokslų fakultetą ir atitinkamus studentų bendrabučius į Slėnį

 

5 000

28 000

30 000

38 315

7. Koordinuoti Slėnio plėtrą, užtikrinti mokslo ir verslo bendradarbiavimą

759

900

731

610

 

Iš viso

34 437

125 576

150 602

135 255

39 590

 

 

Pastaba. Šioje lentelėje pateikti priemonių numeriai atitinka 3 lentelėje nurodytus projekto numerius.

 

––––––––––––––––––––

 

 

 

 

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 949, 2010-06-21, Žin., 2010, Nr. 81-4244 (2010-07-10)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1263 "DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) "SANTARA" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1712, 2010-12-01, Žin., 2010, Nr. 142-7296 (2010-12-04)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2008 M. LAPKRIČIO 24 D. NUTARIMO NR. 1263 "DĖL INTEGRUOTO MOKSLO, STUDIJŲ IR VERSLO CENTRO (SLĖNIO) "SANTARA" PLĖTROS PROGRAMOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo Vilija Tamaliūnienė (2010-12-07)

                  vitama@lrs.lt