Suvestinė redakcija nuo 2003-05-01 iki 2006-02-10

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 51-1635, i. k. 0991010ISTAIII-1191

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PATVIRTINIMO
Į S T A T Y M A S

1999 m. gegužės 20 d. Nr. VIII-1191

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimas

Patvirtinti Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutą (pridedamas).

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

1999 m. gegužės 20 d.

įstatymu Nr.VIII-1191

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS KARIUOMENĖS DRAUSMĖS
S T A T U T A S

 

I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I SKYRIUS

KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PASKIRTIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Kariuomenės drausmės statuto paskirtis

Kariuomenės drausmės statuto (toliau – Statuto) paskirtis:

1) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra karių drausmės pažeidimai;

2) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas;

3) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti;

4) nustatyti karių drausmės pažeidimų tyrimo tvarką;

5) nustatyti drausmines nuobaudas už karių drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką;

6) nustatyti skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką.

 

2 straipsnis. Kariuomenės drausmės statuto pagrindinės sąvokos

1. Karių drausmė – įstatymų, kariuomenės statutų ir kitų teisės aktų laikymasis, sąžiningas ir tinkamas tarnybos pareigų ir vadų (viršininkų) įsakymų vykdymas.

2. Kario drausminė atsakomybė – pareiga už padarytą drausmės pažeidimą atsakyti atliekant skirtą drausminę nuobaudą.

3. Drausminė nuobauda – atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam karių drausmės pažeidimą.

4. Neteisėtas įsakymas – vado (viršininko) įsakymas, verčiantis karį sulaužyti kario priesaiką, pažeisti įstatymus, pripažintus tarptautinės teisės principus bei normas, taip pat įsakymas, verčiantis asmenis tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

5. Aiškiai neteisėtas įsakymas – vado (viršininko) įsakymas, verčiantis karį atlikti veiką, už kurią numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 

3 straipsnis. Karių drausminės atsakomybės pagrindai

1. Kariui gali būti skirta drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta įstatymų, statutų ir kitų teisės aktų bei vadų (viršininkų) įsakymų, galiojusių drausmės pažeidimo metu.

2. Drausminės nuobaudos skiriamos tik šio statuto nustatyta tvarka.

3. Už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda.

4. Karių patraukimas drausminėn atsakomybėn nuo baudžiamosios arba administracinės atsakomybės neatleidžia.

5. Už baudžiamojo įstatymo numatytą veiką karys traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Baudžiamojo ir Baudžiamojo proceso kodeksų nustatyta tvarka.

6. Karys, padaręs administracinį teisės pažeidimą, už kurį Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta drausminė atsakomybė, atsako pagal šį statutą. Už kitus administracinės teisės pažeidimus karys traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais Administracinių teisės pažeidimų kodekso nustatyta tvarka.

 

II SKYRIUS

KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO GALIOJIMAS

 

4 straipsnis. Kariuomenės drausmės statuto galiojimas laiko atžvilgiu

1. Karys, padaręs drausmės pažeidimą, atsako pagal Statutą, galiojusį pažeidimo metu. Drausmės pažeidimo padarymo laikas yra veikimo ar neveikimo laikas arba pasekmių atsiradimo laikas.

2. Įstatymas, panaikinantis arba sušvelninantis atsakomybę už karių drausmės pažeidimus, turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas kariams, padariusiems drausmės pažeidimų iki tokio įstatymo įsigaliojimo.

3. Įstatymas, nustatantis arba sugriežtinantis atsakomybę už karių drausmės pažeidimus, grįžtamosios galios neturi.

 

5 straipsnis. Kariuomenės drausmės statuto galiojimas vietos atžvilgiu

Visi Lietuvos Respublikos kariai už karių drausmės pažeidimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, atsako pagal šį statutą, jei tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip.

 

III SKYRIUS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMO IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS

 

6 straipsnis. Karių drausmės pažeidimas

1. Karių drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta veika (veikimas ar neveikimas), pažeidžianti karių drausmę, už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

2. Šiurkštus karių drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai.

3. Karių drausmės pažeidimais laikomi ir Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyti pažeidimai, už kuriuos nustatyta drausminė atsakomybė.

 

7 straipsnis. Tyčinis karių drausmės pažeidimas

Karių drausmės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas karys suprato, kad savo veikimu arba neveikimu pažeidė karių drausmę, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti.

 

8 straipsnis. Karių drausmės pažeidimas dėl neatsargumo

Karių drausmės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs karys numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali pažeisti karių drausmę ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali atsirasti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

 

9 straipsnis. Karių drausminės atsakomybės subjektai

1. Drausminėn atsakomybėn traukiami kariai, atliekantys privalomąją (pradinę ar aktyviajame rezerve), profesinę arba savanorių karo tarnybą.

2. Kariai savanoriai, pagal vado (viršininko) įsakymą atvykę į tarnybos vietą, tiesiogiai vykdydami jiems pavestą užduotį, dalyvaudami pratybose ir mokymuose, drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pat tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, atsižvelgiant į turimą kario laipsnį. Kitais atvejais kariai savanoriai drausminėn atsakomybėn traukiami tokia pat tvarka kaip ir atsargos kariai.

3. Atsargos arba dimisijos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tik tais atvejais, kai karių drausmės pažeidimus padaro dėvėdami kario uniformą arba kai pažeidžia Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme jiems nustatytus apribojimus.

 

10 straipsnis. Būtinoji gintis

1. Karys turi teisę į būtinąją gintį. Šią teisę jis gali įgyvendinti nepaisydamas to, ar yra galimybė išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas.

2. Būtinoji gintis yra kario veiksmai, padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neperžengiant būtinosios ginties ribų.

 

11 straipsnis. Būtinosios ginties ribų peržengimas ir atsakomybė

1. Būtinosios ginties ribų peržengimas yra aiškus gynybos neatitikimas kėsinimosi pobūdžio ir pavojingumo.

2. Būtinosios ginties ribų peržengimu nelaikomas veikimas, kurio metu besikėsinančiajam padarytas lengvas sveikatos sutrikdymas arba materialinė žala.

3. Karių drausminės atsakomybės neužtraukia toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba kai ginamasi nuo įsibrovimo į būstą ar karinę teritoriją.

4. Karių drausminės atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiajam padaryta žala dėl neatsargumo.

 

12 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

1. Karys pagal šį statutą neatsako už veiksmus, padarytus esant būtinajam reikalingumui, t. y. siekiant pašalinti pavojų, gresiantį sau, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir jeigu padaryta žala yra mažesnė negu išvengtoji.

2. Būtinojo reikalingumo nuostatos netaikomos tiems kariams, kurie patys sukėlė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pavojų arba pagal kario statusą iš jų galima buvo reikalauti užkirsti kelią tokiam pavojui kilti.

3. Būtinojo reikalingumo nėra, kai siekiama išsaugoti savo gyvybę ar sveikatą kitų žmonių gyvybės ar sveikatos sąskaita.

4. Būtinojo reikalingumo nėra, kai karys, atlikdamas savo pareigas, privalo veikti padidėjusio pavojaus sąlygomis.

 

13 straipsnis. Įsakymo vykdymas ir atsakomybė

1. Karys neatsako už žalą, padarytą tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.

2. Jeigu karys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui).

3. Karys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, karių drausminėn atsakomybėn netraukiamas.

 

IV SKYRIUS

VADŲ (VIRŠININKŲ) PAREIGOS IR TEISĖS KARIŲ DRAUSMEI UŽTIKRINTI IR ŠIŲ TEISIŲ BEI PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO TVARKA

 

14 straipsnis. Vado (viršininko) pareiga užtikrinti karių drausmę

1. Kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai tiksliai ir sąmoningai laikytųsi karių drausmės.

2. Vadas (viršininkas), sužinojęs apie daromą ar padarytą karių drausmės pažeidimą, turi imtis visų įstatymuose, kituose teisės aktuose, kariuomenės statutuose ir vadų (viršininkų) įsakymuose numatytų priemonių, kad būtų nustatytas drausmės pažeidimo įvykis, kalti dėl jo padarymo asmenys ir užkirstas kelias žalingoms pasekmėms atsirasti.

 

15 straipsnis. Vado (viršininko) teisės karių drausmei užtikrinti

1. Vado (viršininko) teisės karių drausmei užtikrinti yra šios:

1) reikalauti iš karių, pažeidžiančių karių drausmę, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus, kai panaudotos įtikinimo priemonės, šio statuto numatytais atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;

2) sulaikyti karius, įtariamus padarius drausmės pažeidimų;

3) šio statuto nustatyta tvarka skirti drausmines nuobaudas;

4) skirti šiame statute nustatytas kitas poveikio priemones;

5) nušalinti nuo pareigų karius, įtariamus padarius karių drausmės pažeidimų;

6) tikrinti karių ir kitų asmenų, kurie yra karinėje teritorijoje, į ją atvyksta ar iš jos išvyksta, dokumentus, bagažą, karines ar jų asmenines transporto priemones ir transporto priemonių dokumentus;

7) stabdyti karinio transporto priemones, tikrinti karinio transporto priemonių vairuotojų ir juos lydinčių asmenų, transporto priemonių bei krovinių dokumentus;

8) nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo karius, neturinčius teisės vairuoti transporto priemones;

9) įtarus, kad karys yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar toksinių medžiagų ar paveiktas vaistų, naudoti teisės aktų numatytas priemones apsvaigimui nustatyti arba pristatyti juos medicininiam patikrinimui;

10) atlikti Baudžiamojo proceso kodekso nustatytus procesinius veiksmus.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises vadas įgyvendina tiesiogiai pats, duodamas įsakymus kariams, taip pat pasitelkdamas karo policiją.

3. Vado (viršininko) teisėti reikalavimai privalomi vykdyti visiems jam pavaldiems kariams, taip pat ir kitiems kariams, esantiems šio vado (viršininko) vadovaujamo karinio vieneto teritorijoje arba kitoje teritorijoje, kurioje jis turi vadovavimo teises.

4. Vadas (viršininkas), viršijęs jam suteiktas teises, atsako įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka.

5. Karo policininkų teises karių drausmei užtikrinti nustato Karo policijos įstatymas.

 

16 straipsnis. Kario sulaikymas

1. Kario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma kario laisvė siekiant užkirsti kelią karių drausmės pažeidimui, apsaugoti karį nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams, taip pat užtikrinti, kad drausmės pažeidimas būtų laiku ištirtas.

2. Karys sulaikomas esant šiems pagrindams:

1) užkluptas darant arba įtariamas padaręs nusikalstamą veiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

 

2) atsisakęs vykdyti teisėtą vado (viršininko) reikalavimą nutraukti drausmės pažeidimą;

3) padaręs karių drausmės pažeidimą paskelbus karo arba nepaprastąją padėtį ar kovinio budėjimo metu;

4) padaręs karių drausmės pažeidimą, susijusį su kėsinimusi į kariuomenės sargybų saugomą objektą (turtą);

5) yra apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

6) elgiasi agresyviai ir savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams, jų turtui;

7) neturi dokumentų, įrodančių jo asmenybę ir buvimo už karinio vieneto ribų teisėtumą (kario liudijimo, išleidžiamojo lapelio, komandiruotės ar atostogų liudijimo).

3. Sulaikytasis karys nedelsiant pristatomas į jo karinį vienetą. Jei karys sulaikomas ne jo karinio vieneto dislokavimo vietoje, jis perduodamas karo policijai arba pristatomas į artimiausią karinį vienetą.

4. Pristatytas į karinį vienetą sulaikytasis karys yra perduodamas karinio vieneto budėtojui. Šis surašo sulaikymo protokolą, nedelsdamas praneša sulaikytojo kario karinio vieneto vadui (viršininkui), taip pat imasi kitų neatidėliotinų priemonių drausmės pažeidimui ištirti ar kariui apsaugoti nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams.

5. Sulaikytasis karys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje arba karinio vieneto (įgulos) areštinėje, bet atskirai nuo karių, kuriems paskirta pataisos arešto drausminė nuobauda.

6. Karys sulaikomas, iki išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.

7. Kario sulaikymas nėra drausminė nuobauda.

8. Sulaikyti kareivius, seržantus, puskarininkius ir jaunesniuosius karininkus turi teisę kiekvienas karys, turintis karininko laipsnį, o vyresniuosius karininkus – vyresnieji karininkai.

9. Sulaikytiesiems kariams turi būti užtikrintos jų teisės ir teisėti interesai bei sveikatos apsauga.

 

17 straipsnis. Kitos poveikio priemonės ir jų skyrimo ypatybės

1. Kitos poveikio priemonės yra vado (viršininko) taikomos poveikio priemonės, ugdančios karių atsakomybę, įgūdžius ir valią. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui galimybę auklėti ir mokyti karius laikytis drausmės bei nepriekaištingai atlikti pareigas.

2. Kitos poveikio priemonės yra šios:

1) įspėjimas;

2) papildomi kovinio rengimo pratimai.

3. Kitos poveikio priemonės skiriamos žodžiu, jos nėra drausminės nuobaudos, todėl apie jų paskyrimą bei atlikimą įrašai karių asmens bylose ir tarnybos lapuose nedaromi.

 

18 straipsnis. Įspėjimas

Įspėjimas yra vado (viršininko) arba laipsniu viršesnio kario nurodymas žemesnio laipsnio kariui jo daromų klaidų ir būtinumo pasitaisyti.

 

19 straipsnis. Papildomi kovinio rengimo pratimai

1. Papildomi kovinio rengimo pratimai yra poveikio priemonė, vado (viršininko) skiriama kariams, neįgijusiems pagal kovinio rengimo programą būtinų įgūdžių.

2. Papildomus kovinio rengimo pratimus skiria skyrininkai ir viršesni vadai (viršininkai) jiems pavaldiems kariams.

3. Papildomi kovinio rengimo pratimai nustatomi iki 4 valandų per dieną ir atliekami laisvu nuo tarnybos laiku, iki karys išmoks nustatytą pratimą.

4. Papildomus kovinio rengimo pratimus, atitinkančius kovinio rengimo programą, nustato vadas (viršininkas), skyręs šią poveikio priemonę.

5. Karininkams papildomi kovinio rengimo pratimai neskiriami.

 

20 straipsnis. Kario nušalinimas nuo pareigų

1. Karys, įtariamas karių drausmės pažeidimu, vado (viršininko) įsakymu gali būti nušalintas nuo pareigų.

2. Karį nušalinti nuo pareigų turi teisę tas vadas (viršininkas), kuriam pagal šį statutą suteikta teisė kariui skirti drausminę nuobaudą.

3. Nušalintas nuo pareigų profesinės karo tarnybos karys gali būti perkeltas į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

4. Nušalinimas nuo pareigų taikomas iki drausmės pažeidimo ištyrimo ir 2 savaites po jo.

 

21 straipsnis.       Specialiųjų priemonių ir šaunamųjų ginklų panaudojimas karių drausmei užtikrinti

1. Vadas (viršininkas) panaudoja arba įsako panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus ne tik prieš karius, bet ir prieš kitus asmenis, kurie aktyviais veiksmais trukdo užtikrinti karių drausmę šio statuto 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais. Prieš karius ir kitus asmenis vadas (viršininkas) panaudoja arba įsako panaudoti specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus tik tada, kai nėra galimybės pasitelkti karo policijos, kai kiti galimi būdai ir priemonės yra panaudotos arba kai dėl laiko stygiaus ar situacijos jų panaudoti neįmanoma.

2. Specialiosios priemonės ir šaunamieji ginklai naudojami atsižvelgiant į drausmės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir konkrečias aplinkybes bei situaciją. Naudodamas specialiąsias priemones ar šaunamąjį ginklą, vadas (viršininkas) arba jo įsakymu įgalioti kariai privalo siekti išvengti sunkių pasekmių.

3. Prieš panaudojant specialiąsias priemones ar šaunamuosius ginklus, asmenys, prieš kuriuos jie bus panaudojami, turi būti įspėjami, išskyrus atvejus, kai vadas (viršininkas) arba kariai akivaizdžiai užpuolami arba kyla tiesioginis pavojus kito asmens gyvybei ar sveikatai.

4. Draudžiama naudoti specialiąsias priemones prieš mažamečius, nėščias moteris ir moteris su mažamečiais vaikais, invalidus, turinčius aiškių invalidumo požymių, išskyrus atvejus, kai užpuola jie patys.

5. Šaunamąjį ginklą draudžiama naudoti žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, taip pat prieš asmenis, turinčius su savimi mažamečių vaikų, prieš moteris ir nepilnamečius, invalidus, turinčius aiškių invalidumo požymių, išskyrus atvejus, kai minėti asmenys užpuola patys arba priešinasi ginklu.

 

22 straipsnis. Šaunamųjų ginklų panaudojimo sąlygos

1. Vadas (viršininkas) gali panaudoti arba įsako panaudoti šaunamąjį ginklą šiais atvejais:

1) ginkluotam užpuolimui atremti;

2) atremti pasikėsinimui į karių gyvybę ar sveikatą, taip pat užpuolimui, kai siekiama iš karių atimti šaunamuosius ginklus;

3) atremti kario užpuolimui, kai siekiama atimti jam patikėtą turtą, priemones ir tarnybos dokumentus, jeigu kitaip užpuolimo atremti neįmanoma;

4) apginti kitiems asmenims nuo užpuolimo, kai gresia pavojus jų sveikatai ar gyvybei;

5) sulaikant karį, darantį Baudžiamojo kodekso numatytą nusikalstamą veiką, jeigu kitaip kario sulaikyti neįmanoma;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

 

6) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, šiurkščiai pažeidžiančių tvarką karinėse teritorijose, atvejais.

2. Apie šaunamojo ginklo panaudojimo faktą ir pasekmes nedelsiant pranešama tiesioginiam vadui (viršininkui), karo policijai ir prokurorui, o jei šaunamasis ginklas panaudotas ne karinėje teritorijoje ir ne kariniame transporte – taip pat ir teritoriniam policijos komisariatui.

 

23 straipsnis. Specialiosios priemonės ir jų panaudojimas karių drausmei užtikrinti

1. Vadas (viršininkas) karių drausmei užtikrinti panaudoja arba įsako panaudoti šias specialiąsias priemones:

1) gumines lazdas;

2) kovinių imtynių veiksmus;

3) antrankius ir surišimo priemones.

2. Guminė lazda arba kovinių imtynių veiksmai gali būti panaudoti:

1) šio statuto 22 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;

2) sulaikant karį, pažeidžiantį karių drausmę, jeigu jis neklauso vado (viršininko) reikalavimų ar priešinasi jam.

3. Antrankiai ir surišimo priemonės gali būti panaudotos:

1) šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais;

2) lydint sulaikytąjį;

3) kai karys savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams.

 

V SKYRIUS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ TYRIMO TVARKA

 

24 straipsnis. Drausmės pažeidimų tyrimo paskirtis

Drausmės pažeidimų tyrimo paskirtis:

1) visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti karių drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sąlygas bei nustatyti kaltus asmenis;

2) užtikrinti, kad už drausmės pažeidimus atsakytų tik juos padarę asmenys;

3) nustatyti drausmės stiprinimo ir drausmės pažeidimų prevencijos priemones.

 

25 straipsnis. Pareiga atlikti drausmės pažeidimo tyrimą

1. Vadas (viršininkas), sužinojęs apie padarytą drausmės pažeidimą, nedelsdamas privalo pradėti jo tyrimą ir asmeniškai už jį atsako.

2. Drausmės pažeidimo tyrimo metu nustačius nusikalstamos veikos požymius, vadas (viršininkas) nedelsdamas privalo imtis Baudžiamojo proceso kodekso numatytų priemonių nusikalstamos veikos įvykiui ir jį padariusiems asmenims nustatyti bei apie įvykį ir priemones, kurių imtasi įvykiui tirti, informuoti karo policiją, suteikiant jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

 

3. Vadas (viršininkas), pažeidęs drausmės pažeidimų tyrimo tvarką, atsako šio statuto nustatyta tvarka.

 

26 straipsnis. Drausmės pažeidimų tyrimas

1. Šio statuto II dalies II skyriuje nurodytų nešiurkščių drausmės pažeidimų tyrimas laikomas baigtu, kai visos pažeidimo aplinkybės yra akivaizdžios bei neginčijamos ir yra gautas drausmės pažeidimą padariusio kario raštiškas paaiškinimas.

2. Kitais šio straipsnio 1 dalyje nenurodytais atvejais dėl drausmės pažeidimo yra atliekamas tarnybinis patikrinimas.

 

27 straipsnis. Tarnybinis patikrinimas

1. Tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo įsakymu skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas.

2. Tarnybinį patikrinimą atlieka vado (viršininko) įsakymu tam įgaliotas karininkas.

3. Karininko padaryto drausmės pažeidimo tarnybinį patikrinimą atlieka to paties ar aukštesnio laipsnio karininkas.

4. Tarnybiniam patikrinimui dėl šiurkščių drausmės pažeidimų atlikti gali būti sudarytos laikinosios komisijos iš įvairių karinių vienetų karininkų.

5. Tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų (jūrų kapitonų) ir generolų (admirolų) padarytų drausmės pažeidimų krašto apsaugos ministro įsakymu atlieka Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius.

6. Krašto apsaugos ministras generaliniam inspektoriui gali pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kiekvieno laipsnio kario padaryto drausmės pažeidimo.

 

28 straipsnis. Karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, teisės ir pareigos

1. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, turi teisę:

1) nuvykti į drausmės pažeidimo įvykio vietą ir atlikti jos apžiūrą. Įvykio vietos apžiūros metu galima sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;

2) apklausti drausmės pažeidimo įvykio dalyvius ir liudytojus;

3) gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), raštiškus paaiškinimus bei pasitelkti specialistus, reikalingus patikrinimui atlikti;

4) apklausti karinių vienetų vadus (viršininkus) dėl atskirų tiriamo drausmės pažeidimo aplinkybių.

2. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo:

1) visapusiškai, nuodugniai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimo aplinkybes;

2) tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;

3) nedelsdamas informuoti vadą (viršininką), paskyrusį tarnybinį patikrinimą, apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos ar administracinės teisės pažeidimo požymių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

 

4) saugoti valstybės ir tarnybines paslaptis, taip pat konfidencialias žinias apie asmenis, kurias sužinojo patikrinimo metu.

3. Karininkui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jei:

1) jis yra tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyvis;

2) jis yra tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyvio giminaitis;

3) jis yra pavaldus tikrinamo drausmės pažeidimo įvykio dalyviui;

4) yra kitų aplinkybių, dėl kurių tikrintojas gali būti neobjektyvus.

4. Jei yra šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų aplinkybių, karininkas, paskirtas atlikti tarnybinį patikrinimą, nedelsdamas apie tai praneša vadui (viršininkui), paskyrusiam patikrinimą. Iki vadas (viršininkas) priims sprendimą dėl tikrintojo nušalinimo, patikrinimas tęsiamas.

5. Karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimą ir pažeidęs drausmės pažeidimų tyrimo tvarką, atsako pagal šį statutą.

 

29 straipsnis. Drausmės pažeidimo įvykio dalyviai, jų teisės

Drausmės pažeidimo įvykio dalyviai yra asmenys, dalyvavę padarant tikrinamąjį drausmės pažeidimą, atlikę veiksmus ar atsakingi už juos, taip pat asmenys, prieš kuriuos buvo nukreiptas drausmės pažeidimas. Jie turi teises:

1) teikti paaiškinimus, prašymus bei įrodymus;

2) pareikšti motyvuotą prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo;

3) susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga;

4) šio statuto nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimą, veiksmus, taip pat ir tarnybinio patikrinimo rezultatus.

 

30 straipsnis. Aplinkybės, nustatomos tarnybinio patikrinimo metu

Tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės:

1) drausmės pažeidimo įvykio laikas, vieta;

2) drausmės pažeidimo įvykio dalyviai ir jų veiksmai;

3) drausmės pažeidimo liudytojai;

4) kalti dėl drausmės pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai;

5) duomenys, apibūdinantys pažeidėją;

6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

7) drausmės pažeidimo sąlygos ir priežastys;

8) drausmės pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis.

 

31 straipsnis. Liudytojas

Drausmės pažeidimo liudytojas yra kiekvienas asmuo, kuriam yra žinomos kokios nors drausmės pažeidimo padarymo aplinkybės.

 

32 straipsnis. Įrodymai

Drausmės pažeidimo įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padarytas drausmės pažeidimas, dėl jo padarymo kaltas asmuo, taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės drausmės pažeidimui nustatyti.

 

33 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo išvada

1. Baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo, surašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma jos surašymo vieta ir laikas.Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašo patikrinimą atlikęs karininkas.

3. Tarnybinio patikrinimo išvada kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduodama patikrinimą skyrusiam vadui (viršininkui).

4. Tarnybinio patikrinimo išvada susideda iš aprašomosios, rezoliucinės ir rekomendacinės dalių.

5. Tarnybinio patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje išdėstoma:

1) drausmės pažeidimo esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės;

2) įrodymai, patvirtinantys drausmės pažeidimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;

3) drausmės pažeidėjo paaiškinimai, jo nurodomi apsigynimo argumentai ir jų patikrinimo rezultatai;

4) drausmės pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

6. Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje išdėstoma:

1) duomenys, apibūdinantys drausmės pažeidėją (vardas, pavardė, kario laipsnis, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);

2) Statuto arba Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsnis, numatantis padarytą drausmės pažeidimą.

7. Tarnybinio patikrinimo rekomendacinėje dalyje išdėstoma:

1) siūloma skirti drausminė nuobauda;

2) siūlomos prevencinės priemonės drausmės pažeidimo sąlygoms ir priežastims pašalinti.

 

34 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo įvertinimas ir įgyvendinimas

1. Tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone.

2. Įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas):

1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą ir skiria drausminę nuobaudą bei įgyvendina prevencines priemones;

2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;

3) tyrimo metu nenustačius drausmės pažeidimo, tarnybinį patikrinimą nutraukia.

 

35 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai

1. Tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo turi būti atliktas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) sužinojo apie drausmės pažeidimą, o tarnybinis patikrinimas dėl šiurkštaus karių drausmės pažeidimo – ne vėliau kaip per mėnesį.

2. Tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų, arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui.

3. Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, vadas (viršininkas) nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo pavedimo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui dienos.

 

36 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo kontrolė

1. Tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja vadas (viršininkas), paskyręs tarnybinį patikrinimą. Vadas (viršininkas):

1) nustato tarnybinio patikrinimo laiką, o prireikus jį pratęsia;

2) atsiradus šio statuto 28 straipsnio 3 dalyje nustatytoms aplinkybėms, sprendžia klausimą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo;

3) duoda karininkui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, nurodymus dėl pradinių tarnybinio patikrinimo ribų ir masto;

4) įvertina tarnybinį patikrinimą.

2. Vadų (viršininkų) veiksmus karių drausmės pažeidimų tyrimo metu kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius. Jis gali duoti nurodymus pašalinti drausmės pažeidimų tyrimo trūkumus.

3. Generalinio inspektoriaus atliekamus drausmės pažeidimų tyrimus kontroliuoja krašto apsaugos ministras.

 

VI SKYRIUS

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS

 

37 straipsnis. Drausminės nuobaudos paskirtis

Drausminės nuobaudos paskirtis yra:

1) auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų;

2) nubausti karį, padariusį karių drausmės pažeidimą.

 

38 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

1. Kariui, padariusiam karių drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) ūkiniai darbai;

3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos;

4) pataisos areštas;

5) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;

6) kario laipsnio pažeminimas;

7) atleidimas iš pareigų;

8) atleidimas iš tarnybos.

2. Atsargos kariui, padariusiam karių drausmės pažeidimą, skiriamos šios nuobaudos:

1) papeikimas;

2) teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas;

3) atsargos kario laipsnio pažeminimas.

3. Dimisijos kariui, padariusiam karių drausmės pažeidimą, skiriama drausminė nuobauda – teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas.

 

39 straipsnis. Papeikimas

Papeikimas yra švelniausia drausminė nuobauda, kuria neigiamai įvertinama kario veika.

 

40 straipsnis. Ūkiniai darbai

1. Ūkiniai darbai yra vado (viršininko) įpareigojimas kariui už padarytą drausmės pažeidimą neatlygintinai atlikti karinio vieneto reikmėms būtinus darbus.

2. Ūkiniai darbai nustatomi iki 14 dienų ir atliekami ne ilgiau kaip 4 valandas per dieną laisvu nuo tarnybos laiku karinio vieneto teritorijoje. Ūkinių darbų laiką nustato vadas (viršininkas), skirdamas šią drausminę nuobaudą.

3. Ūkinius darbus, nereikalaujančius specialaus parengimo, parenka vadas (viršininkas), skyręs šią drausminę nuobaudą, arba jo įgaliotas asmuo.

4. Ūkiniai darbai karininkams ir profesinės karo tarnybos seržantams bei puskarininkiams neskiriami.

 

41 straipsnis. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos

1. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos yra laisvės suvaržymas teritorinėmis karinio vieneto ribomis, taip pat uždraudimas lankyti tam tikras nustatytas vietas arba renginius karinio vieneto teritorijoje.

2. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos nustatomas iki 50 parų.

3. Uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos laiką nustato vadas (viršininkas), skirdamas šią drausminę nuobaudą.

4. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos profesinės karo tarnybos kariams skiriamas tik nustatant uždraustas lankyti vietas arba renginius karinėje teritorijoje.

 

42 straipsnis. Pataisos areštas

1. Pataisos areštas yra laisvės suvaržymas, atliekamas karinio vieneto (įgulos) areštinėje. Jis atliekamas tik griežto izoliavimo sąlygomis.

2. Pataisos areštas nustatomas iki 10 parų.

3. Pataisos arešto laikas į tarnybos laiką neįskaitomas.

4. Pataisos areštas neskiriamas kariams moterims ir karininkams.

 

43 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo sumažinimas

1. Tarnybinio atlyginimo sumažinimas yra drausminė nuobauda, skiriama už šiurkštų drausmės pažeidimą, įspėjanti, kad kario padaryta veika nevisiškai atitinka turimą kario laipsnį ir einamas pareigas.

2. Tarnybinis atlyginimas gali būti sumažintas ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams.

3. Tarnybinio atlyginimo sumažinimo dydžio ir jo mokėjimo termino šio statuto straipsniai, nustatantys atsakomybę už konkrečius drausmės pažeidimus, nenurodo. Tarnybinio atlyginimo sumažinimo dydį ir jo mokėjimo terminą nustato vadas (viršininkas), skirdamas drausminę nuobaudą.

 

44 straipsnis. Kario laipsnio pažeminimas

1. Kario laipsnio pažeminimas yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su jo laipsniu.

2. Kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu.

3. Karys, kurio laipsnis pažemintas, gali būti perkeltas į žemesnį laipsnį atitinkančias pareigas.

 

45 straipsnis. Atleidimas iš pareigų

1. Atleidimas iš pareigų yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su jo pareigomis.

2. Atleistas iš pareigų karys yra skiriamas į kitas, paprastai žemesnes pareigas.

 

46 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos

1. Atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą, nesuderinamą su tikrąja karo tarnyba.

2. Atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos ar kario savanorio tarnybos sutartis.

 

VII SKYRIUS

DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO IR VYKDYMO TVARKA

 

47 straipsnis. Bendrieji nuobaudų už karių drausmės pažeidimus skyrimo reikalavimai

1. Vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria įsakymu, vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis.

2. Skirdamas drausminę nuobaudą už administracinius teisės pažeidimus, vadas (viršininkas) vadovaujasi Administracinių teisės pažeidimų kodekso straipsniu, numatančiu karių drausminę atsakomybę, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis. Už administracinį teisės pažeidimą skiriama viena iš šio statuto I dalies VI skyriuje nustatytų drausminių nuobaudų, kuri parenkama atsižvelgus į šio straipsnio 5 dalyje nurodytas aplinkybes.

3. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra šio statuto nustatyta tvarka atliktas drausmės pažeidimo tyrimas.

4. Jeigu vadas (viršininkas) nustatė, kad jam pavaldus karys padarė drausmės pažeidimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, nei jam suteikta teisė skirti, jis drausmės pažeidimo tyrimo duomenis ir išvadą perduoda viršesniam vadui (viršininkui), kad šis skirtų drausminę nuobaudą.

5. Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į:

1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį;

2) kaltės formą;

3) pažeidėjo asmenybę;

4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

6. Drausminė nuobauda neskiriama, jei nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo 1 metai.

7. Vadas (viršininkas), skirdamas uždraudimą išeiti iš tarnybos vietos ar pataisos areštą, gali nuspręsti drausminės nuobaudos nevykdyti su sąlyga, jeigu karys per 3 mėnesius nepadarys naujo drausmės pažeidimo. Kariui per 3 mėnesius padarius naują drausmės pažeidimą, vykdoma drausminė nuobauda už naują pažeidimą ir sąlyginė nuobauda.

 

48 straipsnis. Atsakomybę už karių drausmės pažeidimą lengvinančios aplinkybės

Atsakomybę už karių drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

2) kaltininkas užkirto kelią žalingoms drausmės pažeidimo pasekmėms, savo noru ištaisė padarytą žalą;

3) karių drausmės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo.

 

49 straipsnis. Atsakomybę už karių drausmės pažeidimą sunkinančios aplinkybės

Atsakomybę už karių drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) karių drausmės pažeidimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu;

2) drausmės pažeidimas padarytas kovinio budėjimo metu;

3) drausmės pažeidimas padarytas paskelbus aukštesnes kovinės parengties pakopas;

4) karių drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti;

5) panašus karių drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai;

6) karių drausmės pažeidimas padarytas grupės karių;

7) karių drausmės pažeidimas padarytas girto ar apsvaigusio nuo narkotinių ar toksinių medžiagų kario;

8) drausmės pažeidimas padarytas duodant ar vykdant aiškiai neteisėtą įsakymą.

 

50 straipsnis.       Drausminės nuobaudos skyrimas padarius kelis karių drausmės pažeidimus

1. Kai karys padaro du ar daugiau karių drausmės pažeidimų, vadas (viršininkas) skiria drausminę nuobaudą už kiekvieną drausmės pažeidimą atskirai.

2. Vienu metu skiriant drausmines nuobaudas už du ar daugiau karių drausmės pažeidimų, drausminių nuobaudų – pataisos arešto ir uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos - trukmė negali viršyti Statuto šioms drausminėms nuobaudoms nustatytos maksimalios trukmės.

 

51 straipsnis. Vadų (viršininkų) teisės skirti drausmines nuobaudas

1. Drausmines nuobaudas įsakymu pagal šį statutą skiria kuopos vadas ir viršesni vadai (viršininkai) jiems pavaldiems kariams.

2. Viršesnis vadas (viršininkas) gali skirti drausmines nuobaudas, kurias skirti turi teisę jaunesnis vadas.

 

52 straipsnis. Kuopos vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Kuopos vadas kareiviams, seržantams ir puskarininkiams skiria:

1) papeikimą;

2) ūkinius darbus;

3) uždraudimą išeiti iš tarnybos vietos iki 15 parų.

 

53 straipsnis. Bataliono vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Bataliono vadas skiria:

1) uždraudimą išeiti iš tarnybos vietos iki 30 parų;

2) papeikimą jaunesniesiems karininkams.

 

54 straipsnis.       Pulko vado arba atskirojo bataliono vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Pulko vadas arba atskirojo bataliono vadas skiria:

1) uždraudimą išeiti iš tarnybos vietos iki 50 parų;

2) pataisos areštą iki 10 parų;

3) tarnybinio atlyginimo sumažinimą kareiviams, seržantams, puskarininkiams ir jaunesniesiems karininkams;

4) papeikimą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turintiems karininkams.

 

55 straipsnis.       Brigados vado arba karinės apygardos vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Brigados vadas arba karinės apygardos vadas skiria:

1) kario laipsnio pažeminimą kareiviams ir seržantams;

2) tarnybinio atlyginimo sumažinimą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turintiems karininkams;

3) papeikimą pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintiems karininkams.

 

56 straipsnis.       Reguliariųjų pajėgų rūšių vadų arba savanorių pajėgų vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Reguliariųjų arba savanorių pajėgų vadas skiria:

1) kario laipsnio pažeminimą puskarininkiams;

2) tarnybinio atlyginimo sumažinimą pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintiems karininkams;

3)  papeikimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams.

 

57 straipsnis. Kariuomenės vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Kariuomenės vadas skiria:

1) tarnybinio atlyginimo sumažinimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams;

2) papeikimą generolams (admirolams).

 

58 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisės skirti drausmines nuobaudas

Krašto apsaugos ministras skiria:

1) papeikimą atsargos kariams;

2) teisės iškilmingomis progomis dėvėti kario uniformą atėmimą atsargos arba dimisijos kariams;

3) atsargos kario laipsnio pažeminimą atsargos kariams;

4) tarnybinio atlyginimo sumažinimą generolams (admirolams);

5) kario laipsnio pažeminimą kariams, turintiems laipsnius iki pulkininko leitenanto ( komandoro) imtinai;

6) atleidimą iš pareigų, išskyrus kariuomenės vadą ir jo pavaduotoją – lauko pajėgų vadą;

7) atleidimą iš tarnybos, išskyrus kariuomenės vadą ir jo pavaduotoją – lauko pajėgų vadą.

 

59 straipsnis.       Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado teisės skirti drausmines nuobaudas

Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas skiria:

1) kario laipsnio pažeminimą pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams);

2) atleidimą iš pareigų kariuomenės vadui ir jo pavaduotojui – lauko pajėgų vadui.

 

60 straipsnis. Kitų vadų (viršininkų) teisės skirti drausmines nuobaudas

Šiame statute nenurodyti karinių vienetų vadai (viršininkai), einantys to paties kario laipsnio pareigas kaip ir nurodyti karinių vienetų vadai, turi tokias pat teises skirti drausmines nuobaudas.

 

61 straipsnis. Drausminių nuobaudų vykdymas

1. Apie paskirtą drausminę nuobaudą kariui asmeniškai paskelbia vadas ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos paskyrimo.

2. Draudžiama skelbti apie vadui (viršininkui) paskirtą drausminę nuobaudą jo pavaldinių akivaizdoje.

3. Drausminė nuobauda pradedama vykdyti po jos paskelbimo. Drausminės nuobaudos paskelbimas ir vykdymas gali būti atidėtas tik dėl tarnybinio būtinumo arba nubaustojo ligos.

4. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo.

 

62 straipsnis. Drausminių nuobaudų galiojimas

1. Drausminė nuobauda įsigalioja nuo jos paskelbimo nubaustam kariui momento.

2. Drausminė nuobauda laikoma galiojančia, kol ji nepanaikinta arba nepasibaigė jos galiojimo laikas. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:

1) papeikimas – metus;

2) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos, pataisos areštas ir tarnybinio atlyginimo sumažinimas – drausminės nuobaudos atlikimo laiką;

3) kario laipsnio (atsargos kario laipsnio) pažeminimas – iki šios nuobaudos panaikinimo ir turėto kario laipsnio (atsargos kario laipsnio) grąžinimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka;

4) atsargos arba dimisijos kariams teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas – iki šios nuobaudos panaikinimo.

3. Drausminės nuobaudos galiojimas baigiasi anksčiau, negu numatyta šio straipsnio 2 dalyje, jeigu panaikinama atsakomybė už veiką, už kurią drausminė nuobauda skirta.

4. Paskirtą drausminę nuobaudą panaikinti arba pakeisti lengvesne gali ją paskyręs arba viršesnis vadas (viršininkas). Drausminė nuobauda panaikinama arba pakeičiama lengvesne šiais atvejais:

1) jei nustatyta, kad drausminė nuobauda yra per griežta;

2) jei karys pasitaiso ir ilgiau taikyti drausminę nuobaudą netikslinga.

5. Drausminę nuobaudą sugriežtinti gali vado (viršininko), paskyrusio drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas), neviršydamas šio statuto nustatytos sankcijos už drausmės pažeidimą, jei nustato, kad buvo paskirta per švelni drausminė nuobauda.

6. Drausminės nuobaudos galiojimo metu karys neskatinamas ir neapdovanojamas.

7. Drausminė nuobauda, paskirta pažeidžiant Kariuomenės drausmės statuto nustatytą tvarką, laikoma negaliojančia, o ją paskyręs vadas (viršininkas) atsako pagal šį statutą. Kariuomenės drausmės statuto pažeidimą skiriant drausminę nuobaudą nustato viršesnis vadas (viršininkas) arba Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius, atlikus tarnybinį patikrinimą.

8. Drausminių nuobaudų apskaita atliekama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

 

VIII SKYRIUS

SKUNDŲ PADAVIMO IR NAGRINĖJIMO TVARKA

 

63 straipsnis. Karių teisė skųstis

1. Karys turi teisę skųstis, kai yra pažeistos įstatymo bei kitų teisės aktų jam garantuotos teisės arba kai jam duodamas akivaizdžiai neteisėtas įsakymas.

2. Skųstis leidžiama tik dėl savęs. Draudžiama duoti kolektyvinius skundus, kviesti susirinkimus skundams svarstyti arba rašyti. Nepasirašytas ar kolektyvinis skundas netiriamas.

3. Šis statutas nustato karių skundų padavimo ir jų nagrinėjimo tvarką krašto apsaugos sistemoje. Į kitas institucijas karys turi teisę kreiptis bendrais pagrindais.

 

64 straipsnis. Skundų padavimo formos

1. Skundžiamasi raštu arba žodžiu.

2. Bataliono vadu ar viršesniu už jį vadu (viršininku) skundžiamasi tik raštu.

3. Skundai paduodami pagal karių pavaldumą arba tiesiogiai Krašto apsaugos ministerijos generaliniam inspektoriui.

4. Skundžiamasi per inspekcines apžiūras, apklausas arba jų nelaukiant.

 

65 straipsnis. Skundo padavimas pagal karių pavaldumą

1. Skundai pagal karių pavaldumą paduodami per tiesioginį vadą (viršininką). Jei skundžiamasi tiesioginio vado (viršininko) veiksmais, skundas pateikiamas skundžiamo vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui).

2. Karys, nesutinkąs su sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą vadui (viršininkui), kuriam tiesiogiai pavaldus sprendimą priėmęs vadas (viršininkas).

 

66 straipsnis. Skundo padavimas generaliniam inspektoriui

1. Visi kariai turi teisę, nesilaikydami skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos, tiesiogiai kreiptis į generalinį inspektorių šia tvarka:

1) skundai paduodami raštu arba žodžiu. Rašytiniai skundai siunčiami paštu, faksu arba įteikiami generalinio inspektoriaus patikrinimų (inspektavimų) metu. Žodžiu į generalinį inspektorių kreipiamasi patikrinimų (inspektavimų) metu, telefonu arba pas jį atvykus. Nedarbo ar švenčių dienomis bei nedarbo valandomis skundą įrašo autoatsakiklis. Visiems kariams turi būti sudarytos sąlygos kreiptis tarnybiniu telefonu arba faksu;

2) dienos tarnybos, sargybos ar kovinio budėjimo metu į generalinį inspektorių kreipiamasi tik gavus tiesioginio vado (pradedant nuo kuopos vado ir jam tolygių pareigų) arba sargybos (pamainos) viršininko leidimą, nenurodant kreipimosi turinio ir priežasties;

3) vadams (viršininkams) draudžiama trukdyti pavaldiems kariams kreiptis į generalinį inspektorių.

2. Karys, nesutinkąs su generalinio inspektoriaus sprendimu, priimtu dėl jo skundo, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui.

67 straipsnis. Skunde išdėstytų aplinkybių tyrimas

Skunde išdėstytos aplinkybės kaip ir drausmės pažeidimai tiriamos tarnybinio patikrinimo forma.

 

68 straipsnis. Skundo padavimo ir nagrinėjimo terminai

1. Skundas paduodamas ne vėliau kaip per mėnesį nuo skundžiamo įvykio dienos. Šis terminas gali būti pratęstas, jei jis buvo praleistas dėl ligos ar tarnybinio būtinumo.

2. Skundas turi būti išnagrinėtas per mėnesį nuo jo gavimo dienos, o papildomo tyrimo bei patikrinimo nereikalingas skundas – ne vėliau kaip per 15 darbo dienų. Kai skundui išnagrinėti reikia patikrinimo, papildomos medžiagos arba kitokių priemonių, jo nagrinėjimo terminą išimties atveju iki pusės metų gali pratęsti krašto apsaugos ministras.

3. Apie skundo nagrinėjimo metu gautus rezultatus raštu pranešama kariui, padavusiam skundą. Jei per mėnesį nuo skundo padavimo dienos karys negauna atsakymo į savo skundą ar pranešimo apie skundo nagrinėjimo termino pratęsimą, jis įgyja teisę pateikti skundą vado (viršininko), kuriam skundas buvo pateiktas, tiesioginiam viršininkui (vadui).

 

69 straipsnis. Apribojimai paduoti ir nagrinėti skundus

1. Vadams (viršininkams) draudžiama trukdyti pavaldiems kariams teikti skundus, taip pat draudžiama persekioti už skundo pateikimą.

2. Vadams (viršininkams) draudžiama persiųsti nagrinėti skundą vadui (viršininkui), kurio veiksmai yra skundžiami.

3. Kariams draudžiama skunduose žeminti kitų orumą, skleisti žinomai melagingus prasimanymus arba žinomai melagingus pranešimus.

4. Kariai, pažeidę skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką, traukiami drausminėn atsakomybėn šio statuto nustatyta tvarka.

 

70 straipsnis. Skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarkos kontrolė

1. Skundų padavimo ir nagrinėjimo tvarką kontroliuoja Krašto apsaugos ministerijos generalinis inspektorius.

2. Generalinio inspektoriaus nagrinėjamų skundų tvarką kontroliuoja krašto apsaugos ministras.

3. Skundų apskaita atliekama krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka.

 

II DALIS

KARIŲ DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

 

I SKYRIUS

ŠIURKŠTŪS KARIŲ DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

 

71 straipsnis.       Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas

Už Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos.

 

72 straipsnis.       Buvimas tarnybos metu neblaivaus arba apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų

Jei privalomosios karo tarnybos karys tarnybos metu yra neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų, jam skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos.

 

73 straipsnis. Sąmoningas neteisingų žinių apie save pateikimas arba žinių nuslėpimas

1. Už sąmoningą neteisingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų vykdymui ar galinčių būti interesų konflikto priežastimi, pateikimą arba žinių nuslėpimą krašto apsaugos sistemoje nustatyto turinio anketoje privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

74 straipsnis.       Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas

1. Už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančius arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančius teisės pažeidimus, kuriais griaunamas pasitikėjimas kariuomene, kaip valstybės ginkluotos gynybos institucija, arba nesuderinamus su kario statusu, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

75 straipsnis. Tarnybinės informacijos atskleidimas

1. Už tarnybinės informacijos ar kitų neskelbtinų žinių atskleidimą pažeidžiant teisės aktų nustatytą tvarką privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

76 straipsnis. Neteisėto įsakymo davimas

1. Už neteisėto įsakymo davimą ar vertimą tokį įsakymą vykdyti privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

77 straipsnis. Neteisėto įsakymo vykdymas

1. Už neteisėto įsakymo vykdymą privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

78 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas

1. Už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos arba tyčinį ar dėl aplaidumo neatvykimą į tarnybos vietą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

79 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos simbolių išniekinimas

1. Už krašto apsaugos sistemos simbolių išniekinimą privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

80 straipsnis. Piktnaudžiavimas tarnyba

1. Už tyčinį kario pasinaudojimą tarnybine padėtimi dėl priešingų karo tarnybai interesų privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

81 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

1. Jei privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jam uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

82 straipsnis. Tarnybos įgaliojimų viršijimas

1. Jei privalomosios karo tarnybos karys viršija jam suteiktus tarnybos įgaliojimus, jam uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

83 straipsnis.       Elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimas

1. Už elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių, nustatytų kariuomenės statutuose bei vadų (viršininkų) įsakymuose, pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

84 straipsnis. Kovinio budėjimo taisyklių pažeidimas

1. Už kovinio budėjimo taisyklių pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

85 straipsnis. Klaidingos informacijos pateikimas

1. Už žinomai klaidingos informacijos apie karinio vieneto kovinės parengties ir kovinio rengimo būklę pateikimą viršesniam vadui (viršininkui) privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

86 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos turto praradimas

1. Už ginklų, šaudmenų, sprogmenų, transporto priemonių, karinės technikos ar kitokio krašto apsaugos sistemos turto, patikėto tarnybos reikalams, praradimą dėl neatsargumo, nesant nusikalstamos veikos požymių, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

 

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

87 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos turto sugadinimas ar sunaikinimas

1. Už ginklų, šaudmenų, sprogmenų, transporto priemonių, karinės technikos ar kitokio krašto apsaugos turto sugadinimą ar sunaikinimą, nesant nusikalstamos veikos požymių, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

 

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

88 straipsnis. Vadui (viršininkui) suteiktų teisių karių drausmei užtikrinti viršijimas

1. Už vadui (viršininkui) suteiktų teisių karių drausmei užtikrinti viršijimą sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, atleidžiama iš tarnybos.

 

89 straipsnis. Dokumento praradimas arba sugadinimas

1. Už tarnybinio pažymėjimo ar kito griežtos apskaitos dokumento, kurio turinys nesudaro valstybės ar tarnybinės paslapties, praradimą arba sugadinimą privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

90 straipsnis. Civilio asmens įžeidimas

1. Už civilio asmens garbės arba orumo pažeminimą žodžiu, raštu arba veiksmu privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

91 straipsnis. Pavaldinio arba vado (viršininko) įžeidimas

1. Už garbės arba orumo pažeminimą žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytą pavaldinio ar žemesnio laipsniu kario viršesniam, arba vado (viršininko) pavaldiniui ar viršesnio laipsniu kario žemesniam, bent vienam iš jų vykdant tarnybines pareigas, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

92 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas

1. Už priekabiavimą žodžiu, raštu arba veiksmu, nukreiptą prieš kito asmens seksualinį apsisprendimą ir neliečiamybę, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

93 straipsnis. Melagingo paaiškinimo davimas

1. Už melagingo paaiškinimo dėl drausmės pažeidimo davimą, taip pat vertimą kito kario duoti melagingą paaiškinimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas pataisos areštas iki 10 parų arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

94 straipsnis.       Kariuomenės drausmės statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas

1. Už Kariuomenės drausmės statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimą, padarytą tyčiniais veiksmais, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas pataisos areštas iki 10 parų, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariams skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

II SKYRIUS

KITI KARIŲ DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

 

95 straipsnis. Neteisėtas įėjimas

Už neteisėtą įėjimą (įvažiavimą) į karinę teritoriją, jei tam reikalingas specialus leidimas, arba pažeidžiant nustatytą įėjimo į karinę teritoriją tvarką, privalomosios karo tarnybos kariui, profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui), seržantui ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba skiriamas pataisos areštas iki 7 parų; profesinės karo tarnybos karininkams skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas.

 

96 straipsnis. Karių mandagumo, taip pat viešojo elgesio taisyklių pažeidimas

Už kariuomenės statutuose nustatytų karių mandagumo, taip pat viešojo elgesio taisyklių pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui, profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui), seržantui ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba skiriamas pataisos areštas iki 7 parų; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas.

 

97 straipsnis. Uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas

Už uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą, taip pat neteisėtą apdovanojimų ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimą privalomosios karo tarnybos kariui ir profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) skiriamas papeikimas arba ūkiniai darbai, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba skiriamas pataisos areštas iki 7 parų; profesinės karo tarnybos seržantui ir puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba skiriamas pataisos areštas iki 7 parų; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas.

 

98 straipsnis. Rikiuotės statuto taisyklių pažeidimas

Už rikiuotės statuto taisyklių pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui ir profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) skiriamas papeikimas arba ūkiniai darbai, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos seržantui ir puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas.

 

99 straipsnis. Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimas

Už Valstybinės kalbos įstatymo pažeidimą tarnyboje privalomosios karo tarnybos kariui, profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui), seržantui ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas.

 

100 straipsnis. Higienos reikalavimų nesilaikymas

Už nustatytų kario higienos reikalavimų nesilaikymą ar kliudymą kitiems jų laikytis privalomosios karo tarnybos kariui ir profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) skiriamas papeikimas arba ūkiniai darbai, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos seržantui ir puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas.

 

101 straipsnis. Rūkymas ne tam skirtose vietose

Už rūkymą tarnybos vietoje, kurioje vado (viršininko) įsakymu draudžiama tai daryti, privalomosios karo tarnybos kariui ir profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) skiriamas papeikimas arba ūkiniai darbai arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos seržantui ir puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas.

 

102 straipsnis. Apdovanojimų ir skatinimų tvarkos pažeidimas

Už apdovanojimų ir skatinimų tvarkos pažeidimą profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas.

 

103 straipsnis.     Kariuomenės drausmės statuto numatytas drausmės pažeidimas, padarytas atsargos arba dimisijos kario, dėvinčio kario uniformą, taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytų apribojimų pažeidimas

Už šiame statute numatytą drausmės pažeidimą, padarytą atsargos arba dimisijos kario, dėvinčio kario uniformą, taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme nustatytų apribojimų pažeidimą dimisijos kariui atimama teisė dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis; atsargos kariui skiriamas papeikimas arba atimama teisė dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis, arba pažeminamas atsargos kario laipsnis.

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 16, 22, 25, 28, 86 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymas