Suvestinė redakcija nuo 2012-07-12 iki 2014-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 51-1635, i. k. 0991010ISTAIII-1191

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS
KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PATVIRTINIMO
Į S T A T Y M A S

1999 m. gegužės 20 d. Nr. VIII-1191

Vilnius

 

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto patvirtinimas

Patvirtinti Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statutą (pridedamas).

 

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                                  VALDAS ADAMKUS


 

 

LIETUVOS KARIUOMENĖS DRAUSMĖS
STATUTAS


I DALIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

I SKYRIUS

LIETUVOS KARIUOMENĖS DRAUSMĖS STATUTO PASKIRTIS IR BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Lietuvos kariuomenės drausmės statuto paskirtis

Lietuvos kariuomenės (toliau – kariuomenė) drausmės statuto (toliau – Statutas) paskirtis:

1) stiprinti teisėtumą, auklėti karius, kad jie sąžiningai atliktų pareigas, ginti jų teises ir laisves, sudaryti sąlygas karių drausmės pažeidimų (toliau – drausmės pažeidimai) prevencijai ir karių drausmei stiprinti;

2) tiksliai apibrėžti, kokia veika yra drausmės pažeidimai;

3) nustatyti karių, padariusių drausmės pažeidimų, atsakomybės sąlygas;

4) nustatyti vadų (viršininkų) teises ir pareigas karių drausmei užtikrinti;

5) nustatyti drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką;

6) nustatyti drausmines nuobaudas už drausmės pažeidimus ir šių nuobaudų skyrimo tvarką;

7) nustatyti išankstinę karo tarnybos ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka krašto apsaugos sistemoje tvarką.

 

2 straipsnis. Drausminės atsakomybės pagrindai

1. Kariui gali būti skiriama drausminė nuobauda tik tuo atveju, jeigu jis savo padaryta veika pažeidė įstatymus, statutus, kitus teisės aktus, galiojusius drausmės pažeidimo metu, taip pat vadų (viršininkų) įsakymus ir tokia veika atitiko šiame statute numatytus drausmės pažeidimo sudėties požymius.

2. Už vieną drausmės pažeidimą kariui gali būti paskirta tik viena drausminė nuobauda.

3. Už baudžiamajame įstatyme apibrėžtą veiką karys traukiamas baudžiamojon atsakomybėn Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

4. Karys, padaręs Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse apibrėžtą veiką, traukiamas administracinėn atsakomybėn bendrais pagrindais.

 

II SKYRIUS

STATUTO GALIOJIMAS

 

3 straipsnis. Statuto galiojimo laikas

1. Karys, padaręs drausmės pažeidimą, atsako pagal statutą, galiojusį pažeidimo metu. Drausmės pažeidimo padarymo laikas yra veikimo ar neveikimo laikas arba pasekmių atsiradimo laikas, jeigu karys norėjo, kad pasekmės atsirastų kitu laiku.

2. Įstatymas, panaikinantis arba sušvelninantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas kariams, padariusiems drausmės pažeidimų iki tokio įstatymo įsigaliojimo.

3. Įstatymas, nustatantis arba sugriežtinantis atsakomybę už drausmės pažeidimus, grįžtamosios galios neturi.

 

4 straipsnis. Statuto galiojimo vieta

Visi Lietuvos Respublikos kariai už drausmės pažeidimus, padarytus Lietuvos Respublikos teritorijoje ar užsienyje, atsako pagal šį statutą, jeigu tarptautiniai susitarimai nenustato kitaip.

 

III SKYRIUS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMO IR DRAUSMINĖS ATSAKOMYBĖS SĄLYGOS

 

5 straipsnis. Drausmės pažeidimas

1. Drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šiame statute numatyta drausminė nuobauda.

2. Drausmės pažeidimai skirstomi į šiurkščius drausmės pažeidimus ir kitus drausmės pažeidimus.

3. Šiurkštus drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), kuria padaroma esminė žala krašto apsaugos sistemos institucijoms arba nustatytai karo tarnybos tvarkai ir už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

4. Kitas drausmės pažeidimas yra šiame statute numatyta karių drausmę pažeidžianti veika (veikimas ar neveikimas), už kurią šis statutas numato drausminę nuobaudą.

 

6 straipsnis. Tyčinis drausmės pažeidimas

Drausmės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį darydamas karys suprato, kad savo veikimu arba neveikimu pažeidė karių drausmę ir norėjo taip veikti, numatė žalingas pasekmes ir jų norėjo arba sąmoningai leido joms atsirasti.

 

7 straipsnis. Drausmės pažeidimas dėl neatsargumo

Drausmės pažeidimas laikomas padarytu dėl neatsargumo, jeigu jį padaręs karys numatė, kad jo veikimas arba neveikimas gali pažeisti karių drausmę ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, arba nenumatė, kad gali atsirasti tokios pasekmės, nors turėjo ir galėjo jas numatyti.

 

8 straipsnis. Drausminės atsakomybės subjektai

1. Drausminėn atsakomybėn traukiami profesinės karo tarnybos kariai, kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, privalomosios karo tarnybos kariai (privalomosios pradinės karo tarnybos ir parengtojo rezervo kariai), taip pat kariūnai.

2. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai pagal vado (viršininko) įsakymą atvykę į tarnybos vietą, tiesiogiai vykdydami jiems pavestą užduotį, dalyvaudami karinėse operacijose, pratybose ir mokymuose, drausminėn atsakomybėn traukiami ta pačia tvarka kaip ir profesinės karo tarnybos kariai, atsižvelgiant į turimą kario laipsnį. Kitais atvejais kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai drausminėn atsakomybėn traukiami ta pačia tvarka kaip ir atsargos kariai.

3. Atsargos arba dimisijos kariai drausminėn atsakomybėn traukiami tik tais atvejais, kai drausmės pažeidimus padaro dėvėdami kario uniformą arba kai pažeidžia Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatyme (toliau – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas) jiems nustatytus apribojimus.

 

9 straipsnis. Būtinoji gintis

1. Karys neatsako pagal šį statutą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė šiame statute numatytą drausmės pažeidimą. Būtinoji gintis yra kario veiksmai, padaryti ginant save, kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, neperžengiant būtinosios ginties ribų.

2. Drausminės atsakomybės neužtraukia toks veikimas, kai būtinosios ginties ribos buvo peržengtos dėl didelio sumišimo ar išgąsčio, kurį sukėlė kėsinimasis, arba kai ginamas būstas ar karinė teritorija nuo įsibrovimo.

3. Drausminės atsakomybės neužtraukia būtinosios ginties ribų peržengimas, jeigu besikėsinančiam asmeniui padaryta žala dėl neatsargumo.

 

10 straipsnis. Būtinasis reikalingumas

1. Karys pagal šį statutą neatsako už veiksmus, padarytus esant būtinajam reikalingumui, tai yra siekiant pašalinti pavojų, gresiantį jam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis.

2. Būtinojo reikalingumo nuostatos netaikomos tiems kariams, kurie patys sukėlė šio straipsnio 1 dalyje numatytą pavojų arba pagal kario statusą iš jų buvo galima reikalauti užkirsti kelią tokiam pavojui kilti.

3. Būtinojo reikalingumo nėra, kai karys, atlikdamas savo pareigas, privalo veikti padidėjusio pavojaus sąlygomis.

 

11 straipsnis. Įsakymo vykdymas ir atsakomybė

1. Karys neatsako už žalą, padarytą tinkamai vykdant teisėtą įsakymą.

2. Neteisėtas įsakymas – vado (viršininko) įsakymas, verčiantis karį sulaužyti kario priesaiką, pažeisti įstatymus, pripažintus tarptautinės teisės principus ir normas, taip pat įsakymas, verčiantis asmenis tarnauti kitam asmeniui ar asmenų grupei, išskyrus oficialias pareigas.

3. Jeigu karys suprato, kad jam duotas neteisėtas įsakymas, jis neturi jo vykdyti ir privalo pranešti apie tai aukštesniajam už neteisėtą įsakymą davusįjį vadui (viršininkui). Jeigu nuo kario nepriklausančių aplinkybių to negalima padaryti tuoj pat, tai jis privalo padaryti tokiai galimybei atsiradus.

4. Karys, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą, drausminėn atsakomybėn netraukiamas.

 

IV SKYRIUS

VADŲ (VIRŠININKŲ) PAREIGOS IR TEISĖS UŽTIKRINTI KARIŲ DRAUSMĘ IR ŠIŲ TEISIŲ IR PAREIGŲ ĮGYVENDINIMO TVARKA

 

12 straipsnis. Vado (viršininko) pareiga užtikrinti karių drausmę

1. Kiekvienas vadas (viršininkas) asmeniškai privalo užtikrinti, kad jam pavaldūs kariai laikytųsi karių drausmės ir tarptautinės humanitarinės teisės normų.

2. Vadas (viršininkas), sužinojęs apie daromą ar padarytą karių drausmės ar tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, turi imtis visų įstatymuose, kituose teisės aktuose, kariuomenės statutuose ir vadų (viršininkų) įsakymuose numatytų priemonių, kad būtų nustatytas drausmės pažeidimo įvykis, kalti dėl jo padarymo asmenys ir užkirstas kelias žalingoms pasekmėms atsirasti.

 

 

13 straipsnis. Vado (viršininko) teisės užtikrinti karių drausmę

1. Vado (viršininko) teisės užtikrinti karių drausmę yra šios:

1) reikalauti iš karių, pažeidžiančių karių drausmę, nutraukti neteisėtus veiksmus, o prireikus – įstatymų nustatyta tvarka ir atvejais panaudoti šaunamuosius ginklus ir specialiąsias priemones;

2) šio statuto nustatyta tvarka sulaikyti karius;

3) šio statuto nustatyta tvarka skirti drausmines nuobaudas;

4) skirti šiame statute nustatytas kitas poveikio priemones;

5) teisės aktų nustatyta tvarka nušalinti nuo pareigų karius, įtariamus padarius drausmės pažeidimų;

6) tikrinti karių ir kitų asmenų, kurie yra karinėje teritorijoje, į ją atvyksta ar iš jos išvyksta, dokumentus, bagažą, karines ar kitas transporto priemones ir transporto priemonių dokumentus;

7) stabdyti karinio transporto priemones, tikrinti karinio transporto priemonių vairuotojų ir juos lydinčių asmenų, transporto priemonių ir krovinių dokumentus;

8) nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo karius, neturinčius teisės vairuoti transporto priemonių, taip pat įtarus, kad karys yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

9) įtarus, kad karys yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taikyti teisės aktų nustatytas priemones apsvaigimui ir neblaivumui nustatyti arba pristatyti juos medicininei apžiūrai į sveikatos priežiūros įstaigą, siekiant nustatyti, ar karys yra neblaivus, ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas teises vadas (viršininkas) įgyvendina tiesiogiai pats ar duodamas įsakymus kariams, taip pat pasitelkdamas Karo policiją.

3. Vado (viršininko) teisėti reikalavimai privalomi vykdyti visiems jam pavaldiems kariams, taip pat ir kitiems kariams, esantiems šio vado (viršininko) vadovaujamo karinio vieneto teritorijoje arba kitoje teritorijoje, kurioje jis turi vadovavimo teises.

4. Vadas (viršininkas), viršijęs jam suteiktas teises, atsako įstatymų ir šio statuto nustatyta tvarka.

5. Karo policininkų teises užtikrinti karių drausmę nustato Lietuvos Respublikos karo policijos įstatymas.

 

14 straipsnis. Kario sulaikymas

1. Kario sulaikymas yra veiksmai, kuriais suvaržoma kario laisvė siekiant užkirsti kelią drausmės pažeidimui, apsaugoti karį nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams, taip pat užtikrinti, kad drausmės pažeidimas būtų laiku ištirtas.

2. Karys gali būti sulaikomas, kai yra šie pagrindai:

1) užkluptas darant arba įtariamas padaręs nusikalstamą veiką;

2) atsisakęs vykdyti teisėtą vado (viršininko) reikalavimą nutraukti drausmės pažeidimą;

3) padaręs drausmės pažeidimą paskelbus karo arba nepaprastąją padėtį, kovinio budėjimo ar karinės operacijos metu;

4) padaręs drausmės pažeidimą, susijusį su kėsinimusi į kariuomenės sargybų saugomą objektą (turtą);

5) yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

6) elgiasi agresyviai ir savo pavojingais veiksmais gali padaryti žalą sau ar aplinkiniams, jų turtui;

7) neturi dokumentų, įrodančių jo tapatybę ir buvimo už karinio vieneto ribų teisėtumą (kario liudijimo, išleidžiamojo lapelio, komandiruotės ar atostogų liudijimo).

3. Sulaikytas karys nedelsiant pristatomas į jo karinį vienetą. Jeigu karys sulaikomas ne jo karinio vieneto dislokavimo vietoje, jis perduodamas Karo policijai arba pristatomas į artimiausią karinį vienetą.

4. Pristatytas į karinį vienetą sulaikytas karys perduodamas karinio vieneto budėtojui. Budėtojas surašo sulaikymo protokolą, nedelsdamas praneša sulaikytojo kario karinio vieneto vadui (viršininkui), taip pat imasi kitų neatidėliotinų priemonių drausmės pažeidimui ištirti ar kariui apsaugoti nuo žalos padarymo sau ir aplinkiniams.

5. Sulaikytas karys laikomas specialiai tam pritaikytoje patalpoje.

6. Karys sulaikomas, iki išnyks sulaikymo pagrindas, bet ne ilgiau kaip 24 valandoms.

7. Kario sulaikymas nėra drausminė nuobauda.

8. Sulaikyti kareivius (jūreivius), puskarininkius ir jaunesniuosius karininkus turi teisę kiekvienas karys, turintis karininko laipsnį, o vyresniuosius karininkus – vyresnieji karininkai.

9. Turi būti užtikrintos sulaikytų karių teisės, teisėti interesai ir sveikatos apsauga.

 

15 straipsnis. Kitos poveikio priemonės ir jų skyrimo ypatybės

1. Kitos poveikio priemonės yra vado (viršininko) taikomos poveikio priemonės, ugdančios karių atsakomybę, įgūdžius ir valią. Jų paskirtis – užkirsti kelią galimiems drausmės pažeidimams, suteikti vadui (viršininkui) galimybę auklėti ir mokyti karius laikytis drausmės ir nepriekaištingai atlikti pareigas.

2. Kitos poveikio priemonės yra šios:

1) įspėjimas;

2) papildomi kovinio rengimo pratimai.

3. Įspėjimas yra vado (viršininko) arba laipsniu aukštesnio kario nurodymas žemesnio laipsnio kariui dėl jo daromų klaidų ir būtinumo pasitaisyti.

4. Papildomi kovinio rengimo pratimai yra poveikio priemonė, vado (viršininko) skiriama kariams, neįgijusiems pagal kovinio rengimo programą būtinų įgūdžių. Papildomų kovinio rengimo pratimų atlikimo tvarką ir leistiną maksimalią trukmę tvirtina Lietuvos kariuomenės vadas.

5. Kitos poveikio priemonės skiriamos žodžiu, jos nėra drausminės nuobaudos, todėl apie jų paskyrimą ir atlikimą įrašai karių asmens bylose ir tarnybos lapuose nedaromi.

 

16 straipsnis. Kario nušalinimas nuo pareigų

Karys, įtariamas drausmės pažeidimu, gali būti nušalinamas nuo pareigų Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

 

V SKYRIUS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMŲ IR SKUNDŲ TYRIMO TVARKA

 

17 straipsnis. Drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tikslas

Drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tikslas:

1) visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti drausmės pažeidimus, jų padarymo priežastis ir sąlygas, nustatyti kaltus asmenis;

2) užtikrinti, kad už drausmės pažeidimus atsakytų tik juos padarę asmenys;

3) apginti pažeistas karių teises;

4) nustatyti drausmės stiprinimo ir drausmės pažeidimų prevencijos priemones.

 

18 straipsnis. Drausmės pažeidimų ir skundų tyrimas

1. Tarnybinis patikrinimas privalo būti pradėtas, kai:

1) vadas (viršininkas) gauna informaciją apie kario galimai padarytą drausmės pažeidimą;

2) vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius gauna kario skundą šio statuto I dalies VIII skyriuje nustatyta tvarka.

2. Jeigu drausmės pažeidimo ar skundo tyrimo metu nustatoma nusikalstamos veikos požymių, vadas (viršininkas) nedelsdamas privalo informuoti Karo policiją ir suteikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą.

3. Jeigu drausmės pažeidimo ar skundo tyrimo metu nustatoma administracinio teisės pažeidimo požymių, tyrimo medžiaga perduodama kompetentingiems organams (pareigūnams), įgaliotiems nagrinėti administracinių teisės pažeidimų bylas.

4. Vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius, pažeidę drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką, atsako šio statuto nustatyta tvarka.

 

19 straipsnis. Atvejai, kai tarnybinis patikrinimas neatliekamas

Tarnybinis patikrinimas neatliekamas:

1) dėl drausmės pažeidimų, numatytų šio statuto II dalies II skyriuje, jeigu jie yra akivaizdūs ir neginčijami. Dėl šių pažeidimų sprendimas skirti drausminę nuobaudą priimamas, kai yra drausmės pažeidimą padariusio kario rašytinis paaiškinimas, patvirtinantis drausmės pažeidimo faktą;

2) dėl skundo, kuriame pateiktas kario teisių pažeidimas yra akivaizdus ar neginčijamas.

 

20 straipsnis. Tarnybinis patikrinimas

1. Tarnybinį patikrinimą rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) skiria vadai (viršininkai), kurie šio statuto nustatyta tvarka turi teisę skirti drausmines nuobaudas, pavesdami jį atlikti pavaldžiam karininkui.

2. Krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skiria tarnybinį patikrinimą dėl karšto apsaugos generaliniam inspektoriui adresuoto skundo, pavesdamas jį atlikti pavaldžiam karininkui.

3. Tarnybinį patikrinimą dėl karininko padarytos ar skundžiamos veikos atlieka to paties ar aukštesnio laipsnio karininkas.

4. Išskirtiniais atvejais ne žemesnio kaip pajėgų vado sprendimu tarnybiniam patikrinimui dėl šiurkščių drausmės pažeidimų atlikti gali būti sudarytos laikinosios komisijos. Laikinosios komisijos nariais gali būti karininkai, turintys tokį patį kaip įvykio dalyvio ar aukštesnį kario laipsnį.

5. Tarnybinius patikrinimus dėl pulkininkų (jūrų kapitonų) ir generolų (admirolų) padarytų drausmės pažeidimų ar skundžiamų veikų krašto apsaugos ministro rašytiniu pavedimu (įsakymu, nurodymu ar kt.) atlieka krašto apsaugos generalinis inspektorius.

6. Krašto apsaugos ministras krašto apsaugos generaliniam inspektoriui gali pavesti atlikti tarnybinį patikrinimą dėl kiekvieno laipsnio kario padaryto drausmės pažeidimo ar skundžiamos veikos. Vykdydamas krašto apsaugos ministro pavedimą, krašto apsaugos generalinis inspektorius gali pavesti jam pavaldžiam karininkui atlikti tyrimo veiksmus.

 

21 straipsnis. Karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, teisės ir pareigos

1. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, turi teisę:

1) nuvykti į tiriamo įvykio vietą ir ją apžiūrėti. Įvykio vietos apžiūros metu jis gali sudaryti schemas, fotografuoti, filmuoti;

2) apklausti tiriamo įvykio dalyvius ir liudytojus;

3) gauti duomenis ir dokumentus (jų nuorašus, išrašus), rašytinius paaiškinimus ir pasitelkti specialistus, reikalingus tarnybiniam patikrinimui atlikti;

4) apklausti karinių vienetų vadus (viršininkus) dėl atskirų tiriamo įvykio aplinkybių.

2. Karininkas, atliekantis tarnybinį patikrinimą, privalo:

1) visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti tiriamo įvykio aplinkybes;

2) tiriamo įvykio dalyviams išaiškinti jų teises ir pareigas;

3) tiriamo įvykio dalyviui atsisakius pateikti paaiškinimus, surašyti šį faktą patvirtinančią pažymą, kurią pasirašytinai patvirtina jis ir ne mažiau kaip du asmenys;

4) nedelsdamas informuoti tarnybinį patikrinimą paskyrusį vadą (viršininką) apie patikrinimo metu nustatytą veiką, turinčią nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių;

5) saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis, taip pat konfidencialias apie asmenis žinias, kurias sužinojo tarnybinio patikrinimo metu.

3. Karininkui draudžiama atlikti tarnybinį patikrinimą, jeigu:

1) jis yra tiriamo įvykio dalyvis;

2) jis yra tiriamo įvykio dalyvio sutuoktinis (sugyventinis) arba juos sieja giminystės ar svainystės ryšys;

3) jis yra pavaldus tiriamo įvykio dalyviui;

4) yra kitų aplinkybių, dėl kurių tikrintojas gali būti neobjektyvus.

4. Jeigu yra šio straipsnio 3 dalyje išdėstytų aplinkybių, karininkas, paskirtas atlikti tarnybinį patikrinimą, nedelsdamas apie tai praneša tarnybinį patikrinimą paskyrusiam vadui (viršininkui), o šis priima sprendimą dėl tikrintojo nušalinimo.

5. Karininkas, atlikęs tarnybinį patikrinimą ir pažeidęs drausmės pažeidimų ir skundų tyrimo tvarką, atsako pagal šį statutą.

 

22 straipsnis. Tiriamo įvykio dalyviai, jų teisės

1. Tiriamo įvykio dalyviai yra kariai, įtariami dalyvavę padarant drausmės pažeidimą ar kitą skundžiamą veiką, taip pat asmenys, į kuriuos buvo nukreiptas drausmės pažeidimas ar kitaip pažeistos jų teisės. Jie turi šias teises:

1) teikti paaiškinimus, prašymus ir įrodymus;

2) pateikti tarnybinį patikrinimą paskyrusiam vadui (viršininkui) motyvuotą rašytinį prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo;

3) susipažinti su tarnybinio patikrinimo medžiaga (su įslaptinta informacija asmenys supažindinami Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo, taip pat kitų teisės aktų nustatyta tvarka);

4) šio statuto ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka apskųsti karininko, atliekančio patikrinimą, veiksmus, taip pat ir tarnybinio patikrinimo rezultatus.

2. Gavęs prašymą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo, vadas (viršininkas) nedelsdamas įvertina motyvus ir priima sprendimą tenkinti arba atmesti prašymą. Apie vado (viršininko) sprendimą nedelsiant pranešama prašymą pateikusiam asmeniui.

 

23 straipsnis. Aplinkybės, nustatomos tarnybinio patikrinimo metu

Tarnybinio patikrinimo metu nustatomos šios aplinkybės:

1) tiriamo įvykio laikas, vieta;

2) tiriamo įvykio dalyviai ir jų veiksmai;

3) liudytojai;

4) kalti dėl drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo padarymo asmenys, įrodymai, kaltės forma, veikos tikslai ir motyvai;

5) duomenys, apibūdinantys pažeidėją;

6) pažeidėjo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės;

7) drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo sąlygos ir priežastys;

8) drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo pasekmės, padarytos žalos dydis.

 

24 straipsnis. Liudytojas

1. Liudytojas yra kiekvienas asmuo, kuriam yra žinomos tyrimui svarbios aplinkybės.

2. Liudytoju negali būti asmuo, kuris pagal sveikatos priežiūros įstaigos pažymą arba teismo psichiatro ar teismo mediko išvadą dėl fizinių ar psichinių trūkumų nesugeba teisingai suvokti reikšmingų bylai aplinkybių ir duoti dėl jų parodymų.

 

25 straipsnis. Įrodymai

Įrodymai yra visi faktiniai duomenys, kuriais remiantis nustatoma, ar yra padarytas drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimas, dėl jo padarymo kaltas asmuo, taip pat kitos aplinkybės, turinčios reikšmės drausmės pažeidimui nustatyti ir kario teisėms apginti.

 

26 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo išvada

1. Baigus tarnybinį patikrinimą dėl drausmės pažeidimo ar skundo, rašoma tarnybinio patikrinimo išvada.

2. Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodoma jos rašymo vieta ir laikas. Tarnybinio patikrinimo išvadą pasirašo patikrinimą atlikęs karininkas.

3. Tarnybinio patikrinimo išvada kartu su visa patikrinimo metu surinkta medžiaga perduodama patikrinimą paskyrusiam vadui (viršininkui).

4. Tarnybinio patikrinimo išvadą sudaro aprašomoji, rezoliucinė ir rekomendacinė dalys.

5. Tarnybinio patikrinimo išvados aprašomojoje dalyje išdėstoma:

1) tiriamo įvykio esmė, vieta, laikas, veikos būdai, tikslai, motyvai, pasekmės ir kitos esminės aplinkybės;

2) įrodymai, patvirtinantys arba paneigiantys drausmės ir (ar) karių teisių pažeidimo įvykį ir pažeidėjo kaltumą;

3) kario, įtariamo drausmės pažeidimo ar kitos skundžiamos veikos padarymu, paaiškinimai, jo apsigynimo argumentai ir jų patikrinimo rezultatai;

4) atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės.

6. Tarnybinio patikrinimo išvados rezoliucinėje dalyje išdėstoma:

1) kario, įtariamo drausmės pažeidimo ar kitos skundžiamos veikos padarymu, duomenys (vardas, pavardė, kario laipsnis, tarnybos vieta ir pareigos, turimos nuobaudos ir paskatinimai);

2) šio statuto straipsnis, numatantis padarytą drausmės pažeidimą.

7. Tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinėje dalyje išdėstoma:

1) siūlomas sprendimas, kaip apginti pažeistas kario teises, jeigu toks pažeidimas buvo nustatytas tarnybinio patikrinimo metu;

2) siūloma skirti drausminė nuobauda;

3) siūlomos prevencinės priemonės drausmės pažeidimo sąlygoms ir priežastims pašalinti;

4) siūlymas pranešti Karo policijai apie nustatytus nusikalstamos veikos požymius, pateikti jai visą ikiteisminiam tyrimui atlikti reikalingą medžiagą, jeigu nusikalstamos veikos požymiai buvo nustatyti tarnybinio patikrinimo metu;

5) siūlymas nutraukti tarnybinį patikrinimą, jeigu nėra galimybių nustatyti drausmės pažeidimo faktą ar drausmės pažeidėją arba drausmės pažeidimo faktas ar drausmės pažeidėjas nenustatomas.

 

27 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo įvertinimas ir įgyvendinimas

1. Tarnybinį patikrinimą vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius įvertina vadovaudamasis visapusišku, nuodugniu ir objektyviu visų drausmės pažeidimo aplinkybių nagrinėjimu, įstatymu ir teisine sąmone.

2. Įvertinęs tarnybinį patikrinimą, vadas (viršininkas):

1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą, priima sprendimą apginti pažeistas kario teises, skiria drausminę nuobaudą drausmės pažeidėjui ir įgyvendina prevencines priemones;

2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;

3) nutraukia tarnybinį patikrinimą.

3. Krašto apsaugos generalinis inspektorius, įvertinęs jo paskirtą tarnybinį patikrinimą:

1) patvirtina tarnybinio patikrinimo išvadą ir ją perduoda vadui (viršininkui), turinčiam teisę priimti atitinkamus sprendimus, kad jis įgyvendintų tarnybinio patikrinimo išvados rekomendacinę dalį;

2) grąžina tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadą tyrimui papildyti;

3) nutraukia tarnybinį patikrinimą.

4. Sprendimas apginti pažeistas kario teises, nustatytas tarnybinio patikrinimo metu dėl kario skundo, priimamas šio statuto I dalies VIII skyriuje nustatyta tvarka.

 

28 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo terminai

1. Tarnybinis patikrinimas dėl drausmės pažeidimo ar skundo turi būti atliktas ne vėliau kaip per mėnesį nuo tos dienos, kai vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius rašytiniu pavedimu skyrė tarnybinį patikrinimą arba jį atnaujino, kai yra šio straipsnio 5 dalyje numatyti pagrindai.

2. Tarnybinio patikrinimo dėl kelių drausmės pažeidimų arba kai drausmės pažeidimas yra padarytas grupės karių, taip pat kai būtina gauti iš kitų institucijų ar specialistų patikrinimui atlikti reikalingą informaciją ir ekspertų išvadas terminą, nurodytą šio straipsnio 1 dalyje, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius gali pratęsti, bet ne ilgiau kaip mėnesiui.

3. Kai dėl tarnybinio būtinumo, patikrinimą atliekančio karininko nušalinimo ar ligos tarnybinį patikrinimą atlikti pavedama kitam karininkui, taip pat kai tarnybinio patikrinimo medžiaga ir išvada grąžinama tyrimui papildyti, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius nustato naują terminą. Naujas terminas nustatomas laikantis šio straipsnio 1 dalyje nustatytų ribų ir skaičiuojamas nuo rašytinio įsakymo arba rašytinio nurodymo atlikti tarnybinį patikrinimą kitam karininkui ar grąžinti tarnybinio patikrinimo medžiagą ir išvadas tyrimui papildyti dienos.

4. Kario, įtariamo drausmės pažeidimo padarymu, liga nėra pagrindas sustabdyti tarnybinį patikrinimą. Kai karys, įtariamas drausmės pažeidimo padarymu, dėl sveikatos būklės negali pateikti paaiškinimo ir yra tai patvirtinanti gydančio gydytojo pažyma, tarnybinis patikrinimas sustabdomas, iki išnyks jo sustabdymo priežastis.

5. Kai paaiškėja, kad drausmės pažeidimas turi nusikalstamos veikos požymių, pažeidimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama ikiteisminio tyrimo įstaigai. Jeigu ikiteisminis tyrimas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės arba priimamas išteisinamasis ar apkaltinamasis nuosprendis ir yra pasibaigęs baudžiamasis procesas, tai nuo prokuroro ar teismo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos drausmės pažeidimo tyrimas atnaujinamas ir nustatomas naujas terminas laikantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų terminų.

6. Jeigu tarnybinis patikrinimas buvo pradėtas dėl kario skundo, apie tarnybinio patikrinimo sustabdymą, atnaujinimą ar pratęsimą kariui pranešama raštu.

 

29 straipsnis. Tarnybinio patikrinimo atlikimo kontrolė

1. Tarnybinio patikrinimo eigą kontroliuoja tarnybinį patikrinimą paskyręs vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius. Vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius:

1) nustato tarnybinio patikrinimo laiką, o prireikus jį pratęsia;

2) sprendžia klausimą dėl karininko, atliekančio tarnybinį patikrinimą, nušalinimo, atsiradus šio statuto 21 straipsnio 3 dalyje nustatytų aplinkybių;

3) duoda karininkui, atliekančiam tarnybinį patikrinimą, nurodymus dėl pradinių tarnybinio patikrinimo ribų ir masto;

4) įvertina tarnybinį patikrinimą.

2. Vadų (viršininkų) paskirtus drausmės pažeidimų ir skundų tyrimus kontroliuoja aukštesni vadai (viršininkai) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius, kurie turi teisę duoti nurodymus pašalinti tarnybinio patikrinimo trūkumus.

3. Krašto apsaugos generalinio inspektoriaus atliekamus tarnybinius patikrinimus kontroliuoja krašto apsaugos ministras.

 

VI SKYRIUS

DRAUSMINĖS NUOBAUDOS

 

30 straipsnis. Drausminės nuobaudos paskirtis

1. Drausminė nuobauda yra atsakomybės įgyvendinimo priemonė, skiriama vado (viršininko) įsakymu kariui, padariusiam drausmės pažeidimą.

2. Drausminės nuobaudos paskirtis yra:

1) auklėti ir sulaikyti karius nuo drausmės pažeidimų;

2) nubausti karį, padariusį drausmės pažeidimą.

 

31 straipsnis. Drausminių nuobaudų rūšys

1. Privalomosios karo tarnybos ar profesinės karo tarnybos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) papildomos tarnybos užduotys;

3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos;

4) tarnybinio atlyginimo sumažinimas;

5) kario laipsnio pažeminimas;

6) atleidimas iš tarnybos.

2. Atsargos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas;

3) atsargos kario laipsnio pažeminimas.

3. Dimisijos kariui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriama drausminė nuobauda – teisės dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis atėmimas.

4. Kariūnui, padariusiam drausmės pažeidimą, skiriamos šios drausminės nuobaudos:

1) papeikimas;

2) papildomos tarnybos užduotys;

3) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos;

4) stipendijos sumažinimas;

5) atleidimas iš pareigų;

6) pašalinimas iš karo mokymo įstaigos.

 

32 straipsnis. Papeikimas

Papeikimas yra švelniausia drausminė nuobauda, kuria neigiamai įvertinamas kario padarytas drausmės pažeidimas.

 

33 straipsnis. Papildomos tarnybos užduotys

1. Papildomos tarnybos užduotys yra vado (viršininko) įpareigojimas kariui už padarytą drausmės pažeidimą neatlygintinai atlikti būtinas tarnybos užduotis.

2. Papildomų tarnybos užduočių laiką ir trukmę nustato vadas (viršininkas), skirdamas šią drausminę nuobaudą, bet ne ilgiau kaip 4 valandų laisvu nuo tarnybos laiku karinio vieneto teritorijoje.

3. Papildomas tarnybos užduotis parenka šią drausminę nuobaudą paskyręs vadas (viršininkas) arba jo įgaliotas asmuo.

 

34 straipsnis. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos

1. Uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos yra laisvės suvaržymas teritorinėmis karinio vieneto ribomis, taip pat uždraudimas lankyti tam tikras nustatytas vietas arba renginius karinio vieneto teritorijoje.

2. Uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos iki 30 parų.

3. Uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos laiką nustato vadas (viršininkas), skirdamas šią drausminę nuobaudą.

4. Skiriant šią nuobaudą profesinės karo tarnybos kariams, nustatomos tik karinėje teritorijoje uždraustos lankyti vietos arba renginiai.

 

35 straipsnis. Tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas

1. Tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas yra drausminė nuobauda, skiriama už drausmės pažeidimą, įspėjanti, kad kario padaryta veika nevisiškai atitinka turimą kario laipsnį ir einamas pareigas.

2. Tarnybinis atlyginimas ar stipendija gali būti sumažinti ne daugiau kaip trečdaliu ir ne ilgiau kaip trims mėnesiams. Sumažinus tarnybinį atlyginimą, likusi jo dalis turi būti ne mažesnė kaip viena minimalioji mėnesinė alga, o sumažinus stipendiją, likusi jos dalis turi būti ne mažesnė kaip viena bazinė socialinė išmoka.

3. Tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo dydį ir sumažinto tarnybinio atlyginimo ar stipendijos mokėjimo terminą nustato vadas (viršininkas), skirdamas drausminę nuobaudą.

 

36 straipsnis. Kario laipsnio pažeminimas

1. Kario laipsnio pažeminimas yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

2. Kario laipsnis žeminamas tik vienu laipsniu.

3. Karys, kurio laipsnis pažemintas, gali būti perkeltas į žemesnį laipsnį atitinkančias pareigas.

 

37 straipsnis. Atleidimas iš pareigų

1. Atleidimas iš pareigų yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

2. Atleistas iš pareigų kariūnas yra skiriamas į kitas, paprastai žemesnes, pareigas.

 

38 straipsnis. Atleidimas iš tarnybos

1. Atleidimas iš tarnybos yra drausminė nuobauda, skiriama kariui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

2. Atleidžiant iš tarnybos, nutraukiama profesinės karo tarnybos, kario savanorio ar kito aktyviojo rezervo kario sutartis.

 

39 straipsnis. Pašalinimas iš karo mokymo įstaigos

Pašalinimas iš karo mokymo įstaigos yra drausminė nuobauda, skiriama kariūnui už šiurkštų drausmės pažeidimą.

 

VII SKYRIUS

DRAUSMINIŲ NUOBAUDŲ SKYRIMO IR VYKDYMO TVARKA

 

40 straipsnis. Bendrieji nuobaudų už drausmės pažeidimus skyrimo reikalavimai

1. Vadas (viršininkas) drausminę nuobaudą skiria įsakymu, vadovaudamasis šio statuto straipsniu, numatančiu atsakomybę už padarytą drausmės pažeidimą, ir šio statuto I dalies bendrosiomis nuostatomis.

2. Pagrindas skirti drausminę nuobaudą yra šio statuto nustatyta tvarka atlikto tarnybinio patikrinimo išvada arba pažeidimą padariusio kario rašytinis paaiškinimas, patvirtinantys šiame statute numatyto drausmės pažeidimo faktą.

3. Jeigu vadas (viršininkas) nustatė, kad jam pavaldus karys padarė drausmės pažeidimą, už kurį turi būti skiriama griežtesnė drausminė nuobauda, negu jam suteikta teisė skirti, jis drausmės pažeidimo tyrimo medžiagą ir išvadą perduoda aukštesniajam vadui (viršininkui), kad šis skirtų drausminę nuobaudą.

4. Vadų (viršininkų) sprendimus skirti drausminę nuobaudą kontroliuoja aukštesnysis vadas (viršininkas) ir krašto apsaugos generalinis inspektorius. Aukštesnysis vadas (viršininkas) savo iniciatyva arba krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu:

1) sugriežtina paskirtą drausminę nuobaudą, neviršydamas šio statuto nustatytos sankcijos už padarytą drausmės pažeidimą, jeigu įvertinęs šio straipsnio 7 dalyje nurodytas aplinkybes nusprendžia, kad buvo paskirta aiškiai per švelni drausminė nuobauda. Vadas (viršininkas), skirdamas griežtesnę drausminę nuobaudą, atsižvelgia į kariui paskirtą ir įvykdytą drausminę nuobaudą. Drausminė nuobauda negali būti griežtinama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų;

2) panaikina paskirtą drausminę nuobaudą, jeigu, ištyrus kario skundą, nustatoma, kad drausminė nuobauda paskirta pažeidžiant šio statuto ir kitų įstatymų nustatytus reikalavimus.

5. Tais atvejais, kai šiame statute už tam tikrą drausmės pažeidimą numatyta konkreti drausminė nuobauda nesuteikia vadui (viršininkui) galimybės rinktis iš kelių alternatyvių drausminių nuobaudų arba kai vadas (viršininkas) nustato, kad skirta per griežta drausminė nuobauda, kario vado (viršininko) arba krašto apsaugos generalinio inspektoriaus teikimu, taip pat paties kario prašymu krašto apsaugos ministras ar Lietuvos kariuomenės vadas, atsižvelgdami į šio straipsnio 6 dalyje nurodytas aplinkybes, turi teisę skirti švelnesnę šio statuto 31 straipsnyje numatytą drausminę nuobaudą. Kai krašto apsaugos ministras ar Lietuvos kariuomenės vadas priima sprendimą skirti švelnesnę drausminę nuobaudą, už tą drausmės pažeidimą anksčiau paskirta drausminė nuobauda laikoma netekusia galios, o ta nuobauda apribotos, atimtos ar suvaržytos kario teisės atkuriamos tiek, kiek drausminė nuobauda švelninama. Drausminė nuobauda negali būti sušvelninama, jeigu nuo jos paskyrimo praėjo daugiau negu 30 dienų.

6. Skirdamas drausminę nuobaudą, vadas (viršininkas) atsižvelgia į:

1) padaryto drausmės pažeidimo pobūdį;

2) kaltės formą;

3) pažeidėjo asmenybę;

4) atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

7. Drausminė nuobauda neskiriama, jeigu nuo drausmės pažeidimo padarymo praėjo vieni metai. Jeigu drausmės pažeidimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, drausminė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo drausmės pažeidimo padarymo dienos. Jeigu šio statuto 28 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka tyrimas sustabdytas ir pradėtas baudžiamasis procesas, vienų metų senaties terminas sustabdomas iki to laiko, kol bus baigtas baudžiamasis procesas ir prokuroras ar teismas priims atitinkamą sprendimą, o nuo atitinkamų sprendimų priėmimo dienos, senaties terminas atnaujinamas.

 

41 straipsnis. Atsakomybę už drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės

Atsakomybę už drausmės pažeidimus lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) kaltininkas pats praneša padaręs drausmės pažeidimą;

2) kaltininkas nuoširdžiai gailisi;

3) kaltininkas užkirto kelią žalingoms drausmės pažeidimo pasekmėms, savo noru pašalino padarytą žalą;

4) drausmės pažeidimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti nukentėjusiojo veiksmai;

5) drausmės pažeidimas buvo padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos, jeigu tokia prievarta nepašalina drausminės atsakomybės;

6) drausmės pažeidimas buvo padarytas pažeidžiant būtinojo reikalingumo sąlygas;

7) drausmės pažeidimas buvo padarytas peržengiant būtinosios ginties ribas;

8) kitos lengvinančios aplinkybės, krašto apsaugos ministro ar Lietuvos kariuomenės vado pripažintos svarbiomis.

 

42 straipsnis. Atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės

1. Atsakomybę už drausmės pažeidimus sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) drausmės pažeidimas padarytas karo arba nepaprastosios padėties metu;

2) drausmės pažeidimas padarytas kovinio budėjimo metu;

3) drausmės pažeidimas padarytas paskelbus aukštesnes kovinės parengties pakopas;

4) drausmės pažeidimas buvo tęsiamas, nepaisant reikalavimo jį nutraukti;

5) šiurkštus drausmės pažeidimas per metus padarytas pakartotinai;

6) drausmės pažeidimas padarytas grupės karių;

7) drausmės pažeidimas padarytas neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario.

2. Karių, vairuojančių taktinės ir logistinės paskirties transporto priemones, kurių masė didesnė negu 3 500 kg ar turi daugiau negu 9 sėdimąsias vietas, oro ar vandens transporto priemones, taip pat karių, vykdančių užduotis aplinkoje, veikiamoje pavojingų veiksnių, ar dirbančių su potencialiai pavojingais įrenginiais pagal krašto apsaugos ministro patvirtintą sąrašą, iškvėptame ore, kraujyje ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija tarnybos metu yra 0,2 promilės, visais kitais atvejais tarnybos metu – 0,4 promilės. Viršijus šioje dalyje nustatytą leistiną normą, kariai laikomi neblaiviais.

3. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sunkinančios aplinkybės šio statuto numatytos kaip drausmės pažeidimo požymis, skiriant drausminę nuobaudą į tokias sunkinančias aplinkybes neatsižvelgiama.

 

43 straipsnis. Drausminės nuobaudos skyrimas padarius kelis drausmės pažeidimus

1. Kai karys padaro du ar daugiau drausmės pažeidimų, vadas (viršininkas) skiria drausminę nuobaudą už kiekvieną drausmės pažeidimą atskirai.

2. Vienu metu skiriant drausmines nuobaudas už du ar daugiau drausmės pažeidimų, drausminės nuobaudos – uždraudimo išeiti iš tarnybos vietos – trukmė negali viršyti šio statuto šiai drausminei nuobaudai nustatytos maksimalios trukmės, o drausminių nuobaudų – tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimo – dydis negali viršyti šio statuto šioms drausminėms nuobaudoms nustatytų leistinų sumažinimo dydžių.

 

44 straipsnis. Vadų (viršininkų) teisė skirti drausmines nuobaudas

1. Drausmines nuobaudas įsakymu pagal šį statutą skiria kuopos vadas ir aukštesnieji vadai (viršininkai) jiems pavaldiems kariams.

2. Aukštesnysis vadas (viršininkas) gali skirti drausmines nuobaudas, kurias skirti turi teisę žemesnysis vadas (viršininkas).

 

45 straipsnis. Kuopos vado teisė skirti drausmines nuobaudas

Kuopos vadas kareiviams (jūreiviams) ir puskarininkiams:

1) skiria papeikimą;

2) skiria papildomas tarnybos užduotis;

3) uždraudžia iki 15 parų išeiti iš tarnybos vietos.

 

46 straipsnis. Bataliono vado teisė skirti drausmines nuobaudas

Bataliono vadas:

1) uždraudžia iki 30 parų išeiti iš tarnybos vietos;

2) skiria papeikimą jaunesniesiems karininkams.

 

47 straipsnis. Pulko vado teisė skirti drausmines nuobaudas

Pulko vadas:

1) sumažina tarnybinį atlyginimą kareiviams (jūreiviams), puskarininkiams ir jaunesniesiems karininkams;

2) skiria papeikimą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turintiems karininkams.

 

48 straipsnis. Brigados vado teisė skirti drausmines nuobaudas

Brigados vadas:

1) pažemina kario laipsnį kareiviams (jūreiviams);

2) sumažina tarnybinį atlyginimą majoro (komandoro leitenanto) laipsnį turintiems karininkams;

3) skiria papeikimą pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintiems karininkams.

 

49 straipsnis. Lietuvos karo akademijos viršininko teisė skirti drausmines nuobaudas

1. Lietuvos karo akademijos viršininkas profesinės ir privalomosios karo tarnybos kariams turi teisę skirti tokias drausmines nuobaudas, kokias suteikta teisė skirti brigados vadui.

2. Lietuvos karo akademijos viršininkas kariūnams:

1) skiria papeikimą;

2) skiria papildomas tarnybos užduotis;

3) uždraudžia iki 30 parų išeiti iš tarnybos vietos;

4) sumažina stipendiją;

5) atleidžia iš pareigų;

6) pašalina iš karo mokymo įstaigos.

 

50 straipsnis. Kariuomenės pajėgų rūšių vadų arba savanorių pajėgų vado teisė skirti drausmines nuobaudas

Kariuomenės pajėgų rūšių vadai arba savanorių pajėgų vadas:

1) pažemina kario laipsnį puskarininkiams;

2) sumažina tarnybinį atlyginimą pulkininko leitenanto (komandoro) laipsnį turintiems karininkams;

3) skiria papeikimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams.

 

51 straipsnis. Kariuomenės vado teisė skirti drausmines nuobaudas

Kariuomenės vadas:

1) sumažina tarnybinį atlyginimą pulkininko (jūrų kapitono) laipsnį turintiems karininkams;

2) skiria papeikimą generolams (admirolams);

3) pažemina kario laipsnį jaunesniesiems karininkams.

 

52 straipsnis. Krašto apsaugos ministro teisė skirti drausmines nuobaudas

Krašto apsaugos ministras gali skirti šio statuto 31 straipsnyje nustatytas drausmines nuobaudas visiems šio statuto 8 straipsnyje nustatytiems drausminės atsakomybės subjektams, išskyrus nuobaudą pažeminti kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams) ir nuobaudą atleisti iš tarnybos Lietuvos kariuomenės vadą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2187, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 81-4226 (2012-07-12), i. k. 1121010ISTA0XI-2187

 

53 straipsnis. Respublikos Prezidento – vyriausiojo ginkluotųjų pajėgų vado – teisė skirti drausmines nuobaudas

Respublikos Prezidentas – vyriausiasis ginkluotųjų pajėgų vadas – krašto apsaugos ministro teikimu:

1) pažemina kario laipsnį pulkininkams (jūrų kapitonams) ir generolams (admirolams);

2) Lietuvos Respublikos Seimo pritarimu atleidžia iš tarnybos Lietuvos kariuomenės vadą.

 

54 straipsnis. Kitų vadų (viršininkų) teisė skirti drausmines nuobaudas

1. Šiame statute nenurodyti karinių vienetų vadai (viršininkai), einantys to paties kario laipsnio pareigas, kaip ir šiame statute nurodyti karinių vienetų vadai turi tas pačias teises skirti drausmines nuobaudas.

2. Jungtinio štabo viršininkas turi tas pačias teises skirti drausmines nuobaudas Jungtinio štabo kariams ir jo operaciniam pavaldumui perduotų karinių vienetų kariams kaip ir reguliariųjų pajėgų rūšių vadai.

3. Kitų krašto apsaugos sistemos institucijų vadovai turi tas pačias teises skirti drausmines nuobaudas jiems pavaldiems kariams kaip ir brigados vadas.

 

55 straipsnis. Drausminių nuobaudų vykdymas

1. Su paskirta drausmine nuobauda karys supažindinamas pasirašytinai ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo jos paskyrimo. Jeigu karys atsisako pasirašytinai susipažinti su paskirta drausmine nuobauda, surašoma pažyma, patvirtinanti atsisakymo pasirašyti faktą.

2. Drausminė nuobauda pradedama vykyti po to, kai kariui pranešama apie drausminės nuobaudos paskyrimą. Supažindinimas su paskirta drausmine nuobauda ir jos vykdymas gali būti atidėtas tik dėl tarnybinio būtinumo arba nubausto kario ligos, bet ne ilgiau kaip 60 dienų. Jeigu nubaustas karys į tarnybą neatvyksta dėl ligos ir jam negalima pranešti apie drausminės nuobaudos paskyrimą, drausminė nuobauda pradedama vykdyti ir karys supažindinamas su paskirta drausmine nuobauda ne vėliau kaip kitą darbo dieną jam sugrįžus į tarnybą.

3. Jeigu karys nesutinka su šio statuto nustatyta tvarka paskirta drausmine nuobauda, jis turi teisę apskųsti sprendimą dėl drausminės nuobaudos skyrimo aukštesniajam vadui (viršininkui) arba krašto apsaugos generaliniam inspektoriui. Drausminės nuobaudos apskundimas jos vykdymo nesustabdo.

 

56 straipsnis. Drausminių nuobaudų galiojimas

1. Drausminė nuobauda įsigalioja nuo kario supažindinimo su jos paskyrimu momento.

2. Drausminė nuobauda laikoma galiojančia tol, kol nesibaigė jos galiojimo laikas. Nustatomas toks drausminių nuobaudų galiojimo laikas:

1) papeikimas – vieni metai;

2) uždraudimas išeiti iš tarnybos vietos, papildomos tarnybos užduotys ir tarnybinio atlyginimo ar stipendijos sumažinimas – iki drausminės nuobaudos įvykdymo termino pabaigos;

3) kario laipsnio (atsargos kario laipsnio) pažeminimas – iki turėto kario laipsnio (atsargos kario laipsnio) grąžinimo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

3. Drausminės nuobaudos galiojimas baigiasi anksčiau, negu nustatyta šio straipsnio 2 dalyje, jeigu panaikinama atsakomybė už veiką, už kurią drausminė nuobauda skirta.

4. Paskirtos drausminės nuobaudos galiojimo laiką gali sutrumpinti ją paskyręs arba aukštesnysis vadas (viršininkas), jeigu karys pasitaiso ir ilgiau taikyti drausminę nuobaudą netikslinga.

5. Nepasibaigus drausminės nuobaudos galiojimo terminui, karys neskatinamas ir neapdovanojamas, negali būti paskiriamas į aukštesnes pareigas ir jam negali būti suteikiamas aukštesnis kario laipsnis.

 

VIII SKYRIUS

IŠANKSTINĖ KARO TARNYBOS GINČŲ NAGRINĖJIMO NE TEISME TVARKA KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOJE TVARKA

 

57 straipsnis. Karo tarnybos ginčai

Ginčai dėl nušalinimo nuo pareigų, perkėlimo į kitas pareigas, dėl karių laipsnių, drausminių nuobaudų, kario tarnybos sutarties pratęsimo ir kiti karo tarnybos ginčai pradedami nagrinėti padavus skundą šiame skyriuje nustatyta tvarka.

 

58 straipsnis. Skundų padavimo forma ir turinys

1. Skundai turi būti rašytiniai.

2. Karių skundai paduodami pagal karių pavaldumą arba tiesiogiai krašto apsaugos generaliniam inspektoriui.

3. Karių skundai pagal karių pavaldumą paduodami per tiesioginį vadą (viršininką). Jeigu skundžiamasi tiesioginio vado (viršininko) veiksmais, skundas pateikiamas skundžiamo vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui).

4. Karių skundai krašto apsaugos generaliniam inspektoriui paduodami tiesiogiai, nesilaikant skundo padavimo pagal karių pavaldumą tvarkos.

5. Skundai paduodami asmeniškai, siunčiami paštu arba faksu. Visiems kariams turi būti sudarytos sąlygos paduoti skundą tarnybiniu faksu.

6. Skunde turi būti nurodyta:

1) skundą pateikusio kario laipsnis, vardas, pavardė, pareigos ir adresas;

2) skundo surašymo data ir vieta;

3) vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius, kuriems paduodamas skundas;

4) duomenys apie asmenį, kurio veika skundžiama;

5) konkreti skundžiama veika ar aktas, jos įvykdymo (akto priėmimo) data, nurodant, kokios kario teisės buvo pažeistos;

6) aplinkybės, kuriomis grindžiamas skundas, ir tai patvirtinantys turimi įrodymai, liudytojų duomenys, kitų įrodymų buvimo vieta;

7) kario reikalavimas;

8) pridedami dokumentai.

7. Skundas turi būti kario pasirašytas.

 

59 straipsnis. Skundo padavimo terminas

1. Skundas turi būti paduotas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kai karys sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo pažeistas teises.

2. Šis terminas skundą padavusio kario prašymu gali būti pratęstas, jeigu jis buvo praleistas dėl ligos, tarnybinio būtinumo ar kitų svarbiomis pripažintų aplinkybių.

3. Prašyme pratęsti skundo padavimo terminą, kuris pridedamas prie skundo, turi būti nurodytos termino praleidimo priežastys ir pateikti praleidimo priežastis patvirtinantys įrodymai.

4. Prašymą pratęsti skundo padavimo terminą per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos išnagrinėja vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius ir apie priimtą sprendimą raštu praneša skundą pateikusiam kariui.

 

60 straipsnis. Apribojimai paduoti skundus

1. Skųstis leidžiama tik dėl savęs. Draudžiama duoti kolektyvinius skundus, kviesti į susirinkimus skundų svarstyti arba rašyti. Nepasirašytas ar kolektyvinis skundas netiriamas.

2. Kariams draudžiama skunduose žeminti kitų orumą, skleisti prasimanymus arba melagingus pranešimus.

3. Kariai, pažeidę šiuos apribojimus, traukiami drausminėn atsakomybėn šio statuto nustatyta tvarka.

 

61 straipsnis. Skundo priėmimas

1. Vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius, gavę skundą, priima sprendimą pradėti ar atsisakyti pradėti skundą nagrinėti. Sprendimas atsisakyti pradėti skundą nagrinėti priimamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos ir apie tai raštu pranešama skundą pateikusiam kariui.

2. Jeigu pateiktas skundas neatitinka šio statuto 58 straipsnyje nustatytų reikalavimų, vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos praneša kariui apie nustatytus trūkumus ir nustato terminą trūkumams pašalinti. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai pašalinami, skundas laikomas paduotu patikslinto skundo pateikimo dieną. Jeigu per nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, skundas laikomas nepaduotu ir nenagrinėtinu.

3. Vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius priima sprendimą atsisakyti pradėti skundą nagrinėti, jeigu:

1) skundas paduotas praleidus skundo padavimo terminą, jeigu šis terminas nebuvo pratęstas šio statuto 59 straipsnio nustatyta tvarka;

2) skundas paduotas pažeidžiant šio statuto 60 straipsnyje nustatytus apribojimus;

3) skundas paduotas dėl to paties ginčo dalyko, kuris jau išnagrinėtas, o karys nepateikia naujų duomenų, leidžiančių ginčyti priimtą sprendimą;

4) teismo žinioje yra byla dėl to paties ginčo dalyko;

5) yra teismo sprendimas, priimtas dėl to paties ginčo dalyko;

6) skundas paduotas ne dėl karo tarnybos ginčų.

 

62 straipsnis. Skundo, paduoto pagal karių pavaldumą, nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas

1. Jeigu skunde pateiktas kario teisių pažeidimas yra akivaizdus ar neginčijamas ir nereikalauja papildomo tyrimo, vadas (viršininkas) sprendimą priima ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos ir apie šį sprendimą raštu praneša skundą pateikusiam kariui.

2. Jeigu skundžiamas kario teisių pažeidimas nėra akivaizdus ar neginčijamas ir turi šiame statute nustatyto drausmės pažeidimo požymių, vadas (viršininkas) skiria tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis šio statuto I dalies V skyriuje nustatyta tvarka ir terminais.

3. Vadas (viršininkas), patvirtinęs tarnybinio patikrinimo išvadą dėl kario skundo, sprendimą priima per 10 darbo dienų nuo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dienos ir apie šį sprendimą raštu praneša skundą padavusiam kariui.

4. Vadams (viršininkams) draudžiama trukdyti pavaldiems kariams duoti skundus, taip pat draudžiama persekioti už skundo pateikimą.

5. Vadams (viršininkams) draudžiama persiųsti skundą nagrinėti vadui (viršininkui), kurio veiksmai yra skundžiami.

 

63 straipsnis. Skundo, paduoto krašto apsaugos generaliniam inspektoriui, nagrinėjimas ir sprendimo priėmimas

1. Jeigu skunde pateiktas kario teisių pažeidimas yra akivaizdus ar neginčijamas ir nereikalauja papildomo tyrimo, krašto apsaugos generalinis inspektorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo skundo gavimo dienos priima sprendimą ir apie šį sprendimą raštu praneša skundą pateikusiam kariui, o jį įgyvendinti perduoda vadui (viršininkui), turinčiam teisę priimti atitinkamus sprendimus. Vadas (viršininkas), gavęs krašto apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimą, jį įgyvendina per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos ir apie tai raštu praneša skundą pateikusiam kariui ir krašto apsaugos generaliniam inspektoriui.

2. Jeigu skundžiamas kario teisių pažeidimas nėra akivaizdus ar neginčijamas ir turi šiame statute nustatyto drausmės pažeidimo požymių, krašto apsaugos generalinis inspektorius skiria tarnybinį patikrinimą. Tarnybinis patikrinimas atliekamas vadovaujantis šio statuto I dalies V skyriuje nustatyta tvarka ir terminais.

3. Krašto apsaugos generalinis inspektorius, patvirtinęs tarnybinio patikrinimo išvadą dėl kario skundo, sprendimą priima per 5 darbo dienas nuo tarnybinio patikrinimo išvados patvirtinimo dienos ir apie šį sprendimą raštu praneša skundą padavusiam kariui, o jį įgyvendinti perduoda vadui (viršininkui), turinčiam teisę priimti atitinkamus sprendimus. Vadas (viršininkas), gavęs krašto apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimą, jį įgyvendina per 10 darbo dienų nuo sprendimo gavimo dienos ir apie tai raštu praneša skundą pateikusiam kariui ir krašto apsaugos generaliniam inspektoriui.

4. Krašto apsaugos generaliniam inspektoriui draudžiama persiųsti nagrinėti skundą vadui (viršininkui), kurio veiksmai yra skundžiami.

 

64 straipsnis. Sprendimų rūšys

Vadas (viršininkas) ar krašto apsaugos generalinis inspektorius, išnagrinėję skundą, priima vieną iš šių sprendimų:

1) atmesti skundą kaip nepagrįstą;

2) patenkinti skundą ir pašalinti kario teisių pažeidimą.

 

65 straipsnis. Sprendimų apskundimas

1. Karys, nesutinkantis su vado (viršininko) sprendimu, turi teisę jį apskųsti sprendimą priėmusio vado (viršininko) tiesioginiam vadui (viršininkui) arba krašto apsaugos generaliniam inspektoriui.

2. Karys, nesutinkantis su krašto apsaugos generalinio inspektoriaus sprendimu, turi teisę apskųsti šį sprendimą krašto apsaugos ministrui.

3. Krašto apsaugos ministro priimtas sprendimas gali būti apskųstas administraciniam teismui įstatymų nustatyta tvarka per 20 dienų nuo sprendimo gavimo ar pranešimo apie jį dienos.

 

II DALIS

DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

 

I SKYRIUS

ŠIURKŠTŪS DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

 

66 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimas

Už Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų karių tarnybai taikomų apribojimų pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

67 straipsnis. Neblaivaus ar apsvaigusio nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų kario buvimas tarnyboje arba blaivumo, apsvaigimo ar narkotinių ar psichotropinių medžiagų vartojimo patikrinimo vengimas

Jeigu karys tarnybos metu yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų arba vengia teisės aktų nustatyta tvarka tikrintis, arba atsisako medicininės apžiūros asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kai siekiama nustatyti, ar karys yra blaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, išskyrus atvejus, kai asmuo pats teisės aktų nustatyta tvarka kreipiasi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, kad būtų atlikta medicininė apžiūra, jeigu karys vartojo narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas be gydytojo paskyrimo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos karys už tokią veiką atleidžiamas iš tarnybos; kariūnas už tokią veiką pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

68 straipsnis. Sąmoningas neteisingų žinių apie save pateikimas arba žinių nuslėpimas

Už sąmoningą neteisingų žinių apie save, savo ryšius ir interesus, galinčius turėti reikšmės valstybės paslapčių ir tarnybos paslapčių apsaugai, tarnybos pareigų atlikimui ar galinčių būti interesų konflikto priežastimi, pateikimą arba žinių nuslėpimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

 

69 straipsnis. Kario vardo pažeminimas arba krašto apsaugos sistemos institucijų diskreditavimas

Už tarnybos ar ne tarnybos metu kario vardą žeminančią veiką, kuria akivaizdžiai menkinamas kario autoritetas, arba krašto apsaugos sistemos institucijas diskredituojančią veiką, kuria akivaizdžiai žeminamas karo tarnybos autoritetas, griaunamas pasitikėjimas krašto apsaugos sistema arba ji kompromituojama, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamos papildomos tarnybos užduotys, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis, arba karys atleidžiamas iš tarnybos; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų, arba pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

70 straipsnis. Valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimas

1. Už teisės aktuose nustatytų valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugos reikalavimų pažeidimą, jeigu tokia veika neužtraukia administracinės ar baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

71 straipsnis. Neteisėto įsakymo davimas

1. Už neteisėto įsakymo davimą ir (ar) vertimą tokį įsakymą vykdyti, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

72 straipsnis. Neteisėto įsakymo vykdymas

1. Už neteisėto įsakymo vykdymą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos arba skiriamas papeikimas, arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

73 straipsnis. Savavališkas pasišalinimas ar neatvykimas į tarnybos vietą

1. Už savavališką pasišalinimą iš tarnybos vietos arba tyčinį ar dėl aplaidumo neatvykimą į tarnybos vietą nustatytu laiku, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, trukusią ilgiau kaip vieną tarnybos dieną ar padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

74 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos simbolių išniekinimas

1. Už krašto apsaugos sistemos simbolių išniekinimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

75 straipsnis. Piktnaudžiavimas tarnyba

1. Už tyčinį kario pasinaudojimą tarnybine padėtimi dėl priešingų karo tarnybai interesų, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

76 straipsnis. Tarnybos pareigų neatlikimas

1. Jeigu privalomosios karo tarnybos karys neatlieka savo pareigų arba jas atlieka netinkamai dėl nerūpestingumo ar aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

77 straipsnis. Tarnybos įgaliojimų viršijimas

1. Jeigu privalomosios karo tarnybos karys viršija jam suteiktus tarnybos įgaliojimus ir jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jam skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui už tokią veiką skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

78 straipsnis. Elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių pažeidimas

1. Už elgesio su ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis ir karine technika taisyklių, nustatytų kariuomenės statutuose ir vadų (viršininkų) įsakymuose, pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

79 straipsnis. Kovinio budėjimo taisyklių pažeidimas

1. Už kovinio budėjimo taisyklių pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

80 straipsnis. Tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimas

1. Už tarptautinės humanitarinės teisės normų pažeidimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

81 straipsnis. Klaidingos informacijos pateikimas

1. Už žinomai klaidingos informacijos apie karinio vieneto kovinės parengties ir kovinio rengimo būklę pateikimą aukštesniam vadui (viršininkui) privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

82 straipsnis. Krašto apsaugos turto praradimas

1. Už tarnybos reikalams patikėto ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, transporto priemonės ar kito krašto apsaugos turto praradimą dėl aplaidumo, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

83 straipsnis. Krašto apsaugos turto sugadinimas ar sunaikinimas

1. Už ginklo, šaudmenų, sprogmenų, sprogstamųjų medžiagų, transporto priemonės ar kito krašto apsaugos turto sugadinimą ar sunaikinimą, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

84 straipsnis. Vadui (viršininkui) suteiktos teisės karių drausmei užtikrinti viršijimas

1. Už vadui (viršininkui) suteiktos teisės karių drausmei užtikrinti viršijimą sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, atleidžiama iš tarnybos.

 

85 straipsnis. Dokumento praradimas arba sugadinimas

1. Už tarnybinio pažymėjimo, saugiojo ar apskaitos dokumento, kurio turinys nesudaro valstybės ar tarnybos paslapties, praradimą arba sugadinimą dėl kario kaltės privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

86 straipsnis. Civilio asmens įžeidimas

1. Už civilio asmens garbės arba orumo pažeminimą žodžiu, raštu arba veiksmu privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

87 straipsnis. Pavaldinio arba vado (viršininko) įžeidimas

1. Už garbės arba orumo pažeminimą žodžiu, raštu arba veiksmu, padarytą pavaldinio ar žemesnio laipsniu kario aukštesniajam arba vado (viršininko) pavaldiniui ar aukštesnio laipsniu kario žemesniajam, kai bent vienas iš jų atlieka tarnybines pareigas, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamos papildomos tarnybos užduotys arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

88 straipsnis. Seksualinis priekabiavimas

1. Už priekabiavimą žodžiu, raštu arba veiksmu, nukreiptą prieš kito asmens seksualinį apsisprendimą ir neliečiamybę, jeigu tai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

89 straipsnis. Melagingo paaiškinimo davimas arba atsisakymas duoti paaiškinimus

1. Liudytojui už melagingo paaiškinimo dėl drausmės pažeidimo davimą arba atsisakymą duoti paaiškinimus, taip pat vertimą kito kario duoti melagingą paaiškinimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

90 straipsnis. Šio statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimas

1. Už šio statuto nustatytos drausmės pažeidimo tyrimo, drausminių nuobaudų skyrimo, jų vykdymo, taip pat skundų padavimo tvarkos pažeidimą, padarytą tyčiniais veiksmais arba dėl aplaidumo, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba pažeminamas kario laipsnis; profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas, arba pažeminamas kario laipsnis; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos, arba sumažinama stipendija, arba jis atleidžiamas iš pareigų.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos, kariūnas pašalinamas iš karo mokymo įstaigos.

 

91 straipsnis. Krašto apsaugos sistemos pareigūno reikalavimo nevykdymas

1. Už krašto apsaugos sistemos pareigūno, atliekančio viešojo administravimo funkcijas ir pagal įstatymus turinčio įgaliojimus duoti nepavaldiems asmenims teisės aktų nustatytus privalomus vykdyti nurodymus, teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, taip pat kitokį trukdymą įgyvendinti teisės aktų jam suteiktas teises ir pareigas profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba tarnybinio atlyginimo sumažinimas, arba pažeminamas kario laipsnis.

2. Už tą pačią veiką, padarytą sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

92 straipsnis. Drausmės pažeidimas tarptautinės operacijos metu

1. Už šiame skyriuje nurodytus drausmės pažeidimus, padarytus tarptautinėse operacijose, išskyrus pažeidimus, numatytus šio statuto 66 ir 67 straipsniuose, profesinės karo tarnybos kariui sumažinamas tarnybinis atlyginimas ar pažeminamas kario laipsnis arba karys atleidžiamas iš tarnybos.

2. Už drausmės pažeidimus, padarytus sunkinančiomis aplinkybėmis, profesinės karo tarnybos karys atleidžiamas iš tarnybos.

 

II SKYRIUS

KITI DRAUSMĖS PAŽEIDIMAI

 

93 straipsnis. Neteisėtas įėjimas

Už neteisėtą įėjimą (įvažiavimą) į karinę teritoriją, jeigu tam reikalingas specialus leidimas, arba pažeidžiant nustatytą įėjimo (įvažiavimo) į karinę teritoriją tvarką, privalomosios karo tarnybos kariui, profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.

 

94 straipsnis. Karių etikos kodekso pažeidimas

Už pakartotinį Karių etikos kodekso reikalavimų pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui, profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.

 

95 straipsnis. Uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimas

Už Uniformos dėvėjimo taisyklių pažeidimą, taip pat neteisėtą apdovanojimų ir kitų pasižymėjimo ženklų nešiojimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.

 

96 straipsnis. Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimas

Už Rikiuotės ir karinių ceremonijų statuto taisyklių pažeidimą privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.

 

97 straipsnis. Visuomenės sveikatos saugos reikalavimų nesilaikymas

Už nustatytų visuomenės sveikatos saugos reikalavimų nesilaikymą ar kliudymą kitiems jų laikytis privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.

 

98 straipsnis. Rūkymas ne tam skirtose vietose

Už rūkymą tarnybos vietoje, kurioje vado (viršininko) įsakymu draudžiama tai daryti, privalomosios karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos kareiviui (jūreiviui) ar puskarininkiui skiriamas papeikimas arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos; profesinės karo tarnybos karininkui skiriamas papeikimas; kariūnui skiriamas papeikimas arba papildomos tarnybos užduotys, arba uždraudžiama išeiti iš tarnybos vietos.

 

99 straipsnis. Apdovanojimų ir skatinimų tvarkos pažeidimas

Už apdovanojimų ir skatinimų tvarkos pažeidimą profesinės karo tarnybos kariui skiriamas papeikimas arba sumažinamas tarnybinis atlyginimas.

 

100 straipsnis. Šio statuto nustatytas drausmės pažeidimas, padarytas atsargos ar dimisijos kario, dėvinčio kario uniformą, taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų apribojimų pažeidimas

Už šiame statute nustatytą drausmės pažeidimą, padarytą atsargos arba dimisijos kario, dėvinčio kario uniformą, taip pat Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nustatytų apribojimų pažeidimą dimisijos kariui atimama teisė dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis; atsargos kariui skiriamas papeikimas arba atimama teisė dėvėti kario uniformą iškilmingomis progomis, arba pažeminamas atsargos kario laipsnis.

Priedo pakeitimai:

Nr. X-508, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-603 (2006-02-11), i. k. 1061010ISTA000X-508

Nr. XI-1636, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6704 (2011-11-26), i. k. 1111010ISTA0XI-1636

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1429, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1674 (2003-04-24), i. k. 1031010ISTA0IX-1429

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 16, 22, 25, 28, 86 ir 87 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-508, 2006-01-20, Žin., 2006, Nr. 17-603 (2006-02-11), i. k. 1061010ISTA000X-508

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1512, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4154 (2011-07-13), i. k. 1111010ISTA0XI-1512

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 8 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1636, 2011-11-08, Žin., 2011, Nr. 143-6704 (2011-11-26), i. k. 1111010ISTA0XI-1636

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2187, 2012-06-29, Žin., 2012, Nr. 81-4226 (2012-07-12), i. k. 1121010ISTA0XI-2187

Lietuvos Respublikos kariuomenės drausmės statuto 52 straipsnio pakeitimo įstatymas