Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996

Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1996.10.28)

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO

DALINIO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-475, 94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO IR

PAPILDYMO

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 5, 12, 15, 17, 18,

24-1, 26, 29, 30, 32, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO

ĮSTATYMAS

Parlamentas, Įstatymas

Nr. 1-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 43-1043 (96.05.10)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Parlamentas, Įstatymas

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

DARBO SUTARTIES

ĮSTATYMAS

I skyrius. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai

Šis įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir

nutraukimo bendrąją tvarką.

Darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo su

renkamaisiais, užimančiais pareigas konkurso tvarka ir

atestuojamaisiais darbuotojais, valstybinės ir vykdomosios

valdžios, teismo ir prokuratūros tarnautojais, komercinių

bankų ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, profesionaliosios

karo tarnybos kariais, namudininkais, mokiniais, stažuotojais,

riboto darbingumo ir kitais asmenimis ypatumus nustato

įstatymai ir kiti norminiai aktai, reguliuojantys tokių

darbuotojų ir karių darbo santykius, jeigu šis įstatymas to

nedraudžia.

Darbo santykių, atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse

bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus nustato

tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai

ir kolektyvinės sutartys.

Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse su

darbuotojais, kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos

sutrikimus, susijusius su didelio masto itin sunkiomis

pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti

sezoninius darbus, ir sutarčių, sudaromų atlikti patarnavimo

atskiriems asmenims darbus, nustato Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. 1-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)

2 straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo

principai

Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami,

vadovaujantis šiais principais:

1) darbo sutarties šalių lygybės;

2) papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų

piliečių grupėms nustatymo;

3) draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys

susitarė;

4) darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų

nustatyta tvarka;

5) galimybės darbdaviui nutraukti darbo sutartį tik

įstatymų nustatytais pagrindais;

6) darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties,

rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į

religiją ir kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis

darbuotojų savybėmis.

3 straipsnis.Darbo sutartis

Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas,

kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos,

specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas,

paklusdamas nustatytai vidaus darbo tvarkai, o darbdavys

įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti

darbo sąlygas, numatytas darbo įstatymuose, kolektyvinėje

sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

4 straipsnis.Darbuotojas

Darbo sutarties šalimi - darbuotoju gali būti nuolatinis

Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų.

Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos

žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti

priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę

galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą

nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys

jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų

arba kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.

Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės,

nustatyta tvarka laikinai atvykę į Lietuvos Respubliką

įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus.

Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

5 straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo

Darbdaviu pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų,

organizacijų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti,

išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų

įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių)

įmonių, įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus)

įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip

pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.

Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo

darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.

Darbdavio įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys perdavė

dalį savo teisių ir pareigų Darbo sutarties įstatymo

klausimais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

6 straipsnis.Įstatymo galiojimas

Šio įstatymo nuostatos taikomos darbo santykiams,

atsiradusiems šio įstatymo 1 straipsnyje numatytais pagrindais,

įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat

už jos ribų, bet priklausančiose Lietuvos Respublikos

jurisdikcijai.

Darbo santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose

įstatinio kapitalo dalis priklauso užsienio investitoriui

(bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas, įmonių steigimo

dokumentai, išskyrus atvejus, kai šių įmonių darbuotojų

atžvilgiu tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.

II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

7 straipsnis.Darbo sutarties turinys

Darbo sutarties turinys yra darbuotojo ir darbdavio

susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.

Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina

darbuotojo padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos

Respublikos įstatymai.

8 straipsnis.Darbo sutarties sąlygos

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl

būtinųjų sutarties sąlygų:

1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

2) darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės,

kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;

3) darbo apmokėjimo sąlygų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir

kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios

sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį

(susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir

kt.).

Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo

sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti

(išbandymas, nevisas darbo laikas ir kt.).

9 straipsnis.Darbo sutarties terminas

Gali būti sudaroma neterminuota darbo sutartis arba

nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu

kiti įstatymai nenumato kitko.

Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas

yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią

sutartį pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti

įstatymai.

Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą

renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų

įgaliojimų (kadencijos) laikui.

10 straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas

Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam

tikros kalendorinės datos arba iki tam tikrų aplinkybių

atsiradimo, pasikeitimo arba pasibaigimo, išskyrus atvejį,

nurodytą 9 straipsnio trečiojoje dalyje.

Jeigu darbo sutartyje jos terminas nenurodytas arba

netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo

sutartis.

11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino

pasibaigimo pasekmės

Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę

nutraukti darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė

vienai iš šalių to nepadarius, darbo sutartis tampa

neterminuota.

12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti

sulygstama dėl išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas

siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui,

taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas

jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.

Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo

įstatymai.

Išbandymas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam

pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:

1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš

kitos įmonės;

3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą

darbo vietų skaičių;

4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius

egzaminus;

5) kitais įstatymų numatytais atvejais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

13 straipsnis.Išbandymo terminas

Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai.

Įstatymuose numatytais atvejais gali būti taikomi ilgesni

išbandymo terminai.

Į išbandymo terminą neįskaitomi laikotarpiai, kai

darbuotojas nebuvo darbe.

14 straipsnis.Išbandymo rezultatai

Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti,

ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, rezultatai

nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti

darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir 34

straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės

pašalpos.

Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas

tinka darbuotojui, išbandymo įvertinimas priklauso nuo

darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę

nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš

tris dienas.

Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba,

nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.

15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą

Darbdavys gali pareikalauti, kad priimamasis dirbti

pateiktų asmenį liudijantį dokumentą.

Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą į darbą su tam tikru

išsimokslinimu ar profesiniu pasirengimu, sveikatos būkle,

darbdavys privalo pareikalauti, kad priimamasis pateiktų tą

išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę

patvirtinančius dokumentus, o priimdamas į darbą nepilnametį nuo

14 iki 16 metų - jo gimimo liudijimą, mokyklos, kurioje jis

mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį faktiškai auginančio asmens

raštišką sutikimą. Darbdavys turi teisę pareikalauti ir kitų

įstatymuose numatytų dokumentų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

16 straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad

darbuotojas pateiktų valstybinio

socialinio draudimo pažymėjimą

Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo

pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą, ir

nustatyta tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio socialinio

draudimo pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas

Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl

būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse.

Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios

sutarties formą (pridedama). Darbo sutartį dviem egzemplioriais

pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis turi

būti registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale,

kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės

apsaugos ir darbo ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos

Respublikos Vyriausybė. Už darbo sutarties sudarymą, jos

registravimą yra atsakingas darbdavys. Jeigu darbdavys pažeidžia

šios nuostatos reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų

nustatyta tvarka.

Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties

sudarymo, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

Jei darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar

jo įgalioto asmens leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta

ir turi būti nedelsiant įforminta.

Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas

asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį

su būsimojo darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo

tvarkos taisyklėmis, kitais lokaliniais norminiais aktais,

reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

18 straipsnis. Giminaičių darbo apribojimas

Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir

savivaldybės institucijoje bei valstybės (vietos savivaldybės)

įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės

ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai,

įvaikiai, taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir

vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų

tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti

kitą. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos

Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos

Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:

1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;

2) į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas

(Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio

pirmoji dalis ir 8 straipsnis);

3) esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo

perkėlimo į kitą darbą;

4) kitais įstatymuose numatytais atvejais.

Atsisakymas priimti į darbą šio straipsnio pirmojoje dalyje

numatytais atvejais gali būti ne vėliau kaip per mėnesį

ginčijamas teismine tvarka.

Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra

neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį

asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir

sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo užmokesčio dydžio

kompensaciją.

III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas

20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam

pavestą darbą

Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto

asmens sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.

21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą,

nesulygtą darbo sutartyje

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų

darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti

sudaryta darbo sutartis.

22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas

Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas

(pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje

vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat

pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės

atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai

keičiama gamyba, jos technologija arba pertvarkomas darbo

organizavimas, ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų

darbuotojų darbo sąlygas.

Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti

pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos

technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas

pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją)

dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje

sutartyje gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir

papildomi darbdavio įsipareigojimai sudaryti darbuotojams

sąlygas pasirengti dirbti, pakitus gamybai ar gamybos

technologijai.

Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis,

jis, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti atleistas

iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.

Tais atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo

užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam

ne mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos

primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.

23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia

Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti

šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat

perkelti dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone,

leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio

įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus.

24 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą

ypatingais atvejais

Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio

į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų

urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje

pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei

nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant

pašalinti jos padarinius, užkirsti kelią nelaimingiems

atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.

Draudžiama perkelti darbuotoją į tokį darbą, kuris

neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į

kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo

priklausančių priežasčių, jam paliekamas pirmesnio darbo

vidutinis darbo užmokestis.

24-1 straipsnis. Prastova, jos įforminimas ir

darbuotojo teisinė padėtis

Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra padėtis įmonėje, kai

darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl

tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ir kt.).

Prastova, trunkanti ne ilgiau kaip darbo dieną, žymima

darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o viršijanti darbo dienos

trukmę - įforminama dar ir darbdavio įsakymu (potvarkiu), su

kuriuo supažindinami dėl prastovos nedirbantys darbuotojai.

Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją,

specialybę, kvalifikaciją ir sveikatos būklę, jų raštišku

sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje. Jeigu darbuotojas

sutinka, jis gali būti perkeliamas į kitą darbą neatsižvelgiant

į profesiją, specialybę, kvalifikaciją.

Jei dėl prastovos perkeltojo darbuotojo darbo užmokestis

sumažėja ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jam mokamas iki

perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.

Jeigu darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje

esančio kito darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo

profesijai, specialybei, kvalifikacijai, sveikatos būklei, jam

už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių

vidutinio valandinio darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki

prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei valstybės patvirtintas

minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

Jeigu darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo, kurį jis galėtų

dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei,

kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam mokamas ne mažesnis nei

valstybės nustatytas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną

prastovos valandą.

Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas,

nedirbantis dėl prastovos, būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną

valandą per darbo dieną (pamainą). Už buvimą įmonėje šioje

nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio straipsnio penktojoje

dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Kolektyvinėje, darbo

sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško

neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

25 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo

narkotikų ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą)

neleidžia jam dirbti.

Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam

darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais

atvejais.

IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas

26 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

Darbo sutartis pasibaigia:

1) šalių susitarimu (27 straipsnis);

2) pasibaigus sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą

šio įstatymo 11 straipsnyje;

3) darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);

4) darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais

(29 straipsnis) arba jo valia (30 straipsnis);

5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas

nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti to darbo;

6) kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos

specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;

7) kai įmonė likviduojama dėl bankroto;

8) kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru

jos padaliniu) į kitą vietovę;

9) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas,

nurodytas šio įstatymo 22 straipsnyje;

10) kai darbuotojas pagal medicininės ar invalidumą

nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti

to darbo;

11) kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau

dirbęs darbuotojas;

12) kai darbuotojas pereina į renkamąsias pareigas arba

pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai darbuotojas

neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar

įstatymo numatytais atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai

darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;

13) kai darbuotojo nuo 14 iki 16 metų mokykla, kurioje jis

mokosi, vienas iš tėvų arba jį faktiškai auginantis asmuo

reikalauja nutraukti darbo sutartį;

14) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams

(31 straipsnis);

15) įstatymų įgaliotų organų ar pareigūnų motyvuotu

reikalavimu;

16) kai paaiškėja, kad valstybės ar savivaldybių

valdininkai yra teisti už sunkius nusikaltimus, nusikaltimus

valstybės tarnybai;

17) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai įstatymų

nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;

18) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia

įstatymų nuostatas, draudžiančias jiems dirbti kitose įmonėse,

įstaigose, organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu

įstatymai nenumato kitaip), eiti kitas renkamas ar skiriamas

pareigas, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę

veiklą;

19) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia

įstatymų nuostatą, draudžiančią jiems būti personalinės įmonės

savininkais, ūkinės bendrijos tikraisiais nariais arba

komanditoriais, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau

kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių;

20) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai nevykdo

Lietuvos Respublikos valdininkų įstatymo nuostatos,

reikalaujančios, kad jie atsistatydintų iš pareigų;

21) kai komercinio banko laikinasis administratorius

(administratorius) įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti darbo

sutartį su Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40

straipsnio trečiojoje dalyje ir 47 straipsnio ketvirtojoje

dalyje nurodytais darbuotojais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

Nr. 1-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 43-1043 (96.05.10)

27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių

susitarimu tvarka

Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai

šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji

sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie

tai pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo

sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria,

nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo

sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje

nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai

laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu

yra atmestas.

28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo

pareiškimu

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo

sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš

keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali

būti numatytas ir trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo

terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o

darbdavys privalo įforminti atleidimą.

Jei reikalavimas nutraukti neterminuotą darbo sutartį

pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai

atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis

kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo

darbuotojo pareiškime nurodytos datos.

Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo

sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo

padavimo dienos. Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik

darbdaviui sutikus.

Darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį

iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs darbdaviui,

jei yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje,

taip pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas

darbo įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus

nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš

terminą, ginčą darbuotojo pareiškimu sprendžia darbo ginčus

nagrinėjantys organai.

28-1 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo

darbuotojo priklausančių aplinkybių

Darbuotojas turi teisę nutraukti neterminuotą darbo

sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam

kaip 6 mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje

nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi

ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60

dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam

daugiau kaip du mėnesius iš eilės nemokamas visas jam

priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis

turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos,

kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo

pareiškimo padavimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio

iniciatyva

Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:

1) kai įmonė likviduojama;

2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo

organizavimo pakeitimų;

3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti

jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad

jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į

darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės

arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per

paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta,

kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama

ilgesnį laiką. Darbuotojams, netekusiems darbingumo dėl

suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos)

paliekama, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas

invalidumas;

5) kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos,

daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip

pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per

paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės

nuobaudos;

7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba

kai darbuotojas tyčine neteisėta veika padaro darbdaviui

nuostolių;

8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas

nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

9) kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus,

apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;

10) kai darbuotojas neatvyksta į darbą be svarbių

priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

11) kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei

technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei;

12) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus

vykdyti patvarkymus (nurodymus), vieną kartą šiurkščiai

pažeidžia darbo pareigas.

Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais,

kurių darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar

saugojimu, priėmimu, išdavimu ar transportavimu, kai šie

darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo

dirbti jiems pavestą darbą.

Valstybės bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai,

atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš darbo,

kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to

nesuderinamas su jų pareigomis.

Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš

darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą

pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotojų

atostogų metu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1

punktą). Jeigu darbo sutartis nutraukta pažeidžiant šią

nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita

po nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. Už laiką, kuriam

pratęstas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas

dvigubas darbo užmokestis, įskaitant per šį laiką gautą

nedarbingumo pašalpą ir apmokėjimą už atostogas.

Draudžiama atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių

įsitikinimų, pažiūros į religiją, dėl tautybės, pilietybės ir

kitų aplinkybių, nesusijusių su dalykinėmis darbuotojo

savybėmis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio

valia

Darbdavys, išskyrus valstybinę (vietos savivaldybės)

įmonę, įstaigą, organizaciją, turi teisę nutraukti darbo sutartį

ne šio įstatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, o

remdamasis kitomis svarbiomis aplinkybėmis, sumokėdamas

atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo

stažas šioje įmonėje:

1) iki 1 metų - 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio;

2) nuo 1 iki 5 metų - 12 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

3) nuo 5 iki 10 metų - 18 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

4) nuo 10 iki 20 metų - 24 vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio;

5) per 20 metų - 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių

dydžio.

Minėtais atvejais netaikomos šio įstatymo 29 straipsnio

ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsnių nuostatos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

31 straipsnis.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams

pašalinimas

Darbo sutartis, kai jos sudėtinės dalys (dalis)

prieštarauja įstatymų draudžiančioms nuostatoms ir tų

prieštaravimų negalima pašalinti, taip pat nėra galimybės

perkelti darbuotojo, jam sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.

Jei darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo

sutartį, jam išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio

dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra darbo, į kurį darbuotojas

galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių mėnesinių

darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Ginčus dėl darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių,

prieštaraujančių įstatymams, pripažinimo negaliojančiomis

sprendžia teismas.

Darbo sutartis, sudaryta pažeidžiant įstatymus ar

tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių

į Lietuvos Respubliką asmenų įdarbinimą (šio įstatymo 4

straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta. Darbdaviui ar

jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos

įstatymų numatytos sankcijos.

32 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį

reorganizuojant įmonę

Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo

pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos

kitą ar pakeitus įmonės rūšį, darbuotojo darbo santykiai

tęsiasi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

33 straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas

atleidžiant darbuotojus

Darbdavys negali atleisti iš darbo savo iniciatyva

(išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir

valia darbuotojo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos

nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo

išankstinio sutikimo.

Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos

organus ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties,

negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus

pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia ar

perkelti į kitą darbą (išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio

pirmąją dalį) be išankstinio to profesinės sąjungos renkamojo

organo sutikimo.

Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją

profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip

per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.

Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo

atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismine tvarka.

Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei

darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo

interesus.

Įstatymų numatytais atvejais darbuotojai negali būti

atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio

įstatymo 29 straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų

sutikimo.

Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidus šiame straipsnyje

nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip

vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi būti

grąžintas į pirmesnįjį darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. 1-475, 94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)

34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį,

kai nėra darbuotojo kaltės

Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali

nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du

mėnesius įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki

teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri

metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai

vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio

pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta

raštu prieš keturis mėnesius.

Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi

ilgesni įspėjimo terminai.

Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo

praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo

laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos

liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo

terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo

iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.

Jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus

įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to

laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai

darbuotojas atleidžiamas iš darbo pagal šio įstatymo 30

straipsnį.

Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra

darbuotojo kaltės, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir

11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako

persikelti į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį,

kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas

neišrenkamas naujam terminui į ankstesnes pareigas arba

atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12 punktas),

leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą

darbą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su

nėščia moterimi ir motina, auginančia

vaiką iki 3 metų

Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia

negali būti nutraukta su nėščia moterimi.

Darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su

motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu

arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat

negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo

kaltės.

Garantijos, išvardintos šio straipsnio pirmojoje ir

antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama

pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979

36 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su

asmenimis, kuriuos įdarbinti nustatytos

kvotos, ir su darbuotojais, pašauktais

atlikti krašto apsaugos tarnybą

Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva,

išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su

invalidais ir kitais darbuotojais, kuriems pagal įstatymą

nustatyta įdarbinimo ar papildomų darbo vietų steigimo kvota,

kai nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius neviršija savivaldybės

nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais atlikti

krašto apsaugos tarnybą.

37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti,

kai sumažinamas darbuotojų skaičius

Kai sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti

paliktiems dirbti turi darbuotojai:

1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo

profesine liga;

2) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba

kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;

3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo

stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3

metai;

5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti

darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija ir

darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų,

dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją

ir darbo našumą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

38 straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam

būtų praneštos atleidimo priežastys

Darbuotojas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atleidimo

turi teisę raštu reikalauti, kad darbdavys praneštų jam

atleidimo iš darbo priežastis.

Darbdavys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo

gavimo turi raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip

pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrįstas atleidimas iš

darbo.

Jei darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas

užginčija atleidimą teisme, teismas išieško iš darbdavio

darbuotojui atlyginimą už dvidešimt darbo dienų net ir tuo

atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.

39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties

formulavimas

Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo

formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir

įstatymus.

40 straipsnis.Išeitinė pašalpa

Pasibaigus darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9,

10 ir 11 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kai darbo

sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo

kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu

esant svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji

ir ketvirtoji dalys), darbuotojui išmokama jo vidutinio

mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant

iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 7 punktą, taip pat

pagal 26 straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo

atleidimą iš darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į

eitas pareigas naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų

prieš terminą įstatymų numatytais atvejais nesant darbuotojo

kaltės, bei pagal 281 straipsnį ir 29 straipsnio 1 ir 2 punktus,

darbuotojui išmokama dviejų jo vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė

pašalpa didinama: darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo

stažą toje įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto,

didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt

metų - tris kartus. Šis išeitinės pašalpos padidinimas

nepratęsia termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa

(Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsnio

antroji dalis).

Nutraukiant darbo sutartį pagal šio įstatymo 28-1

straipsnį, išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis

per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

41 straipsnis. Darbdavio pareiga atsiskaityti su

atleidžiamu iš darbo darbuotoju

Darbdavys privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš

darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos

išmokėjimą, kai darbo sutartis nutraukiama šio įstatymo 28-1

straipsnyje nurodytais atvejais. Ši išeitinė pašalpa išmokama

šio įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka.

Kai uždelsiama atsiskaityti dėl darbdavio kaltės,

darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo

laiką.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. 1-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

Nr. 1-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

42 straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą

Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu

nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, per vieną mėnesį nuo

dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą,

gavimo turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas

iš darbo, perkeltas į kitą darbą arba nušalintas nuo darbo be

teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tai

teismas grąžina jį į pirmesnįjį darbą.

Teismas, grąžindamas neteisėtai atleistą, perkeltą ar

nušalintą darbuotoją į pirmesnįjį darbą, išieško atlyginimą už

visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą,

kai darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

Kai neteisėtai atleistas darbuotojas pareiškia, kad

grąžinus jį į ankstesnįjį darbą, jam būtų sudarytos nepalankios

sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą,

gali darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam

kompensaciją iki dvylikos jo vidutinių mėnesinių darbo

užmokesčių dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš

darbo pagal šio įstatymo 28 straipsnį.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius, 1991 m. lapkričio 28 d.

Nr.I-2048

Priedėlis

D A R B O S U T A R T I S Nr._______

199 __ m. ____________ d.

Įmonė, įstaiga, organizacija (toliau - įmonė)___________________________

(pavadinimas)

________________________________________________________________________

(adresas)

________________________________________________________________________

Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys)____________________

(pareigos, jeigu

________________________________________________________________________

įgaliotas asmuo - taip pat nurodyti, vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________

Priimamas į darbą asmuo_________________________________________________

(vardas, pavardė)

________________________________________________________________________

(paso duomenys - gimimo metai, asmens kodas, paso nesant,

________________________________________________________________________

duomenys pagal kitą asmens dokumentą)

________________________________________________________________________

(gyvenamoji vieta)

Sudarė šią darbo sutartį:

1. _______________________________________________(toliau - darbuotojas)

(priimamojo į darbą vardas ir pavardė)

priimamas dirbti

1.1. ___________________________________________________________________

(nurodyti padalinį)

1.2. ___________________________________________________________________

(tiksliai nusakyti darbo, pareigų pavadinimą, kvalifikacinę

________________________________________________________________________

kategoriją; jeigu priimamas mokiniu, taip pat nurodyti)

1.3. pagal neterminuotą, terminuotą darbo sutartį (nereikalingą žodį išbraukti)______________________________________________________________

________________________________________________________________________

(jeigu terminuota sutartis,nurodyti terminą pagal Darbo sutarties

________________________________________________________________________

įstatymo 10 straipsnį)

2. Nustatomas išbandymo laikotarpis ____________________________________

(nurodyti terminą)

3. Nustatomas sutrumpintas darbo laikas_________________________________

(nurodyti, kas sutrumpinama -

________________________________________________________________________

darbo savaitė, darbo diena, ir sutrumpinimo trukmę)

4. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį____________

(nurodyti sumą,

________________________________________________________________________

valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas ir kt.; kiek

________________________________________________________________________

kartų per mėnesį, kuriomis dienomis)

5. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ir kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas arba kolektyvinė sutartis___________________________________

(papildomos garantijos,

________________________________________________________________________

kompensacijos ir kt.)

________________________________________________________________________

6. Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas, kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja_________________________________________

________________________________________________________________________

7. Ši darbo sutartis įsigalioja_________________________________________

(nurodyti datą)

8. Darbuotojas pradeda dirbti___________________________________________

(nurodyti datą)

9. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

10. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta įstatymų nustatytais pagrindais.

11. Darbo sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas įmonėje, kitas išduodamas darbuotojui.

Darbo sutarties šalių parašai:

Darbdavys Darbuotojas

(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)

A.V.

Darbo sutartis pakeista_________________________________________________

(nurodyti, kokios pirminės šios darbo sutarties

________________________________________________________________________

sąlygos pakeistos, ir datą)

________________________________________________________________________

Šalių parašai:

Darbdavys Darbuotojas

(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)

A.V.

Darbo sutartis nutraukta _______________________________________________

(nurodyti datą ir pagrindą)

________________________________________________________________________

Šalių parašai:

Darbdavys Darbuotojas

(Vardas ir pavardė) (Parašas) (Vardas ir pavardė) (Parašas)

A.V.

Pastaba. Šioje tipinėje darbo sutarties formoje nustatomos bendrosios darbo sutarties sąlygos. Specifinės paskirties įmonių (atominės energetikos, jūrų, upių, oro, geležinkelio transporto ir kt.) darbo sutartyse gali būti šalių nustatytos kitokios teisės aktams neprieštaraujančios sąlygos.

Šios darbo sutarties būtinosios sąlygos - darbuotojo darbo vieta (įmonė, jos padalinys ir pan.), darbo funkcijos (profesija, kvalifikacija, specialybė, darbas, pareigos), darbo apmokėjimo sąlygos - gali būti keičiamos tiktai šalių susitarimu. Kitų šios sutarties sąlygų keitimas negali prieštarauti įstatymams, kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo sutarties sudarymą, pakeitimą ir nutraukimą. Kai toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojo sutikimu jam pavedamas kitas darbas, nesulygtas darbo sutartimi, sudaroma kita darbo sutartis laikantis šios darbo sutarties formos reikalavimų.

Įstatymas papildytas priedėliu:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

Priedėlio patikslinimas:

Žin., 1996, Nr. 54 (96.06.07)