Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.07.11)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1991, Nr.36-973

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 35 STRAIPSNIO DALINIO PAKEITIMO

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr.I-475, 94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 5, 12, 15, 17, 18, 24-1, 26, 29, 30, 32, 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 43-1043 (96.05.10) LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 1 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1599, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2429 (96.11.06)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 15 STRAIPSNIO  PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-75, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-88 (97.01.22)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 29 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-286, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1593 (97.07.11)

LIETUVOS RESPUBLIKOS DARBO SUTARTIES ĮSTATYMO 26 IR 29 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

Įstatymas įsigalioja nuo 1997 m. spalio 1 d.

 

*** Pabaiga ***

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

 

DARBO SUTARTIES

 

ĮSTATYMAS

 

I skyrius. Bendrieji nuostatai

 

     1 straipsnis.Įstatymo reguliuojami santykiai

 

     Šis įstatymas nustato darbo sutarčių sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo bendrąją tvarką.

     Darbo  sutarčių  sudarymo, pakeitimo ir nutraukimo  su renkamaisiais,  užimančiais  pareigas  konkurso  tvarka  ir atestuojamaisiais darbuotojais,  valstybinės  ir  vykdomosios valdžios,  teismo  ir prokuratūros tarnautojais,  komercinių bankų ir kitų kredito įstaigų darbuotojais, profesionaliosios karo tarnybos kariais, namudininkais, mokiniais, stažuotojais, riboto  darbingumo  ir  kitais asmenimis  ypatumus  nustato įstatymai  ir  kiti norminiai  aktai, reguliuojantys  tokių darbuotojų ir karių darbo santykius, jeigu šis įstatymas to nedraudžia.

     Darbo  santykių,  atsiradusių narystės pagrindu ūkinėse bendrijose, akcinėse ir žemės ūkio bendrovėse, ypatumus nustato tų bendrijų ir įmonių veiklą reguliuojantys įstatymai, įstatai ir kolektyvinės sutartys.

     Darbo sutarties ypatumus specifinės paskirties įmonėse su darbuotojais,  kurių veika gali sukelti šių įmonių veiklos sutrikimus,  susijusius  su  didelio  masto  itin sunkiomis pasekmėmis žmonėms ir gamtai, taip pat sutarčių, sudaromų dirbti sezoninius darbus, ir sutarčių, sudaromų atlikti patarnavimo atskiriems  asmenims  darbus,  nustato  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. I-1190, 96.02.01, Žin., 1996, Nr. 15-385 (96.02.17)

Nr. I-1549, 96.09.25, Žin., 1996, Nr.101-2303 (96.10.18)

 

 

     2 straipsnis.Darbo santykių teisinio reguliavimo principai

 

     Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodyti santykiai reguliuojami, vadovaujantis šiais principais:

     1) darbo sutarties šalių lygybės;

     2) papildomų garantijų labiausiai socialiai pažeidžiamų piliečių grupėms nustatymo;

     3) draudimo vienašališkai keisti sąlygas, dėl kurių šalys susitarė;

     4)  darbuotojo teisės nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka;

     5)  galimybės  darbdaviui  nutraukti darbo sutartį tik įstatymų nustatytais pagrindais;

     6) darbuotojų lygiateisiškumo nepriklausomai nuo jų lyties, rasės, tautybės, pilietybės, politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją  ir  kitų  aplinkybių,  nesusijusių su dalykinėmis darbuotojų savybėmis.

 

     3 straipsnis.Darbo sutartis

 

     Darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas, paklusdamas  nustatytai  vidaus  darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį ir užtikrinti darbo  sąlygas,  numatytas  darbo įstatymuose, kolektyvinėje sutartyje, kituose norminiuose aktuose ir šalių susitarimu.

 

     4 straipsnis.Darbuotojas

 

     Darbo sutarties šalimi - darbuotoju gali būti nuolatinis Lietuvos gyventojas, sulaukęs 16 metų.

     Darbams, kurių sąrašas tvirtinamas Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymo nustatyta tvarka, atlikti gali būti priimami asmenys, sulaukę 14 metų ir pagal sveikatos būklę galintys atlikti darbą, numatytą šiame sąraše. Priimti į darbą nepilnamečius nuo 14 iki 16 metų galima, jeigu tai netrukdys jiems lankyti mokyklą ir tik esant mokyklos ir vieno iš tėvų arba kito juos faktiškai auginančio asmens raštiškam sutikimui.

     Užsienio valstybių piliečiai ir asmenys be pilietybės, nustatyta  tvarka  laikinai  atvykę  į  Lietuvos Respubliką įsidarbinti, turi teisę įsidarbinti pagal šį ir kitus įstatymus. Jų įsidarbinimo tvarką nustato tarptautiniai susitarimai ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

 

 

     5 straipsnis. Darbdavys, jo įgaliotas asmuo

 

     Darbdaviu pagal šį įstatymą yra visų rūšių įmonių, įstaigų, organizacijų (toliau - įmonės) savininkai, jų vadovai, paskirti, išrinkti ar kitokia tvarka įgiję įgalinimus pagal atitinkamų įmonių, tarp jų ūkinių bendrijų ir individualių (personalinių) įmonių,  įstatymus (įstatus, nuostatus, steigimo dokumentus) įmonės vardu sudaryti, pakeisti ir nutraukti darbo sutartį, taip pat atlikti kitokius veiksmus vykdant darbo įstatymų nuostatas.

     Kai darbo sutartis sudaroma tarp fizinių asmenų patarnavimo darbams atlikti, darbdavys yra fizinis asmuo.

     Darbdavio įgaliotas asmuo - asmuo, kuriam darbdavys perdavė dalį  savo  teisių  ir  pareigų  Darbo  sutarties įstatymo klausimais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     6 straipsnis.Įstatymo galiojimas

 

     Šio  įstatymo  nuostatos  taikomos  darbo  santykiams, atsiradusiems šio įstatymo 1 straipsnyje numatytais pagrindais, įmonėse, esančiose Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat už  jos  ribų,  bet  priklausančiose  Lietuvos  Respublikos jurisdikcijai.

     Darbo santykius užsienio kapitalo įmonėse, įmonėse, kuriose įstatinio  kapitalo  dalis  priklauso užsienio investitoriui (bendrose įmonėse), reguliuoja šis įstatymas, įmonių steigimo dokumentai,  išskyrus  atvejus,  kai  šių įmonių darbuotojų atžvilgiu tarptautinės sutartys nustato kitokias taisykles.

 

II skyrius. Darbo sutarties turinys ir jos sudarymas

 

 

     7 straipsnis.Darbo sutarties turinys

 

     Darbo  sutarties  turinys  yra darbuotojo ir darbdavio susitarimu nustatytos jų teisės ir įsipareigojimai.

     Šalys negali nustatyti tokių darbo sąlygų, kurios pablogina darbuotojo  padėtį palyginti su ta, kurią nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

 

     8 straipsnis.Darbo sutarties sąlygos

 

     Kiekvienoje  darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų:

     1) darbuotojo darbo vietos (įmonės, jos padalinio ir pan.);

     2) darbo funkcijų - dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba dėl tam tikrų pareigų;

     3) darbo apmokėjimo sąlygų.

     Atskiroms  darbo  sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti numatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys aptaria, sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).

     Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai nedraudžia jas nustatyti (išbandymas, nevisas darbo laikas ir kt.).

 

 

     9 straipsnis.Darbo sutarties terminas

 

     Gali  būti  sudaroma  neterminuota darbo sutartis arba nustatomas terminas, bet ne ilgesnis kaip penkeri metai, jeigu kiti įstatymai nenumato kitko.

     Neleidžiama sudaryti terminuotą darbo sutartį, jeigu darbas yra nuolatinio pobūdžio, išskyrus atvejus, kai sudaryti tokią sutartį  pageidauja pats darbuotojas arba tai nustato kiti įstatymai.

     Su darbuotojais, kuriuos pagal įstatymus skiria į darbą renkamieji organai, darbo sutartis sudaroma tų renkamųjų organų įgaliojimų (kadencijos) laikui.

 

 

     10 straipsnis.Darbo sutarties termino nustatymas

 

     Darbo sutarties terminas gali būti nustatomas iki tam tikros  kalendorinės  datos  arba iki tam tikrų aplinkybių atsiradimo,  pasikeitimo  arba pasibaigimo, išskyrus atvejį, nurodytą 9 straipsnio trečiojoje dalyje.

     Jeigu  darbo  sutartyje  jos terminas nenurodytas arba netinkamai nustatytas, laikoma, jog sudaryta neterminuota darbo sutartis.

 

     11 straipsnis.Terminuotos darbo sutarties termino pasibaigimo

                   pasekmės

 

     Darbo sutarties terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys - atleisti darbuotoją iš darbo. Nė vienai  iš  šalių  to  nepadarius,  darbo  sutartis  tampa neterminuota.

 

 

     12 straipsnis.Išbandymas sudarant darbo sutartį

 

     Sudarant  darbo  sutartį,  šalių  susitarimu gali būti sulygstama  dėl  išbandymo. Išbandymas gali būti nustatomas siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, taip pat stojančiajam dirbti pageidaujant patikrinti, ar darbas jam tinka. Išbandymo sąlyga turi būti nurodoma darbo sutartyje.

     Per išbandymo laikotarpį darbuotojui taikomi visi darbo įstatymai.

     Išbandymas  siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka jam pavestam darbui, nenustatomas priimant į darbą:

     1) asmenis, kuriems nesukako 18 metų;

     2) asmenis, darbdavių susitarimu perkeliamus dirbti iš kitos įmonės;

     3) asmenis, kurie turi būti įdarbinti į kvotomis nustatytą darbo vietų skaičių;

     4) asmenis konkurso būdu arba išlaikiusius kvalifikacinius egzaminus;

     5) kitais įstatymų numatytais atvejais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     13 straipsnis.Išbandymo terminas

 

     Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymuose  numatytais  atvejais gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai.

     Į  išbandymo  terminą  neįskaitomi  laikotarpiai,  kai darbuotojas nebuvo darbe.

 

 

     14 straipsnis.Išbandymo rezultatai

 

     Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo siekiant patikrinti, ar  darbuotojas  tinka  jam  pavestam  darbui,  rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, nesilaikydamas šio įstatymo 33 ir 34 straipsniuose nustatytos tvarkos, ir nemokėti jam išeitinės pašalpos.

     Jei išbandymas nustatytas siekiant patikrinti, ar darbas tinka  darbuotojui,  išbandymo  įvertinimas  priklauso  nuo darbuotojo valios. Per išbandymo terminą darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį prieš tris dienas.

     Kai išbandymo terminas pasibaigęs, o darbuotojas tebedirba, nutraukti darbo sutartį leidžiama tik bendraisiais pagrindais.

 

 

     15 straipsnis.Dokumentai, būtini priimant į darbą

 

     Darbdavys  gali  pareikalauti,  kad  priimamasis dirbti pateiktų asmenį liudijantį dokumentą.

     Jeigu darbo įstatymai sieja priėmimą  į darbą su tam tikru išsimokslinimu  ar  profesiniu  pasirengimu, sveikatos būkle,  darbdavys  privalo  pareikalauti,  kad  priimamasis pateiktų tą išsimokslinimą, profesinį pasirengimą, sveikatos būklę  patvirtinančius  dokumentus, o priimdamas  į  darbą nepilnametį nuo 14 iki  16 metų - jo  gimimo  liudijimą, mokyklos, kurioje jis mokosi, ir vieno iš tėvų ar kito jį faktiškai  auginančio  asmens  raštišką  sutikimą.  Karo prievolininkai  privalo  pateikti  dokumentus, kad jie  yra įsirašę į karinę įskaitą  vietinėse  teritorinėse  karinėse įstaigose pagal jų gyvenamąją vietą. Darbdavys turi  teisę pareikalauti ir kitų įstatymuose numatytų dokumentų.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

Nr. I-1599, 96.10.22, Žin., 1996, Nr.106-2429 (96.11.06)

 

 

     16 straipsnis.Darbdavio pareiga pareikalauti, kad darbuotojas

               pateiktų valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą

 

     Darbdavys privalo pareikalauti, kad priimtas dirbti asmuo pateiktų  valstybinio  socialinio  draudimo  pažymėjimą,  ir nustatyta tvarka daryti jame įrašus. Valstybinio socialinio draudimo  pažymėjimų išdavimo ir tvarkymo taisykles nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

 

     17 straipsnis.Darbo sutarties sudarymas

 

     Darbo sutartis laikoma sudaryta, kai šalys susitarė dėl būtinųjų sąlygų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse.

     Darbo  sutartis turi būti sudaroma raštu pagal tipinę šios sutarties formą (pridedama). Darbo sutartį dviem egzemplioriais pasirašo darbdavys ir darbuotojas. Kiekviena darbo sutartis turi būti registruojama įmonės darbo sutarčių registravimo žurnale, kurio formą ir darbo sutarčių registravimo taisykles Socialinės apsaugos  ir  darbo  ministerijos teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos  Vyriausybė.  Už  darbo sutarties sudarymą, jos registravimą yra atsakingas darbdavys. Jeigu darbdavys pažeidžia šios nuostatos reikalavimus, jis traukiamas atsakomybėn įstatymų nustatyta tvarka.

     Darbuotojas privalo pradėti dirbti kitą dieną po sutarties sudarymo, jeigu šalys nesusitarė kitaip.

     Jei darbuotojas faktiškai pradėjo dirbti pagal darbdavio ar jo įgalioto asmens leidimą, tai darbo sutartis laikoma sudaryta ir turi būti nedelsiant įforminta.

     Sudarydamas darbo sutartį, darbdavys arba jo įgaliotas asmuo privalo pasirašytinai supažindinti priimamą dirbti asmenį su  būsimojo  darbo sąlygomis, kolektyvine sutartimi, darbo tvarkos  taisyklėmis,  kitais lokaliniais norminiais aktais, reglamentuojančiais jo darbo sąlygas.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     18 straipsnis. Giminaičių darbo apribojimas

 

     Draudžiama eiti tarnautojų pareigas vienoje valstybės ir savivaldybės institucijoje bei valstybės (vietos savivaldybės) įmonėje asmenims, kuriuos sieja artimi giminystės ar svainystės ryšiai (tėvai, įtėviai, sutuoktiniai, broliai, seserys, vaikai, įvaikiai,  taip pat sutuoktinių broliai, seserys, tėvai ir vaikai), jeigu jų tarnyba kartu yra susijusi su vieno iš jų tiesioginiu pavaldumu kitam arba su vieno teise kontroliuoti kitą. Šios taisyklės išimtis gali nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     19 straipsnis.Įsidarbinimo garantijos

 

     Draudžiama atsisakyti priimti į darbą:

     1) šio įstatymo 2 straipsnio 6 punkte numatytais motyvais;

     2) į atitinkamoms gyventojų kategorijoms rezervuotas vietas (Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 7 straipsnio pirmoji dalis ir 8 straipsnis);

     3) esant raštiškam darbdavių susitarimui dėl darbuotojo perkėlimo į kitą darbą;

     4) kitais įstatymuose numatytais atvejais.

     Atsisakymas priimti į darbą šio straipsnio pirmojoje dalyje numatytais  atvejais  gali būti ne vėliau kaip per mėnesį ginčijamas teismine tvarka.

     Teismui nustačius, kad atsisakymas priimti į darbą yra neteisėtas, darbdavys teismo sprendimu įpareigojamas priimti šį asmenį į darbą nuo jo kreipimosi dėl įdarbinimo dienos ir sumokėti jam už tą laiką minimalaus darbo užmokesčio dydžio kompensaciją.

 

 

III skyrius. Darbo sutarties vykdymas ir pakeitimas

 

 

     20 straipsnis.Darbuotojo pareiga pačiam atlikti jam pavestą darbą

 

     Darbuotojas neturi teisės be darbdavio ar jo įgalioto asmens sutikimo pavesti atlikti savo darbą kitam asmeniui.

 

 

     21 straipsnis.Draudimas reikalauti atlikti darbą, nesulygtą darbo sutartyje

 

     Darbdavys neturi teisės reikalauti, kad darbuotojas atliktų darbą, nesulygtą darbo sutartyje. Dėl papildomo darbo turi būti sudaryta darbo sutartis.

 

 

     22 straipsnis.Darbo sąlygų pakeitimas

 

     Darbdavys turi teisę pakeisti darbuotojo darbo sąlygas (pakeisti darbo vietą toje pačioje įmonėje ir toje pačioje vietovėje, pavesti dirbti kitu mechanizmu, agregatu), taip pat pakeisti kitas sąlygas (lengvatas, darbo režimą, materialinės atsakomybės dydį, pareigų pavadinimą ir kt.) tik tada, kai keičiama  gamyba,  jos technologija arba pertvarkomas darbo organizavimas,  ir dėl to darbdavys turi keisti tam tikrų darbuotojų darbo sąlygas.

     Apie numatomą darbo sąlygų pakeitimą darbuotojui turi būti pranešta ne vėliau kaip prieš mėnesį. Jei keičiama gamybos technologija, darbdavys privalo sudaryti darbuotojams sąlygas pasirengti (patobulinti kvalifikaciją, pakeisti specializaciją) dirbti, esant pakeistai gamybos technologijai. Kolektyvinėje sutartyje  gali būti numatyti ilgesni įspėjimo terminai ir papildomi  darbdavio  įsipareigojimai  sudaryti  darbuotojams sąlygas  pasirengti  dirbti,  pakitus  gamybai  ar  gamybos technologijai.

     Darbuotojui nesutikus dirbti pakeistomis darbo sąlygomis, jis, laikantis įstatymų nustatytos tvarkos, gali būti atleistas iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 9 punktą.

     Tais atvejais, kai pakeitus darbo sąlygas sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių priežasčių, jam ne mažiau kaip tris mėnesius nuo darbo sąlygų pakeitimo dienos primokama iki ankstesniojo vidutinio darbo užmokesčio.

 

 

     23 straipsnis.Perkėlimas į kitą darbą darbdavio valia

 

     Perkelti į kitą darbą darbdavio valia, tai yra pakeisti šalių sulygtas būtinąsias darbo sutarties sąlygas, taip pat perkelti  dirbti į kitą vietovę, nors ir kartu su įmone, leidžiama tik esant raštiškam darbuotojo sutikimui, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnyje numatytus atvejus.

 

 

     24 straipsnis. Laikinas perkėlimas į kitą darbą ypatingais atvejais

 

     Darbdavys turi teisę perkelti darbuotojus iki vieno mėnesio į darbo sutartimi nesulygtą darbą toje pačioje įmonėje (miškų urėdijos teritorijoje) arba į kitą įmonę, bet esančią toje pačioje vietovėje, kai įmonei reikia užkirsti kelią gaivalinei nelaimei ar gamybinei avarijai, ją likviduoti arba nedelsiant pašalinti  jos  padarinius,  užkirsti  kelią  nelaimingiems atsitikimams, gesinti gaisrą ar neleisti jam išplisti.

     Draudžiama  perkelti  darbuotoją  į  tokį darbą, kuris neleistinas dėl jo sveikatos būklės. Jeigu perkėlus darbuotoją į kitą darbą sumažėja darbo užmokestis ne dėl nuo darbuotojo priklausančių  priežasčių,  jam  paliekamas  pirmesnio darbo vidutinis darbo užmokestis.

 

 

     24-1 straipsnis. Prastova, jos įforminimas ir darbuotojo teisinė

                      padėtis

 

     Prastova ne dėl darbuotojo kaltės yra padėtis įmonėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (gamybinių ir kt.).

     Prastova, trunkanti ne ilgiau kaip darbo dieną, žymima darbo laiko apskaitos žiniaraštyje, o viršijanti darbo dienos trukmę - įforminama dar ir darbdavio įsakymu (potvarkiu), su kuriuo supažindinami dėl prastovos nedirbantys darbuotojai.

     Prastovos laikui darbuotojai, atsižvelgiant į jų profesiją, specialybę,  kvalifikaciją  ir sveikatos būklę, jų raštišku sutikimu perkeliami į kitą darbą toje įmonėje. Jeigu darbuotojas sutinka, jis gali būti perkeliamas į kitą darbą neatsižvelgiant į profesiją, specialybę, kvalifikaciją.

     Jei dėl prastovos perkeltojo darbuotojo darbo užmokestis sumažėja ne dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jam mokamas iki perkėlimo buvęs vidutinis darbo užmokestis.

     Jeigu  darbuotojui prastovos atveju nepasiūloma įmonėje esančio kito darbo, kurį jis galėtų dirbti nepakenkdamas savo profesijai, specialybei, kvalifikacijai, sveikatos būklei, jam už kiekvieną prastovos valandą mokamas jo dviejų trečdalių vidutinio  valandinio  darbo užmokesčio dydžio, buvusio iki prastovos, atlygis, bet ne mažesnis nei valstybės patvirtintas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

     Jeigu darbuotojas atsisako pasiūlyto darbo, kurį jis galėtų dirbti   nepakenkdamas   savo   profesijai,  specialybei, kvalifikacijai ir sveikatos būklei, jam mokamas ne mažesnis nei valstybės nustatytas minimalus valandinis atlygis už kiekvieną prastovos valandą.

     Darbdavys  neturi  teisės  reikalauti, kad darbuotojas, nedirbantis dėl prastovos, būtų darbovietėje ilgiau kaip vieną valandą per darbo dieną (pamainą). Už buvimą įmonėje šioje nuostatoje nurodytą laiką mokamas šio straipsnio penktojoje dalyje nustatyto dydžio darbo užmokestis. Kolektyvinėje, darbo sutartyje arba šalių susitarimu gali būti numatyti visiško neatvykimo į darbą prastovos metu atvejai.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     25 straipsnis. Nušalinimas nuo darbo

 

     Jei darbuotojas pasirodė darbe neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų, darbdavys tą dieną (pamainą) neleidžia jam dirbti.

     Nušalinti darbuotoją nuo darbo (pareigų) ir sustabdyti jam darbo užmokesčio mokėjimą galima ir kitais įstatymų numatytais atvejais.

 

 

IV skyrius. Darbo sutarties pasibaigimas

 

 

     26 straipsnis. Darbo sutarties pasibaigimo pagrindai

 

     Darbo sutartis pasibaigia:

     1) šalių susitarimu (27 straipsnis);

     2) pasibaigus sutarties terminui, išskyrus atvejį, nurodytą šio įstatymo 11 straipsnyje;

     3) darbuotojo pareiškimu (28 straipsnis);

     4) darbdavio iniciatyva šio įstatymo numatytais atvejais (29 straipsnis) arba jo valia (30 straipsnis);

     5) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas bausme, dėl kurios jis negali tęsti to darbo;

     6)  kai darbuotojui įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės dirbti tam tikrą darbą;

     7) kai įmonė likviduojama dėl bankroto;

     8) kai darbuotojas atsisako persikelti su įmone (atskiru jos padaliniu) į kitą vietovę;

     9) kai darbuotojas atsisako dirbti pakeitus darbo sąlygas, nurodytas šio įstatymo 22 straipsnyje;

     10)  kai  darbuotojas  pagal medicininės ar invalidumą nustatančios komisijos išvadą negali eiti šių pareigų ar dirbti to darbo;

     11) kai įstatymų numatytais atvejais į darbą grįžta pirmiau dirbęs darbuotojas;

     12) kai darbuotojas pereina į renkamąsias pareigas arba pareigas, užimamas konkurso būdu, taip pat kai darbuotojas neišrenkamas ar nepaskiriamas į tas pareigas naujam terminui ar įstatymo  numatytais  atvejais atšaukiamas iš jų, arba kai darbdavių susitarimu ir jam sutinkant perkeliamas į kitą įmonę;

     13) kai darbuotojo nuo 14 iki 16 metų mokykla, kurioje jis mokosi, vienas iš tėvų arba jį faktiškai auginantis asmuo reikalauja nutraukti darbo sutartį;

     14) kai darbo sutartis prieštarauja įstatymų reikalavimams (31 straipsnis);

     15)  įstatymų  įgaliotų  organų ar pareigūnų motyvuotu reikalavimu;

     16)  kai  paaiškėja,  kad  valstybės  ar  savivaldybių valdininkai yra teisti už sunkius nusikaltimus, nusikaltimus valstybės tarnybai;

     17) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;

     18) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia įstatymų nuostatas, draudžiančias jiems dirbti kitose įmonėse, įstaigose, organizacijose, būti jų valdymo organų nariais (jeigu įstatymai nenumato kitaip), eiti kitas renkamas ar skiriamas pareigas, gauti kitą atlyginimą, išskyrus atlyginimą už kūrybinę veiklą;

     19) kai valstybės ar savivaldybių valdininkai pažeidžia įstatymų nuostatą, draudžiančią jiems būti personalinės įmonės savininkais,  ūkinės  bendrijos  tikraisiais  nariais  arba komanditoriais, įsigyti arba valdyti pagal įgaliojimą daugiau kaip 10 procentų vienos įmonės vertybinių popierių;

     20)  kai valstybės ar savivaldybių valdininkai nevykdo Lietuvos   Respublikos   valdininkų  įstatymo  nuostatos, reikalaujančios, kad jie atsistatydintų iš pareigų;

     21)  kai  komercinio  banko laikinasis administratorius (administratorius) įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos komercinių bankų įstatymo 40 straipsnio  trečiojoje dalyje ir 47 straipsnio ketvirtojoje dalyje nurodytais darbuotojais.

     [26 straipsnio 1 dalis papildyta 22 punktu nuo 1997 m. spalio 1 d.]

     22) kai bankrutuojančios įmonės administratorius įgyvendina jam suteiktą teisę nutraukti darbo sutartį su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 14 straipsnio 6 dalies 2 punkte nurodytais darbuotojais.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

Nr. I-1296, 96.04.18, Žin., 1996, Nr. 43-1043 (96.05.10)

Nr. VIII-286, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1593 (97.07.11)

 

 

     27 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimo šalių susitarimu tvarka

 

     Viena darbo sutarties šalis gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jei ji sutinka su pasiūlymu, per penkias kalendorines dienas turi apie tai  pranešti šaliai, pateikusiai pasiūlymą nutraukti darbo sutartį. Sutarusios nutraukti sutartį, šalys taip pat susitaria, nuo kurio laiko ji nutraukiama, ir dėl kitų sutarties nutraukimo sąlygų (kompensacijų, nepanaudotų atostogų suteikimo ir kt.).

     Jei antroji šalis per šio straipsnio pirmojoje dalyje nustatytą laiką nepraneša, kad ji sutinka nutraukti sutartį, tai laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu yra atmestas.

 

 

     28 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo pareiškimu

 

     Darbuotojas  turi  teisę  nutraukti  neterminuotą darbo sutartį, apie tai raštu įspėjęs darbdavį ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti  numatytas  ir  trumpesnis įspėjimo terminas. Įspėjimo terminui pasibaigus, darbuotojas turi teisę nutraukti darbą, o darbdavys privalo įforminti atleidimą.

     Jei  reikalavimas  nutraukti neterminuotą darbo sutartį pagrįstas darbuotojo liga ar invalidumu, trukdančiu tinkamai atlikti darbą, arba kitomis svarbiomis priežastimis, numatytomis kolektyvinėje sutartyje, darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos.

     Darbuotojas turi teisę atšaukti pareiškimą nutraukti darbo sutartį ne vėliau kaip per tris kalendorines dienas nuo jo padavimo  dienos.  Po to jis gali atšaukti pareiškimą tik darbdaviui sutikus.

     Darbuotojas turi teisę nutraukti terminuotą darbo sutartį iki jos termino pabaigos, apie tai raštu pranešęs darbdaviui, jei yra priežasčių, nurodytų šio straipsnio antrojoje dalyje, taip pat jei darbdavys pažeidė darbuotojo teises, numatytas darbo  įstatymuose, kolektyvinėje ar darbo sutartyje. Kilus nesutarimams dėl terminuotos darbo sutarties nutraukimo prieš terminą, ginčą darbuotojo pareiškimu sprendžia darbo ginčus nagrinėjantys organai.

 

 

     28-1 straipsnis. Darbo sutarties nutraukimas ne dėl nuo darbuotojo

                      priklausančių aplinkybių

 

     Darbuotojas  turi  teisę  nutraukti  neterminuotą darbo sutartį, taip pat terminuotą darbo sutartį, sudarytą ilgesniam kaip 6 mėnesių laikui, kai jo darbo vietoje darbo sutartyje nustatytu darbo laiku prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip 30 dienų iš eilės arba kai ji sudaro daugiau kaip 60 dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, taip pat kai jam daugiau  kaip  du  mėnesius  iš eilės nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga). Darbo sutartis turi būti nutraukta nuo darbuotojo pareiškime nurodytos datos, kuri turi būti ne ankstesnė kaip 7 kalendorinės dienos nuo pareiškimo padavimo dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

 

 

     29 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva

 

      [29 straipsnio 1 dalies redakcija iki 1997 m. spalio 1 d.]

     Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:

     1) kai įmonė likviduojama;

     2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų;

     3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

     4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį  laiką.  Darbuotojams,  netekusiems  darbingumo  dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama,  kol  bus  atgautas  darbingumas arba nustatytas invalidumas;

     5) kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

     6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius  dvylika  mėnesių  buvo  taikytos drausminės nuobaudos;

     7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai  darbuotojas  tyčine  neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;

     8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

     9)  kai  darbuotojas  darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;

     10)  kai  darbuotojas  neatvyksta  į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

     11)  kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei;

     12) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti  patvarkymus  (nurodymus),  vieną  kartą  šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas;

     13) kai darbuotojas netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus.

     [29 straipsnio 1 dalies redakcija nuo 1997 m. spalio 1 d.]

      Darbo sutarties nutraukimo darbdavio iniciatyva pagrindai:

     1) kai įmonė likviduojama, apribojama ar nutraukiama bankrutuojančios įmonės ūkinė veikla;

     2) kai sumažinamas darbuotojų skaičius dėl gamybos ar darbo organizavimo pakeitimų;

     3) kai paaiškėja, jog darbuotojas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos arba dėl to, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos;

     4) kai darbuotojas dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą daugiau kaip šimtą dvidešimt kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip šimtą keturiasdešimt kalendorinių dienų per paskutiniuosius dvylika mėnesių, jei įstatymuose nenustatyta, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta (pareigos) paliekama ilgesnį  laiką.  Darbuotojams,  netekusiems  darbingumo  dėl suluošinimo darbe ar profesinės ligos, darbo vieta (pareigos) paliekama,  kol  bus  atgautas  darbingumas arba nustatytas invalidumas;

     5) kai darbuotojas, atleistas iš krašto apsaugos tarnybos, daugiau kaip du mėnesius po atleidimo negrįžo į darbą;

     6) kai darbuotojas nerūpestingai atliko pareigas ar kitaip pažeidė darbo drausmę, jei prieš tai jam nors vieną kartą per paskutiniuosius  dvylika  mėnesių  buvo  taikytos drausminės nuobaudos;

     7) kai darbuotojas įvykdo turto grobimą darbovietėje arba kai  darbuotojas  tyčine  neteisėta veika padaro darbdaviui nuostolių;

     8) kai įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo darbuotojas nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą;

     9)  kai  darbuotojas  darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotikų ar toksinių medžiagų;

     10)  kai  darbuotojas  neatvyksta  į darbą be svarbių priežasčių per visą darbo dieną (pamainą);

     11)  kai darbuotojas atskleidžia įmonės komercines bei technologines paslaptis arba jas praneša konkuruojančiai įmonei;

     12) kai darbuotojai, turintys įgalinimus duoti privalomus vykdyti  patvarkymus  (nurodymus),  vieną  kartą  šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas;

     13) kai darbuotojas netinka eiti pareigų pagal atestavimo rezultatus.

     Darbdavys gali nutraukti darbo sutartį su darbuotojais, kurių  darbas susijęs su materialinių vertybių apskaita ar saugojimu,  priėmimu,  išdavimu  ar transportavimu, kai šie darbuotojai dėl savo kaltų veiksmų darbe netenka pasitikėjimo dirbti jiems pavestą darbą.

     Valstybės  bei savivaldybių valdininkai ir darbuotojai, atliekantys auklėjimo funkcijas, gali būti atleisti iš darbo, kai jų elgesys, nors ir ne darbo metu, yra amoralus ir dėl to nesuderinamas su jų pareigomis.

     Darbdavio iniciatyva neleidžiama darbuotojų atleisti iš darbo jų laikinojo nedarbingumo laikotarpiu (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 ir 4 punktus), taip pat darbuotojų atostogų  metu  (išskyrus atleidimą pagal šio straipsnio 1 punktą).  Jeigu  darbo  sutartis  nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po  nedarbingumo pasibaigimo darbo diena. Už laiką, kuriam pratęstas darbo sutarties nutraukimas, darbuotojui išmokamas dvigubas  darbo  užmokestis,  įskaitant per šį laiką gautą nedarbingumo pašalpą ir apmokėjimą už atostogas.

     Draudžiama  atleisti darbuotoją iš darbo dėl politinių įsitikinimų, pažiūros į religiją, dėl tautybės, pilietybės ir kitų  aplinkybių,  nesusijusių  su  dalykinėmis  darbuotojo savybėmis.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

Nr. VIII-75, 97.01.16, Žin., 1997, Nr.6-88 (97.01.22)

Nr. VIII-286, 97.06.24, Žin., 1997, Nr.66-1593 (97.07.11)

 

 

     30 straipsnis.Darbo sutarties nutraukimas darbdavio valia

 

     Darbdavys,  išskyrus  valstybinę  (vietos savivaldybės) įmonę, įstaigą, organizaciją, turi teisę nutraukti darbo sutartį ne šio įstatymo 26 ir 29 straipsniuose numatytais pagrindais, o remdamasis  kitomis  svarbiomis  aplinkybėmis,  sumokėdamas atleidžiamajam darbuotojui kompensaciją, kai darbuotojo darbo stažas šioje įmonėje:

     1) iki 1 metų - 6 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

     2) nuo 1 iki 5 metų - 12 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

     3) nuo 5 iki 10 metų - 18 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

     4) nuo 10 iki 20 metų - 24 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio;

     5) per 20 metų - 36 vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio.

     Minėtais atvejais netaikomos šio įstatymo 29 straipsnio ketvirtosios dalies, 34 ir 40 straipsnių nuostatos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     31 straipsnis.Darbo sutarties prieštaravimų įstatymams pašalinimas

 

     Darbo  sutartis,  kai  jos  sudėtinės  dalys  (dalis) prieštarauja  įstatymų  draudžiančioms  nuostatoms  ir  tų prieštaravimų  negalima  pašalinti, taip pat nėra galimybės perkelti darbuotojo, jam sutinkant, į kitą darbą, nutraukiama.

     Jei darbuotojas atsisako siūlomo darbo, nutraukiant darbo sutartį, jam išmokama vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa, o jei nėra darbo, į kurį darbuotojas galėtų būti perkeltas, jam išmokama trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

     Ginčus  dėl  darbo sutarties nutraukimo ar jos dalių, prieštaraujančių  įstatymams,  pripažinimo  negaliojančiomis sprendžia teismas.

     Darbo  sutartis,  sudaryta  pažeidžiant  įstatymus  ar tarptautinius susitarimus, reglamentuojančius laikinai atvykusių į  Lietuvos  Respubliką  asmenų įdarbinimą (šio įstatymo 4 straipsnio trečioji dalis), turi būti nutraukta. Darbdaviui ar jo įgaliotam asmeniui, padariusiam tokį pažeidimą, taikomos įstatymų numatytos sankcijos.

 

 

     32 straipsnis. Apribojimai nutraukti darbo sutartį reorganizuojant

                    įmonę

 

     Įmonės savininko, jos pavaldumo, steigėjo ar pavadinimo pasikeitimas darbo sutarties nenutraukia.

     Įmonėms susijungus, įmonę padalijus, prijungus prie jos kitą  ar  pakeitus įmonės rūšį, darbuotojo darbo santykiai tęsiasi.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     33 straipsnis.Profesinės sąjungos organo sutikimas

                   atleidžiant darbuotojus

 

     Darbdavys  negali  atleisti  iš  darbo savo iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia  darbuotojo - įmonėje veikiančios profesinės sąjungos nario, negavęs tos profesinės sąjungos įmonėje renkamojo organo išankstinio sutikimo.

     Darbuotojai, išrinkti į renkamuosius profesinės sąjungos organus ir nenutraukę su darbdaviu sudarytos darbo sutarties, negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 ir 8 punktus) ir valia ar perkelti į kitą darbą (išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio pirmąją dalį) be išankstinio to profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimo.

     Darbdavio pareiškimą duoti sutikimą atleisti darbuotoją profesinės sąjungos organas privalo išnagrinėti ne vėliau kaip per keturiolika kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos.

     Darbdavys turi teisę ginčyti profesinės sąjungos organo atsisakymą duoti sutikimą atleisti darbuotoją teismine tvarka. Teismas panaikina profesinės sąjungos organo sprendimą, jei darbdavys įrodo, kad šis sprendimas iš esmės pažeidžia jo interesus.

     Įstatymų  numatytais  atvejais  darbuotojai negali būti atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva (išskyrus pagal šio įstatymo  29 straipsnio 1 punktą), negavus ir kitų organų sutikimo.

     Darbuotojas, atleistas iš darbo pažeidus šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus, taip pat atleistas praėjus daugiau kaip vienam mėnesiui nuo sutikimo gavimo, teismo sprendimu turi būti grąžintas į pirmesnįjį darbą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

Nr.I-475, 94.05.24, Žin., 1994, Nr. 42-759 (94.06.03)

 

 

     34 straipsnis.Reikalavimai nutraukiant darbo sutartį, kai nėra

                   darbuotojo kaltės

 

     Darbdavys savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės, gali nutraukti darbo sutartį įstatymų nustatyta tvarka tik prieš du mėnesius  įspėjęs darbuotoją raštu. Darbuotojui, kuriam iki teisės gauti visą senatvės pensiją liko ne daugiau kaip penkeri metai, nepilnamečiui iki 18 metų, invalidui, moteriai, turinčiai vaikų iki 14 metų, ir vyrui, vienam auginančiam vaikus iki tokio pat amžiaus, apie numatomą atleidimą iš darbo turi būti pranešta raštu prieš keturis mėnesius.

     Darbo arba kolektyvinėje sutartyje gali būti nustatomi ilgesni įspėjimo terminai.

     Įspėjimas netenka galios, jei po jo termino pasibaigimo praeina  daugiau  kaip vienas mėnuo, neįskaitant darbuotojo laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

     Tais atvejais, kai iki terminuotos darbo sutarties pabaigos liko mažiau laiko negu šiame straipsnyje numatyti įspėjimo terminai, darbdavys negali atleisti darbuotojo iš darbo savo iniciatyva, jei nėra darbuotojo kaltės.

     Jeigu  darbuotojas  atleidžiamas iš darbo, nepasibaigus įspėjimo terminui, jo atleidimo iš darbo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

     Šiame straipsnyje nurodyti įspėjimo terminai netaikomi, kai darbuotojas  atleidžiamas  iš  darbo pagal šio įstatymo 30 straipsnį.

     Atleisti darbuotoją iš darbo darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės, taip pat šio įstatymo 26 straipsnio 9, 10 ir 11 punktuose nurodytais pagrindais ir kai darbuotojas atsisako persikelti į kitą vietovę, perkeliant tik įmonės padalinį, kuriame jis dirba (26 straipsnio 8 punktas), bei kai darbuotojas neišrenkamas  naujam  terminui  į  ankstesnes pareigas arba atšaukiamas iš jų nesant jo kaltės (26 straipsnio 12 punktas), leidžiama, jei negalima darbuotojo perkelti jo sutikimu į kitą darbą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

 

     35 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su nėščia

                   moterimi ir motina, auginančia vaiką iki 3 metų

 

     Darbo sutartis darbdavio iniciatyva ir darbdavio valia negali būti nutraukta su nėščia moterimi.

     Darbo sutartis darbdavio valia negali būti nutraukta su motina, auginančia vaiką iki 3 metų (jei nėra motinos - su tėvu arba globėju, auginančiu vaiką iki to pat amžiaus), taip pat negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, kai nėra darbuotojo kaltės.

     Garantijos,  išvardintos  šio  straipsnio  pirmojoje ir antrojoje dalyse, netaikomos, kai darbo sutartis nutraukiama pagal šio įstatymo 29 straipsnio 1 punktą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-2076, 91.12.10, Žin., 1991, Nr. 36-979

 

     36 straipsnis.Apribojimai nutraukiant darbo sutartį su asmenimis,

              kuriuos įdarbinti nustatytos kvotos, ir su darbuotojais,

              pašauktais atlikti krašto apsaugos tarnybą

 

     Darbdavys negali nutraukti darbo sutarties savo iniciatyva, išskyrus  pagal  šio  įstatymo 29 straipsnio 1 punktą, su invalidais  ir  kitais darbuotojais, kuriems pagal įstatymą nustatyta įdarbinimo ar papildomų darbo vietų steigimo kvota, kai nėra jų kaltės ir bendras jų skaičius neviršija savivaldybės nustatytos kvotos, taip pat su darbuotojais, pašauktais atlikti krašto apsaugos tarnybą.

 

 

     37 straipsnis.Pirmenybės teisė būti paliktam dirbti, kai

                   sumažinamas darbuotojų skaičius

 

     Kai sumažinamas darbuotojų skaičius, pirmenybės teisę būti paliktiems dirbti turi darbuotojai:

     1) kurie toje darbovietėje buvo sužaloti arba susirgo profesine liga;

     2) kurie vieni išlaiko vaikus (įvaikius) iki 16 metų arba kitus šeimos narius, pripažintus I ar II grupės invalidais;

     3) kurie turi ne mažiau kaip 10 metų nepertraukiamąjį darbo stažą toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje;

     4) kuriems iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip 3 metai;

     5) kuriems tokia teisė nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

     Šio straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodyta pirmenybė likti darbe taikoma tik tiems darbuotojams, kurių kvalifikacija ir darbo našumas nėra žemesni už tos pačios specialybės darbuotojų, dirbančių toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje, kvalifikaciją ir darbo našumą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr.I-215, 93.07.14, Žin., 1993, Nr. 30-684 (93.07.21)

 

 

     38 straipsnis.Darbuotojo teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos

                   atleidimo priežastys

 

     Darbuotojas ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo atleidimo turi  teisę  raštu  reikalauti, kad darbdavys praneštų jam atleidimo iš darbo priežastis.

     Darbdavys ne vėliau kaip per penkias dienas nuo pareiškimo gavimo turi raštu pranešti konkrečias atleidimo priežastis, taip pat nurodyti, kokiais duomenimis yra pagrįstas atleidimas iš darbo.

     Jei  darbdavys neįvykdo šio reikalavimo, o darbuotojas užginčija  atleidimą  teisme,  teismas išieško iš darbdavio darbuotojui atlyginimą už dvidešimt darbo dienų net ir tuo atveju, kai reikalavimo dėl grąžinimo į darbą nepatenkina.

 

 

     39 straipsnis.Darbo sutarties pasibaigimo priežasties formulavimas

 

     Dokumentuose apie darbo sutarties pasibaigimą atleidimo formulavimas turi atitikti sutarties pasibaigimo aplinkybes ir įstatymus.

 

 

     40 straipsnis.Išeitinė pašalpa

 

     Pasibaigus darbo sutarčiai šio įstatymo 26 straipsnio 8, 9, 10 ir 11 punktuose numatytais pagrindais, taip pat kai darbo sutartis nutraukiama darbdavio iniciatyva ne dėl darbuotojo kaltės ir kai darbuotojas atleidžiamas jo paties pareiškimu esant svarbioms priežastims (šio įstatymo 28 straipsnio antroji ir  ketvirtoji  dalys),  darbuotojui  išmokama jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa. Atleidžiant iš darbo pagal šio įstatymo 26 straipsnio 7 punktą, taip pat pagal 26 straipsnio 12 punkto nuostatą, numatančią darbuotojo atleidimą iš darbo, kai jis neišrenkamas ar nepaskiriamas į eitas pareigas naujam terminui arba kai atšaukiamas iš pareigų prieš terminą įstatymų numatytais atvejais nesant darbuotojo kaltės, bei pagal 281 straipsnį ir 29 straipsnio 1 ir 2 punktus, darbuotojui  išmokama  dviejų  jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio išeitinė pašalpa.

     Šio straipsnio pirmojoje dalyje numatyto dydžio išeitinė pašalpa didinama: darbuotojui, turinčiam nepertrauktojo darbo stažą toje įmonėje didesnį kaip penkeri metai, - pusantro karto, didesnį kaip dešimt metų - du kartus ir didesnį kaip dvidešimt metų  -  tris  kartus.  Šis išeitinės pašalpos padidinimas nepratęsia termino, nuo kurio pradedama mokėti bedarbio pašalpa (Lietuvos Respublikos gyventojų užimtumo įstatymo 16 straipsnio antroji dalis).

     Nutraukiant  darbo  sutartį  pagal  šio  įstatymo 28-1 straipsnį, išeitinė pašalpa gali būti išmokėta lygiomis dalimis per tris mėnesius nuo darbo sutarties nutraukimo dienos.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

 

 

     41 straipsnis. Darbdavio pareiga atsiskaityti su atleidžiamu iš

                    darbo darbuotoju

 

     Darbdavys  privalo visiškai atsiskaityti su atleidžiamu iš darbo darbuotoju jo atleidimo dieną, išskyrus išeitinės pašalpos išmokėjimą, kai darbo sutartis nutraukiama šio įstatymo 28-1 straipsnyje nurodytais atvejais. Ši išeitinė pašalpa išmokama šio įstatymo 40 straipsnio trečiojoje dalyje nurodyta tvarka.

     Kai  uždelsiama  atsiskaityti  dėl  darbdavio  kaltės, darbuotojui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelsimo laiką.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-900, 95.05.23, Žin., 1995, Nr. 46-1119 (95.06.02)

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

 

 

     42 straipsnis.Darbuotojo grąžinimas į darbą

 

     Darbuotojas, nesutikdamas su atleidimu iš darbo, nušalinimu nuo darbo ar perkėlimu į kitą darbą, per vieną mėnesį nuo dokumento, patvirtinančio atleidimą, nušalinimą ar perkėlimą, gavimo turi teisę kreiptis į teismą. Jeigu darbuotojas atleistas iš darbo, perkeltas į kitą darbą arba nušalintas nuo darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, tai teismas grąžina jį į pirmesnįjį darbą.

     Teismas,  grąžindamas  neteisėtai atleistą, perkeltą ar nušalintą darbuotoją į pirmesnįjį darbą, išieško atlyginimą už visą priverstinės pravaikštos laiką arba atlyginimo skirtumą, kai darbuotojas dirbo mažiau apmokamą darbą.

     Kai  neteisėtai  atleistas  darbuotojas  pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnįjį darbą, jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali darbuotojo prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją  iki  dvylikos  jo  vidutinių  mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Šiuo atveju darbuotojas laikomas atleistu iš darbo pagal šio įstatymo 28 straipsnį.

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS PIRMININKAS                VYTAUTAS LANDSBERGIS

 

Vilnius, 1991 m. lapkričio 28 d.   Nr.I-2048

 

 

 

Priedėlis

 

D A R B O  S U T A R T I S Nr._______

 

199 __ m. ____________ d.

Įmonė, įstaiga, organizacija (toliau - įmonė)___________________________

(pavadinimas)

________________________________________________________________________

(adresas)

________________________________________________________________________

Darbdavys ar jo įgaliotas asmuo (toliau - darbdavys)____________________

(pareigos, jeigu

________________________________________________________________________

įgaliotas asmuo - taip pat nurodyti, vardas ir pavardė)

________________________________________________________________________

 

Priimamas į darbą asmuo_________________________________________________

(vardas, pavardė)

________________________________________________________________________

(paso duomenys - gimimo metai, asmens kodas, paso nesant,

________________________________________________________________________

duomenys pagal kitą asmens dokumentą)

________________________________________________________________________

(gyvenamoji vieta)

Sudarė šią darbo sutartį:

1. _______________________________________________(toliau - darbuotojas)

(priimamojo į darbą vardas ir pavardė)

priimamas dirbti

1.1. ___________________________________________________________________

(nurodyti padalinį)

1.2. ___________________________________________________________________

(tiksliai nusakyti darbo, pareigų pavadinimą, kvalifikacinę

________________________________________________________________________

kategoriją; jeigu priimamas mokiniu, taip pat nurodyti)

1.3. pagal neterminuotą, terminuotą darbo sutartį (nereikalingą žodį išbraukti)______________________________________________________________

________________________________________________________________________

(jeigu terminuota sutartis,nurodyti terminą pagal Darbo sutarties

________________________________________________________________________

įstatymo 10 straipsnį)

 

2. Nustatomas išbandymo laikotarpis ____________________________________

(nurodyti terminą)

3. Nustatomas sutrumpintas darbo laikas_________________________________

(nurodyti, kas sutrumpinama -

________________________________________________________________________

darbo savaitė, darbo diena, ir sutrumpinimo trukmę)

 

4. Darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui darbo užmokestį____________

(nurodyti sumą,

________________________________________________________________________

valandinį tarifinį atlygį, mėnesinę algą, priemokas ir kt.; kiek

________________________________________________________________________

kartų per mėnesį, kuriomis dienomis)

 

5. Kiti darbdavio įsipareigojimai, kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja ir kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas arba kolektyvinė sutartis___________________________________

(papildomos garantijos,

________________________________________________________________________

kompensacijos ir kt.)

________________________________________________________________________

6. Darbuotojo įsipareigojimai, kurių nereglamentuoja kolektyvinis susitarimas, kolektyvinė sutartis ir kurie neprivalomi pagal teisės aktus, bet jiems neprieštarauja_________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

7. Ši darbo sutartis įsigalioja_________________________________________

(nurodyti datą)

8. Darbuotojas pradeda dirbti___________________________________________

(nurodyti datą)

9. Ginčai dėl šios darbo sutarties nagrinėjami darbo ginčų nagrinėjimo tvarka.

10. Ši darbo sutartis gali būti nutraukta įstatymų nustatytais pagrindais.

11. Darbo sutartis sudaryta dviem egzemplioriais - vienas jų saugomas įmonėje, kitas išduodamas darbuotojui.

 

 

Darbo sutarties šalių parašai:

Darbdavys                           Darbuotojas

 

(Vardas ir pavardė)     (Parašas)   (Vardas ir pavardė)     (Parašas)

A.V.

 

 

Darbo sutartis pakeista_________________________________________________

(nurodyti, kokios pirminės šios darbo sutarties

________________________________________________________________________

sąlygos pakeistos, ir datą)

________________________________________________________________________

________________________________________________________________________

 

 

Šalių parašai:

Darbdavys                           Darbuotojas

 

(Vardas ir pavardė)     (Parašas)   (Vardas ir pavardė)     (Parašas)

A.V.

 

 

Darbo sutartis nutraukta _______________________________________________

(nurodyti datą ir pagrindą)

________________________________________________________________________

 

Šalių parašai:

Darbdavys                           Darbuotojas

 

(Vardas ir pavardė)     (Parašas)   (Vardas ir pavardė)     (Parašas)

A.V.

 

 

Pastaba. Šioje tipinėje darbo sutarties formoje nustatomos bendrosios darbo sutarties sąlygos. Specifinės paskirties įmonių (atominės energetikos, jūrų, upių, oro, geležinkelio transporto ir kt.) darbo sutartyse gali būti šalių nustatytos kitokios teisės aktams neprieštaraujančios sąlygos.

Šios darbo sutarties būtinosios sąlygos - darbuotojo darbo vieta (įmonė, jos padalinys ir pan.), darbo funkcijos (profesija, kvalifikacija, specialybė, darbas, pareigos), darbo apmokėjimo sąlygos - gali būti keičiamos tiktai šalių susitarimu. Kitų šios sutarties sąlygų keitimas negali prieštarauti įstatymams, kitiems teisės aktams, reglamentuojantiems darbo sutarties sudarymą, pakeitimą ir nutraukimą. Kai toje įmonėje, įstaigoje, organizacijoje darbuotojo sutikimu jam pavedamas kitas darbas, nesulygtas darbo sutartimi, sudaroma kita darbo sutartis laikantis šios darbo sutarties formos reikalavimų.

 

Įstatymas papildytas priedėliu:

Nr. I-1285, 96.04.17, Žin., 1996, Nr. 41-983 (96.05.08)

Priedėlio patikslinimas:

Žin., 1996, Nr. 54 (96.06.07)