Suvestinė redakcija nuo 2012-05-11 iki 2014-05-26

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 46-1526; Žin. 2012, Nr.54-2684, i. k. 1052070ISAKISAK-556

Nauja redakcija nuo 2012-05-11:

Nr. V-766, 2012-05-08, Žin. 2012, Nr. 54-2684 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-766

„LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO

MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL NUOSEKLIOJO MOKYMOSI PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2005 m. balandžio 5 d. Nr. ISAK-556

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) 56 straipsnio 13 punktu,

t v i r t i n u Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą (pridedama).“

Švietimo ir mokslo ministras Remigijus Motuzas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556

(Lietuvos Respublikos

švietimo ir mokslo ministro

2012 m. gegužės 8 d. įsakymo Nr. V-766

redakcija)

NUOSEKLIOJO MOKYMOSI PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS TVARKOS APRAŠAS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja priėmimą mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, kėlimą į aukštesnę klasę, perėjimą prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, ugdymo programos kartojimą, jos baigimą, mokymosi pasiekimų gilinimą ir plėtojimą.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2011, Nr. 38-1804) ir kituose teisės aktuose.

II. PRIĖMIMAS MOKYTIS PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS

3. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos vadovui teikia prašymą. Prašymą už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), vaikas nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

4. Vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, priimamas pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tėvų (globėjų) prašymu, vadovaujantis Vaiko brandumo mokytis pagal priešmokyklinio ir pradinio ugdymo programas įvertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. ISAK-2173 (Žin., 2005, Nr. 131-4747), gali būti priimamas vienais metais anksčiau.

Vaikas vieno iš tėvų (globėjų) prašymu gali būti priimamas mokytis pagal pradinio ugdymo programos dalį, skirtą antrajai klasei, jeigu mokykla, patikrinusi vaiko pasiekimus, nustato jų atitiktį pirmosios klasės mokiniui mokykloje numatytiems mokymosi pasiekimams.

5. Asmuo, pageidaujantis pradėti mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą, prie prašymo prideda įgyto išsilavinimo pažymėjimą; pageidaujantis tęsti mokymąsi – mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus mokykloje, kurioje asmuo mokėsi prieš tai (toliau – ankstesnėje mokykloje). Mokinys, pageidaujantis pradėti mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą toje pačioje mokykloje, mokyklos vadovui teikia tik prašymą (už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), vaikas nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą) (mokymosi pasiekimų įteisinimo dokumento teikti nereikia).

6. Asmuo pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį) priimamas pateikęs pradinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

7. Asmuo, turintis specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą, specialiąją pradinio ugdymo programą arba pradinio ugdymo individualizuotą programą, priimamas mokytis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą (pagrindinio ugdymo individualizuotos programos pirmąją dalį), pateikęs pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.

8. Asmuo pradėti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimamas pateikęs pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pagrindinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

9. Asmuo, turintis didelių ar labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių dėl intelekto sutrikimo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, specialiąją pagrindinio ugdymo programą arba pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, priimamas mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, pateikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.

10. Asmuo, baigęs užsienio valstybės, tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar tam tikrą jos dalį arba vidurinio ugdymo programos dalį (toliau – tarptautinė bendrojo ugdymo programa), priimamas mokytis bendra tvarka. Jo mokymosi laikotarpio pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą rezultatai pripažįstami ir įskaitomi mokykloje.

11. Asmuo, baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą ir neturintis mokymosi pasiekimų įteisinimo dokumento, priimamas mokytis, kai mokykla nustato jo mokymosi pasiekimų atitiktį mokymosi pasiekimams, numatytiems pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose.

12. Suaugęs asmuo gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Mokytis pagal šias ugdymo programas taip pat gali 16–17 metų dirbantis jaunuolis, nepilnametis, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, arba negalintis tęsti mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko auginimo.

13. Asmens priėmimas mokytis įforminamas mokymo sutartimi.

14. Mokymo sutartis sudaroma naujai atvykusio mokytis asmens ar mokinio, pradedančio mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą, mokymosi pagal tą ugdymo programą laikotarpiui. Mokymo sutartis laikino mokinio išvykimo gydytis ir mokytis arba mokytis pagal tarptautinę mokinių mobilumo (judumo), mainų programą nenutraukiama.

15. Mokymo sutartį pasirašo mokyklos vadovas ir prašymą pateikęs asmuo.

16. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos žurnale. Vienas mokymo sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas egzempliorius lieka mokykloje. Mokymo sutartis, mokinio ir (ar) jo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymai, pažymos apie mokymosi pasiekimus mokykloje ir kita su mokinio ugdymu susijusi informacija kaupiama mokykloje. Mokiniui išvykus iš mokyklos, jo dokumentai lieka mokykloje. Pagal mokyklos, kurioje mokinys tęsia mokymąsi, prašymą pateikiamos prašomų su mokinio ugdymu susijusių dokumentų, esančių ankstesnėje mokykloje, kopijos.

17. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įregistruojamas mokinių registre, nurodoma pirmoji mokinio mokymosi diena. Iš mokinių registre sukauptų duomenų: mokinio vardas ir pavardė; asmens kodas; atvykimo data (pirmoji mokinio mokymosi diena); namų adresas; klasė, į kurią mokinys atvyko; klasė, kurioje mokinys mokosi; klasė, iš kurios mokinys išvyko; įsakymo apie išvykimą data ir numeris; mokykla, į kurią mokinys išvyko mokytis, automatiniu būdu formuojamas, o pasibaigus mokslo metams išspausdinamas ir sudaromas „Mokinių abėcėlinis žurnalas“.

18. Mokinių abėcėliniame žurnale mokinių pavardės ir vardai surašomi abėcėlės tvarka ir registracijos numeriai kasmet pradedami nuo 1. Informacija atnaujinama, jei pasikeičia mokinio gyvenamosios vietos adresas, vardas arba pavardė, o buvęs įrašas išsaugomas. Pasibaigus mokymo sutarties galiojimo laikui ir mokiniui neišvykus iš mokyklos, įrašoma, kad mokinys „tęsia mokymąsi __ klasėje“, išvykus iš mokyklos – nurodoma mokykla, į kurią išvyko. Tuo atveju, kai nežinoma, į kokią mokyklą mokinys yra išvykęs, gali būti įrašoma: užsienio valstybės, savivaldybės pavadinimas arba „Nežinoma“. Išvykus iš mokyklos baigiamosios (4, 10, 12 (gimnazijos II, IV) klasės mokiniui, įgijusiam išsilavinimą, įrašoma „įgijo ______ išsilavinimą“, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo – „nebaigė programos“, „nepatikrinti mokymosi pasiekimai“, neįgijusiam vidurinio išsilavinimo – „nebaigė programos“, „neišlaikė egzaminų“, „nelaikė egzaminų“. Kitų mokslo metų mokinių abėcėlinio žurnalo aplankas mokinių registre formuojamas iš atitinkamais mokslo metais sukauptų mokinių duomenų, patikslinus informaciją apie mokinio klasę, kurioje jis mokosi, ir įrašius duomenis apie tais mokslo metais išvykusius ir atvykusius mokinius.

III. MOKINIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ FIKSAVIMAS BAIGIANTIS UGDYMO LAIKOTARPIUI

19. Mokinio mokymosi pasiekimai trimestro, pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas (toliau – dalyko trimestro, pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio įvertinimas) fiksuojamas įrašu ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

19.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), „padarė pažangą“ („pp“), 4–10 balų įvertinimas;

19.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“), „nepadarė pažangos“ („np“), „neatestuota“ („neat“), 1–3 balų įvertinimas.

20. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio (arba III trimestro) mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

21. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, vienų mokslo metų pasiekimų vertinimo rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas atsižvelgus į visų atskirų mokykloje nustatytų ugdymo laikotarpių (trimestrų, pusmečių ar kitų trumpesnių nei metai) fiksuotus įvertinimus, vadovaujantis mokyklos susitarimais dėl mokinių pažangos ir mokymosi pasiekimų vertinimo. Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

22. Jei mokinys, kuris besigydydamas namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka bent vienu ugdymo laikotarpiu kai kurių dalykų nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į kitais (turimais) ugdymo laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus.

23. Tuo atveju, kai mokinys mokydamasis praleidžia klasę ar (ir) mokosi pagal jam individualiajame ugdymo plane numatytus ugdymo laikotarpius, mokymosi pasiekimai gali būti apibendrinami ir vertinimo rezultatas mokiniui fiksuojamas kitu, nei visai klasei nustatytu, laiku.

24. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.

25. Mokiniui, kuris bendrojo ugdymo programos dalį laikinai mokėsi kitos šalies mokykloje pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą (dalyvavo tarptautinio mokinių mobilumo (judumo), mainų programoje), mokymosi laikotarpio rezultatų pripažinimą, įskaitymą Lietuvoje numato ir vykdo mokykla. Jei mokinys kitos šalies mokykloje kai kurių dalykų nesimokė, sudaromos sąlygos mokytis ir atsiskaityti.

26. Mokiniui prieš išvykstant iš mokyklos, kuri vykdė mokinio mokymą medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, išduodama pažyma apie mokymosi pasiekimus (pagal poreikį gali būti pateikiama ir mokinio laikino gydymo laikotarpiu).

27. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis pusmečiui, dalykų trimestrų ir metiniai įvertinimai fiksuojami gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai gruodžio 1 d. ir (ar) kovo 1 d. Jeigu ankstesnėje mokykloje vadovaujantis ugdymo planu dalyko trimestrų ar pusmečio įvertinimas yra fiksuotas ne pažymiu, pusmečio ar metinis pažymys pagal dešimtbalę sistemą fiksuojamas iš šioje mokykloje įrašytų pažymių, atsižvelgus į patenkinamą ar nepatenkinamą įvertinimą įrašu.

28. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis trimestrui, pusmečių ir metiniai įvertinimai fiksuojami, gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai baigiantis pusmečiui.

29. Mokyklos mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir kitą informaciją tvarko dienynuose, kurių formas tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras. Mokyklos Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka dienynus gali sudaryti elektroninių dienynų duomenų pagrindu.

IV. KĖLIMAS Į AUKŠTESNĘ KLASĘ. UGDYMO PROGRAMOS BAIGIMAS.

UGDYMO PROGRAMOS KARTOJIMAS

30. Keliamosios (1–3, 5–9, 11 (gimnazijos I, III) klasės mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.

31. Mokinys paliekamas kartoti vienų mokslo metų atitinkamos klasės ugdymo programos (toliau – kartoti ugdymo programos), į aukštesnę klasę keliamas mokyklos, kurioje jis nuolat mokosi, vadovo įsakymu. Mokyklos vadovo įsakyme dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę įrašomas į aukštesnę klasę keliamų mokinių skaičius klasėje pagal dienyną (pvz., 22, 24, 30 ir pan.), mokinių, kuriems skirtas papildomas darbas (nurodant dalykų pavadinimus), paliekamų kartoti ugdymo programą mokinių vardai ir pavardės.

32. Tuo atveju, kai mokykla turi įrodymų, kad keliamosios klasės mokinio mokymosi pasiekimai yra aukštesni, nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose, mokinys iki 14 metų tėvų (globėjų) prašymu (mokinys nuo 14 iki 18 metų savo prašymu ir turint vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą) ir mokinį ugdančių mokytojų, mokyklos vaiko gerovės komisijos pritarimu gali būti keliamas į aukštesnę klasę praleidžiant klasę ir baigti ugdymo programą sparčiau.

33. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys (toliau – Mokytojai).

34. Mokytojai:

34.1. pasibaigus ugdymo procesui mokyklos vadovui siūlo: arba skirti mokiniui papildomą darbą, arba kelti į aukštesnę klasę, arba palikti kartoti ugdymo programos;

34.2. mokiniui skiriant papildomą darbą, susitaria dėl galimos pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, mokinio atsiskaitymo datos, atsižvelgia į mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) siūlymą ir kt.;

34.3. pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Išklauso mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimą ir teikia siūlymą mokyklos vadovui.

35. Sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į Mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinė einamųjų mokslo metų darbo diena priima mokyklos vadovas. Sprendimas įforminamas mokyklos vadovo įsakymu. Su įsakymu mokykla supažindina mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvus (globėjus, rūpintojus).

36. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų, nurodytų ugdymo plane, metinius įvertinimus, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.

37. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo, besimokantis pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, gali Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tik tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

38. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Nenorintis kartoti visų tos klasės ugdymo programos dalykų programos gali Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

39. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, tik dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) einamaisiais mokslo metais nutraukęs mokymąsi, kitais mokslo metais gali mokytis pagal tą pačią ugdymo programos dalį (kartoti tos klasės ugdymo programą) arba tęsti nutrauktą mokymąsi.

40. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo gali Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

41. Jei mokinys kartoja visą mokslo metų ugdymo programą antrus metus, jo turimi tos klasės (mokslo metų) dalykų metiniai įvertinimai laikomi negaliojančiais.

V. PERĖJIMAS PRIE AUKŠTESNIO LYGMENS UGDYMO PROGRAMOS

42. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, išskyrus besimokantį pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, turintis patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pradinio ugdymo programą, įgijusiu pradinį išsilavinimą ir teisę mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

43. Pradinio ugdymo individualizuotos programos baigiamosios klasės mokinys, turintis visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pradinio ugdymo individualizuotą programą ir įgijusiu teisę mokytis tik pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą.

44. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, išskyrus besimokantį pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, turintis patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą ir, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo, – įgijusiu pagrindinį išsilavinimą ir teisę mokytis pagal vidurinio ugdymo programą.

45. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos baigiamosios klasės mokinys, turintis visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir įgijusiu teisę mokytis tik pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą arba profesinio mokymo programas (jų modulius), skirtas asmenims, neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, ir pritaikytas jų specialiesiems ugdymosi poreikiams.

46. Ugdymo programų baigimą įforminančiame mokyklos vadovo įsakyme nurodoma ugdymo programa, kurią mokinys yra baigęs, ir jam išduodamo pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo įgijimą patvirtinančio dokumento pavadinimas.

VI. ASMENS MOKYMOSI PASIEKIMŲ GILINIMAS IR PLĖTOJIMAS

47. Asmuo iki 21 metų, baigęs adaptuotą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą ir pageidaujantis įgyti išsilavinimą, kreipiasi į pedagoginę psichologinę tarnybą arba švietimo pagalbos tarnybą ir, joms įvertinus asmens specialiuosius ugdymosi poreikius ir rekomendavus mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, gali siekti pagal ugdymo programą numatytų mokymosi rezultatų ir teisės aktų nustatyta tvarka įgyti išsilavinimą.

48. Asmuo, kuris mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą, į kurią buvo integruoti profesinio mokymo programos moduliai, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, profesinio mokymo programą, suteikiančią tik kvalifikaciją, arba pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa.

49. Asmuo, nebaigęs vidurinio ugdymo programos ar jos dalies (turintis nepatenkinamų dalykų metinių įvertinimų), gali mokytis pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją, ir Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

50. Asmuo, neįgijęs vidurinio išsilavinimo (baigęs vidurinio ugdymo programą arba mokęsis vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje ir turintis atskirų dalykų patenkinamą metinį įvertinimą) ir norintis geriau pasirengti brandos egzaminui, gali Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatytomis mokymosi formomis gilinti žinias, ugdyti gebėjimus, mokydamasis pagal to dalyko programą. Ankstesniais metais dienyne (mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinėje) fiksuotas dalyko patenkinamas metinis įvertinimas negali būti pakeistas.

51. Asmuo, baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, neįgijęs atitinkamo išsilavinimo, gali mokytis bendrojo ugdymo dalykų, dalyvauti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir laikyti pasirinktų dalykų brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Tarptautinės bendrojo ugdymo programos mokymosi laikotarpio rezultatai pripažįstami, įskaitomi mokykloje.

52. Asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir pageidaujantis geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programos dalykų programas ir (ar) laikyti pasirinktų (ar jau laikytų) dalykų brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

53. Asmuo, atvykęs ar grįžęs iš užsienio, nemokantis lietuvių kalbos ir pageidaujantis geriau pasirengti toliau mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, gali mokytis lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-766, 2012-05-08, Žin., 2012, Nr. 54-2684 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-766

Pakeitimai:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-934, 2005-05-27, Žin., 2005, Nr. 69-2488 (2005-06-02), i. k. 1052070ISAKISAK-934