Suvestinė redakcija nuo 2023-01-01 iki 2023-07-19

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 46-1526, i. k. 1052070ISAKISAK-556

 

Nauja redakcija nuo 2022-01-01:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL NUOSEKLIOJO MOKYMOSI PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. balandžio 5 d. Nr. ISAK-556

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 56 straipsnio 13 punktu,

t v i r t i n u Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

Švietimo ir mokslo ministras                                                         Remigijus Motuzas

 

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2005 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. ISAK-556

 

 

NUOSEKLIOJO MOKYMOSI PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS TVARKOS APRAŠAS

 

I. SKYRIUS BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas) reglamentuoja priėmimą mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, kėlimą į aukštesnę klasę, perėjimą prie aukštesnio lygmens ugdymo programos, ugdymo programos kartojimą, jos baigimą, mokymosi pasiekimų gilinimą ir plėtojimą.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

II. SKYRIUS PRIĖMIMAS MOKYTIS PAGAL BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS

 

3. Asmuo, pageidaujantis mokytis, mokyklos vadovui teikia prašymą. Prašymą už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), vaikas nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą.

4. Vaikas, kuriam tais kalendoriniais metais sueina 7 metai, priimamas pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Vaikas gali būti priimamas pradėti mokytis pagal pradinio ugdymo programą anksčiau, jei:

4.1. priešmokyklinis ugdymas pradėtas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais iki balandžio 30 dienos suėjo 5 metai;

4.2. vadovaujantis švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įvertinus vaiko ugdymo ir ugdymosi poreikius, pažangą, priešmokyklinis ugdymas pradėtas teikti vaikui, kai jam tais kalendoriniais metais iki rugsėjo 1 dienos suėjo 5 metai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

5. Asmuo, pageidaujantis pradėti mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą, prie prašymo prideda įgyto išsilavinimo pažymėjimą; pageidaujantis tęsti mokymąsi – mokymosi pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus mokykloje, kurioje asmuo mokėsi prieš tai (toliau – ankstesnėje mokykloje). Mokinys, pageidaujantis pradėti mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą toje pačioje mokykloje, mokyklos vadovui teikia tik prašymą (už vaiką iki 14 metų teikia vienas iš tėvų (globėjų), vaikas nuo 14 iki 18 metų – turintis vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą) (mokymosi pasiekimų įteisinimo dokumento teikti nereikia).

6. Asmuo pradėti mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą (pagrindinio ugdymo programos pirmąją dalį) priimamas pateikęs pradinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pradinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

7. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio ugdymo programą, specialiąją pradinio ugdymo programą arba pradinio ugdymo individualizuotą programą, priimamas mokytis pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą (pagrindinio ugdymo individualizuotos programos pirmąją dalį), pateikęs pradinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.

8. Asmuo pradėti mokytis pagal vidurinio ugdymo programą priimamas pateikęs pagrindinio išsilavinimo pažymėjimą ar kitą įgytą pagrindinį išsilavinimą liudijantį dokumentą.

9. Asmuo, baigęs adaptuotą pagrindinio ugdymo programą, specialiąją pagrindinio ugdymo programą arba pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, priimamas mokytis pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą, pateikęs pagrindinio ugdymo pasiekimų pažymėjimą arba pažymą apie mokymosi pasiekimus.

10. Iš užsienio atvykęs asmuo, asmuo, Lietuvoje baigęs užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar tam tikrą jos dalį arba vidurinio ugdymo programos dalį, priimamas mokytis bendra tvarka. Mokykla pagal turimą informaciją (pateiktus asmens patirtį ir pasiekimus įrodančius dokumentus, atsižvelgusi į jo amžių, pokalbius su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), jei asmuo yra nepilnametis), priima asmenį mokytis į klasę, kurioje mokosi jo bendraamžiai, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę). Suaugę asmenys gali būti priimami mokytis į klasę, kurioje mokomasi pagal suaugusiųjų pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, arba (ir) į išlyginamąją klasę (grupę).

Jei iš pateiktų asmens mokymosi pasiekimus įteisinančių dokumentų, pokalbių ir kitų duomenų paaiškėja, kad asmens pasiekimai aukštesni arba žemesni, nei numatyti ugdymo programoje, pagal kurią mokosi jo bendraamžiai, asmuo turi teisę mokytis atitinkamai aukštesnėje klasėje arba klase žemiau. Jei mokinys yra nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais (globėjais, rūpintojais).

11. Priimant iš užsienio atvykusi asmenį, asmenį, Lietuvoje baigusį užsienio valstybės arba tarptautinės organizacijos pradinio, pagrindinio ugdymo programą ar tam tikrą jos dalį arba vidurinio ugdymo programos dalį, mokykla sudaro jo individualaus ugdymo planą, užtikrina mokiniui reikiamą švietimo / mokymosi pagalbą.

12. Suaugęs asmuo gali būti priimamas mokytis pagal suaugusiųjų pradinio, suaugusiųjų pagrindinio ir suaugusiųjų vidurinio ugdymo programą. Mokytis pagal šias ugdymo programas taip pat gali 16–17 metų dirbantis jaunuolis, nepilnametis, kuriam laikinai atimta ar apribota laisvė, arba negalintis tęsti mokymosi pagal bendrojo ugdymo programą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų ar vaiko priežiūros.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

13. Asmens priėmimas mokytis įforminamas mokymo sutartimi.

14. Mokymo sutartis sudaroma asmeniui naujai atvykus mokytis arba mokiniui, pradėjus mokytis pagal aukštesnio lygmens ugdymo programą. Mokymo sutartis nenutraukiama:

14.1. laikino mokinio išvykimo gydytis laikotarpiu;

14.2. laikotarpiu, kai mokinys laikinai (iki 6 mėn.) išvykęs mokytis pagal tarptautinę mokinių mobilumo (judumo), mainų programą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

15. Mokymo sutartį pasirašo mokyklos vadovas ir prašymą pateikęs asmuo.

16. Mokymo sutartis registruojama Mokymo sutarčių registracijos žurnale. Vienas mokymo sutarties egzempliorius įteikiamas prašymą pateikusiam asmeniui, kitas egzempliorius lieka mokykloje. Mokymo sutartis, mokinio ir (ar) jo tėvų (globėjų, rūpintojų) prašymai, pažymos apie mokymosi pasiekimus mokykloje ir kita su mokinio ugdymu susijusi informacija tvarkoma mokykloje. Tvarkant duomenis vadovaujamasi 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu.“  

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

17. Sudarius mokymo sutartį, asmuo įregistruojamas mokinių registre, nurodoma pirmoji mokinio mokymosi diena. Iš mokinių registre sukauptų duomenų: mokinio vardas ir pavardė; asmens kodas; atvykimo data (pirmoji mokinio mokymosi diena); namų adresas; klasė, į kurią mokinys atvyko; klasė, kurioje mokinys mokosi; klasė, iš kurios mokinys išvyko; įsakymo apie išvykimą data ir numeris; mokykla, į kurią mokinys išvyko mokytis, automatiniu būdu formuojamas, o pasibaigus mokslo metams išspausdinamas ir sudaromas „Mokinių abėcėlinis žurnalas“.

18. Mokinių abėcėliniame žurnale mokinių pavardės ir vardai surašomi abėcėlės tvarka ir registracijos numeriai kasmet pradedami nuo 1. Informacija atnaujinama, jei pasikeičia mokinio gyvenamosios vietos adresas, vardas arba pavardė, o buvęs įrašas išsaugomas. Pasibaigus mokymo sutarties galiojimo laikui ir mokiniui neišvykus iš mokyklos, įrašoma, kad mokinys „tęsia mokymąsi __ klasėje“, išvykus iš mokyklos – nurodoma mokykla, į kurią išvyko. Tuo atveju, kai nežinoma, į kokią mokyklą mokinys yra išvykęs, gali būti įrašoma: užsienio valstybės, savivaldybės pavadinimas arba „Nežinoma“. Išvykus iš mokyklos baigiamosios (4, 10, gimnazijos II, IV) klasės mokiniui, įgijusiam išsilavinimą, įrašoma „įgijo ______ išsilavinimą“, neįgijusiam pagrindinio išsilavinimo – „nebaigė programos“, „nepatikrinti mokymosi pasiekimai“, neįgijusiam vidurinio išsilavinimo – „nebaigė programos“, „neišlaikė egzaminų“, „nelaikė egzaminų“. Kitų mokslo metų mokinių abėcėlinio žurnalo aplankas Mokinių registre formuojamas iš atitinkamais mokslo metais sukauptų mokinių duomenų, patikslinus informaciją apie mokinio klasę, kurioje jis mokosi, ir įrašius duomenis apie tais mokslo metais išvykusius ir atvykusius mokinius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

III. SKYRIUS MOKINIO MOKYMOSI PASIEKIMŲ FIKSAVIMAS BAIGIANTIS UGDYMO LAIKOTARPIUI

 

19. Mokinio mokymosi pasiekimai ugdymo laikotarpio pabaigoje apibendrinami ir vertinimo rezultatas fiksuojamas įrašu ir (arba) balu, taikant 10 balų vertinimo sistemą:

19.1. patenkinamas įvertinimas – įrašai: „patenkinamas“, „pagrindinis“, „aukštesnysis“, „atleista“ („atl“), „įskaityta“ („įsk“), „padarė pažangą“ („pp“), 4–10 balų įvertinimas;

19.2. nepatenkinamas įvertinimas – įrašai: „nepatenkinamas“, „neįskaityta“ („neįsk“), „nepadarė pažangos“ („np“), 1–3 balų įvertinimas.

20. Mokiniui, besimokančiam pagal pradinio ugdymo programą, II pusmečio (arba III trimestro) mokymosi pasiekimų įvertinimas laikomas metiniu. Jei pasibaigus ugdymo procesui skirtos užduotys suteikia mokiniui, kurio mokymosi pasiekimai mokantis pagal dalyko programą fiksuoti nepatenkinamu metiniu įvertinimu, galimybę pasiekti ne žemesnį kaip patenkinamas mokymosi pasiekimų lygį, nustatytą bendrosiose programose (toliau – papildomas darbas), tai papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

21. Mokiniui, besimokančiam pagal pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, trimestro, pusmečio ar kito trumpesnio nei metai laikotarpio dalyko įvertinimas (toliau – trimestro / pusmečio dalyko įvertinimas) fiksuojamas iš visų atitinkamo laikotarpio balų / pažymių, skaičiuojant jų svertinį arba aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisyklę. Mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) turi būti paaiškinama, kokie svertinio vidurkio dėmenys (pvz., kontroliniai darbai, projektai ir kt.) daro įtaką trimestro / pusmečio dalyko įvertinimui ir kokie jų svertiniai koeficientai.

Vienerių mokslo metų pasiekimų rezultatas, mokantis pagal dalyko programą (toliau – dalyko metinis įvertinimas), fiksuojamas iš I ir II pusmečių (I, II ir III trimestrų arba kitų, trumpesnių nei metai, mokykloje nustatytų ugdymo laikotarpių) balų / pažymių, skaičiuojant jų aritmetinį vidurkį ir taikant apvalinimo taisykles (pvz., jei I pusmečio pažymys – 7, II pusmečio – 6, tai dalyko metinis įvertinimas – 7).

Jei mokinys per visą ugdymo laikotarpį (pvz., trimestrą, pusmetį) neatliko visų vertinimo užduočių (pvz., kontrolinių darbų ir kt.) be pateisinamos priežasties, nepademonstravo pasiekimų, numatytų pagrindinio ar vidurinio ugdymo bendrosiose programose, mokinio dalyko trimestro, pusmečio ar kito ugdymo laikotarpio pasiekimai prilyginami žemiausiam 10 balų sistemos įvertinimui „labai blogai“; jei mokinys neatliko visų vertinimo užduočių dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) – fiksuojamas įrašas „atleista“.

Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „įsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „įsk“ ir „įsk“ arba „įsk“ ir „neįsk“ arba „neįsk“ ir „įsk“. Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas įrašu „neįsk“, jei I ir II pusmečių įvertinimai yra „neįsk“.

Dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas „įsk“ arba „neįsk“, jei bent dviejų trimestrų mokinio pasiekimai fiksuoti atitinkamai įrašais „įsk“ arba „neįsk“. Fiksuojant trimestro / pusmečio dalyko įvertinimą įrašais „įsk“ arba „neįsk“, atsižvelgiama į tai, kokių įrašų per ugdymo laikotarpį yra daugiau.

Jei pasibaigus ugdymo procesui buvo skirtas papildomas darbas, papildomo darbo įvertinimas laikomas metiniu.

Dėl kitų, šiame Tvarkos apraše nenumatytų ir neaprašytų, dalyko trimestro, pusmečio, metinio ar kito ugdymo laikotarpio įvertinimo fiksavimo atvejų susitariama mokykloje.

22. Jei mokinys atvyko iš užsienio arba besigydydamas namie, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros įstaigoje, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, teisės aktų nustatyta tvarka bent vienu ugdymo laikotarpiu kai kurių dalykų nesimokė, dalyko metinis įvertinimas fiksuojamas atsižvelgus į kitais (turimais) ugdymo laikotarpiais pasiektus mokymosi pasiekimus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

23. Tuo atveju, kai mokinys mokydamasis praleidžia klasę ar (ir) mokosi pagal jam individualiajame ugdymo plane numatytus ugdymo laikotarpius, mokymosi pasiekimai gali būti apibendrinami ir vertinimo rezultatas mokiniui fiksuojamas kitu, nei visai klasei nustatytu, laiku.

24. Mokiniui, kuriam mokantis pagal vidurinio ugdymo programą pusmečio pabaigoje dalyko kurso programa buvo pakeista iš bendrojo (žymima raide B) į išplėstinį (žymima raide A), pusmečio ar metiniu įvertinimu laikomas mokymosi pasiekimų patikrinimo (įskaitos) įvertinimas.

25. Mokiniui, kuris bendrojo ugdymo programos dalį laikinai mokėsi kitos šalies mokykloje pagal tarptautinę bendrojo ugdymo programą (dalyvavo tarptautinio mokinių mobilumo (judumo), mainų programoje), mokymosi laikotarpio rezultatų pripažinimą, įskaitymą Lietuvoje numato ir vykdo mokykla.

26. Mokiniui prieš išvykstant iš mokyklos, kuri vykdė mokinio mokymą medicininės reabilitacijos, sanatorinio gydymo sveikatos priežiūros, stacionarinėje asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje medicinos pagalbą, išduodama pažyma apie mokymosi pasiekimus (pagal poreikį gali būti pateikiama ir mokinio laikino gydymo laikotarpiu).

27. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis pusmečiui, dalykų trimestrų ir metiniai įvertinimai fiksuojami gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai gruodžio 1 d. ir (ar) kovo 1 d. Jeigu ankstesnėje mokykloje vadovaujantis ugdymo planu dalyko trimestrų ar pusmečio įvertinimas yra fiksuotas ne pažymiu, pusmečio ar metinis pažymys pagal dešimtbalę sistemą fiksuojamas iš šioje mokykloje įrašytų pažymių, atsižvelgus į patenkinamą ar nepatenkinamą įvertinimą įrašu.

28. Mokiniui, atvykusiam iš mokyklos, kurioje jo mokymosi pasiekimai buvo apibendrinami baigiantis trimestrui, pusmečių ir metiniai įvertinimai fiksuojami, gavus tos mokyklos pažymą apie mokymosi pasiekimus, kurioje nurodomi šiam mokiniui fiksuoti dalykų įvertinimai baigiantis pusmečiui.

29. Mokyklos mokinių mokymosi pasiekimų vertinimo ir kitą informaciją tvarko dienynuose, kurių formas tvirtina Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministras. Mokyklos Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka dienynus sudaro elektroninių dienynų duomenų pagrindu.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

IV SKYRIUS KĖLIMAS Į AUKŠTESNĘ KLASĘ. UGDYMO PROGRAMOS BAIGIMAS. UGDYMO PROGRAMOS KARTOJIMAS

 

30. Keliamosios (1–3, 5–9, 11 (gimnazijos I, III) klasės mokinys, turintis visų ugdymo plano dalykų patenkinamus metinius įvertinimus, keliamas į aukštesnę klasę.

31. Mokinys paliekamas kartoti vienų mokslo metų atitinkamos klasės ugdymo programos (toliau – kartoti ugdymo programos), į aukštesnę klasę keliamas mokyklos, kurioje jis nuolat mokosi, vadovo įsakymu. Mokyklos vadovo įsakyme dėl mokinių kėlimo į aukštesnę klasę įrašomas į aukštesnę klasę keliamų mokinių skaičius klasėje pagal dienyną (pvz., 22, 24, 30 ir pan.), mokinių, kuriems skirtas papildomas darbas (nurodant dalykų pavadinimus), paliekamų kartoti ugdymo programą mokinių vardai ir pavardės.

32. Tuo atveju, kai mokykla turi įrodymų, kad keliamosios klasės mokinio mokymosi pasiekimai yra aukštesni, nei nustatyti aukštesniojo lygio mokymosi pasiekimai bendrosiose programose, mokinys iki 14 metų tėvų (globėjų) prašymu (mokinys nuo 14 iki 18 metų savo prašymu ir turint vieno iš tėvų (rūpintojų) raštišką sutikimą) ir mokinį ugdančių mokytojų, mokyklos vaiko gerovės komisijos pritarimu gali būti keliamas į aukštesnę klasę praleidžiant klasę ir baigti ugdymo programą sparčiau.

33. Mokinio, turinčio kai kurių ugdymo plano dalykų nepatenkinamus metinius (papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimus, neatliktą socialinę pilietinę veiklą, kėlimo į aukštesnę klasę, palikimo kartoti ugdymo programos ar papildomo darbo skyrimo klausimus svarsto mokinį ugdę mokytojai, kiti ugdymo procese dalyvavę asmenys (toliau – Mokytojai).

34. Mokytojai:

34.1. pasibaigus ugdymo procesui mokyklos vadovui siūlo: arba skirti mokiniui papildomą darbą, arba kelti į aukštesnę klasę, arba palikti kartoti ugdymo programos;

34.2. mokiniui skiriant papildomą darbą, susitaria dėl galimos pakartotinio svarstymo dėl kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programos datos, papildomo darbo atlikimo trukmės, konsultacijų formų ir būdų, jų laiko, mokinio atsiskaitymo datos, atsižvelgia į mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) siūlymą ir kt.;

34.3. pakartotinai svarsto mokinio mokymosi pasiekimus, jei mokinio papildomas darbas buvo įvertintas nepatenkinamu įvertinimu arba praėjo nustatytas laikas, kada mokinys turėjo atsiskaityti (atlikti papildomą darbą). Išklauso mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimą ir teikia siūlymą mokyklos vadovui.

35. Sprendimą dėl papildomo darbo skyrimo mokiniui, jo kėlimo į aukštesnę klasę ar palikimo kartoti ugdymo programą, atsižvelgęs į Mokytojų siūlymą, ne vėliau nei paskutinė einamųjų mokslo metų darbo diena priima mokyklos vadovas. Sprendimas įforminamas mokyklos vadovo įsakymu. Su įsakymu mokykla supažindina mokinio, išskyrus suaugusiojo, besimokančio pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programą, tėvus (globėjus, rūpintojus).

36. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų atitinkamos ugdymo programos dalykų, nurodytų ugdymo plane, mokinio individualiame ugdymo plane, metinius įvertinimus, o pagrindiniame ugdyme ir atlikęs socialinę pilietinę veiklą, į aukštesnę klasę nekeliamas, jis laikomas baigusiu atitinkamą ugdymo programą.

37. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pradinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo, besimokantis pagal suaugusiųjų pradinio ugdymo programą, gali Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tik tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

38. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieno dalyko nepatenkinamą metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, paliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Nenorintis kartoti visų tos klasės ugdymo programos dalykų programos gali Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

39. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, tik dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pvz., ligos) einamaisiais mokslo metais nutraukęs mokymąsi, kitais mokslo metais gali mokytis pagal tą pačią ugdymo programos dalį (kartoti tos klasės ugdymo programą) arba tęsti nutrauktą mokymąsi.

40. Vidurinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis bent vieną nepatenkinamą dalyko metinį (po papildomo darbo, jei buvo skirtas) įvertinimą, nepaliekamas kartoti ugdymo programos vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Asmuo gali Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

41. Jei mokinys kartoja visą mokslo metų ugdymo programą antrus metus, jo turimi tos klasės (mokslo metų) dalykų metiniai įvertinimai laikomi negaliojančiais.

 

V. SKYRIUS PERĖJIMAS PRIE AUKŠTESNIO LYGMENS UGDYMO PROGRAMOS

 

42. Pradinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, išskyrus besimokantį pagal pradinio ugdymo individualizuotą programą, turintis patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pradinio ugdymo programą, įgijusiu pradinį išsilavinimą ir teisę mokytis pagal pagrindinio ugdymo programą.

43. Pradinio ugdymo individualizuotos programos baigiamosios klasės mokinys, turintis visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pradinio ugdymo individualizuotą programą ir įgijusiu teisę mokytis tik pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą.

44. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, išskyrus besimokantį pagal pagrindinio ugdymo individualizuotą programą, turintis patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus ir teisės aktų nustatyta tvarka atlikęs socialinę-pilietinę veiklą, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo, – įgijusiu pagrindinį išsilavinimą ir turinčiu teisę mokytis pagal vidurinio ugdymo programą; o asmenys, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka paskirta vidutinės priežiūros priemonė, – pagal vidurinio ugdymo ir (arba) socialinių įgūdžių ugdymo programą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

45. Pagrindinio ugdymo programos baigiamosios klasės mokinys, turintis patenkinamus visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, bet teisės aktų nustatyta tvarka nedalyvavęs mokymosi pasiekimų patikrinime be pateisinamos priežasties, nepaliekamas kartoti ugdymo programos pagrindinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje. Jis laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo programą, bet neįgijusiu pagrindinio išsilavinimo ir turinčiu teisę kitais ar dar kitais metais dalyvauti mokymosi pasiekimų patikrinime.

46. Pagrindinio ugdymo individualizuotos programos baigiamosios klasės mokinys, turintis visų šios programos ugdymo plano dalykų metinius įvertinimus, laikomas baigusiu pagrindinio ugdymo individualizuotą programą ir įgijusiu teisę mokytis tik pagal socialinių įgūdžių ugdymo programą arba profesinio mokymo programas (jų modulius), skirtas asmenims, neįgijusiems pagrindinio išsilavinimo, ir pritaikytas jų specialiesiems ugdymosi poreikiams.

47. Ugdymo programų baigimą įforminančiame mokyklos vadovo įsakyme nurodoma ugdymo programa, kurią mokinys yra baigęs, ir jam išduodamo pradinio, pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo įgijimą patvirtinančio dokumento pavadinimas.

 

VI. SKYRIUS ASMENS MOKYMOSI PASIEKIMŲ GILINIMAS IR PLĖTOJIMAS

 

48. Asmuo, baigęs adaptuotą pradinio, pagrindinio ar vidurinio ugdymo programą, pradinio ugdymo individualizuotą, pagrindinio ugdymo individualizuotą ar socialinių įgūdžių ugdymo programą ir pageidaujantis įgyti išsilavinimą bei turintis pedagoginės psichologinės tarnybos arba švietimo pagalbos tarnybos rekomendaciją mokytis pagal bendrojo ugdymo programą, gali siekti pagal ugdymo programą numatytų mokymosi rezultatų ir teisės aktų nustatyta tvarka įgyti išsilavinimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

49. Asmuo, kuris mokėsi pagal pagrindinio ugdymo programą, į kurią buvo integruoti profesinio mokymo programos moduliai, įgijęs pagrindinį išsilavinimą, gali toliau mokytis pagal vidurinio ugdymo programą, profesinio mokymo programą, suteikiančią tik kvalifikaciją, arba pagal profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa.

50. Asmuo, nebaigęs vidurinio ugdymo programos ar jos dalies (turintis nepatenkinamų dalykų metinių įvertinimų), gali mokytis pagal profesinio mokymo programą, suteikiančią profesinę kvalifikaciją, ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis mokytis tų ugdymo programos atskirų dalykų, kurių metinis įvertinimas nepatenkinamas, ir atsiskaityti.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

51. Asmuo, neįgijęs vidurinio išsilavinimo (baigęs vidurinio ugdymo programą arba mokęsis vidurinio ugdymo programos baigiamojoje klasėje ir turintis atskirų dalykų patenkinamą metinį įvertinimą) ir norintis geriau pasirengti brandos egzaminui, gali Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytomis mokymosi formomis gilinti žinias, ugdyti gebėjimus, mokydamasis pagal to dalyko programą. Ankstesniais metais dienyne (mokinių mokymosi pasiekimų apskaitos suvestinėje) fiksuotas dalyko patenkinamas metinis įvertinimas negali būti pakeistas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

52. Asmuo, baigęs tarptautinę bendrojo ugdymo programą ar jos dalį, neįgijęs atitinkamo išsilavinimo, gali mokytis bendrojo ugdymo dalykų, dalyvauti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime ir laikyti pasirinktų dalykų brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka. Tarptautinės bendrojo ugdymo programos mokymosi laikotarpio rezultatai pripažįstami, įskaitomi mokykloje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

53. Asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir pageidaujantis geriau pasirengti tolesniam mokymuisi, gali mokytis pagal vidurinio ugdymo programos dalykų programas ir (ar) laikyti pasirinktų (ar jau laikytų) dalykų brandos egzaminus Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

54. Asmuo, atvykęs ar grįžęs iš užsienio, nemokantis lietuvių kalbos ir pageidaujantis geriau pasirengti toliau mokytis pagal bendrojo ugdymo programas, gali mokytis lietuvių kalbos išlyginamojoje klasėje arba išlyginamojoje mobiliojoje grupėje Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

_________________

 

 

Priedo pakeitimai:

Nr. V-766, 2012-05-08, Žin., 2012, Nr. 54-2684 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-766

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-934, 2005-05-27, Žin., 2005, Nr. 69-2488 (2005-06-02), i. k. 1052070ISAKISAK-934

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-379, 2006-03-03, Žin., 2006, Nr. 28-950 (2006-03-09), i. k. 1062070ISAKISAK-379

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-956, 2006-05-17, Žin., 2006, Nr. 58-2066 (2006-05-23), i. k. 1062070ISAKISAK-956

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-237, 2007-02-20, Žin., 2007, Nr. 25-945 (2007-02-27), i. k. 1072070ISAKISAK-237

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1882, 2008-06-27, Žin., 2008, Nr. 75-2986 (2008-07-03), i. k. 1082070ISAKSAK-1882

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-1831, 2009-09-15, Žin., 2009, Nr. 112-4791 (2009-09-19), i. k. 1092070ISAKSAK-1831

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-766, 2012-05-08, Žin., 2012, Nr. 54-2684 (2012-05-10), i. k. 1122070ISAK000V-766

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 "Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo lavinimo programas tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-466, 2014-05-26, paskelbta TAR 2014-05-26, i. k. 2014-05671

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-767, 2015-07-17, paskelbta TAR 2015-07-20, i. k. 2015-11477

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-78, 2017-02-13, paskelbta TAR 2017-02-14, i. k. 2017-02536

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

11.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-554, 2017-07-04, paskelbta TAR 2017-07-07, i. k. 2017-11650

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr.ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-242, 2018-03-13, paskelbta TAR 2018-03-13, i. k. 2018-03859

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

13.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-2323, 2021-12-31, paskelbta TAR 2021-12-31, i. k. 2021-27931

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. balandžio 5 d. įsakymo Nr. ISAK-556 „Dėl Nuosekliojo mokymosi pagal bendrojo ugdymo programas tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

 

part_3a76b8fb066b4df3a615c0c5448b8291_end