(Žin., 2002, Nr. 95-4087; 2003, Nr. 38-1701; 2004, Nr. 180-6659;
2006, Nr. 46-1645, Nr. 81-3186)

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nauja redakcija

Pakeisti Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą ir jį išdėstyti taip:

„LIETUVOS RESPUBLIKOS

PILIETYBĖS

ĮSTATYMAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečiai

1. Lietuvos Respublikos piliečiai yra:

1) asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos pilietybę, jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu šie asmenys nėra kitos valstybės piliečiai;

2) asmenys, 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. nuolat gyvenę dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat jų vaikai, vaikaičiai ir provaikaičiai, jeigu jie 1989 m. lapkričio 3 d. priimto Pilietybės įstatymo įsigaliojimo dieną nuolat gyveno ir šiuo metu gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir nėra kitos valstybės piliečiai;

3) lietuvių kilmės asmenys, jeigu jie nėra kitos valstybės piliečiai. Lietuvių kilmės asmeniu laikomas asmuo, kurio tėvai ar seneliai arba vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai ir pats asmuo pripažįsta save lietuviu;

4) asmenys, kurie Lietuvos Respublikos pilietybę įgijo pagal iki šio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus.

2. Lietuvos Respublikos pilietis negali būti kartu ir kitos valstybės pilietis, išskyrus asmenis, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusius Lietuvos pilietybę ir ištremtus ar pasitraukusius iš Lietuvos 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, taip pat šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje, 9 straipsnyje, 12 straipsnio 4 dalyje, 16 straipsnio 1 dalyje, 17 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 18 straipsnio 2 dalyje numatytus atskirus atvejus.

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai

Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai yra Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka išduotas Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė ir pasas.

3 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečių teisinė padėtis

1. Lietuvos Respublikos piliečiai turi visas socialines ekonomines, politines ir asmenines teises bei laisves, kurias skelbia ir garantuoja Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai ir kiti teisės aktai, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys.

2. Lietuvos Respublikos pilietis turi laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų, taip pat Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, vykdyti jų nustatytas pareigas, saugoti Lietuvos Respublikos interesus, padėti stiprinti jos galią ir autoritetą, būti jai ištikimas.

4 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas sudarant ir nutraukiant santuoką

Jeigu Lietuvos Respublikos pilietis yra sudaręs santuoką su asmeniu, kuris yra kitos valstybės pilietis arba asmuo be pilietybės, taip pat tokią santuoką nutraukęs, sutuoktinių pilietybė savaime nepasikeičia.

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės išsaugojimas

1. Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis kitoje valstybėje, savaime nepraranda Lietuvos Respublikos pilietybės.

2. Lietuvos valstybė gina ir globoja savo piliečius už Lietuvos Respublikos ribų.

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio išdavimo neleistinumas

1. Lietuvos Respublikos pilietį draudžiama išduoti kitai valstybei, išskyrus Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytus atvejus.

2. Lietuvos Respublikos pilietis negali būti išsiųstas iš Lietuvos Respublikos teritorijos.

II SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS ĮGIJIMAS

7 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo būdai

Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama:

1) gimus;

2) įgyvendinus teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę (natūralizacija);

4) optavimo būdu ar kitais Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

5) kitais šio įstatymo numatytais pagrindais.

8 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, pilietybė

1. Vaikas, kurio abu tėvai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

2. Jeigu abu tėvai netenka Lietuvos Respublikos pilietybės, atitinkamai pasikeičia jų vaikų, nesukakusių 18 metų, pilietybė. Ši nuostata netaikoma, jeigu dėl tėvų pilietybės pasikeitimo vaikas liktų be pilietybės.

9 straipsnis. Vaikų, kurių vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, pilietybė

1. Jeigu vaiko tėvai turi skirtingą pilietybę ir vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos pilietis, vaikas yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

2. Vaikas, kurio vienas iš tėvų yra Lietuvos Respublikos pilietis, o kitas – asmuo be pilietybės arba nežinomas, yra Lietuvos Respublikos pilietis, nesvarbu, ar jis gimė Lietuvos Respublikos teritorijoje, ar už jos ribų.

3. Jeigu Lietuvos Respublikos piliečiu buvo vienas iš tėvų, tačiau mirė, o kitas lieka asmeniu be pilietybės, jų vaikas įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

10 straipsnis. Asmenų be pilietybės vaikų Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas

Asmenų be pilietybės, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, vaikas, gimęs Lietuvos Respublikos teritorijoje, įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

11 straipsnis. Vaikų, kurių tėvai nežinomi, pilietybė

1. Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, laikomas gimusiu Lietuvos Respublikos teritorijoje ir yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

2. Lietuvos Respublikos teritorijoje rastas ar gyvenantis vaikas, kurio abu tėvai nežinomi, abu tėvai arba turėtas vienintelis iš tėvų yra mirę ar pripažinti nežinia kur esančiais, abu tėvai arba turimas vienintelis iš tėvų nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, tėvams arba turimam vieninteliam iš tėvų neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia ir vaikui nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), yra Lietuvos Respublikos pilietis, jeigu nepaaiškėja aplinkybės, dėl kurių vaikas įgytų kitokį statusą.

12 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo sąlygos

1. Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama asmeniui, jeigu jis atitinka šias sąlygas:

1) išlaikė valstybinės kalbos egzaminą;

2) prašymo pateikimo metu turi dokumentą, patvirtinantį teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

3) gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų;

4) turi teisėtą pragyvenimo šaltinį;

5) išlaikė Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą;

6) yra asmuo be pilietybės arba yra pilietis tokios valstybės, pagal kurios teisę Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo atveju prarandama tos valstybės pilietybė, arba raštu pareiškia savo valią atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

2. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir jų išlaikymą patvirtinančių dokumentų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Asmenims, atitinkantiems šiame straipsnyje nustatytas sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė teikiama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos interesus. Asmenims, kuriems sukako 65 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–55 procentų darbingumo lygis, ir asmenims, kuriems sukako senatvės pensijos amžius ir kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatytas didelių ir vidutinių specialiųjų poreikių lygis, taip pat sergantiems sunkiomis chroninėmis psichikos ligomis, šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1 ir 5 punktų reikalavimai netaikomi.

4. Užsienio valstybių piliečiams, turintiems pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje, šio straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos netaikomos.

5. Asmuo, kuriam suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, prisiekia Lietuvos Respublikai.

13 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama

Lietuvos Respublikos pilietybė neteikiama asmenims, kurie:

1) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus;

2) rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką;

3) iki atvykimo gyventi į Lietuvos Respubliką kitoje valstybėje buvo teisti laisvės atėmimo bausme už tyčinį nusikaltimą, už kurį baudžiamąją atsakomybę nustato ir Lietuvos Respublikos įstatymai, arba buvo Lietuvos Respublikoje bausti už tyčinį nusikaltimą, už kurį numatoma laisvės atėmimo bausmė;

4) įstatymų nustatyta tvarka neturi teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

14 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas sudarius santuoką

1. Asmeniui, sudariusiam santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiu ir pastaruosius 7 metus bendrai su sutuoktiniu gyvenančiam Lietuvos Respublikos teritorijoje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

2. Asmenims, sudariusiems santuoką su Lietuvos Respublikos piliečiais: tremtiniais, politiniais kaliniais ar jų vaikais, gimusiais tremtyje, Lietuvos Respublikos pilietybė suteikiama, jei jie susituokę persikelia nuolat gyventi į Lietuvos Respubliką ir pastaruosius 5 metus bendrai su sutuoktiniu, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje, ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas.

3. Asmeniui, pragyvenusiam Lietuvos Respublikoje susituokus su Lietuvos Respublikos piliečiu ilgiau kaip vienus metus, jei jo sutuoktinis miršta, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti suteikiama, jam pragyvenus Lietuvos Respublikos teritorijoje 5 metus, jei šis asmuo atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 1, 2, 5 ir 6 punktuose nustatytas sąlygas ir nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

15 straipsnis. Priesaika Lietuvos Respublikai

1. Asmenys, kuriems suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, ne vėliau kaip per 2 metus nuo Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo asmeniui suteikiama Lietuvos Respublikos pilietybė, įsigaliojimo dienos viešai ir iškilmingai prisiekia Lietuvos Respublikai. Nustatomas toks priesaikos tekstas:

„Aš, (vardas, pavardė), tapdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, be išlygų prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, ginti Lietuvos valstybės nepriklausomybę, valstybės teritorijos vientisumą ir konstitucinę santvarką. Pasižadu gerbti Lietuvos valstybinę kalbą, kultūrą ir papročius, stiprinti Lietuvos demokratijos ir teisinės valstybės pagrindus. Tepadeda man Dievas.“

2. Asmenų priesaiką Vidaus reikalų ministerijoje priima vidaus reikalų ministro įgaliotas asmuo, o Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose (toliau – konsulinė įstaiga) – konsulinės įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

3. Asmuo prisiekia stovėdamas priešais priesaiką priimantį asmenį, skaito priesaikos tekstą padėjęs ranką ant Lietuvos Respublikos Konstitucijos. Prisiekti leidžiama ir be paskutinio priesaikos Lietuvos Respublikai sakinio. Baigęs skaityti priesaikos tekstą, asmuo pasirašo vardinį priesaikos lapą. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi asmenims, kurie dėl negalios to padaryti negali.

4. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas. Šios nuostatos nesilaikymas, kaip ir atsisakymas pasirašyti vardinį priesaikos lapą arba pasirašymas su išlyga, reiškia, kad asmuo neprisiekė. Vardiniai priesaikos lapai perduodami priesaiką priėmusiam asmeniui.

5. Asmenys, kurie, įgydami Lietuvos Respublikos pilietybę, netenka turėtos kitos valstybės pilietybės, prisiekia Lietuvos Respublikai po to, kai pateikia įrodymus, kad jie neteko turėtos kitos valstybės pilietybės.

6. Priesaikos priėmimo Vidaus reikalų ministerijoje arba konsulinėje įstaigoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

7. Konsulinės įstaigos per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai ir vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai apie asmenis, prisiekusius šiose konsulinėse įstaigose. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija per 7 dienas praneša Respublikos Prezidento kanceliarijai apie asmenis, prisiekusius Vidaus reikalų ministerijoje.

8. Suteikus Lietuvos Respublikos pilietybę, Lietuvos Respublikos piliečio teisės ir pareigos atsiranda tik asmeniui prisiekus Lietuvos Respublikai.

16 straipsnis. Pilietybės suteikimas išimties tvarka

1. Respublikos Prezidentas, vadovaudamasis šiuo įstatymu, gali suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę nusipelniusiems Lietuvos Respublikai ir integravusiems į Lietuvos visuomenę užsienio valstybių piliečiams ar asmenims be pilietybės išimties tvarka netaikydamas jiems šio įstatymo 12 straipsnyje numatytų pilietybės suteikimo sąlygų. Nuopelnais Lietuvos Respublikai laikytina užsienio valstybės piliečio ar asmens be pilietybės veikla, kuria asmuo ypač reikšmingai prisideda prie Lietuvos Respublikos valstybingumo stiprinimo, Lietuvos Respublikos galios ir jos autoriteto tarptautinėje bendruomenėje didinimo.

2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma šio įstatymo 20 straipsnyje nurodytiems asmenims.

3. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimas išimties tvarka savaime nesukelia teisinių pasekmių pilietybę įgijusio asmens šeimos nariams. Ši nuostata netaikoma pilietybę įgijusio asmens nepilnamečiam vaikui, kuris yra asmuo be pilietybės. Nepilnamečio vaiko, kuris yra asmuo be pilietybės, Lietuvos Respublikos pilietybės klausimas sprendžiamas pagal šio įstatymo 8 ar 9 straipsnio nuostatas.

4. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, Lietuvos Respublikos pilietybė išimties tvarka negali būti suteikiama.

III SKYRIUS

TEISĖS Į LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĘ IŠSAUGOJIMAS IR ĮGYVENDINIMAS. LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS NETEKIMAS IR GRĄŽINIMAS

17 straipsnis. Teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimas

1. Teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę neterminuotai išsaugoma:

1) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę, jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams, gyvenantiems kitose valstybėse;

2) lietuvių kilmės asmenims, gyvenantiems kitose valstybėse.

2. Asmenims, kuriems išsaugoma teisė į Lietuvos Respublikos pilietybę, jų prašymu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka išduodami šią teisę patvirtinantys dokumentai.

3. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės. Ši sąlyga netaikoma:

1) tremtiniams, politiniams kaliniams, taip pat jų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams;

2) asmenims, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusiems Lietuvos pilietybę ir išvykusiems į kitas valstybes 1940 m. birželio 15 d. – 1990 m. kovo 11 d. okupacijų metu, šių asmenų vaikams, vaikaičiams ir provaikaičiams.

4. Asmenys, nurodyti šio straipsnio 1 dalies 2 punkte, teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendina, kai atsisako turimos kitos valstybės pilietybės.

18 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės netekimas

1. Lietuvos Respublikos pilietybės netenkama:

1) atsisakius Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) įgijus kitos valstybės pilietybę;

3) Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais pagrindais;

4) jeigu Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo;

5) teismui pripažinus asmenį netekus Lietuvos Respublikos pilietybės, kai asmuo, turėdamas šios dalies 4 punkte nurodytą leidimą, tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba kitos valstybės tarnyboje taip, kad tuo padaroma žala Lietuvos Respublikos interesams.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 punktas netaikomas asmenims, įgijusiems kitos valstybės, su kuria Lietuvos Respublika yra sudariusi sutartį dėl dvigubos pilietybės, pilietybę.

19 straipsnis. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės

1. Lietuvos Respublikos piliečio teisė atsisakyti pilietybės negali būti varžoma, išskyrus šiame straipsnyje nurodytus atvejus.

2. Asmens prašymas atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės negali būti nagrinėjamas, jeigu to prašantis asmuo yra įtariamas ar kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką arba jam yra įsiteisėjęs ir vykdytinas teismo nuosprendis.

20 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimas

1. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės pagal iki šio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, pagal jo prašymą gali būti grąžinta Lietuvos Respublikos pilietybė, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis ir atitinka šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nustatytas sąlygas ir jei nėra aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 13 straipsnyje.

2. Asmeniui, netekusiam Lietuvos Respublikos pilietybės pagal iki šio įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo galiojusius Lietuvos Respublikos įstatymus, taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais ir atitinkančiam šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ar 3 punkto sąlygas, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta pagal tokio asmens prašymą netaikant jam šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytų sąlygų, jei šis asmuo nėra kitos valstybės pilietis.

3. Asmeniui, Lietuvos Respublikos pilietybės netekusiam iki 18 metų, Lietuvos Respublikos pilietybė gali būti grąžinta, jei jis, sukakęs 18 metų, apsisprendė dėl Lietuvos Respublikos pilietybės.

21 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo akto pripažinimas negaliojančiu

1. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu, jeigu nustato, kad asmuo, įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę natūralizacijos ar optavimo būdu, įgijo Lietuvos Respublikos pilietybę pagal suklastotus dokumentus ar kitokios apgaulės būdu arba neatsisakė turimos kitos valstybės pilietybės, arba teismas nustato, kad jis iki pilietybės suteikimo ar po to rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė tarptautinius nusikaltimus – agresiją, genocidą, nusikaltimus žmoniškumui, karo nusikaltimus arba įstatymų nustatyta tvarka neturėjo teisės gauti dokumento, patvirtinančio teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, arba rengėsi, kėsinosi padaryti ar padarė nusikalstamas veikas prieš Lietuvos Respubliką.

2. Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą teismas pripažįsta negaliojančiu ir tuo atveju, kai nustato, kad konkretus asmuo po 1940 m. birželio 15 d. organizavo ar vykdė gyventojų trėmimus ar gyventojų genocidą, kitus nusikaltimus žmoniškumui ar karo nusikaltimus prieš Lietuvos Respublikos gyventojus, slopino pasipriešinimo okupaciniams režimams judėjimą Lietuvoje arba po 1990 m. kovo 11 d. dalyvavo veiksmuose prieš Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ir jos teritorijos vientisumą.

3. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, netenka Lietuvos Respublikos pilietybės nuo kitos valstybės pilietybės įgijimo dienos.

4. Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs kitos valstybės pilietybę, privalo per 30 dienų raštu pranešti apie tai vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba teritorinės policijos įstaigos viešosios policijos migracijos skyriui, tarnybai, poskyriui, grupei ar pasų poskyriui (toliau – migracijos tarnyba), arba konsulinei įstaigai.

5. Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimas pripažįstamas negaliojančiu, jeigu paaiškėja, kad sprendimas dėl asmens Lietuvos Respublikos pilietybės priimtas pažeidus šį ar kitus Lietuvos Respublikos įstatymus.

6. Šio straipsnio 5 dalies nuostata netaikoma, jeigu paaiškėja, kad pagal kitos valstybės teisę asmuo buvo laikomas tos valstybės piliečiu jam nepareiškus valios tapti jos piliečiu ir jam nėra išduotas tos valstybės pilietybę patvirtinantis dokumentas.

IV SKYRIUS

LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIETYBĖS KLAUSIMŲ SPRENDIMO TVARKA

22 straipsnis. Prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais padavimas

1. Asmenys, nuolat gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus ir dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalį paduoda migracijos tarnybai. Asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, prašymus ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktus, dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir šios teisės įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis paduoda vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai arba konsulinei įstaigai.

2. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 12 straipsnį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje pastaruosius 10 metų; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 14 straipsnį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; santuokos liudijimo nuorašas; sutuoktinio Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento nuorašas; dokumento, patvirtinančio, kad asmuo yra tremtinys ar politinis kalinys, nuorašas, jei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalį; sutuoktinio mirties liudijimo nuorašas, jei dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo asmuo kreipiasi pagal šio įstatymo 14 straipsnio 3 dalį; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo gyvena Lietuvos Respublikos teritorijoje šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytą laikotarpį; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo išlaikė valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminus pagal šio įstatymo 14 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Jeigu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo kreipiasi asmuo, kuris turi kitos valstybės pilietybę, jis pateikia rašytinį pareiškimą atsisakyti turimos kitos valstybės pilietybės, kai jam bus suteikta Lietuvos Respublikos pilietybė.

3. Prie prašymo įgyvendinti teisę į Lietuvos Respublikos pilietybę pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; asmens gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimą patvirtinantys dokumentai; giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d., patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo atsisakė turimos kitos valstybės pilietybės, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalies 1 ir 2 punktuose.

4. Dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: išlikę Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; dokumentai apie tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta apie turėtą Lietuvos pilietybę; asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje. Jeigu šių dokumentų nėra, gali būti pateikiami: dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d.; priesaikinis pareiškimas, patvirtintas notaro arba konsulinės įstaigos pareigūno; užsienio valstybės paso patvirtintas nuorašas ir kiti dokumentai. Lietuvių kilmę patvirtina dokumentai, įrodantys, kad asmens tėvai ar seneliai, vienas iš tėvų ar senelių yra ar buvo lietuviai, taip pat asmens rašytinis pareiškimas, kuriame jis pripažįsta save lietuviu. Jeigu nėra pakankamai dokumentų, įrodančių asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos pilietybę arba patvirtinančių lietuvių kilmę, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti arba šie duomenys nustatomi teismo tvarka.

5. Prie prašymo atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės pridedami šie dokumentai: Lietuvos Respublikos piliečio paso, asmens tapatybės kortelės, paso nuorašai (jeigu asmeniui Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantys dokumentai nebuvo išduoti, pateikiamas dokumentas, išduotas migracijos tarnybos arba konsulinės įstaigos, patvirtinantis, kad asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir dėl Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančio dokumento gavimo nesikreipė); turimo asmens dokumento, išduoto užsienio valstybės institucijos, nuorašas; dokumentai, patvirtinantys asmens gyvenamąją vietą, arba jų nuorašai. Jeigu asmuo prašo leisti atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės kartu su juo ir jo nepilnamečiui vaikui, pateikiamas ir kito tėvo prašymas. Jeigu vaiko tėvai išsituokę, vaikas gali atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės, jei to raštu prašo vienas iš tėvų, pas kurį teismo sprendimu liko gyventi vaikas arba pas kurį faktiškai nuolat gyvena.

6. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas apie turėtos Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagrindus; dokumentas, patvirtinantis teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje šio prašymo pateikimo metu; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo turi teisėtą pragyvenimo šaltinį; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo neteko turimos kitos valstybės pilietybės.

7. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį pridedami šie dokumentai: dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę ar nuolat gyveno 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, arba lietuvių kilmę, giminystės ryšį su asmeniu, turėjusiu Lietuvos pilietybę iki 1940 m. birželio 15 d. ar nuolat gyvenusiu 1919 m. sausio 9 d. – 1940 m. birželio 15 d. dabartinėje Lietuvos Respublikos teritorijoje, patvirtinantys dokumentai arba jų nuorašai; asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; asmens gyvenamąją vietą patvirtinantis dokumentas arba jo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis, kad asmuo neteko turimos kitos valstybės pilietybės.

8. Prie prašymo suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; Lietuvos Respublikos valstybės politikų, Lietuvos Respublikos piliečių, nusipelniusių Lietuvos valstybei, rekomendacijos, kuriose nurodoma asmens veikla, ypač reikšminga Lietuvos Respublikai, taip pat kiti dokumentai, patvirtinantys asmens veiklą, ypač reikšmingą Lietuvos Respublikai, ir jo integravimąsi į Lietuvos visuomenę.

9. Prie prašymo grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 20 straipsnio 3 dalį pridedami šie dokumentai: asmens tapatybę patvirtinančio dokumento nuorašas; gimimo liudijimo nuorašas; dokumentas, patvirtinantis asmens gyvenamąją vietą, arba jo nuorašas; notaro patvirtintas rašytinis asmens pareiškimas, kuriame asmuo nurodo, kad pasirenka Lietuvos Respublikos pilietybę. Toks asmens pareiškimas yra persiunčiamas atitinkamai užsienio valstybės institucijai.

10. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimai svarstomi tik pagal paties asmens rašytinį prašymą. 18 metų neturinčių asmenų prašymus suteikti ar įgyti Lietuvos Respublikos pilietybę, atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti paduoda jų atstovai.

11. Sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir sprendimą pripažinti Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą negaliojančiu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 1 ir 2 dalis priima Vilniaus apygardos administracinis teismas. Kreiptis į teismą šioje dalyje nurodytais atvejais turi teisę Respublikos Prezidentas, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, taip pat užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Teismas, priėmęs sprendimą pripažinti asmenį netekusiu Lietuvos Respublikos pilietybės ar Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo aktą pripažinti negaliojančiu, privalo paskelbti informaciją „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

12. Prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį, taip pat prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka paduodami Respublikos Prezidentui. Prašymus suteikti ar grąžinti Lietuvos Respublikos pilietybę asmenys pateikia per migracijos tarnybą, o prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę išimties tvarka – Respublikos Prezidentui tiesiogiai.

13. Prašymai atsisakyti Lietuvos Respublikos pilietybės ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis paduodami vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotai institucijai. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, nurodytus prašymus paduoda per migracijos tarnybą, o asmenys, nuolat gyvenantys užsienyje, – per konsulinę įstaigą ar vidaus reikalų ministro įgaliotą instituciją.

14. Tais atvejais, kai užsienio valstybės teisė nenumato pilietybės atsisakymo arba netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūros, asmuo pateikia notaro patvirtintą rašytinį pareiškimą, kuriame nurodo, kad atsisako turimos užsienio valstybės pilietybės, kadangi įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę. Tokį asmens pareiškimą atitinkamai užsienio valstybės institucijai persiunčia sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priimanti valstybės institucija.

15. Respublikos Prezidentas, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba užsienio reikalų ministras ar jo įgaliota institucija turi teisę iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų gauti informaciją, kurios reikia šiame įstatyme nurodytiems sprendimams priimti.

23 straipsnis. Pilietybės reikalų komisija

1. Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams preliminariai svarstyti Respublikos Prezidentas sudaro Pilietybės reikalų komisiją (toliau – Komisija) ir tvirtina Pilietybės klausimų nagrinėjimo Komisijoje taisykles.

2. Komisija turi teisę pakviesti į savo posėdį asmenį, kurio pilietybės klausimas sprendžiamas, pavesti valstybės institucijoms, kad jos per Komisijos nurodytą laiką pareikštų savo nuomonę ir pateiktų reikiamus dokumentus dėl Komisijos nagrinėjamo prašymo ar teikimo. Komisija, norėdama gauti informaciją apie aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, pagal kompetenciją kreipiasi į Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentą, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, jeigu tokių aplinkybių nebuvo tikrinusi dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar jos grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį rengusi institucija. Jeigu Komisija nusprendžia, gali būti kreipiamasi į Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą dėl informacijos apie aplinkybes, nurodytas šio įstatymo 13 straipsnyje, gavimo.

3. Komisijos posėdžiai yra teisėti, kai juose dalyvauja ne mažiau kaip du trečdaliai jos narių. Komisijos sprendimai priimami paprasta visų Komisijos narių balsų dauguma ir įforminami protokole. Protokolą pasirašo visi posėdyje dalyvavę Komisijos nariai.

4. Komisija nagrinėja prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo ar grąžinimo ir teikia Respublikos Prezidentui siūlymus tenkinti prašymus. Jeigu pareiškėjui pilietybė nesuteikiama ar negrąžinama, apie tai jam pranešama raštu nurodant atsisakymo motyvus.

5. Komisija nagrinėja prašymus suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę pagal šio įstatymo 16 straipsnį ir teikia siūlymus Respublikos Prezidentui tenkinti prašymus.

24 straipsnis. Sprendimų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės priėmimas ir įgyvendinimas

1. Lietuvos Respublikos pilietybę suteikia, ją grąžina pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį Respublikos Prezidentas ir dėl to leidžia dekretus. Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį leidžiamas po to, kai asmuo pateikia dokumentą, patvirtinantį, kad neteko turėtos kitos valstybės pilietybės, arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra asmuo be pilietybės. Respublikos Prezidento dekretus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo, jos grąžinimo pasirašo ir vidaus reikalų ministras.

2. Jeigu nustatoma, kad asmuo įgijo kitos valstybės pilietybę, išskyrus asmenis, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje, ar kad Lietuvos Respublikos pilietis tarnauja kitos valstybės karo tarnyboje arba dirba ne Europos Sąjungos valstybės narės valstybės tarnyboje neturėdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės leidimo, vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija priima sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ar 4 punktą.

3. Sprendimus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija. Sprendimai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalį gali būti priimti tik asmeniui pateikus dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo neteko turėtos kitos valstybės pilietybės, arba dokumentą, patvirtinantį, kad jis yra asmuo be pilietybės.

4. Sprendimus dėl asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1, 2 ar 3 punktą, taip pat sprendimus dėl teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 dalį priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija arba migracijos tarnyba, o dėl asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, taip pat dėl asmenų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę išsaugojimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir dėl šių asmenų teisės į Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimo pagal šio įstatymo 17 straipsnio 3 ir 4 dalis – vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija.

5. Sprendimą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės įgijimo pripažinimo negaliojančiu pagal šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ar sprendimą netaikyti šio įstatymo 21 straipsnio 5 dalies nuostatos priima vidaus reikalų ministras ar jo įgaliota institucija, kai šį klausimą apsvarsto Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaryta Komisija Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti.

25 straipsnis. Sprendimų priėmimas dėl vaikų pilietybės

Sprendimus dėl vaikų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, Lietuvos Respublikos pilietybės pagal šio įstatymo 8–11 straipsnius priima migracijos tarnyba, o dėl vaikų, nuolat gyvenančių užsienyje, – vidaus reikalų ministro įgaliota institucija.

26 straipsnis. Aktų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais skelbimas

Vidaus reikalų ministro ar jo įgaliotos institucijos vadovo įsakymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atsisakymo, grąžinimo pagal šio įstatymo 20 straipsnio 2 ir 3 dalis, netekimo pagal šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktus skelbiami „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

27 straipsnis. Pakartotinis prašymų ir teikimų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimais svarstymas

1. Pakartotinai asmenų prašymai suteikti Lietuvos Respublikos pilietybę ar ją grąžinti pagal šio įstatymo 20 straipsnio 1 dalį priimami ne anksčiau kaip po vienų metų nuo ankstesnio sprendimo priėmimo.

2. Asmenys, neprisiekę Lietuvos Respublikai per šio įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, prašymą ir dokumentus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo pateikia pakartotinai šio įstatymo nustatyta tvarka.

28 straipsnis. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimas

1. Asmenų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnyba, o asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, – užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos. Vaikų, nuolat gyvenančių Lietuvos Respublikoje, pilietybės dokumentus rengia migracijos tarnyba, o vaikų, nuolat gyvenančių užsienyje, – užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru arba jų įgaliotos institucijos.

2. Šiame įstatyme nurodytais atvejais ir kitais atvejais, kai nėra pakankamai dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės klausimui spręsti, šis klausimas gali būti svarstomas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytoje Komisijoje Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti. Ši komisija teikia rekomendacinio pobūdžio išvadą.

3. Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo taisykles, Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudaromos Komisijos Lietuvos Respublikos pilietybės klausimams nagrinėti sudėtį ir jos nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

29 straipsnis. Tarptautinių sutarčių pilietybės klausimais taikymas

Jeigu įsigaliojusi Lietuvos Respublikos ratifikuota tarptautinė sutartis nustato kitokias normas negu Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai, galiojantys šios sutarties sudarymo metu arba įsigalioję po šios sutarties įsigaliojimo, taikomos Lietuvos Respublikos tarptautinės sutarties nuostatos.“

2 straipsnis. Baigiamosios nuostatos

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymas (Žin., 2002, Nr. 95-4088);

2) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo, Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo, Mokslininkų valstybinių pensijų laikinojo įstatymo, Valstybinių pensijų įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 14-538);

3) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 2, 3, 4 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas (Žin., 2004, Nr. 173-6379);

4) Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo įgyvendinimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas (Žin., 2006, Nr. 46-1646).

3 straipsnis. Įstatymo galiojimas

Šis įstatymas galioja iki 2010 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-508, 2009-12-01, Žin., 2009, Nr. 147-6551 (2009-12-12)

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.