Suvestinė redakcija nuo 2006-02-11 iki 2007-07-05

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 69-2484, i. k. 105301MISAK00D1-267

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2005 m. gegužės 30 d. Nr. D1-267

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (Žin., 1992, Nr. 5-75; 1996, Nr. 57-1335; 2002, Nr. 2-49; 2003, Nr. 61-2763; 2004, Nr. 60-2121; 2005, Nr. 47-1558) 6 straipsnio 5 dalies 4 punktu ir Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527, Nr. 118-4395) 10 straipsnio 4 dalimi,

1. Tvirtinu Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisykles.

2. Pripažįstu netekusiais galios:

2.1. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos departamento 1993 m. gruodžio 29 d. įsakymą Nr. 83 „Dėl Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių“ (Žin., 1994, Nr. 14-244);

2.2. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 20 d. įsakymą Nr. 105 „Dėl Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių patvirtinimo bei kai kurių žvejybos reguliavimo įsakymų patikslinimo“ (Žin., 1995, Nr. 58-1457);

2.3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 5 d. įsakymo Nr. 230 „Dėl Žvejybos ir žvejo verslininko bilietų išdavimo tvarkos bei Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2000, Nr. 48-1417) 3 dalį;

2.4. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1996 m. vasario 29 d. įsakymą Nr. 36 „Dėl Žvejybos taisyklių pakeitimų“ (Žin., 1996, Nr. 22-584);

2.5. Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vandens išteklių departamento 2001 m. balandžio 10 d. įsakymą Nr. 22 „Dėl stintų žvejybos nutraukimo“ (Žin., 2001, Nr. 32-1087);

2.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 4 d. įsakymą Nr. 576 „Dėl Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių dalinio pakeitimo“ (Žin., 2001, Nr. 105-3773);

2.7. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymą Nr. 245 „Dėl ungurių verslinės žvejybos“ (Žin., 2003, Nr. 51-2299);

2.8. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. kovo 30 d. įsakymą Nr. D1-152 „Dėl aplinkos ministro 2003 m. gegužės 19 d. įsakymo Nr. 245 „Dėl ungurių verslinės žvejybos“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 52-1749);

2.9. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. rugsėjo 7 d. įsakymą Nr. D1-474 „Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministerijos 1995 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 105 „Dėl Žvejybos ir žuvų išteklių apsaugos Lietuvos vandenyse taisyklių patvirtinimo bei kai kurių žvejybos reguliavimo įsakymų patikslinimo“ pakeitimo“ (Žin., 2004, Nr. 143-5238).

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-267

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2006 m. sausio 26 d. įsakymo Nr. D1-48

redakcija)

 

VERSLINĖS ŽVEJYBOS LIETUVOS ŽUVININKYSTĖS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE TAISYKLĖS

 

I. BENDROJI DALIS

 

1. Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato verslinės žvejybos reglamentavimo priemones, juridinių ir fizinių asmenų, vykdančių verslinę žvejybą (toliau – Žuvų išteklių naudotojai), pareigas, leidžiamus bei draudžiamus žvejybos įrankius ir būdus, verslinius žuvų dydžius, žuvų priegaudos dydžius, žvejybos režimą vidaus vandens telkiniuose ir Kuršių mariose.

2. Privačiuose vandens telkiniuose Taisyklės taikomos tiek, kiek tai numatyta Žvejybos privačiuose vandens telkiniuose tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. D1-639 (Žin., 2005, Nr. 4-71).

3. Verslinė žvejyba (toliau – Žvejyba) vykdoma tik tuose žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose (toliau – Telkinys), kuriuose Aplinkos ministerija nustato žvejybos limitus (išskyrus šių Taisyklių 11.2.4 punkte nurodytus atvejus). Žvejybos limitai bei kvotos neišnuomotuose telkiniuose žuvų išteklių naudotojams paskirstomi Žemės ūkio ministerijos arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.

4. Juridiniai ir fiziniai asmenys, gavę leidimą verslinei žvejybai (toliau – Leidimas), įgauna teisę žvejoti šiose Taisyklėse nustatyta tvarka. Leidimus išduoda Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamentas (toliau – RAAD).

5. Išnaudojus nustatytą atitinkamos žuvų rūšies sugavimo limitą ar kvotą, jų specializuota Žvejyba nutraukiama.

6. Taisyklėse nustatyti Žvejybos apribojimai galioja tiek pirmą, tiek paskutinę termino dieną.

 

II. SĄVOKOS

 

7. Pagrindinės šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos:

7.1. saugomos žuvys – žuvys, kurios yra mažesnės negu nustatyto verslinio dydžio arba kurių Žvejyba visiškai ar tuo metu, tose vietose arba tokiais įrankiais yra draudžiama;

7.2. negyvybingos žuvys – žuvys, kurios Žvejybos įrankiuose žuvo arba buvo sužalotos ir paleistos atgal į vandens telkinį neišgyvens;

7.3. specializuota Žvejyba – Žvejyba, kai kurios nors rūšies žuvys sudaro daugiau kaip 50 % bendro laimikio svorio, ir/arba Žvejyba, kurioje naudojami atskirų rūšių žuvims gaudyti skirti Žvejybos įrankiai;

7.4. šiurkštus pažeidimas – tai Žvejyba be Leidimo arba viršijus skirtą žvejybos limitą (kvotą), Žvejyba, naudojant draudžiamus arba tuo metu draudžiamus verslinės žvejybos įrankius ar būdus, naudojant didesnį įrankių skaičių arba kitokio tipo įrankius, nei nurodyta Leidime, Žvejyba draudžiamose vietose arba draudžiamu metu arba gaudymas žuvų, kurių Žvejyba visiškai arba tuo metu uždrausta, žvejybos datos, žvejybos įrankių, sugautų žuvų rūšių ir/ar kiekių įrašų žvejybos žurnale nenurodymas arba neteisingas nurodymas, sugautų žuvų iškrovimas Leidime nenurodytose žuvų iškrovimo vietose;

7.5. vertingų rūšių žuvys – žuvys, už kurių neteisėtą sunaikinimą ar sugavimą nustatyti nuostolių atlyginimo įkainiai;

7.6. žuvys – visų rūšių žuvys, nėgės, vėžiagyviai, moliuskai ir kiti vandens bestuburiai;

7.7. žuvų priegauda – saugomų žuvų dalis atskirai žuvų rūšimis žvejybos laimikyje pagal skaičių arba pagal svorį, išreikšta procentais;

7.8. Žvejybos kvota – žuvų išteklių naudotojams skiriama žvejybos limito dalis;

7.9. Žvejybos limitas – žuvininkystės vandens telkiniui nustatytas didžiausias žuvų sugavimo kiekis arba Žvejybos įrankių kiekis, arba Žvejybos dienų skaičius, arba nustatytos Žvejybos vietos.

8. Kitos šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatyme (Žin., 2000, Nr. 56-1648; 2004, Nr. 73-2527) vartojamas sąvokas.

 

III. ŽVEJYBOS REGLAMENTAVIMAS

 

9. Žvejybos reglamentavimo priemones, vadovaujantis mokslinių tyrimų duomenimis, nustato Aplinkos ministerija.

10. Pritarus Žvejybos kvotų skyrimo komisijai, sudarytai Žuvininkystės departamento prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2005 m. sausio 14 d. įsakymu Nr. V1-8 „Dėl žvejybos kvotų skyrimo taisyklių“ (Žin., 2005, Nr. 8-251), kalendorinių metų pradžioje leidžiama praėjusiais metais turėjusiems teisę žvejoti Žuvų išteklių naudotojams žvejoti Kuršių mariose ir Kauno mariose – turėtų žvejybos limitų ribose, o kituose vandens telkiniuose – neišnaudotų žvejybos limitų ribose iki tol, kol Aplinkos ministerija nustatys žvejybos limitus tame vandens telkinyje, tačiau ne ilgiau kaip iki sausio 31 dienos.

11. RAAD turi teisę priimti sprendimą:

11.1. panaikinti Leidimo galiojimą žuvų išteklių naudotojui, šiurkščiai pažeidusiam šias Taisykles;

11.2. suderinęs su Aplinkos ministerija:

11.2.1. paankstinti arba pavėlinti Žvejybos draudimo terminus iki 15 dienų priklausomai nuo hidrometeorologinių sąlygų, atsižvelgiant į mokslo įstaigų rekomendacijas;

11.2.2. atsižvelgiant į hidrometeorologines sąlygas ar siekiant išvengti žuvų priegaudos, nustatyti kitokį, nei numatyta Taisyklėse, Žvejybos įrankių tikrinimo režimą;

11.2.3. jei nėra galimybių išvengti didesnės, nei nustatyta Taisyklėse, priegaudos, laikinai pakeisti žvejybos režimą tam tikrose vietose;

11.2.4. prasidėjus žuvų dusimui ar siekiant likviduoti epizootiją ir kitais ypatingais atvejais leisti žvejoti nesilaikant draudžiamojo Žvejybos laiko ir žuvų verslinio dydžio, žvejybos limito;

11.2.5. nurodyti pakelti gaudyklių katilus ir nustatyti laikotarpį, kuriuo jie turi būti pakelti.

12. Apie priimtą sprendimą panaikinti Leidimo galiojimą RAAD raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuoja jame nurodytą Žuvų išteklių naudotoją, o apie 11.2 punkte priimtus sprendimus – Leidimus tame vandens telkinyje turinčius Žuvų išteklių naudotojus.

 

IV. ŽUVŲ IŠTEKLIŲ NAUDOTOJŲ PAREIGOS

 

13. Žuvų išteklių naudotojai privalo:

13.1. turėti Žvejybos vietoje Leidimą ir žvejoti jame nurodytose vietose, laiku, įrankiais bei laikytis Leidimo sąlygų;

13.2. turėti Žvejybos vietoje žvejybos žurnalą ir pildyti jį laikantis Žvejybos padalinių žvejybos žurnalų išdavimo ir pildymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. gegužės 1 d. įsakymu Nr. 180 (Žin., 2000, Nr. 41-1184; 2006, Nr. 5-163), reikalavimų;

13.3. žvejoti neviršydami žvejybos limito ar kvotos, išskyrus šių Taisyklių 11.2.4 ir 17 punktuose nurodytus atvejus;

13.4. aplinkos ministro nustatyta tvarka ženklinti Žvejybos įrankius ir Žvejybos įrankių pastatymo vietas;

13.5. tikrinti statomuosius tinklaičius ir ūdas kiekvieną dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius ne rečiau kaip kas antrą dieną, o spalio-kovo mėnesiais visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną (išskyrus atvejus, kai to padaryti neįmanoma dėl nepalankių hidrometeorologinių sąlygų), gyvybingas saugomas žvejoti žuvis paleisti atgal į tą patį Telkinį. Statomuosius tinklaičius ir ūdas poilsio ir švenčių dienomis leidžiama tikrinti ne rečiau kaip kas antrą dieną, kitus statomuosius Žvejybos įrankius – ne rečiau kaip kas trečią dieną, o spalio-kovo mėnesiais visus Žvejybos įrankius tikrinti ne rečiau kaip kas trečią dieną. Žvejybos įrankiai poilsio ir švenčių dienomis Kauno mariose tikrinami šių Taisyklių 30.2.1 punkte nustatyta tvarka;

13.6. vykdyti sugautų žuvų apskaitą pagal rūšis atskiriems vandens telkiniams bei žūklės įrankių tipus ir nustatytais terminais bei forma teikti duomenis Žvejybą tame vandens tekinyje kontroliuojančiam RAAD;

13.7. pateikiant ataskaitas apie sugautas žuvis, teisingai nurodyti jose žuvų rūšis, kiekį, Žvejybos vietą bei kitus duomenis apie Žvejybą;

13.8. pastebėjus, kad aplinkai gresia pavojus, imtis priemonių, kad būtų jo išvengta, o, atsiradus žalingiems padariniams, neatidėliotinai imtis priemonių jiems pašalinti ir informuoti RAAD;

13.9. prieš pradedant Žvejybą, apie Žvejybos laiką raštu pranešti arba pateikti Žvejybos grafiką Žvejybą tame vandens tekinyje kontroliuojančiam RAAD struktūriniam padaliniui (ši nuostata netaikoma Kuršių ir Kauno mariose žvejojantiems žuvų išteklių naudotojams);

13.10. sudaryti sąlygas vandens telkinyje mokslinius tyrimus atliekantiems asmenims atlikti laimikio tyrimus, netrukdančius Žvejybai bei neturinčius įtakos žuvų kokybei;

13.11. tikrinti ar išimti Žvejybos įrankius tik šviesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo), išskyrus migruojančių stintų ir ungurių Žvejybą ir Žvejybą Kuršių mariose nuo ledo. Tikrinti Žvejybos įrankius pradėti ne anksčiau kaip likus valandai iki saulės patekėjimo ir užbaigti ne vėliau kaip 2 val. po saulės nusileidimo. Žvejybos pabaiga laikomas metas, kai plaukiojimo priemonė pasiekia krantą, o žvejojant Kuršių mariose ir Kauno mariose – plaukiojimo priemonei pasiekus žuvų iškrovimo vietą;

13.12. žvejoti iš nustatyta tvarka registruotų ir atitinkančių nustatytus reikalavimus laivų, valčių ir kitų plaukiojimo priemonių, turinčių ant borto aiškiai matomus numerius (pavadinimus);

13.13. pervežant ar realizuojant sugautas žuvis, išduoti pervežėjui ar pirkėjui (gavėjui) pervežimo (realizavimo) dokumentus. Laimikio pervežimo (realizavimo) dokumentų kopijas saugoti ne mažiau kaip 1 metus;

13.14. realizuojant, laikant ar gabenant žuvis, turėti jų teisėtą įsigijimą įrodančius dokumentus;

13.15. plaukioti plaukiojimo priemonėmis nepažeidžiant nustatytų aplinkos apsaugos reikalavimų;

13.16. palaikyti švarą Žvejybos įrankių išėmimo vietose, žuvų iškrovimo vietose, laivų stovėjimo vietose (uostuose) ir laivuose;

13.17. žvejybinėmis plaukiojimo priemonėmis nesustoti vietose, kuriose draudžiama Žvejyba, išskyrus sustojimus prie kaimų, uostuose, taip pat būtinais atvejais (rūkas, avarija, audra ir kt.);

13.18. neperkelti iš vandens telkinių, kuriuose nustatyti parazitinių ar infekcinių susirgimų židiniai, į kitus vandens telkinius Žvejybos įrankių, plaukiojimo priemonių, žuvų laikymui skirtos įrangos bei inventoriaus, prieš tai neatlikus jų dezinfekcijos;

13.19. įleisti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnus ir neetatinius aplinkos apsaugos inspektorius (toliau – Pareigūnas) į Žvejybos vietas, laivus ir kitas plaukiojimo priemones, priėmimo punktus, sandėlius, rūkyklas, privačias teritorijas ir jose esančius objektus (statinius, įrenginius, patalpas, ir kt.) Žvejybos įrankių, Žvejybos dokumentų ir sugautos žuvies patikrinimui;

13.20. Pareigūnams pareikalavus, išimti vandenyje esančius savo ar žvejybos įmonės, kurioje dirba, Žvejybos įrankius;

13.21. Pareigūnams pareikalavus, pateikti Žvejybos leidimą, Žvejybos žurnalą, žuvų realizavimo bei kitus su Žvejyba susijusius dokumentus, suteikti jiems galimybę daryti išrašus ar kopijuoti šiuos dokumentus;

13.22. sudaryti sąlygas aplinkos apsaugos valstybinei kontrolei vykdyti;

13.23. atlyginti žuvų ištekliams ar aplinkai padarytą žalą;

13.24. vykdyti kitus teisėtus valstybės įgaliotų institucijų bei Pareigūnų reikalavimus;

13.25. vykdyti kitų Žvejybą ir žuvų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

13.26. Kauno mariose sužvejotas žuvis iškrauti tik su Kauno RAAD, o Kuršių mariose – su Klaipėdos RAAD suderintose žuvų iškrovimo vietose.

14. Už Žvejybą atsakingi asmenys privalo Žvejybos vietoje su savimi turėti žvejo verslininko bilietą, o kiti žvejybiniuose padaliniuose įdarbinti asmenys – tos žvejybos įmonės darbuotojo pažymėjimą.

 

V. DRAUDŽIAMI ŽVEJYBOS BŪDAI IR ĮRANKIAI

 

15. Draudžiama:

15.1. žvejoti neturint Leidimo bei žvejybos limitų ar kvotų (jeigu žvejyba limituojama) arba juos išnaudojus (išskyrus šių Taisyklių 17 punkte nurodytus atvejus). Limitas ar kvota nelaikomas viršytu, jeigu iki paskutinio įrankių patikrinimo sugautas žuvų kiekis buvo mažesnis už nustatytą limitą (kvotą);

15.2. gaudyti, naikinti ar žaloti žuvis, naudojant sprogstančias ar nuodingas medžiagas, elektros srovę, duriamuosius, smogiamuosius, užkabinamuosius gaudymo įrankius;

15.3. būti vandens telkinyje su Žvejybos įrankiais, kurių naudojimas jame (jo dalyje) arba tuo metu uždraustas;

15.4. išnaudojus atitinkamos žuvų rūšies kvotą ar limitą – žvejoti tai žuvų rūšiai gaudyti naudojamais specializuotos Žvejybos įrankiais;

15.5. užtverti Žvejybos įrankiais daugiau kaip 2/3 upės ar protakos pločio (laisvas nuo Žvejybos įrankių turi likti vagos farvateris). Šis punktas netaikomas migruojančių ungurių Žvejybai. Upėje dvi viena šalia kitos (ne toliau kaip 50 m atstumu) pastatytos gaudyklės laikomos viena gaudykle;

15.6. išdėstyti Žvejybos įrankius šachmatine tvarka mažesniu kaip 1/3 ilgiausio žūklės įrankio ilgio atstumu arba arčiau kaip 100 m vienas nuo kito (išskyrus įrankių išdėstymą Kuršių mariose ir migruojančių ungurių Žvejybos metu upėje, jos ištakoje arba protakoje);

15.7. žvejoti:

15.7.1. su daugiau įrankių, kitokio tipo, akytumo ar ilgesniais įrankiais, negu nurodyta Leidime;

15.7.2. traukiamaisiais tinklais, kurių jungiamosios dalies ilgis viršija trečdalį sparno ilgio;

15.7.3. tralais, poriniais traukiamaisiais tinklais bei kitais įrankiais tralavimo būdu;

15.7.4. traukiamaisiais tinklais – ilgesniais kaip 500 m bei vienu metu užmesti traukiamuosius tinklus iš priešingų upės ar protakos pusių surakintinai;

15.7.5. traukiamaisiais tinklais ežeruose ir tvenkiniuose, išskyrus žvejybą nuo ledo;

15.7.6. su ilgesniu kaip 10 m, aukštis iki 2 m ir kitokio akytumo, nei nurodyta Taisyklių 14.8.1 punkte, bradiniu žuvų mailiui gaudyti, naudojant mailių žvejybai ūdomis. Į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų žuvų, sterkų, perpelių ir žiobrių mailius turi būti tuoj pat paleidžiamas atgal į tą patį vandens telkinį;

15.8. žvejoti įrankiais, kurių akių dydis neatitinka šių matmenų:

15.8.1. traukiamųjų tinklų ir gaudyklių, naudojamų specializuotai Žvejybai:

 

Žuvies rūšis

Žvejybos įrankio pavadinimas

Akių dydis, mm

maišas

jungiamoji dalis

sparnai

stintelių, aukšlių, pūgžlių, nėgių

Nėginė (pūgžlinė-dyglinė) gaudyklė, traukiamas tinklas

5

10

12(14*)

stintų, strimelių

Stintinė gaudyklė, traukiamas tinklas

12

14 10-14*

16-20 12-16*

seliavų

Traukiamas tinklas

16

18

20

ungurių

Ungurinė gaudyklė

16 (20*)

16(24*)

18(30*)

visų rusių žuvų

Ežerinė gaudyklė, traukiamas tinklas

24

28

32

karšių, sterkų, lydekų, vėgėlių

Stambiaakė gaudyklė (varta)*, traukiamas tinklas

30

36

40

įvairių žuvų mailiaus žvejybai ūdomis

bradinys

4-6

 

8-12

*pažymėta tinklų akių dydis Žvejybai Kuršių mariose

 

15.8.2. statomųjų, plukdomųjų ir dreifinių tinklaičių, naudojamų specializuotai Žvejybai:

 

Žuvies rūšis

Akių dydis, mm

aukšlių, stintelių

10–12

stintų, strimelių

16–20*

seliavų

18–28

kuojų, ešerių, lynų, plakių

30–40 (40–45* ir **)

vėgėlių, lydekų, salačių

50

karšių, sterkų

70–90 (70*)

* pažymėta tinklų akių dydis Žvejybai Kuršių mariose

** pažymėta tinklų akių dydis Žvejybai Kauno mariose

 

VI. ŽUVŲ PRIEGAUDA, DRAUDŽIAMOS GAUDYTI ŽUVŲ RŪŠYS

 

16. Žuvų priegauda skaičiuojama:

16.1. žvejojant statomaisiais Žvejybos įrankiais ir ūdomis (kabliukais):

16.1.1. Kuršių mariose – po kiekvieno Žvejybos įrankių eilės patikrinimo;

16.1.2. kituose vandens telkiniuose – po paskutinio įrankio patikrinimo;

16.2. žvejojant dreifiniais ir plukdomaisiais įrankiais – po kiekvieno įrankio plukdymo;

16.3. žvejojant traukiamaisiais Žvejybos įrankiais – po kiekvienos valkšnos.

17. Žvejojant kitų rūšių žuvis, rūšių, kurių limitų ar kvotų žuvų išteklių naudotojas neturėjo arba išnaudojo, priegauda negali viršyti 5% laimikio svorio.

18. Leidžiama saugomų žuvų priegauda laimikyje pagal skaičių (po kiekvieno žvejybos įrankių, o Kuršių mariose – po kiekvieno žvejybos įrankių eilės patikrinimo):

18.1. žvejojant tinklaičiais ir kabliukais – ne daugiau kaip 10 %;

18.2. žvejojant traukiamaisiais tinklais – ne daugiau kaip 8 %;

18.3. žvejojant gaudyklėmis – ne daugiau kaip 5 % (išskyrus šių Taisyklių 18.4 punktą);

18.4. ungurių, kurių ilgis nuo 35 iki 44 cm (imtinai) – ne daugiau kaip 10 % visų sugautų ungurių skaičiaus. Unguriai, mažesni kaip 35 cm, turi būti nedelsiant gyvi paleidžiami į tą patį vandens telkinį. Šio punkto nuostatos netaikomos ungurių Žvejybai ūdomis bei šių Taisyklių 26.2.3 atveju.

19. Pareigūnai žuvų priegauda gali skaičiuoti Žvejybos vietoje, vežant jas iš Žvejybos vietos ar žuvų priėmimo punkte.

20. Draudžiama specializuota žiobrių, perpelių ir sykų Žvejyba.

21. Draudžiama gaudyti šias žuvis:

21.1. šlakius ir į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas žuvis – ištisus metus;

21.2. lydekas – nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d.;

21.3. sterkus – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 20 d.;

21.4. plačiažnyplius ar siauražnyplius vėžius – nuo spalio 15 d. iki liepos 15 d.

22. Jeigu sugaunama saugomų žuvų, gyvybingos iš jų turi būti išleidžiamos atgal į vandenį ir Žvejyba tą dieną tame žvejybos bare (Kuršių mariose) nutraukiama: išimant to akytumo statomuosius tinklaičius, kuriais buvo sugautos saugomos žuvys arba pakeliant gaudyklių katilus – žvejojant gaudyklėmis. Negyvybingų tokių žuvų kiekis užfiksuojamas Žvejybos žurnale ir apie tai tą pačią dieną informuojamas Žvejybą tame vandens tekinyje kontroliuojantis RAAD struktūrinis padalinys.

 

VII. VERSLINIAI ŽUVŲ DYDŽIAI

 

23. Žuvis yra verslinio dydžio, jei jos ilgis lygus arba viršija bet kurį (1) ar (L) dydį:

 

Žuvies rūšis

Žuvies ilgis (l), cm

Žuvies ilgis (L), cm

šamas

70

75

salatis

45

52

vėgėlė

45

49

ūsorius

40

47

sterkas

40

46

ungurys

 

45

lydeka

35 (45*)

45 (50*)

meknė

40

45

sykas

32

36

kiršlys

30

35

upėtakis

30

34

karšis

29

35

ožka

28

32

žiobris

26

30

lynas

25

30

karosas

18

22

upinė plekšnė

18

21

seliava

16

19

kuoja

15

18

raudė

15

18

ešerys

15

18

plačiažnyplis arba siauražnyplis vėžys

10

 

Žuvies dydis (l) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos vidurinių spindulių pagrindo.

Žuvies dydis (L) nustatomas matuojant nuo snukio pradžios iki uodegos peleko galo. Matuojant pasūdytą, džiovintą, rūkytą, vytintą žuvį, verslinis dydis mažinamas 4 %.

Vėžys matuojamas nuo snukio pradžios iki uodegos plokštelės galo.

* Pažymėtas žuvų verslinis dydis Kuršių mariose.

 

24. Draudžiama priiminėti, perdirbti, laikyti ir realizuoti žuvis, kurios neapdorotos yra trumpesnės nei Taisyklių 23 punkte nurodytas verslinis dydis, išskyrus šių Taisyklių 18 ir 22 punktuose nurodytus atvejus.

 

VIII. ŽVEJYBOS REŽIMAS VIDAUS VANDENS TELKINIUOSE (IŠSKYRUS KURŠIŲ MARIAS)

 

25. Draudžiama Žvejyba ištisus metus šiuose Nemuno deltos regioninio parko vandens telkiniuose: Krokų lankos ežere, Duobelės sąsiauryje, Atmatoje, Upaitėje, Perkase, Skirvytėje, visose atšakose ir protakose tarp Skirvytės ir Atmatos (išskyrus migruojančių stintų Žvejybą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka).

26. Draudžiama Žvejyba:

26.1. vidaus vandenų kelių farvaterių ribose navigacijos sezono metu, išskyrus Žvejybą traukiamaisiais tinklais;

26.2. visuose telkiniuose nuo kovo 15 d. iki birželio 30 d., išskyrus:

26.2.1. specializuotą seliavų ir stintelių Žvejybą, kuri leidžiama nuo birželio 1 d.;

26.2.2. verslinio dydžio ungurių Žvejybą ungurinėmis gaudyklėmis ežeruose ir vandens talpyklose;

26.2.3. visų dydžių migruojančių ungurių Žvejybą ungurinėmis gaudyklėmis Aplinkos ministerijos patvirtintose Žvejybos vietose bei išnuomotose upėse, jų ištakose ir protakose, kuri leidžiama nuo balandžio 1 d. iki birželio 15 d. ir nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.;

26.2.4. ungurių Žvejybą ūdomis, masalui naudojant žuvelę, kuri leidžiama nuo gegužės 10 d.;

26.2.5. upinių nėgių Žvejybą jų migracijos metu bučiukais;

26.2.6. Kauno mariose ir Kruonio HAE, kur Žvejyba leidžiama nuo birželio 15 d.;

26.2.7. Šilutės r. polderius, kuriuose Žvejyba leidžiama nuo gegužės 31 d. iki balandžio 1 d.;

26.3. seliaviniuose vandens telkiniuose nuo lapkričio 1 d. iki gruodžio 31 d. Šiuo draudimo metu seliaviniuose vandens telkiniuose galima žvejoti gaudyklėmis ir statomais tinklaičiais, kurių akies dydis ne mažesnis kaip 30 mm, o seliaviniuose ežeruose, kuriuose gyvena sykai, – ne mažesnis kaip 65 mm;

26.4. upėse, esančiose Upių ir ežerų, priskiriamų lašišiniams vandens telkiniams, sąraše, ir upėse, esančiose Upių ir ežerų, potencialiai galimų priskirti lašišiniams vandens telkiniams, sąraše, patvirtintuose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 362 (Žin., 2002, Nr. 81-3509; 2005, Nr. 89-3364), – nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d.;

26.5. ūdomis, masalui naudojant varliagyvius;

26.6. Nemune, išskyrus specializuotą stintų ir upinių nėgių žvejybą.

27. Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (HAE) aukštutiniame baseine žvejojantys Žuvų išteklių naudotojai konkretų žvejybos laiką ir vietą privalo suderinti su Kruonio HAE administracija.

28. Specializuota stintų Žvejyba jų migracijos metu Nemuno žemupyje vykdoma Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. spalio 10 d. įsakymu Nr. 534 „Dėl stintų žvejybos vietų ir įrankių“ (Žin., 2002, Nr. 102-4578) nustatytose vietose bei nustatytais įrankiais. Sugautos stintos įskaitomos į Kuršių marioms nustatytą šių žuvų sugavimo limitą. Atsižvelgus į mokslininkų rekomendacijas, prasidėjus masiniam stintų nerštui, Klaipėdos RAAD direktoriaus įsakymu jų Žvejyba nutraukiama ir apie tai raštu ne vėliau kaip kitą darbo dieną informuojami Leidimus stintų žvejybai turintys Žuvų išteklių naudotojai.

29. Stintų žvejybos Nemuno žemupyje metu į Žvejybos įrankius pakliuvusios kitos leidžiamos gaudyti vertingų rūšių žuvys įskaitomos į Nemuno žemupiui (Šilutės r. ir Pagėgių savivaldybių teritorijoje) nustatytą bendrą žuvų sugavimo limitą.

30. Draudžiama:

30.1. Kauno mariose ir Kruonio HAE aukštutiniame baseine:

30.1.1. specializuota karšių Žvejyba nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 31 d.;

30.1.2. specializuota sterkų, lydekų, salačių ir lynų Žvejyba;

30.2. Kauno mariose:

30.2.1. Žvejyba poilsio ar švenčių dienomis. Žvejybą galima pradėti ne anksčiau kaip likus valandai iki saulės patekėjimo pirmą po poilsio ar švenčių darbo dieną ir užbaigti ne vėliau kaip 1 val. po saulės nusileidimo paskutinę darbo dieną prieš poilsio ar švenčių dienas. Šis punktas negalioja žvejojant nuo ledo;

30.2.2. per pirmąjį metų ketvirtį sugauti daugiau kaip 25 % metinio karšių limito;

30.2.3. Žvejyba nuo Kauno hidroelektrinės iki Žiegždrių 200 m atstumu nuo kranto ir nuo Verknės upės žiočių iki Naravų gyvenvietės (Prienų r.);

30.3. ežeruose nuo spalio 1 d. iki gruodžio 1 d. žvejoti priekrantėse statomaisiais tinklaičiais baidant žuvis;

30.4. žvejoti statomaisiais tinklaičiais, sujungtais į ilgesnes kaip 300 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp linijų būtų mažesnis kaip 100 m;

30.5. palikti ungurines gaudykles be priežiūros, žvejojant ungurius upėse, jų ištakose ar protakose.

31. Karpių, sidabrinių karosų, peledžių, ungurių bei menkaverčių rūšių žuvų Žvejyba nelimituojama ir į bendrą sugavimo limitą jos neįskaitomos.

32. Saugomų teritorijų vandens telkiniuose Aplinkos ministerija gali nustatyti atskirą Žvejybos tvarką.

33. Gaudant ungurius, kitų negyvų vertingų žuvų (tarp jų ir verslinio dydžio) negali būti daugiau kaip 10 % bendro sugautų vertingų žuvų skaičiaus. Gyvos vertingų rūšių žuvys turi būti paleistos atgal į tą patį vandens telkinį.

34. Žvejojant Kauno mariose, lydekų, salačių ir lynų priegauda (kiekvienos rūšies atskirai) negali būti didesnė kaip 5 % bendro vertingų rūšių žuvų laimikio svorio, sterkų – 20 % bendro vertingų rūšių žuvų laimikio svorio.

 

IX. ŽVEJYBOS REŽIMAS KURŠIŲ MARIOSE

 

35. Draudžiama žvejoti Kuršių mariose:

35.1. ištisus metus:

35.1.1. tarp Atmatos kairiojo kranto ir Skirvytės farvaterio mažesniu kaip 2 km atstumu nuo kranto. Šioje teritorijoje ne mažesniu kaip 1 km atstumu nuo kranto leidžiama žvejoti 70 mm statomaisiais tinklaičiais nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d.;

35.1.2. Kniaupo įlankoje (į kranto pusę nuo linijos Ventės rago švyturys-Atmatos upės žiočių kairysis krantas);

35.1.3. Klaipėdos sąsiauryje – nuo šiaurinio molo iki 15 žūklės baro šiaurinės ribos;

35.2. statomaisiais tinklaičiais – nuo balandžio 20 d. iki rugpjūčio 31 d.;

35.3. traukiamaisiais tinklais – nuo balandžio 20 d. iki rugpjūčio 31 d.;

35.4. stambiaakėmis gaudyklėmis (vartomis) – nuo balandžio 20 d. iki liepos 15 d.;

35.5. ungurinėmis gaudyklėmis – nuo lapkričio 1 d. iki kovo 31 d., išskyrus 25–31 Žvejybos barus, kuriuose Žvejyba šiais įrankiais draudžiama nuo spalio 1 d. iki kovo 31 d., ir Ežios seklumą (koordinatės: N 55°15'3“, E 21°10'28“; N 55°16'41“, E 21°11'29“; N 55°16'42“, E 21°13'38“; N 55°15'00“, E 21°13'00“), kur šiomis gaudyklėmis draudžiama žvejoti nuo spalio 1 d. iki liepos 15 d.;

35.6. nėginėmis gaudyklėmis – nuo gruodžio 15 d. iki rugsėjo 15 d.;

35.7. dreifiniais tinklais – nuo sausio 1 d. iki spalio 31 d.;

35.8. stintinėmis gaudyklėmis – nuo balandžio 15 d. iki gruodžio 1 d. (išskyrus jų naudojimą nėgių žvejyboje);

35.9. 40–45 mm akytumo statomaisiais tinklaičiais nuo rugsėjo 20 d. iki spalio 20 d.;

35.10. statomaisiais tinklaičiais 2 kilometrų atstumu nuo rytinio Kuršių marių kranto tarp Klaipėdos ir Skirvytės – nuo rugsėjo 1 d. iki spalio 31 d.;

35.11. statomaisiais tinklaičiais, sujungtais į ilgesnes kaip 400 m linijas ar išdėstytais taip, kad atstumas tarp tinklaičių linijoje ir atstumas tarp linijų būtų mažesnis kaip 200 m. Bendras pastatytų į vieną liniją tinklaičių ilgis neturi viršyti 1000 m;

35.12. gaudyklėmis, ilgesnėmis kaip 100 m arba išdėstant jas taip, kad atstumai tarp jų linijoje būtų mažesni kaip 100 m, o atstumai tarp linijų – mažesni kaip 300 m;

35.13. dreifiniais mažesnio kaip 70 mm akytumo tinklais;

35.14. ungurius kabliukais jaukui naudojant sliekus;

35.15. po neršto grįžtančias stintas.

36. Žvejoti dreifiniais tinklais leidžiama naudojant ne daugiau kaip vieną žvejybinį botą.

37. Žvejyba traukiamais tinklais leidžiama tik šviesiu paros metu (nuo saulės patekėjimo iki nusileidimo). Žvejybą leidžiama užbaigti iki saulės nusileidimo. Žvejybos pabaiga laikoma, kai traukiamas tinklas yra sustabdytas, o jo sparnai surinkti į valtis.

38. Nuo birželio 1 d. ungurinėmis gaudyklėmis leidžiama gaudyti verslinių dydžių karšius, sterkus. Kitas verslinių dydžių nedraudžiamas žvejoti žuvis leidžiama gaudyti visą ungurinių gaudyklių naudojimo laikotarpį.

39. Per pirmąjį kalendorinių metų pusmetį leidžiama sužvejoti ne daugiau kaip 25 % metinės karšių ir sterkų kvotos.

 

X. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

40. Šias Taisykles pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

41. Asmenys, davę nurodymus arba atlikę veiksmus, kurie sąlygojo šių Taisyklių pažeidimą, laiku nesiėmę būtinų priemonių užkirsti kelią pažeidimui, taip pat atsakingi už Žvejybą asmenys traukiami atsakomybėn bendrais pagrindais.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. D1-48, 2006-01-26, Žin., 2006, Nr. 15-533 (2006-02-07), i. k. 106301MISAK000D1-48

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-48, 2006-01-26, Žin., 2006, Nr. 15-533 (2006-02-07), i. k. 106301MISAK000D1-48

Dėl aplinkos ministro 2005 m. gegužės 30 d. įsakymo Nr. D1-267 "Dėl Verslinės žvejybos Lietuvos žuvininkystės vidaus vandens telkiniuose taisyklių patvirtinimo" pakeitimo