Suvestinė redakcija nuo 2001-12-20 iki 2004-06-12

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1994, Nr. 94-1845, i. k. 0941100NUTA00001198

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

N U T A R I M A S

DĖL PROFESINIŲ LIGŲ SĄRAŠO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ LIGŲ VALSTYBĖS REGISTRO BEI JO NUOSTATŲ

1994 m. lapkričio 30 d. Nr. 1198

Vilnius

Pakeistas teisės akto pavadinimas:

Nr. 1527, 2001-12-14, Žin., 2001, Nr. 106-3817 (2001-12-19), i. k. 1011100NUTA00001527

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatymu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti profesinių ligų sąrašą (pridedama).

2. Nustatyti, kad šiuo nutarimu patvirtintas profesinių ligų sąrašas įsigalioja priėmus Lietuvos Respublikos valstybinio privalomojo draudimo nuo nelaimingų atsitikimų darbe įstatymą.

3. Įsteigti Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registrą ir patvirtinti jo nuostatus (pridedama).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1527, 2001-12-14, Žin., 2001, Nr. 106-3817 (2001-12-19), i. k. 1011100NUTA00001527

4. Neteko galios nuo 1996-12-07

Punkto naikinimas:

Nr. 1418, 1996-11-29, Žin. 1996, Nr. 118-2743 (1996-12-06), i. k. 0961100NUTA00001418

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                ADOLFAS ŠLEŽEVIČIUS

SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRAS                                                        ANTANAS VINKUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198

Profesinės ligos

Bendroji dalis

1. Profesinių ligų sąraše (toliau vadinama – šis sąrašas) nurodytos ligos, kurias sukelia kenksmingi darbo aplinkos veiksniai.

2. Šis sąrašas yra privalomas visiems gydymo ir profilaktikos įstaigų darbo medicinos gydytojams, Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos gydytojams higienistams, kitiems gydytojams bei juridiniams asmenims, susijusiems su profesinių ligų profilaktika, nustatymu, tyrimu, registravimu ir gydymu, taip pat Valstybinio profesinių ligų registro duomenų panaudojimu.

3. Šiame sąraše dažniausiai vartojamos sąvokos „profesinė liga“ ir „kenksmingas darbo aplinkos veiksnys“.

Profesinė liga – tai darbuotojo sveikatos sutrikimas dėl kenksmingo darbo aplinkos veiksnio (ar kelių veiksnių), kuris įvertinamas pagal higieninę darbo sąlygų klasifikaciją, atsižvelgiant į atitikimą higienos normas ir darbo laiko trukmę. Į profesinių ligų sąvoką įeina ir profesiniai apsinuodijimai. Profesinėmis ligomis taip pat laikomos ligų komplikacijos, liekamieji reiškiniai ir kenksmingų darbo aplinkos veiksnių sukelti atokūs padariniai.

Sąvoka „kenksmingas darbo aplinkos veiksnys“ (toliau vadinama – veiksnys) yra apibrėžta Lietuvos Respublikos žmonių saugos darbe įstatyme.

Profesinių ligų grupės

4. Profesinės ligos priklausomai nuo jas sukeliančių veiksnių skirstomos į šias 5 grupes:

sukeltos cheminių medžiagų;

sukeltos dulkių (aerozolių);

sukeltos biologinių veiksnių (infekcijos, parazitų ir panašiai);

sukeltos fizinių veiksnių;

sukeltos įtampos.

5. Profesinėmis ligomis gali būti pripažintos šiame sąraše nenurodytos ligos, kai Centrinė darbo medicinos ekspertų komisija, išnagrinėjusi kiekvieną konkretų atvejį, priima atitinkamą sprendimą.

Profesinės ligos, sukeltos cheminių medžiagų

6. Šios grupės profesines ligas sukelia:

6.1. šalutiniai akmens anglių distiliavimo produktai;

6.2. alavas ir jo junginiai;

6.3. aldehidai;

6.4. alkilariloksidų halogeniniai dariniai;

6.5. alkilarilsulfonatų halogeniniai dariniai;

6.6. alkoholiai;

6.7. alkoholių halogeniniai dariniai;

6.8. amoniakas;

6.9. angliavandeniliai (alifatiniai, alicikliniai, aromatiniai);

6.10. angliavandenilių aminojunginiai ir nitrojunginiai;

6.11. angliavandenilių aminojunginių halogeniniai dariniai;

6.12. angliavandenilių halogeniniai dariniai;

6.13. anglies disulfidas;

6.14. anglies monoksidas;

6.15. anglies oksichloridas;

6.16. antracenas ir jo dariniai;

6.17. arsenas ir jo junginiai;

6.18. azoto oksidai;

6.19. baris ir jo junginiai;

6.20. berilis ir jo junginiai;

6.21. bitumas, degutas, dervos, parafinas, suodžiai;

6.22. boranai;

6.23. chinonai;

6.24. chromas ir jo junginiai;

6.25. ciano vandenilio rūgštis, cianidai, izocianatai;

6.26. cinkas ir jo junginiai;

6.27. esteriai;

6.28. eteriai;

6.29. fosforas ir jo junginiai;

6.30. gyvsidabris ir jo junginiai;

6.31. glikoliai ir jų junginiai;

6.32. halogenai ir jų junginiai;

6.33. heterocikliniai junginiai;

6.34. hidrazinas ir jo junginiai;

6.35. kadmis ir jo junginiai;

6.36. karbazolis ir jo dariniai;

6.37. ketonai;

6.38. kobaltas ir jo junginiai;

6.39. magnis ir jo junginiai;

6.40. manganas ir jo junginiai;

6.41. mineralinės ir kitos alyvos;

6.42. nikelis ir jo junginiai;

6.43. nitrilai;

6.44. rūgštys;

6.45. ozonas;

6.46. pesticidai;

6.47. platinos junginiai;

6.48. selenas ir jo junginiai;

6.49. sidabro junginiai;

6.50. sieros junginiai;

6.51. stibis ir jo junginiai;

6.52. šarmai;

6.53. švinas ir jo junginiai;

6.54. talis ir jo junginiai;

6.55. tantalas ir jo junginiai;

6.56. terpenai;

6.57. tioalkoholiai;

6.58. tioeteriai;

6.59. tiofenoliai ir jų halogeniniai dariniai;

6.60. titanas ir jo junginiai;

6.61. vanadis ir jo junginiai;

6.62. varis ir jo junginiai;

6.63. kitos mokslo pripažintos toksinės, alergizuojančios, dirginančios ar kancerogeninės cheminės medžiagos, nenurodytos kituose skyriuose.

Profesinės ligos, sukeltos dulkių (aerozolių)

7. Šios grupės profesines ligas sukelia:

7.1. anglies dulkės;

7.2. asbesto dulkės;

7.3. augalinės kilmės dulkės;

7.4. gyvulinės kilmės dulkės;

7.5. medienos dulkės;

7.6. metalų dulkės;

7.7. mineralinės kilmės dulkės;

7.8. silicio dioksido dulkės;

7.9. silikatų dulkės;

7.10. sintetinės kilmės dulkės;

7.11. suodžių, deguto, dervos, bitumo, antraceno ir jo darinių, mineralinių ir kitų alyvų dulkės (aerozoliai).

Profesinės ligos, sukeltos biologinių veiksnių (infekcijos, parazitų ir panašiai)

8. Šios grupės profesines ligas sukelia pirmuonys, bakterijos ir kiti biologiniai veiksniai, iš jų minėtini:

8.1. amebiazės sukėlėjai;

8.2. bruceliozės sukėlėjai;

8.3. grybelinių ligų sukėlėjai;

8.4. Rozenbacho erizipeloido sukėlėjai;

8.5. stabligės sukėlėjai;

8.6. tuberkuliozės sukėlėjai;

8.7. virusinio hepatito sukėlėjai;

8.8. kiti mokslo pripažinti biologiniai veiksniai.

Profesinės ligos, sukeltos fizinių veiksnių

9. Šios grupės profesines ligas sukelia:

9.1. atmosferos slėgio padidėjimas ar sumažėjimas;

9.2. elektromagnetiniai laukai;

9.3. infraraudonasis spinduliavimas;

9.4. jonizuojantis spinduliavimas;

9.5. lazerinis spinduliavimas;

9.6. aukšta arba žema temperatūra;

9.7. ultragarsas;

9.8. ultravioletinis spinduliavimas;

9.9. triukšmas;

9.10. vibracija.

Profesinės ligos, sukeltos įtampos

10. Šios grupės profesines ligas sukelia:

10.1. labai įtemptas fizinis darbas (didelis rankų, kojų ir liemens dinaminis ir statinis krūvis)

10.2. dažni monotoniški (stereotipiniai), įtempti judesiai;

10.3. priverstinė nepatogi darbo poza;

10.4. sunkių krovinių kilnojimas ir nešiojimas;

10.5. ilgalaikis mechaninis traumavimas;

10.6. balso įtampa;

10.7. ekspiracinė įtampa;

10.8. regėjimo įtampa.

______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. gruodžio 14 d. nutarimo Nr. 1527

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS PROFESINIŲ LIGŲ VALSTYBĖS REGISTRO NUOSTATAI

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šie nuostatai reglamentuoja Lietuvos Respublikos profesinių ligų valstybės registro (toliau vadinama – registras) paskirtį, objektą, registro tvarkymo įstaigas, jų teises ir pareigas, registro tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą.

2. Registro paskirtis – rinkti, kaupti, apdoroti, sisteminti, saugoti, naudoti ir teikti Lietuvos Respublikos darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme (Žin., 1993, Nr. 55-1064; 2000, Nr. 95-2968), Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatyme (Žin., 1999, Nr. 32-902) ir šiuose nuostatuose nurodytus duomenis.

3. Registro steigėjas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

4. Registro objektas – profesinės ligos atvejis.

5. Registro duomenys kaupiami vienoje (centrinėje) registro duomenų bazėje (toliau vadinama – duomenų bazė).

6. Registras nėra pagrindinis, jis – viena iš valstybės registrų sistemos sudedamųjų dalių.

7. Lietuvos Respublikos valdžios ir valdymo institucijos, savivaldybių institucijos ir valstybės registrus ar informacines sistemas tvarkančios institucijos privalo reikiamus duomenis apie profesinių ligų atvejus imti tik iš šio registro.

8. Registras tvarkomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės registrų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2043), Lietuvos Respublikos profesinės sveikatos priežiūros įstatymu, kitais įstatymais, šiais nuostatais ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais valstybės registrų veiklą.

II. REGISTRĄ TVARKANČIOS ĮSTAIGOS

9. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga yra Sveikatos apsaugos ministerija.

10. Vadovaujančioji registro tvarkymo įstaiga metodiškai vadovauja registro tvarkymo įstaigos darbui, jį koordinuoja ir kontroliuoja.

11. Registro tvarkymo įstaiga yra Higienos instituto Darbo medicinos centras.

12. Registro tvarkymo įstaiga atlieka šias funkcijas:

12.1. renka iš profesinių ligų tyrimo komisijų šiuose nuostatuose nurodytus duomenis, registruoja jų gavimą ir tikrina juos;

12.2. registruoja profesinių ligų atvejus (suteikia registro objektui unikalų kodą, įrašo duomenis į duomenų bazę), kaupia, sistemina, tvarko registro duomenų bazę;

12.3. tvarko dokumentų archyvą ir duomenų bazės archyvą ir atsako už jų apsaugą, užtikrina registro duomenų bazės apsaugą ir registravimo duomenų konfidencialumą;

12.4. garantuoja, kad tvarkant registrą nebūtų įrašyti klaidingi, nereikalingi arba neišsamūs duomenys, kad registravimo duomenys atitiktų pateiktuosius dokumentuose (profesinės ligos kortelėje pagal Sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintą formą);

12.5. teikia registro duomenis naudotojams šių nuostatų VI skyriuje nustatyta tvarka;

12.6. gauna iš kitų registrų informaciją, teikia registro duomenis kitiems registrams, jeigu apie tai nurodyta šių registrų nuostatuose, sutikrina duomenis, informuoja apie pastebėtas klaidas;

12.7. atlieka registro techninės ir programinės įrangos modernizavimo darbus.

13. Asmenys, dalyvaujantys tvarkant registro duomenis, privalo saugoti duomenų paslaptį įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

14. Registro tvarkymo įstaiga turi teisę reikalauti, kad registro duomenų teikėjai ištaisytų pateiktuose dokumentuose pastebėtas klaidas.

15. Registro duomenų teikėjai yra darbo inspektoriai (profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininkai).

16. Registro duomenų teikėjai:

16.1. atsako už tai, kad tikslūs, išsamūs duomenys, nurodyti profesinės ligos kortelėje, laiku būtų pateikiami registro tvarkymo įstaigai;

16.2. turi teisę susipažinti su registre kaupiamais, sisteminamais, saugomais, naudojamais jų pateiktais duomenimis ir reikalauti, kad būtų ištaisyti klaidingi arba papildyti neišsamūs duomenys.

III. REGISTRAVIMO DUOMENYS

17. Registravimo duomenys:

17.1. unikalus profesinės ligos atvejo (registro objekto) kodas, suteiktas registro tvarkymo įstaigos, sudarytas iš aštuonių ženklų ir numeruojamas eilės tvarka;

17.2. nustatytos profesinės ligos diagnozės pagrindinis kodas ir pavadinimas, nurodytas sveikatos apsaugos ministro 1996 m. spalio 28 d. įsakymu Nr. 542 „Dėl 10-tos redakcijos Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos (TLK-10) įvedimo“ (Žin., 2001, Nr. 50-1758) įvestoje Tarptautinės statistinės ligų ir sveikatos problemų klasifikacijos knygoje (toliau vadinama – TLK-10), sudarytas iš keturių ženklų ir naudojamas kaip identifikavimo kodas;

17.3. nustatytos profesinės ligos diagnozės papildomas kodas ir pavadinimas, nurodytas TLK-10, sudarytas iš keturių ženklų ir papildantis profesinės ligos diagnozės pagrindinį kodą;

17.4. profesinės ligos priežasties (toliau vadinama – kenksmingas veiksnys) kodas ir pavadinimas, nurodytas profesinių ligų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198, sudarytas iš trijų ženklų;

17.5. kenksmingo darbo aplinkos veiksnio pavadinimas, kodas, faktinis dydis, poveikio trukmė (metais);

17.6. profesinės ligos įtarimas: profilaktinių sveikatos tikrinimų metu, kreipimosi dėl susirgimo į asmens sveikatos priežiūros įstaigą metu, gydymo stacionare metu, kitaip;

17.7. profesinės ligos diagnozės nustatymo data (metai, mėnuo, diena);

17.8. sveikatos priežiūros įstaiga, nustačiusi profesinės ligos diagnozę (pavadinimas, adresas, pašto indeksas, telefonas, faksas, teritorinio administracinio vieneto kodas);

17.9. ligonio asmens kodas, vardas ir pavardė;

17.10. ligonio gyvenamosios (deklaravimo) vietos – apskrities, savivaldybės, gyvenamosios vietovės kodas, pavadinimas ir adresas;

17.11. ligonio pateiktos gyvenamosios vietos (kitos) – apskrities, savivaldybės, gyvenamosios vietovės kodas, pavadinimas ir adresas;

17.12. ligonio užimtumas (dirba, nedirba);

17.13. ligonio išsilavinimas (pradinis, pagrindinis, vidurinis, specialusis vidurinis, aukštesnysis, aukštasis);

17.14. bet kurios rūšies ir ekonominės veiklos srities bei nuosavybės formos įmonės, įstaigos, organizacijos, valstybės ir savivaldybės institucijos ar įstaigos, kurių teisinį statusą, veiklą, steigimo, reorganizavimo ir likvidavimo tvarką reglamentuoja atitinkami Lietuvos Respublikos įstatymai, kiti subjektai (toliau vadinama – įmonė), kurioje dirba ligonis, kodas, pavadinimas, adresas, pašto indeksas, telefonas, faksas, ekonominės veiklos rūšies kodas ir pavadinimas;

17.15. paskutinės įmonės, kurioje ligonis dirbo veikiamas kenksmingų darbo aplinkos veiksnių, sukėlusių profesinę ligą, kodas, pavadinimas, adresas, pašto indeksas, telefonas, faksas, ekonominės veiklos rūšies kodas ir pavadinimas;

17.16. ligonio profesijos kodas ir pavadinimas;

17.17. ligonio darbo stažas (metais): bendras, pagal profesiją, paskutinėje darbovietėje, veikiant kenksmingiems darbo aplinkos veiksniams;

17.18. registro duomenų teikėjų pateiktos profesinės ligos kortelės užpildymo data (metai, mėnuo, diena);

17.19. profesinės ligos tyrimo komisijos pirmininko, užpildžiusio profesinės ligos kortelę, pareigos, vardas, pavardė, telefonas, Valstybinės darbo inspekcijos teritorinio inspektavimo skyriaus pavadinimas, adresas, pašto indeksas, faksas);

17.20. profesinės ligos atvejo įregistravimo data (metai, mėnuo, diena);

17.21. profesinės ligos atvejo išregistravimo data (metai, mėnuo, diena);

17.22. profesinės ligos atvejo išregistravimo priežastis (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. birželio 29 d. nutarimu Nr. 815 „Dėl Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 57-2051) patvirtintų Profesinių ligų tyrimo ir apskaitos nuostatų 30 punkte nustatyta tvarka Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininko parengto pranešimo numeris ir užpildymo data);

17.23. asmens, įrašiusio registro objektą į duomenų bazę, pareigos, vardas ir pavardė.

IV. OBJEKTŲ REGISTRAVIMAS

18. Registro duomenų teikėjas, užpildęs profesinės ligos kortelę, per 3 darbo dienas nuo profesinės ligos patvirtinimo akto surašymo privalo pateikti ją registro tvarkymo įstaigai, kad ši užregistruotų profesinę ligą.

19. Registro duomenų teikėjas profesinės ligos kortelę registro tvarkymo įstaigai nusiunčia paštu.

20. Registro tvarkymo įstaiga užregistruoja profesinės ligos kortelės gavimą ir sutikrina jos duomenis.

21. Registro objektas įregistruojamas sutikrinus jo duomenis su kitų valstybės registrų duomenimis, suteikus jam unikalų kodą ir įrašius į registro duomenų bazę. Tai turi būti atlikta per 5 darbo dienas nuo registro duomenų teikėjo pateiktos profesinės ligos kortelės gavimo.

22. Nustačiusi, kad registruoti pateiktuose dokumentuose buvo nurodyti klaidingi duomenys, registro tvarkymo įstaiga privalo nedelsdama informuoti apie tai registro duomenų teikėją ir pareikalauti per 5 darbo dienas ištaisyti klaidas.

23. Jeigu į registro duomenų bazę įrašyti duomenys neatitinka faktinių dėl registro tvarkymo įstaigos kaltės, ji privalo nedelsdama ištaisyti klaidas.

24. Ištaisius klaidas, privalomai raštu informuojami apie tai registro duomenų naudotojai, kuriems buvo perduoti klaidingi duomenys.

25. Registro duomenų teikėjams ar asmenims, kurių duomenys yra registro objektas, pareikalavus ištaisyti klaidingus arba papildyti neišsamius duomenis ir pašalinti nereikalingus arba neteisėtai surinktus duomenis, registro tvarkymo įstaiga, įsitikinusi šių reikalavimų teisėtumu, privalo tai atlikti per 10 darbo dienų. Jeigu keliami nepagrįsti reikalavimai, registro tvarkymo įstaiga per 3 darbo dienas privalo informuoti apie tai registro duomenų teikėjus ar asmenis, kurie kreipėsi, nurodydama atsisakymo priežastį.

26. Registro objektas išregistruojamas, jeigu profesinės ligos diagnozė panaikinama.

27. Registro tvarkymo įstaiga, gavusi Centrinės darbo medicinos ekspertų komisijos pirmininko pranešimą, kad profesinė liga diagnozuota nepagrįstai, priima sprendimą dėl registro objekto išregistravimo.

28. Išregistravusi objektą, registro tvarkymo įstaiga privalo nurodyti priežastį ir išregistravimo datą. Po pusės metų išregistruoto objekto duomenys iš duomenų bazės perkeliami į duomenų bazės archyvą.

29. Profesinių ligų kortelės saugomos registro tvarkymo įstaigoje Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą dokumentų saugojimo laiką.

V. SĄVEIKA SU KITAIS REGISTRAIS

30. Gauti registro duomenys sutikrinami:

30.1. profesinių ligų diagnozių pagrindiniai ir papildomi pavadinimai ir kodai – su Tarptautine statistine ligų ir sveikatos problemų klasifikacija (TLK);

30.2. profesinių ligų priežasčių pavadinimai ir kodai – su profesinių ligų sąrašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimu Nr. 1198;

30.3. nurodytieji šių nuostatų 17.9 punkte – su Lietuvos Respublikos gyventojų registru;

30.4. nurodytieji šių nuostatų 17.10 ir 17.11 punktuose – su Lietuvos Respublikos teritorijos administracinių vienetų, gyvenamųjų vietovių ir gatvių valstybės registru;

30.5. nurodytieji šių nuostatų 17.8, 17.14 ir 17.15 punktuose – su juridinių asmenų registrais ir Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriumi, kuris (atnaujintas) teikiamas vartoti Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 1999 m. spalio 5 d. įsakymu Nr. 74 „Dėl Ekonominės veiklos rūšių klasifikatoriaus“ (Žin., 1999, Nr. 87-2582);

30.6. nurodytieji šių nuostatų 17.16 punkte – su Lietuvos profesijų klasifikacija.

VI. REGISTRO DUOMENŲ NAUDOJIMAS

31. Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę naudotis registro duomenimis, išskyrus įstatymų nustatytus apribojimus. Registro asmens duomenys teikiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2000, Nr. 64-1924) ir kitais teisės aktais pagal duomenų teikimo sutartis.

Nenurodytieji šių nuostatų 32 punkte duomenų gavėjai už registro duomenis moka Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio valstybės rinkliavą.

32. Registro duomenys teikiami nemokamai valstybės valdžios ir valdymo institucijoms ir asmenims, kurių duomenys yra registro objektas, teismams, prokuratūroms ir kitoms Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoms institucijoms.

Jeigu registro duomenų gavėjas nori gauti jo prašymu parengtus registro tvarkomus duomenis, jie teikiami pagal registro tvarkymo įstaigos ir registro duomenų gavėjo sudarytą sutartį.

33. Asmuo, kurio duomenys yra registro objektas, turi teisę susipažinti su duomenimis apie save (peržiūrėti juos kompiuterio ekrane). Asmens pageidavimu duomenys pateikiami raštu.

34. Registro ne asmens duomenų pateikimo forma derinama su registro duomenų naudotojais ir gali būti keičiama tik abipusiu registro tvarkymo įstaigos ir registro duomenų naudotojų susitarimu.

35. Registro tvarkymo įstaiga suvestinius (apibendrintus grupės asmenų duomenis, iš kurių nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybės) duomenis periodiškai, kas ketvirtį, skelbia interneto tinkle.

36. Duomenimis, gautais iš registro, gavėjas negali naudotis kitaip ar panaudoti jų kitu tikslu, negu nustatoma juos suteikiant.

VII. REGISTRO DUOMENŲ APSAUGA

37. Registro duomenų apsauga organizuojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu ir kitais teisės aktais.

38. Registro duomenų apsaugą organizuoja ir už ją atsako registro tvarkymo įstaiga.

39. Skiriamos dvi duomenų grupės: viešai neskelbtini asmens duomenys ir viešieji duomenys, iš kurių nebūtų galima tiesiogiai ar netiesiogiai nustatyti duomenų subjekto tapatybės.

40. Siekdama užtikrinti registro duomenų bazės saugumą, registro tvarkymo įstaiga duomenų apsaugos priemones parenka pagal atitinkamus duomenų pažeidimo rizikos veiksnius. Jie gali būti:

40.1. vidiniai (darbuotojų praradimas, netikėtos techninės avarijos, temperatūros ir drėgmės, purvo ir dulkių poveikis, magnetinių laukų įtaka);

40.2. išoriniai (audros, gaisrai, potvyniai, elektros instaliacijos perdegimas);

40.3. dėl blogo darbo organizavimo (vidaus darbo taisyklių pažeidimai, menka išteklių kontrolė, neracionalus naudotojų teisių paskirstymas, netinkama laikmenų priežiūra, nepakankami linijų pajėgumas, apsauga, kompiuterių integravimas į tinklą);

40.4. susiję su techninės ir programinės įrangos gedimu (elektros energijos tiekimo sutrikimas, kitų sistemos grandžių veiklos nesklandumai, programinės įrangos klaidos, netinkamas prisijungimas prie sistemos, duomenų praradimas);

40.5. dėl darbuotojų klaidų (apsirikimas, išsiblaškymas ir kita);

40.6. dėl subjektyvių aplinkybių (vagystės, įsiterpimas į tinklus, neteisėtas naudojimasis sistema, duomenų atskleidimas, kompiuterių virusas).

41. Techninės ir programinės priemonės, apsaugančios nuo duomenų pažeidimo rizikos veiksnių, nurodytų šių nuostatų 40 punkte, ir nuo visų netinkamų asmens duomenų tvarkymo veiksmų, parenkamos projektuojant registrą.

42. Administracinės duomenų apsaugos priemonės nustatomos iki registro įteisinimo.

VIII. REGISTRO DUOMENŲ PERDAVIMAS Į UŽSIENIO VALSTYBES

43. Registro duomenys gali būti perduodami į užsienio valstybes tik Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos sutarčių su užsienio valstybėmis numatytais atvejais ir tvarka.

44. Registro duomenys gali būti teikiami tarptautiniams kompiuterių tinklams tik Lietuvos Respublikos įstatymų, kitų teisės aktų ir Lietuvos Respublikos sutarčių su užsienio valstybėmis numatytais atvejais.

IX. REGISTRO FINANSAVIMAS

45. Registras finansuojamas iš registro tvarkymo įstaigai Lietuvos Respublikos valstybės biudžete skirtų asignavimų ir lėšų, gautų už teikiamas paslaugas.

X. REGISTRO REORGANIZAVIMAS IR LIKVIDAVIMAS

46. Registras reorganizuojamas ir likviduojamas įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

47. Likviduoto registro duomenys perduodami archyvui, kitam registrui arba sunaikinami įstatymų nustatyta tvarka.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 1527, 2001-12-14, Žin., 2001, Nr. 106-3817 (2001-12-19), i. k. 1011100NUTA00001527

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1418, 1996-11-29, Žin., 1996, Nr. 118-2743 (1996-12-06), i. k. 0961100NUTA00001418

Dėl valstybės registrų steigimo, projektavimo, reorganizavimo ir naudojimo

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1527, 2001-12-14, Žin., 2001, Nr. 106-3817 (2001-12-19), i. k. 1011100NUTA00001527

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. lapkričio 30 d. nutarimo Nr. 1198 "Dėl profesinių ligų sąrašo ir Valstybinio profesinių ligų registro bei jo nuostatų" dalinio pakeitimo