Suvestinė redakcija nuo 2019-07-27 iki 2019-08-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 73-2539, i. k. 1041010ISTA0IX-2206

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

 

DĖL UŽSIENIEČIŲ TEISINĖS PADĖTIES

 

2004 m. balandžio 29 d. Nr. IX-2206
Vilnius

 

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir reglamentuoja kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

2. Šio Įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio Įstatymo priede, nuostatomis.

21. Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams taikomos šio Įstatymo I, II, V, VI, VII, IX, X ir XI skyrių nuostatos, o jų šeimos nariams ir kitiems asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – ir šio Įstatymo III skyriaus pirmojo skirsnio nuostatos.

3. Šis Įstatymas netaikomas užsieniečiams, kurie naudojasi privilegijomis ir imunitetais pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir kitus teisės aktus.

4. Kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nuostatos šio Įstatymo reglamentuojamiems teisiniams santykiams taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nurodytas išimtis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2078, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07317

 

5. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios leidimus dirbti ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje, santykiams, susijusiems su naujos branduolinės (atominės) elektrinės projekto įgyvendinimu, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos branduolinės (atominės) elektrinės įstatymas.

6. Šio Įstatymo normos, reglamentuojančios leidimus dirbti ir leidimus gyventi Lietuvos Respublikoje ir užsieniečių integraciją, santykiams, susijusiems su užsieniečių perkėlimu iš humanitarinės krizės ištiktos užsienio valstybės ar jos dalies į Lietuvos Respubliką nuolat gyventi ir šių užsieniečių integracija, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatymas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-2078, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07317

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2190, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 80-4146 (2012-07-10)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio Įstatymo sąvokos

1. Neteko galios nuo 2015-12-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

2. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas – asmeniui, neturinčiam užsienio valstybės pilietybės, tačiau turinčiam dokumentą, suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, pagal 1954 m. Konvencijos dėl asmenų be pilietybės statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.

21. Atstovas fizinis arba juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka paskirtas neveiksnaus užsieniečio ar nelydimo nepilnamečio užsieniečio globėju (rūpintoju).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3. Aukšta profesinė kvalifikacija – kvalifikacija, kurią liudija aukštojo mokslo diplomas arba ne mažiau kaip penkerių metų profesinė patirtis, lygiavertė aukštojo mokslo kvalifikacijai, ir kuri yra būtina profesijai ar sektoriui, nurodytam darbdavio įsipareigojime įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį arba darbo sutartyje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginiai palikuonys, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginius palikuonis, kuriems nesukakę 21 metai arba kurie yra išlaikytiniai, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

4(1). Neteko galios nuo 2013-01-01.

5. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis – užsienietis, turintis vienos iš Europos Sąjungą sudarančių valstybių pilietybę.

6. Fiktyvi įmonė Juridinių asmenų registre įregistruotas juridinis asmuo arba užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos (toliau – užsienio valstybėje įsteigta įmonė) filialas ar atstovybė, kurie buvo įsteigti ar įsigyti siekiant ne vykdyti šio juridinio asmens steigimo dokumentuose ar užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės nuostatuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, o užsieniečiui gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

6(1). Fiktyvi registruota partnerystė – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, registruota partnerystė, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų registruotos partnerystės teisinių pasekmių.

6(2). Fiktyvi santuoka – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, santuoka, kai ji sudaroma siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų santuokos teisinių pasekmių.

6(3). Fiktyvus įvaikinimas – Lietuvos Respublikos piliečio arba teisėtai Lietuvos Respublikoje gyvenančio užsieniečio ir užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atlikta įvaikinimo procedūra, kai tai atliekama siekiant gauti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje ir nesiekiant sukurti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytų kitų įvaikinimo teisinių pasekmių.

64. Galutinis sprendimas šio Įstatymo nustatyta tvarka dėl užsieniečio priimtas ir per šio Įstatymo nustatytą terminą neapskųstas sprendimas arba sprendimas, dėl kurio įstatymų nustatyta tvarka išnaudotos visos galimybės jį apskųsti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

7. Grąžinimas į užsienio valstybę – procedūra, kai užsienietis prievolę išvykti iš Lietuvos Respublikos įvykdo savanoriškai arba iš jos išsiunčiamas į valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybė narė.

71. Humanitarinės priežastys – liga, kitoks ūmus sveikatos sutrikimas ar organizmo būklė, asmeninė priežastis, kurios užsienietis negalėjo numatyti ir išvengti, nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybės, dėl kurių užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos.

8. Išsiuntimas iš Lietuvos Respublikos – priverstinis užsieniečio išvežimas ar išvesdinimas iš Lietuvos Respublikos teritorijos teisės aktų nustatyta tvarka.

9. Įpareigojimas išvykti iš Lietuvos Respublikos – teisės aktų nustatyta tvarka priimtas sprendimas, pagal kurį užsienietis per nustatytą laiką savanoriškai privalo išvykti į tą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę, kurioje jis turi teisę būti ar gyventi.

10. Kelionės dokumentas – užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje.

11. Kilmės valstybė valstybė, kurios pilietybę turi užsienietis, o jei užsieniečio pilietybės nustatyti neįmanoma arba jis neturi jokios pilietybės, – valstybė, kurioje yra jo nuolatinė gyvenamoji vieta.

111. Kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, – asmuo, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narys, bet yra sugyventinis, su kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis pastaruosius 3 metus palaiko nuolatinius santykius, kurie tinkamai įrodomi dokumentais, taip pat asmuo, kuris yra išlaikomas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ar tvarko bendrą namų ūkį su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba kuriam dėl rimtų sveikatos priežasčių būtinai reikalinga asmeninė Europos Sąjungos valstybės narės piliečio priežiūra, jeigu tai tinkamai įrodoma dokumentais.

112. Neteko galios nuo 2019-07-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

12. Neteko galios nuo 2015-12-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

121. Laikinoji apsauga – šio Įstatymo nustatyta tvarka užsieniečiui suteikiama neatidėliotina ribotos trukmės apsauga Lietuvos Respublikoje, esant užsieniečių, negalinčių grįžti į savo kilmės valstybę, antplūdžiui į Europos Sąjungą arba kylant tokio antplūdžio pavojui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

13. Leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje (toliau leidimas dirbti) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę dirbti Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

14. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau leidimas laikinai gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje jame nurodytą laiką.

15. Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimas gyventi Europos Sąjungoje (toliau – leidimas nuolat gyventi) – dokumentas, suteikiantis užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir patvirtinantis užsieniečio nuolatinio gyventojo statusą.

151. Materialinės priėmimo sąlygos būsto, maisto ir aprangos suteikimas prieglobsčio prašytojams Lietuvos Respublikoje ir (arba) socialinių išmokų skyrimas šioms reikmėms, taip pat piniginė pašalpa.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

16. Nelydimas nepilnametis užsienietis – nepilnametis užsienietis, kuris atvyko į Lietuvos Respubliką be tėvų ar kitų teisėtų atstovų arba kuris, atvykęs į Lietuvos Respubliką, liko be jų tol, kol tie asmenys pradeda juo veiksmingai rūpintis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

161. Nepilnametis užsienietis – 18 metų nesukakęs užsienietis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

17. Pabėgėlio kelionės dokumentas – pabėgėliui pagal 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso nuostatas išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos ir grįžti į Lietuvos Respublikos teritoriją dokumento galiojimo laikotarpiu.

171. Pabėgėlių priėmimo centras – socialines paslaugas teikianti biudžetinė įstaiga užsieniečiams, kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, apgyvendinti ir jų socialinei integracijai įgyvendinti.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

18. Pabėgėlis – užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteiktas pabėgėlio Lietuvos Respublikoje statusas.

181. Paskesnis prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, teikiamas po to, kai dėl jo ankstesnio prašymo suteikti prieglobstį priimtas galutinis sprendimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

182. Pažeidžiamas asmuo – asmuo, turintis specialiųjų poreikių (pavyzdžiui, nepilnametis, neįgalusis, vyresnis negu 75 metų asmuo, nėščia moteris, vieniši tėvas ar motina, auginantys nepilnamečių vaikų, psichikos ir elgesio sutrikimų turintis asmuo, prekybos žmonėmis auka arba asmuo, kuris buvo kankintas, išprievartautas ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XIII-1921, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00854

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

183. Perkėlimas įmonės viduje – užsieniečio, prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu gyvenančio užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir dirbančio pagal darbo sutartį užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, laikinas siuntimas darbo arba mokymo tikslais į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir šio Įstatymo nustatytomis sąlygomis šio užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

184. Prašymas suteikti prieglobstį – užsieniečio bet kokia forma išreikštas kreipimasis dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

19. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės tyrimas, kurio tikslas –nustatyti, ar prieglobsčio prašytojui turi būti suteiktas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga ir ar nėra priežasčių, dėl kurių pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga nesuteikiama.

20. Prieglobsčio prašytojas – užsienietis, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka pateikė prašymą suteikti prieglobstį ir dėl kurio dar nėra priimtas galutinis sprendimas.

21. Neteko galios nuo 2015-03-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

22. Prieglobsčio prašytojo šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo prieglobsčio prašytojas yra sudaręs registruotos partnerystės sutartį, šių porų arba vieno iš jų nesusituokę nepilnamečiai vaikai (įvaikiai, nepaisant to, ar jie įvaikinti pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus) (toliau – vaikai), taip pat nesusituokusio nepilnamečio prieglobsčio prašytojo tėvas (įtėvis), motina (įmotė) (toliau – tėvas, motina) ar globėjas (rūpintojas), jeigu šeiminiai santykiai jau buvo kilmės valstybėje ir prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu šeimos nariai yra Lietuvos Respublikos arba šio Įstatymo IV skyriaus antrojo skirsnio įgyvendinimo tikslais – kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

23. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje – šiame Įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka užsieniečiui suteikiamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

231. Priėmimo sąlygos – prieglobsčio prašytojams Lietuvos Respublikoje teikiamų garantijų visuma.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

232. Priimančioji įmonė – užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, priklausanti įmonė, jos atstovybė ar filialas (toliau – tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė), kurie įsteigti Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir į kuriuos užsienietis perkeliamas įmonės viduje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

233. Priimantysis subjektas – Lietuvos mokslo ir studijų institucija (toliau – mokslo ir studijų institucija), savanoriškos veiklos organizatorius ar kita įmonė, įstaiga ar organizacija, priimantys užsienietį studijų, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, stažuotės ar savanoriškos veiklos tikslu.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

24. Saugi kilmės valstybė – užsieniečio kilmės valstybė, kurioje teisės sistema, taikomos teisės normos ir politiniai santykiai yra tokie, kad asmuo nepersekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba dėl politinių įsitikinimų ir niekas nėra kankinamas, su niekuo nesielgiama žiauriai, nežmoniškai ar žeminamai ir taip nebaudžiama, taip pat nepažeidžiamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės, nėra beatodairiško smurto veiksmų, galinčių kilti tarptautinio arba vidaus ginkluoto konflikto metu, grėsmės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

25. Saugi trečioji valstybė valstybė, kuri nėra užsieniečio kilmės valstybė, tačiau yra 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir (arba) 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso, taip pat 1950 m. Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir (arba) 1966 m. Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto dalyvė, įgyvendinanti šių dokumentų nuostatas ir pagal nacionalinius įstatymus suteikianti realią galimybę prašyti prieglobsčio bei nustatyta tvarka jį gauti.

251. Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelė (toliau – Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė) – dokumentas, kuriuo patvirtinama Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario arba kito asmens, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, teisė laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

252. Sezoninis darbas – darbas, susijęs su sezoninėmis sąlygomis ar tam tikru metų periodu pasikartojančiais įvykiais ar veiklomis, kai darbuotojų reikia daugiau negu vykdant įprastą veiklą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

26. Šeimos nariai – sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) (toliau – vaikai), įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, nepilnamečius vaikus, jeigu jie nesusituokę ir yra priklausomi nuo tėvų, taip pat pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaičiai, kurie išlaikomi ne mažiau kaip vienus metus ir negali pasinaudoti kitų šeimos narių, gyvenančių užsienio valstybėje, parama.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

27. Šeimos susijungimas – Lietuvos Respublikoje teisėtai gyvenančio užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos pilietis, šeimos narių atvykimas ir gyvenimas Lietuvos Respublikoje, kad būtų išsaugota šeima, nepaisant to, ar šeimos santykiai atsirado prieš atvykstant užsieniečiui, ar jam atvykus.

271. Šengeno acquis – teisės aktų visuma, kurią sudaro 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimas tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo, Šengeno konvencija, valstybių narių prisijungimo prie Šengeno susitarimo ir Šengeno konvencijos protokolai ir susitarimai, Šengeno vykdomojo komiteto sprendimai ir deklaracijos, kiti teisės aktai, priimti Šengeno susitarimo bei Šengeno konvencijos pagrindu.

272. Šengeno konvencija – 1990 m. birželio 19 d. Konvencija dėl 1985 m. birželio 14 d. Šengeno susitarimo, sudaryto tarp Beniliukso ekonominės sąjungos valstybių, Vokietijos Federacinės Respublikos ir Prancūzijos Respublikos Vyriausybių, dėl laipsniško jų bendrų sienų kontrolės panaikinimo įgyvendinimo.

273. Šengeno valstybė – prie Šengeno konvencijos prisijungusi valstybė arba valstybė, kurioje taikomas visas Šengeno acquis.

274. Šengeno viza – Šengeno valstybės viza, išduodama vadovaujantis 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksą), (toliau – Vizų kodeksas) ir Šengeno acquis nuostatomis.

275. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje – užsieniečiui suteikiama teisė laikinai būti Lietuvos Respublikos teritorijoje tol, kol pagal šį Įstatymą nagrinėjamas jo teisinės padėties klausimas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

28. Teisėtas atstovas – tėvai ar kiti asmenys, pagal valstybės, kurios pilietis ar nuolatinis gyventojas yra nepilnametis užsienietis, teisės aktus atsakingi už nepilnametį, esantį Lietuvos Respublikoje.

281. Tinkama gyvenamoji patalpa – gyvenamoji patalpa, kuri atitinka statybos, higienos ir priešgaisrinės saugos reikalavimus.

282. Tyrėjas – užsienietis, turintis aukštojo mokslo kvalifikaciją, suteikiančią teisę dalyvauti doktorantūros programose, arba mokslo daktaro laipsnį ir ketinantis pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, atlikti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

29. Užsieniečio pasas – užsienio valstybės piliečiui, turinčiam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir dėl objektyvių priežasčių negalinčiam gauti kelionės dokumento iš savo kilmės valstybės, išduodamas dokumentas, suteikiantis teisę jam išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į Lietuvos Respubliką dokumento galiojimo laikotarpiu.

291. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją – Europos Sąjungos mastu arba pagal dvišalius susitarimus su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis arba trečiosiomis valstybėmis vykdomas užsieniečių, atitinkančių šiame Įstatyme nustatytus kriterijus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, perkėlimas iš Europos Sąjungos valstybės narės arba trečiosios valstybės teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

292. Neteko galios nuo 2016-09-20

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

30. Užsieniečio registracijos pažymėjimas dokumentas, kuriuo patvirtinama užsieniečio teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje ir, jeigu vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka užsieniečio asmens tapatybė yra nustatyta, – šio užsieniečio asmens tapatybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

31. Užsieniečio sulaikymas – užsieniečio laikinas apgyvendinimas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), apribojant jo judėjimo laisvę šio Įstatymo nustatytais pagrindais ir terminais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

32. Užsienietis – asmuo, kuris nėra Lietuvos Respublikos pilietis, neatsižvelgiant į tai, ar jis turi kurios nors užsienio valstybės pilietybę, ar neturi jokios.

33. Viza – į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

3 straipsnis. Užsieniečių teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje

1. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje turi tas teises ir laisves, kurias numato Lietuvos Respublikos Konstitucija, tarptautinės sutartys, Lietuvos Respublikos įstatymai ir Europos Sąjungos teisės aktai.

2. Užsieniečiai Lietuvos Respublikoje yra lygūs pagal įstatymus, neatsižvelgiant į jų lytį, rasę, tautybę, kalbą, kilmę, socialinę padėtį, tikėjimą, įsitikinimus ar pažiūras.

3. Užsieniečiai, esantys Lietuvos Respublikoje, privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų.

4. Užsienietis teisėsaugos institucijos pareigūnų ar Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) valstybės tarnautojų reikalavimu privalo pateikti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą (kelionės dokumentą, leidimą gyventi ar kita), taip pat kitus dokumentus, kuriuose nurodytas buvimo valstybėje tikslas ir sąlygos ir kurie įrodo, kad jis Lietuvos Respublikoje yra teisėtai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

4 straipsnis. Užsieniečių buvimo, gyvenimo Lietuvos Respublikoje ir vykimo per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolė

1. Valstybės politiką užsieniečių buvimo ir gyvenimo Lietuvos Respublikoje kontrolės srityje formuoja, jos įgyvendinimą koordinuoja ir kontroliuoja Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija.

2. Užsieniečių buvimą ir gyvenimą Lietuvos Respublikoje kontroliuoja Migracijos departamentas ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba, bendradarbiaudami su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis. Rusijos Federacijos piliečių vykimo iš Rusijos Federacijos teritorijos į Rusijos Federacijos Kaliningrado sritį ir atgal per Lietuvos Respublikos teritoriją kontrolę atlieka policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

3. Užsieniečio keliamos grėsmės valstybės saugumui vertinimą atlieka Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas, o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei – policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

4. Migracijos departamentas, gavęs užsieniečio prašymą išduoti jam leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje (toliau – leidimas gyventi), spręsdamas dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje ar laikinosios apsaugos užsieniečiui suteikimo, privalo gauti šio straipsnio 3 dalyje nurodytų institucijų įvertinimą, ar nėra šio straipsnio 3 dalyje nurodytų grėsmių valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar visuomenei. Leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus šių institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. Prieglobstis Lietuvos Respublikoje ar laikinoji apsauga užsieniečiui suteikiami tik gavus išvadą, kad šis užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui, ir išvadą, kad užsienietis, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikiama papildoma apsauga, nekelia grėsmės visuomenei, o užsienietis, kuriam suteikiamas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, nėra įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nekelia grėsmės visuomenei. Šioje dalyje nurodytos išvados pateikiamos ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos. Tuo atveju, jeigu dėl svarbių priežasčių Valstybės saugumo departamentas ir policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba negali pateikti šiame straipsnyje nurodytų išvadų per nustatytą terminą, jie apie tai informuoja Migracijos departamentą. Bendras išvadų pateikimo terminas negali viršyti 28 kalendorinių dienų nuo prašymo gavimo dienos.

5. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę valstybės saugumui, nedelsdamas apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

6. Policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas gyventi ar kitas šiame Įstatyme nurodytas užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinantis dokumentas, kelia grėsmę viešajai tvarkai, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą, kuris ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos panaikina užsieniečiui išduotą leidimą gyventi arba užsieniečio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje ir apie tai nedelsdamas informuoja užsienietį.

7. Valstybės saugumo departamentas, turėdamas duomenų, kad užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas, papildoma arba laikinoji apsauga, kelia grėsmę valstybės saugumui, policija arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba, nustatę, kad užsienietis, kuriam suteikta papildoma apsauga, kelia grėsmę visuomenei, užsienietis, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas arba laikinoji apsauga, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei, nedelsdami apie tai informuoja Migracijos departamentą. Migracijos departamentas sprendimą dėl pabėgėlio statuso, papildomos arba laikinosios apsaugos panaikinimo priima ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo šios informacijos gavimo dienos, gavęs užsieniečio paaiškinimus žodžiu arba raštu. Migracijos departamentui priėmus sprendimą panaikinti pabėgėlio statusą, papildomą arba laikinąją apsaugą, užsieniečiui turi būti išaiškinta šio sprendimo apskundimo tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

41 straipsnis. Fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimas dėl į Lietuvos Respubliką kviečiamo užsieniečio

Fizinis ar juridinis asmuo (kaip kviečiantysis asmuo), kviesdamas užsienietį į Lietuvos Respubliką, įsipareigoja pasirūpinti, kad užsienietis jo buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu turėtų atitinkamai Vizų kodekse arba šiame Įstatyme nustatytus reikalavimus atitinkantį sveikatos draudimą, ir atlyginti šio Įstatymo 131 straipsnio 3 dalyje nurodytas valstybės išlaidas bei valstybės išlaidas, patirtas dėl užsieniečio sveikatos priežiūros.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

II SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ ATVYKIMAS Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ

 

 

5 straipsnis. Užsieniečių atvykimas į Lietuvos Respubliką

1. Užsieniečiams, atvykstantiems į Lietuvos Respubliką ir išvykstantiems iš jos, taikomos 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 562/2006, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijos kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) (toliau – Šengeno sienų kodeksas), nuostatos.

2. Užsieniečių buvimas Lietuvos Respublikos tarptautinių oro uostų tranzito zonose (toliau – tranzito zonos) nelaikomas atvykimu į Lietuvos Respublikos teritoriją.

3. Jeigu užsienietis, būdamas pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, pateikia prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sprendimą dėl užsieniečio įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas.

4. Prieglobsčio prašytojai pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose negali būti laikomi ilgiau negu:

1) iki sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo, išskyrus atvejus, kai priimamas sprendimas prašymą suteikti prieglobstį nagrinėti iš esmės skubos tvarka;

2) iki sprendimo, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, priėmimo;

3) iki galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nenagrinėjimo priėmimo;

4) iki galutinio sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį, kuris nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, priėmimo.

5. Užsieniečiai turi teisę pasilikti Lietuvos Respublikoje, o prieglobsčio prašytojai – ir pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose šio Įstatymo 138 straipsnyje nustatyto skundo padavimo termino laikotarpiu, o šiuo laikotarpiu pateikus prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių – iki atitinkamo administracinio teismo nutarties dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių priėmimo. Jeigu atitinkamas administracinis teismas priima nutartį taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, prieglobsčio prašytojas įleidžiamas į Lietuvos Respublikos teritoriją.

6. Šio straipsnio 5 dalies nuostatos netaikomos tuo atveju, kai užsieniečio, išskyrus prieglobsčio prašytoją, buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba visuomenei. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, jo šeimos nariui arba kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, šio straipsnio 5 dalies nuostata netaikoma, kai jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia labai rimtą grėsmę valstybės saugumui.

7. Jeigu per 28 dienas nuo prieglobsčio prašytojo, esančio pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje, prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką.

8. Pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose prieglobsčio prašytojai apgyvendinami jiems įrengtose patalpose. Jeigu pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose nėra galimybių prieglobsčio prašytojams užtikrinti tinkamų priėmimo sąlygų prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo laikotarpiu, Valstybės sienos apsaugos tarnyba, suderinusi su Migracijos departamentu, priima sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose sąlygas nustato vidaus reikalų ministras.

9. Kai pagal šio straipsnio 5, 7 ar 8 dalį priimamas sprendimas įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl užsieniečio sulaikymo šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nurodytais pagrindais ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo.

10. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujančio darbo ir kuri atsisakė jam išduoti leidimą laikinai gyventi, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi toje Europos Sąjungos valstybėje narėje nagrinėjimo laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsieniečiui atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

11. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, išskyrus leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalį, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje į priimančiąją įmonę užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje nebegalioja arba užsieniečio perkėlimo įmonės viduje į priimančiąją įmonę kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis buvo perkeltas įmonės viduje, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

12. Užsienietis, kuriam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 arba 13 punkte nustatytu pagrindu, ir jo šeimos nariai, kuriems buvo išduoti leidimai laikinai gyventi šeimos susijungimo su šiuo užsieniečiu pagrindu, gali atvykti į Lietuvos Respubliką iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės, į kurią užsienietis išvyko tęsti dalį studijų arba vykdyti dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų, ir tais atvejais, jeigu leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje buvimo kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje laikotarpiu tapo negaliojančiu arba buvo panaikintas. Sprendimą dėl šių užsieniečių įleidimo į Lietuvos Respubliką priima Migracijos departamentas, gavęs kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri užsienietį įpareigojo išvykti, prašymą. Šių užsieniečių teisinė padėtis Lietuvos Respublikoje nustatoma pagal šį Įstatymą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

6 straipsnis. Pareiga turėti galiojantį kelionės dokumentą

1. Atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip.

2. Užsienietis, kirsdamas išorinę Europos Sąjungos sieną arba vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, pasienio kontrolės punkte privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą.

3. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina užsienio reikalų ministras kartu su vidaus reikalų ministru.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

61 straipsnis. Reikalavimai užsieniečio sveikatos draudimui

Užsieniečio sveikatos draudimas, kai pagal šio Įstatymo reikalavimus jį turi turėti užsienietis, atvykstantis į Lietuvos Respubliką ar siekiantis joje apsigyventi, turi garantuoti būtinosios medicinos pagalbos, kaip ji apibrėžiama Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme, išlaidų ir išlaidų, galinčių atsirasti dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę dėl sveikatos priežasčių (transportavimo, įskaitant asmens sveikatos priežiūros specialisto (specialistų) palydą), apmokėjimą ir galioti visą užsieniečio buvimo ar gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpį.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

7 straipsnis. Neteko galios nuo Šengeno konvencijos įsigaliojimo Lietuvos Respublikai dienos.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

8 straipsnis. Užsieniečio neįleidimas į Lietuvos Respubliką

1. Užsieniečio neįleidimo į Lietuvos Respubliką sąlygos nustatomos vadovaujantis Šengeno sienų kodeksu.

2. Sprendimą neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką priima Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Sprendimas neįleisti užsieniečio į Lietuvos Respubliką nepriimamas dėl užsieniečio, kuris pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3. (neteko galios).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

 Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

 

9 straipsnis. Atvykstančių į Lietuvos Respubliką užsieniečių kontrolė

1. Užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką per išorinę Europos Sąjungos sieną, taip pat per vidinę Europos Sąjungos sieną, kai jos kontrolė laikinai atnaujinama, kontroliuoja Valstybės sienos apsaugos tarnyba Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

2. Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnai, įleisdami užsienietį į Lietuvos Respubliką, turi nustatyti, ar jis atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas sąlygas ir ar nėra priežasčių, nustatytų Šengeno sienų kodekse, dėl kurių užsienietis turi būti neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnyba, kontroliuodama atvykstančius užsieniečius, bendradarbiauja su atitinkamomis Lietuvos Respublikos valstybės institucijomis ir įstaigomis, užsienio valstybių institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, vadovaudamasi Lietuvos Respublikai įsigaliojusiomis tarptautinėmis sutartimis ir kitais teisės aktais.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

10 straipsnis. Neteisėtas atvykimas į Lietuvos Respubliką

Užsieniečio atvykimas į Lietuvos Respubliką laikomas neteisėtu, jeigu jis:

1) atvyko pažeisdamas Šengeno sienų kodekso nuostatas;

2) atvyko, nors yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

III SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ BUVIMAS IR GYVENIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

PIRMASIS SKIRSNIS

VIZOS

Pirmojo skirsnio pakeitimas:

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

11 straipsnis. Bevizis režimas ir reikalavimas turėti vizą

1. Užsieniečio, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje taikomos 2001 m. kovo 15 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 539/2001, su visais vėlesniais jo pakeitimais ir papildymais, nustatančio trečiųjų šalių, kurių piliečiai, kirsdami išorines sienas, privalo turėti vizas, ir trečiųjų šalių, kurių piliečiams toks reikalavimas netaikomas, sąrašus (toliau – Vizų režimo reglamentas), nuostatos. Lietuvos Respublikos Vyriausybė Vizų režimo reglamento nustatytais atvejais gali taikyti vizų režimo išimtis.

2. Užsienietis, kuriam taikomas bevizis režimas, turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3. Užsienietis, turintis galiojančią Šengeno vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

4. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, bet turi vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių išduotą Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelę, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

5. Užsienietis, kuris nenurodytas šio straipsnio 4 dalyje, bet turi kitos Šengeno valstybės išduotą leidimą gyventi ar nacionalinę vizą, leidimo gyventi ar nacionalinės vizos galiojimo metu turi teisę atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje be vizos, bet jo buvimas Lietuvos Respublikoje ir kitose Šengeno valstybėse negali trukti ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

51. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį, taip pat dirbti priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje. Tuo atveju, jeigu užsienietis turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės, kuri nėra Šengeno valstybė, išduotą leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, turi būti raštu pranešusi Migracijos departamentui apie šio užsieniečio perkėlimą įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, trukmę ir priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresą (adresus).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

52. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą studijų tikslu ir kuriam taikoma Europos Sąjungos arba jos valstybių narių finansuojama programa, kuria skatinamas trečiųjų šalių piliečių judumas Europos Sąjungoje, arba dviejų ar daugiau aukštojo mokslo įstaigų susitarimas, gali atvykti tęsti dalį studijų ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau kaip 360 dienų.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

53. Užsienietis, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, gali atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje be vizos ne ilgiau negu 180 dienų per 360 dienų laikotarpį, kad vykdytų dalį savo mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų mokslo ir studijų institucijoje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

54. Užsieniečio, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos nariai, turintys kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi arba nacionalinę vizą, turi teisę atvykti ir būti Lietuvos Respublikoje tuo pačiu laikotarpiu kaip ir užsienietis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

6. Vizos turėjimas automatiškai nesuteikia teisės atvykti į Lietuvos Respubliką.

7. Į Lietuvos Respublikos jūrų uostus atplaukusių laivų civiliams įgulų nariams, kurie turi jūrininko tapatybės dokumentus, išduotus vadovaujantis Tarptautinės darbo organizacijos konvencijomis – 1958 m. gegužės 13 d. Konvencija Nr. 108 dėl jūreivių nacionalinių asmens pažymėjimų arba 2003 m. birželio 16 d. Konvencija Nr. 185 dėl jūrininkų nacionalinių asmens pažymėjimų (pataisyta) – arba 1965 m. balandžio 9 d. Tarptautinės jūrų organizacijos konvencija dėl tarptautinės jūrų laivybos sąlygų lengvinimo, taip pat civiliams jūrininkams, kurie atvyko į laivą vizos galiojimo laiku ir yra įtraukti į laivo įgulos sąrašą ir kurie turi šioje dalyje nurodytus jūrininko tapatybės dokumentus, leidžiama be vizos išlipti į krantą Lietuvos Respublikoje ir būti savivaldybės, į kurią įplaukia jų laivas, teritorijoje tol, kol laivas stovi uoste, bet ne ilgiau kaip šešis mėnesius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-1611, 2015-04-16, paskelbta TAR 2015-04-27, i. k. 2015-06355

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

12 straipsnis. Vizų rūšys

Vizų rūšys yra šios:

1) Šengeno viza;

2) nacionalinė viza.

 

121 straipsnis. Šengeno viza

1. Šengeno vizos išdavimui taikomos procedūros ir sąlygos, nustatytos Vizų kodekse.

2. Užsienietis, kuris pagal šio Įstatymo 621 straipsnį gavo leidimą dirbti sezoninį darbą ne ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui, šiuo pagrindu gali kreiptis dėl Šengeno vizos išdavimo.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

3. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus Šengeno vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus Vizų kodekse numatytus atvejus.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

122 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

13 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

14 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

15 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

16 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

17 straipsnis. Nacionalinė viza (D)

1. Užsienietis, turintis nacionalinę vizą, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti Lietuvos Respublikoje vizoje nurodytą laiką. Šis laikas gali trukti iki 12 mėnesių.

2. Nacionalinė viza gali būti vienkartinė ir daugkartinė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

3. Vienkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kuriam leista laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

4. Daugkartinė nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, kurio atvykimo į Lietuvos Respubliką tikslas – ilgalaikis buvimas Lietuvos Respublikoje.

5. Neteko galios nuo 2017-01-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

6. Iš užsieniečio, pateikiančio dokumentus nacionalinei vizai gauti, paimami ir į Užsieniečių registrą įrašomi biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dešimties pirštų atspaudai, išskyrus atvejus, kai šis reikalavimas netaikomas išduodant Šengeno vizą pagal Vizų kodeksą arba užsieniečiui, turinčiam diplomatinį pasą, taikant abipusiškumo principą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

7. Nacionalinė viza išduodama užsieniečiui, turinčiam sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą. Be kitų šio Įstatymo 61 straipsnyje nustatytų užsieniečio sveikatos draudimo reikalavimų, užsieniečio sveikatos draudimas turi galioti visose Šengeno valstybėse ir draudimo suma turi būti ne mažesnė kaip 30 000 eurų. Reikalavimas turėti sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą netaikomas paskirtiems užsienio valstybių diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir tarptautinių organizacijų atstovybių nariams, vykstantiems į Lietuvos Respubliką akreditacijai, ir jų šeimos nariams, taip pat užsieniečiams, turintiems diplomatinius pasus.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

18 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

19 straipsnis. Atsisakymo išduoti nacionalinę vizą, šios vizos panaikinimo ir atšaukimo pagrindai

1. Nacionalinę vizą užsieniečiui atsisakoma išduoti, o išduota nacionalinė viza panaikinama, jeigu:

1) jis neatitinka Šengeno sienų kodekse nustatytų atvykimo sąlygų;

2) jis nepagrindžia numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje tikslo ir sąlygų arba kyla pagrįstų abejonių dėl jo pareiškimų patikimumo;

3) kyla pagrįstų abejonių dėl pateiktų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo arba pateikiami dokumentai, kuriuose yra klastojimo požymių, arba pateikiami neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai;

4) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti nacionalinę vizą, neatitinka tikrovės;

5) jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

6) priimtas sprendimas jį įpareigoti išvykti, grąžinti arba išsiųsti iš Šengeno valstybės;

7) jis veiksmu, žodžiu ar raštu pažemino vizas išduodančius pareigūnus, tarnautojus dėl jų veiklos arba Lietuvos Respublikos valstybę;

8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

9) jis neturi sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai būtina jį turėti kelionės metu;

10) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė;

11) jis nepateikia leidimo dirbti, kai jį būtina turėti;

12) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;

13) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų ir (arba) negauna reguliarių pajamų tiek numatomo buvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, tiek grįžti į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį;

14) jis yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

15) yra nustatyta, kad fizinis ar juridinis asmuo, kviečiantis užsienietį atvykti į Lietuvos Respubliką, per pastaruosius vienerius metus nesilaikė šiame Įstatyme nustatytų įsipareigojimų, susijusių su užsieniečių atvykimu ir buvimu Lietuvos Respublikoje;

16) yra nustatyta, kad užsienietį kviečia (kvietė) fiktyvi įmonė.

2. Nacionalinė viza gali būti atšaukta vizos turėtojo prašymu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

20 straipsnis. Neteko galios nuo 2013-01-01.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

21 straipsnis. Vizos išdavimas, atsisakymas išduoti vizą, konsultacijų vykdymas, vizos panaikinimas ir atšaukimas

1. Užsienietis dokumentus vizai gauti pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai, o kai tokios nėra, dokumentai Šengeno vizai gauti pateikiami Lietuvos Respublikai atstovaujančiai Šengeno valstybės diplomatinei atstovybei ar konsulinei įstaigai. Užsienietis dokumentus vizai gauti vidaus reikalų ministro kartu su užsienio reikalų ministru nustatytais atvejais taip pat gali pateikti pasienio kontrolės punkte, Migracijos departamente arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje.

2. Lietuvos Respublika gali atstovauti kitai (kitoms) Šengeno valstybei (valstybėms) arba būti atstovaujama kitos (kitų) Šengeno valstybės (valstybių) vizų išdavimo klausimais pagal su kita (kitomis) Šengeno valstybe (valstybėmis) sudarytus susitarimus.

3. Sprendimus dėl vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos panaikinimo ir atšaukimo priima:

1) Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos Konsulinis departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;

2) Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;

3) Valstybės sienos apsaugos tarnyba – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti pasienio kontrolės punkte, dėl visų rūšių vizų panaikinimo, dėl Šengeno vizų atšaukimo;

4) Migracijos departamentas – dėl visų rūšių vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl visų rūšių vizų panaikinimo ir atšaukimo;

5) Šengeno valstybės, pagal susitarimą dėl atstovavimo atstovaujančios Lietuvos Respublikai Šengeno vizos išdavimo klausimais, kompetentinga institucija – dėl Šengeno vizų išdavimo ar atsisakymo jas išduoti, dėl Šengeno vizų panaikinimo ir atšaukimo.

4. Vizų kodekse numatytais atvejais Šengeno viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis Šengeno valstybėmis.

5. Šio straipsnio 9 dalyje numatyta tvarka ir atvejais Šengeno viza ir nacionalinė viza užsieniečiui išduodama tik po Migracijos departamento konsultacijų su kitomis valstybės institucijomis.

6. Sprendimą dėl Šengeno vizos galiojimo pratęsimo arba atsisakymo pratęsti jos galiojimą priima Migracijos departamentas.

7. Valstybės institucijų ir įstaigų, kuriose užsieniečiams yra išduodamos vizos, sąrašą tvirtina vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru.

8. Užsienietis dokumentus vizai gauti taip pat gali pateikti per Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos akredituotą komercinį tarpininką, įgaliotą garbės konsulą arba pasirinktą išorės paslaugų teikėją.

9. Dokumentų vizai gauti pateikimo, konsultacijų vykdymo, vizos išdavimo ar atsisakymo ją išduoti, jos pratęsimo ar atsisakymo ją pratęsti, jos panaikinimo ir vizos atšaukimo, taip pat komercinių tarpininkų akreditavimo ir išorės paslaugų teikėjų pasirinkimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras kartu su užsienio reikalų ministru. Ši tvarka taikoma tiek, kiek šių klausimų nereglamentuoja Vizų kodeksas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

22 straipsnis. Negaliojanti viza

1. Viza yra negaliojanti:

1) pasibaigus jos galiojimo laikui;

2) jeigu ji prarasta;

3) jeigu ji panaikinta;

4) jeigu ji turi klastojimo požymių;

5) išdavus naują vizą;

6) išdavus leidimą gyventi;

7) jeigu ji sugadinta dėl techninių ar kitų priežasčių ir dėl to netinkama naudoti;

8) neteko galios nuo 2015-12-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

9) jeigu ji atšaukta.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Jeigu galiojanti viza įklijuota negaliojančiame kelionės dokumente, ji pripažįstama galiojančia, jeigu užsienietis kartu pateikia kitą galiojantį kelionės dokumentą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

221 straipsnis. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje

1. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje įgyja:

1) nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai;

2) prieglobsčio prašytojai, išskyrus esančius pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose.

2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai ir prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki sprendimo dėl jų teisinės padėties priėmimo. Tais atvejais, kai sprendžiamas klausimas dėl kitos Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo, prieglobsčio prašytojai teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turi iki jų perdavimo už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą atsakingai kitai Europos Sąjungos valstybei narei.

3. Teisė likti Lietuvos Respublikos teritorijoje neužkerta kelio priimti ir vykdyti sprendimus dėl užsieniečių grąžinimo į užsienio valstybę ir išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 125 ir 126 straipsniuose nurodytais pagrindais.

 

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

23 straipsnis. Neteisėtas buvimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) yra Lietuvos Respublikoje laikotarpį, viršijantį šio Įstatymo 11 straipsnio 2–54, 7 dalyse užsieniečiams nustatytą buvimo joje laiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

2) yra Lietuvos Respublikoje pasibaigus vizos galiojimo laikui;

3) yra Lietuvos Respublikoje turėdamas panaikintą arba atšauktą vizą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

4) turi kelionės dokumentą, kuris yra suklastotas;

5) turi vizą, kuri yra suklastota;

6) yra Lietuvos Respublikoje be vizos, jeigu ji būtina;

7) yra Lietuvos Respublikoje be galiojančio kelionės dokumento;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

8) yra neteisėtai atvykęs į Lietuvos Respubliką;

9) yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą arba dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, išskyrus Vizų kodekse numatytą atvejį, kai užsieniečiui išduota riboto teritorinio galiojimo viza, ir šios aplinkybės paaiškėja užsieniečio buvimo Lietuvos Respublikoje metu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

ANTRASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ GYVENIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

24 straipsnis. Leidimas gyventi Lietuvos Respublikoje

1. Leidimas gyventi suteikia teisę užsieniečiui gyventi Lietuvos Respublikoje, pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir grįžti į ją leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

2. Leidime gyventi elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus. Leidimo gyventi formą, vadovaudamasis Reglamentu (EB) Nr. 1030/2002, nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

25 straipsnis. Leidimų gyventi rūšys

Užsieniečiams išduodami šie leidimai gyventi:

1) leidimas laikinai gyventi;

2) leidimas nuolat gyventi.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

26 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimo ir keitimo sąlygos

1. Leidimas gyventi užsieniečiui gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu užsienietis:

1) atitinka Šengeno sienų kodekse nustatytas atvykimo sąlygas;

2) turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka turi patvirtintą Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimą apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

3) turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

4) Lietuvos Respublikoje turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje ketina deklaruoti savo gyvenamąją vietą ir kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, nuosavybės teise ar naudojasi tokia patalpa nuomos ar panaudos pagrindais, jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui ir yra nustatyta tvarka įregistruota, arba pateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, kurioje jis deklaruos savo gyvenamąją vietą ir kuri atitiks nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

5) pateikia išvykų ir gyvenimo užsienio valstybėse sąrašą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

6) pateikia išsamią informaciją apie save, ryšius (buvusius ir (ar) esamus) su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis (įskaitant kitų užsienio valstybių piliečius, gyvenančius Lietuvos Respublikoje), taip pat ryšius su užsienio valstybių žvalgybos, saugumo ir (ar) karinėmis institucijomis.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka yra paskirtas atstovas, taip pat užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečiui, kuriam leista pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, arba dėl valstybės saugumo interesų, taip pat užsieniečiui, kuris pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra lietuvių kilmės asmuo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nustatytos sąlygos netaikomos užsieniečiui, kuriam suteiktas prieglobstis arba laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje, taip pat užsieniečio, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, šeimos nariams, kurie kreipėsi dėl leidimo gyventi išdavimo šeimos susijungimo atveju per 3 mėnesius nuo prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

31. Kai leidimas laikinai gyventi išduodamas užsieniečiui, kuris ketina mokytis ar studijuoti, taip pat kai keičiamas šio užsieniečio leidimas laikinai gyventi, tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam asmeniui, ketinančiam toje patalpoje deklaruoti savo gyvenamąją vietą (įskaitant asmenis, jau deklaravusius gyvenamąją vietą toje patalpoje), turi būti ne mažesnis kaip 4 kvadratiniai metrai.

32. Užsieniečiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytu pagrindu, šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas tinkamos gyvenamosios patalpos gyvenamojo ploto reikalavimas netaikomas, jeigu darbdavys jį įdarbina pagal darbo sutartį dirbti darbo, kuris susijęs su nuolatiniais važinėjimais tarptautiniais maršrutais, arba jeigu darbdavys jį išsiunčia dirbti į kitą Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybę narę pagal sutartį dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo toje valstybėje narėje, šio užsieniečio darbo joje laikotarpiu.

4. Jeigu užsienietis nepateikia šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos informacijos ar atsisako ją pateikti, jo prašymas išduoti leidimą gyventi nepriimamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

5. Šio straipsnio 1 dalies nuostatos, išskyrus šio Įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatytą pareigą užsieniečiui turėti galiojantį kelionės dokumentą, netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.

6. Jeigu išduodant ar keičiant leidimą gyventi nustatoma, kad kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl užsieniečio neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas, Migracijos departamentas turi konsultuotis su šia Šengeno valstybe ir atsižvelgti į jos interesus. Leidimas gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas tik dėl humanitarinių priežasčių arba dėl tarptautinių įsipareigojimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

7. Migracijos departamentas konsultuoja kitas Šengeno valstybes dėl leidimo gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui, kai įspėjimą dėl jo neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas yra pateikusi Lietuvos Respublika. Jeigu kita Šengeno valstybė po konsultacijų su Lietuvos Respublika užsieniečiui išduoda leidimą gyventi arba jeigu šis jau turi vienos iš susitariančiųjų šalių išduotą galiojantį leidimą gyventi, įspėjimas dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas centrinėje antrosios kartos Šengeno informacinėje sistemoje atšaukiamas, tačiau duomenys apie tokį užsienietį turi būti perkelti į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

27 straipsnis. Užsieniečio pragyvenimo lėšos leidimui gyventi gauti

Pragyvenimo Lietuvos Respublikoje lėšų dydį, kuris gali būti laikomas pakankamu pragyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi, nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

28 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas

1. Pirmą kartą išduodant užsieniečiui leidimą gyventi, paprastai išduodamas leidimas laikinai gyventi, išskyrus šiame Įstatyme nustatytus atvejus.

2. Užsienietis, kuris pirmą kartą kreipiasi dėl leidimo gyventi išdavimo, prašymą išduoti leidimą gyventi turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje.

3. Užsienietis, esantis Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai, prašymą išduoti leidimą gyventi, įskaitant ir pateikiamą pirmą kartą, gali pateikti Migracijos departamentui, tačiau tokio prašymo pateikimas nesuteikia teisės užsieniečiui būti Lietuvos Respublikos teritorijoje, iki bus išnagrinėtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi ir priimtas sprendimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

31. Užsienietis, kuris perkeliamas įmonės viduje, prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu pateikia Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, nesančiai Europos Sąjungos valstybių narių teritorijoje, laikydamasis šio Įstatymo 442 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytų reikalavimų. Šio Įstatymo 442 straipsnio 9 dalyje nurodytu atveju prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi perkeliamas įmonės viduje užsienietis gali pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai, esančiai kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, arba būdamas Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtai – Migracijos departamentui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

4. Šio Įstatymo nustatytais atvejais Migracijos departamentui prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi užsieniečiui gali pateikti ne pats užsienietis, o šio Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje, 44 straipsnio 4 dalyje, 441 straipsnio 2 dalyje, 442 straipsnio 4 dalyje ar 492 straipsnio 2 dalyje nurodyti subjektai.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

29 straipsnis. Leidimo gyventi keitimas

1. Išduotas leidimas gyventi užsieniečiui keičiamas šio Įstatymo nustatytais pagrindais.

2. Užsienietis dėl leidimo gyventi keitimo prašymą turi pateikti Migracijos departamentui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

30 straipsnis. Neteko galios nuo 2006-12-16.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

31 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas užsieniečio vaikui, gimusiam Lietuvos Respublikoje

1. Turintis leidimą gyventi užsienietis, kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, per 3 mėnesius nuo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl leidimo gyventi vaikui išdavimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Vaikui, gimusiam užsieniečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas tokios pat rūšies kaip abiejų tėvų arba vieno iš jų turimas leidimas gyventi. Šis leidimas galioja tiek, kiek galioja vieno iš vaiko tėvų leidimas gyventi.

 

32 straipsnis. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai

1. Nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka nedelsiant skiriamas atstovas. Jeigu atstovu paskiriamas juridinis asmuo, jis paskiria atsakingą asmenį, kuris atlieka nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovo pareigas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

2. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, neatsižvelgiant į jų buvimo Lietuvos Respublikos teritorijoje teisėtumą, turi šias teises:

1) būti aprūpinti nemokama gyvenamąja patalpa bei būti išlaikomi Lietuvos Respublikoje socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;

2) mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka;

3) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka;

4) nemokamai gauti socialines paslaugas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka;

5) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip;

6) susisiekti su Lietuvos Respublikos nevyriausybinių ar tarptautinių organizacijų atstovais.

3. Migracijos departamentas, gavęs informaciją apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį, privalo kartu su šio straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodytomis organizacijomis bei nelydimo nepilnamečio užsieniečio atstovu nedelsdamas organizuoti jo šeimos narių paiešką ir ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos apie nustatytą nelydimą nepilnametį užsienietį gavimo dienos išduoti jam užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

4. Atliekant nelydimo nepilnamečio užsieniečio šeimos narių paiešką kartu sprendžiamas jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimas.

5. Nelydimi nepilnamečiai užsieniečiai, kurie nėra prieglobsčio prašytojai, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sprendimu apgyvendinami socialinės apsaugos ir darbo ministro, vidaus reikalų ministro ir sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

33 straipsnis. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, naujai įforminti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo ir leidimo gyventi išdavimo, pakeitimo arba atsisakymo išduoti ar pakeisti šį leidimą terminai

1. Užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas gyventi turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti:

1) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo, išskyrus šios dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytus atvejus, – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;

2) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ‒ ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:

a) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 13 ir 15 punktuose nustatytais pagrindais;

b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui. Ši nuostata netaikoma studijas užbaigusio užsieniečio, kuris kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 15 punkte nustatytu pagrindu, šeimos nariui;

c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytas atvejis, taip pat šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte nustatytu pagrindu, kai yra šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte nurodytas atvejis;

3) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:

a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šios dalies 4 punkto a papunktyje nurodytus atvejus;

b) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punkte nustatytu pagrindu, kai užsienietis yra perkeliamas įmonės viduje, ir yra šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nurodytas atvejis;

c) šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu;

d) šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktuose nustatytais pagrindais;

e) šio punkto a, b, c ir d papunkčiuose nurodyto užsieniečio šeimos nariui;

4) dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos:

a) kai užsienietis ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą ir yra šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 3 punkto a ar b papunktyje nurodytas atvejis;

b) šio punkto a papunktyje nurodyto užsieniečio šeimos nariui;

5) dėl leidimo nuolat gyventi išdavimo – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos;

6) dėl leidimo laikinai gyventi keitimo – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo atitinkamoje institucijoje dienos.

2. Užsieniečio prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo turi būti išnagrinėtas ir leidimas nuolat gyventi pakeistas arba atsisakyta jį pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

3. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi turi būti išnagrinėtas ir leidimas laikinai gyventi naujai įformintas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo nurodyto prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

4. Jeigu nepakanka prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gavimo dienos šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais ir ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gavimo dienos – šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais raštu apie tai informuoja šį prašymą pateikusį asmenį ir nustato pagrįstą terminą reikiamiems duomenims ir (ar) dokumentams pateikti. Prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimo terminas sustabdomas nuo minėto rašto išsiuntimo dienos ir atnaujinamas nuo sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti reikiamų duomenų ir (ar) dokumentų gavimo toje institucijoje dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

34 straipsnis. Neteko galios nuo 2019-07-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

341 straipsnis. Leidimo gyventi išdavimas, keitimas ir naujas įforminimas skubos tvarka

1. Užsieniečio prašymu prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi gali būti nagrinėjamas ir šis dokumentas gali būti išduodamas ar keičiamas skubos tvarka. Nagrinėjant užsieniečio prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi ir šį dokumentą išduodant ar keičiant skubos tvarka, šio Įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyti terminai trumpinami per pusę.

2. Šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais prašymas naujai įforminti leidimą laikinai gyventi užsieniečio prašymu išnagrinėjamas ir leidimas laikinai gyventi naujai įforminamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje.

3. Užsieniečio prašymu prašymas dėl leidimo nuolat gyventi pakeitimo gali būti nagrinėjamas ir leidimas nuolat gyventi keičiamas skubos tvarka per perpus trumpesnį terminą, negu nustatytas šio Įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje.

4. Atvejus, kai užsieniečio prašymas išduoti ar pakeisti leidimą gyventi skubos tvarka nenagrinėjamas, nustato vidaus reikalų ministras.

5. Valstybės rinkliavos už prašymo išduoti ar pakeisti leidimą gyventi nagrinėjimą, šio dokumento išdavimą ar keitimą ir leidimo laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais naują įforminimą skubos tvarka dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

35 straipsnis. Atsisakymo išduoti ar pakeisti užsieniečiui leidimą gyventi pagrindai

1. Išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui atsisakoma, jeigu:

1) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

2) duomenys, kuriuos jis pateikė norėdamas gauti leidimą gyventi, neatitinka tikrovės arba buvo pateikti neteisėtai įgyti ar suklastoti dokumentai, arba yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė, fiktyvus įvaikinimas ar kad įmonė, kurios dalyvis, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – dalyvis), ar vadovas yra užsienietis, priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, arba priimantysis subjektas yra fiktyvi įmonė;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

3) dėl jo kita Šengeno valstybė į centrinę antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą yra įtraukusi įspėjimą dėl neįsileidimo pagal Reglamento (EB) Nr. 1987/2006 nuostatas ir nėra pagrindo išduoti leidimą gyventi dėl humanitarinių priežasčių ar tarptautinių įsipareigojimų arba jis yra įtrauktas į užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

4) neteko galios nuo 2008-02-23;

5) neturi pakankamai lėšų ir (ar) negauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje. Šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu atveju išduoti ar pakeisti leidimą gyventi užsieniečiui taip pat atsisakoma, jeigu užsienietis neturi pakankamai lėšų studijoms ir grįžimo kelionės išlaidoms apmokėti;

6) jis neturi tinkamos gyvenamosios patalpos, atitinkančios vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise ar nesinaudoja tokia gyvenamąja patalpa nuomos ar panaudos pagrindais arba nepateikia teisės aktų nustatyta tvarka patvirtinto fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimo suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą, leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu;

7) neturi galiojančio sveikatos draudimą patvirtinančio dokumento, kai Lietuvos Respublikos įstatymų numatytais atvejais nėra apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu, arba neturi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais ir tvarka patvirtinto Lietuvos Respublikoje gyvenančio Lietuvos Respublikos piliečio arba užsieniečio įsipareigojimo apmokėti išlaidas už gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu jam suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas;

8) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis yra padaręs nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

9) užsienietis pakartotinai neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytų įpareigojimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

10) užsienietis ir jo šeimos narys, kuris atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką šeimos susijungimo pagrindu, daugiau negyvena palaikydami realius santuokinius ar šeimos santykius.

11) jis turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai užsieniečiui mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas), nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėjęs Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

12) yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti užsieniečio nelegalios migracijos grėsmė.

13) per šio Įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju nustatytą terminą nepateikti prašymą išduoti ar pakeisti leidimą gyventi pagrindžiantys duomenys ir (ar) dokumentai sprendimui dėl leidimo gyventi išdavimo ar pakeitimo priimti;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

14) jis neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui gyventi gauti konkrečiu šiame Įstatyme nustatytu pagrindu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

15) yra rimtas pagrindas manyti, kad leidimo gyventi prašoma siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato baudžiamąją atsakomybę, taikymo užsienio valstybėje ir (arba) užsienietis darys nusikalstamas veikas Lietuvos Respublikoje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

16) darbdavys, kuris įsipareigoja įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai dėl leidimo laikinai gyventi kreipiamasi pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:

a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;

b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

17) jis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 11 straipsnio 51 dalyje ir 442 straipsnio 6 dalyje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

18) užsienietis, priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas), yra pašalintas iš mokslo ir studijų institucijos pagal jos nustatytą studijų organizavimo tvarką.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

2. Užsienietis, kuriam atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi, gali pateikti prašymą išduoti leidimą gyventi praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo sprendimo atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi priėmimo ir išnykus priežastims, dėl kurių buvo atsisakyta išduoti ar pakeisti leidimą gyventi.

3. (neteko galios).

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos netaikomos leidimo nuolat gyventi keitimo atveju.

5. Šio straipsnio 1 dalies 5–7 punktai netaikomi šio Įstatymo 26 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytiems užsieniečiams.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

36 straipsnis. Duomenų pranešimas

1. Užsienietis, turintis leidimą gyventi, ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Migracijos departamentui, jeigu:

1) jis pakeičia asmens tapatybę ar pilietybę patvirtinančius dokumentus;

2) pasikeičia jo šeiminė padėtis;

3) jis pakeičia gyvenamąją vietą;

4) pasikeičia Juridinių asmenų registre įregistruoto privačiojo juridinio asmens (toliau – įmonė) arba užsienio valstybėje įsteigtos įmonės filialo ar atstovybės buveinės adresas, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte ar 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais arba kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 442 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu kaip vadovui, vadovausiančiam priimančiajai įmonei;

5) jis pateikia prašymą būti priimtas į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 6 dalį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, ne vėliau kaip per 30 dienų nuo leidimo laikinai gyventi jam išdavimo dienos privalo raštu pranešti ūkio ministro įgaliotai institucijai apie įmonės įsteigimą ir pradėtą vykdyti jos steigimo dokumentuose nurodytą veiklą.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

3. Ne vėliau kaip per 7 dienas informuoti Migracijos departamentą apie užsienietį privalo:

1) darbdavys – apie darbo sutarties su užsieniečiu, turinčiu leidimą laikinai gyventi, nutraukimą arba apie užsieniečio, priimto dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, darbo užmokesčio dydžio sumažėjimą, jei darbo užmokesčio dydis tampa mažesnis, negu nustatytas šio Įstatymo 441 straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punkte;

2) ūkio subjektų veiklos priežiūrą atlikti įgalioti subjektai – apie užsienietį, kuriam už Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytą pažeidimą skirta didesnė negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio bauda ir ji nėra sumokėta ilgiau kaip vieną mėnesį nuo nustatyto jos sumokėjimo termino pabaigos;

3) švietimo įstaiga ar priimantysis subjektas – apie užsieniečio, turinčio leidimą laikinai gyventi, mokymosi, studijų, stažuotės, kvalifikacijos tobulinimo ar savanoriškos veiklos nutraukimą;

4) Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos – apie užsienietį, kuris yra sulaikytas ikiteisminio tyrimo laikotarpiui arba atlieka teismo paskirtą bausmę;

5) ūkio ministro įgaliota institucija – apie užsienietį, neįvykdžiusį šio straipsnio 2 dalyje nustatytos pareigos, nustačius, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, taip pat apie užsienietį, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, jeigu paaiškėja, kad jis nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai;

6) priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, – apie sąlygų, kurios pagal šio Įstatymo 442 straipsnio 1, 2, 3 ir 5 dalis taikomos užsieniečio perkėlimui įmonės viduje, pasikeitimą;

7) mokslo ir studijų institucija – apie bet kokias atsiradusias aplinkybes, kurios galėtų sukliudyti vykdyti darbo sutartį, sudarytą su tyrėju;

8) Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos ir įmonės - apie pastebėtus galimus fiktyvios įmonės, fiktyvios santuokos, fiktyvaus įvaikinimo ar fiktyvios registruotos partnerystės požymius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

4. Neteko galios 2019-03-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

37 straipsnis. Užsieniečio pasas

1. Užsienio valstybės piliečiui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi galiojančio užsienio valstybės piliečio paso ar jį atitinkančio kelionės dokumento arba jis yra pamestas ar sunaikintas, ir dėl objektyvių priežasčių negali jo gauti iš savo kilmės valstybės kompetentingų įstaigų, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas užsieniečio pasas.

2. Užsieniečio pase elektroniniu būdu fiksuojami užsieniečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

38 straipsnis. Asmens be pilietybės kelionės dokumentas

1. Užsienio valstybės pilietybės neturinčiam asmeniui, kuris turi teisę laikinai ar nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau neturi užsienio valstybėje galiojančio kelionės dokumento, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti išduodamas 1954 m. Konvencijoje dėl asmenų be pilietybės statuso numatytas asmens be pilietybės kelionės dokumentas.

2. Asmens be pilietybės kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami asmens be pilietybės biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

39 straipsnis. Neteisėtas gyvenimas Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje laikomas neteisėtu, jeigu užsienietis:

1) gyvena Lietuvos Respublikoje be leidimo gyventi;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

2) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas negaliojantį leidimą gyventi;

3) gyvena Lietuvos Respublikoje turėdamas leidimą gyventi, kuris yra panaikintas;

4) turi suklastotą leidimą gyventi;

5) turi suklastotą kelionės dokumentą.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ LAIKINAS GYVENIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

40 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu:

1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;

2) jis yra lietuvių kilmės asmuo;

3) yra šeimos susijungimo atvejis;

4) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 44 straipsnio nuostatas;

41) jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal šio Įstatymo 441 straipsnio nuostatas;

42) jis perkeliamas įmonės viduje pagal šio Įstatymo 442 straipsnio nuostatas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

5) jis užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 45 straipsnio nuostatas;

51) jis ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, pagal šio Įstatymo 451 straipsnio nuostatas;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

6) jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 46 straipsnio nuostatas;

7) jam yra nustatyta globa (rūpyba) arba jis yra paskirtas globėju (rūpintoju);

8) nelydimas nepilnametis užsienietis negrąžinamas į užsienio valstybę, užsienietis negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, užsieniečio negalima grąžinti į užsienio valstybę ar išsiųsti iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 130 straipsnio 1, 2, 4 dalyse nurodytais atvejais arba užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos vykdymas sustabdytas dėl šio Įstatymo 132 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

9) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje;

10) jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;

11) dėl pavojingos organizmo būklės jis negali išvykti ir jam reikalinga neatidėliotina būtinoji medicinos pagalba. Tokių būklių sąrašą nustato sveikatos apsaugos ministras;

12) jam leidžiama pasilikti gyventi Lietuvos Respublikoje, kadangi jis yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis;

13) jis ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

14) jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra įgijęs ilgalaikio gyventojo statusą ir turi tos valstybės išduotą leidimą gyventi;

15) jis yra studijas užbaigęs užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu atveju, arba mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus užbaigęs tyrėjas, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas šio Įstatymo 492 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečio prašymu naujai įforminamas, jeigu:

1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;

2) leidimas laikinai gyventi tapo netinkamas naudoti;

3) šio straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju pasibaigia laikotarpis, kuriam įformintas leidimas laikinai gyventi;

4) leidime laikinai gyventi yra netikslių įrašų;

5) leidimas laikinai gyventi yra prarastas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3. Užsienietis, kuriam šio straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais išduodamas arba keičiamas leidimas laikinai gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnyje nustatytas sąlygas.

4. Leidimas laikinai gyventi įforminamas užsieniečiui pateikus galiojantį kelionės dokumentą, kurio galiojimas 3 mėnesiais turi viršyti laikotarpį, kuriam išduodamas ar keičiamas leidimas laikinai gyventi. Jeigu užsieniečio pateikto kelionės dokumento galiojimas neviršija jam išduodamo ar keičiamo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpio arba jį viršija mažiau negu 3 mėnesiais, leidimas laikinai gyventi įforminamas 3 mėnesiais trumpesniam negu kelionės dokumento galiojimas laikotarpiui ir, užsieniečiui pateikus naują galiojantį kelionės dokumentą, gali būti naujai įformintas likusiam leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

5. Užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi.

6. Šeimos narys, atvykstantis gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kreipiasi šio straipsnio 1 dalies 41, 42, 51 ar 13 punkte arba šio straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu ir atitinka šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 3 punkte nurodytą sąlygą, arba šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nurodytais pagrindais, arba kartu su užsieniečiu, nurodytu šio Įstatymo 43 straipsnio 6 dalies 4 ar 5 punkte, dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo gali kreiptis kartu su šiuo užsieniečiu ir leidimas laikinai gyventi jam išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui kaip ir šiam užsieniečiui. Šeimos nario, atvykstančio gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, prašymas nagrinėjamas kartu su šio užsieniečio prašymu ir sprendimai dėl leidimo išdavimo priimami tuo pačiu metu, jeigu prašymai dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo buvo pateikti kartu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

41 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę

1. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, gali būti išduodamas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinančius dokumentus.

2. Užsieniečiui, turinčiam teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

 

42 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas lietuvių kilmės užsieniečiui

1. Lietuvių kilmės užsieniečiui gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, jeigu jis pateikia lietuvių kilmę patvirtinantį dokumentą.

2. Lietuvių kilmės užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 5 metams.

 

43 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui šeimos susijungimo atveju, kai:

1) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai arba vienas iš jų, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai;

2) Lietuvos Respublikoje gyvena nepilnamečio užsieniečio tėvai ar vienas iš jų arba vieno iš jų, globojančio nepilnametį užsienietį, sutuoktinis, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba turi leidimą gyventi;

3) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis;

4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas pabėgėlio statusas ir išduotas leidimas nuolat gyventi;

4) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio vaikas, kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje ir išduotas leidimas gyventi;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

5) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis ir kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis arba užsienietis, turintis leidimą gyventi;

6) jis yra užsieniečio, turinčio leidimą gyventi, pirmos eilės tiesiosios aukštutinės linijos giminaitis;

7) Lietuvos Respublikoje gyvena užsieniečio tėvai, kurie yra nedarbingi dėl senatvės pensijos amžiaus arba neįgalumo ir turi leidimą nuolat gyventi;

8) atsiranda itin sunkių aplinkybių, susijusių su santuokos ar registruotos partnerystės nutraukimu arba šeimos nario mirtimi, reglamentuotų šio Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje numatytoje tvarkoje. Šiuo atveju prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi turi būti pateiktas iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsieniečiui dar nebuvo išduotas leidimas laikinai gyventi šeimos susijungimo atveju, arba ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos, jeigu užsienietis iki santuokos ar registruotos partnerytės sutarties nutraukimo arba šeimos nario mirties dienos turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą šeimos susijungimo atveju. Leidimas laikinai gyventi pagal šį punktą gali būti išduotas vieneriems metams.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, arba vienas iš pilnamečių šeimos narių.

3. Šio straipsnio 1 dalies 2, 4–7 punktuose numatytais atvejais užsieniečiui šeimos nariui leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas, jeigu jis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 2–4 punktuose nustatytas sąlygas (su šio straipsnio 3 dalyje nurodyta išimtimi) arba asmuo, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina, kad jo šeimos narys atitinka minėtas sąlygas.

4. Jeigu leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas pagal šio straipsnio 1 dalies 5 punktą, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka arba fiktyvi registruota partnerystė, o jeigu nepilnametis užsienietis buvo įvaikintas, – ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įvaikinimas fiktyvus.

5. Užsieniečiui šeimos susijungimo atveju leidimas laikinai gyventi išduodamas tokiam pačiam laikotarpiui, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas užsieniečiui, pas kurį atvykstama šeimos susijungimo tikslu. Užsieniečiui, kuris šeimos susijungimo tikslu atvyksta pas užsienietį, turintį leidimą nuolat gyventi, arba pas Lietuvos Respublikos pilietį, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieniems metams, o keičiamas 2 metams.

6. Šio straipsnio 1 dalies 2, 5 ir 6 punktuose nurodytas užsienietis, kurio šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu, turi būti pragyvenęs Lietuvos Respublikoje pastaruosius 2 metus, turėti ne mažiau kaip vienerius metus galiojantį leidimą laikinai gyventi ir turėti pagrįstas perspektyvas įgyti teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, reglamentuojamas pagal šio Įstatymo 51 straipsnio 3 dalyje nustatytą tvarką. Šis reikalavimas netaikomas, kai šeimos nariai atvyksta pas užsienietį:

1) kuriam suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje;

2) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41, 42, 51 ar 13 punkte nustatytais pagrindais;

3) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu. Šia teise užsienietis gali pasinaudoti, jeigu šeima jau buvo sukurta toje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurioje užsienietis įgijo ilgalaikio gyventojo statusą;

4) kuris yra atvykęs stažuoti mokslo ir studijų institucijose pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis arba pagal Europos Sąjungos akademinių mainų su trečiosiomis valstybėmis programas;

5) kuris tiesiogiai dalyvaudamas valstybei svarbiuose projektuose yra investavęs Lietuvos Respublikoje nuosavą, skolintą ar patikėjimo teise valdomą ir naudojamą turtą;

6) kuris turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1–22 punktuose nustatytais pagrindais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

61. Šio straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi, kai šeimos nariai atvyksta šeimos susijungimo tikslu pas užsienietį, nurodytą šio straipsnio 1 dalies 2 ir 5 punktuose, turintį leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą, ir studijuojantį doktorantūroje.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

62. Užsienietis, teikiantis prašymą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo kartu su užsieniečiu, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas, pateikia įrodymus, kad jis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena kaip užsieniečio, turinčio kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, šeimos narys.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

7. Šio straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos dėl šeimos susijungimo taikomos, kai abu užsieniečiai sutuoktiniai arba užsieniečiai, sudarę registruotos partnerystės sutartį, yra ne jaunesni kaip 21 metų, išskyrus atvejus, kai užsienietis, pas kurį atvyksta sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 14 punkte nustatytu pagrindu.

8. Teisės į šeimos susijungimą neturi užsieniečiai:

1) pateikę prašymus suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje tol, kol dėl prieglobsčio suteikimo nepriimtas galutinis sprendimas;

2) kuriems suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje;

3) kuriems suteiktas prieglobstis Lietuvos Respublikoje, jeigu jų šeimos nariams nebūtų suteikiamas prieglobstis Lietuvos Respublikoje pagal šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 3–5 punktus arba 3 dalį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

44 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) turi leidimą dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas, išduotą pagal šio Įstatymo 57 straipsnio 1 dalies 2 punktą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

2) pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

3) atitinka šias sąlygas:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto b papunktyje nurodyta darbo patirties sąlyga ir šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga netaikoma užsieniečiui, kuris, Lietuvos Respublikoje pabaigęs studijas ar mokymąsi pagal profesinio mokymo programą, ketina dirbti pagal įgytą kvalifikaciją. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis. Šį sąrašą Užimtumo tarnybos direktorius kiekvienų metų pusmečiui tvirtina remdamasis Užimtumo tarnybos atliekama darbo rinkos stebėsena, padėties darbo rinkoje vertinimu ir jos pokyčių prognoze.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

3. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas arba pagal šio Įstatymo 58 straipsnio 6 punktą yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą gali pateikti užsienietis arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.

5. Užsieniečio prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti nagrinėjamas kartu su prašymu išduoti leidimą dirbti.

6. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kurį galioja jam išduotas leidimas dirbti, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams. Jeigu užsienietis yra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti arba atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, leidimas laikinai gyventi jam išduodamas arba keičiamas darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip dvejiems metams.

7. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 1 ar 3 punktą, užsienietis gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti Lietuvos Respublikoje. Jeigu užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio straipsnio 1 dalies 3 punktą, pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sąlygas, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

8. Neteko galios 2019-03-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

9. Pasibaigus leidimo dirbti galiojimui arba darbui Lietuvos Respublikoje, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

441 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, kai jis atitinka šias sąlygas:

1) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio (toliau – Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU) dydžio;

2) pateikiamas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą, nurodytą darbo sutartyje, o jeigu profesinė veikla nereglamentuojama, – dokumentą, patvirtinantį aukštą profesinę kvalifikaciją;

3) Užimtumo tarnyba socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą, kad užsieniečio darbas atitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius, išskyrus atvejus, kai:

a) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 1,5 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžio;

b) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą pagal profesiją, kuri nėra įtraukta į profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą, ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai;

c) užsieniečio leidimas laikinai gyventi, išduotas dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, keičiamas ir jau yra praėję dveji šio užsieniečio teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metai.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

11. Profesijų, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Į šį sąrašą įtraukiamos Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms priskirtos profesijos, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija. Sąrašas sudaromas remiantis nacionalinės žmogiškųjų išteklių stebėsenos, vykdomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, informacija ir atsižvelgiant į profesinių asociacijų pateiktus duomenis.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

12. Profesinės patirties prilyginimo aukštojo mokslo kvalifikacijai ir tai patvirtinančio dokumento išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši tvarka taikoma tik nereglamentuojamoms profesijoms, priskirtoms Lietuvos profesijų klasifikatoriaus 1, 2 arba 3 pagrindinėms grupėms, kurioms būtina aukšta profesinė kvalifikacija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, arba jį įdarbinti įsipareigojantis darbdavys.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas 3 metams, o jeigu darbo sutartis sudaryta trumpesniam negu 3 metų laikotarpiui, – darbo sutarties galiojimo laikotarpiui ir dar 3 mėnesiams.

4.  Užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas ar pakeistas kaip dirbančiam aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris pakvietė užsienietį dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, išskyrus šio straipsnio 5 dalyje nurodytą atvejį.

5. Jeigu užsienietis per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pageidauja pakeisti darbdavį arba darbo funkciją pas tą patį darbdavį, ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki darbo sutarties su naujuoju darbdaviu sudarymo dienos arba darbo funkcijos pakeitimo dienos turi pateikti Migracijos departamentui prašymą leisti pakeisti darbdavį ar darbo funkciją. Patikrinęs, ar užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas dirbti šį aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl leidimo pakeisti darbdavį ar darbo funkciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

6. Jeigu leidimas laikinai gyventi išduotas pateikus darbdavio įsipareigojimą įdarbinti užsienietį ne trumpesniam negu vienerių metų laikotarpiui pagal darbo sutartį ir mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, ir leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu pakeičiamos darbo sutarties sąlygos, dėl ko numatytas darbo užmokestis tampa mažesnis negu 3 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžiai, leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 3 punkto a papunktyje arba 3 punkto c papunktyje nustatytas sąlygas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

7. Neteko galios 2019-03-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

442 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje kaip:

1) vadovas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:

a) vadovaus priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, ar jos struktūriniam padaliniui, turės sau pavaldaus personalo, įgaliojimus kontroliuoti personalo darbą ir atlikti su jo valdymu susijusius veiksmus;

b) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, reikiamą kvalifikaciją ir profesinę patirtį;

c) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;

2) specialistas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:

a) turi priimančiajai įmonei, įsteigtai Lietuvos Respublikoje, būtinų specialių veiklos srities, metodų arba valdymo žinių, kurias vertinant atsižvelgiama į konkrečiai su šia įmone susijusias žinias, turimą aukštą profesinę kvalifikaciją ir profesinę patirtį, susijusią su specifinių techninių žinių reikalaujančia darbo ar veiklos rūšimi;

b) ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje;

3) darbuotojas – stažuotojas, jeigu pateikiami dokumentai, kad jis:

a) turi stažuotės sutartį, patvirtinančią, kad užsienietis perkeliamas įmonės viduje karjeros plėtojimo tikslais arba kad įgytų žinių apie verslo metodus ar būdus, ir apimančią stažuotės programą, jos trukmę ir darbuotojo – stažuotojo veiklos priežiūros sąlygas;

b) turi aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

c) perkeltas įmonės viduje gaus darbo užmokestį;

d) ne mažiau kaip pastaruosius 3 mėnesius iki atvykimo į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, dienos dirbo užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtoje įmonėje, kurios atstovybė ar filialas yra ši priimančioji įmonė, arba tai pačiai įmonių grupei priklausančioje įmonėje.

2. Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, yra užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės atstovybė, filialas ar tai pačiai įmonių grupei priklausanti įmonė, taip pat užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtos įmonės su perkeliamu įmonės viduje užsieniečiu sudaryta darbo sutartis ir paskyrimo raštas, kuriame nurodoma perkėlimo įmonės viduje trukmė, priimančiosios (priimančiųjų) įmonės (įmonių) buveinės (buveinių) adresas (adresai), pareigos, į kurias užsienietis perkeliamas įmonės viduje, ir jam paskirtas darbo užmokestis bei įsipareigojama, kad, pasibaigus perkėlimo įmonės viduje laikotarpiui, užsienietis bus perkeltas atgal į užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, įsteigtą įmonę.

3. Jeigu užsienietis dirbs priimančioje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą.

4. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje.

5. Jeigu numatytas perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimas tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Lietuvos Respublikoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi gali būti pateiktas, jeigu į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, jis atvyksta pirmiausia arba ilgiausiam laikotarpiui. Apie numatomą perkeliamo įmonės viduje užsieniečio judėjimą į priimančiąsias įmones, įsteigtas kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse (nepaisant to, ar perkėlimas į priimančiąją įmonę, įsteigtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, truks ne ilgiau negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpį ar ilgesnį laikotarpį), turi būti nurodyta pateikiant prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi arba pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 3 dalies 6 punkte nustatytus reikalavimus, kai tokios aplinkybės paaiškėjo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

6. Užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, negali trukti ilgiau negu 3 metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba kaip specialistas, ir negali trukti ilgiau negu vienus metus, kai perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Pasibaigus šiam laikotarpiui, užsienietis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė. Naujas prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi šiame straipsnyje nustatytais pagrindais gali būti pateiktas ne anksčiau kaip praėjus 3 mėnesiams nuo užsieniečio išvykimo iš Lietuvos Respublikos dienos, jeigu jo perkėlimas įmonės viduje truko šioje dalyje nurodytą ilgiausią leidžiamą perkėlimo įmonės viduje laikotarpį.

7. Užsieniečiui, kuris perkeliamas įmonės viduje, leidimas laikinai gyventi išduodamas laikotarpiui, kuriam jis perkeliamas į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip 3 metams, kai jis perkeliamas kaip vadovas arba specialistas, ir ne ilgiau kaip vieniems metams, kai jis perkeliamas kaip darbuotojas – stažuotojas.

8. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytus reikalavimus ir jo perkėlimas įmonės viduje netruks ilgiau kaip šio straipsnio 6 dalyje nustatytas laikotarpis.

9. Užsieniečiui, kuris turi kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi kaip perkeltas įmonės viduje ir atvyksta į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui, leidimui laikinai gyventi išduoti taikomi šio straipsnio 2, 3, 4, 6 ir 7 dalyse nustatyti reikalavimai.

 

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

45 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, kai jis:

1) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo pagal verslo planą vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai, kuriems mokamas mėnesinis darbo užmokestis bendrai sudaro ne mažiau kaip 2 Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydžius, ir kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, ir jis yra šios įmonės vadovas arba yra akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

2) yra šios dalies 1 punkte nurodytus reikalavimus atitinkančios įmonės vadovas ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

21) yra dalyvis įmonės, kuri ne mažiau kaip pastaruosius 6 mėnesius iki užsieniečio kreipimosi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurioje yra įsteigtos ne mažiau kaip penkios darbo vietos ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir į kurios nuosavą kapitalą (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turtą) užsienietis investavo ne mažiau kaip 260 000 eurų, ir jis yra šios įmonės vadovas arba akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcininkas, kuriam nuosavybės teise priklausančių bendrovės akcijų nominalioji vertė yra ne mažesnė kaip 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

22) yra vadovas įmonės, kuri vykdo steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 500 000 eurų ir kurioje įsteigtos ne mažiau kaip dešimt darbo vietų ir jose visą darbo laiką dirba Lietuvos Respublikos, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiai ar nuolat Lietuvos Respublikoje gyvenantys užsieniečiai ir šiems darbuotojams mokamas mėnesinis darbo užmokestis, ne mažesnis negu Lietuvos statistikos departamento paskutinio paskelbto ketvirčio šalies ūkio BDU dydis, arba užsieniečiai, kurie turi leidimą laikinai gyventi, išduotą šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punkte nurodytu pagrindu, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

3) yra sportininkas, dalyvaujantis aukšto meistriškumo sporte, arba treneris, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos sporto įstatyme, atvykstantys į Lietuvos Respubliką užsiimti sporto veikla;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XIII-1557, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17473

 

4) yra atlikėjas, kaip jis apibrėžiamas Lietuvos Respublikos autorių ir gretutinių teisių įstatyme, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti atlikėjo veikla;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

5) yra žurnalistas, akredituotas Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos ir atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymą;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

6) yra tradicinės Lietuvos religinės bendrijos (bendruomenės) ar valstybės pripažintos religinės bendrijos narys arba Lietuvos Respublikoje juridinio asmens statusą turinčios kitos religinės bendruomenės ar bendrijos dvasininkas, atvykstantis į Lietuvos Respubliką užsiimti veikla pagal Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymą, jeigu dėl užsieniečio atvykimo tarpininkauja atitinkamos religinės bendrijos (bendruomenės) vadovybė ir patvirtina, kad užsienietis turės lėšų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

7) atvyksta vykdyti bendrų su užsienio valstybėmis vyriausybinių programų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

8) yra Europos Sąjungos ar jos valstybių narių pripažįstamų savanoriškos veiklos programų, apimančių praktinio solidarumo veiksmų programas, kuriomis siekiama visuotinės svarbos tikslų nesiekiant pelno ir kuriose veiksmai nėra atlyginami, išskyrus išlaidų, susijusių su savanoriška veikla, kompensavimą, dalyvis ir pateikia su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytą savanoriškos veiklos sutartį, prie kurios pridedama savanoriškos veiklos programa.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

2. Užsieniečiui, kuris užsiima ir ketina toliau užsiimti teisėta veikla Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 2 metams (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytus atvejus) arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 2 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 21 ir 22 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas ir keičiamas 3 metams arba užsieniečio veiklos Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje truks trumpiau negu 3 metus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą Lietuvos Respublikoje, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

5. Išduodant ar keičiant leidimą laikinai gyventi užsieniečiui šiame straipsnyje nustatytais pagrindais, vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti įvertinama, ar nėra rimto pagrindo manyti, kad įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra šis užsienietis, yra fiktyvi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

6. Užsieniečio su savanoriškos veiklos organizatoriumi sudarytoje savanoriškos veiklos sutartyje, be kitų sutarties sąlygų, turi būti nurodyta:

1) savanoriškos veiklos programos pavadinimas;

2) savanoriškos veiklos trukmė;

3) savanoriškos veiklos programos įgyvendinimo vieta ir savanoriškos veiklos priežiūros sąlygos;

4) savanoriškos veiklos laikas;

5) užsieniečio turimos lėšos pragyvenimo ir apgyvendinimo išlaidoms padengti ir užsieniečiui kompensuojamos su savanoriška veikla susijusios išlaidos;

6) mokymai, susiję su užsieniečio parengimu numatytai savanoriškai veiklai atlikti (jeigu jie numatyti).

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1193, 2014-10-07, paskelbta TAR 2014-10-17, i. k. 2014-14279

 

451 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, jeigu ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliota institucija raštu patvirtina, kad teisėta veikla, kuria ketina užsiimti užsienietis, yra susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir kad užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, ir kad šio užsieniečio, būsiančio numatomos įsteigti įmonės dalyviu, buvimas Lietuvos Respublikoje būtinas šios įmonės veiklai.

2. Vertinimo tvarką, pagal kurią nustatoma, ar numatomos steigti įmonės veikla susijusi su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu ir ar užsiimti šia veikla užsienietis turi reikiamą kvalifikaciją, finansavimą bei verslo planą, nustato ekonomikos ir inovacijų ministras, suderinęs su švietimo ir mokslo ministru ir vidaus reikalų ministru.

3. Užsieniečiui, kuris ketina užsiimti teisėta veikla, susijusia su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, leidimas laikinai gyventi išduodamas vieneriems metams. Šis leidimas, ekonomikos ir inovacijų ministro įgaliotai institucijai patvirtinus, kad užsienietis atitinka šio straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus, gali būti pakeistas vieneriems metams du kartus.

4. Užsienietis, nutraukęs teisėtą veiklą, susijusią su naujų technologijų ar kitų Lietuvos Respublikos ūkio ir socialinei plėtrai reikšmingų naujovių diegimu, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2338, 2019-07-16, paskelbta TAR 2019-07-26, i. k. 2019-12401

 

46 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina mokytis

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis:

1) priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą;

2) priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas);

3) prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo metu studijuoja užsienio valstybėje, kuri nėra Europos Sąjungos valstybė narė, ir po jo studijų suteikiama aukštojo mokslo kvalifikacija ir yra sudaręs su priimančiuoju subjektu stažuotės atlikimo sutartį toje pačioje srityje kaip ir studijos. Leidimas laikinai gyventi taip pat gali būti išduodamas užsieniečiui, atitinkančiam šiame punkte išvardytas sąlygas, jeigu jis yra užbaigęs studijas toje pačioje srityje kaip ir numatoma stažuotė ne vėliau kaip prieš 2 metus iki prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi pateikimo datos;

4) pakviestas tobulinti kvalifikacijos į mokslo ir studijų instituciją.

2. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas studijų laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams. Tais atvejais, kai leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas studijų paskutinių metų laikotarpiui, leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas laikotarpiui, 3 mėnesiais ilgesniam negu numatomas studijų laikotarpis. Šio straipsnio 1 dalies 2, 3 ir 4 punktuose nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip vieniems metams. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas (su šio Įstatymo 26 straipsnio 31 dalyje nurodyta išimtimi), nėra nutraukęs studijų, mokymosi, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo ir studijuodamas ar mokydamasis laikosi apribojimo, nustatyto šio straipsnio 4 dalyje.

3. Kai pasibaigia mokymosi, studijų, stažuotės ar kvalifikacijos tobulinimo laikotarpis arba užsienietis nutraukia mokymąsi, studijas, stažuotę ar kvalifikacijos tobulinimą, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

4. Užsienietis studijų ar mokymosi laikotarpiu turi teisę dirbti ne daugiau kaip 20 valandų per savaitę, išskyrus švietimo įstaigos ar mokslo ir studijų institucijos nustatytą vasaros atostogų laikotarpį. Šioje dalyje nustatytas darbo laiko apribojimas netaikomas užsieniečiams, studijuojantiems doktorantūroje.

5. Paskutiniais mokymosi metais užsieniečiui jo prašymu leidimas laikinai gyventi gali būti pakeistas laikotarpiui, neviršijančiam 6 mėnesių termino, skaičiuojant nuo paskutinės mokymosi dienos.

6. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas užsienietis turi teisę pateikti prašymą būti priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, jeigu paaiškėja šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punkte nurodytos aplinkybės. Tokiu atveju sprendimas dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo nepriimamas tol, kol sprendžiamas klausimas dėl jo priėmimo studijuoti. Apie kitai mokslo ir studijų institucijai pateiktą prašymą užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui pagal šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalies 5 punktą. Jeigu užsienietis per 2 mėnesius nuo pranešimo Migracijos departamentui pateikimo datos nepateikia įrodymų, patvirtinančių, kad jis buvo priimtas studijuoti į kitos mokslo ir studijų institucijos lygiavertę studijų programą arba į doktorantūrą, leidimas laikinai gyventi panaikinamas pagal šio Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 19 punktą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

7. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta stažuotės sutartis sudaroma laikantis švietimo ir mokslo ministro patvirtintos sutarties formos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

47 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui globos (rūpybos) nustatymo atveju

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka:

1) jis yra paskirtas asmens, kuris yra Lietuvos Respublikos pilietis, globėju (rūpintoju);

2) jo globėju (rūpintoju) yra paskirtas Lietuvos Respublikos pilietis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas vieneriems metams.

 

48 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui suteikus papildomą apsaugą Lietuvos Respublikoje

1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu šio Įstatymo nustatyta tvarka pateikus prašymą suteikti prieglobstį yra suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje.

2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, leidimas laikinai gyventi išduodamas dvejiems metams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

49 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui suteikus laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje

1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas, jeigu jam šio Įstatymo nustatyta tvarka suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.

2. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui išduodamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytam laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo laikotarpiui.

 

491 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduotas užsieniečiui, kuris yra ar buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiauja su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, jeigu dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo tokiam užsieniečiui tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas.

2. Užsieniečiui, dėl kurio tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas, leidimas laikinai gyventi išduodamas 6 mėnesiams.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytas leidimas laikinai gyventi užsieniečiui gali būti keičiamas, jei dėl jo tarpininkauja ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismas.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui išdavus leidimą laikinai gyventi, tarpininkavusios ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo sprendimu užsieniečiui leidžiama apsigyventi jo pasirinktoje vietoje arba minėtos įstaigos nustatytoje vietoje.

5. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi ir kuris neturi pakankamai pragyvenimo lėšų, turi teisę gauti būtinąją medicinos pagalbą, taip pat socialines paslaugas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Užsienietis, kuriam šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 12 punkte numatytu pagrindu išduotas leidimas laikinai gyventi, gavęs leidimą dirbti, turi teisę dirbti leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiu.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

492 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kuris ketina dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina pagal darbo sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija, dirbti kaip dėstytojas arba tyrėjas.

2. Prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi gali pateikti užsienietis arba mokslo ir studijų institucija.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 2 metams arba, jeigu jo darbo dėstytoju arba tyrėju trukmė yra mažesnė negu 2 metai, 3 mėnesiais ilgesniam negu šių darbų trukmė laikotarpiui. Leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis atitinka šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalyje nustatytas sąlygas ir tęsia mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus.

4. Užsienietis, dirbdamas tyrėju, turi teisę dirbti ir kaip dėstytojas.

5. Užsienietis, nutraukęs dėstytojo arba tyrėjo darbą arba pasibaigus užsieniečio darbo sutarčiai, sudarytai su mokslo ir studijų institucija, privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos, išskyrus atvejus, kai jam išduodamas leidimas laikinai gyventi kitu šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu.

6. Leidimui laikinai gyventi išduoti pateikiami dokumentai, patvirtinantys, kad mokslo ir studijų institucija, pageidaujanti priimti tyrėją, įvertino mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų tikslą, trukmę ir užsieniečio kvalifikaciją, taip pat kad mokslo ir studijų institucija turi pakankamai finansinių išteklių moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti.

7. Tyrėjo darbo sutartyje, be kitų darbo sutarties sąlygų, taip pat turi būti nurodyta:

1) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pavadinimas ar tikslas;

2) užsieniečio įsipareigojimas vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus;

3) mokslinių tyrimų organizacijos įsipareigojimas priimti užsienietį moksliniams tyrimams ir eksperimentinės plėtros darbams vykdyti;

4) mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pradžios ir pabaigos datos arba numatoma trukmė;

5) informacija apie numatomą judėjimą vienoje arba keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, jeigu apie tyrėjo judėjimą žinoma.

8. Tyrėjas kartu su dokumentais, pateikiamais leidimui laikinai gyventi išduoti, pateikia ir kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą galiojantį leidimą laikinai gyventi ar nacionalinę vizą mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų vykdymo tikslu, jeigu tokie buvo išduoti.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

493 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą

1. Leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas arba keičiamas užsieniečiui, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgijusiam ilgalaikio gyventojo statusą ir turinčiam tos valstybės išduotą leidimą gyventi.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas ne ilgiau kaip vieniems metams.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

494 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus

1. Užsieniečiui, užbaigusiam studijas, arba tyrėjui, užbaigusiam mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, gali būti išduotas leidimas laikinai gyventi, kad jis galėtų ieškoti darbo arba pradėti veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, jeigu jis pateikia mokslo ir studijų institucijos patvirtinimą, kad moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai yra užbaigti, arba patvirtinimą, kad jis įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam užsieniečiui leidimas laikinai gyventi išduodamas 12 mėnesių laikotarpiui.

3. Užsieniečio, užbaigusio doktorantūros studijas, ir tyrėjo, pasinaudojusių šio straipsnio 1 dalyje numatyta galimybe, šeimos nariams leidimas laikinai gyventi išduodamas tam pačiam laikotarpiui kaip ir užsieniečiui.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

50 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindai

1. Leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimas gautas apgaulės būdu;

2) paaiškėja, kad yra šio Įstatymo 35 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai;

3) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas;

4) nutraukiama santuoka;

5) užsieniečiui panaikinamas leidimas dirbti Lietuvos Respublikoje;

6) nutraukiama darbo sutartis su užsieniečiu (išskyrus šios dalies 18 punkte nurodytą atvejį, kai užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą, tapo bedarbiu) arba nustatoma, kad su užsieniečiu darbo sutartis nesudaryta, arba užsienietis, kuriam leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą, pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 44 straipsnio 7 dalyje nustatytų reikalavimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

7) nustatoma, kad priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, arba įmonė, kurios dalyvis ar vadovas yra užsienietis, yra fiktyvi, kad įmonė ar užsienietis neatitinka šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 1, 21 ar 22 punkte nustatytų reikalavimų arba kad užsienietis nebėra įmonės vadovas arba jam nuosavybės teise nebepriklauso akcinės bendrovės ar uždarosios akcinės bendrovės akcijos, kurių nominalioji vertė sudaro 1/3 šios bendrovės įstatinio kapitalo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

71) užsienietis neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 2 dalyje numatyto įpareigojimo ir nustatoma, kad šis užsienietis neįsteigė įmonės ar nevykdo įmonės steigimo dokumentuose nurodytos veiklos, arba užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 51 punkte nustatytu pagrindu, nebėra įmonės dalyvis ar šio užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nėra būtinas įmonės veiklai arba įsteigta fiktyvi įmonė;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

8) nutraukiama arba pasibaigia užsieniečio teisėta veikla Lietuvos Respublikoje;

9) nutraukiamas mokymasis, studijos, stažuotė, kvalifikacijos tobulinimas, taip pat jeigu užsienietis studijuodamas ar mokydamasis nesilaiko apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

10) užsienietis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka atleidžiamas nuo globėjo (rūpintojo) pareigų arba pasibaigia globa (rūpyba);

11) išnyko priežastys, dėl kurių užsienietis nebuvo grąžintas į užsienio valstybę, išsiųstas arba negalėjo išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl humanitarinių priežasčių, kai leidimas laikinai gyventi jam išduotas šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

12) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinama užsieniečiui suteikta papildoma arba laikinoji apsauga;

13) užsienietis išvyksta gyventi arba gyvena užsienio valstybėje ilgiau negu 6 mėnesius, išskyrus atvejus, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41, 42 ar 13 punktą arba 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

14) užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai;

15) užsienietis pakartotinai neįvykdė šio Įstatymo 36 straipsnio 1 dalyje numatytų įpareigojimų;

16) ikiteisminio tyrimo įstaigos arba teismo teikimu konstatuojama, kad išnyko pagrindai, dėl kurių užsieniečiui, kuris buvo prekybos žmonėmis arba nelegalaus darbo auka ir bendradarbiavo su ikiteisminio tyrimo įstaiga arba teismu kovojant su prekyba žmonėmis ar su nusikaltimais, susijusiais su prekyba žmonėmis arba su nelegaliu darbu, kai dirbta ypatingai išnaudojamo darbo sąlygomis arba kai dirbo nepilnametis, buvo išduotas leidimas laikinai gyventi;

17) nutraukiamas dėstytojo darbas, moksliniai tyrimai ir eksperimentinės plėtros darbai arba pasibaigia užsieniečio darbo sutartis, sudaryta su mokslo ir studijų institucija;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

18) užsienietis neatitinka tų šio Įstatymo 441 straipsnyje nustatytų sąlygų dirbti aukštos profesinės kvalifikacijos reikalaujantį darbą, pagal kurias jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi (išskyrus šio Įstatymo 441 straipsnio 6 dalyje nurodytą atvejį), arba per pirmuosius dvejus teisėto darbo Lietuvos Respublikoje metus pakeitė darbdavį ar darbo funkciją nesilaikydamas šio Įstatymo 441 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų, arba tapo bedarbiu ilgiau negu 3 mėnesiams iš eilės ar daugiau negu vieną kartą per leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpį, kai leidimas laikinai gyventi buvo išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

19) darbdavys, kuris įsipareigojo įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį, kai leidimas laikinai gyventi išduotas pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 4 ar 41 punktą, ar priimančioji įmonė, įsteigta Lietuvos Respublikoje, į kurią užsienietis perkeltas įmonės viduje, ar priimantysis subjektas:

a) yra bausti už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;

b) turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

c) nevykdo įsipareigojimų muitinei arba yra nesumokėję Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka skirtos baudos (baudų), kurios (kurių) dydis (suma) didesnis (didesnė) negu vienas bazinės socialinės išmokos dydis;

d) yra likviduojami, bankrutuojantys arba nevykdo ekonominės veiklos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

20) užsienietis nesilaikė perkeliamam įmonės viduje užsieniečiui taikomų judėjimo tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų Europos Sąjungos valstybėse narėse, sąlygų, nurodytų šio Įstatymo 442 straipsnio 6 dalyje.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

2. Šio straipsnio 1 dalies 4–12, 16–18 punktuose nustatytais pagrindais leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jei tai buvo pagrindas gauti leidimą laikinai gyventi.

3. Jeigu užsieniečio leidimas laikinai gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas laikinai gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

51 straipsnis. Leidimo laikinai gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas

1. Prašymas išduoti arba pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikiamas šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms.

2. Sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą laikinai gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

3. Prašymų išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi pateikimo ir leidimų laikinai gyventi užsieniečiams išdavimo, keitimo, panaikinimo tvarką, taip pat tvarką, kaip įvertinama, ar užsienietis atitinka leidimo laikinai gyventi išdavimo ar keitimo sąlygas, ar nėra atsisakymo išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi ir leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų, ir tvarką, kaip įvertinama, ar santuoka, registruota partnerystė, įvaikinimas ar įmonė yra fiktyvūs, nustato vidaus reikalų ministras, suderinęs su užsienio reikalų ministru.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

52 straipsnis. Negaliojantis leidimas laikinai gyventi

Leidimas laikinai gyventi yra negaliojantis, kai:

1) pasibaigia leidimo laikinai gyventi galiojimas;

2) užsienietis miršta;

3) leidime laikinai gyventi yra klastojimo požymių;

4) leidimas yra panaikintas;

5) leidimas yra prarastas;

6) leidimas laikinai gyventi yra naujai įformintas šio Įstatymo 40 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

7) užsienietis įgyja leidimą nuolat gyventi;

8) užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ NUOLATINIS GYVENIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

53 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimo ir keitimo pagrindai

1. Leidimas nuolat gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu:

1) jis turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka;

2) jis yra lietuvių kilmės asmuo;

3) jis atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys;

4) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, tačiau gyvena Lietuvos Respublikoje;

5) jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

6) jis yra nepilnametis užsienietis, gimęs ne Lietuvos Respublikoje, ir jo tėvai arba vienas iš jų yra Lietuvos Respublikos piliečiai, kurių gyvenamoji vieta deklaruota Lietuvos Respublikoje, arba turi leidimą nuolat gyventi;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

7) jis gavo pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje;

8) jis pragyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 5 metus ir turėjo leidimą laikinai gyventi;

81) pragyveno Europos Sąjungos valstybėje narėje be pertraukos pastaruosius 5 metus, iš kurių ne mažiau kaip 2 metus be pertraukos – Lietuvos Respublikoje, ir turėjo leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41 punktą;

9) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnyje numatytu atveju;

10) pragyveno užsienio valstybėje laikotarpį, ne ilgesnį negu nurodytą šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ir 4 punktuose, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje neįgijo ilgalaikio gyventojo statuso, o iki apsigyvenimo užsienio valstybėje gyveno Lietuvos Respublikoje ir turėjo leidimą nuolat gyventi.

2. Leidimas nuolat gyventi užsieniečio prašymu gali būti pakeistas, jeigu:

1) užsienietis pakeičia asmens duomenis;

2) leidimas nuolat gyventi tapo netinkamas naudoti;

3) pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas;

4) leidime nuolat gyventi yra netikslių įrašų;

5) leidimas nuolat gyventi yra prarastas.

3. Užsienietis, kuriam išduodamas leidimas nuolat gyventi, turi atitikti šio Įstatymo 26 straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nustatytas sąlygas. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyventas laikotarpis apskaičiuojamas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka.

4. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui įforminamas 5 metams, o praėjus šiam terminui – keičiamas.

5. Neteko galios nuo 2015-03-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

6. Leidimas nuolat gyventi, išduodamas šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, gali būti išduotas, jeigu užsienietis išlaikė valstybinės kalbos egzaminą ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminą. Valstybinės kalbos ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos pagrindų egzaminų ir pažymėjimų išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

7. Šeimos nariams, atvykstantiems gyventi kartu su užsieniečiu, nurodytu šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose, ir kartu gyvenantiems, išduodamas leidimas nuolat gyventi.

8. Asmenims, kuriems sukako 75 metai, asmenims, kuriems nustatytas 0–25 procentų darbingumo lygis (iki 2007 m. birželio 30 d. – I grupės invalidai), ir asmenims, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka yra nustatyti specialieji poreikiai, taip pat sunkių lėtinių psichikos ir elgesio sutrikimų turintiems asmenims ir užsieniečiams, kurių anksčiau turėtas leidimas nuolat gyventi buvo panaikintas šio Įstatymo 54 straipsnio 1 dalies 3 ar 4 punkte nustatytais pagrindais, šio Įstatymo 53 straipsnio 6 dalies reikalavimai netaikomi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1921, 2019-01-11, paskelbta TAR 2019-01-21, i. k. 2019-00854

 

9. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama tik pusė laiko, pragyvento Lietuvos Respublikoje turint leidimą laikinai gyventi, išduotą vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto ir 46 straipsnio nuostatomis. Ši nuostata netaikoma užsieniečiui, kuris Lietuvos Respublikoje baigė studijas ir įgijo aukštojo mokslo kvalifikaciją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

91. Leidimą nuolat gyventi išduodant šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nustatytu pagrindu užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, į pragyventą Lietuvos Respublikoje laikotarpį įskaičiuojama pusė laiko, kuris praėjo nuo prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pateikimo dienos iki leidimo laikinai gyventi išdavimo vadovaujantis šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 9 punkto ir 48 straipsnio nuostatomis dienos, arba visas šis laikas, jeigu jis truko ilgiau kaip 18 mėnesių.

10. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už atitinkamai Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 6 mėnesius iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 10 mėnesių. Jeigu užsienietis, kuris leidimą nuolat gyventi siekia gauti šio straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad buvo išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, pragyvento laikotarpio nepertraukia buvimo už Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teritorijos ribų laikas, jeigu jis netrunka ilgiau kaip 12 mėnesių iš eilės ir iš viso per 5 metų laikotarpį nesudaro daugiau kaip 18 mėnesių.

11. Leidimą nuolat gyventi išduodant užsieniečiui šio straipsnio 1 dalies 8 ir 81 punktuose nustatytais pagrindais, pragyventą laikotarpį nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

 

54 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi panaikinimo pagrindai

1. Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimas gautas apgaulės būdu;

2) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

21) jo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai, o tuo atveju, kai leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduotas šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytu pagrindu, – jeigu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3) užsienietis gyvena ne Europos Sąjungos valstybėje narėje ilgiau negu 12 mėnesių iš eilės. Jeigu užsienietis, kuris gavo leidimą nuolat gyventi šio Įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 81 punkte nustatytu pagrindu, įrodo, kad yra išvykęs į savo kilmės valstybę dirbti, užsiimti kita teisėta veikla arba studijuoti, šis laikotarpis jam ir jo šeimos nariams, kurie turi leidimą nuolat gyventi, pratęsiamas iki 24 mėnesių iš eilės;

4) užsienietis kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje gyvena ilgiau negu 6 metus arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgyja ilgalaikio gyventojo statusą.

5) šio Įstatymo nustatyta tvarka panaikinamas užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

2. Neteko galios nuo 2006-12-16.

3. Jeigu užsieniečio leidimas nuolat gyventi panaikinamas, jo šeimos narių, gyvenančių kartu su juo, leidimas nuolat gyventi taip pat panaikinamas, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

4. Užsienietis nepraranda teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje tik dėl to, kad jo turimo leidimo nuolat gyventi galiojimo laikas yra pasibaigęs.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

55 straipsnis. Leidimo nuolat gyventi išdavimas, keitimas ir panaikinimas

1. Užsienietis prašymą išduoti arba pakeisti leidimą nuolat gyventi pateikia šio Įstatymo 28, 29 straipsniuose nurodytoms institucijoms.

2. Sprendimą dėl leidimo nuolat gyventi užsieniečiui išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir leidimą nuolat gyventi užsieniečiui išduoda ir keičia Migracijos departamentas.

3. Tvarką, reglamentuojančią dokumentų leidimui nuolat gyventi gauti pateikimą ir leidimų nuolat gyventi užsieniečiams išdavimą, keitimą, panaikinimą, taip pat fiktyvios santuokos sudarymo, fiktyvios registruotos partnerystės ar fiktyvaus įvaikinimo įvertinimą nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

56 straipsnis. Negaliojantis leidimas nuolat gyventi

Leidimas nuolat gyventi yra negaliojantis, kai:

1) pasibaigia leidimo nuolat gyventi galiojimas;

2) užsienietis įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

3) užsienietis miršta;

4) leidime nuolat gyventi yra klastojimo požymių;

5) leidimas yra panaikintas;

6) neteko galios nuo 2006-12-16;

7) leidimas yra prarastas;

8) užsienietis gauna leidimą gyventi kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje;

9) užsienietis Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

PENKTASIS SKIRSNIS

UŽSIENIEČIŲ DARBAS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

57 straipsnis. Užsieniečio pareiga įsigyti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje

1. Užsienietis, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, privalo įsigyti leidimą dirbti, jeigu:

1) ketina įgyvendinti teisę dirbti pagal šio Įstatymo 491 straipsnio 6 dalį;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

2) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo arba dirbti kaip stažuotojas (išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnio 5 punkte nurodytą atvejį arba kai leidimas laikinai gyventi išduodamas ar keičiamas darbuotojui – stažuotojui pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 42 punktą) ar praktikantas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

3) Neteko galios nuo 2017-01-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

4) jis pagal šio Įstatymo 58 straipsnį nėra atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti;

5) neatvyksta į Lietuvos Respubliką, tačiau ketina dirbti pagal nuotolinio darbo sutartį, sudarytą su įmone, vykdančia veiklą Lietuvos Respublikoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

2. Leidimą dirbti užsienietis privalo įsigyti iki atvykimo į Lietuvos Respubliką, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 5 punktuose nurodytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3. Leidimas dirbti užsieniečiui gali būti išduodamas, jeigu:

1) Lietuvos Respublikoje nėra specialisto, atitinkančio darbdavio keliamus kvalifikacinius reikalavimus;

2) pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui;

3) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją ir ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį pagal turimą kvalifikaciją per pastaruosius dvejus metus, išskyrus užsienietį, kuris atvyksta dirbti kaip stažuotojas ar praktikantas.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

4. Neteko galios nuo 2015-03-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

5. Leidimo dirbti užsieniečiams išdavimo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

6. Leidimą dirbti (prireikus jo dublikatą) užsieniečiui išduoda ir panaikina, leidimo dirbti galiojimo laiką pratęsia Užimtumo tarnyba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

58 straipsnis. Užsieniečio atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti

Užsienietis atleidžiamas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti, jeigu:

1) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 1–3,
7–10 punktus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

2) turi leidimą laikinai gyventi, išduotą pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą, ir įdarbinamas praktinio mokymo (praktikos) laikotarpiu mokslo ir studijų institucijoje mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų srityje arba studijuodamas ar mokydamasis ketina dirbti, laikydamasis apribojimo, nustatyto šio Įstatymo 46 straipsnio 4 dalyje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

3) turi leidimą nuolat gyventi;

4) kreipiasi dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo ar pakeitimo pagal šio Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 41, 42, 5, 51, 13, 14 ar 15 punktus ar šio Įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 3 punktą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

5) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 51 dalyje nurodytas užsienietis, perkeliamas įmonės viduje ne ilgesniam negu 90 dienų per 180 dienų laikotarpiui dirbti į priimančiąją įmonę, įsteigtą Lietuvos Respublikoje, ir jeigu užsieniečio perkėlimas įmonės viduje, įskaitant judėjimą tarp priimančiųjų įmonių, įsteigtų kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse, netrunka ilgiau negu 3 metus, kai užsienietis perkeliamas įmonės viduje kaip vadovas arba specialistas, ar ilgiau negu vienus metus, kai jis perkeliamas įmonės viduje kaip darbuotojas – stažuotojas. Jeigu užsienietis dirbs priimančiojoje įmonėje, įsteigtoje Lietuvos Respublikoje, pagal reglamentuojamą profesiją, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatyme, turi būti pateiktas dokumentas, patvirtinantis, kad užsienietis atitinka Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas sąlygas vykdyti reglamentuojamą profesinę veiklą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

51) jis yra šio Įstatymo 11 straipsnio 53 dalyje nurodytas užsienietis;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

6) yra Europos Sąjungos ar Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybėje narėje įsteigtos įmonės nuolatinis darbuotojas, šios įmonės atsiunčiamas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką, ir yra apdraustas socialiniu draudimu toje valstybėje narėje;

7) yra su Lietuvos valstybės vėliava tarptautiniais maršrutais plaukiojančio laivo įgulos narys;

8) atvyksta į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 3 mėnesių laikotarpiui per metus tvarkyti reikalų, susijusių su derybomis dėl sutarties sudarymo ir šios sutarties vykdymu, su personalo mokymu ar įrangos įdiegimu;

9) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti šio Įstatymo 45 straipsnio 1 dalies 3–8 punktuose nurodyta teisėta veikla, taip pat dirbti kaip dėstytojas arba atlikti mokslinus tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus kaip tyrėjas, turėdamas darbo arba autorinę sutartį, sudarytą su mokslo ir studijų institucija;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1310, 2018-06-27, paskelbta TAR 2018-06-30, i. k. 2018-10963

 

10) atvyksta į Lietuvos Respubliką užsiimti teisėta veikla ir yra dalyvis įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, iš kurių ne mažiau kaip 14 000 eurų – užsieniečio investuotos lėšos ar kitas turtas, arba yra vadovas įmonės, vykdančios steigimo dokumentuose nurodytą veiklą Lietuvos Respublikoje, kurios nuosavo kapitalo (ne akcinės bendrovės ir ne uždarosios akcinės bendrovės atveju – turto) vertė sudaro ne mažiau kaip 28 000 eurų, ir jo atvykimo tikslas yra darbas toje įmonėje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

11) atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti ir yra užsienietis, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

12) neteko galios 2019-03-01.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

59 straipsnis. Leidimo dirbti išdavimo pagrįstumas

Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikius.

 

60 straipsnis. Prašymo išduoti leidimą dirbti nagrinėjimo terminai

Užsieniečio prašymas išduoti leidimą dirbti turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo gavimo Užimtumo tarnyboje dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

61 straipsnis. Leidimo dirbti galiojimas

1. Leidimas dirbti užsieniečiui išduodamas iki 2 metų, nurodant darbą (pareigas) ir įmonę, įstaigą ar organizaciją, kurioje užsienietis dirbs.

2. Užsieniečiui, kuris atvyksta į Lietuvos Respubliką dirbti sezoninio darbo, leidimas dirbti išduodamas iki 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimas iki 6 mėnesių gali sudaryti vieną nepertraukiamą laikotarpį arba kelis trumpesnius laikotarpius, kurių bendra trukmė negali viršyti nustatyto 6 mėnesių per 12 mėnesių laikotarpio.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

3. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti į Lietuvos Respubliką kaip stažuotojas ar praktikantas, leidimas dirbti išduodamas vieneriems metams, jo galiojimas gali būti pratęsiamas išimtiniais atvejais, kai stažuotės ar praktikos laikotarpis yra ilgesnis negu vieneri metai ir tai būtina atitinkamos srities kvalifikacijai įgyti.

 

62 straipsnis. Užsieniečių įsidarbinimas

1. Užsienietis gali įsidarbinti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį arba, kai jo nuolatinė darbo vieta yra užsienyje, gali būti atsiųstas laikinai dirbti į Lietuvos Respubliką.

2. Darbdavys gali sudaryti darbo sutartį tik su užsieniečiu, turinčiu leidimą dirbti, išskyrus šio Įstatymo 58 straipsnyje nurodytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

21. Neteko galios 2019-03-01.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

3. Užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už tokį patį darbą pas tą patį darbdavį dirbančio Lietuvos Respublikos gyventojo, o jeigu tokio darbuotojo nėra, užsieniečio darbo užmokestis negali būti mažesnis už Lietuvos statistikos departamento paskutinį paskelbtą kalendorinių metų vidutinį mėnesinį bruto darbo užmokestį šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) pagal atitinkamą ekonominės veiklos rūšį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

4. Užsieniečio darbo santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, šis Įstatymas ir Europos Sąjungos teisės aktai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

5. Darbo keliems darbdaviams sutartis pagal Darbo kodekso reikalavimus gali būti sudaryta su užsieniečiu, turinčiu leidimą gyventi.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

6. Užsienietis negali dirbti pagal laikinojo darbo sutartį taip, kaip ji apibrėžiama Darbo kodekse.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

621 straipsnis. Leidimo dirbti sezoninį darbą išdavimas

1. Užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimas dirbti gali būti išduodamas, jeigu:

1) Lietuvos Respublikoje nėra tinkamo darbuotojo dirbti sezoninį darbą. Sąvoka „tinkamas darbuotojas“ suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos užimtumo įstatyme;

2) užsieniečio pagrindinė gyvenamoji vieta yra užsienio valstybėje;

3) užsienietis ketina dirbti pagal darbo sutartį, kuri gali būti sudaryta tik tiesiogiai su darbdaviu (Lietuvos Respublikoje įsteigtu juridiniu asmeniu arba fiziniu asmeniu, kuris yra nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas);

4) užsienietis Lietuvos Respublikoje nuosavybės teise turi tinkamą gyvenamąją patalpą, kurios gyvenamasis plotas, tenkantis kiekvienam pilnamečiam asmeniui, deklaravusiam joje gyvenamąją vietą, būtų ne mažesnis kaip 7 kvadratiniai metrai, ar tokia patalpa naudojasi nuomos ar panaudos pagrindais (jei atitinkama sutartis sudaryta ne trumpesniam kaip leidimo dirbti galiojimo laikotarpiui ir yra įregistruota Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre) arba pateikia patvirtintą fizinio ar juridinio asmens įsipareigojimą leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu suteikti jam tinkamą gyvenamąją patalpą, atitinkančią šiame punkte nurodytą vienam asmeniui tenkančio gyvenamojo ploto reikalavimą. Kai užsieniečiui tinkamą gyvenamąją patalpą parūpina darbdavys arba jis tarpininkauja surandant tinkamą gyvenamąją patalpą užsieniečiui, turi būti nurodomos nuomos sąlygos leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu, o nuomos mokestis leidimo dirbti galiojimo laikotarpiu turi būti ne didesnis negu 30 procentų užsieniečio darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius ir  valstybinio socialinio draudimo įmokas, ir negali būti automatiškai atskaitomas iš užsieniečio darbo užmokesčio;

5) sezoninis darbas yra įtrauktas į socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintą sezoninių darbų sąrašą.

2. Užsienietis, turintis leidimą dirbti sezoninį darbą, arba šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytas darbdavys ne vėliau kaip per 7 dienas privalo pranešti Užimtumo tarnybai apie užsieniečio pakeistą tinkamą gyvenamąją patalpą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

3. Užsieniečiui, kuris dirba Lietuvos Respublikoje sezoninį darbą, leidimo dirbti galiojimas gali būti pratęstas, jeigu jis pratęsia darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu, arba gali būti išduotas naujas leidimas dirbti, jeigu užsienietis pageidauja pakeisti darbdavį, kai nėra viršijamas šio Įstatymo 61 straipsnio 2 dalyje nurodytas ilgiausias leidimo dirbti galiojimo terminas. Užsienietis gali tik po vieną kartą pratęsti darbo sutartį su tuo pačiu darbdaviu arba pakeisti darbdavį.

4. Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prižiūri, ar užsieniečiui leidimo dirbti sezoninį darbą galiojimo laikotarpiu suteikta gyvenamoji patalpa atitinka šio straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytus reikalavimus.

5. Leidimų dirbti sezoninį darbą užsieniečiams išdavimo tvarką ir sezoninių darbų sąrašą nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

63 straipsnis. Atsisakymo išduoti leidimą dirbti ir leidimo dirbti panaikinimo pagrindai

1. Leidimą dirbti užsieniečiui atsisakoma išduoti, jeigu:

1) užsieniečio įdarbinimas neatitinka Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikių;

2) užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 621 straipsnio 1 dalyje;

3) užsieniečio darbo užmokestis neatitinka šio Įstatymo 62 straipsnio 3 dalyje nurodyto dydžio;

4) darbdavys yra baustas už leidimą dirbti nelegalų darbą ar už leidimą dirbti nelegaliai trečiųjų šalių piliečiams ir nuo dienos, kurią skirta nuobauda baigta vykdyti, praėjo mažiau kaip vieni metai arba per pastaruosius 5 metus yra įsiteisėjęs apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl Lietuvos Respublikoje nelegaliai esančių trečiųjų šalių piliečių darbo;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

5) darbdavys yra likviduojamas, bankrutuojantis arba nevykdo ekonominės veiklos;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

6) darbdavys turi didesnę negu vieno bazinės socialinės išmokos dydžio mokestinę nepriemoką Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui, savivaldybių biudžetams ar fondams, į kuriuos mokamus mokesčius administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija, ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

7) pateikti dokumentai yra suklastoti arba juose yra tikrovės neatitinkančių duomenų;

8) pateikti ne visi reikalingi dokumentai.

2. Leidimas dirbti užsieniečiui panaikinamas, jeigu:

1) leidimą dirbti užsienietis gavo apgaulės būdu;

2) darbo sutartis nutraukta;

3) panaikinamas užsieniečio leidimas laikinai gyventi;

4) neteko galios 2019-03-01;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

5) nustatoma, kad užsienietis neatitinka leidimo dirbti išdavimo sąlygų, nustatytų šio Įstatymo 57 straipsnio 3 dalyje ar 621 straipsnio 1 dalyje;

6) darbdaviui taikytos sankcijos dėl nelegalaus darbo;

7) darbdavys (juridinis asmuo) yra likviduojamas ar buvo likviduotas arba darbdavys nevykdo jokios ekonominės veiklos;

8) panaikinama užsieniečio viza, kuri buvo išduota leidimo dirbti pagrindu.

3. Priimant sprendimą, kuriuo atsisakoma išduoti leidimą dirbti sezoninį darbą, ar sprendimą, kuriuo panaikinamas leidimas dirbti sezoninį darbą, turi būti atsižvelgiama į konkrečias aplinkybes, įskaitant užsieniečio interesus, ir laikomasi proporcingumo principo.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-219, 2017-03-14, paskelbta TAR 2017-03-20, i. k. 2017-04613

 

64 straipsnis. Neteisėtas darbas arba neteisėtas užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje

Užsieniečio darbas arba užsiėmimas kita veikla Lietuvos Respublikoje laikomi neteisėtais, neatsižvelgiant į tai, ar gaunama pajamų, ar ne, jeigu jis:

1) dirba be leidimo dirbti ir (arba) darbo sutarties ir leidimo laikinai gyventi ar vizos, kai juos būtina turėti;

2) užsiima kita veikla, kuriai neturi leidimo, jei būtina jį turėti, ir neturi leidimo laikinai gyventi ar vizos;

3) studijuoja, mokosi švietimo įstaigoje, stažuoja ar tobulina kvalifikaciją be leidimo laikinai gyventi ar vizos, išskyrus atvejus, nurodytus šio Įstatymo 32 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 71 straipsnio 2 dalyje.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

IV SKYRIUS

PRIEGLOBSTIS IR LAIKINOJI APSAUGA LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

641 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymas

Reglamento (ES) Nr. 604/2013 taikymo tikslais šiame skyriuje Europos Sąjungos valstybėmis narėmis laikomos valstybės, kurioms taikomas šis reglamentas.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

PIRMASIS SKIRSNIS

PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ PATEIKIMAS

 

65 straipsnis. Užsieniečio teisė kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje

Užsienietis turi teisę kreiptis ir gauti prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu yra požymių, kad sulaikymo vietoje, pasienio kontrolės punkte ar tranzito zonoje esantis užsienietis gali pageidauti kreiptis dėl prieglobsčio, tokiam užsieniečiui jam suprantama kalba pateikiama informacija apie šią teisę ir taikytinas procedūras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

66 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-03-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

67 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį pateikimas

1. Užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį gali būti pateiktas:

1) pasienio kontrolės punktuose arba Lietuvos Respublikos teritorijoje, kurioje galioja pasienio teisinis režimas, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai;

2) Lietuvos Respublikos teritorijoje, išskyrus nurodytą šios dalies 1 punkte, – Valstybės sienos apsaugos tarnybai ar Migracijos departamentui.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

2. Užsienietis asmeniškai pateikia prašymą suteikti prieglobstį. Nepilnamečių šeimos narių vardu prašymą gali pateikti vienas iš pilnamečių šeimos narių. Nelydimo nepilnamečio užsieniečio arba neveiksnaus užsieniečio vardu prašymą gali pateikti jo atstovas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3. Prieglobsčio prašytojas privalo kiek įmanoma anksčiau pateikti informaciją, reikiamą prašymui suteikti prieglobstį pagrįsti.

4. Neteko galios nuo 2015-12-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

5. Priimant sprendimus pagal šio Įstatymo nuostatas, atsižvelgiama į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

6. Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių prašymų suteikti prieglobstį pateikimą ir nagrinėjimą, nustatymą, ar prieglobsčio prašytojas yra pažeidžiamas asmuo, sprendimų priėmimą ir jų vykdymą, nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

68 straipsnis. Darbas su prieglobsčio prašytojais ir informacijos neatskleidimas

1. Informacija, susijusi su prašymo suteikti prieglobstį pateikimu ir nagrinėjimu, gali būti įslaptinama Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Užsieniečio prašyme suteikti prieglobstį pateikta informacija ir prašymo nagrinėjimo metu gauta informacija užsieniečio kilmės valstybei neteikiama. Nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį, nesikreipiama dėl informacijos į užsieniečio kilmės valstybę, jeigu toks kreipimasis galėtų atskleisti, kad užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį, ir dėl to galėtų kilti grėsmė jo ar jo šeimos narių gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

3. Pagal šio Įstatymo 32 straipsnio 3 dalį vykdant nelydimo nepilnamečio šeimos narių paiešką, užtikrinamas informacijos rinkimo ir tvarkymo konfidencialumas.

4. Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojams ir darbuotojams, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, draudžiama atskleisti informaciją, gautą atliekant savo funkcijas, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus.

5. Kompetentingų Lietuvos Respublikos institucijų ar įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, kurių veikla susijusi su prašymų suteikti prieglobstį nagrinėjimu ir (ar) priėmimo sąlygų užtikrinimu, turi būti tinkamai parengti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

69 straipsnis. Prašymą suteikti prieglobstį gavusios institucijos veiksmai

1. Valstybės sienos apsaugos tarnybos ar Migracijos departamento, kuriems pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, įgaliotas valstybės tarnautojas:

1) nurodo prašyme suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokole, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, jo pateikimo datą, laiką ir vietą;

2) paima visus turimus prieglobsčio prašytojo dokumentus ir kelionės bilietus;

3) gerbdamas žmogaus orumą atlieka prieglobsčio prašytojo asmens ir jo daiktų apžiūrą;

4) apklausia prieglobsčio prašytoją ir, remdamasis pateiktais dokumentais ir surinkta informacija, įvertina, ar prieglobsčio prašytojas turi specialiųjų poreikių;

5) paima prieglobsčio prašytojo pirštų atspaudus;

6) nufotografuoja prieglobsčio prašytoją.

2. Prieglobsčio prašytojo asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai lieka jo asmens byloje tol, kol nagrinėjamas jo prašymas suteikti prieglobstį.

3. Valstybės sienos apsaugos tarnybos įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, prašymą suteikti prieglobstį arba šio prašymo protokolą, jeigu prašymas nebuvo pateiktas raštu, surinktų prieglobsčio prašytojo dokumentų ir kelionės bilietų kopijas, apklausos protokolą nedelsdamas elektroninių ryšių priemonėmis perduoda Migracijos departamentui. Valstybės sienos apsaugos tarnybos arba Migracijos departamento įgaliotas valstybės tarnautojas, atlikęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus, paimtus pirštų atspaudus perduoda vidaus reikalų ministro įgaliotai institucijai.

4. Vidaus reikalų ministro įgaliota institucija užtikrina duomenų apie prieglobsčio prašytojų pirštų atspaudus apsaugą.

5. Veiksmai, išvardyti šio straipsnio 1 ir 3 dalyse, atliekami per 24 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

70 straipsnis. Atsakomybės netaikymas už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje

Prieglobsčio prašytojui, neteisėtai atvykusiam į Lietuvos Respublikos teritoriją iš valstybės, kurioje jo gyvybei ar laisvei gresia pavojus, atsakomybė už neteisėtą atvykimą ir buvimą Lietuvos Respublikoje netaikoma, jeigu jis nedelsdamas prisistato kompetentingoms Lietuvos Respublikos institucijoms ar įstaigoms ir išsamiai paaiškina priežastis, dėl kurių jis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką arba neteisėtai yra Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 

71 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo teisės ir pareigos Lietuvos Respublikoje

1. Prieglobsčio prašytojas Lietuvos Respublikoje turi šias teises:

1) gyvendamas Lietuvos Respublikos institucijų paskirtose apgyvendinimo vietose, sulaikymo vietose bei pasienio kontrolės punktuose ir tranzito zonose naudotis materialinėmis priėmimo sąlygomis;

2) nemokamai gauti informaciją apie savo teises ir pareigas bei jų nevykdymo padarinius prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu, taip pat informaciją, susijusią su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

3) tvarkyti ir notarine tvarka įforminti dokumentus, susijusius su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

4) naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka;

5) gauti kompensaciją už naudojimąsi visuomeninio transporto priemonėmis, kai toks naudojimasis susijęs su prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimu;

6) naudotis nemokamomis vertėjo paslaugomis;

7) nemokamai gauti būtinąją medicinos pagalbą, psichologinę pagalbą ir socialines paslaugas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kitoje apgyvendinimo vietoje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

8) socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka kas mėnesį gauti 10 procentų valstybės remiamų pajamų dydžio piniginę pašalpą, išskyrus Pabėgėlių priėmimo centre apgyvendintus prieglobsčio prašytojus, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

9) kreiptis į Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos bei kitos organizacijos, teikiančios specializuotą teisinę pagalbą ar konsultacijas prieglobsčio prašytojams, atstovus ir su jais susitikti privatumą užtikrinančiomis sąlygomis (įskaitant pasienio kontrolės punktus ar tranzito zonas);

10) priskyrus pažeidžiamiems asmenims, naudotis jų specialiuosius poreikius atitinkančiomis priėmimo sąlygomis;

11) naudotis kitomis priėmimo sąlygomis ir teisėmis, kurios jam garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka. Teisė mokytis pagal priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ar profesinio mokymo programą (programas) užtikrinama nedelsiant ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos. Prieglobsčio prašytojas, pradėjęs mokytis būdamas nepilnametis, turi teisę pabaigti bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), net jeigu mokydamasis sulaukė pilnametystės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

3. Prieglobsčio prašytojo pareigos:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) vykdyti Migracijos departamento ir teismo sprendimuose prieglobsčio prašytojui nustatytas pareigas;

3) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;

4) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančius išsamius paaiškinimus dėl prašymo suteikti prieglobstį motyvų, savo asmenybės bei atvykimo ir buvimo Lietuvos Respublikoje aplinkybių ir bendradarbiauti su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais;

5) valstybės institucijos ar įstaigos, kuriai pateiktas užsieniečio prašymas suteikti prieglobstį, atliekamos apklausos metu deklaruoti turimas lėšas ir Lietuvos Respublikoje turimą turtą ir Migracijos departamentui laisva forma raštu deklaruoti gautas lėšas teisės būti Lietuvos Respublikos teritorijoje laikotarpiu per 3 darbo dienas nuo jų gavimo dienos;

6) nedelsiant raštu pranešti Migracijos departamentui apie pasikeitusią gyvenamąją vietą, jeigu Migracijos departamento sprendimu leista apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje.

4. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms prieglobsčio prašytojų teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu. Lietuvos Respublikos valstybės lėšos šio straipsnio 1 dalies 1–5 ir 8 punktuose nustatytoms teisėms įgyvendinti naudojamos tiek, kiek prieglobsčio prašytojas jų negali įgyvendinti savo turimomis lėšomis, ir tiek, kiek jos neįgyvendinamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšomis.

5. Paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojas turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose nustatytų teisių įgyvendinimą ir naudojosi šiomis teisėmis nemokamai arba turėjo lėšų ir gavo šio straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodytą piniginę pašalpą, taip pat paaiškėjus, kad prieglobsčio prašytojo finansinė būklė gerokai pagerėjo arba jis, deklaruodamas lėšas, pateikė klaidinančią informaciją arba nedeklaravo gautų lėšų, jis privalo padengti valstybės turėtas išlaidas. Tvarką, reglamentuojančią valstybės išlaidų apskaičiavimą ir turėtų išlaidų padengimą, nustato vidaus reikalų ministras.

6. Prieglobsčio prašytojui, nevykdančiam pareigų, išvardytų šio straipsnio 3 dalies 4–6 punktuose, ir (ar) nesilaikančiam apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba kitoje apgyvendinimo vietoje tvarkos, socialinės apsaugos ir darbo ministro ir vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apribotas arba nutrauktas šio straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytos piniginės pašalpos mokėjimas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

ANTRASIS SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBĖS NARĖS, ATSAKINGOS UŽ PRAŠYMO SUTEIKTI PRIEGLOBSTĮ NAGRINĖJIMĄ, NUSTATYMAS

 

72 straipsnis. Sprendimo dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo priėmimas

1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus, per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento priima sprendimą dėl valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymo.

2. Neteko galios nuo 2015-12-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, šis prašymas nagrinėjamas iš esmės.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

 

73 straipsnis. Veiksmai, susiję su valstybės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, nustatymu ir prieglobsčio prašytojo perdavimu Europos Sąjungos valstybei narei

1. Migracijos departamentas atlieka tyrimą, siekdamas nustatyti valstybę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą. Atlikdamas šį tyrimą, Migracijos departamentas bendradarbiauja su Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingomis institucijomis, prireikus teikia joms reikalingą informaciją.

2. Priėmus sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga kita Europos Sąjungos valstybė narė, prieglobsčio prašytojo prašymas suteikti prieglobstį iš esmės nenagrinėjamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3. Priėmęs sprendimą, kad už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Europos Sąjungos valstybė narė, Migracijos departamentas bendradarbiauja su šios valstybės kompetentingomis institucijomis, siekdamas perduoti jai prieglobsčio prašytoją.

 

74 straipsnis. Sprendimo dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo Europos Sąjungos valstybei narei priėmimas

1. Gavęs Europos Sąjungos valstybės narės, atsakingos už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, sutikimą priimti prieglobsčio prašytoją, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo perdavimo šiai Europos Sąjungos valstybei narei.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą sprendimą vykdo Valstybės sienos apsaugos tarnyba.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

75 straipsnis. Kelionės dokumento išdavimas prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei

1. Prieglobsčio prašytojui, kuris perduodamas Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už jo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, išduodamas kelionės dokumentas (Laissez-passer), skirtas vienai kelionei į Europos Sąjungos valstybę narę.

2. Sprendimą dėl kelionės dokumento išdavimo priima Migracijos departamentas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

PRIEGLOBSČIO LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMO TVARKA

 

76 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas iš esmės

1. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs jam pateiktus dokumentus bei įrodymus ir nustatęs, kad jokia kita Europos Sąjungos valstybė narė nėra atsakinga už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą ir nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės.

2. Prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nagrinėja Migracijos departamentas, atlikdamas tyrimą, kurio tikslas – nustatyti, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, taip pat ar nėra aplinkybių, nurodytų šio Įstatymo 88 straipsnyje.

3. Prireikus Migracijos departamentas prašymams suteikti prieglobstį nagrinėti pasitelkia reikiamų sričių specialistus ar ekspertus.

4. Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka, kai prieglobsčio prašytojas:

1) atvyko iš saugios kilmės valstybės;

2) prašyme suteikti prieglobstį pateikia tik tokią informaciją, kuri nėra svarbi nagrinėjant, ar užsieniečiui gali būti suteiktas prieglobstis;

3) siekdamas klaidinti tyrimą, pateikia apie savo asmens tapatybę ar pilietybę klaidinančią informaciją ar suklastotus dokumentus arba nepateikia ar sunaikina informaciją ar dokumentus apie savo asmens tapatybę ar pilietybę, kurie gali turėti esminės įtakos priimant sprendimą dėl prieglobsčio suteikimo;

4) pateikia prašymą suteikti prieglobstį, kuris yra paremtas prieglobsčio prašytojo pateiktais duomenimis, kurie yra nenuoseklūs, prieštaringi, klaidinantys bei prieštaraujantys surinktai informacijai apie užsieniečio kilmės šalį ir dėl to akivaizdžiai neįtikinami;

5) pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kai neatsirado arba nebuvo pateikta naujos esminės informacijos arba duomenų, dėl kurių labai padidėja tikimybė, kad prieglobsčio prašytojas gali atitikti šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus;

6) pateikia prašymą suteikti prieglobstį tik siekdamas sutrukdyti priimti ar įvykdyti sprendimą grąžinti ar išsiųsti užsienietį į užsienio valstybę;

7) atsisako leisti paimti jo pirštų atspaudus;

8) dėl rimtų priežasčių gali būti laikomas keliančiu grėsmę valstybės saugumui arba viešajai tvarkai arba buvo išsiųstas iš Lietuvos Respublikos šio Įstatymo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytu pagrindu.

5. Sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės taip pat priimamas, kai prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą yra atsakinga Lietuvos Respublika, perduodamas iš Europos Sąjungos valstybės narės Lietuvos Respublikai arba kai paaiškėja, kad prieglobsčio prašytojas, už kurio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nėra atsakinga Lietuvos Respublika, dėl objektyvių priežasčių per nustatytą terminą nebuvo perduotas kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

6. Sprendimas dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kurios nors Europos Sąjungos valstybės narės momento.

7. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma nelydimiems nepilnamečiams prieglobsčio prašytojams ir prieglobsčio prašytojams, kurie buvo kankinti, išprievartauti ar patyrė kitokį sunkų psichologinį, fizinį ar seksualinį smurtą.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

77 straipsnis. Aplinkybės, dėl kurių prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas

1. Migracijos departamento sprendimu prašymas suteikti prieglobstį nenagrinėjamas, jeigu:

1) prieglobsčio prašytojui prieglobstį yra suteikusi kita Europos Sąjungos valstybė narė ar saugi trečioji valstybė ir prieglobsčio prašytojas gali grįžti į šią valstybę bei toliau naudotis prieglobsčiu;

2) prieglobsčio prašytojas atvyko į Lietuvos Respubliką iš saugios trečiosios valstybės;

3) prieglobsčio prašytojas pateikė paskesnį prašymą, kuriame nėra naujų esminių motyvų.

2. Sprendimas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje, priimamas per 48 valandas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo momento ar nuo prieglobsčio prašytojo perdavimo Lietuvos Respublikai iš kitos Europos Sąjungos valstybės narės momento. Jeigu per šį terminą neįmanoma tinkamai įvertinti aplinkybių, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, Migracijos departamento sprendimu šis terminas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms.

3. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma pažeidžiamiems asmenims, taip pat nustačius kitą Europos Sąjungos valstybę narę, atsakingą už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

78 straipsnis. Užsieniečio registracijos pažymėjimo išdavimas

1. Teisę likti Lietuvos Respublikos teritorijoje turinčiam prieglobsčio prašytojui Migracijos departamentas ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo suteikti prieglobstį pateikimo dienos išduoda užsieniečio registracijos pažymėjimą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

2. Užsieniečio registracijos pažymėjimas išduodamas bet kokio amžiaus prieglobsčio prašytojui.

 

79 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apgyvendinimas Lietuvos Respublikoje

1. Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Prieglobsčio prašytojai apgyvendinami Valstybės sienos apsaugos tarnyboje. Prieglobsčio prašytojai gali būti apgyvendinami ir kitose apgyvendinimo vietose. Prieglobsčio prašytojui Migracijos departamento sprendimu gali būti leista apsigyventi ir jo pasirinktoje gyvenamojoje vietoje, jeigu pats prieglobsčio prašytojas to pageidauja.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

3. Užsieniečių laikino apgyvendinimo Valstybės sienos apsaugos tarnyboje sąlygas ir tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

4. Nelydimas nepilnametis prieglobsčio prašytojas vidaus reikalų ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka apgyvendinamas pas pilnamečius giminaičius, atstovą arba Pabėgėlių priėmimo centre, jeigu jo atstovas tam neprieštarauja. Sprendžiant dėl nelydimo nepilnamečio apgyvendinimo, atsižvelgiama į nepilnamečio nuomonę pagal jo amžių ir brandą. Pabėgėlių priėmimo centrą steigia, reorganizuoja ir likviduoja socialinės apsaugos ir darbo ministras.

5. Pažeidžiami asmenys ir jų šeimos nariai gali būti apgyvendinti kitose apgyvendinimo vietose, atitinkančiose jų specialiuosius poreikius. Pažeidžiamiems asmenims Migracijos departamento sprendimu, kai tai įmanoma, leidžiama apsigyventi su teisėtai Lietuvos Respublikos teritorijoje esančiu pilnamečiu artimuoju giminaičiu arba atstovu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

6. Prieglobsčio prašytojų apgyvendinimo kitose apgyvendinimo vietose tvarką, reikalavimus tokioms apgyvendinimo vietoms ir prieglobsčio prašytojų priėmimo jose sąlygas, įskaitant materialinėms priėmimo sąlygoms užtikrinti skiriamų lėšų dydžius, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

80 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-12-01.

    

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

81 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai

1. Prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas iš esmės kuo greičiau ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės priėmimo dienos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 mėnesiams, jeigu per nustatytą terminą išnagrinėti prašymą suteikti prieglobstį neįmanoma dėl to, kad šio Įstatymo 76 straipsnio 2 dalyje nurodytas tyrimas reikalauja sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės terminai netaikomi, kai prašymas suteikti prieglobstį nagrinėjamas iš esmės skubos tvarka. Šiais atvejais prašymas suteikti prieglobstį turi būti išnagrinėtas per 7 darbo dienas nuo Migracijos departamento sprendimo dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės skubos tvarka priėmimo dienos. Šis terminas gali būti pratęstas Migracijos departamento sprendimu ne ilgiau kaip 3 darbo dienoms, jeigu tai būtina dėl sudėtingų teisinių ir (arba) faktinių aplinkybių vertinimo.

4. Jeigu nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės skubos tvarka išnyksta pagrindai, nurodyti šio Įstatymo 76 straipsnio 4 dalyje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimui iš esmės taikomi šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyti terminai.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

82 straipsnis. Prieglobsčio prašytojo apklausa ir supažindinimas su sprendimais

1. Atliekant šio Įstatymo 73 straipsnio 1 dalyje arba 80 straipsnyje nurodytą tyrimą, taip pat nustatant aplinkybes, nurodytas šio Įstatymo 77 straipsnio 1 dalyje, prieglobsčio prašytojo apklausa atliekama nedalyvaujant jo šeimos nariams, išskyrus atvejus, kai šeimos narių dalyvavimas yra būtinas šiam tyrimui atlikti. Apklausos metu užtikrinama prieglobsčio prašytojo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jeigu jis to pageidauja, ir teisė į vertėją. Apklausiant nepilnametį prieglobsčio prašytoją, turi dalyvauti teisėtas atstovas ar atstovas ir užtikrinama jo teisė į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta apklausa gali būti neatliekama, kai:

1) sprendimas suteikti pabėgėlio statusą gali būti priimtas remiantis dokumentais ir įrodymais, surinktais atliekant šio Įstatymo 80 straipsnyje nurodytą tyrimą;

2) dėl sveikatos būklės arba ilgalaikių nuo prieglobsčio prašytojo nepriklausančių aplinkybių pokalbio vykdyti neįmanoma.

3. Prieglobsčio prašytojas turi būti jam suprantama kalba supažindinamas su visais dėl jo priimtais sprendimais ir gauti jų kopijas.

4. Tai, kad šio straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais apklausa neatliekama, arba tai, kad prieglobsčio prašytojas kviečiamas neatvyko į apklausą ir nėra tam pateisinamų priežasčių, neužkerta kelio priimti sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį arba prieglobsčio prašytojui, jo atstovui ar teisėtam atstovui pateikti Migracijos departamentui papildomą informaciją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

821 straipsnis. Medicininė apžiūra

1. Kai nagrinėjant prašymą suteikti prieglobstį iš esmės nustatoma, kad medicininės apžiūros rezultatai gali patvirtinti arba paneigti prieglobsčio prašytojo pateiktus duomenis, kurie gali turėti esminės įtakos nustatant, ar prieglobsčio prašytojas atitinka šio Įstatymo 86 ar 87 straipsnyje nustatytus kriterijus, Migracijos departamentas vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka organizuoja ir apmoka prieglobsčio prašytojo medicininės apžiūros atlikimą.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra gali būti atliekama tik prieglobsčio prašytojo sutikimu. Jeigu prieglobsčio prašytojas yra nepilnametis, tokia apžiūra atliekama tik gavus teisėto atstovo arba atstovo sutikimą.

3. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta medicininė apžiūra neatliekama, prieglobsčio prašytojas gali tokią apžiūrą atlikti savo iniciatyva ir lėšomis.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

83 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį vertinimas

1. Prašymas suteikti prieglobstį ir prieglobsčio prašytojo pateikta informacija šiam prašymui pagrįsti vertinama bendradarbiaujant su prieglobsčio prašytoju.

2. Kai nagrinėjant prieglobsčio prašytojo prašymą suteikti prieglobstį nustatoma, kad su jo statuso nustatymu susiję duomenys, nepaisant prieglobsčio prašytojo nuoširdžių pastangų, negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, šie duomenys vertinami prieglobsčio prašytojo naudai ir prašymas suteikti prieglobstį laikomas pagrįstu, jeigu kiek įmanoma anksčiau pateiktas prašymas suteikti prieglobstį, nebent prieglobsčio prašytojas gali nurodyti tinkamą priežastį, dėl ko to nepadarė, pateikta visa prieglobsčio prašytojo turima informacija ir tinkamai paaiškinta, kodėl nepateikta kita svarbi informacija, prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs ir neprieštarauja turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju.

3. Tai, kad prieglobsčio prašytojas jau buvo persekiojamas ar jo atžvilgiu buvo padaryti šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodyti veiksmai arba buvo tiesiogiai grasinama persekioti ar imtis tokių veiksmų, yra rimtas visiškai pagrįstos prieglobsčio prašytojo persekiojimo baimės ar realaus pavojaus patirti tokius veiksmus požymis, nebent yra tinkamų priežasčių manyti, kad toks persekiojimas nepasikartos ar tokie veiksmai nebus padaryti dar kartą.

4. Prašymas suteikti prieglobstį gali būti grindžiamas įvykiais, įvykusiais po to, kai prieglobsčio prašytojas išvyko iš kilmės valstybės, arba veikla, kurią prieglobsčio prašytojas vykdė po to, kai išvyko iš kilmės valstybės, ypač jeigu nustatoma, kad ta veikla yra kilmės valstybėje turėtų įsitikinimų ar požiūrio reiškimas ir tolesnis jų laikymasis. Jeigu prieglobsčio prašytojas pateikia paskesnį prašymą suteikti prieglobstį, kuriame persekiojimo baimė grindžiama aplinkybėmis, kurias prieglobsčio prašytojas po išvykimo iš kilmės valstybės sukūrė pats, pabėgėlio statusas jam paprastai nesuteikiamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

5. Šio straipsnio 2 dalis netaikoma ir duomenys, kurie negali būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, atmetami, jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo nagrinėjimo metu prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, savo veiksmais ar neveikimu jį vilkina, bando sukčiauti arba nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, turinčių esminę įtaką prieglobsčiui suteikti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

84 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo sustabdymas ir atnaujinimas

1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jeigu prieglobsčio prašytojas be leidimo išvyksta iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Pabėgėlių priėmimo centro ar kitos pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtos apgyvendinimo vietos arba negrįžta į šias apgyvendinimo vietas ilgiau kaip 72 valandas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

2. Prieglobsčio prašytojo, kuriam leista apsigyventi jo pasirinktoje vietoje, prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, jei per 72 valandas nėra galimybės su juo susisiekti.

3. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas atnaujinamas prieglobsčio prašytojo prašymu, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prieglobsčio prašytojas grįžo į Valstybės sienos apsaugos tarnybą, Pabėgėlių priėmimo centrą ar kitą pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka paskirtą apgyvendinimo vietą arba atsirado galimybė susisiekti su šio straipsnio 2 dalyje nurodytu prieglobsčio prašytoju ir nuo sprendimo sustabdyti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą nepraėjo 9 mėnesiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

4. Jeigu prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytais pagrindais, kartu su prašymu atnaujinti prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą prieglobsčio prašytojas išsamiai raštu pateikia Migracijos departamentui tokių savo veiksmų ar neveikimo motyvus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

5. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas gali būti atnaujinamas tik vieną kartą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

6. Sprendimą sustabdyti ar atnaujinti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.

7. Jeigu prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas sustabdomas, tai ir paslaugų, ir paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimas prieglobsčio prašytojui yra sustabdomas. Paslaugų ir paramos teikimas atnaujinamas išnykus aplinkybėms, dėl kurių jis buvo sustabdytas.

8. Sprendimai sustabdyti ir atnaujinti paslaugų ir paramos, įgyvendinant šio Įstatymo 71 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas teises, teikimą prieglobsčio prašytojui priimami socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka.

 

85 straipsnis. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo nutraukimas

1. Prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu:

1) prieglobsčio prašytojas raštu pareiškia norą nutraukti prašymo nagrinėjimą;

2) praėjo 9 mėnesiai nuo sprendimo sustabdyti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priėmimo dienos;

3) prieglobsčio prašytojas mirė, išskyrus atvejus, kai jis pateikė prašymą suteikti prieglobstį kitų šeimos narių vardu.

2. Sprendimą nutraukti prieglobsčio prašytojo prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą priima Migracijos departamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

86 straipsnis. Pabėgėlio statuso suteikimas

1. Pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos.

3. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo arba nesuteikimo priima Migracijos departamentas.

4. Priėmęs sprendimą dėl pabėgėlio statuso suteikimo, Migracijos departamentas pabėgėliui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie teises ir pareigas, susijusias su pabėgėlio statusu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

87 straipsnis. Papildomos apsaugos suteikimas

1. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad:

1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas;

2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija;

3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų.

3. Sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo arba nesuteikimo prieglobsčio prašytojui priima Migracijos departamentas.

4. Priėmęs sprendimą dėl papildomos apsaugos suteikimo, Migracijos departamentas šią apsaugą gavusiam užsieniečiui jam suprantama kalba suteikia informaciją apie teises ir pareigas, susijusias su papildoma apsauga.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

871 straipsnis. Užsieniečių perkėlimas į Lietuvos Respublikos teritoriją

1. Užsieniečių perkėlimas vykdomas bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

2. Sprendimą dėl užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

3. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, priima sprendimą dėl kiekvieno perkėlimui atrinkto užsieniečio perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją.

4. Migracijos departamentas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 24 valandas nuo perkeliamo užsieniečio atvykimo į Lietuvos Respubliką, gavęs jo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, priima sprendimą dėl prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo iš esmės arba sprendimą suteikti prieglobstį.

5. Migracijos departamentas, vadovaudamasis šiuo Įstatymu, gali pripažinti pabėgėlio statusą, kurį perkeliamam užsieniečiui suteikė Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba.

6. Atvykimui į Lietuvos Respublikos teritoriją perkeliamiems užsieniečiams Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą.

7. Užsieniečių perkėlimo į Lietuvos Respublikos teritoriją ir kelionės dokumentų išdavimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

88 straipsnis. Prieglobsčio nesuteikimas

1. Prieglobsčio prašytojui prieglobstis nesuteikiamas, jeigu nustatoma, kad jis savo kilmės valstybės teritorijos dalyje nepatirtų visiškai pagrįstos persekiojimo baimės ar realaus šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų pavojaus arba turėtų galimybę naudotis valstybės ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, apsauga, valstybė ar tokia grupė, ar organizacija nori ir gali pasiūlyti veiksmingą ir ilgalaikio pobūdžio apsaugą, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, o prieglobsčio prašytojas turi galimybę tokia apsauga pasinaudoti, į tą valstybės teritorijos dalį jis gali saugiai ir teisėtai atvykti, taip pat pagrįstai manoma, kad jis joje įsikurs.

2. Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiamas pabėgėlio statusas, jeigu:

1) jis naudojasi Jungtinių Tautų institucijų ar organizacijų, išskyrus Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybą, parama ir apsauga;

2) valstybės, kurioje jis gyvena, kompetentingos institucijos pripažįsta jo teises ir pareigas, kurios priskiriamos tos valstybės piliečiams arba joms prilygsta;

3) yra rimtas pagrindas manyti, kad iki atvykimo į Lietuvos Respubliką jis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą (sunkiais nepolitiniais nusikaltimais gali būti laikomi ir tariamai politiniu tikslu įvykdyti ypač žiaurūs veiksmai) arba yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą ar tokius veiksmus;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

5) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

3. Prieglobsčio prašytojui, atitinkančiam šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nustatytus kriterijus, nesuteikiama papildoma apsauga, jeigu:

1) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

2) yra rimtas pagrindas manyti, kad jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokį nusikaltimą;

3) jis yra pripažintas kaltu dėl veiksmų, prieštaraujančių Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius veiksmus;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei;

5) jis išvyko iš savo kilmės valstybės tik siekdamas išvengti atsakomybės už padarytą nusikaltimą ir jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai už tokio nusikaltimo padarymą numato laisvės atėmimo bausmę.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

89 straipsnis. Kelionės dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje

1. Pabėgėliui, kuris nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje, išvykti į užsienio valstybę vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduodamas pabėgėlio kelionės dokumentas. Pabėgėlio kelionės dokumente elektroniniu būdu fiksuojami pabėgėlio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 2252/2004 numatytus atvejus.

2. Užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, gyvenančiam Lietuvos Respublikoje, pagal šio Įstatymo 37 straipsnio nuostatas išduodamas užsieniečio pasas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

90 straipsnis. Prieglobsčio panaikinimas

1. Užsieniečiui suteiktas pabėgėlio statusas panaikinamas, jeigu jis:

1) savo noru vėl naudojasi valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga;

2) savo noru susigrąžino prarastą pilietybę;

21) atsisako pabėgėlio statuso Lietuvos Respublikoje;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

3) įgijo kitos valstybės pilietybę ir naudojasi tos valstybės, kurios pilietis jis dabar yra, apsauga;

4) savo noru vėl apsigyveno valstybėje, kurią buvo palikęs arba už kurios ribų jis buvo bijodamas persekiojimo;

5) negali atsisakyti naudotis valstybės, kurios pilietis jis yra, apsauga, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas;

6) kaip pilietybės neturintis asmuo gali grįžti į valstybę, kurioje buvo jo gyvenamoji vieta, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteiktas pabėgėlio statusas;

7) pabėgėlio statusą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam pabėgėlio statusą;

8) gavo pabėgėlio statusą, nors toks statusas jam neturėjo būti suteiktas dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose numatytų aplinkybių;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

9) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

2. Užsieniečiui suteikta papildoma apsauga panaikinama, jeigu:

1) jis gali grįžti į savo kilmės valstybę, nes jau nėra aplinkybių, į kurias atsižvelgus jam buvo suteikta papildoma apsauga;

2) jis papildomą apsaugą gavo apgaulės būdu, išskyrus atvejus, kai jo pateikta informacija apie save neturėjo esminės įtakos priimant sprendimą suteikti jam tokią apsaugą;

3) jis gavo papildomą apsaugą, nors ji jam neturėjo būti suteikta dėl šio Įstatymo 88 straipsnio 3 dalyje numatytų aplinkybių;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui ar visuomenei.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

3. Paaiškėjus šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms aplinkybėms, Migracijos departamentas pradeda pabėgėlio statuso ar papildomos apsaugos panaikinimo procedūrą. Sprendimą dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo priima Migracijos departamentas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

4. Neteko galios nuo 2015-09-01

Straipsnio dalies naikinimas:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

5. Kai užsieniečiui panaikinamas pabėgėlio statusas arba papildoma apsauga, jis taip pat turi teisę naudotis valstybės garantuojama teisine pagalba, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai nenumato kitaip.

6. Sprendžiant dėl pabėgėlio statuso arba papildomos apsaugos panaikinimo šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose ir 2 dalies 1 punkte nustatytais pagrindais atsižvelgiama į tai, ar aplinkybių pasikeitimas yra tokio svarbaus ir ilgalaikio pobūdžio, kad baimė būti persekiojamam nebegali būti laikoma visiškai pagrįsta arba kad šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų grėsmė nebėra reali.

7. Šio straipsnio 1 dalies 5, 6 punktai netaikomi pabėgėliui, o šio straipsnio 2 dalies 1 punktas – užsieniečiui, kuriam suteikta papildoma apsauga, jeigu jie gali nurodyti įtikinamas priežastis, atsirandančias atitinkamai dėl anksčiau patirto persekiojimo ar anksčiau patirtų šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų, dėl kurių jie atsisako naudotis savo kilmės valstybės apsauga.

8. Užsieniečiui suteikto pabėgėlio statuso ar suteiktos papildomos apsaugos panaikinimo tvarką nustato vidaus reikalų ministras.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

91 straipsnis. Bendradarbiavimas su tarptautinėmis organizacijomis

1. Lietuvos Respublikos valstybės institucijos ir įstaigos, spręsdamos prieglobsčio prašytojų ir prieglobstį gavusių užsieniečių problemas, bendradarbiauja su Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba, sudaro sąlygas šiai valdybai vykdyti įsipareigojimus stebėti, kaip Lietuvos Respublikoje laikomasi 1951 m. Konvencijos dėl pabėgėlių statuso ir 1967 m. Protokolo dėl pabėgėlių statuso reikalavimų, teikia reikiamą informaciją ir statistinius duomenis apie prieglobsčio prašytojus ir prieglobstį gavusius užsieniečius, apie Konvencijos bei Protokolo įgyvendinimą ir galiojančius ar įsigaliosiančius norminius teisės aktus dėl prieglobsčio.

2. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams leidžiama nedelsiant susisiekti su prieglobsčio prašytojais. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdyba turi teisę gauti informaciją, susijusią su užsieniečių prašymais suteikti prieglobstį, jeigu tokie užsieniečiai raštu sutinka, kad ši informacija būtų atskleista.

3. Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovams turi būti leidžiama susitikti su prieglobsčio prašytojais, esančiais sulaikymo vietose, pasienio kontrolės punktuose ar tranzito zonose.

4. Prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu Jungtinių Tautų vyriausiojo pabėgėlių komisaro valdybos atstovai gali teikti nuomonę dėl tam tikro prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms ir įstaigoms bei teismams.

5. Šio straipsnio 2–4 dalys taikomos ir tuo atveju, kai šio Įstatymo nustatyta tvarka priimamas sprendimas dėl užsieniečiui suteikto prieglobsčio panaikinimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

LAIKINOSIOS APSAUGOS LIETUVOS RESPUBLIKOJE SUTEIKIMAS

 

92 straipsnis. Sprendimo dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje užsieniečiams suteikimo priėmimas

1. Jeigu Europos Sąjungos Taryba priima sprendimą, kad yra užsieniečių antplūdis į Europos Sąjungą arba kyla tokio antplūdžio pavojus, vidaus reikalų ministro teikimu sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo užsieniečiams priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

2. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima sprendimą dėl laikinosios apsaugos suteikimo, užsieniečiai į Lietuvos Respublikos teritoriją įleidžiami ir apgyvendinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje neapribojant jų judėjimo laisvės.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3. Laikinoji apsauga suteikiama vieneriems metams. Laikinoji apsauga gali būti pratęsta, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

4. Jeigu užsienietis turi teisę gauti laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, tačiau yra rimtas pagrindas manyti, kad gali būti priežasčių, dėl kurių laikinoji apsauga nesuteikiama, Migracijos departamentas atlieka tyrimą, susijusį su šių priežasčių nustatymu.

 

93 straipsnis. Priežastys, dėl kurių laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje  nesuteikiama

1. Laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nesuteikiama, jeigu:

1) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė nusikaltimą taikai, nusikaltimą žmoniškumui ar karo nusikaltimą, kaip jie apibrėžiami Lietuvos Respublikos įstatymuose, tarptautinėse sutartyse arba kituose tarptautinės teisės šaltiniuose, arba kurstė ar kitaip dalyvavo darant tokius nusikaltimus;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

2) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis padarė sunkų nepolitinį nusikaltimą už Lietuvos Respublikos ribų prieš priimant jį į Lietuvos Respubliką kaip asmenį, kuris naudojasi laikinąja apsauga;

3) yra rimtas pagrindas manyti, kad užsienietis kaltinamas veika, prieštaraujančia Jungtinių Tautų Organizacijos tikslams ir principams;

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę valstybės saugumui arba jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir kelia grėsmę visuomenei.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

5) Neteko galios nuo 2015-09-01

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

2. Sprendimą nesuteikti užsieniečiui laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje priima Migracijos departamentas. Toks užsienietis į Lietuvos Respubliką neįleidžiamas, o jeigu jis jau yra Lietuvos Respublikos teritorijoje, išsiunčiamas iš Lietuvos Respublikos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

 

94 straipsnis. Užsieniečių, gavusių laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, teisės ir pareigos

1. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, laikinosios apsaugos teikimo laikotarpiu turi šias teises:

1) pateikti prašymus suteikti jiems prieglobstį Lietuvos Respublikoje šio Įstatymo nustatyta tvarka;

2) nemokamai gyventi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytoje vietoje;

3) gauti visą reikiamą informaciją apie savo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje gimtąja arba jam suprantama kalba;

4) dirbti Lietuvos Respublikoje laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu;

5) gauti piniginę pašalpą, jeigu neturi kitų pajamų Lietuvos Respublikoje;

6) gauti būtinąją medicinos pagalbą ir socialines paslaugas;

7) kitas teises, kurios jiems garantuojamos pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis, įstatymus ir kitus teisės aktus.

2. Nepilnamečiai prieglobsčio prašytojai turi teisę mokytis pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas) švietimo ir mokslo ministro nustatyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta teisė gali būti įgyvendinama ir pasibaigus laikinosios apsaugos laikotarpiui.

4. Užsieniečio, gavusio laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, šeimos nariai turi teisę į laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje. Ši teisė įgyvendinama tik tuo atveju, jeigu nustatoma, kad šeimos nariai buvo išskirti dėl įvykių, po kurių užsieniečiui buvo suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje.

5. Užsieniečiai, gavę laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, turi šias pareigas:

1) laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimų;

2) leisti gydytojui patikrinti sveikatos būklę;

3) pateikti visus turimus dokumentus ir tikrovę atitinkančią informaciją dėl savo asmens;

4) laisva forma raštu deklaruoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendime dėl laikinosios apsaugos suteikimo nurodytai institucijai lėšas ir turimą Lietuvos Respublikoje turtą per 3 dienas nuo laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

6. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytoms užsieniečių teisėms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos tiek, kiek užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, negali jų garantuoti deklaruotinomis lėšomis ir turtu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

7. Paaiškėjus, kad užsienietis, kuriam suteikta laikinoji apsauga, turėjo lėšų apmokėti už šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų teisių įgyvendinimą, kai jo pagrindiniai poreikiai buvo tenkinami nemokamai, jis privalo padengti valstybės patirtas išlaidas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

95 straipsnis. Asmens dokumentų išdavimas užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje

1. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą Lietuvos Respublikoje, Migracijos departamentas išduoda leidimus laikinai gyventi, kurie galioja laikinosios apsaugos suteikimo laikotarpiu.

2. Užsieniečiams, gavusiems laikinąją apsaugą, tačiau vis dar esantiems užsienio valstybės teritorijoje, Migracijos departamentas išduoda vidaus reikalų ministro nustatytos formos kelionės dokumentą atvykti į Lietuvos Respubliką.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

96 straipsnis. Laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimas

1. Užsieniečiui suteikta laikinoji apsauga Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:

1) užsienietis gali grįžti į kilmės valstybę;

2) užsienietis išvyksta gyventi į užsienio valstybę;

3) paaiškėja šio Įstatymo 93 straipsnio 1 dalyje nurodytos priežastys.

2. Sprendimą dėl laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje panaikinimo užsieniečiui priima Migracijos departamentas.

 

V SKYRIUS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ PILIEČIŲ

TEISINĖ PADĖTIS LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

97 straipsnis. Atvykimas į Lietuvos Respubliką

1. Užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai gali atvykti į Lietuvos Respubliką kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba atvykti pas jį ir būti Lietuvos Respublikoje šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.

3. Šio Įstatymo V skyriaus nuostatos dėl Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos narių, išskyrus šio Įstatymo 1011 ir 105 straipsnius, taikomos ir kitiems asmenims, kurie pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

98 straipsnis. Priežastys, dėl kurių Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami

Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir jo šeimos narys į Lietuvos Respubliką neįleidžiami, jeigu:

1) neturi galiojančio kelionės dokumento ir negali jo gauti ar pristatyti per pagrįstą laikotarpį, patvirtinti ar kitomis priemonėmis įrodyti, kad yra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys arba Europos Sąjungos teisės aktai nenustato kitaip;

2) jų buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

3) jie serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

981 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas

1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio arba jo šeimos nario keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai vertinimas kiekvienu konkrečiu atveju turi būti grindžiamas tik atitinkamo asmens elgesiu. Asmens elgesys turi kelti realią ir akivaizdžią grėsmę. Vertinimas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, nesusijusiomis su konkrečiu atveju, bendrąja prevencija ar vien nusikalstamos veikos padarymu.

2. Sprendimas, kuriuo Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys dėl jo keliamos grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką ar jam panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir būti proporcingas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

99 straipsnis. Gyvenimas Lietuvos Respublikoje

1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, atvykusiam gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų ir atitinkančiam bent vieną iš šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, jo teisei laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodamas teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, atvykę gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesiams per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba pas jį, privalo gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.

3. Tvarką, nustatančią teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.

4. Sprendimus dėl teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

991 straipsnis. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas

Prašymas išduoti ar pakeisti teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

100 straipsnis. Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės išdavimas ir keitimas

Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

101 straipsnis. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir jo šeimos nario teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pagrindai

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis turi teisę laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jis:

1) yra darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis taip pat išlaiko darbuotojo arba savarankiškai dirbančio asmens statusą, kai nutraukta jo darbo sutartis (jos galiojimo laikas pasibaigęs) arba veikla ir jis laikinai nedirba dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo; kai po ne mažiau negu vienų metų darbo jis nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis; kai jis dirbo pagal terminuotą darbo sutartį trumpiau kaip vienus metus ar per pirmuosius 12 darbo mėnesių nutraukė darbo sutartį arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis (tokiu atveju jis šį statusą išlaiko 6 mėnesius nuo nedarbo pradžios); arba kai jis nutraukė darbo sutartį (jos galiojimo laikas baigėsi) ar veiklą, įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis ir pradėjo mokytis profesijos (jeigu darbo sutartis nutraukta (jos galiojimo laikas baigėsi) dėl nuo jo priklausančių aplinkybių, jis turi mokytis profesijos, kuri susijusi su turėtu darbu);

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

2) turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;

3) yra priimtas mokytis į švietimo įstaigą pagal bendrojo ugdymo arba profesinio mokymo programą (programas), studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą, pakviestas stažuoti, tobulinti kvalifikacijos, turi sau ir savo šeimos nariams, jeigu jie atvyksta kartu su juo arba pas jį, pakankamai išteklių pragyventi Lietuvos Respublikoje ir turi galiojantį sveikatos draudimą patvirtinantį dokumentą;

4) yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šios dalies 1, 2 ir 3 punktus, šeimos narys, kuris atvyksta kartu su juo arba pas jį.

2. Lietuvos Respublikos piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu, pasinaudojusiu laisvo judėjimo Europos Sąjungoje teise, ar pas jį.

3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę gauti Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelę, kai atvyksta gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų kartu su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu, turinčiu teisę gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, arba pas jį.

4. Šio straipsnio 2 ar 3 dalyje nurodytam Lietuvos Respublikos arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodama kaip:

1) sutuoktiniui arba asmeniui, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis;

2) tiesioginiam palikuoniui, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, tiesioginį palikuonį, kuriam nesukakę 21 metai arba kuris yra išlaikytinis;

3) išlaikomam artimajam giminaičiui pagal tiesiąją aukštutinę liniją, įskaitant sutuoktinio arba asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomą artimąjį giminaitį pagal tiesiąją aukštutinę liniją;

4) kitam asmeniui, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise.

5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytu atveju kaip Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, turi teisę apsigyventi tik sutuoktinis, asmuo, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi vaikai ir Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jo sutuoktinio ar asmens, su kuriuo sudaryta registruotos partnerystės sutartis, išlaikomi artimieji giminaičiai pagal tiesiąją aukštutinę liniją.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-436, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3844 (2013-07-16)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

101(1) straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugojimas Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams

1. Teisė gyventi Lietuvos Respublikoje išsaugoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariams šiais atvejais:

1) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos, kai šeimos nariai turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;

2) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, kai šeimos nariai nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai, jeigu jie, kaip šeimos nariai, gyveno Lietuvos Respublikoje bent vienerius metus iki Europos Sąjungos valstybės narės piliečio mirties;

3) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar nutraukus registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys turi Europos Sąjungos valstybės narės pilietybę ir atitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytus pagrindus;

4) pripažinus santuoką negaliojančia, nutraukus santuoką ar registruotos partnerystės sutartį, kai šeimos narys nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jeigu santuoka arba registruota partnerystė truko ne trumpiau kaip 3 metus, iš jų vienerius metus – Lietuvos Respublikoje, arba jeigu šeimos narys globoja ar rūpinasi Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikais, arba santuokos nutraukimas įvyko dėl kito sutuoktinio (Europos Sąjungos valstybės narės piliečio) kaltės;

5) mirus Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ar jam išvykus iš Lietuvos Respublikos – jo vaikams, neatsižvelgiant į jų pilietybę, ir juos globojančiam vienam iš tėvų iki vaikų pradėtos atitinkamos formaliojo švietimo programos pabaigos.

2. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai, kreipdamiesi dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgijimo, turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus pagrindus.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

 

102 straipsnis. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės galiojimas

Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė išduodami ir keičiami 5 metams arba numatomam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, jeigu šis laikotarpis yra trumpesnis negu 5 metai.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

103 straipsnis. Atleidimas nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti

Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, nereikia įsigyti leidimo dirbti.

 

1031 straipsnis. Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelės negaliojimas

Teisės laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo laikinai gyventi kortelė negalioja, kai:

1) dokumentas per vienerius metus neatsiimamas;

2) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;

3) dokumentas yra suklastotas;

4) dokumentas yra panaikintas;

5) dokumentas yra prarastas;

6) dokumentas yra pakeistas;

7) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravo, kad išvyksta iš Lietuvos Respublikos;

8) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje;

9) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys įgyja Lietuvos Respublikos pilietybę;

10) ar Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, ar jo šeimos narys miršta.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

104 straipsnis. Nuolatinio gyvenimo Lietuvos Respublikoje pagrindai

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus arba kuris turi teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba kuris yra lietuvių kilmės asmuo, arba atvyko gyventi į Lietuvos Respubliką kartu su Lietuvos Respublikos piliečiu kaip jo šeimos narys, įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariai taip pat įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu jie Lietuvos Respublikoje teisėtai gyveno pastaruosius 5 metus su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba jie yra Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, turinčio teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo nustatyta tvarka, arba lietuvių kilmės asmens šeimos nariai. Teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje taip pat įgyja šio Įstatymo 1011 straipsnio 1 dalyje nurodyti Europos Sąjungos piliečio šeimos nariai, kurie teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje pastaruosius 5 metus.

3. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodamas teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas, kuris galioja 10 metų nuo jo išdavimo dienos. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjime elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

4. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nariui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti išduodama Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė, kuri galioja 10 metų. Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelėje elektroniniu būdu fiksuojami Europos Sąjungos valstybės narės piliečio šeimos nario biometriniai duomenys tapatybei patvirtinti – veido atvaizdas ir dviejų pirštų atspaudai, išskyrus Reglamente (EB) Nr. 1030/2002 numatytus atvejus.

5. Nebuvimo Lietuvos Respublikoje laikotarpis, viršijantis 6 mėnesius per metus, gali būti pagrindas nesuteikti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (dėl nėštumo, gimdymo, sunkios ligos, studijų, profesinio mokymo arba paskyrimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę ar trečiąją valstybę ar kitais pagal šio straipsnio 6 dalį nustatytais atvejais).

6. Tvarką, nustatančią teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimą, keitimą ir panaikinimą, Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos nario teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimą, nustato vidaus reikalų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

7. Sprendimus dėl teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimo, keitimo ir panaikinimo priima ir teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą, Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę išduoda, keičia ir panaikina Migracijos departamentas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

8. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą 5 metų terminą nutraukia teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

Nr. XII-965, 2014-06-26, paskelbta TAR 2014-07-10, i. k. 2014-09973

 

105 straipsnis. Teisės nuolat gyventi suteikimas nepraėjus 5 metų laikotarpiui

1. Teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje suteikiama Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui arba jo šeimos nariui, kuris teisėtai gyveno Lietuvos Respublikoje trumpiau negu 5 metus, jeigu jis:

1) buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris, sukakęs Lietuvos Respublikos valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijęs teisę gauti valstybinę socialinio draudimo senatvės pensiją ar valstybinę šalpos pensiją, nutraukė darbo sutartį (darbo sutartis pasibaigė) arba veiklą;

2) buvo darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, kuris pragyveno Lietuvos Respublikoje ne mažiau kaip 2 metus ir teisės aktų nustatyta tvarka buvo pripažintas nedarbingas ar iš dalies darbingas ir dėl to nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą;

3) be pertraukos 3 metus pragyvenęs Lietuvos Respublikoje kaip darbuotojas arba savarankiškai dirbantis asmuo, dirba pagal darbo sutartį arba vykdo veiklą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, tačiau išlaiko savo gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje ir į ją paprastai grįžta bent kartą per savaitę;

4) gyveno Lietuvos Respublikoje be pertraukos 3 metus, paskutinius metus dirbo mokamą darbą ir pasinaudojo savo teise į išankstinę pensiją.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytais darbo laikotarpiais laikomi ir laikotarpiai, kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba jo šeimos narys nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių ir įsiregistravo Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis; nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl nepriklausančių nuo jo aplinkybių; nedirbo arba nutraukė darbo sutartį (ji buvo nutraukta) arba veiklą dėl ligos ar nelaimingo atsitikimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

3. Šio straipsnio 1 dalies 1 ir 4 punktuose nurodyti reikalavimai būti pragyvenus ir išdirbus atitinkamą laikotarpį ir šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas reikalavimas būti pragyvenus ne mažiau kaip 2 metus netaikomi, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyto asmens sutuoktinis yra Lietuvos Respublikos pilietis.

4. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytam asmeniui įgijus teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, šią teisę įgyja ir kartu su juo Lietuvos Respublikoje gyvenantys šeimos nariai.

5. Kai Europos Sąjungos valstybės narės pilietis miršta būdamas darbuotoju ar savarankiškai dirbančiu asmeniu ir nespėja įgyti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pagal šio straipsnio 1 dalį, su juo kartu Lietuvos Respublikoje gyvenę šeimos nariai įgyja teisę nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje, jeigu:

1) jis iki mirties buvo išgyvenęs Lietuvos Respublikoje be pertraukos 2 metus arba

2) jis mirė dėl nelaimingo atsitikimo darbe ar profesinės ligos.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

1051 straipsnis. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo išdavimas ir keitimas

Prašymas išduoti ar pakeisti teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

1052 straipsnis. Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės išdavimas ir keitimas

Prašymas išduoti ar pakeisti Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelę turi būti išnagrinėtas ir šis dokumentas turi būti išduotas, pakeistas arba atsisakyta jį išduoti ar pakeisti ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo prašymo pateikimo Migracijos departamentui dienos.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

1053 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės keitimo pagrindai

Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelė keičiami, jeigu:

1) pasikeičia asmens duomenys;

2) dokumentas tapo netinkamas naudoti;

3) pasibaigia dokumento galiojimo laikas;

4) dokumente yra netikslių įrašų;

5) dokumentas yra prarastas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

1054 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės išdavimas gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio vaikui

1. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, turintis teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimą ir kurio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu gimė vaikas, nepaisant jo gimimo vietos, ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo jo vaiko gimimo dienos turi kreiptis į Migracijos departamentą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ar Europos Sąjungos leidimo gyventi kortelės jam išdavimo.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Vaikui, gimusiam Europos Sąjungos valstybės narės piliečio gyvenimo Lietuvos Respublikoje laikotarpiu, išduodamas toks pat kaip abiejų tėvų ar vieno iš jų turimas dokumentas. Šis dokumentas galioja tiek, kiek galioja vienam iš vaiko tėvų išduotas dokumentas.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

106 straipsnis. Teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimas

1. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:

1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

2) teisė laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje įgyta apgaulės būdu;

3) Europos Sąjungos valstybės narės pilietis neatitinka šio Įstatymo 101 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų. Ši nuostata netaikoma Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui ir (ar) jo šeimos nariams, jeigu Europos Sąjungos valstybės narės pilietis buvo sudaręs darbo sutartį su darbdaviu ir pradės dirbti arba pateikia atitinkamus dokumentus, kad pradės veiklą kaip savarankiškai dirbantis asmuo, arba yra įsiregistravęs Užimtumo tarnyboje kaip bedarbis, ieško darbo ir turi realių galimybių įsidarbinti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-943, 2017-12-21, paskelbta TAR 2017-12-29, i. k. 2017-21629

 

4) yra rimtas pagrindas manyti, kad sudaryta fiktyvi santuoka, fiktyvi registruota partnerystė arba fiktyvus įvaikinimas;

5) šeimos narys, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, nutraukia šeiminius santykius su Europos Sąjungos valstybės narės piliečiu arba šių santykių nebėra, išskyrus šio Įstatymo 1011 straipsnyje numatytus atvejus;

6) išvykstama iš Lietuvos Respublikos gyventi ilgesniam kaip 6 mėnesių laikotarpiui, išskyrus atvejus, kai nebuvimas Lietuvos Respublikoje yra susijęs su svarbiomis priežastimis (pavyzdžiui, dėl nėštumo, sunkios ligos, mokymosi).

2. Europos Sąjungos valstybės narės piliečio ir (ar) jo šeimos narių teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama, jeigu:

1) šio piliečio ir (ar) jo šeimos narių buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti rimtą grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai;

2) teisė nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje įgyta apgaulės būdu;

3) išvykstama iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip 2 metų iš eilės laikotarpiui.

3. Nepilnamečio Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, jeigu tai atitinka geriausius jo interesus, arba Europos Sąjungos valstybės narės piliečio, pragyvenusio Lietuvos Respublikoje be pertraukos pastaruosius 10 metų, teisė gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinama tik tuo atveju, kai toks Europos Sąjungos valstybės narės pilietis kelia labai rimtą grėsmę valstybės ir visuomenės saugumui. Šioje dalyje nurodytą 10 metų terminą gali nutraukti teismo paskirtos laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikas. Sprendžiant dėl šio termino nutraukimo, atsižvelgiama į šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, esamus socialinius, ekonominius ir kitus ryšius su Lietuvos Respublika, padaryto nusikaltimo pavojingumo pobūdį ir mastą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

4. Jeigu panaikinama teisė gyventi Lietuvos Respublikoje Europos Sąjungos valstybės narės piliečiui, tokios teisės netenka ir jo šeimos nariai, išskyrus atvejus, kai jie turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu šio Įstatymo nustatytu pagrindu.

5. Sprendimą dėl teisės gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo priima Migracijos departamentas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1894, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-09, i. k. 2015-11180

 

6. Netekus teisės gyventi Lietuvos Respublikoje, Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (ar) jo šeimos nariai įpareigojami išvykti iš Lietuvos Respublikos, o šio įpareigojimo neįvykdę arba šio straipsnio 1 dalies 1 punkte, 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje numatytais atvejais jie yra išsiunčiami šio Įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. XI-392, 2009-07-22, Žin., 2009, Nr. 93-3984 (2009-08-04)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

 

1061 straipsnis. Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimo ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelės negaliojimas

Teisės nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje pažymėjimas ir Europos Sąjungos leidimo nuolat gyventi kortelė negalioja, kai yra nors vienas iš šio Įstatymo 1031 straipsnio 1–7, 9 ir 10 punktuose nustatytų pagrindų.

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

VI SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ INTEGRACIJA

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

107 straipsnis. Užsieniečių integracija

1. Lietuvos Respublika sudaro sąlygas užsieniečių, kurie turi leidimą gyventi, integracijai į valstybės politinį, socialinį, ekonominį ir kultūrinį gyvenimą įstatymų nustatyta tvarka.

2. Lietuvos valstybės politikos užsieniečių integracijos srityje nuostatoms įgyvendinti skiriamos Lietuvos Respublikos valstybės lėšos, taip pat gali būti naudojamos tarptautinių organizacijų, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, Lietuvos Respublikos fizinių ir juridinių asmenų įsteigtų humanitarinės pagalbos fondų, nevyriausybinių organizacijų lėšos.

 

108 straipsnis. Lietuvos valstybės parama užsieniečių integracijai

1. Užsieniečiai, gavę prieglobstį Lietuvos Respublikoje, Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu iš integracijai įgyvendinti skiriamų lėšų turi šias teises:

1) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre gauti mėnesinę pašalpą maistui ir smulkioms išlaidoms;

2) gauti vienkartinę išmoką įsikurti gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje (būtiniausiems baldams ir namų apyvokos reikmenims įsigyti, kelionės ir (ar) bagažo pervežimo iki gyvenamosios vietos išlaidoms padengti);

3) gyvendami gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę išmoką būtiniausioms reikmėms (maistui, drabužiams, higienos reikmėms, visuomeniniam transportui, būsto nuomai ir komunalinėms paslaugoms apmokėti);

4) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti vienkartinę pašalpą vaiko, kuris mokosi pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio ar bendrojo ugdymo programą, būtiniausiems mokymo reikmenims įsigyti;

5) gyvendami Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje gauti mėnesinę kompensaciją vaiko ugdymo pagal ikimokyklinio ar priešmokyklinio ugdymo programą išlaidoms apmokėti;

6) naudotis kitomis paslaugomis Pabėgėlių priėmimo centre ir gyvenamojoje vietoje savivaldybės teritorijoje, kurios Lietuvos valstybės paramos integracijai laikotarpiu teikiamos paramos integracijai srityse pagal šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su užsieniečiu, gavusiu prieglobstį Lietuvos Respublikoje, sudarytą sutartį dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.

2. Užsieniečiai, kuriems teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai, privalo vykdyti įsipareigojimus, nurodytus šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo.

3. Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimas nutraukiamas, jeigu užsienietis, kuriam teikiama Lietuvos valstybės parama integracijai:

1) nevykdo įsipareigojimų, nurodytų šio Įstatymo 109 straipsnio 3 dalyje nurodytos Lietuvos valstybės paramos teikimą integracijai įgyvendinančios institucijos ar įstaigos su šiuo užsieniečiu sudarytoje sutartyje dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai teikimo;

2) ilgiau kaip vieną mėnesį yra išvykęs iš Lietuvos Respublikos;

3) už administracinį nusižengimą nubaustas trečią kartą per pastaruosius 6 mėnesius arba jam įsiteisėjo apkaltinamasis teismo nuosprendis.

4. Užsieniečiams, perkeltiems į Lietuvos Respublikos teritoriją bendradarbiaujant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, trečiosiomis valstybėmis, Europos Sąjungos institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis, ir nelydimiems nepilnamečiams užsieniečiams taikomos šio straipsnio nuostatos dėl Lietuvos valstybės paramos integracijai.

5. Lietuvos valstybės paramos šiame straipsnyje nurodytų užsieniečių integracijai teikimo sąlygas ir tvarką bei pašalpų, išmokų ir kompensacijų dydžius nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

109 straipsnis. Užsieniečių integracijos organizavimas

1. Užsieniečių integraciją pagal kompetenciją įgyvendina valstybės institucijos ir įstaigos kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis. Užsieniečių integracijos įgyvendinimą koordinuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės komisija.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-382, 2017-05-25, paskelbta TAR 2017-06-02, i. k. 2017-09471

 

2. Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai koordinuoja ir prižiūri Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

3. Socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota institucija ar įstaiga kartu su savivaldybėmis, tarptautinėmis ir nevyriausybinėmis organizacijomis organizuoja ir įgyvendina Lietuvos valstybės paramos teikimą užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai.

4. Savivaldybės ir kiti juridiniai asmenys, sudarę sutartis su socialinės apsaugos ir darbo ministro įgaliota įstaiga, atsako už Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai administravimą.

Straipsnio pakeitimas:

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

 

110 straipsnis. Lietuvos valstybės teikiamos paramos užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys

Lietuvos Respublikos valstybės paramos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka užsieniečių, gavusių prieglobstį Lietuvos Respublikoje, integracijai sritys:

1) valstybinės kalbos mokymas;

2) švietimas;

3) užimtumas;

4) aprūpinimas gyvenamąja patalpa;

5) socialinė apsauga;

6) sveikatos apsauga;

7) visuomenės informavimas apie užsieniečių integraciją.

 

111 straipsnis. Neteko galios nuo 2015-03-01

Straipsnio naikinimas:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

VII SKYRIUS

UŽSIENIEČIŲ JUDĖJIMO LAISVĖ

LIETUVOS RESPUBLIKOJE

 

112 straipsnis. Užsieniečio judėjimo laisvės Lietuvos Respublikoje apribojimas

Užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti.

 

113 straipsnis. Užsieniečio sulaikymo pagrindai

1. Užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis, jo šeimos narys arba kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas šiais pagrindais:

1) kad užsienietis negalėtų be leidimo atvykti į Lietuvos Respubliką;

2) kai užsienietis neteisėtai atvyko į Lietuvos Respubliką ar neteisėtai joje yra;

3) kai siekiama užsienietį, kuris neįleidžiamas į Lietuvos Respubliką, grąžinti į valstybę, iš kurios jis atvyko;

4) kai įtariama, kad užsienietis naudojasi suklastotais dokumentais;

5) kai priimamas sprendimas užsienietį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba iš kitos valstybės, kuriai taikoma 2001 m. gegužės 28 d. Tarybos direktyva 2001/40/EB dėl abipusio sprendimų dėl trečiųjų šalių piliečių išsiuntimo pripažinimo;

6) kai siekiama užkirsti kelią pavojingoms ar ypač pavojingoms užkrečiamosioms ligoms plisti;

7) kai užsieniečio buvimas Lietuvos Republikoje kelia grėsmę valstybės saugumui, viešajai tvarkai arba žmonių sveikatai.

2. Kai sprendžiama dėl užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, įpareigojimo užsieniečiui išvykti iš Lietuvos Respublikos arba prieglobsčio prašytojo perdavimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, atsakingai už prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimą, užsienietis gali būti sulaikytas tik tuo atveju, jeigu sulaikymas būtinas atitinkamam sprendimui priimti ir (ar) vykdyti (jeigu užsienietis trukdo priimti ir (ar) vykdyti sprendimą, gali pasislėpti vengdamas grąžinimo, išsiuntimo ar perdavimo).

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

3. Europos Sąjungos valstybės narės pilietis ir (arba) jo šeimos narys ar kitas asmuo, kuris pagal Europos Sąjungos teisės aktus naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, gali būti sulaikytas tik šiais pagrindais:

1) jis serga epideminį potencialą turinčiomis ligomis, kurios apibrėžtos Pasaulinės sveikatos organizacijos dokumentuose, arba kitomis žmonių užkrečiamosiomis (infekcinėmis ar parazitinėmis) ligomis, kurioms pagal Lietuvos Respublikos įstatymus taikomi kontrolės reikalavimai;

2) kai siekiama jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos.

4. Prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas tik šiais atvejais:

1) siekiant nustatyti ir (arba) patikrinti jo tapatybę ir (arba) pilietybę;

2) siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos;

3) kai užsienietis, sulaikytas šio straipsnio 2 dalyje nurodytu pagrindu, kai sprendžiama dėl jo grąžinimo į užsienio valstybę, pateikia prašymą suteikti prieglobstį ir yra rimtas pagrindas manyti, kad šis prašymas pateiktas tik siekiant atidėti arba sutrukdyti įvykdyti sprendimą grąžinti į užsienio valstybę, ir užsienietis jau turėjo galimybę pasinaudoti prieglobsčio suteikimo procedūra;

4) pagal Reglamento (ES) Nr. 604/2013 28 straipsnį;

5) kai prieglobsčio prašytojas kelia grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

 

5. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinamos šios aplinkybės:

1) užsienietis neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento ir nebendradarbiauja, siekiant nustatyti jo asmens tapatybę ir (ar) pilietybę (atsisako pateikti duomenis apie save, teikia klaidinančią informaciją ir pan.);

2) neturi gyvenamosios vietos Lietuvos Respublikoje arba nurodytu gyvenamosios vietos adresu nebūna (negyvena);

3) neturi šeiminių ryšių su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje, ar socialinių, ekonominių ar kitų ryšių su Lietuvos Respublika;

4) neturi lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje;

5) per nustatytą terminą neįvykdė įpareigojimo išvykti iš Lietuvos Respublikos, savanoriškai neišvyko iš Lietuvos Respublikos per sprendime grąžinti jį į užsienio valstybę nustatytą terminą ar šio Įstatymo 127 straipsnio 32 dalyje nurodytu pagrindu pratęstą terminą;

6) nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės;

7) užsienietis, apgyvendintas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš Valstybės sienos apsaugos tarnybos tvarką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

8) siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu;

9) užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai;

10) prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu arba sprendžiant užsieniečio grąžinimo į užsienio valstybę klausimą užsienietis nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XII-2080, 2015-11-26, paskelbta TAR 2015-11-27, i. k. 2015-18919

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XII-1396, 2014-12-09, paskelbta TAR 2014-12-18, i. k. 2014-19923

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-924, 2006-11-28, Žin., 2006, Nr. 137-5199 (2006-12-16)

Nr. X-1442, 2008-02-01, Žin., 2008, Nr. 22-803 (2008-02-22)

Nr. XI-1786, 2011-12-08, Žin., 2011, Nr. 156-7384 (2011-12-22)

Nr. XI-2189, 2012-06-30, Žin., 2012, Nr. 85-4450 (2012-07-19)

Nr. XII-548, 2013-10-10, Žin., 2013, Nr. 111-5488 (2013-10-24)

 

114 straipsnis. Užsieniečio sulaikymas

1. Teisėsaugos institucijos pareigūno rašytiniu sprendimu užsienietis gali būti sulaikomas ne ilgiau kaip 48 valandoms. Teisėsaugos institucijos, sulaikiusios užsienietį ir nustačiusios, kad yra pagrindas jį sulaikyti ilgiau kaip 48 valandoms, per 5 valandas nuo užsieniečio sulaikymo momento perduoda jį Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnams.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1864, 2018-12-20, paskelbta TAR 2019-01-08, i. k. 2019-00220

 

2. Ilgiau kaip 48 valandoms užsienietis teismo sprendimu sulaikomas Valstybės sienos apsaugos tarnyboje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2609, 2016-09-14, paskelbta TAR 2016-09-19, i. k. 2016-23714

 

3. Sulaikytas prieglobsčio prašytojas apie sulaikymo pagrindus, sprendimo sulaikyti apskundimo tvarką ir galimybę gauti nemokamą teisinę pagalbą informuojamas nedelsiant raštu jam suprantama kalba.

4. Pažeidžiami asmenys ir šeimos, kuriose yra nepilnamečių užsieniečių, gali būti sulaikyti tik ypatingu atveju, atsižvelgiant į geriausius vaiko ir pažeidžiamų asmenų interesus.

5. Užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako p