Suvestinė redakcija nuo 2024-01-01

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1999, Nr. 7-140, i. k. 0981010ISTAIII-1012

Nauja redakcija nuo 2019-01-01:

Nr. XIII-1393, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12064

LIETUVOS RESPUBLIKOS
DIPLOMATINĖS TARNYBOS
ĮSTATYMAS

1998 m. gruodžio 29 d. Nr. VIII-1012

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos formavimo ir funkcionavimo teisinius pagrindus, pagrindinius diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principus, diplomatų ir Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, Lietuvos Respublikos konsulinių įstaigų ir Lietuvos Respublikos specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, teises ir pareigas, atsakomybę, darbo užmokestį, socialines ir kitas garantijas, valstybės tarnautojų ir žvalgybos pareigūnų, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ar atitinkamų jų tarnybą reglamentuojančių statutų ar įstatymų nustatyta tvarka perkeltų ar paskirtų į kitas pareigas diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir dirbti į specialiąsias misijas (toliau kartu – kiti valstybės tarnautojai), tarnybos ir socialinių garantijų ypatumus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804

2 straipsnis. Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisiniai pagrindai

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos teisinį pagrindą sudaro Lietuvos Respublikos Konstitucija, šis įstatymas, Lietuvos Respublikos konsulinis statutas ir kiti Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, tarp jų 1961 m. Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių, kiti teisės aktai. Darbo santykius ir socialines garantijas nustatantys įstatymai ir kiti teisės aktai diplomatams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nenustato šis įstatymas.

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Diplomatas – diplomatinį rangą turintis statutinis valstybės tarnautojas, dirbantis pagal diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

2. Lietuvos Respublikos diplomatinė atstovybė (toliau – diplomatinė atstovybė) – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai tiesiogiai pavaldi užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos (kelių tarptautinių organizacijų) nuolat veikianti diplomatinės tarnybos institucija oficialiems tarpvalstybiniams santykiams ar oficialiems santykiams su tarptautine organizacija (organizacijomis) palaikyti, Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždaviniams įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teisėms ir teisėtiems interesams ginti (toliau, išskiriant konkrečią diplomatinės atstovybės rūšį, atitinkamai – diplomatinė atstovybė užsienio valstybėje arba atstovybė prie tarptautinės organizacijos).

3. Lietuvos Respublikos diplomatinė tarnyba (toliau – diplomatinė tarnyba) – valstybės tarnybos dalis, kuria per diplomatinės tarnybos institucijas įgyvendinama ir vykdoma Lietuvos Respublikos Prezidento, Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta užsienio politika ir kuriai vadovauja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministras pagal šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytą kompetenciją.

4. Lietuvos Respublikos diplomatinis atstovas (toliau – diplomatinis atstovas) – asmuo, šio įstatymo nustatyta tvarka paskirtas oficialiai atstovauti Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje, reziduojantis užsienio valstybėje arba Lietuvos Respublikoje.

5. Lietuvos Respublikos konsulinė įstaiga (toliau – konsulinė įstaiga) – ši sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Konsuliniame statute.

6. Lietuvos Respublikos specialioji misija (toliau – specialioji misija) – užsienio reikalų ministro ar jo teikimu Respublikos Prezidento arba Vyriausybės paskirtas asmuo ar asmenų grupė konkretiems tarpvalstybinių santykių klausimams spręsti ar pavedimams vykdyti.

7. Lietuvos Respublikos specialusis atašė (toliau – specialusis atašė) – Lietuvos Respublikos diplomatinėje atstovybėje ar Lietuvos Respublikos konsulinėje įstaigoje dirbantis Lietuvos Respublikos valstybės tarnautojas, karys, valstybės pareigūnas, Lietuvos banko tarnautojas arba įstatymų nustatytais atvejais ir tvarka pagal terminuotą darbo sutartį dirbantis ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos darbuotojas, pagal juos paskyrusios, perkėlusios arba į pareigas priėmusios ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos kompetenciją padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

8. Lygiavertės pareigos – tai pačiai diplomatų pareigybių grupei priklausančios pareigos.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4 straipsnis. Diplomatinės tarnybos vientisumas

Diplomatinė tarnyba yra vientisa. Ją sudaro:

1) Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose, specialiosiose misijose dirbantys diplomatai;

2) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijoje, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijoje, ministerijose, kitose valstybės institucijose ar įstaigose dirbantys diplomatai;

3) diplomatai, laikinai perkelti į pareigas tarptautinėje organizacijoje ar institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje (toliau – tarptautinė ir Europos Sąjungos institucija) ar užsienio valstybės institucijoje Lietuvos Respublikos asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka.

5 straipsnis. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai

1. Pagrindiniai diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principai yra šie:

1) atsakomybė. Diplomatas turi atsakyti už savo veiksmų padarinius, naudojamos informacijos, dokumentų tinkamą naudojimą ir konfidencialumą; užsienio reikalų ministro reikalavimu atsiskaityti už savo veiklą;

2) atvirumas. Diplomatas turi būti atviras kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms;

3) efektyvumas. Diplomatas tarnybinės veiklos rezultatų turi siekti kuo mažesnėmis sąnaudomis, jam skirtus išteklius naudoti ekonomiškai;

4) kūrybingumas. Diplomatas turi būti iniciatyvus, tarp iššūkių įžvelgti naujas galimybes valstybės sėkmei kurti ir siekti jas įgyvendinti;

5) lankstumas. Diplomatas turi gebėti prisitaikyti prie kintančių veiklos sąlygų ir reikalavimų: technologijos ir technikos, darbo organizavimo pokyčių ir kitų aplinkybių;

6) lojalumas Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai. Diplomatas turi veikti valstybės interesais, nepažeisti jos konstitucinės santvarkos, prireikus imtis visų teisėtų veiksmų, kurių reikia šiai santvarkai apsaugoti;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

7) nesavanaudiškumas. Diplomatas privalo naudoti jam patikėtą valstybės turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas pareigas nesiekti naudos sau ar kitiems su juo susijusiems asmenims (sutuoktiniui arba partneriui (kai partnerystė įregistruota įstatymų nustatyta tvarka) (toliau – partneris), artimajam giminaičiui, svainystės ryšiais susijusiam asmeniui ar kitam valstybės tarnautojo viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje nurodytam asmeniui); tarnauti išimtinai visuomenės interesams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

8) sąžiningumas ir nešališkumas. Diplomatas privalo būti objektyvus, priimdamas sprendimus vengti asmeniškumų; išklausyti ir pateikti tokią informaciją, kuri padėtų asmeniui priimti tinkamiausią sprendimą; nedemonstruoti savo simpatijų ar antipatijų ir išskirtinio dėmesio atskiriems asmenims ar jų grupėms;

9) padorumas. Diplomatas privalo elgtis nepriekaištingai, nepriimti dovanų, pinigų ar paslaugų, išskirtinių lengvatų ir nuolaidų iš fizinių asmenų, įmonių, įstaigų ar organizacijų, siekiančių daryti įtaką, kai jis eina pareigas. Užsienio valstybių apdovanojimų, taip pat dovanų ar paslaugų, nurodytų Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje, priėmimas Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nustatyta tvarka nelaikomas šio principo pažeidimu;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

10) pagarba žmogui ir valstybei. Diplomatas privalo gerbti žmogų ir pagrindines jo teises bei laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų ir vykdyti teismų sprendimus;

11) pavyzdingumas. Diplomatas privalo būti nepriekaištingos reputacijos; savo pareigas atlikti laiku, efektyviai, atidžiai ir profesionaliai; būti tolerantiškas, pagarbiai elgtis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar kitais asmenimis, visomis situacijomis veikti profesionaliai; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo; pripažinti savo klaidas ir jas taisyti arba siūlyti taisyti;

12) profesionalumas. Diplomatas turi siekti aukščiausios kokybės tarnybinės veiklos rezultatų, deramai atlikti savo pareigas, nuolat tobulėti;

13) teisingumas. Diplomatas privalo vienodai tarnauti visiems žmonėms, nepaisydamas lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos ar kitų bruožų, būti teisingas nagrinėdamas prašymus, skundus, nepiktnaudžiauti jam suteiktomis galiomis, naudoti savo tarnybos laiką efektyviai ir tik tarnybos tikslams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

14) viešumas ir skaidrumas. Diplomatų tarnybinė veikla turi būti vieša ir suprantama, atvira įvertinti; diplomatas savo veikloje privalo vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto. Viešumo principo veikimas gali būti ribojamas siekiant apsaugoti asmens teises, valstybės, tarnybos ar komercinę paslaptį;

15) politinis neutralumas. Diplomatas turi būti neutralus politinio proceso dalyvių atžvilgiu, pasikeitus politinei valdžiai, privalo užtikrinti viešojo intereso tęstinumą (netaikoma diplomatams, einantiems politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų pareigas).

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Užsienio reikalų ministras, vadovaudamasis šio straipsnio 1 dalyje įtvirtintais diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principais, yra atsakingas už tarnybinės etikos politikos formavimą diplomatinėje tarnyboje ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama.

6 straipsnis. Diplomato ir asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, nepriekaištinga reputacija

1. Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, privalo būti nepriekaištingos reputacijos.

2. Diplomatas ir asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, nelaikomas nepriekaištingos reputacijos, jeigu jis:

1) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 10 metų arba pripažintas kaltu dėl sunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 8 metai, arba pripažintas kaltu dėl apysunkio nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 4 metai, arba pripažintas kaltu dėl nesunkaus nusikaltimo padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

2) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas kaltu dėl baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymo ir nuo bausmės atlikimo nepraėjo 3 metai;

3) įstatymų nustatyta tvarka atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už labai sunkaus nusikaltimo padarymą ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 4 metai arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už sunkaus nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 3 metai, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už apysunkio nusikaltimo padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo 2 metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas, arba buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už nesunkaus nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams padarymą (išskyrus atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo ar nusikalstama veika prarado pavojingumą arba dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo) ir nuo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės dienos nepraėjo vieni metai ar nėra pasibaigęs laidavimo terminas;

4) atleistas iš valstybės tarnautojo pareigų už Valstybės tarnybos įstatymo 23 straipsnio 5 dalies 1–5 ir 7–9 punktuose nurodytus šiurkščius tarnybinius nusižengimus arba Valstybės tarnybos įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, ir nuo atleidimo iš pareigų dienos ar nuo pripažinimo padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai arba šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ir 7–10 punktuose nustatytais pagrindais ir šio įstatymo nustatyta tvarka nutraukta jo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, arba šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje numatytu atveju pripažintas padariusiu šiurkštų šio įstatymo 71 straipsnio 4 dalies 1–5 ar 7–10 punktuose numatytą tarnybinį nusižengimą, už kurį turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties nutraukimas ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ir nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos arba nuo pripažinimo padariusiu šiurkštų tarnybinį nusižengimą dienos nepraėjo 3 metai;

5) atleistas iš darbo, pareigų ar praradęs teisę verstis tam tikra veikla už kituose įstatymuose keliamo nepriekaištingos reputacijos reikalavimo neatitiktį ar elgesio (etikos) normų pažeidimą ir nuo atleidimo iš darbo, pareigų ar teisės verstis tam tikra veikla praradimo dienos nepraėjo 3 metai;

6) atleistas ar pašalintas iš skiriamų arba pašalintas iš renkamų pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo ir nuo atleidimo ar pašalinimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;

7) yra ar buvo įstatymų nustatyta tvarka uždraustos organizacijos narys, jeigu nuo narystės pabaigos nepraėjo 3 metai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

3. Diplomatą į pareigas priimantis asmuo privalo užtikrinti, kad į diplomato pareigas būtų priimti tik nepriekaištingos reputacijos reikalavimus atitinkantys asmenys.

4. Vykdydamas šio straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą, diplomatą į pareigas priimantis asmuo įstatymų nustatytais atvejais privalo, o kitais atvejais turi teisę motyvuotu rašytiniu prašymu kreiptis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, valstybės ar savivaldybės valdomas įstaigas ar įmones, kad šios pateiktų apie asmenį, pretenduojantį tapti diplomatu, jų turimą informaciją, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje. Institucijos, įstaigos ir įmonės tokią informaciją turi pateikti ne vėliau kaip per 7 kalendorines dienas nuo prašymo pateikti tokią informaciją gavimo dienos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

7 straipsnis. Diplomatų pareigybių skaičius, pareigybių aprašymai ir sąrašai

1. Diplomatų pareigybių skaičių ir pareigybių sąrašus tvirtina užsienio reikalų ministras, konsultuodamasis su darbuotojų atstovavimą įgyvendinančiais asmenimis.

2. Diplomatų pareigybės aprašomos ir vertinamos vadovaujantis užsienio reikalų ministro tvirtinama Diplomatų pareigybių aprašymo ir vertinimo metodika.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

8 straipsnis. Diplomatų atestacijos komisija

Diplomatų atestacijos komisija (toliau – Atestacijos komisija) užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka svarsto diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, nutraukimo, diplomatų tarnybinės veiklos vertinimo klausimus, taip pat diplomatų skyrimo į kitas pareigas, rotacijos ir laikino perkėlimo, diplomatų siuntimo tobulinti kvalifikaciją, dalyvauti mokymuose ar stažuotėse užsienio valstybėse, diplomatinių rangų suteikimo ar atėmimo ir kitus užsienio reikalų ministro pavestus diplomatų karjeros klausimus ir teikia motyvuotas rekomendacijas šiais klausimais užsienio reikalų ministrui. Atestacijos komisijos nuostatus ir jos sudėtį tvirtina užsienio reikalų ministras. Daugiau kaip pusė Atestacijos komisijos narių turi būti diplomatai. Ne mažiau kaip vienas Atestacijos komisijos narys turi būti darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas. Į Atestacijos komisijos posėdžius stebėtojo teisėmis gali būti kviečiami dalyvauti ir nepriklausomi ekspertai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

II SKYRIUS

DIPLOMATINĖS TARNYBOS INSTITUCIJOS, JŲ PERSONALAS, PRIVILEGIJOS IR IMUNITETAI

9 straipsnis. Diplomatinės tarnybos institucijos

1. Diplomatinės tarnybos institucijos yra:

1) Užsienio reikalų ministerija;

2) diplomatinės atstovybės;

3) konsulinės įstaigos;

4) specialiosios misijos.

2. Diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ir specialioji misija yra tiesiogiai pavaldžios Užsienio reikalų ministerijai.

10 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos personalas

Užsienio reikalų ministerijos personalą sudaro diplomatai, politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojai, karjeros valstybės tarnautojai, laikinieji valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

11 straipsnis. Diplomatinės atstovybės steigimas ir likvidavimas, užsienio valstybių atstovavimas Lietuvos Respublikos interesams, nesteigiant diplomatinės atstovybės

1. Diplomatinę atstovybę užsienio reikalų ministro teikimu, iš anksto apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, steigia ir likviduoja Vyriausybė. Steigdama diplomatinę atstovybę, Vyriausybė nustato jos pavadinimą. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje sudėtį nustato užsienio reikalų ministras, jeigu su valstybe, kurioje akredituota diplomatinė atstovybė (toliau – priimančioji valstybė), nėra susitarta dėl diplomatinės atstovybės darbuotojų skaičiaus. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos sudėtį nustato užsienio reikalų ministras.

2. Esant susitarimui, užsienio valstybė gali atstovauti Lietuvos Respublikos interesams kitose valstybėse, jeigu šios valstybės sutinka. Sprendimą dėl tokio atstovavimo priima Vyriausybė užsienio reikalų ministro teikimu, Seimo Užsienio reikalų komitetui pritarus.

12 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje ir konsulinės įstaigos funkcijos

1. Diplomatinė atstovybė priimančiojoje valstybėje atlieka šias funkcijas:

1) atstovauja Lietuvos Respublikai ir palaiko su priimančiąja valstybe oficialius santykius;

2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politiką;

3) derasi su priimančiosios valstybės vyriausybe;

4) gina Lietuvos Respublikos, jos piliečių, įmonių, įstaigų ir organizacijų teises ir teisėtus interesus;

5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie valstybės politinį, ekonominį gyvenimą ir įvykius;

6) skatina Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės draugiškus santykius ir dalyvauja plėtojant ekonominį, kultūrinį bei mokslinį bendradarbiavimą, taip pat Lietuvos Respublikos ir šios valstybės bendradarbiavimą dėl saugumo ir taikos užtikrinimo;

7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;

8) rūpinasi Lietuvos diasporos ryšių su Lietuvos Respublika palaikymu ir stiprinimu.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Diplomatinei atstovybei užsienio valstybėje užsienio reikalų ministras gali pavesti vykdyti konsulines ir kitas funkcijas, atitinkančias diplomatinės atstovybės statusą pagal 1961 m. Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių ir viešąją tarptautinę teisę.

3. Konsulinės įstaigos gali atlikti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas funkcijas, jeigu jų nedraudžia priimančiosios valstybės įstatymai ir kiti teisės aktai arba dėl kurių neprieštarauja priimančioji valstybė, arba kurios numatytos Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės tarptautinėse sutartyse.

13 straipsnis. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos funkcijos

Atstovybė prie tarptautinės organizacijos atlieka šias funkcijas:

1) tarptautinėje organizacijoje atstovauja Lietuvos Respublikos interesams ir juos gina;

2) įgyvendina Lietuvos Respublikos užsienio politikos uždavinius;

3) palaiko ryšius tarp Lietuvos Respublikos ir tarptautinės organizacijos;

4) derasi su tarptautine organizacija;

5) gauna, teisėtais būdais renka ir perduoda Užsienio reikalų ministerijai informaciją apie tarptautinės organizacijos veiklą;

6) užtikrina Lietuvos Respublikos suinteresuotų institucijų dalyvavimą tarptautinės organizacijos veikloje;

7) platina informaciją apie Lietuvos Respubliką, jos politinę, socialinę ir ekonominę padėtį, kultūrą, papročius ir tradicijas;

8) padeda įgyvendinti tarptautinės organizacijos tikslus ir uždavinius.

14 straipsnis. Specialiosios misijos funkcijos

Specialiosios misijos funkcijos nustatomos abipusiu Lietuvos Respublikos ir priimančiosios valstybės sutarimu.

15 straipsnis. Diplomatinės atstovybės vadovas

1. Diplomatinei atstovybei vadovauja diplomatinis atstovas arba Lietuvos Respublikos laikinasis reikalų patikėtinis (toliau – laikinasis reikalų patikėtinis).

2. Diplomatinis atstovas vienu metu gali būti akredituotas keliose užsienio valstybėse, gavus tų valstybių sutikimą.

3. Diplomatinės atstovybės vadovas užsienio valstybėje gali būti paskirtas atstovauti Lietuvos Respublikai ir tarptautinėje organizacijoje.

16 straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos finansavimas ir patalpos

1. Diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ir specialioji misija finansuojamos iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų.

2. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos patalpų nuomos ir įsigijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

16¹ straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos saugumo vertinimas

1. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų saugumą Vyriausybės nustatyta tvarka pagal Vyriausybės tvirtinamą metodiką vertina tarpinstitucinė diplomatinių atstovybių saugumo vertinimo darbo grupė. Šios darbo grupės sudėtį nustato Vyriausybė, o personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina užsienio reikalų ministras. Vyriausybė nustato priemones, skirtas diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų saugumui užtikrinti, atsižvelgdama į tai, kokio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje jos veikia.

2. Atlikus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą saugumo vertinimą, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos priskiriamos veikiančioms aukšto, vidutinio arba žemo grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

17 straipsnis. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalas

1. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalą sudaro:

1) diplomatinis personalas – diplomatai, specialieji atašė ir jų pavaduotojai, karinis atstovas ir jo pavaduotojai, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai, dirbantys diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar esantys specialiosios misijos nariais;

2) administracinis techninis personalas – kiti valstybės tarnautojai, profesinės karo tarnybos kariai, išskyrus nurodytuosius šios dalies 1 punkte, arba šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atlieka administracines ir technines funkcijas;

3) aptarnaujantis personalas – šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka priimti darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kurie aptarnauja diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ir specialiosios misijos personalui vadovauja ir jo veiklą koordinuoja diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos vadovas.

3. Specialiosios misijos nariais gali būti paskirti diplomatai ar kiti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 straipsnyje nustatytus nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir, jeigu taikoma, atitinkantys teisės aktų nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba teisei dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikti.

4. Su diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos administracinio techninio personalo ir aptarnaujančio personalo nariais, kurie nėra valstybės tarnautojai ar profesinės karo tarnybos kariai, (administratoriais, padėjėjais, vyriausiaisiais specialiaisiais kurjeriais, raštvedžiais, sekretoriais, specialiaisiais kurjeriais, ūkvedžiais, vairuotojais, vyresniaisiais specialiaisiais kurjeriais, valytojais, kiemsargiais) Užsienio reikalų ministerija ar jos įgaliotos diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, atsižvelgdamos į Lietuvos Respublikos darbo kodekso 68 straipsnio 4 dalį, sudaro terminuotas darbo sutartis. Užsienio reikalų ministras tvirtina atrankos į šias pareigas ir įdarbinimo tvarkos aprašą, šių pareigybių skaičių, tipines šių pareigybių aprašymų, kuriuose nurodomi bendri specialieji reikalavimai, taikomi pareigybei, ir bendros (konkrečiam darbui atlikti reikalingos) darbo funkcijos, formas (toliau – tipinė pareigybės aprašymo forma) ir darbuotojų pareigybių aprašymus, kuriuose gali būti nurodyti ir kiti, negu nurodyta tipinėje pareigybės aprašymo formoje, specialieji reikalavimai, taikomi konkrečiai pareigybei, ir funkcijos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-864, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00167

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

5. Specialiųjų atašė, tarp jų ir Lietuvos Respublikos gynybos atašė, ir jų pavaduotojų skyrimo ir veiklos tvarka nustatoma Vyriausybės tvirtinamuose Lietuvos Respublikos specialiųjų atašė nuostatuose.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

6. Specialieji patarėjai – valstybės tarnautojai, laikinai perkelti dirbti į atstovybę prie tarptautinės organizacijos, padedantys įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką daugiašalių santykių srityje. Valstybės tarnautojai prireikus gali būti laikinai perkelti į specialiojo patarėjo pareigas ir diplomatinėje atstovybėje užsienio valstybėje padėti įgyvendinti Lietuvos Respublikos užsienio politiką gynybos srityje. Kiekvienos atskiros srities specialiųjų patarėjų skyrimo tvarką, jų darbo užsienyje sąlygas nustato Vyriausybė.

7. Specialieji atašė, specialieji patarėjai ir jų pavaduotojai yra tiesiogiai pavaldūs juos paskyrusiam arba perkėlusiam ministrui ar ministro įgaliojimu juos paskyrusiam arba perkėlusiam įstaigos prie ministerijos, kitos valstybės institucijos ar įstaigos (toliau kartu – valstybės institucija) vadovui ir diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui. Specialieji atašė ir specialieji patarėjai užtikrina informacijos apie juos paskyrusios valstybės institucijos interesus bei veiklą valstybėje, kurioje jie akredituoti, perdavimą diplomatinės atstovybės ar konsulinės įstaigos vadovui.

18 straipsnis. Šeimos nariai

1. Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje dirbančio diplomato šeimos nariai yra kartu gyvenantys diplomato:

1) sutuoktinis arba partneris;

2) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos arba partnerystės;

3) pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos arba partnerystės ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;

4) sutuoktinio arba partnerio nepilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu arba partneriu ir jie įstatymų nustatyta tvarka nėra emancipuoti ar sudarę santuokos arba partnerystės;

5) sutuoktinio arba partnerio pilnamečiai vaikai (įvaikiai) iki 20 metų, jeigu įstatymų nustatyta tvarka ar teismo sprendimu jų gyvenamoji vieta yra nustatyta kartu su diplomato sutuoktiniu arba partneriu ir jie su diplomatu turi bendrą ūkį, nėra sudarę santuokos arba partnerystės ir dar nėra įgiję vidurinio išsilavinimo;

6) išlaikytiniai (nesvarbu, koks jų amžius) – asmenys, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ir (ar) jo sutuoktinis arba partneris, neatsižvelgiant į tai, ar globa, ar rūpyba buvo nustatyta iki diplomato darbo diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pradžios, ar po to, kai diplomatas pradėjo dirbti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Kito valstybės tarnautojo šeimos nariais laikomi tie patys asmenys, kurie laikomi diplomato šeimos nariais pagal šio straipsnio 1 dalį.

3. Specialiosios misijos nario šeimos nariais mutatis mutandis laikomi šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys.

19 straipsnis. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1. Diplomatinės atstovybės užsienio valstybėje personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti toje valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, susitarimuose.

2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1961 m. Vienos konvencijoje dėl diplomatinių santykių.

20 straipsnis. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1. Atstovybės prie tarptautinės organizacijos personalo nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, kuriuos jiems pripažįsta tarptautinė viešoji teisė ir specialūs tarptautiniai susitarimai šiais klausimais ir valstybės, kurioje jie reziduoja, įstatymai.

2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali atsisakyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų privilegijų ir imunitetų.

21 straipsnis. Konsulinės įstaigos personalo narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1. Konsulinės įstaigos personalo nariai ir jų šeimos nariai, akredituoti buvimo valstybėje, naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių, taip pat Lietuvos Respublikos ir valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, susitarimuose.

2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra konsulinė įstaiga, jurisdikcijos atžvilgiu arba pagal susitarimą su šia valstybe suteikti didesnius imunitetus ir daugiau privilegijų, negu numatyta 1963 m. Vienos konvencijoje dėl konsulinių santykių.

22 straipsnis. Specialiosios misijos narių ir jų šeimos narių privilegijos ir imunitetai

1. Specialiosios misijos nariai ir jų šeimos nariai naudojasi privilegijomis ir imunitetais, numatytais 1969 m. Konvencijoje dėl specialiųjų misijų.

2. Vyriausybė, atsižvelgdama į konkrečias aplinkybes, gali vienašališkai aiškiai išreikšta forma atsisakyti tam tikram laikui imunitetų valstybės, kurioje yra specialioji misija, jurisdikcijos atžvilgiu.

III SKYRIUS

PRIĖMIMAS Į DIPLOMATINĘ TARNYBĄ

23 straipsnis. Reikalavimai, taikomi asmeniui, priimamam į diplomatinę tarnybą, ir priėmimo tvarka

1. Asmenys, išskyrus diplomatinius atstovus ir asmenis, nurodytus šio įstatymo 28 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse, į diplomatinę tarnybą priimami konkurso būdu. Konkurso organizavimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi atitikti šiuos reikalavimus:

1) būti Lietuvos Respublikos pilietis ir mokėti valstybinę lietuvių kalbą pagal Vyriausybės nustatytas kalbos mokėjimo kategorijas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2) būti ne jaunesnis kaip 18 metų ir ne vyresnis kaip 65 metų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

3) būti nepriekaištingos reputacijos;

4) turėti aukštąjį universitetinį išsilavinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

5) mokėti ne mažiau kaip dvi užsienio kalbas;

6) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

3. Į diplomato pareigas negali būti priimtas asmuo:

1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

Punkto redakcija nuo 2025-01-01:

1) jeigu iš Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, iš asmens, siekiančio tapti diplomatu, užpildytos deklaracijos ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad jis neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2) kurio teisę eiti valstybės tarnautojo pareigas yra atėmęs teismas;

3) įstatymų nustatyta tvarka pripažintas neveiksniu su valstybės tarnautojo atliekamomis funkcijomis susijusioje srityje;

4) kurio sutuoktinis, partneris, sugyventinis, artimasis giminaitis ar svainystės ryšiais susijęs asmuo eina diplomato ar valstybės tarnautojo pareigas, jeigu jie pagal pareigas būtų susiję tiesioginio pavaldumo santykiais.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

4. Asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, turi užpildyti Vyriausybės patvirtintos formos deklaraciją, kurioje pateikiami duomenys dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams. Jeigu nustatoma, kad asmuo, pretenduojantis į diplomatinę tarnybą, ar diplomatas nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis dėl jo atitikties nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, asmuo, siekiantis diplomato statuso, nepriimamas į diplomatinę tarnybą, o su diplomatu nutraukiama diplomato tarnybos ar terminuota diplomato tarnybos sutartis.

5. Asmens, pretenduojančio į diplomatinę tarnybą, atitiktis reikalavimams, būtiniems išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinama iki diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo. Į diplomato pareigas asmuo yra priimamas gavus kompetentingos valstybės institucijos išvadą, kad šiam asmeniui gali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.

24 straipsnis. Parengiamasis laikotarpis

1. Su asmeniu, atitinkančiu šio įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, jeigu nėra šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių, ir laimėjusiu konkursą, parengiamajam laikotarpiui sudaroma šio įstatymo 28 straipsnyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis. Per parengiamąjį laikotarpį užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka įvertinama, ar asmuo tinka diplomatinei tarnybai. Parengiamojo laikotarpio trukmė – 6 mėnesiai, šį terminą užsienio reikalų ministras gali sutrumpinti iki 3 mėnesių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Likus ne mažiau kaip vienam mėnesiui iki parengiamojo laikotarpio pabaigos, užsienio reikalų ministras, atsižvelgdamas į Atestacijos komisijos rekomendacijas, šio įstatymo nustatyta tvarka nusprendžia su asmeniu sudaryti diplomato tarnybos sutartį arba raštu praneša, kad su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį atsisakoma.

3. Pasibaigus parengiamajam laikotarpiui ir su asmeniu sudarius diplomato tarnybos sutartį arba atsisakius su juo sudaryti diplomato tarnybos sutartį, šio straipsnio 1 dalyje nurodyta terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia.

25 straipsnis. Darbo diplomatinėje tarnyboje pradžia

1. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda darbą diplomatinėje tarnyboje, kai pasibaigus parengiamajam laikotarpiui gauna diplomatinį rangą, prisiekia ir sudaro diplomato tarnybos sutartį.

2. Asmuo tampa diplomatu ir pradeda laikiną darbą diplomatinėje tarnyboje, kai gauna diplomatinį rangą, prisiekia ir sudaro terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

26 straipsnis. Diplomato priesaika

1. Asmuo, gavęs pirmą diplomatinį rangą, prisiekia Lietuvos Respublikai. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šių priesaikos tekstų:

1) „Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė),

prisiekiu ištikimai dirbti Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti diplomato pareigas, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis.“

2. Priesaiką priima užsienio reikalų ministras. Prisiekęs asmuo po priesaikos tekstu pasirašo.

27 straipsnis. Diplomato tarnybos sutartis

Su priimamu į diplomatinę tarnybą asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis. Diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja vykdyti šiame įstatyme ir diplomato tarnybos sutartyje numatytas diplomato pareigas, laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti diplomatui teisės aktų nustatytą darbo užmokestį ir užtikrinti tinkamas diplomato tarnybos sąlygas. Diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

28 straipsnis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis

1. Terminuota diplomato tarnybos sutartis yra asmens, priimamo į diplomatinę tarnybą nustatytam terminui, ir Užsienio reikalų ministerijos rašytinis susitarimas, kuriuo asmuo įsipareigoja tam tikrą laiką eiti diplomato tarnybos sutartyje nurodytas pareigas ir vykdyti jam šio įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatytus reikalavimus, o Užsienio reikalų ministerija įsipareigoja mokėti jam teisės aktų nustatytą darbo užmokestį. Terminuotos diplomato tarnybos sutarties formą tvirtina užsienio reikalų ministras.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Su asmeniu, Respublikos Prezidento skiriamu diplomatiniu atstovu ir iki paskyrimo nesudariusiu su Užsienio reikalų ministerija diplomato tarnybos sutarties, sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

3. Neteko galios nuo 2022-09-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4. Užsienio reikalų ministro sprendimu su į diplomatinę tarnybą priimamu asmeniu, kuriam pavedama atlikti funkcijas, susijusias su Šengeno acquis reikalavimų ir (ar) kitų funkcijų, numatytų Konsuliniame statute, įgyvendinimu, gali būti sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Terminuota diplomato tarnybos sutartis su šioje dalyje nurodytu asmeniu sudaroma vieniems metams.

5. Su asmeniu, kuris priimamas į laikinai negalinčio eiti pareigų diplomato pareigas (žemesnes negu padalinio vadovo ar jo pavaduotojo), ne ilgiau kaip 3 metams sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis. Atranka į laikinai negalinčių eiti pareigų diplomatų pareigas organizuojama ir vykdoma užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

6. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, nuo sutarties sudarymo dienos yra taikomos šiame įstatyme nurodytos diplomatui privalomos nuostatos, išskyrus rotacijos taisyklių laikymąsi ir kitus ypatumus, privalomus tik pagal diplomato tarnybos sutartį dirbantiems diplomatams.

7. Neteko galios nuo 2022-09-01.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

IV SKYRIUS

DIPLOMATO PAREIGOS IR TEISĖS

29 straipsnis. Diplomato pareigos

1. Diplomatas privalo:

1) laikytis Konstitucijos, įstatymų ir kitų teisės aktų;

2) būti lojalus Lietuvos valstybei ir jos konstitucinei santvarkai;

3) gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams;

4) tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, laiku kokybiškai atlikti pavedamas užduotis;

5) laikytis šiame įstatyme ir Užsienio reikalų ministerijos veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba;

6) laikytis Užsienio reikalų ministerijos ir diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos, specialiosios misijos, kurioje eina pareigas (kai taikoma), vidaus tvarkos taisyklių;

7) teisės aktų nustatyta tvarka teikti informaciją apie savo tarnybą;

8) nesinaudoti ir neleisti naudotis tarnybine ar su tarnyba susijusia informacija kitaip, negu nustato įstatymai ar kiti teisės aktai;

9) nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai;

10) nedalyvauti su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje ir nenaudoti tarnybos (darbo) laiko kitiems tikslams, išskyrus kitą darbą ar kitą veiklą, kuris dirbamas ar kuria užsiimama turint užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens leidimą, išduotą šio įstatymo 31 straipsnyje nustatyta tvarka, jeigu tai netrukdo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat – profesinės sąjungos atstovo pareigų atlikimą.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų pareigų.

30 straipsnis. Diplomato teisės

1. Diplomatas turi teisę:

1) gauti teisės aktų nustatytą darbo užmokestį, taip pat gauti įstatymų ir kitų teisės aktų pagrindu nustatytą atlyginimą:

a) už darbą visų lygių rinkimų, referendumo komisijose ir kitose komisijose (tarybose);

b) už darbą pagal sutartis, sudarytas su rinkimų, referendumo ir kitomis komisijomis (tarybomis);

c) už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, jeigu už tą darbo laiką neturi būti mokamas diplomato darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų;

d) už veiklą einant valstybės ar savivaldybės biudžetinės įstaigos, valstybės ar savivaldybės valdomos įmonės ar jos dukterinės bendrovės, viešosios įstaigos, kurios savininkė ar dalininkė yra valstybė ar savivaldybė, kolegialaus organo nario pareigas;

e) kitą teisės aktų nustatyta tvarka mokamą atlyginimą;

2) siekti karjeros;

3) į šio ir kitų įstatymų nustatytas atostogas;

4) į socialinio draudimo pensijas, skiriamas ir mokamas Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų įstatymo nustatyta tvarka, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytas socialines ir kitas garantijas;

5) būti profesinių sąjungų, jų organizacijų ar susivienijimų, politinių organizacijų, kitų organizacijų nariais, ne tarnybos (darbo) laiku dalyvauti politinėje veikloje;

6) būti atleistas nuo tarnybinių pareigų dalyvauti Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento, savivaldybių merų ar savivaldybių tarybų rinkimuose, įstatymų nustatyta tvarka, paskelbus juos kandidatais, už tą laikotarpį negaudamas darbo užmokesčio;

7) diplomatą į pareigas priimančio asmens sprendimu būti paskirtas (išrinktas) eiti su valstybės atstovavimu susijusias pareigas įmonių, įstaigų, organizacijų, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, kolegialiuose organuose;

8) tobulinti kvalifikaciją šio įstatymo ir užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

2. Teisę atkurti diplomato statusą – šio įstatymo nustatyta tvarka grįžti į ne žemesnes negu eitos diplomato pareigos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu į žemesnes diplomato pareigas turi asmenys, nurodyti šio įstatymo 48 straipsnyje, 62 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalyse ir 92 straipsnio 13 dalyje. Skiriant asmenį į diplomato pareigas, atsižvelgiama į jo eitas diplomato pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, jo turėtą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį, jo veiklos kitose institucijose, įstaigose ir organizacijose, tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybės institucijose vertinimą.

3. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų teisių.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

31 straipsnis. Diplomato teisė dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla

1. Diplomatui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies ir veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą, taip pat užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas (toliau – dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla), jeigu tai nesukelia interesų konflikto diplomatinėje tarnyboje, nesudaro prielaidų diplomatinę tarnybą panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja diplomatinės tarnybos autoriteto, nekliudo diplomatui tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas ar veikla tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, dėl kurių diplomatas turi valdinius įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą, priima sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą ar užsiimti kita veikla ir gauti už ją pajamas.

2. Sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla priima užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo diplomato prašymu. Diplomatų prašymai leisti dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla nagrinėjami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

3. Sprendimas dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla galioja tol, kol asmuo dirba šį darbą ar užsiima kita veikla. Jeigu toks sprendimas priimtas dėl diplomato kito darbo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, leidimas galioja iki projekto pabaigos. Diplomatą perkėlus į kitas pareigas, pasikeitus jo pareigybės aprašyme nustatytoms funkcijoms, diplomatas nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių pasikeitimų paaiškėjimo dienos, privalo pateikti naują prašymą leisti dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla.

4. Jeigu atsiranda šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių leidimas diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla negalėjo būti išduotas, sprendimą dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla priėmęs asmuo šį sprendimą atšaukia. Sprendimai dėl leidimo diplomatui dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla atšaukiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

5. Sprendimas neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla, taip pat šio straipsnio 4 dalyje nurodytas sprendimas atšaukti diplomatui leidimą dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla gali būti skundžiami teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

32 straipsnis. Atsakomybė už neteisėtą sprendimą neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

1. Užsienio reikalų ministerija turi atlyginti diplomatui neteisėtu sprendimu neleisti diplomatui dirbti kito darbo ar užsiimti kita veikla padarytą žalą. Žala, atsiradusi dėl šio sprendimo, atlyginama Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Sprendimą priėmusio asmens padarytą žalą atlyginusi Užsienio reikalų ministerija turi regreso teisę reikalauti iš žalą padariusio sprendimą priėmusio asmens tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių jo darbo užmokesčių. Žalos atlyginimas išieškomas iš sprendimą priėmusio asmens darbo užmokesčio ir negali viršyti 20 procentų jam priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Ginčus dėl žalos atlyginimo sprendžia teismas.

33 straipsnis. Su diplomato pareigomis nesuderinama veikla

1. Diplomatui draudžiama:

1) užsiimti bet kokia veikla, jeigu tai sukelia viešųjų ir privačių interesų konfliktą diplomatinėje tarnyboje;

2) eiti daugiau negu vienas valstybės tarnautojo pareigas, dirbti pagal darbo sutartį Užsienio reikalų ministerijoje, diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, taip pat gauti iš Užsienio reikalų ministerijos kitų pajamų negu darbo užmokestis ir šiame įstatyme nustatytos išmokos, kompensacijos ir pašalpos;

3) streikuoti.

2. Kituose įstatymuose numatyti kiti su valstybės tarnautojo pareigomis nesuderinamos veiklos atvejai mutatis mutandis taikomi ir diplomatams.

34 straipsnis. Diplomatų kvalifikacijos tobulinimas ir finansavimas

1. Diplomatai turi tobulinti kvalifikaciją. Diplomatų kvalifikacijos tobulinimo prioritetus ir tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

2. Įgyvendinant užsienio reikalų ministro nustatytus kvalifikacijos tobulinimo prioritetus arba diplomatinės tarnybos institucijai, kurioje diplomatas eina pareigas, nustatytus tikslus ir uždavinius atsiradus poreikiui diplomatui įgyti naujų žinių ar kompetencijų, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ar kitų teisėtų lėšų. Kitais atvejais, suderinus su į pareigas priimančiu asmeniu, diplomatų kvalifikacijos tobulinimas gali būti finansuojamas iš Užsienio reikalų ministerijai skiriamų valstybės biudžeto asignavimų ir (ar) kitų teisėtų lėšų, ir (ar) diplomato lėšų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

V SKYRIUS

DIPLOMATŲ DARBO UŽMOKESTIS IR TARNYBINĖS VEIKLOS VERTINIMAS

35 straipsnis. Diplomatų pareigybių grupės ir pareiginių algų koeficientai

1. Diplomatų pareigybių grupės ir joms priskirtos diplomatų pareigybės nustatytos šio įstatymo priede.

2. Diplomatų pareigybės skirstomos į 9 grupes. Aukščiausia yra 1 grupė, žemiausia – 9 grupė.

3. Diplomatų pareigybių minimalūs pareiginės algos koeficientai nustatyti šio įstatymo priede.

36 straipsnis. Diplomatų darbo užmokestis ir darbo apmokėjimo sistema

1. Diplomato darbo užmokestį sudaro:

1) pareiginė alga;

2) priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą;

3) priemokos;

4) mokėjimas už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą.

2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma vadovaujantis Vyriausybės patvirtintomis rekomendacijomis. Darbo apmokėjimo sistemoje detalizuojami diplomatų pareigybių pareiginės algos koeficiento, viršijančio šio įstatymo priede nustatytą minimalų pareiginės algos koeficientą, dydžio nustatymo kriterijai (diplomatinis rangas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos koeficientų dydžiai, pareiginės algos koeficientų intervalai konkrečioms pareigybėms, priemokų dydžiai ir jų skyrimo tvarka. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

3. Diplomatui gali būti mokama už dalyvavimą savo ar kitos valstybės ar savivaldybės institucijos ar įstaigos įgyvendinamuose projektuose, taip pat veikloje, atliekamoje pagal įstaigos sudarytas bendradarbiavimo sutartis su tarptautinėmis ar Europos Sąjungos teisės aktais įsteigtomis institucijomis (toliau – veikla pagal bendradarbiavimo sutartis), kurie turi konkrečius ir išmatuojamus tikslus, suderinamus su įstaigos misija ir tikslais, kuriems yra nustatytas įgyvendinimo terminas ir numatytas atskiras biudžetas. Už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis iš Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių lėšų mokama pagal projektų ar bendradarbiavimo sutartyse nustatytas sąlygas ir įkainius. Kai sąlygos ir įkainiai nėra nustatyti, mokėjimo už dalyvavimą įgyvendinant projektus ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis įkainius nustato užsienio reikalų ministras. Už laiką, kurį diplomatas dalyvauja projektuose ar veikloje pagal bendradarbiavimo sutartis ir už kurį mokama, šio straipsnio 1 dalyje nustatytas darbo užmokestis iš valstybės biudžeto lėšų diplomatui nemokamas.

37 straipsnis. Pareiginė alga

1. Pareiginės algos koeficientą nustato diplomatą į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje diplomato pareigybei nustatyto pareiginės algos koeficientų intervalo. Maksimalus pareiginės algos koeficientas negali viršyti ministro pareiginės algos koeficiento dydžio, nustatyto Lietuvos Respublikos valstybės politikų darbo užmokesčio įstatyme. Pareiginės algos koeficiento vienetas yra Lietuvos Respublikos pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatyme nustatytas pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Pareiginė alga apskaičiuojama pareiginės algos koeficientą dauginant iš pareiginės algos bazinio dydžio.

2. Priimant asmenį į diplomato pareigas, pareiginės algos koeficientas nustatomas atsižvelgiant į suteikiamą diplomatinį rangą, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.

3. Kitais atvejais, negu nurodyta šio straipsnio 2 dalyje ir šio įstatymo 43 straipsnio 4, 5 ir 7 dalyse, diplomatui pareiginė alga nustatoma taip:

1) skiriamam ar perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui nustatomas pareigybės, į kurią skiriama ar perkeliama, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, kuris nustatomas taikant ne mažiau kaip 0,12 didesnį koeficientą, negu jam iki paskyrimo ar perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

2) laikinai perkeliamam į aukštesnes pareigas diplomatui jo perkėlimo laikotarpiui nustatomas ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki laikino perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas laikinai perkeliamas, nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

3) skiriamam į eitas pareigas, skiriamam, perkeliamam, laikinai perkeliamam į lygiavertes ar žemesnes pareigas diplomatui nustatomas tokio paties dydžio, kaip jam buvo nustatytas iki skyrimo ar perkėlimo, pareiginės algos koeficientas, o skiriamam, perkeliamam ar laikinai perkeliamam iš diplomato, neturinčio pavaldžių asmenų, pareigų į lygiavertes diplomato, turinčio pavaldžių asmenų, pareigas diplomatui – ne mažiau kaip 0,12 didesnis pareiginės algos koeficientas, negu jam iki skyrimo, perkėlimo ar laikino perkėlimo buvo nustatytas, bet ne didesnis, negu tai pareigybei nustatytas maksimalus koeficientas;

4) atkuriančiam diplomato statusą asmeniui nustatomas pareigybės, į kurią jis skiriamas, pareiginės algos koeficientų intervale esantis pareiginės algos koeficientas, bet ne mažesnis negu jam iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas;

5) diplomato tarnybinę veiklą įvertinus kaip viršijančią lūkesčius arba kaip neatitinkančią lūkesčių, šio įstatymo 41 straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

4. Diplomatų, dirbusių ne visas mėnesio darbo dienas ar dirbančių ne visą darbo dieną, pareiginė alga apskaičiuojama taip: pareiginės algos dydis padalijamas iš to mėnesio darbo valandų arba darbo dienų skaičiaus pagal diplomatui nustatytą darbo laiko normą; gautas darbo valandos ar darbo dienos atlygis padauginamas iš diplomato faktiškai dirbtų valandų arba dienų skaičiaus.

38 straipsnis. Priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą

Diplomatams priedą už tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro vienas procentas pareiginės algos už kiekvienus tarnybos Lietuvos valstybei metus. Šio priedo suma negali viršyti 20 procentų pareiginės algos.

39 straipsnis. Priemokos

1. Diplomatams mokamos šios priemokos:

1) už įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės;

2) už papildomų užduočių atlikimą, kai dėl to viršijamas įprastas darbo krūvis arba atliekamos pareigybės aprašyme nenustatytos funkcijos. Papildomos užduotys diplomatui turi būti suformuluotos raštu;

3) už darbą, kai yra nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;

4) už pavadavimą, kai raštu pavedama laikinai atlikti ir kito diplomato, valstybės tarnautojo ar darbuotojo, dirbančio pagal darbo sutartį, pareigybei nustatytas funkcijas.

2. Priemokų dydį, jų skyrimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras. Kiekviena priemoka, nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, negali būti mažesnė kaip 10 procentų pareiginės algos. Diplomatui skiriamų priemokų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje, suma negali viršyti 80 procentų pareiginės algos.

40 straipsnis. Apmokėjimas diplomatui už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą

Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties, viršvalandinį darbą ir budėjimą mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka. Apskaičiuojant diplomato apmokėjimą už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, taikomas darbo užmokestis, kurį sudaro diplomato pareiginė alga, priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą ir priemokos.

41 straipsnis. Diplomatų tarnybinės veiklos vertinimas

1. Diplomatų tarnybinė veikla vertinama kiekvienais metais. Vertinama diplomatų, ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus, įskaitant parengiamąjį laikotarpį, ėjusių pareigas diplomatinėje tarnyboje, tarnybinė veikla. Diplomato tarnybinės veiklos vertinimo tikslas ‒ įvertinti diplomato kompetenciją ir pasiektus veiklos rezultatus vykdant jam suformuluotas užduotis.

2. Diplomato tarnybinę veiklą vertina tiesioginis vadovas ir Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Diplomato tarnybinė veikla gali būti vertinama kaip:

1) viršijanti lūkesčius;

2) atitinkanti lūkesčius;

3) iš dalies atitinkanti lūkesčius;

4) neatitinkanti lūkesčių.

3. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia ir diplomato tarnybinės veiklos vertinimas yra baigiamas, išskyrus atvejus, kai diplomatas nesutinka su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu.

4. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip iš dalies atitinkanti lūkesčius, jo teisinė padėtis nesikeičia, bet diplomatui nustatomas privalomas kvalifikacijos tobulinimas.

5. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti diplomatui didesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau neviršijant tai pareigybei nustatyto maksimalaus pareiginės algos koeficiento;

2) perkelti diplomatą į aukštesnes pareigas (išskyrus politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo, padalinio vadovo pavaduotojo pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka) ir nustatyti ne mažiau kaip 0,06 didesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnį, negu tai pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas maksimalus koeficientas, ir ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

3) taikyti šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 1–8 punktuose nurodytas skatinimo priemones.

6. Kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip neatitinkanti lūkesčių, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministras priima vieną iš šių sprendimų:

1) atsižvelgiant į darbo apmokėjimo sistemos nuostatas nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu tai pareigybei nustatytas minimalus koeficientas;

2) jeigu diplomatui pareiginė alga iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatyta taikant minimalų jo pareigybei nustatytą pareiginės algos koeficientą, – perkelti diplomatą į žemesnes pareigas ir nustatyti mažesnę pareiginę algą, taikant ne mažiau kaip 0,06 ir ne daugiau kaip 0,18 mažesnį pareiginės algos koeficientą, negu jam iki tarnybinės veiklos vertinimo buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, tačiau ne mažesnį, negu pareigybei, į kurią diplomatas perkeliamas, nustatytas minimalus koeficientas;

3) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį;

4) nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį pasibaigus diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpiui diplomato tarnybinę veiklą neeilinio vertinimo metu įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių.

7. Diplomato tarnybinę veiklą įvertinus kaip neatitinkančią lūkesčių ir užsienio reikalų ministrui priėmus šio straipsnio 6 dalies 1 ar 2 punkte nurodytą sprendimą, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu ir nustatyta tvarka gali būti sudaromas ne trumpesnis negu 2 mėnesių ir ne ilgesnis negu 6 mėnesių diplomato tarnybinės veiklos gerinimo planas.

8. Tiesioginio vadovo rašytiniu motyvuotu siūlymu, susijusiu su diplomato veiklos rezultatais, arba, esant diplomato prašymui nustatyti jam didesnę jo pareigybei nustatytame pareiginės algos koeficientų intervale esančią pareiginę algą ir (arba) perkelti jį į aukštesnes pareigas, išskyrus šio straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytas pareigas, į kurias užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka turi būti organizuojama atranka, Atestacijos komisijos siūlymu užsienio reikalų ministro sprendimu gali būti atliekamas neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas taip pat atliekamas, kai eilinio tarnybinės veiklos vertinimo metu diplomato tarnybinė veikla buvo įvertinta kaip neatitinkanti lūkesčių ir buvo sudarytas jo tarnybinės veiklos gerinimo planas.

9. Neeilinis diplomato tarnybinės veiklos vertinimas atliekamas ne dažniau kaip vieną kartą per kalendorinius metus, jeigu nuo eilinio diplomato tarnybinės veiklos vertinimo praėjo ne mažiau kaip 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai nustatomas trumpesnis diplomato tarnybinės veiklos gerinimo plano laikotarpis, arba jeigu diplomatas ne trumpiau kaip 6 mėnesius per kalendorinius metus ėjo pareigas diplomatinėje tarnyboje, įskaitant parengiamąjį laikotarpį.

10. Diplomatas, nesutinkantis su tiesioginio vadovo pateiktu tarnybinės veiklos vertinimu, turi teisę kreiptis į Atestacijos komisiją. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius ar kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5, 6 ir 7 dalyse. Atestacijos komisija įvertina diplomato, dirbančio pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, tarnybinę veiklą kaip atitinkančią lūkesčius ar kaip iš dalies atitinkančią lūkesčius arba siūlo užsienio reikalų ministrui priimti sprendimus, nurodytus šio straipsnio 5 dalies 1 ar 3 punkte, 6 dalies 1 ar 3 punkte, 7 dalyje.

11. Diplomato, laikinai perkelto į karjeros valstybės tarnautojo pareigas šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tarnybinė veikla vertinama valstybės institucijoje, kurioje jis eina pareigas, į kurias yra perkeltas, Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

VI SKYRIUS

DIPLOMATO DARBAS IR DIPLOMATO IR JO ŠEIMOS NARIŲ TEISINĖ PADĖTIS

42 straipsnis. Darbas pagal diplomato tarnybos sutartį

1. Diplomatų darbui, išskyrus diplomatinius atstovus, taikomi tokie rotacijos principai:

1) priimtas į diplomatinę tarnybą diplomatas Užsienio reikalų ministerijoje paprastai dirba 3 metus (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis). Vėliau diplomatas paprastai 3 metams užsienio reikalų ministro įsakymu paskiriamas dirbti į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, iš kurios užsienio reikalų ministro įsakymu grąžintas į Užsienio reikalų ministeriją joje vėl paprastai dirba 3 metus iki kito paskyrimo. Į darbo Užsienio reikalų ministerijoje laikotarpį įskaitomas laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje šio įstatymo 43 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka laikotarpis;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, įskaitant atvejus, kai po pirmojo paskyrimo neišdirbo 3 metų, tačiau bendras nuoseklaus paskyrimo dviejose diplomatinėse atstovybėse ar konsulinėse įstaigose terminas negali būti ilgesnis negu 6 metai, o tais atvejais, kai bent vienas iš dviejų paskyrimų yra į aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančią diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą – ne ilgesnis negu 7 metai;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3) esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje arba diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui arba gali būti paskirtas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą neišdirbęs Užsienio reikalų ministerijoje 3 metų. Bendras nuoseklaus darbo Užsienio reikalų ministerijoje arba toje pačioje diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje terminas negali būti ilgesnis negu 4 metai;

4) dėl diplomato ar jo šeimos narių ligos arba dėl kitų svarbių šeiminių aplinkybių diplomatas gali būti paliekamas dirbti Užsienio reikalų ministerijoje ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui, bet ne ilgiau negu 6 metams.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Diplomatas pagal šio straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktus, 43 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 6 dalis ir 44 straipsnio 1 dalį negali būti skiriamas ar perkeliamas į pareigas, kurias einant jį ir jo sutuoktinį arba partnerį, sugyventinį, jeigu jis nurodytas diplomato viešųjų ir privačių interesų deklaracijoje (toliau – sugyventinis), artimąjį giminaitį ar svainystės ryšiais susijusį asmenį sietų tiesioginio pavaldumo santykiai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3. Diplomatų rotacijos tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

43 straipsnis. Diplomatų perkėlimas, skyrimas ir atranka į kitas pareigas, diplomatų tarnybinis kaitumas

1. Diplomatas jo rašytiniu prašymu ar sutikimu gali būti perkeliamas ar paskiriamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jeigu jis atitinka pareigybės, į kurią perkeliama ar skiriama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Gali būti sukeistos dviejų diplomatų lygiavertės pareigos, jeigu jie to prašo.

2. Diplomatas į aukštesnes pareigas gali būti perkeliamas ar paskiriamas tarnybinės veiklos vertinimo arba atrankos būdu. Diplomatas į politikos direktoriaus, generalinio inspektoriaus, ambasadoriaus ypatingiems pavedimams, generalinio konsulo, konsulo – konsulinės įstaigos vadovo, padalinio vadovo ir padalinio vadovo pavaduotojo pareigas gali būti perkeliamas ar paskiriamas tik atrankos būdu.

3. Atranką į laisvas diplomato pareigas vykdo Atestacijos komisija užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Atrankos metu įvertinama kandidatų atitiktis pareigybės aprašyme nustatytiems specialiesiems reikalavimams, taip pat kompetentingos institucijos išvada apie galimas rizikas ir grėsmes nacionaliniam saugumui, kurias galėtų kelti kandidato paskyrimas į pareigas diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, jeigu tokios išvados paprašo užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo. Kompetentinga institucija išvadą pateikia per 7 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens motyvuoto prašymo gavimo dienos. Kompetentingos institucijos išvada teikiama ir kandidatui. Tais atvejais, kai kompetentingos išvados pateikimas kandidatui gali atskleisti išvadą teikiančios kompetentingos institucijos veiklos metodus ir priemones, veiklos taktiką ir (ar) padaryti žalos jos veiklai, šios kompetentingos institucijos vadovo sprendimu išvada kandidatui neteikiama.

4. Esant tarnybinei būtinybei ir institucijų vadovams šį klausimą suderinus, užsienio reikalų ministro įsakymu diplomatas su jo rašytiniu sutikimu gali būti laikinai perkeltas iš Užsienio reikalų ministerijos į karjeros valstybės tarnautojo pareigas Respublikos Prezidento kanceliarijoje, Seimo kanceliarijoje, Vyriausybės kanceliarijoje ar kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, jeigu diplomatas atitinka pareigybės, į kurią perkeliama, aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus. Laikino perkėlimo terminas – 2 metai nuo diplomato perkėlimo dienos. Esant tarnybinei būtinybei, šis terminas gali būti pratęsiamas iki vienų metų ir bendras laikino perkėlimo laikas negali viršyti 3 metų per 5 tarnybos metus. Laikino perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Laikinai perkeltam diplomatui paliekamas iki perkėlimo turėtas diplomatinis rangas. Laikino perkėlimo laikotarpiu valstybės ar savivaldybės institucija ar įstaiga, į kurią diplomatas perkeltas, diplomatui moka darbo užmokestį, ne mažesnį, negu jam iki perkėlimo buvo nustatytas, ir ne didesnį, negu pagal tai pareigybei, į kurią jis laikinai perkeltas, nustatytą maksimalų pareiginės algos koeficientą. Pasibaigus laikino perkėlimo laikotarpiui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į eitas karjeros valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo tarnybinės veiklos valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje, į kurią jis buvo perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą. Diplomatas negali būti grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir (ar) paskiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą, jeigu iš karjeros valstybės tarnautojo pareigų, į kurias asmuo buvo laikinai perkeltas, jis buvo atleistas dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodytų aplinkybių ar kitų aplinkybių, dėl kurių diplomatą į pareigas priimantis asmuo konstatuoja diplomato neatitiktį diplomato nepriekaištingos reputacijos reikalavimams, nurodytiems šio įstatymo 6 straipsnyje. Diplomatui jo laikino perkėlimo į karjeros valstybės tarnautojo pareigas laikotarpiu mutatis mutandis taikomos ir Valstybės tarnybos įstatymo nuostatos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

5. Diplomatas Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka gali būti laikinai perkeltas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje. Dėl tokio perkėlimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui paliekamas diplomatinis rangas, perkėlimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatams, laikinai perkeltiems į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka mokamas darbo užmokestis ir kitos delegavimo išlaidos. Diplomatams darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiu taikomos tarptautinių ir Europos Sąjungos institucijų darbo sąlygas reglamentuojančios taisyklės ar užsienio valstybės darbo santykius reglamentuojantys teisės aktai. Pasibaigus laikino perkėlimo laikui, diplomatas grąžinamas į Užsienio reikalų ministeriją ir, atsižvelgus į delegavimo metu eitas pareigas, diplomato tarnybinės veiklos pobūdį, sudėtingumą, atsakomybės lygį, turimą diplomatinį rangą, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimą, darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį ir į jo veiklos tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, į kurią jis buvo laikinai perkeltas, vertinimą, Atestacijos komisijos siūlymu paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki jo laikino perkėlimo į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją jam nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas. Diplomatas gali būti iš karto skiriamas į diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

6. Esant tarnybinei būtinybei, diplomatas gali būti laikinai perkeltas į kitas diplomato pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Perkėlimo laikotarpis negali būti ilgesnis negu 3 metai. Laikinai perkeltam į kitas pareigas diplomatui mokamas ne mažesnis kaip iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis.

7. Diplomatas į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas skiriamas politinio (asmeninio) pasitikėjimo pagrindu. Atleidus Užsienio reikalų ministerijos kanclerį ar užsienio reikalų viceministrą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, iš politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigų Valstybės tarnybos įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 6 ar 8 punkte nurodytais pagrindais, diplomatas, ėjęs šias pareigas, perkeliamas arba paskiriamas į kitas pareigas šiame straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu diplomatas perkeliamas arba skiriamas į kitas pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, jis perkeliamas arba paskiriamas į pareigas, kurios yra ne žemesnės negu tos, kurias jis ėjo iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas, arba, jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas. Diplomatui nustatomas ne mažesnis, negu iki paskyrimo į Užsienio reikalų ministerijos kanclerio ar užsienio reikalų viceministro pareigas jam buvo nustatytas pareiginės algos koeficientas, bet ne didesnis, negu pareigybei, į kurią jis perkeliamas arba skiriamas, nustatytas maksimalus, ir ne mažesnis, negu tai pareigybei nustatytas minimalus pareiginės algos koeficientas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

8. Kai yra tarnybinė būtinybė ir užsienio reikalų ministras ir kitų valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų ar kitų organizacijų vadovai suderina tokią galimybę, diplomatas, gavus jo rašytinį sutikimą, gali būti ne ilgiau kaip vieniems metams pasitelkiamas padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas. Diplomatui, pasitelktam padėti kitai valstybės ar savivaldybės institucijai ar įstaigai arba kitai organizacijai įgyvendinti funkcijas, darbo užmokestis mokamas ir kitos garantijos užtikrinamos iš Užsienio reikalų ministerijos lėšų. Dėl tokio pasitelkimo diplomato tarnybos sutartis nenutrūksta, diplomatui nustatomas ne mažesnis negu iki pasitelkimo nustatytas pareiginės algos koeficientas, paliekamas diplomatinis rangas, pasitelkimo laikas įskaitomas į diplomatinės tarnybos stažą. Diplomatų pasitelkimo tvarką ir sąlygas nustato Vyriausybė.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

44 straipsnis. Diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje išdirbusio diplomato skyrimas į darbą Užsienio reikalų ministerijoje arba kitoje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje

Diplomatas, išdirbęs diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą laikotarpį, paskiriamas į ne žemesnes negu eitos diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu diplomatas gali būti skiriamas į žemesnes pareigas. Diplomato pareiginė alga nustatoma šio įstatymo 37 straipsnio 3 dalies 1 ar 3 punkte nustatyta tvarka. Šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta tvarka diplomatas gali būti iš karto skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę ar konsulinę įstaigą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

45 straipsnis. Darbas pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį

1. Terminuotoje diplomato tarnybos sutartyje nurodomos pareigos, į kurias diplomatas yra skiriamas, taip pat nurodoma, kad sutartis pasibaigia diplomatą atšaukus iš pareigų šio įstatymo nustatyta tvarka arba pasibaigus sutarties terminui.

2. Užsienio reikalų ministras turi teisę šio įstatymo 92 straipsnyje numatytais pagrindais nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį ir atšaukti iš pareigų paskirtą dirbti diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar į specialiąją misiją paskirtą diplomatą. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigia, kai Respublikos Prezidentas išleidžia dekretą dėl diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų.

3. Pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai, asmuo, su kuriuo buvo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis pagal šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį, turi teisę per 3 mėnesius pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai grįžti į iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo eitas arba, jeigu tokios galimybės nėra, į kitas ne mažiau negu iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo apmokamas karjeros valstybės tarnautojo, statutinio valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties sudarymo, jeigu tokią galimybę nustato atitinkami įstatymai ar statutai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4. Jeigu terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai pasibaigus asmenį Respublikos Prezidentas vėl skiria diplomatiniu atstovu, su juo sudaroma nauja terminuota diplomato tarnybos sutartis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

46 straipsnis. Nuotolinis darbas

1. Nuotolinis darbas yra darbo organizavimo forma arba darbo atlikimo būdas, kai diplomatas jam priskirtas funkcijas ar jų dalį visą arba dalį darbo laiko suderinęs su tiesioginiu vadovu užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka atlieka nuotoliniu būdu, tai yra sulygtoje kitoje, negu darbovietė yra, vietoje, taip pat ir naudodamas informacines technologijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Nuotolinio darbo atveju dirbtas laikas apskaičiuojamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Savo darbo laiką diplomatas skirsto savo nuožiūra, nepažeisdamas maksimaliojo darbo ir minimaliojo poilsio laiko reikalavimų.

3. Nuotolinis darbas nesukelia tarnybos Lietuvos valstybei stažo ar diplomatinės tarnybos stažo apskaičiavimo ar kitų su tarnybos santykiais susijusių ribojimų, neriboja ir nevaržo diplomato teisių.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

4. Užsienio reikalų ministras privalo sudaryti sąlygas nuotolinį darbą dirbantiems diplomatams bendradarbiauti su kitais Užsienio reikalų ministerijoje ir diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirbančiais diplomatais, valstybės tarnautojais ir darbuotojais, dirbančiais pagal darbo sutartis, gauti jų funkcijoms atlikti reikalingą informaciją.

47 straipsnis. Garantijos diplomato, paskiriamo į kitą valstybę pagal diplomatų rotacijos taisykles, sutuoktiniui arba partneriui

1. Diplomato sutuoktinis arba partneris, išvykęs kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, turi teisę per 3 mėnesius nuo diplomato atšaukimo iš diplomatinės atstovybės, konsulinės įstaigos ar specialiosios misijos grįžti į tas pačias pareigas valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, išskyrus institucijos, įstaigos ar organizacijos vadovo pareigas, kurioje dirbo iki išvykimo kartu su diplomatu į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją. Kai nėra galimybės grįžti į tas pačias pareigas, diplomato sutuoktinis arba partneris per šioje dalyje nustatytą terminą turi teisę grįžti į kitas pareigas, apmokamas ne mažiau negu iki išvykimo su diplomatu, toje pačioje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje arba kitoje iš valstybės biudžeto ar savivaldybės biudžeto finansuojamoje įstaigoje ar organizacijoje, kurioje dirbo iki išvykimo su sutuoktiniu arba partneriu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Laikotarpis, kurį diplomato sutuoktinis arba partneris praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, įskaitomas į diplomato sutuoktinio arba partnerio socialinio draudimo stažą, jeigu už šį laikotarpį buvo mokėtos nustatytos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

3. Diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, užsienio valstybėje kartu gyvenantis sutuoktinis arba partneris turi teisę įsidarbinti toje valstybėje, jeigu tai numatyta Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse arba leidžiama pagal tos valstybės įstatymus. Apie įsidarbinimą diplomato sutuoktinis arba partneris turi informuoti užsienio reikalų ministrą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

48 straipsnis. Diplomato sutuoktinio arba partnerio diplomato teisė atkurti diplomato statusą

1. Diplomato sutuoktinis arba partneris diplomatas, nutraukęs diplomato tarnybos sutartį pagal šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalį dėl to, kad išvyko kartu su sutuoktiniu arba partneriu diplomatu, paskirtu dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją arba perkeltu į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę atkurti diplomato statusą – grįžti į ne žemesnes negu eitos, o jeigu tokios galimybės nėra, Atestacijos komisijos siūlymu – į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Su šiuo asmeniu sudaroma diplomato tarnybos sutartis, užsienio reikalų ministro įsakymu jam grąžinamas iki diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turėtas diplomatinis rangas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo sutuoktinio arba partnerio darbo diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio darbo diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

VII SKYRIUS

DIPLOMATINIS ATSTOVAS

49 straipsnis. Diplomatinio atstovo skyrimo tvarka

1. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną), Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.

2. Iš anksto kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą prie tarptautinės organizacijos Vyriausybės teikimu skiria Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas.

3. Diplomatiniu atstovu gali būti skiriamas tik diplomatas, turintis Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą. Diplomatiniu atstovu paskirtas diplomatas eina ambasadoriaus pareigas pagal šį įstatymą, nepaisant to, kokios pareigos pagal tarptautinę praktiką įvardijamos Lietuvos Respublikos teisės aktuose jį skiriant.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4. Informacija apie kandidato į diplomatinius atstovus skyrimo procesą keičiamasi vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu. Prašymo dėl sutikimo priimti (agremano) diplomatinį atstovą užsienio valstybėje pateikimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

50 straipsnis. Paskyrimo diplomatiniu atstovu terminas

1. Diplomatiniai atstovai dirbti į diplomatinę atstovybę skiriami ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. Šio įstatymo 54 straipsnyje nustatyta tvarka atšauktas iš pareigų diplomatinis atstovas gali būti grąžintas dirbti į Užsienio reikalų ministeriją arba paskirtas į kitą diplomatinę atstovybę. Jeigu, pasibaigus diplomatinio atstovo paskyrimo terminui vienoje užsienio valstybėje arba atšaukus jį iš pareigų prieš terminą iš vienos užsienio valstybės, diplomatinis atstovas iš karto yra skiriamas į kitą diplomatinę atstovybę, bendras nuoseklaus paskyrimo terminas negali būti ilgesnis negu 8 metai dviejose diplomatinėse atstovybėse. Jeigu pagal šio įstatymo 45 straipsnio nuostatas su skiriamu diplomatiniu atstovu sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, ji pasibaigia nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo. Jeigu diplomatiniu atstovu skiriamas asmuo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, nauja sutartis nesudaroma.

2. Kai diplomatinis atstovas pareigas eina daugiau kaip 3 metus, Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui jį atšaukti. Išimties atveju Vyriausybė gali siūlyti Respublikos Prezidentui atšaukti diplomatinį atstovą iš pareigų anksčiau, negu sueis 3 metai nuo jo paskyrimo.

51 straipsnis. Diplomatinio atstovo užsienio valstybėje funkcijų vykdymo pradžia

Diplomatinis atstovas užsienio valstybėje savo funkcijas pradeda vykdyti tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, vadovui ar kitam įgaliotam pareigūnui arba kai praneša apie atvykimą ar įteikia įgaliojamųjų raštų nuorašą valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui ar užsienio reikalų ministerijos funkcijas atliekančios institucijos vadovui, ar kitam įgaliotam pareigūnui, kaip toje valstybėje įprasta.

52 straipsnis. Diplomatinio atstovo prie tarptautinės organizacijos funkcijų vykdymo pradžia

Diplomatinis atstovas prie tarptautinės organizacijos savo funkcijas pradeda vykdyti įteikęs įgaliojamuosius raštus tarptautinės organizacijos vadovui arba kita tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

53 straipsnis. Diplomatinio atstovo funkcijų vykdymo pabaiga

1. Diplomatinio atstovo funkcijos baigiasi:

1) jį atšaukus iš pareigų šio įstatymo 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka;

2) jam atsistatydinus;

3) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) jam mirus;

5) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais.

2. Diplomatinio atstovo funkcijos laikinai sustabdomos, kai ypatingais atvejais užsienio reikalų ministras įsakymu jam laikinai paveda Užsienio reikalų ministerijoje atlikti kitas funkcijas. Dėl tokio laikino pavedimo diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nenutraukiama ir diplomatiniam atstovui toliau mokamas jam nustatytas darbo užmokestis ir taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir 89 straipsnio 7, 8, 11 ir 14 dalyse diplomatui ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šios garantijos taikomos ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo laikino pavedimo diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas dienos. Laikinas pavedimas diplomatiniam atstovui atlikti kitas funkcijas nutraukiamas užsienio reikalų ministro įsakymu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

54 straipsnis. Diplomatinio atstovo atšaukimas

1. Iš anksto apsvarsčius diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų klausimą Seimo Užsienio reikalų komitete, diplomatinį atstovą Vyriausybės teikimu atšaukia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo Ministras Pirmininkas. Užsienio valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje Lietuvos Respublikai atstovavo atšaukiamas diplomatinis atstovas, apie atšaukimą iš pareigų informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

2. Diplomatinio atstovo, su kuriuo yra sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atšaukimas iš pareigų yra prilyginamas diplomato grąžinimui į Užsienio reikalų ministeriją ir tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis, išskyrus atvejus, kai atšaukiamas vyresnis negu 65 metų diplomatinis atstovas. Atšaukus iš pareigų vyresnį negu 65 metų diplomatinį atstovą, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 92 straipsnio nuostatomis. Atšaukus iš pareigų diplomatinį atstovą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis, vadovaujamasi šio įstatymo 45 straipsnio nuostatomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

VIII SKYRIUS

LAIKINASIS REIKALŲ PATIKĖTINIS

55 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio skyrimas

Jeigu diplomatinėje atstovybėje nėra šio įstatymo 49 straipsnyje nustatyta tvarka paskirto diplomatinio atstovo, kuris vadovautų diplomatinei atstovybei, užsienio reikalų ministras skiria laikinąjį reikalų patikėtinį užsienio valstybėje ar prie tarptautinės organizacijos. Laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas ir tada, kai diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų. Šiuo atveju laikinąjį reikalų patikėtinį ne ilgiau kaip vienam mėnesiui gali paskirti pats diplomatinis atstovas, o ilgesniam laikotarpiui – užsienio reikalų ministras arba jo įgaliotas asmuo.

56 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos

Laikinasis reikalų patikėtinis atstovauja Lietuvos Respublikai užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje ir vadovauja diplomatinei atstovybei. Vadovaudamas diplomatinei atstovybei, laikinasis reikalų patikėtinis turi tokias pačias teises ir pareigas kaip ir diplomatinis atstovas.

57 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų vykdymo pradžia

1. Laikinasis reikalų patikėtinis užsienio valstybėje pradeda vykdyti savo funkcijas tada, kai įteikia įgaliojamuosius raštus valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministrui arba kita valstybėje, į kurią jis skiriamas atstovauti Lietuvos Respublikai, įprasta tvarka. Jeigu laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas, kai diplomatinis atstovas laikinai negali eiti savo pareigų, jis pradeda vykdyti savo funkcijas nuo pranešimo valstybės, į kurią jis paskirtas, užsienio reikalų ministerijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.

2. Laikinasis reikalų patikėtinis prie tarptautinės organizacijos pradeda vykdyti savo funkcijas šio įstatymo 52 straipsnyje nustatyta tvarka. Jeigu laikinasis reikalų patikėtinis skiriamas, kai diplomatinis atstovas prie tarptautinės organizacijos laikinai negali eiti savo pareigų, jis savo funkcijas pradeda vykdyti nuo pranešimo tarptautinei organizacijai apie paskyrimą dienos arba nuo kitos tokiame pranešime nurodytos dienos.

58 straipsnis. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijų pabaiga

1. Laikinojo reikalų patikėtinio funkcijos baigiasi:

1) paskyrus diplomatinį atstovą į valstybę, kurioje jis buvo akredituotas;

2) užsienio reikalų ministrui jį atšaukus iš pareigų;

3) jį paskyrusiam diplomatiniam atstovui vėl pradėjus eiti pareigas;

4) pasibaigus jo paskyrimo terminui;

5) jam atsistatydinus;

6) jam netekus Lietuvos Respublikos pilietybės;

7) jam mirus;

8) kitais tarptautinės teisės numatytais atvejais.

2. Apie laikinojo reikalų patikėtinio atšaukimą iš pareigų ir apie tai, kad diplomatinis atstovas vėl pradėjo eiti pareigas, valstybė ar tarptautinė organizacija, kurioje laikinasis reikalų patikėtinis atstovavo Lietuvos Respublikai, informuojama toje valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje nustatyta tvarka.

IX SKYRIUS

DIPLOMATINIAI RANGAI

59 straipsnis. Diplomatiniai rangai

1. Lietuvos Respublikoje yra šie diplomatiniai rangai:

1) Lietuvos Respublikos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius;

2) Lietuvos Respublikos nepaprastasis pasiuntinys ir įgaliotasis ministras;

3) ministras patarėjas;

4) patarėjas;

5) pirmasis sekretorius;

6) antrasis sekretorius;

7) trečiasis sekretorius;

8) atašė.

2. Atašė diplomatinis rangas yra žemiausias, o Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus diplomatinis rangas – aukščiausias.

60 straipsnis. Diplomatinių rangų suteikimas

Pakeistas straipsnio pavadinimas:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

1. Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus užsienio reikalų ministro teikimu suteikia Respublikos Prezidentas dekretu, kurį taip pat pasirašo užsienio reikalų ministras. Šie diplomatiniai rangai suteikiami iki gyvos galvos.

2. Ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė rangus suteikia užsienio reikalų ministras.

3. Atestacijos komisija užsienio reikalų ministrui teikia rekomendacijas dėl ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ir atašė diplomatinių rangų suteikimo ir teikimo suteikti Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus, Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro rangus.

4. Diplomatiniai rangai, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, suteikiami užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

61 straipsnis. Diplomatinių rangų teikimo eilė

1. Asmeniui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, taip pat asmeniui, sėkmingai išdirbusiam parengiamąjį laikotarpį, suteikiamas žemiausias diplomatinis rangas.

2. Nuosekliai aukštesnis negu turėtas diplomatinis rangas suteikiamas ne anksčiau kaip po 4 metų, išskyrus trečiojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus ir pirmojo sekretoriaus diplomatinius rangus, kurie nuosekliai suteikiami ne anksčiau kaip po 3 metų, nuo turimo diplomatinio rango suteikimo (į šį laikotarpį įskaitomas parengiamasis laikotarpis), jeigu diplomatas neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų. Ši nuostata netaikoma, jeigu diplomatas nesilaiko rotacijos principo, nustatyto šio įstatymo 42 straipsnio 1 dalies 4 punkte.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta rangų teikimo eilė taikoma ir diplomatams, laikinai perkeltiems dirbti į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas.

4. Sprendimas suteikti nuosekliai aukštesnį diplomatinį rangą pirma laiko priimamas šio įstatymo 68 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu diplomato skatinimo būdu ne anksčiau kaip po  vienų metų nuo turimo diplomatinio rango suteikimo dienos, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus.

5. Asmeniui, skiriamam diplomatiniu atstovu, taip pat asmeniui, su kuriuo sudaroma terminuota diplomato tarnybos sutartis, išskyrus atvejus, kai terminuota diplomato tarnybos sutartis sudaroma šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka, diplomatinis rangas suteikiamas neatsižvelgiant į šio straipsnio nuostatas. Šiems asmenims diplomatinis rangas suteikiamas atsižvelgus į jų einamas pareigas, kompetenciją ir darbo užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos srityje patirtį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

62 straipsnis. Asmens, išėjusio iš diplomatinės tarnybos, diplomatinis rangas. Teisė atkurti diplomato statusą

1. Asmuo ministro patarėjo, patarėjo, pirmojo sekretoriaus, antrojo sekretoriaus, trečiojo sekretoriaus ar atašė diplomatinį rangą turi iki gyvos galvos, jeigu, sukakęs socialinio draudimo senatvės pensijos amžių, nustatytą Socialinio draudimo pensijų įstatyme (toliau – senatvės pensijos amžius), išeina iš diplomatinės tarnybos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Asmuo (išskyrus turintį Lietuvos Respublikos nepaprastojo ir įgaliotojo ambasadoriaus ar Lietuvos Respublikos nepaprastojo pasiuntinio ir įgaliotojo ministro diplomatinį rangą), dirbęs pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį, diplomatinio rango netenka pasibaigus terminuotai diplomato tarnybos sutarčiai.

3. Diplomato statusas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti atkurtas buvusiems diplomatams (išskyrus diplomatus, dirbusius pagal terminuotas diplomato tarnybos sutartis), jeigu jie per 5 metus nuo diplomato tarnybos sutarties nutraukimo pareiškia norą atkurti diplomato statusą ir diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, 12, 13 punktuose ir 2 dalies 1, 3, 4 punktuose nustatytais pagrindais.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

4. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas 5 metų terminas netaikomas, kai, esant tarnybinei būtinybei, diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir priimtiems dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją, taip pat buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir išvykusiems kartu su sutuoktiniais arba partneriais, perkeltais, paskirtais arba išrinktais dirbti į tarptautinę ir Europos Sąjungos instituciją ar užsienio valstybės instituciją. Šie asmenys teisę atkurti diplomato statusą turi per 6 mėnesius nuo darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos arba per 6 mėnesius po sutuoktinio arba partnerio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pabaigos, arba per 6 mėnesius nuo prašymo atkurti diplomato statusą pateikimo dienos, jeigu toks prašymas pateikiamas nepasibaigus sutuoktinio arba partnerio darbo tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

5. Per šio straipsnio 3 dalyje nustatytą 5 metų terminą diplomato statusas atkuriamas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka šio įstatymo 92 straipsnio 13 dalyje nurodytiems buvusiems diplomatams, išskyrus atvejus, kai valstybės politiko įgaliojimai nutrūko Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyta tvarka, o politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo įgaliojimai nutrūko dėl jam paskirtos tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų, prarastos Lietuvos Respublikos pilietybės ar įsiteisėjusio teismo nuosprendžio, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti pareigų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

6. Esant tarnybinei būtinybei, užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka diplomato statusas gali būti atkurtas netaikant šio straipsnio 3 dalyje nustatyto 5 metų termino buvusiems diplomatams, kurie pastaruosius 3 metus nepertraukiamai ėjo su užsienio ir (ar) Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu susijusias pareigas, jeigu diplomato tarnybos sutartis su jais nebuvo nutraukta šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 1–9, 11, 12, 13 punktuose, 2 dalies 1, 3, 4 punktuose ir 13 dalyje nustatytais pagrindais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

63 straipsnis. Diplomatinių rangų atėmimas

1. Diplomatinius rangus už diplomato priesaikos nesilaikymą gali atimti juos suteikęs Respublikos Prezidentas užsienio reikalų ministro teikimu arba užsienio reikalų ministras Atestacijos komisijos teikimu.

2. Diplomatinių rangų, išskyrus šio įstatymo 60 straipsnio 1 dalyje nurodytus diplomatinius rangus, atėmimo tvarką nustato užsienio reikalų ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

X SKYRIUS

DIPLOMATINIS PASAS

64 straipsnis. Diplomatinio paso paskirtis

1. Lietuvos Respublikos diplomatinis pasas (toliau – diplomatinis pasas) – Užsienio reikalų ministerijos išduotas asmens dokumentas, patvirtinantis, kad jį gavęs asmuo yra Lietuvos Respublikos pilietis ir kad šis asmuo yra diplomatas arba turi teisę naudotis diplomatiniu pasu pagal šio įstatymo 65 straipsnio nuostatas.

2. Diplomatinio paso pavyzdį tvirtina užsienio reikalų ministras, suderinęs su vidaus reikalų ministru.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3. Diplomatinis pasas išduodamas nemokamai.

65 straipsnis. Asmenys, kuriems išduodami diplomatiniai pasai

1. Užsienio reikalų ministerija diplomatinius pasus išduoda:

1) Respublikos Prezidentui;

2) Seimo nariams;

3) Vyriausybės nariams;

4) Konstitucinio Teismo pirmininkui;

5) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pirmininkui;

6) Lietuvos Respublikos generaliniam prokurorui;

7) valstybės pripažįstamų tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų aukščiausiesiems hierarchams (Lietuvos katalikų bažnyčios kardinolams ir vyskupams, kitų konfesijų to paties lygio dvasininkams);

8) diplomatams, užsienio reikalų viceministrams, Užsienio reikalų ministerijos kancleriui;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

9) asmenims, kuriuos Respublikos Prezidentas, Vyriausybė ar užsienio reikalų ministras siunčia į užsienio valstybes su specialiąja misija;

10) diplomatiniams kurjeriams;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

11) specialiesiems atašė, specialiųjų atašė pavaduotojams;

12) kariniam atstovui ir jo pavaduotojams;

13) specialiesiems patarėjams ir jų pavaduotojams;

14) Lietuvos Respublikos piliečiams, išrinktiems Europos Parlamento nariais;

15) profesinės karo tarnybos kariams ir valstybės tarnautojams ginkluotės kontrolės inspektorių funkcijoms užsienio valstybėse atlikti;

16) profesinės karo tarnybos kariams, paskirtiems atlikti karo tarnybą užsienio valstybės ar tarptautinėje karinėje arba gynybos institucijoje, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas krašto apsaugos ministro prašymas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

17) buvusiems diplomatams, nutraukusiems diplomato tarnybos sutartį šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu ir priimtiems į pareigas tarptautinėje organizacijoje, kurios narė yra Lietuvos Respublika, ar tokios organizacijos institucijoje, Europos Sąjungos institucijoje ar įstaigoje, Europos Komisijos ar Tarybos įsteigtoje institucijoje, Europos Komisijos ir Europos Sąjungos valstybių narių bendrai įsteigtoje organizacijoje (konsorciume), civilinėje tarptautinėje operacijoje ar misijoje, taip pat Lietuvos Respublikos piliečiams, einantiems vadovo ar vadovo pavaduotojo pareigas šiose organizacijose, institucijose, operacijoje ar misijoje, kai tai yra būtina jų funkcijoms atlikti, – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas tokio asmens motyvuotas prašymas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

18) Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas deleguotiems asmenims, kai tai yra būtina jų funkcijoms atlikti, – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai dėl diplomatinio paso išdavimo yra pateiktas motyvuotas deleguojančiosios institucijos vadovo prašymas;

19) kitiems karjeros valstybės tarnautojams ir statutiniams valstybės tarnautojams ar pareigūnams, buvusiems pareigūnams, šio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytam diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų personalui kitais šioje dalyje nenumatytais atvejais – užsienio reikalų ministro sprendimu, kai tai būtina įgyvendinant Seimo priimtuose teisės aktuose numatytus užsienio politikos ir nacionalinio saugumo tikslus.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Diplomatiniai pasai išduodami Respublikos Prezidento sutuoktiniui arba partneriui ir vaikams, Seimo Pirmininko sutuoktiniui arba partneriui, Ministro Pirmininko sutuoktiniui arba partneriui, užsienio reikalų ministro sutuoktiniui arba partneriui, Lietuvos Respublikos piliečių, išrinktų Europos Parlamento nariais, sutuoktiniams arba partneriams. Diplomatiniai pasai taip pat išduodami Seimo nario sutuoktiniui arba partneriui ir specialiosios misijos vadovo sutuoktiniui arba partneriui, jeigu šių asmenų vykimą kartu su Seimo nariu ar specialiosios misijos vadovu į užsienį lemia tarnybinės užduoties ar misijos specifika.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3. Diplomatiniai pasai diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirbančių ar laikinai perkeltų į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu išduodami kartu su jais gyvenantiems jų šeimos nariams, nurodytiems šio įstatymo 18 straipsnyje. Diplomatų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, karinių atstovų ir jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ir jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu jų šeimos nariams, nevykstantiems į užsienio valstybę gyventi kartu su jais, gali būti išduodami diplomatiniai pasai kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją, asmenį, kuriam diplomatinis pasas išduotas šio straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4. Diplomatinius pasus turi teisę turėti Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarai, kadenciją baigę Respublikos Prezidentai, buvę Seimo pirmininkai, ministrai pirmininkai, užsienio reikalų ministrai, Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetų pirmininkai, jeigu jie nebuvo pašalinti iš einamų pareigų arba jiems Seimo nario mandatas nebuvo panaikintas Konstitucijos 74 straipsnyje nustatyto apkaltos proceso tvarka, taip pat asmenys, turintys Respublikos Prezidento suteiktus diplomatinius rangus, kai jų diplomato tarnybos sutartys arba terminuotos diplomato tarnybos sutartys nutraukiamos vadovaujantis šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punktu ar 10 punktu.

66 straipsnis. Įrašai diplomatiniame pase

1. Diplomatiniame pase daromi Lietuvos Respublikos asmens tapatybės kortelės ir paso įstatymo 5 straipsnyje nurodyti įrašai.

2. Diplomatiniame pase taip pat daromi įrašai, atitinkantys diplomatinio paso išdavimo pagrindą pagal šio įstatymo 65 straipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti duomenys diplomatiniame pase įrašomi lietuviškais rašmenimis, taip pat pateikiamas šio straipsnio 2 dalyje nurodytų įrašų vertimas į anglų kalbą. Lietuvos Respublikos piliečio vardas (vardai) ir pavardė diplomatiniame pase įrašomi Lietuvos Respublikos asmens vardo ir pavardės rašymo dokumentuose įstatymo ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vardų ir pavardžių rašymą dokumentuose, nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4. Visus įrašus diplomatiniame pase daro Užsienio reikalų ministerija.

67 straipsnis. Diplomatinių pasų grąžinimas

1. Diplomatinius pasus per 7 kalendorines dienas nuo šioje dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo dienos Užsienio reikalų ministerijai privalo grąžinti:

1) asmenys, baigę eiti šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytas pareigas;

2) specialiosios misijos nariai, atlikę užduotį ir grįžę į Lietuvos Respubliką;

3) specialiosios misijos vadovo sutuoktinis arba partneris, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 65 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su užduotį vykdančiu specialiosios misijos vadovu;

4) Seimo nario sutuoktinis arba partneris, kuriam diplomatinis pasas buvo išduotas pagal šio įstatymo 65 straipsnį, grįžęs į Lietuvos Respubliką iš užsienio valstybės, kurioje buvo su tarnybinę užduotį atliekančiu Seimo nariu;

5) šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, šeimos nariai, kai diplomatai, specialieji atašė ar jų pavaduotojai, kariniai atstovai ar jų pavaduotojai, specialieji patarėjai ar jų pavaduotojai, asmenys, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, grįžta į Lietuvos Respubliką baigę darbą diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose, diplomatinėje tarnyboje arba pasibaigus diplomatų laikino perkėlimo į pareigas tarptautinėse ir Europos Sąjungos institucijose ar užsienio valstybių institucijose laikui, taip pat grįžę iš kelionės diplomatų, specialiųjų atašė ar jų pavaduotojų, karinių atstovų ar jų pavaduotojų, specialiųjų patarėjų ar jų pavaduotojų, asmenų, kuriems diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, šeimos nariai, jeigu diplomatinis pasas diplomato, specialiojo atašė ar jo pavaduotojo, karinio atstovo ar jo pavaduotojo, specialiojo patarėjo ar jo pavaduotojo, asmens, kuriam diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu, prašymu jiems buvo išduotas kelionėms pas diplomatą, specialųjį atašė ar jo pavaduotoją, karinį atstovą ar jo pavaduotoją, specialųjį patarėją ar jo pavaduotoją, asmenį, kuriam diplomatinis pasas išduotas šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalies 19 punkto pagrindu;

6) šio įstatymo 65 straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų sutuoktiniai arba partneriai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 65 straipsnį, jeigu nutraukiama santuoka arba partnerystė;

7) šio įstatymo 65 straipsnio 1 ir 4 dalyse nurodytų asmenų sutuoktiniai arba partneriai, vaikai ir kiti šeimos nariai, kuriems diplomatiniai pasai išduodami pagal šio įstatymo 65 straipsnio 2 ir 3 dalis, kai nurodyti asmenys miršta;

8) šio įstatymo 90¹ straipsnio 1 dalyje nurodyti diplomato ir kito valstybės tarnautojo šeimos nariai, kai grįžta į Lietuvos Respubliką, bet ne vėliau, kai baigiasi šio įstatymo 90¹ straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 65 straipsnio 4 dalyje, diplomatiniai pasai paliekami.

3. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys per nustatytą terminą diplomatinių pasų negrąžina, šie pasai užsienio reikalų ministro įsakymu skelbiami negaliojančiais. Diplomatinio paso paskelbimas negaliojančiu nepanaikina pareigos jį grąžinti.

XI SKYRIUS

DIPLOMATO SKATINIMAS IR ATSAKOMYBĖ

68 straipsnis. Paskatinimai ir apdovanojimai

1. Už pavyzdingą diplomato pareigų atlikimą, iniciatyvumą ir kūrybingumą bei pasižymėjimą diplomatinėje tarnyboje diplomatas gali būti skatinamas:

1) padėka;

2) nuo vienos iki dviejų pareiginių algų dydžio pinigine išmoka už asmeninį išskirtinį indėlį įgyvendinant Užsienio reikalų ministerijai ir (ar) diplomatinei atstovybei, konsulinei įstaigai ar specialiajai misijai nustatytus tikslus arba pasiektus rezultatus bei įgyvendintus uždavinius (tačiau ne dažniau kaip 2 kartus per kalendorinius metus);

3) suteikiant iki 5 mokamų poilsio dienų (tačiau ne daugiau kaip 10 darbo dienų per metus) arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką; iki 10 mokamų poilsio dienų (bet ne daugiau kaip 20 darbo dienų per metus) diplomatui, dirbančiam aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, arba atitinkamai sutrumpinant darbo laiką;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

4) vienkartine pinigine išmoka Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) vardine dovana;

6) medaliu už nuopelnus diplomatinei tarnybai;

7) kitais žinybiniais apdovanojimais;

8) finansuojant kvalifikacijos tobulinimą ne didesne kaip diplomato vienos pareiginės algos dydžio suma per metus;

9) nuosekliai aukštesniu diplomatiniu rangu pirma laiko diplomatui, dirbančiam aukšto ar vidutinio grėsmių ir rizikų lygmens aplinkoje veikiančioje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

2. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą, neskatinami, išskyrus atvejus, kai diplomato tarnybinė veikla įvertinama kaip viršijanti lūkesčius. Diplomatai, turintys galiojančią tarnybinę nuobaudą už Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo pažeidimus, gali būti skatinami tik praėjus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatyme nustatytiems terminams nuo sprendimo pripažinti juos pažeidusiais Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimus priėmimo dienos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

3. Diplomato skatinimas įforminamas užsienio reikalų ministro įsakymu. Šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 4, 5, 6, 7 ir 9 punktuose numatytos skatinimo priemonės įgyvendinamos ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo užsienio reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo dienos, o šio straipsnio 1 dalies 3 ir 8 punktuose numatytos skatinimo priemonės – per vienus metus nuo užsienio reikalų ministro įsakymo įsigaliojimo dienos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

4. Už ypatingus nuopelnus Lietuvos Respublikai ar ilgametį sąžiningą darbą diplomatinėje tarnyboje diplomatas nustatyta tvarka gali būti teikiamas valstybės apdovanojimui gauti.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

5. Apie diplomato gautus skatinimus ir valstybės apdovanojimus įrašoma į diplomato asmens bylą.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

69 straipsnis. Dovanos ir užsienio valstybių apdovanojimai

1. Apie užsienio valstybių apdovanojimus diplomatas privalo informuoti Užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo tokių apdovanojimų gavimo.

2. Gautų dovanų priėmimo, deklaravimo ir saugojimo tvarką nustato Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

70 straipsnis. Diplomatų atsakomybė

1. Diplomatai už tarnybinius nusižengimus, išskyrus mažareikšmius tarnybinius nusižengimus, traukiami tarnybinėn atsakomybėn. Tarnybiniu nusižengimu laikomas diplomato pareigų neatlikimas ar netinkamas jų atlikimas dėl diplomato kaltės.

2. Mažareikšmiu tarnybiniu nusižengimu laikomas tarnybinis nusižengimas, kurio tyrimą atlikus nustatyta, kad jis yra formalaus pobūdžio, nesukėlęs neigiamų pasekmių, o tarnybinės nuobaudos skyrimas būtų neproporcingas tarnybinio nusižengimo sunkumui. 

3. Už Užsienio reikalų ministerijai padarytą materialinę žalą diplomatai traukiami materialinėn atsakomybėn.

4. Ginčai dėl diplomatų tarnybinės ir materialinės atsakomybės nagrinėjami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

71 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Už tarnybinius nusižengimus diplomatui gali būti skiriama viena iš šių tarnybinių nuobaudų:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) diplomatinio rango, kurį suteikė užsienio reikalų ministras, pažeminimas;

5) diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas.

2. Tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir pasekmes, į diplomato veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3. Tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas – gali būti skiriama už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jeigu prieš tai diplomatui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas.

4. Šiurkščiu tarnybiniu nusižengimu laikoma:

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

1) diplomato elgesys, susijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, diskredituojantis diplomatinę tarnybą, menkinantis diplomatinės tarnybos institucijos ar paties diplomato reputaciją, žeminantis žmogaus orumą, ar kiti veiksmai, tiesiogiai pažeidžiantys žmonių konstitucines teises;

2) valstybės ar tarnybos paslapties atskleidimas;

3) korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos, kaip jos apibrėžtos Korupcijos prevencijos įstatyme, susijusios su tarnybinių pareigų atlikimu, nors už šią veiką diplomatas ir nebuvo traukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn;

4) piktnaudžiavimas tarnyba ir (ar) šiurkštus Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo reikalavimų pažeidimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

5) dalyvavimas su diplomato pareigomis nesuderinamoje veikloje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

6) nebuvimas tarnyboje (darbe) vieną ar daugiau darbo dienų be pateisinamos priežasties;

7) buvimas tarnybos (darbo) metu neblaiviam ar apsvaigusiam nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, taip pat ne tarnybos (ne darbo) metu viešoje vietoje, jeigu diplomato elgesys įžeidžia žmogaus orumą ar diskredituoja valstybės, Užsienio reikalų ministerijos ir (ar) kitų diplomatinės tarnybos institucijų autoritetą, arba vengimas tikrintis dėl neblaivumo arba apsvaigimo nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai įtariama, kad tarnybos (darbo) metu diplomatas yra apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų;

8) valstybės lėšų ir turto apskaitos pažeidimas, turėjęs reikšmingos įtakos Užsienio reikalų ministerijos finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių, konsoliduotųjų ataskaitų rinkinių ir (ar) kitų ataskaitų duomenų teisingumui, ar reikšmingas valstybės lėšų ir turto valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo pažeidimas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

9) įsiteisėjusių teismo sprendimų, susijusių su diplomato pareigomis ir jų atlikimu, nevykdymas;

10) kiti nusižengimai, kuriais šiurkščiai nusižengiama diplomato pareigoms ar diplomatų veiklos ir tarnybinės etikos principams.

71¹ straipsnis. Asmenų, dėl kurių pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, teisės

Diplomatas ar diplomato pareigas ėjęs asmuo, dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, turi teisę:

1) būti raštu informuotas apie pradėtą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir jo prašymu susipažinti su Užsienio reikalų ministerijos turimais neįslaptintais duomenimis apie jo galimai padarytą tarnybinį nusižengimą arba gauti šiuos duomenis;

2) teikti paaiškinimus, įrodymus, prašymus ar kitą informaciją dėl jo galimai padaryto tarnybinio nusižengimo;

3) dalyvauti tikrinant vietoje su jo galimai padarytu tarnybiniu nusižengimu susijusius faktinius duomenis;

4) pareikšti motyvuotą nušalinimą tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotiems asmenims dėl galimo jų šališkumo, apskųsti šių asmenų veikimą ar neveikimą;

5) baigus tarnybinio nusižengimo tyrimą, gauti priimtą sprendimą, jo prašymu susipažinti su neįslaptinta tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga arba gauti jos kopiją;

6) turėti atstovą. Atstovas turi tokias pačias teises kaip ir asmuo, kuriam jis atstovauja;

7) skųsti sprendimus dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, nustatymo.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

72 straipsnis. Tarnybinių nuobaudų skyrimas

1. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje arba atostogavo, buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laiko, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui, o vykstant baudžiamajam procesui arba Seimo kontrolieriui atliekant tyrimą, taip pat atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą, – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, Seimo kontrolieriaus pažymos surašymo, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo, ikiteisminio tyrimo pabaigos dienos. Į šioje dalyje nustatytą 2 mėnesių tarnybinės nuobaudos skyrimo terminą neįskaitomas laikas, kurį diplomatas nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, buvo komandiruotėje, atostogavo arba buvo nušalintas nuo pareigų, taip pat laikas, per kurį Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka turi būti išnagrinėtas skundas dėl profesinės sąjungos atstovaujamojo ir (arba) valdymo organo nesutikimo dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo diplomatui. Tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas užsienio reikalų ministro sprendimu arba gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą. Jeigu įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus, Užsienio reikalų ministerijoje turi būti pradėtas diplomatų, dėl kurių galimos kaltės buvo padaryti įsiteisėjusiame teismo sprendime konstatuoti įstatymų ar kitų teisės aktų pažeidimai, tarnybinio nusižengimo tyrimas. Tarnybinė nuobauda neskiriama, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, inventorizaciją arba kai Seimo kontrolierius atlieka tyrimą, taip pat kai atliekamas tarnybinis ar kitas kompetentingos institucijos patikrinimas, tiriamas tarnybinis nusižengimas šio straipsnio 2 dalyje numatytais atvejais, atliekamas ikiteisminis tyrimas arba kai yra pažeidžiamos Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos arba įsiteisėja teismo sprendimas, kuriame konstatuota, kad Užsienio reikalų ministerija pažeidė įstatymus ar kitus teisės aktus. Šiais atvejais tarnybinė nuobauda skiriama ne vėliau kaip per 3 metus nuo nusižengimo padarymo dienos.

2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenkama diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodytam registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.

Dalies redakcija nuo 2025-01-01:

2. Tarnybinio nusižengimo tyrimas, gavus oficialią informaciją apie galimą diplomato tarnybinį nusižengimą, pradedamas, o pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir atitinkamas sprendimas dėl tarnybinio nusižengimo padarymo pripažinimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo priimamas taip pat kai su diplomatu, dėl kurio galimo tarnybinio nusižengimo gauta oficiali informacija arba dėl kurio pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas, nutraukiama diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis (netenkama diplomato statuso). Šis sprendimas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka perduodamas Viešojo sektoriaus darbuotojų registrui ir asmeniui, ėjusiam diplomato pareigas.

3. Už vieną tarnybinį nusižengimą galima skirti tik vieną tarnybinę nuobaudą.

4. Kai paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo požymių, tarnybinio nusižengimo tyrimas sustabdomas ir tarnybinio patikrinimo medžiaga perduodama institucijai, kompetentingai tirti ir nagrinėti atitinkamas bylas. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą arba administracinio nusižengimo teiseną, baudžiamasis procesas nutraukiamas, asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, priimamas išteisinamasis nuosprendis arba asmuo atleidžiamas nuo administracinės atsakomybės, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas ir tarnybinė nuobauda turi būti paskirta šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir terminais. Kai diplomato veika turi savarankiško tarnybinio nusižengimo požymių, pagal kuriuos akivaizdžiai galima šį tarnybinį nusižengimą atriboti nuo nusikalstamos veikos ar administracinio nusižengimo, tarnybinio nusižengimo tyrimas tęsiamas neatsižvelgiant į baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos eigą.

5. Tarnybinę nuobaudą skiria arba sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir sprendimą dėl tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, priima užsienio reikalų ministras.

6. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą ir tarnybinės nuobaudos, kuri turėtų būti jam skirta, gali būti skundžiamas teismui.

7. Sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo diplomatams ir sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, ir sprendimų dėl tarnybinių nuobaudų, kurios turėtų būti jiems skirtos, priėmimo tvarką, taip pat šio straipsnio 2 dalyje nurodytų priimtų sprendimų dėl asmenų, ėjusių diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą perdavimo atitinkamiems asmenims terminus ir tvarką nustato Vyriausybė.

8. Diplomato, galimai padariusio tarnybinį nusižengimą, prašymu atliekant tarnybinio nusižengimo tyrimą dalyvauja darbuotojų atstovavimą įgyvendinančių asmenų atstovas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

73 straipsnis. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

1. Tarnybinę atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

1) diplomatas nedelsdamas pats praneša padaręs tarnybinį nusižengimą;

2) diplomatas padėjo atskleisti tarnybinį nusižengimą;

3) tarnybinį nusižengimą padaręs diplomatas užkirto kelią neigiamiems tarnybinio nusižengimo padariniams;

4) tarnybinį nusižengimą padaręs diplomatas savo noru atlygino nuostolius ar pašalino padarytą žalą;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl psichinės ar fizinės prievartos;

6) tarnybinį nusižengimą padarė nėščia diplomatė, jeigu ši aplinkybė turėjo įtakos nusižengimo padarymui;

7) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl didelio susijaudinimo, kurį sukėlė neteisėti kito asmens veiksmai.

2. Diplomatą į pareigas priimantis asmuo gali ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes pripažinti tarnybinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis.

3. Tarnybinę atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra šios:

1) tarnybinis nusižengimas padarytas grupės susitarusių asmenų;

2) tarnybinis nusižengimas padarytas pasinaudojant ekstremaliąja situacija ar jos aplinkybėmis;

3) per vienus metus nuo tarnybinės nuobaudos paskyrimo padarytas kitas tarnybinis nusižengimas;

4) tarnybinis nusižengimas padarytas neblaivaus ar nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų apsvaigusio diplomato;

5) tarnybinis nusižengimas padarytas dėl savanaudiškų paskatų.

4. Kiti įstatymai gali numatyti ir kitų tarnybinę atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių.

74 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos išnykimas

1. Diplomatas laikomas nebaustu tarnybine nuobauda, kai po tarnybinės nuobaudos paskyrimo dienos praėjo vieni metai.

2. Tarnybinė nuobauda užsienio reikalų ministro motyvuotu sprendimu gali būti panaikinta anksčiau, negu sueina šio straipsnio 1 dalyje nustatytas terminas, bet ne anksčiau negu po 6 mėnesių nuo jos paskyrimo dienos, arba kai diplomatas gauna valstybės apdovanojimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

75 straipsnis. Materialinės atsakomybės sąlygos ir žalos atlyginimo tvarka

1. Diplomatas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Užsienio reikalų ministerijai padarytą tiesioginę materialinę žalą. Nustatant atlygintinos žalos dydį, taikomos Darbo kodekso nuostatos, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Diplomatas atlygina visą šio straipsnio 1 dalyje nurodytą žalą, jeigu ją padarė atlikdamas viešojo administravimo veiklą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių diplomato darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia.

3. Užsienio reikalų ministerijai padarytą žalą diplomatas gali atlyginti savo noru.

4. Jeigu diplomatas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, padarytos žalos atlyginimas užsienio reikalų ministro sprendimu išskaitomas iš diplomato darbo užmokesčio. Ne teismo tvarka išskaitomas žalos atlyginimas negali viršyti žalą padariusio diplomato vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio net ir tuo atveju, jeigu buvo padaryta didesnė žala. Ne teismo tvarka per mėnesį išskaitoma suma negali viršyti 20 procentų diplomatui priklausančio per mėnesį mokėti darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo žalos paaiškėjimo dienos.

5. Pagal šio straipsnio 2 dalį diplomatui priklausančios atlyginti žalos dalis, kuri liko neatlyginta po žalos atlyginimo išskaitymo šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

6. Diplomatas, nesutinkantis su užsienio reikalų ministro sprendimu dėl Užsienio reikalų ministerijai padarytos žalos atlyginimo, turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą pagal šio straipsnio 4 dalį.

7. Diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties su diplomatu nutraukimas arba diplomato perkėlimas arba priėmimas į valstybės tarnautojo pareigas kitoje valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje neatleidžia jo nuo padarytos dėl jo kaltės žalos atlyginimo.

76 straipsnis. Užsienio reikalų ministerijos regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisė į žalą padariusį diplomatą

1. Žala, atsiradusi dėl Užsienio reikalų ministerijos neteisėtų veiksmų, atlyginama Civilinio kodekso nustatyta tvarka.

2. Diplomato padarytą žalą atlyginusi Užsienio reikalų ministerija turi regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę reikalauti iš žalą padariusio diplomato tokio dydžio žalos atlyginimo, kiek ji sumokėjo, bet ne daugiau kaip 9 vidutinių diplomato darbo užmokesčių. Jeigu diplomatas žalą padarė tyčia, Užsienio reikalų ministerija į padariusį žalą diplomatą turi tokio dydžio regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę, kiek ji sumokėjo žalos atlyginimo. Žala atlyginama šio įstatymo 75 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalyse nustatyta tvarka.

77 straipsnis. Diplomato nušalinimas nuo pareigų

1. Diplomatas nuo pareigų privalo būti nušalintas Darbo kodekso nustatytais atvejais, taip pat kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, arba kai diplomatas nesutinka būti perkeltas į kitas pareigas. Kai nėra pareigų, į kurias diplomatas gali būti perkeltas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka uždraudus jam dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, diplomatas nušalinamas nuo pareigų Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka atliekamo patikrinimo laikotarpiui.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Diplomatas nuo pareigų gali būti nušalintas, jeigu:

1) dėl diplomato yra pradėtas tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas ir diplomatas toliau eidamas pareigas trukdo ar siekia paveikti tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo eigą ar rezultatus. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas diplomato laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);

2) tarnybinio nusižengimo tyrimas ar tarnybinis patikrinimas atliekamas dėl veikos, už kurią gali būti nutraukta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Šiuo atveju diplomatas nušalinamas tarnybinio nusižengimo tyrimo ar tarnybinio patikrinimo laikui (į šį terminą neįskaitomas diplomato laikinojo nedarbingumo ar atostogų laikas);

3) Užsienio reikalų ministerija iš turinčio įgaliojimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą pareikšti įtarimus ar kaltinimus pareigūno gauna informacijos, kad diplomatas įtariamas ar kaltinamas tyčinio nusikaltimo padarymu arba įtariamas ar kaltinamas nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo valstybės tarnybai ar viešiesiems interesams padarymu. Šiuo atveju, įvertinus diplomato einamų pareigų pobūdį, atliekamas funkcijas ir kitas svarbias aplinkybes, dėl kurių tolesnis jo pareigų ėjimas būtų nesuderinamas su jam pareikštais įtarimais ar kaltinimais, diplomatas gali būti nušalinamas nuo pareigų iki 3 mėnesių. Prireikus nušalinimas nuo pareigų gali būti pratęsiamas vienam mėnesiui. Pratęsimų skaičius neribojamas, bet visais atvejais nušalinimas nuo pareigų negali trukti ilgiau kaip iki baudžiamojo proceso pabaigos.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

3. Diplomatas nuo pareigų nušalinamas užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu.

4. Sprendime nušalinti diplomatą nuo pareigų turi būti nurodyta laikotarpis, kuriam diplomatas nušalinamas nuo pareigų, nušalinimo priežastys, teisinis pagrindas, sprendimo apskundimo tvarka ir terminai.

5. Šio straipsnio 2 dalies 3 punkto pagrindu nušalintas nuo pareigų diplomatas su jo sutikimu gali būti laikinai perkeltas į lygiavertes ar žemesnes diplomato pareigas, jeigu toks perkėlimas neprieštarauja nušalinimo nuo pareigų tikslui.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

78 straipsnis. Diplomato nušalinimo teisinės pasekmės

1. Nušalinimo terminui pasibaigus, diplomatas grąžinamas į eitas pareigas, jeigu po nušalinimo nėra pagrindo su juo nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

2. Už nušalinimo laikotarpį diplomatui darbo užmokestis nemokamas, išskyrus Darbo kodekse nustatytus atvejus. Diplomatas, nuo tarnybos nušalintas nepagrįstai ar nepasitvirtinus aplinkybėms, lėmusioms nušalinimą, grąžinamas į eitas pareigas ir per 10 darbo dienų, kai diplomatas vėl pradėjo eiti pareigas, jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo tarnybos, taip pat delspinigiai, kurių dydį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. Jeigu diplomatas nušalinimo nuo pareigų laikotarpiu buvo perkeltas į kitas diplomato pareigas, jam išmokamas darbo užmokesčio skirtumas už laikotarpį, kurį jis buvo nušalintas nuo pareigų. Delspinigiai nemokami, jeigu žala diplomatui atlyginta kitų įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

3. Sprendimą nušalinti diplomatą nuo pareigų priėmusio asmens reikalavimu nušalintas diplomatas grąžina diplomatinį pasą, visas jam patikėtas su jo pareigų vykdymu susijusias priemones ir jo žinioje esančius dokumentus.

4. Nuo pareigų nušalintas diplomatas nepraranda teisės dirbti kitą darbą ar užsiimti kita veikla pagal šio įstatymo 31 straipsnį.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

XII SKYRIUS

DIPLOMATO IR DIPLOMATO ŠEIMOS NARIŲ, KITŲ VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ IR JŲ ŠEIMOS NARIŲ SOCIALINĖS IR KITOS GARANTIJOS

79 straipsnis. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas ir diplomatinės tarnybos stažas

1. Tarnybos Lietuvos valstybei stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 8 dalies 1–5, 9–14 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo savivaldybės meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomas laikotarpis einant Valstybės tarnybos įstatymo 33 straipsnio 3 dalyje (2001 m. rugsėjo 27 d. įstatymo Nr. IX-525 redakcija) nurodytas pareigas. Tarnybos Lietuvos valstybei stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo, priėmimo ar išrinkimo į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Tarnybos ne vienu laikotarpiu einant valstybės tarnautojo pareigas valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose stažas sudedamas. Į tarnybos Lietuvos valstybei stažą taip pat įskaitomi kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į pareigas tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje pagal Valstybės tarnybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį ir (ar) šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogų, pagal Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 4 dalį ir (ar) šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai. Atsižvelgiant į tarnybos Lietuvos valstybei stažą, nustatomas šio įstatymo 38 straipsnyje nurodyto priedo dydis ir šio įstatymo 80 straipsnio 2 dalyje nurodytų kasmetinių papildomų atostogų trukmė. Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo tvarką nustato Vyriausybė.

2. Diplomatinės tarnybos stažą sudaro diplomatinėje tarnyboje nuo 1990 m. kovo 11 d. ištarnautų pilnų metų skaičius. Į diplomatinės tarnybos stažą taip pat įskaitomi diplomato kasmetinių, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų, atostogų vaikui prižiūrėti, perkėlimo į kitas pareigas, darbo tarptautinėje ar Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje ir pasitelkimo laikotarpiai pagal šio įstatymo 43 straipsnį, dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje laikotarpiai, atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, mokymosi atostogų, pagal šio įstatymo 81, 82 straipsnius ir 89 straipsnio 10 dalį suteiktų atostogų laikas ir ligos išmokos gavimo laikotarpiai.

3. Laikotarpis, kurį diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų, į diplomatinės tarnybos stažą ir į tarnybos Lietuvos valstybei stažą neįskaitomas, išskyrus atvejus, kai pripažįstama, kad diplomatas ar valstybės tarnautojas buvo nušalintas nuo pareigų nepagrįstai, arba kai nepasitvirtina aplinkybės, lėmusios diplomato ar valstybės tarnautojo nušalinimą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

80 straipsnis. Kasmetinės atostogos

1. Diplomatui suteikiamos 22 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos. Diplomatui, vienam auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, taip pat diplomatui, kuris yra asmuo su negalia, suteikiamos 27 darbo dienų trukmės kasmetinės minimalios atostogos.

2. Diplomatui už kiekvienų 5 metų tarnybos Lietuvos valstybei stažą suteikiamos 3 darbo dienos kasmetinių papildomų atostogų, tačiau bendra kasmetinių atostogų trukmė negali būti ilgesnė kaip 37 darbo dienos.

3. Diplomatui kasmetinės atostogos suteikiamos Darbo kodekso nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

81 straipsnis. Atostogos kvalifikacijai tobulinti

1. Diplomatui, turinčiam ne trumpesnį kaip 3 mėnesių tarnybos Lietuvos valstybei stažą, jo ir į pareigas jį priėmusio asmens susitarimu gali būti suteiktos iki vienų metų trukmės atostogos kvalifikacijai tobulinti. Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Pasinaudoti šiame straipsnyje nurodytomis atostogomis diplomatas gali ne dažniau kaip vieną kartą per 5 metus.

82 straipsnis. Nemokamos atostogos

1. Nemokamos atostogos iki 3 mėnesių dėl šeiminių ar kitų aplinkybių gali būti suteikiamos diplomatą į pareigas priėmusio asmens ir diplomato susitarimu.

2. Darbo kodekse nustatytais pagrindais nemokamos atostogos suteikiamos diplomato prašymu.

83 straipsnis. Atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose

1. Diplomatui jį į pareigas priėmusio asmens ir diplomato susitarimu gali būti suteiktos atostogos dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma su Užsienio reikalų ministerijos misija ir strateginiais tikslais nesusijusi veikla užsienio valstybėje.

2. Šiuo atveju diplomatui paliekamos jo eitos pareigos, tačiau jam nustatytas darbo užmokestis nemokamas.

84 straipsnis. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensavimas

Diplomatui, dirbančiam diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, mokama su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacija pagal diplomato pareigas, taikant šios kompensacijos koeficientą, kurio dydį nustato Vyriausybė, ir gyvenimo lygio vietos koeficientą, susidedantį iš bazinio ir motyvacinio koeficientų, kurių dydžius nustato Vyriausybė. Su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos koeficiento vieneto vertė eurais lygi pareiginės algos baziniam dydžiui.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

85 straipsnis. Kompensacijos diplomatams jų šeimos nariams išlaikyti

1. Jeigu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena sutuoktinis arba partneris, diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,5 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui, gaunančiam pajamų, susijusių su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, ši kompensacija nemokama.

2. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), už kiekvieną vaiką (įvaikį) diplomatui kartu su pareigine alga mokama kompensacija, kurią sudaro 0,3 per mėnesį diplomato gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos.

3. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti nepilnamečiai vaikai, kurių globėju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis arba partneris, diplomatui visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos vaikų (įvaikių) ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidos. Vyriausybė nustato ikimokyklinio ugdymo išlaidų ir priešmokyklinio ugdymo išlaidų apmokamas ar kompensuojamas dalis, o užsienio reikalų ministras – apmokamas ar kompensuojamas ikimokyklinio ugdymo ir priešmokyklinio ugdymo išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

4. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2, 3, 4 ir 5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar jo sutuoktinis arba partneris, diplomatui visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos vaiko (įvaikio) paprastai nuo 6 metų mokymosi išlaidos tol, kol jis įgis vidurinį išsilavinimą, bet ne ilgiau, iki jam sueis 20 metų. Vyriausybė nustato mokymosi išlaidų apmokamą ar kompensuojamą dalį, o užsienio reikalų ministras – apmokamas ar kompensuojamas mokymosi išlaidas, jų apskaičiavimo, apmokėjimo ir kompensavimo tvarką.

5. Kai su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, kartu gyvena šio įstatymo 18 straipsnyje nurodyti išlaikytiniai, diplomatui kartu su pareigine alga už kiekvieną išlaikytinį mokama kompensacija, kurią sudaro 0,25 diplomato per mėnesį gaunamos su darbu užsienyje susijusių išlaidų kompensacijos. Diplomato sutuoktiniui arba partneriui, kurie įstatymų nustatyta tvarka yra paskirti išlaikytinio globėju ar rūpintoju, pateikus prašymą, ši kompensacija mokama sutuoktiniui arba partneriui.

6. Diplomatų, perkeltų į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybės institucijas, šeimos nariams mokamos kompensacijos ir taikomos socialinės garantijos, nustatytos Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatyme.

7. Jeigu toje pačioje ar skirtingose diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ar specialiosiose misijose dirba kartu gyvenantys sutuoktiniai arba partneriai diplomatai, šio straipsnio 2 ir 5 dalyse nurodytos kompensacijos mokamos tam sutuoktiniui arba partneriui, kuriam jos priklausytų didesnės, o šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos sutuoktinių arba partnerių pasirinkimu vienam iš jų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

86 straipsnis. Diplomato ir jo šeimos narių sveikatos ir gyvybės draudimas

1. Diplomatai apdraudžiami gyvybės draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

2. Diplomatas, dirbantis diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ir jo šeimos nariai apdraudžiami sveikatos draudimu iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Nesant galimybių apdrausti diplomato, dirbančio diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, ar jo šeimos narių, su jų asmens sveikatos priežiūra susijusios išlaidos apmokamos iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka. Šioje dalyje nurodytų sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normas nustato Vyriausybė. Sveikatos draudimo ir sveikatos priežiūros metų išlaidų normos apskaičiuojamos taikant šio įstatymo 84 straipsnyje nurodytą gyvenimo lygio vietos koeficientą.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

87 straipsnis. Diplomato socialinio ir sveikatos draudimo bei diplomato sutuoktinio arba partnerio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo reglamentavimas

1. Diplomato socialinį ir sveikatos draudimą bei diplomato sutuoktinio arba partnerio pensijų, motinystės ir nedarbo socialinį draudimą nustato šis įstatymas, taip pat Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo, Lietuvos Respublikos socialinio draudimo pensijų, Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymai ir kiti teisės aktai.

2. Pensijų, motinystės ir nedarbo socialinio draudimo įmokos už diplomatų sutuoktinius arba partnerius tuo laikotarpiu, kurį diplomato sutuoktinis arba partneris praleido užsienyje dėl to, kad jis ten gyveno kartu su diplomatu, dirbančiu diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, mokamos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto. Įmokų dydis skaičiuojamas nuo diplomato darbo užmokesčio arba, jeigu diplomato darbo užmokestis sudaro mažiau negu Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga (toliau – minimalioji mėnesinė alga), – nuo minimaliosios mėnesinės algos. Šis reikalavimas netaikomas diplomato sutuoktiniui arba partneriui, sukakusiam senatvės pensijos amžių ar turinčiam Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nurodytų draudžiamųjų pajamų.

3. Už diplomato šeimos narius, nurodytus šio įstatymo 18 straipsnyje, Užsienio reikalų ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų moka privalomojo sveikatos draudimo įmokas, jeigu jos turi būti mokamos vadovaujantis Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio 11 dalimi.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

88 straipsnis. Kompensacijos diplomato žūties, mirties ar sužalojimo atveju. Palaikų pervežimas

1. Jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto vaikams (įvaikiams, taip pat vaikams, gimusiems po jo mirties), iki jiems sukaks 18 metų, taip pat vyresniems vaikams (įvaikiams), jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti ar studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), – iki jiems sukaks 24 metai, vaikams (įvaikiams), vyresniems kaip 18 metų, jeigu jiems nustatytas dalyvumo lygis (iki 2023 m. gruodžio 31 d. – darbingumo lygis), sutuoktiniui arba partneriui, sugyventiniui, tėvui (įtėviui), motinai (įmotei) ir asmenims, kurie dėl amžiaus ar negalios negali dirbti ir kurie buvo diplomato išlaikomi arba jo žūties (mirties) dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, išmokama 37,24 mėnesio diplomato vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu, o jeigu diplomatas žuvo atlikdamas tarnybines pareigas arba mirė dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – 77,58 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, sumažinta priklausančios išmokėti Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme nustatytos vienkartinės socialinio draudimo išmokos apdraustajam asmeniui mirus dydžiu. Visais atvejais bendra diplomatui žuvus atliekant tarnybines pareigas arba mirus dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, išmokamos kompensacijos suma negali viršyti 101 370 eurų. Kompensacija gali būti išmokama dalimis, bet ne ilgiau kaip per 3 metus.

2. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, jeigu įvykis, kuris buvo diplomato žūties (mirties) priežastis, įvyko jam atliekant jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas arba dėl šių funkcijų atlikimo, išskyrus atvejus, kai diplomatas žuvo (mirė) darydamas nusikalstamą veiką ar kitą teisės pažeidimą, taip pat jeigu diplomato žūties (mirties) priežastis buvo apsvaigimas nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar toksinių medžiagų arba jeigu diplomatas nusižudė dėl priežasčių, nesusijusių su tarnyba. Diplomatas pripažįstamas žuvusiu atliekant tarnybines pareigas arba mirusiu dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, Vyriausybės nustatyta tvarka.

3. Diplomatas, žuvęs atlikdamas tarnybines pareigas arba miręs dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, laidojamas valstybės lėšomis. Valstybės apmokamų laidojimo išlaidų aprašą tvirtina Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

4. Diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, atsižvelgiant į jo sveikatos sutrikimo laipsnį Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama vienkartinė nuo 9,31 iki 37,24 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija, o diplomatui, kuris buvo sužalotas atlikdamas tarnybines pareigas arba susirgo sunkia liga dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu užsienio valstybėje, kurioje vyksta ginkluotas konfliktas, ar dėl užsienio valstybėje įvykdyto teroro akto, – nuo 23,28 iki 38,79 mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija.

5. Užsienyje žuvusio ar mirusio diplomato, taip pat užsienyje žuvusių ar mirusių kartu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu gyvenusių jo šeimos narių, nurodytų šio įstatymo 18 straipsnyje, palaikų pervežimo į Lietuvos Respubliką išlaidas apmoka valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka. Paramos teikimo diplomatui žuvus ar mirus užsienyje dėl priežasčių, nesusijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, paramos teikimo palaikams pervežti į Lietuvą tvarką nustato Vyriausybė.

6. Užsienio reikalų ministerija, išmokėjusi kompensaciją, įgyja reikalavimo (regreso) teisę iš žalą padariusių juridinių ir fizinių asmenų. Kompensacija įskaitoma į atlygintinos žalos dydį. Kai žalos dydis yra mažesnis negu išmokėta kompensacija, Užsienio reikalų ministerija regreso tvarka iš kalto dėl žalos asmens gali reikalauti tos kompensacijos dalies, kuria atlyginta žala.

7. Mirusio, išskyrus žuvusį atliekant tarnybines pareigas arba mirusį dėl priežasčių, susijusių su tarnybinių pareigų atlikimu, diplomato šeimos nariams išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir neatsižvelgiant į kitų įstatymų nustatytas ir išmokėtas išmokas ir pašalpas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

89 straipsnis. Kitos diplomato ir jo šeimos narių garantijos

1. Diplomatas, kurio pareigybė naikinama, perkeliamas į kitas lygiavertes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje, o jeigu tokių pareigų nėra, – diplomatas su jo rašytiniu sutikimu gali būti perkeltas į žemesnes pareigas Užsienio reikalų ministerijoje. Jeigu iki pareigybės panaikinimo diplomatas į kitas pareigas nepaskiriamas, su juo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis. Diplomatui apie pareigybės panaikinimą turi būti pranešta raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pareigybės panaikinimo. Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Diplomatams yra garantuojamos einamos pareigos ir nustatytas darbo užmokestis:

1) kai diplomatai yra išsiųsti į tarnybinę komandiruotę, – darbo dienomis komandiruotėje bei komandiruotės metu kelionėje išbūtą laiką;

2) kai diplomatai pagal kvietimą ar šaukimą yra išvykę į teismą arba į teisėsaugos ar kontrolės (priežiūros) funkcijas atliekančias institucijas;

3) kai diplomatai išvykę karo prievolę administruojančios krašto apsaugos sistemos institucijos nurodymu;

4) kai diplomatas atlieka privalomąją karo tarnybą, savanorišką nenuolatinę karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą, jam garantuojamos tik einamos pareigos;

5) artimųjų giminaičių (tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), senelių, vaikaičių), sutuoktinio arba partnerio, jų tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių), seserų (įseserių), sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių) mirties atveju – iki 3 darbo dienų;

6) donorams – darbo dienomis, kuriomis jie teisės aktų nustatyta tvarka turi būti atleidžiami nuo tarnybos;

7) kai diplomatas, gavęs tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, yra išvykęs į sveikatos priežiūros įstaigą ir valstybės ar savivaldybės instituciją ar įstaigą, – iki 2 darbo dienų per mėnesį;

8) kai diplomatas šiame įstatyme numatytais atvejais tobulina kvalifikaciją;

9) kai diplomatas dalijasi specialiomis profesinėmis žiniomis su kitais diplomatais, valstybės tarnautojais ar darbuotojais;

10) kai diplomatas, gavęs tiesioginio vadovo rašytinį (įskaitant gautą elektroninių ryšių priemonėmis) sutikimą, atlieka savanorišką veiklą Lietuvos Respublikos savanoriškos veiklos įstatymo nustatyta tvarka, – vieną darbo dieną per mėnesį.

3. Eitos arba lygiavertės pareigos garantuojamos diplomatui, kai jis dėl privalomosios karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos atlikimo, dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinės organizacijos finansuojamuose projektuose užsienio valstybės institucijoje (taip pat atostogų dėl dalyvavimo Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių, Lietuvos Respublikos arba bendrai finansuojamuose paramos teikimo ir (arba) Lietuvos Respublikos vystomojo bendradarbiavimo projektuose) negali eiti pareigų, taip pat diplomatui, kai jis dėl atostogų kvalifikacijai tobulinti, nėštumo ir gimdymo atostogų ar atostogų vaikui prižiūrėti, dėl laikino perkėlimo į kitas pareigas pagal šio įstatymo 43 straipsnį negali eiti pareigų.

4. Diplomatui, pagal šio įstatymo 43 straipsnio 5 dalį laikinai perkeltam į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje arba užsienio valstybės institucijoje, perkėlimo laikotarpiu garantuojamas jam iki perkėlimo nustatytas darbo užmokestis Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Nustatytas darbo užmokestis diplomatui nemokamas, jeigu darbo užmokestį jam moka institucija, įstaiga ar organizacija, į kurią eiti pareigas jis perkeltas.

5. Diplomatas turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka gauti išmokas už komandiruotės išlaidas.

6. Diplomatai, siunčiami į užsienio komandiruotę, draudžiami draudimu nuo nelaimingų atsitikimų ir draudimu ligos atvejui. Draudimo išlaidas apmoka Užsienio reikalų ministerija iš jai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

7. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje arba specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui (išskyrus diplomatinį atstovą) kas mėnesį skiriama išmoka apsirūpinti jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančiomis gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti arba esant galimybei suteikiamos jo pareigybę ir šeimos narių skaičių atitinkančios gyvenamosios patalpos, taip pat apmokamos arba kompensuojamos su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusios išlaidos. Diplomatiniam atstovui suteikiamos gyvenamosios patalpos – rezidencija, kurių nuomos ir įsigijimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Suteikiant Užsienio reikalų ministerijos patikėjimo teise valdomas ar nuomojamas gyvenamąsias patalpas, apmokamos ar kompensuojamos komunalinės, ryšių ir kitos su gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusios išlaidos. Be to, apmokamos ar kompensuojamos diplomato ir jo šeimos narių persikėlimo (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų) iš Lietuvos Respublikos į užsienio valstybę ir iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką (ar į kitą priimančiąją valstybę arba kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, kai diplomatas paskiriamas ten dirbti ir dėl to keičia gyvenamąją vietą) išlaidos ir išmokama vienkartinė įsikūrimo užsienio valstybėje (ar kitame tos pačios priimančiosios valstybės mieste) išmoka (toliau – vienkartinė įsikūrimo išmoka).

8. Kartą per metus, skaičiuojant nuo paskyrimo dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, diplomatui ir kartu gyvenantiems jo šeimos nariams apmokamos ar kompensuojamos kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos, o kartu negyvenantiems šeimos nariams – kelionės pas diplomatą ir atgal į Lietuvos Respubliką išlaidos. Jeigu sutuoktiniai arba partneriai diplomatai yra paskirti dirbti į skirtingas priimančiąsias valstybes arba skirtingus tos pačios priimančiosios valstybės miestus, diplomato pasirinkimu vietoj šioje dalyje nurodytų kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidų apmokėjimo ar kompensavimo apmokamos ar kompensuojamos jo ir kartu su juo gyvenančių šeimos narių kelionės į kitą priimančiąją valstybę ar kitą tos pačios priimančiosios valstybės miestą, į kurį (kurią) paskirtas dirbti kitas sutuoktinis arba partneris, ir atgal išlaidos. Jeigu dėl nenumatytų objektyvių aplinkybių diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai negalėjo įgyvendinti šioje dalyje nustatytos teisės per nurodytą terminą, esant motyvuotam diplomato prašymui, užsienio reikalų ministro ar jo įgalioto asmens sprendimu šios teisės įgyvendinimo terminas pratęsiamas 6 mėnesiams. Šios garantijos taikomos ir tais atvejais, kai diplomato sutuoktinis arba partneris yra profesinės karo tarnybos karys ar žvalgybos pareigūnas, įstatymų nustatyta tvarka atliekantis tarnybą užsienyje, arba asmuo, deleguotas į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje Asmenų delegavimo į tarptautines ir Europos Sąjungos institucijas ar užsienio valstybių institucijas įstatymo nustatyta tvarka. Ypatingais atvejais Užsienio reikalų ministerijai rekomendavus kartu su diplomatu užsienio valstybėje gyvenantiems šeimos nariams laikinai grįžti į Lietuvos Respubliką apmokamos arba kompensuojamos šeimos narių kelionės į Lietuvos Respubliką ir atgal išlaidos ir ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo šeimos nario grįžimo į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šioje dalyje, šio straipsnio 7, 11 ir 14 dalyse, šio įstatymo 85 straipsnio 1, 2, 3, 4 ir 5 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytos garantijos.

9. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti, suteikiamų gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų dydžius, rezidencijų nuomos metų išlaidų normą, persikeliant gabenamo turto (asmeninio krovinio) limitus, vienkartinės įsikūrimo išmokos dydį nustato Vyriausybė. Užsienio reikalų ministras nustato išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti skyrimo tvarką, su gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties sudarymu susijusias išlaidas ir jų apmokėjimo ir kompensavimo tvarką, Užsienio reikalų ministerijos patikėjimo teise valdomų ar nuomojamų gyvenamųjų patalpų suteikimo tvarką, jų komunalinių, ryšių ir kitų su šių gyvenamųjų patalpų suteikimu ir išlaikymu susijusių išlaidų apmokėjimo ir kompensavimo tvarką, su rezidencijų suteikimu ir išlaikymu susijusių išlaidų apmokėjimo tvarką, persikėlimo išlaidų ir šio straipsnio 8 dalyje nurodytos kelionės apmokėjimo ir kompensavimo sąlygas ir tvarką, vienkartinės įsikūrimo išmokos mokėjimo tvarką. Išmokų apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis ir komunalinėms, ryšių ir kitoms su gyvenamųjų patalpų išlaikymu susijusioms išlaidoms padengti metų išlaidų dydžiai, suteikiamų gyvenamųjų patalpų nuomos metų išlaidų norma ir rezidencijos nuomos metų išlaidų norma apskaičiuojami taikant Vyriausybės nustatyto dydžio gyvenamųjų patalpų nuomos lygio vietos koeficientą. Vienkartinė įsikūrimo išmoka apskaičiuojama taikant šio įstatymo 84 straipsnyje numatytą gyvenimo lygio vietos koeficientą.

10. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą arba specialiąją misiją ar laikinai perkeltam į pareigas tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje, taip pat po darbo diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje arba tarptautinėje ir Europos Sąjungos institucijoje ar užsienio valstybės institucijoje grąžinamam dirbti į Užsienio reikalų ministeriją, skiriamos 5 darbo dienos persikėlimo atostogų. Už šį laikotarpį diplomatui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, apskaičiuotas Vyriausybės nustatyta tvarka.

11. Diplomatui, paskirtam dirbti į diplomatinę atstovybę, konsulinę įstaigą ar specialiąją misiją, ir kartu su juo vyksiančiam ir (ar) išvykusiam sutuoktiniui arba partneriui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka gali būti apmokamos arba kompensuojamos visos vienos iš oficialių valstybės, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kalbų ar kitos pagal poreikį užsienio kalbos mokymosi išlaidos arba tų išlaidų dalis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

12. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui, naudojančiam netarnybinį automobilį tarnybos reikmėms, kas mėnesį mokama ne didesnė kaip 0,39 Valstybės duomenų agentūros paskutinį kartą paskelbto šalies ūkio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydžio kompensacija degalų įsigijimo ir automobilio amortizacijos išlaidoms padengti, kuri naudojama neatsiskaitytinai. Užsienio reikalų ministras nustato kompensuojamų išlaidų kompensavimo sąlygas ir tvarką. Kompensuojamų išlaidų dydis nustatomas užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

13. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiam diplomatui užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos ar kompensuojamos važiavimo tarnybos tikslais keleivių vežimą vietinio (miesto ir priemiestinio) reguliaraus susisiekimo maršrutais vykdančiomis transporto priemonėmis išlaidos tais atvejais, kai toks važiavimas nėra laikomas komandiruote. Šioje dalyje nurodytos išlaidos neapmokamos ir nekompensuojamos, jeigu diplomatas gauna šio straipsnio 12 dalyje nurodytą kompensaciją.

14. Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos buvusio diplomato ir (ar) jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), kai diplomato tarnybos sutartis buvo nutraukta ar terminuota diplomato tarnybos sutartis pasibaigė ar buvo nutraukta su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbusiu diplomatu ir buvęs diplomatas ir (ar) jo šeimos nariai persikėlė iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 2 mėnesius nuo sutarties pasibaigimo ar nutraukimo. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbusio diplomato mirties ar žūties atveju užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka apmokamos arba kompensuojamos mirusio ar žuvusio diplomato asmeninio krovinio nugabenimo į Lietuvos Respubliką išlaidos neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų, taip pat jo šeimos narių persikėlimo iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką išlaidos (įskaitant jo šeimos narių asmeninio krovinio nugabenimą neviršijant Vyriausybės nustatytų limitų), jeigu šeimos nariai persikelia iš užsienio valstybės į Lietuvos Respubliką per 3 mėnesius nuo diplomato mirties ar žūties dienos. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbusio diplomato mirties ar žūties atveju kartu su juo gyvenusiems jo šeimos nariams iki jų persikėlimo į Lietuvos Respubliką dienos, bet ne ilgiau negu 3 mėnesius nuo diplomato mirties ar žūties dienos, taikomos šio įstatymo 85 straipsnio 1–5 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnyje, 89 straipsnio 7 ir 8 dalyse diplomato šeimos nariams nustatytos garantijos.

15. Diplomatui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų, vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa. Pašalpą skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

16. Diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbantiems diplomatams, pasiųstiems į komandiruotę į Lietuvos Respubliką, ir jų šeimos nariams ne ilgiau kaip 6 mėnesius nuo diplomato komandiruotės į Lietuvos Respubliką dienos toliau taikomos šio įstatymo 84 straipsnyje, 85 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5 ir 7 dalyse, 86 straipsnio 2 dalyje, 87 straipsnio 2 ir 3 dalyse ir šio straipsnio 7, 8, 11 ir 14 dalyse nustatytos garantijos.

17. Kiti įstatymai gali nustatyti ir kitų diplomatams taikomų garantijų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

90 straipsnis. Kitų valstybės tarnautojų, specialiųjų atašė ir jų pavaduotojų, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai, ir jų šeimos narių garantijos

1. Kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomos šio įstatymo 84, 85, 86, 87 straipsniuose, 89 straipsnio 7, 8, 11, 12, 13, 14 ir 16 dalyse diplomato ir jo šeimos nariams nustatytos garantijos. Šio įstatymo 85 straipsnio 7 dalyje ir 89 straipsnio 8 dalyje sutuoktiniams arba partneriams diplomatams nustatytos sąlygos taikomos ir tais atvejais, kai sutuoktiniai arba partneriai yra kiti valstybės tarnautojai ar diplomatas ir kitas valstybės tarnautojas. Įstatymai gali nustatyti kitų kitiems valstybės tarnautojams taikomų garantijų.

2. Išlaidas, susijusias su kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomomis garantijomis, padengia kitą valstybės tarnautoją perkėlusi ar paskyrusi valstybės institucija, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai ar Vyriausybė nustato kitaip. Šio įstatymo 89 straipsnio 11 dalyje numatytos išlaidos apmokamos ar kompensuojamos kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo nustatyta tvarka.

3. Specialiesiems atašė ir jų pavaduotojams, kurie nėra kiti valstybės tarnautojai, ir jų šeimos nariams taikomos šiame įstatyme kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams nustatytos garantijos, jeigu kiti įstatymai nenustato kitaip.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

90¹ straipsnis. Papildomos garantijos diplomatui ir kitam valstybės tarnautojui, atšauktiems iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, ir jų šeimos nariams

1. Jeigu su diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbančiu diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju, kuris atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą, kartu gyvena sutuoktinis arba partneris ir kartu gyvena ir mokosi šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodyti šeimos nariai – vaikai (įvaikiai), taip pat vaikai, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai arba partneriai, atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu ir nustatyta tvarka šiems užsienio valstybėje reziduojantiems diplomato ar kito valstybės tarnautojo šeimos nariams po diplomato ar kito valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje iki einamųjų mokslo metų pabaigos gali būti mutatis mutandis taikomos šio įstatymo 85 straipsnio 1–5 dalių, 86 straipsnio 2 dalies, 87 straipsnio, 89 straipsnio 7 dalies nuostatos.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems diplomatams ir kitiems valstybės tarnautojams atitinkamai užsienio reikalų ministro arba kitą valstybės tarnautoją perkėlusios ar paskyrusios valstybės institucijos vadovo sprendimu gali būti visiškai ar iš dalies apmokamos arba kompensuojamos kartu su diplomatu ar kitu valstybės tarnautoju užsienio valstybėje gyvenusių ir besimokiusių bei dėl diplomato ar valstybės tarnautojo atšaukimo iš pareigų diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą į Lietuvos Respubliką grįžusių šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose nurodytų šeimos narių – vaikų (įvaikių), taip pat vaikų, kurių globėju ar rūpintoju įstatymų nustatyta tvarka yra paskirtas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas ar jų sutuoktiniai arba partneriai, mokymosi Lietuvos Respublikoje išlaidos iki einamųjų mokslo metų pabaigos, jeigu jie nėra priimami mokytis valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje, esančioje mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos priskirtoje teritorijoje, kurioje jie gyvena, ir (arba) valstybinėje ar savivaldybės bendrojo ugdymo mokykloje nėra galimybės tęsti užsienio valstybėje pradėtos švietimo programos. Mokymosi išlaidų kompensuojama dalis, kompensuojamos išlaidos, jų apskaičiavimo ir kompensavimo tvarka nustatoma šio įstatymo 85 straipsnio 4 dalyje nurodyta tvarka.

3. Šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas išlaidas, susijusias su kitiems valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams taikomomis garantijomis, padengia kitą valstybės tarnautoją perkėlusi ar paskyrusi valstybės institucija, išskyrus atvejus, kai kiti įstatymai nustato kitaip.

4. Jeigu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas diplomatas ar kitas valstybės tarnautojas yra skiriamas ar perkeliamas į pareigas kitoje diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytos garantijos netaikomos nuo jo paskyrimo ar perkėlimo į pareigas dienos.

Papildyta straipsniu:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

91 straipsnis. Diplomato amžiaus apribojimas

1. Diplomatu gali dirbti asmuo, ne vyresnis kaip 65 metų.

2. Užsienio reikalų ministro teikimu Respublikos Prezidentas gali leisti asmenims, vyresniems kaip 65 metų, su jų sutikimu toliau dirbti diplomatiniais atstovais, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų. Kitiems diplomatams, sukakusiems šio straipsnio 1 dalyje nurodytą amžių, diplomatinės tarnybos laiką iki vienų metų su jų sutikimu gali pratęsti užsienio reikalų ministras, tačiau bendras pratęstas tarnybos laikas negali viršyti 5 metų.

3. Diplomatinės tarnybos laikas gali būti pratęstas tik jeigu diplomato tarnybinė veikla per paskutinius 3 metus buvo įvertinta kaip atitinkanti lūkesčius ir (ar) viršijanti lūkesčius (iki 2023 m. gruodžio 31 d. įvertinta gerai ir (ar) labai gerai) ir jis neturi galiojančių tarnybinių nuobaudų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

XIII SKYRIUS

DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIES IR TERMINUOTOS DIPLOMATO TARNYBOS SUTARTIES NUTRAUKIMAS

92 straipsnis. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas

1. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, jeigu:

1) diplomatas netenka Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) diplomatas atskleidžia valstybės paslaptį;

3) paaiškėja, kad priimant diplomatą į diplomatinę tarnybą jis pateikė suklastotus dokumentus arba nuslėpė ar pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis, dėl kurių negalėjo būti priimtas į diplomatinę tarnybą;

4) įsiteisėja teismo nuosprendis, kuriuo jam paskirta bausmė už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams ar korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką arba bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

5) diplomatui sukanka šio įstatymo 91 straipsnio 1 dalyje nurodytas amžius ir šio įstatymo 91 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka jo tarnybos laikas nebuvo pratęstas arba baigėsi tarnybos pratęsimo laikas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

6) paskirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas;

7) diplomatas netenka leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija;

8) Neteko galios nuo 2021-01-21

Straipsnio punkto naikinimas:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3401, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24557

9) diplomatui šio įstatymo 63 straipsnyje nustatyta tvarka atimamas diplomatinis rangas;

10) diplomatas pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą nebegali eiti diplomato pareigų;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

11) diplomatas įstatymų nustatyta tvarka netenka specialios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

12) po diplomato tarnybinės veiklos vertinimo priimamas sprendimas nutraukti diplomato tarnybos sutartį arba terminuotą diplomato tarnybos sutartį.

13) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Valstybės tarnybos įstatymo 39 straipsnyje nurodyto registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

Punkto redakcija nuo 2025-01-01:

13) iš Korupcijos prevencijos įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka pateiktos informacijos, iš Viešojo sektoriaus darbuotojų registro gautos informacijos apie asmenis, atleistus iš valstybės tarnautojo pareigų už šiurkštų tarnybinį nusižengimą ar su kuriais diplomato tarnybos sutartis ar terminuota tarnybos sutartis buvo nutraukta dėl šių priežasčių, ar pripažintus padariusiais tarnybinį nusižengimą, už kurį jiems turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų ar diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, ar kitų duomenų, gautų šio įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, paaiškėja, kad diplomatas neatitinka nepriekaištingos reputacijos reikalavimų;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

14) diplomato tarnybos sutarties šalims ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo šio straipsnio 8 dalyje nustatyta tvarka;

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

15) diplomato prašymu šio straipsnio 9 dalyje nustatyta tvarka.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

2. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jeigu:

1) diplomatas padarė tarnybinį nusižengimą ar nerūpestingai atliko pareigas, jeigu prieš tai jam nors vieną kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo skirtos tarnybinės nuobaudos;

2) paaiškėja, kad diplomatas negali tinkamai atlikti jam pavesto darbo dėl pablogėjusios sveikatos;

3) diplomatas įstatymų nustatyta tvarka nedeklaruoja savo turto ir pajamų;

4) diplomatas pažeidžia šio įstatymo 33 straipsnio nuostatas;

5) diplomatas, atleistas iš privalomosios pradinės karo tarnybos, savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos arba alternatyviosios krašto apsaugos tarnybos, per ilgesnį negu 2 mėnesių terminą negrįžta į eitas pareigas;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

6) į pareigas teismo sprendimu grąžinamas anksčiau jas ėjęs diplomatas ir nėra galimybės dabar šias pareigas einančio diplomato perkelti į kitas pareigas;

7) paaiškėja, kad priimant diplomatą į diplomatinę tarnybą buvo pažeisti šio įstatymo reikalavimai ir šių pažeidimų neįmanoma pašalinti;

8) diplomato pareigybė panaikinama;

9) pagal terminuotą diplomato tarnybos sutartį diplomatinėje atstovybėje, konsulinėje įstaigoje ar specialiojoje misijoje dirbantis diplomatas atšaukiamas iš pareigų atsižvelgiant į priimančiosios valstybės pranešimą ar Atestacijos komisijos siūlymu.

Papildyta straipsnio punktu:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

3. Diplomato tarnybos sutartis gali būti nutraukta, jeigu diplomatas nesilaiko šio įstatymo 42 straipsnyje numatytų diplomatų rotacijos sąlygų, tai yra atsisako paklusti užsienio reikalų ministro įsakymui dėl paskyrimo dirbti diplomatinėje atstovybėje ar konsulinėje įstaigoje ar grąžinimo į darbą Užsienio reikalų ministerijoje.

4. Nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį pagal šio straipsnio 2 dalies 2 ir 8 punktus, diplomatas turi būti įspėtas raštu prieš vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo. Asmeniui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 5 metai, šis įspėjimo terminas dvigubinamas, o diplomatui, auginančiam vaiką (įvaikį) iki 14 metų arba vaiką (įvaikį) su negalia iki 18 metų, nėščiai diplomatei, diplomatui su negalia, diplomatams, pateikusiems išrašą dėl ligos, įtrauktos į sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintą sunkių ligų sąrašą, taip pat diplomatui, kuriam iki senatvės pensijos amžiaus liko mažiau kaip 2 metai, – trigubinamas. Įspėjimas netenka galios, jeigu po jo termino pasibaigimo praeina daugiau kaip vienas mėnuo, neįskaitant diplomato laikinojo nedarbingumo ir atostogų laiko.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

5. Jeigu diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama nepasibaigus įspėjimo terminui, nutraukimo diena perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

6. Diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis su nėščia diplomate, taip pat su diplomatu, vienu auginančiu vaiką (įvaikį) iki 3 metų, negali būti nutraukta pagal šio straipsnio 1 dalies 6 ir 12 punktus, taip pat jeigu nėra diplomato kaltės pagal šio straipsnio 2 dalį, išskyrus diplomatinius atstovus ir šio straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytus atvejus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

7. Diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties negalima nutraukti diplomato laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės ar atostogų metu, išskyrus atvejus, kai sutartis nutraukiama dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priežasčių. Jeigu sutartis nutraukta pažeidžiant šią nuostatą, jos nutraukimo diena laikoma kita po laikinojo nedarbingumo, komandiruotės, stažuotės, atostogų pasibaigimo darbo diena.

8. Viena diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties šalis (išskyrus diplomatinį atstovą) gali raštu pasiūlyti kitai šaliai nutraukti sutartį šalių susitarimu. Kita šalis, jeigu sutinka su pasiūlymu, per 5 darbo dienas nuo pasiūlymo gavimo dienos turi apie tai pranešti šaliai, pateikusiai siūlymą nutraukti sutartį. Jeigu antroji šalis per šioje dalyje nustatytą laiką nepraneša sutinkanti nutraukti sutartį, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti sutartį šalių susitarimu yra atmestas. Šalims susitarus dėl sutarties nutraukimo šalių susitarimu, sudaromas rašytinis susitarimas ir jame nurodoma sutarties nutraukimo data, susitariama dėl nepanaudotų atostogų suteikimo ir gali būti susitariama dėl kitų sąlygų.

9. Diplomatas (išskyrus diplomatinį atstovą ir diplomatą, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui) turi teisę nutraukti diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį, pateikęs prašymą Užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų. Diplomatas, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis parengiamajam laikotarpiui, turi teisę nutraukti terminuotą diplomato tarnybos sutartį, pateikęs prašymą ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas. Pasibaigus 20 darbo dienų ar 5 darbo dienų terminui, diplomatas turi teisę nutraukti darbą, o Užsienio reikalų ministerija privalo įforminti sutarties nutraukimą. Jeigu sutartį prašoma nutraukti dėl diplomato ligos ar negalios, trukdančios tinkamai atlikti funkcijas, sutartis turi būti nutraukta nuo diplomato prašyme nurodytos datos.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

10. Diplomatas turi teisę atsiimti šio straipsnio 9 dalyje nurodytą prašymą nutraukti sutartį ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos. Po to jis gali atsiimti prašymą tik užsienio reikalų ministrui sutikus.

11. Diplomato tarnybos sutartis ir terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama užsienio reikalų ministro įsakymu. Suėjus terminuotos diplomato tarnybos sutarties terminui arba diplomatui mirus, užsienio reikalų ministras konstatuoja terminuotos diplomato tarnybos sutarties ar diplomato tarnybos sutarties pasibaigimą.

12. Su diplomatiniu atstovu sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama, jeigu diplomatinis atstovas atsistatydina. Diplomatinio atstovo, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis, atsistatydinimas iš diplomatinio atstovo pareigų nenutraukia diplomato tarnybos sutarties, išskyrus atvejus, kai atsistatydina vyresnis kaip 65 metų diplomatinis atstovas. Tokiu atveju vadovaujamasi šio įstatymo 44 straipsnio nuostatomis.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

13. Jeigu diplomatas tampa valstybės politiku arba pradeda eiti politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojo pareigas, diplomato tarnybos sutartis turi būti nutraukta, išskyrus atvejus, kai asmuo, užsienio reikalų ministro skiriamas užsienio reikalų viceministru ar Užsienio reikalų ministerijos kancleriu, jo skyrimo metu yra sudaręs diplomato tarnybos sutartį. Šie asmenys turi teisę atkurti diplomato statusą šio įstatymo 62 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

14. Diplomato tarnybos sutartis su vyresniu kaip 65 metų diplomatiniu atstovu nutraukiama nuo diplomatinio atstovo atšaukimo iš pareigų dienos, nurodytos Respublikos Prezidento dekrete dėl diplomatinio atstovo atšaukimo, arba nuo diplomatinio atstovo atsistatydinimo dienos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

93 straipsnis. Diplomato teisė reikalauti, kad jam būtų praneštos diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo priežastys

1. Diplomatas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo turi teisę raštu pareikalauti, kad jam būtų praneštos sutarties nutraukimo priežastys.

2. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo Užsienio reikalų ministerija turi raštu pranešti konkrečias diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo priežastis ir pagrindus.

94 straipsnis. Ginčų sprendimas

Ginčai dėl diplomato tarnybos sutarties ir terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo nagrinėjami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

95 straipsnis. Išeitinės išmokos ir kompensacijos

1. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu pagrindu arba šio įstatymo 92 straipsnio 1 dalies 10 punkte nurodytu pagrindu, arba šio įstatymo 92 straipsnio 9 dalyje nurodytu pagrindu dėl to, kad diplomatas nebegali tinkamai atlikti savo funkcijų dėl ligos ar negalios arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį, rūpintoją), motiną (įmotę, rūpintoją), sutuoktinį, partnerį, sugyventinį, kuris (kuri) turi individualųjį pagalbos poreikį, ne vėliau kaip diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dieną išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Jeigu šiais pagrindais nutraukiant diplomato tarnybos sutartį ar terminuotą diplomato tarnybos sutartį dėl diplomato yra pradėtas ir nebaigtas šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytas tarnybinio nusižengimo tyrimas, išeitinė išmoka išmokama per 5 darbo dienas nuo užsienio reikalų ministro sprendimo atlikus tarnybinio nusižengimo tyrimą priėmimo dienos. Atlikus šio įstatymo 72 straipsnio 2 dalyje nurodytą tarnybinio nusižengimo tyrimą ir priėmus sprendimą dėl asmens, ėjusio diplomato pareigas, pripažinimo padarius tarnybinį nusižengimą, už kurį jam turėtų būti skirta tarnybinė nuobauda – diplomato tarnybos sutarties ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimas, išeitinė išmoka nemokama. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 6 ar 7 punkte nurodytu pagrindu, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka.

2. Diplomatui, su kuriuo sudaryta diplomato tarnybos sutartis arba terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytu pagrindu, išmokama iki pareigybės panaikinimo jo gauto vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, atsižvelgiant į diplomatinės tarnybos stažą:

1) iki vienų metų – vieno mėnesio;

2) nuo vienų iki 5 metų – 2 mėnesių;

3) nuo 5 iki 10 metų – 3 mėnesių;

4) nuo 10 iki 20 metų – 4 mėnesių;

5) daugiau kaip 20 metų – 5 mėnesių.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta išeitinė išmoka pradedama mokėti praėjus mėnesiui nuo diplomato tarnybos ar terminuotos diplomato tarnybos sutarties nutraukimo dienos ir mokama kas mėnesį lygiomis dalimis. Jos mokėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas ar priimamas į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke. Jeigu asmuo pradeda eiti valstybės tarnautojo pareigas arba pradeda dirbti pagal darbo sutartį ne pirmą mėnesio dieną, išeitinė išmoka mokama tik už to mėnesio dienas iki priėmimo į valstybės tarnautojo pareigas ar priėmimo į darbą valstybės ar savivaldybės įstaigoje, išlaikomoje iš valstybės ar savivaldybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ar iš kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų, valstybės ar savivaldybės įmonėje, viešojoje įstaigoje, kurių savininkė yra valstybė arba savivaldybė, ar Lietuvos banke dienos. Diplomatui mirus, išeitinės išmokos dalis, priklausanti diplomatui už tą mėnesį, kurį jis mirė, neišmokėta iki diplomato mirties dienos, išmokama įpėdiniui, pateikusiam paveldėjimo dokumentus.

4. Diplomatui, su kuriuo sudaryta terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, išmokama 2 mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka, o diplomatui, kuriam atšaukimo iš pareigų dieną iki terminuotos diplomato tarnybos sutarties pasibaigimo buvo likę mažiau kaip vienas mėnuo, išmokama vieno mėnesio jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Šios išeitinės išmokos išmokamos šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir sąlygomis.

5. Kai diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis nutraukiama šio įstatymo 92 straipsnio 2 dalies 2 punkte arba 92 straipsnio 8 dalyje nurodytu pagrindu, diplomatui išmokama kompensacija, ne didesnė negu šio straipsnio 2 dalyje nurodyta išeitinė išmoka.

6. Užsienio reikalų ministerija su diplomatu, su kuriuo nutraukiama diplomato tarnybos sutartis ar terminuota diplomato tarnybos sutartis, privalo visiškai atsiskaityti ne vėliau kaip jos nutraukimo dieną, išskyrus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą išeitinę išmoką, kai atliekamas tarnybinio nusižengimo tyrimas, šio straipsnio 2 dalyje nurodytą išeitinę išmoką. Jeigu uždelsiama atsiskaityti dėl Užsienio reikalų ministerijos kaltės, diplomatui sumokamas vidutinis darbo užmokestis už uždelstą laikotarpį.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

XIV SKYRIUS

DIPLOMATINIŲ ATSTOVYBIŲ, KONSULINIŲ ĮSTAIGŲ IR SPECIALIŲJŲ MISIJŲ DARBUOTOJŲ, DIRBANČIŲ PAGAL DARBO SUTARTIS, DARBO UŽMOKESTIS IR SOCIALINĖS GARANTIJOS

96 straipsnis. Diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų ir specialiųjų misijų darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo užmokestis

1. Darbuotojams, nurodytiems šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalyje (toliau šiame skyriuje – darbuotojai), mokamas darbo užmokestis susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priemokų už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą;

3) mokėjimo už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų;

4) premijų už labai gerą darbą ar atlikus vienkartines užduotis.

2. Darbo apmokėjimo sistema nustatoma kolektyvinėje sutartyje. Jeigu kolektyvinės sutarties nėra, darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą nustato užsienio reikalų ministras ir paskelbia viešai Užsienio reikalų ministerijos interneto svetainėje. Darbo apmokėjimo sistemoje nustatomos kitos funkcijos, kurios gali būti įrašytos į konkretų pareigybės aprašymą pagal šio įstatymo 17 straipsnio 4 dalį, detalizuojami darbuotojų pareigybių pareiginės algos dydžio, viršijančio šio straipsnio 3 dalyje nustatytą minimalų pareiginės algos dydį, nustatymo kriterijai (darbuotojo veiklos pobūdis, sudėtingumas, atsakomybės lygis, papildomų įgūdžių ar žinių, svarbių einamoms pareigoms, turėjimas, darbo patirtis ir pan.) ir, atsižvelgiant į šiuos kriterijus, nustatomi maksimalūs pareiginės algos dydžiai, pareiginės algos dydžių intervalai konkrečioms darbuotojų pareigybėms, priemokų ir premijų dydžiai ir jų skyrimo tvarka ir sąlygos. Prieš užsienio reikalų ministrui nustatant ar keičiant darbo apmokėjimo sistemą, turi būti Darbo kodekso nustatyta tvarka įvykdytos informavimo ir konsultavimo procedūros.

3. Darbuotojo minimalus pareiginės algos dydis yra lygus Vyriausybės patvirtintai minimaliajai mėnesinei algai.

4. Pareiginės algos dydį nustato darbuotoją į pareigas priimantis asmuo iš darbo apmokėjimo sistemoje darbuotojo pareigybei nustatyto pareiginės algos dydžių intervalo. Darbuotojo maksimalus pareiginės algos dydis negali viršyti ministro pareiginės algos, apskaičiuotos vadovaujantis Valstybės politikų darbo užmokesčio įstatymu.

5. Darbuotojo pareiginė alga, apskaičiuota šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka, nurodoma darbo sutartyje. Pareiginė alga nustatoma iš naujo, kai pakeičiamos darbuotojo pareigybės aprašyme nustatytos kitos, negu nurodyta tipiniame pareigybės aprašyme, funkcijos.

6. Priemokos už papildomą darbo krūvį, kai yra padidėjęs darbų mastas atliekant pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas neviršijant nustatytos darbo laiko trukmės, ar už papildomų pareigų ar užduočių, nenustatytų pareigybės aprašyme, vykdymą gali siekti iki 50 procentų pareiginės algos dydžio.

7. Už darbą poilsio ir švenčių dienomis, nakties ir viršvalandinį darbą, budėjimą ir darbą esant nukrypimų nuo normalių darbo sąlygų darbuotojui mokama Darbo kodekso nustatyta tvarka.

8. Darbuotojui gali būti skiriama premija už labai gerą darbą ar vienkartinių užduočių atlikimą. Premija negali viršyti darbuotojui nustatytos pareiginės algos dydžio. Kiekvienu atveju, nurodytu šioje dalyje, nurodyta premija gali būti skiriama ne daugiau kaip kartą per metus. Premijos skiriamos neviršijant Užsienio reikalų ministerijai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

97 straipsnis. Darbuotojų garantijos

1. Darbuotojui, kurio materialinė būklė tapo sunki dėl jo paties ligos, artimųjų giminaičių, sutuoktinio, partnerio, sugyventinio, jo tėvų (įtėvių), vaikų (įvaikių), brolių (įbrolių) ir seserų (įseserių), taip pat išlaikytinių, kurių globėju ar rūpintoju yra paskirtas darbuotojas, ligos ar mirties, stichinės nelaimės ar turto netekimo, jeigu yra darbuotojo rašytinis prašymas ir pateikti atitinkamą aplinkybę patvirtinantys dokumentai, gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio materialinė pašalpa.

2. Mirus darbuotojui, jo šeimos nariams gali būti išmokama iki 5 mėnesių jo vidutinės pareiginės algos dydžio kompensacija. Ši kompensacija mokama, jeigu yra mirusio darbuotojo šeimos narių rašytinis prašymas ir pateikti mirties faktą patvirtinantys dokumentai.

3. Materialines pašalpas ir kompensacijas, nurodytas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse, skiria užsienio reikalų ministras ar jo įgaliotas asmuo iš Užsienio reikalų ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų.

4. Užsienio reikalų ministro nustatyta tvarka darbuotojas gali būti draudžiamas sveikatos draudimu arba jam gali būti kompensuotos sveikatos draudimo išlaidos, jeigu jis nėra draustas (apsidraudęs) sveikatos draudimu, galiojančiu toje valstybėje, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, kurioje yra darbuotojo darbo vieta, jam gali būti skiriamos gyvenamosios patalpos ar išmoka (kompensacija) apsirūpinti gyvenamosiomis patalpomis, taip pat gali būti kompensuojamos persikėlimo į užsienio valstybę, kurioje yra diplomatinė atstovybė, konsulinė įstaiga ar specialioji misija, ir iš jos išlaidos. Šioje dalyje nurodytos garantijos nustatomos darbo sutartyje.

5. Darbuotojui taikomos šio įstatymo 89 straipsnio 12 ir 13 dalyse nustatytos garantijos.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                     VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos įstatymo

priedas

LIETUVOS RESPUBLIKOS DIPLOMATŲ PAREIGYBIŲ GRUPĖS IR MINIMALŪS PAREIGINIŲ ALGŲ KOEFICIENTAI

Eil. Nr.	Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijoje	Diplomatų pareigybių grupės arba pareigybės Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse, konsulinėse įstaigose ir specialiosiose misijose	Minimalus pareiginės algos koeficientas (pareiginės algos (atlyginimo) baziniais dydžiais)
1.	politikos direktorius	–	1,96
2.	departamento direktorius, grupės vadovas, ambasadorius, reziduojantis Lietuvos Respublikoje, generalinis inspektorius	ambasadorius	1,74
3.	ambasadorius ypatingiems pavedimams (struktūrinio padalinio sudėtyje), departamento direktoriaus pavaduotojas, departamento patarėjas, grupės patarėjas	ambasadorius ypatingiems pavedimams, laikinasis reikalų patikėtinis, generalinis konsulas, įgaliotasis ministras	1,44
4.	skyriaus vedėjas	konsulas – konsulinės įstaigos vadovas, ministras patarėjas	1,32
5.	patarėjas	patarėjas	1,18
6.	pirmasis sekretorius	pirmasis sekretorius, konsulas	1,13
7.	antrasis sekretorius	antrasis sekretorius, vicekonsulas	1,08
8.	trečiasis sekretorius	trečiasis sekretorius	1,03
9.	atašė	atašė	0,99

_____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

Lietuvos Respublikos

diplomatinės tarnybos įstatymo

2 priedas

PRIEDAS UŽ DIPLOMATINĮ RANGĄ

Netenka galios 2024-01-01

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

3 priedas. Neteko galios nuo 2022-09-01

Priedo naikinimas:

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Priedo pakeitimai:

Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1574, 00.03.16, Žin., 2000, Nr.28-764 (00.04.05)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 69 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1431, 2003-04-03, Žin., 2003, Nr. 38-1676 (2003-04-24)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 18 IR 58 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis Įstatymas įsigalioja kartu su Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu (Žin., 2000, Nr. 89-2741) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksu (Žin., 2002, Nr. 37-1341), t.y. nuo 2003 m. gegužės 1 d.

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1906, 2003-12-16, Žin., 2003, Nr. 123-5581 (2003-12-30)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 1, 14, 19 IR 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2051, 2004-03-08, Žin., 2004, Nr. 44-1439 (2004-03-25)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2520, 2004-11-02, Žin., 2004, Nr. 170-6236 (2004-11-25)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 6, 14, 18, 21, 23, 24, 26, 27, 28, 29, 31, 36, 43, 47, 48, 50, 51, 52, 53, 54, 55, 56, 57, 58, 60, 61, 62, 68 STRAIPSNIŲ IR 4 PRIEDĖLIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI 5, 64, 67 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDĖLIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 17 straipsnis įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2536, 2004-11-04, Žin., 2004, Nr. 171-6296 (2004-11-26)

VALSTYBĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VIDAUS TARNYBOS STATUTO, BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO, DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. sausio 1 d.

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-346, 2005-09-27, Žin., 2005, Nr. 121-4330 (2005-10-11)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 27, 58 IR 60 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-401, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5235 (2005-12-10)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO, VALSTYBINIO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO, VALSTYBINIŲ SOCIALINIO DRAUDIMO PENSIJŲ ĮSTATYMO IR NEDARBO SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. sausio 1 d.

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-423, 2005-11-22, Žin., 2005, Nr. 143-5185 (2005-12-08)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 21 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-707, 2006-06-20, Žin., 2006, Nr. 77-2959 (2006-07-14)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 18, 23, 56 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-794, 2006-07-19, Žin., 2006, Nr. 87-3405 (2006-08-08)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 54, 55 STRAIPSNIŲ IR 4, 5 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-187, 2009-03-10, Žin., 2009, Nr. 29-1141 (2009-03-17)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 6 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2009 m. liepos 1 d.

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-323, 2009-07-07, Žin., 2009, Nr. 85-3580 (2009-07-18)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-870, 2010-06-03, Žin., 2010, Nr. 71-3548 (2010-06-19)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 18, 23, 24, 25, 27, 29, 32, 36, 43, 44, 47, 50, 56, 57, 68, 70 STRAIPSNIŲ IR 1, 2 PRIEDĖLIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO BEI ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus 4 straipsnio nuostatas, susijusias su diplomato laikinu perkėlimu į kitą valstybės instituciją ar įstaigą, ir 16, 22 straipsnius, įsigalioja 2010 m. rugsėjo 1 d.

Šio įstatymo 16 straipsnis įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.

Šio įstatymo 6 straipsnis taikomas po šio įstatymo įsigaliojimo paskirtiems diplomatams dirbti į Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas.

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1445, 2011-06-16, Žin., 2011, Nr. 78-3793 (2011-06-30)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 9 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

16.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1556, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 91-4331 (2011-07-19)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 24 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1947, 2012-03-29, Žin., 2012, Nr. 44-2141 (2012-04-14)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 70 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

18.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-157, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-501 (2013-01-30)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 2, 23 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.

19.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-248, 2013-04-23, Žin., 2013, Nr. 46-2249 (2013-05-07)

DIPLOMATINĖS TARNYBOS ĮSTATYMO 47 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1138, 2014-09-23, paskelbta TAR 2014-10-03, i. k. 2014-13605

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 54, 55 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymas

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2029, 2015-11-17, paskelbta TAR 2015-11-25, i. k. 2015-18706

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 14 straipsnio pakeitimo įstatymas

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2466, 2016-06-21, paskelbta TAR 2016-07-05, i. k. 2016-18822

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymas

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-147, 2016-12-20, paskelbta TAR 2016-12-29, i. k. 2016-29847

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2466 3 straipsnio pakeitimo įstatymas

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-715, 2017-11-09, paskelbta TAR 2017-11-16, i. k. 2017-18147

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 1, 14 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo X-1 skyriumi įstatymas

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1393, 2018-06-29, paskelbta TAR 2018-07-16, i. k. 2018-12064

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymas

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1800, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21804

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1818, 2018-12-20, paskelbta TAR 2018-12-28, i. k. 2018-21838

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1393 1 straipsnio pakeitimo įstatymas

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2611, 2019-12-05, paskelbta TAR 2019-12-19, i. k. 2019-20638

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 30 straipsnio pakeitimo įstatymas

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3401, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24557

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymas

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-157, 2021-01-12, paskelbta TAR 2021-01-20, i. k. 2021-00904

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 23, 28, 45, 65, 91, 92 ir 95 straipsnių pakeitimo įstatymas

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-864, 2021-12-23, paskelbta TAR 2022-01-06, i. k. 2022-00167

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymas

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1119, 2022-05-24, paskelbta TAR 2022-06-10, i. k. 2022-12611

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymas

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-2303, 2023-12-05, paskelbta TAR 2023-12-14, i. k. 2023-24169

Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 pakeitimo įstatymas