Suvestinė redakcija nuo 2005-08-21 iki 2006-09-30

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 10-284, i. k. 1011100NUTA00000086

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

 

N U T A R I M A S

DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO

 

2001 m. sausio 25 d. Nr. 86

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin., 2000, Nr. 111-3574), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Patvirtinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatus (pridedama).

2. Suteikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teisę aiškinti klausimus, susijusius su šiuo nutarimu patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų taikymu.

3. Pripažinti netekusiais galios:

3.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimą Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ (Žin., 1995, Nr. 20-468);

3.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. sausio 8 d. nutarimą Nr. 47 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 4-104);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. lapkričio 5 d. nutarimą Nr. 1277 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1996, Nr. 109-2478);

3.4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. gegužės 4 d. nutarimą Nr. 547 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1998, Nr. 43-1183);

3.5. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. gruodžio 17 d. nutarimą Nr. 1425 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1995 m. kovo 1 d. nutarimo Nr. 289 „Dėl Valstybinio socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ dalinio pakeitimo“ (Žin., 1999, Nr. 108-3149).

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                       Rolandas Paksas

 

 

 

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė                           Vilija Blinkevičiūtė

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86

 

LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO PAŠALPŲ NUOSTATAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šie nuostatai reguliuoja socialinio draudimo pašalpų iš ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų skyrimo ir mokėjimo tvarką.

2. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos ir motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų mokamos:

2.1. ligos pašalpos;

2.2. profesinės reabilitacijos pašalpos;

2.3. motinystės pašalpos;

2.4. motinystės (tėvystės) pašalpos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

3. Ligos ir motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys nurodyti Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnyje.

4. Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritoriniai skyriai (toliau vadinama – teritoriniai skyriai) arba jų pavedimu draudėjai, o teritoriniai skyriai kontroliuoja, ar teisingai skiriamos, skaičiuojamos ir mokamos šiuose nuostatuose nustatytos pašalpos.

Profesinės reabilitacijos ir motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpas skiria ir moka teritoriniai skyriai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

II. KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS PAŠALPOMS SKAIČIUOTI

 

5. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, kurias sudaro visos asmens pajamos, nuo kurių buvo mokamos arba turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytos ir apdraustojo gautos ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, taip pat nedarbo socialinio draudimo išmokos, mokamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

6. Kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, skaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų, iki jam sukaks vieneri metai (toliau vadinama – vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogos), suteikimo mėnesį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

7. Pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis pašalpoms skaičiuoti negali viršyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo bei gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

8. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už nedarbingumo atsiradimo bei nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį, ligos ir motinystės pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį. Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį, motinystės (tėvystės) pašalpos skaičiuojamos taikant pastarąjį dydį.

Jeigu pašalpos gavėjo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą, profesinės reabilitacijos pašalpa skaičiuojama pagal pastarąjį dydį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

9. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties ketvirčio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

10. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų, galiojusių laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios, nėštumo ir gimdymo ar vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį, 3,5 dydžio sumą dalijant iš to mėnesio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

11. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įgijęs teisę gauti ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis už Lietuvos Respublikoje dirbtą laikotarpį apskaičiuojamas šių nuostatų 8 punkte nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

12. Kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal apdraustųjų įskaitos duomenis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

III. DRAUDIMO STAŽAS

 

13. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, per kuriuos buvo mokamos arba pagal įstatymus turėjo būti mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui, taip pat per kuriuos apdraustasis asmuo gavo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nustatytas ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, nedarbo socialinio draudimo išmokas, mokamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

14. Jeigu apdraustojo asmens ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo.

Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.

15. Į ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi darbo užsienyje laikotarpiai (jeigu tai numatyta tarptautinėse sutartyse ir Europos Sąjungos teisės aktuose), tačiau tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laiku, dirbtu Lietuvos Respublikoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

16. Tais atvejais, kai apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo, nes prieš tai jis buvo išleistas vaiko nuo 1 iki 3 metų priežiūros atostogų, ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 12 mėnesių laikotarpio, buvusio prieš pastarąsias atostogas.

 

IV. LIGOS PAŠALPA

 

17. Ligos pašalpa skiriama turintiems teisę ją gauti asmenims šiais atvejais:

17.1. apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais dėl ligos arba traumos, išskyrus Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo numatytus ligos pašalpos skyrimo ir mokėjimo atvejus;

17.2. sergantiems šeimos nariams slaugyti, jeigu gydytojo nurodymu būtina slaugyti susirgusį apdraustojo asmens šeimos narį;

17.3. dėl užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų nušalintiems nuo darbo;

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

 

17.4. apdraustiesiems asmenims, kurie gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas. Ši pašalpa skiriama apdraustiesiems asmenims už visą gydymosi tokioje įstaigoje laiką, taip pat vykimo į ją ir grįžimo iš jos laiką.

17.5. vaikų priežiūrai, jeigu vaikų įstaigose nustatytas infekcijų plitimą ribojantis režimas.

Papildyta punktu:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

 

18. Ligos pašalpa skiriama ir mokama, jeigu teisė ją gauti atsirado darbo laikotarpiu, įskaitant bandomąjį laikotarpį ir atleidimo iš darbo dieną.

Jeigu asmens laikinasis nedarbingumas, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo.

Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo atleidimo iš darbo, ligos pašalpa mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jo slaugomas šeimos narys tapo nedarbingas iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

19. Teisę gauti ligos pašalpą turi apdraustieji asmenys, jeigu jie:

19.1. tampa laikinai nedarbingi dėl šių nuostatų 17 punkte nurodytų priežasčių ir dėl to praranda darbo pajamų, taip pat jeigu tuo laikotarpiu jie negauna ligos pašalpos pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą;

19.2. prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo dieną turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

20. Apdraustiesiems asmenims, gaunantiems valstybinio socialinio draudimo netekto darbingumo (invalidumo) pensiją, tapusiems laikinai nedarbingais šių nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais ir dėl to praradusiems darbo pajamų, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 90 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

21. Apdraustiesiems asmenims, kurie savanoriškai gydosi nuo alkoholizmo, narkomanijos ar toksikomanijos specializuotuose stacionaruose, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų vieną kartą per kalendorinius metus.

22. Kai apdraustasis asmuo slaugo sergantį šeimos narį, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas.

Sergančio šeimos nario slaugos pašalpa mokama, jeigu gydytojų nurodymu būtina slaugyti šeimos narį.

23. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punkte nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam sergantį iki 14 metų vaiką, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų.

24. Turinčiam teisę gauti ligos pašalpą šių nuostatų 19 punkte nustatyta tvarka šeimos nariui, globėjui, slaugančiam stacionare bet kuria liga sergantį iki 7 metų vaiką, taip pat slaugančiam stacionare ir vaikų reabilitacijos įstaigoje vaiką iki 16 metų, sergantį sunkiomis ligomis, kurių sąrašą tvirtina Sveikatos apsaugos ministerija ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama nuo pirmosios slaugymo dienos už visą reikalingą slaugymo laikotarpį, bet ne ilgiau kaip 120 kalendorinių dienų per kalendorinius metus.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

 

25. Kai teisės aktų nustatyta tvarka ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatomas karantino režimas, ligos pašalpa dėl šios priežasties nušalintiems nuo darbo apdraustiesiems asmenims mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka visą nušalinimo nuo darbo laikotarpį iki karantino atšaukimo.

26. Užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų metu, kai apdraustasis asmuo nuo darbo laikinai nušalinamas kaip užkrečiamosios ligos sukėlėjo nešiotojas ir negalima jo perkelti į kitą darbą, ligos pašalpa apskaičiuojama pagal kompensuojamąjį uždarbį, gautą tik toje darbovietėje, kurioje apdraustasis asmuo nušalintas nuo darbo, ir mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka.

27. Kai teisės aktų nustatyta tvarka vaikų įstaigose nustatomas infekcijų plitimą ribojantis režimas ir dėl to atsirado būtinybė prižiūrėti vaiką, ligos pašalpa iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokama šių nuostatų 23 punkte nustatyta tvarka.

28. Apdraustajam asmeniui, kuris gydosi sveikatos priežiūros įstaigoje, teikiančioje ortopedines ir (ar) protezavimo paslaugas, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 32 punkte nustatyta tvarka už visą gydymosi joje laiką, taip pat vykimo į šią įstaigą ir grįžimo iš jos laiką.

29. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas šių nuostatų 17.1 ir 17.4 punktuose nustatytais atvejais atsirado to asmens mokamų kasmetinių atostogų metu, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20, 21, 28 ir 32 punktuose nustatyta tvarka.

30. Jeigu apdraustojo asmens laikinasis nedarbingumas dėl šių nuostatų 17 punkte nurodytų priežasčių atsirado to asmens nemokamų atostogų metu, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32 punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią apdraustasis asmuo turėjo pradėti dirbti.

31. Atsiradus laikinajam nedarbingumui nušalinimo nuo darbo (pareigų), sustabdant darbo užmokesčio mokėjimą, laikotarpiu, išskyrus šių nuostatų 25 punkte numatytus atvejus, ligos pašalpa mokama šių nuostatų 20–28 ir 32 punktuose nustatyta tvarka nuo tos dienos, kurią darbuotojas turėjo pradėti dirbti.

Tokia pat tvarka ligos pašalpa mokama, jeigu apdraustasis asmuo nušalinamas nuo darbo ligos metu.

32. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingais šių nuostatų 17.1, 17.3 ir 17.4 punktuose nurodytais atvejais, ligos pašalpą 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.

Nuo trečiosios kalendorinės nedarbingumo dienos šių nuostatų 34 punkte nustatyto dydžio ligos pašalpa mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši pašalpa mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Tuo atveju, kai asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau vadinama – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos pašalpa mokama iki pirmos dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

33. Ligos pašalpa, kurią moka darbdavys 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, negali būti mažesnė negu 80 procentų ir didesnė negu 100 procentų pašalpos gavėjo vidutinio darbo užmokesčio, apskaičiuoto Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

 

34. Ligos pašalpa, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nedarbingumo atsiradimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

 

35. Ligos pašalpa nemokama, jeigu atitinkamos institucijos nustato, kad apdraustasis asmuo:

35.1. tapo laikinai nedarbingas dėl traumos, kurią gavo darydamas nusikalstamą veiką;

Punkto pakeitimai:

Nr. 770, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 59-2664 (2003-06-20), i. k. 1031100NUTA00000770

 

35.2. sužalojo savo sveikatą arba apsimetė sergančiu;

35.3. tapo laikinai nedarbingas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, narkotinėmis, toksinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis.

36. Asmenims, pažeidusiems gydytojo nustatytą gydymo ir slaugos režimą, paskirtu laiku be pateisinamos priežasties neatvykusiems pas gydytoją arba, kaip nustatyta teisės aktų, pasitikrinti darbingumo, ligos pašalpa teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu gali būti neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos, bet ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų, o neatvykusiems pagal gydytojų siuntimą patikrinimo į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą ar Asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojų konsultacinę komisiją – visam laikui nuo tos dienos, kurią jie turėjo atvykti pasitikrinti.

Jeigu apdraustasis asmuo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos laikotarpiu dirba ir dėl ligos ar šeimos nario slaugos nepraranda darbo pajamų arba elgiasi taip, kad jo veiksmai galėjo užtęsti laikinojo nedarbingumo ar šeimos nario slaugos trukmę, ligos pašalpa už tą laikotarpį nemokama. Šiuos pažeidimus gali nustatyti asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojai, teritorinio skyriaus valstybės tarnautojai ar darbdavio sudaryta komisija.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

37. Už sugaištą laiką, įstatymo nustatytą kai kurių kategorijų darbuotojų medicininei apžiūrai, ligos pašalpa nemokama.

 

IV1. PROFESINĖS REABILITACIJOS PAŠALPA

 

371. Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą turi apdraustieji, jeigu jie:

371.1. dalyvauja profesinės reabilitacijos programoje ir dėl to negauna darbo pajamų;

371.2. iki profesinės reabilitacijos programos pradžios turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą taip pat turi asmenys, kurie atitinka šių nuostatų 371.1 ir 371.2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu.

372. Profesinės reabilitacijos pašalpa turinčiam teisę ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos, kol asmuo tampa darbingas arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, bet ne ilgiau kaip 180 kalendorinių dienų. Ši pašalpa mokama kiekvieną mėnesį (už praėjusį mėnesį).

Profesinės reabilitacijos pašalpa neturinčiam pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą teisės ją gauti asmeniui skiriama už dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpį ir mokama laikantis Profesinės reabilitacijos pašalpos skyrimo ir mokėjimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 18 d. nutarimu Nr. 413 (Žin., 2005, Nr. 51-1699), iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų.

373. Profesinės reabilitacijos pašalpa, mokama pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, lygi 85 procentams pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio, apskaičiuoto šių nuostatų 5-12 punktuose nustatyta tvarka.

Profesinės reabilitacijos pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių dviejų valstybinių socialinio draudimo bazinių pensijų sumą.

374. Profesinės reabilitacijos pašalpa neskiriama, jeigu asmuo nedalyvauja profesinės reabilitacijos programoje, nepaisant to, kad asmeniui nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir išduotas profesinės reabilitacijos pažymėjimas.

375. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas sustabdomas ar nutraukiamas teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) ar skyriaus direktoriaus įgalioto valstybės tarnautojo sprendimu, gavus Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinės darbo biržos (toliau vadinama – teritorinė darbo birža) pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos sustabdymą ar nutraukimą.

376. Profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas sustabdomas ar nutraukiamas nuo tos dienos, nuo kurios sustabdomas ar nutraukiamas asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje.

377. Paskirtosios profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas taip pat sustabdomas asmens laikinojo nedarbingumo laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 60 kalendorinių dienų (nepertraukiamai).

378. Sustabdytos profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas atnaujinamas nuo dienos, kai asmuo vėl tęsia anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą, gavus iš teritorinės darbo biržos pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos atnaujinimą.

379. Paskirtosios profesinės reabilitacijos pašalpos mokėjimas nutraukiamas, kai:

379.1. asmuo miršta;

379.2. baigiasi profesinės reabilitacijos programos laikas;

379.3. gaunamas teritorinės darbo biržos pranešimas, kad profesinės reabilitacijos programa nutraukiama;

379.4. profesinės reabilitacijos programos dalyvio laikinas nedarbingumas tęsiasi ilgiau negu 60 kalendorinių dienų (nepertraukiamai).

3710. Tuo atveju, kai asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį (apie tai pažymėta nedarbingumo pažymėjime) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos gydytojas Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių, patvirtintų sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. V-533/A1-189 (Žin., 2005, Nr. 83-3078), nustatyta tvarka pažymėjimą yra pratęsęs 11 darbo dienų ir jį užbaigęs, o profesinės reabilitacijos programa pradedama anksčiau ir asmuo įgyja teisę gauti profesinės reabilitacijos pašalpą, profesinės reabilitacijos pašalpa skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos pašalpa, paskirta tiek pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, tiek pagal Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, už laikotarpį, sutampantį su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, nemokama.

Papildyta skyriumi:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

V. MOTINYSTĖS PAŠALPA

 

38. Teisę gauti motinystės pašalpą turi asmenys, jeigu jie:

38.1. apdrausti šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

38.2. įstatymų nustatyta tvarka išleisti nėštumo ir gimdymo atostogų;

38.3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

 

39. Motinystės pašalpa mokama šių nuostatų 38 punkte nurodytoms moterims už 70 kalendorinių dienų iki gimdymo (suėjus 28 nėštumo savaitėms ir daugiau) ir už 56 kalendorines dienas po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju ir kai gimė daugiau negu vienas vaikas – už 70 kalendorinių dienų po gimdymo). Pašalpa mokama už visą nustatytą iki gimdymo ir po gimdymo laikotarpį neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.

Moterims, pagimdžiusioms 22–28 nėštumo savaitę, motinystės pašalpa mokama už 28 kalendorines dienas po gimdymo. Jeigu kūdikis gyvena 28 paras ir ilgiau, pašalpa mokama už 70 dienų po gimdymo.

Apdraustam asmeniui, įvaikinusiam naujagimį ar paskirtam jo globėju, motinystės pašalpa mokama Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 17 straipsnyje nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

 

40. Motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo mėnesį galiojusių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ketvirtadalį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

 

41. Motinystės pašalpa už laikotarpį, sutampantį su kasmetinių atostogų laikotarpiu, mokama šių nuostatų 39 ir 40 punktuose nustatyta tvarka. Nemokamų atostogų laikotarpiu motinystės pašalpa nemokama.

42. Moteriai, atleistai iš darbo nėštumo arba nėštumo ir gimdymo atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir turinčiai šių Nuostatų 38.3 punkte nurodytą draudimo stažą, motinystės pašalpa mokama šių Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka.

Tais atvejais, kai šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam asmeniui, atleidžiamam iš darbo, išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirta motinystės pašalpa mokama neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

VI. MOTINYSTĖS (TĖVYSTĖS) PAŠALPA

 

43. Teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą turi vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, kuris:

43.1. apdraustas šios rūšies draudimu pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalį;

43.2. įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų;

43.3. per paskutinius 24 mėnesius iki pirmosios vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 7 mėnesių ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą, apskaičiuotą vadovaujantis šių nuostatų 13–16 punktais.

44. Motinystės (tėvystės) pašalpa skiriama turinčiam teisę ją gauti apdraustajam asmeniui vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu. Ši pašalpa mokama vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, iki vaikui sukanka vieneri metai, įskaitant vaiko gimimo dieną. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama už praėjusį mėnesį.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

 

45. Jeigu motina negavo motinystės pašalpos už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo vaiko gimimo dienos.

46. Kai moteriai, gaunančiai motinystės (tėvystės) pašalpą, suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos ir ji įgyja teisę gauti motinystės pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu, jai mokama tik viena iš šių pašalpų – didesnioji arba pagal pasirinkimą.

47. Jeigu motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį gavusi motina mirė, motinystės (tėvystės) pašalpa turintiems teisę ją gauti šių nuostatų 43 punkte nurodytiems asmenims skiriama nuo motinos mirties dienos.

48. Motinystės (tėvystės) pašalpa mokama 70 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Tačiau ši pašalpa per mėnesį negali būti mažesnė už vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo mėnesį galiojusių Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintų einamųjų metų draudžiamųjų pajamų trečdalį. Kai apdraustasis vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų suteikimo dieną dirba ne vienoje darbovietėje, motinystės (tėvystės) pašalpa jam skaičiuojama pagal gautą kompensuojamąjį uždarbį tik tose darbovietėse, kuriose jis yra išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 215, 2004-02-25, Žin., 2004, Nr. 32-1020 (2004-02-28), i. k. 1041100NUTA00000215

 

49. Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, įstatymų nustatyta tvarka išleistas vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų ir gaunantis motinystės (tėvystės) pašalpą, atleidžiamas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, jam paskirta motinystės (tėvystės) pašalpa mokama ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

Tais atvejais, kai šio punkto pirmojoje pastraipoje nurodytam asmeniui atleidimo iš darbo dieną išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, paskirtos motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimas tęsiamas neatsižvelgiant į šias draudžiamąsias pajamas

Jeigu vienas iš tėvų (įtėvių) ar globėjas, turintis šių Nuostatų 43.3 punkte nurodytą draudimo stažą, buvo atleistas iš darbo dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavo vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, jam motinystės (tėvystės) pašalpa mokama šių Nuostatų 44, 45 ir 47 punktuose nustatyta tvarka, bet ne ilgiau kaip iki įsidarbinimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

VII. PAŠALPŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS

 

50. Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės pašalpas yra nedarbingumo pažymėjimas arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas ir tęsiamas laikantis Nedarbingumo pažymėjimų bei nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklių.

Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos pašalpą yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas, išduotas ir tęsiamas laikantis Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklių, patvirtintų socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. A1-144 (Žin., 2005, Nr. 67-2438).

Pametus nedarbingumo pažymėjimą, profesinės reabilitacijos pažymėjimą arba nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, ligos arba motinystės pašalpos išmokamos pagal jo dublikatą, išduotą teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

51. Apdraustasis asmuo nedarbingumo pažymėjimą pateikia įmonės, įstaigos, organizacijos administracijai (vadovo įgaliotam asmeniui) tą dieną, kurią jis grįžta į darbą laikinajam nedarbingumui pasibaigus. Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas pateikiamas apmokėti po nėštumo ir gimdymo atostogų suteikimo.

Motinystės pašalpa pagal nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį.

52. Ligos pašalpa, profesinės reabilitacijos pašalpa ir motinystės pašalpa nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė).

Motinystės (tėvystės) mėnesinė pašalpa vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų laikotarpiu apskaičiuojama pagal vidutinį tų metų darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesio pašalpa apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

53. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal draudimo laikotarpius, per kuriuos buvo skaičiuotos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos ir motinystės socialiniam draudimui arba gautos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės), nedarbo socialinio draudimo išmokos. Ligos ir motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal apdraustųjų įskaitos duomenis ir (arba) darboviečių pateiktas pažymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

54. Ligos pašalpa už 2 pirmąsias ligos dienas išmokama darbo užmokesčio mokėjimo terminais tose darbovietėse, kuriose apdraustasis dirbo iki susirgimo dienos.

55. Ligos ir motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiria ir moka draudėjas arba teritorinis skyrius.

Tais atvejais, kai ligos ir motinystės pašalpas mokėti pavesta draudėjui, jos mokamos vienoje iš pašalpos gavėjo darboviečių, kuriai pateikiamas nedarbingumo pažymėjimas ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas bei dokumentai, patvirtinantys ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą.

Kai ligos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos mokamos teritoriniame skyriuje, apdraustasis asmuo turi pateikti prašymą, nedarbingumo pažymėjimą ir/ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą bei dokumentus, patvirtinančius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažą. Motinystės (tėvystės) pašalpai skirti papildomai turi būti pateiktas vaiko gimimo liudijimo nuorašas, taip pat įsakymo dėl atostogų vaikui prižiūrėti, kol jam sueis vieneri metai, suteikimo pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 180 straipsnį nuorašas.

Kai į teritorinį skyrių dėl motinystės ar motinystės (tėvystės) pašalpų kreipiasi asmuo, atleistas iš darbo nėštumo, nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų metu dėl įmonės, įstaigos, organizacijos likvidavimo ar bankroto bylos iškėlimo, taip pat dėl to, kad pasibaigė terminuotos darbo sutarties terminas arba Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme nurodytų asmenų paskyrimo į pareigas terminas ar įgaliojimų laikas, ir dėl to negavęs vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų, papildomai turi būti pateikti dokumentai, įrodantys atleidimo iš darbo pagrindą (įsakymo dėl atleidimo iš darbo nuorašas, darbo sutarties nuorašas, potvarkio nuorašas ir kiti).

Profesinės reabilitacijos pašalpai gauti asmuo teritoriniam skyriui turi pateikti prašymą ir profesinės reabilitacijos pažymėjimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

56. Kreipimosi dėl pašalpos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas su visais reikiamais dokumentais. Jeigu prašymas skirti pašalpą teritoriniam skyriui siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos turi pranešti raštu pareiškėjui, kokie dokumentai turi būti pateikti papildomai.

57. Ligos pašalpa skiriama tik po to, kai apskaičiuota pašalpa iš darbdavio lėšų už 2 pirmąsias ligos dienas.

58. Teritoriniame skyriuje mokamos ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos skiriamos šio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimu.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

59. Sprendimas turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais gavimo teritoriniame skyriuje dienos.

60. Atsisakęs skirti pašalpą, teritorinis skyrius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šio sprendimo priėmimo dienos turi išsiųsti (įteikti) pareiškėjui sprendimo nuorašą. Sprendime turi būti nurodyta atsisakymo skirti pašalpą priežastis ir informuota apie sprendimo apskundimo tvarką bei terminus.

61. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpos pervedamos į pašalpos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą Lietuvos Respublikos teritorijoje esančioje kredito įstaigoje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

62. Tais atvejais, kai teritorinio skyriaus pavedimu ligos ar motinystės pašalpas iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų moka draudėjai, pastarieji, apskaičiavę pašalpas, pateikia teritoriniam skyriui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos nustatytos formos paraišką, nurodydami, kiek lėšų reikia pašalpoms išmokėti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

 

63. Teritorinis skyrius, išnagrinėjęs draudėjo paraišką, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo paraiškos gavimo perveda draudėjui reikiamas lėšas. Draudėjai turi išmokėti pašalpas gavėjams per 5 darbo dienas nuo lėšų įskaitymo į draudėjo sąskaitą dienos.

64. Jeigu draudėjas, nustatytu laiku negavęs lėšų iš teritorinio skyriaus, išmoka pašalpas iš savo lėšų, draudėjui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų mokami įstatymų nustatyto dydžio delspinigiai.

65. Jeigu asmuo pagal šiuos nuostatus neturi teisės pagal nedarbingumo pažymėjimą ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą gauti pašalpos, ji neskiriama. Apie tai draudėjo įgaliotas asmuo pažymi nedarbingumo pažymėjime ar nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjime, nurodydamas priežastį, kodėl pašalpa neskiriama, ir apie tai raštu per 5 darbo dienas nuo atsisakymo skirti pašalpą praneša apdraustajam asmeniui.

66. Apmokėti ir neapmokėti nedarbingumo pažymėjimai, taip pat visi dokumentai, pagal kuriuos buvo skirtos ir išmokėtos ligos ir motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos, saugomi įmonės, įstaigos, organizacijos buhalterijoje arba teritoriniame skyriuje Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

 

67. Ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpos, negautos iki teisę jas gauti turėjusio asmens mirties dienos, mokamos asmenims, kuriems paveldėjimo tvarka pereina mirusiojo turtas, pateikusiems paveldėjimo teisės liudijimą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

68. Pašalpos iš darbdavio ar Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų skiriamos, jeigu dėl jų į pašalpos mokėtoją buvo kreiptasi ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo ligos, profesinės reabilitacijos programos, nėštumo ir gimdymo bei vaiko iki vienerių metų priežiūros atostogų pabaigos ir mokamos ne daugiau kaip už 12 praeitų mėnesių, skaičiuojant nuo kreipimosi skirti pašalpą dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

69. Teritoriniai skyriai ir draudėjai yra atsakingi už tai, kad ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės bei motinystės (tėvystės) pašalpos būtų teisingai mokamos. Pašalpų skyrimo ir mokėjimo teisingumą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir jos teritorinių skyrių audito pareigūnai tikrina ne rečiau kaip kartą per metus.

Nustačius, kad pašalpos paskirtos klaidingai, jos perskaičiuojamos. Pašalpos gavėjui išmokama nepriemoka, o permokėtos pašalpų sumos išieškomos įstatymų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

70. Nustačius, kad pašalpos išmokėtos pagal neteisingai įformintus ar suklastotus dokumentus, permokėtos pašalpų sumos įstatymų nustatyta tvarka išieškomos iš kaltų asmenų, išdavusių ar pateikusių šiuos dokumentus.

71. Jeigu pašalpa neteisėtai išmokėta dėl jos gavėjo kaltės, susidariusi permoka teritorinio skyriaus direktoriaus sprendimu išieškoma iš bet kurios kitos išmokos, mokamos tam asmeniui iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Jeigu asmuo jokių valstybinio socialinio draudimo išmokų negauna, permoka išieškoma teismine tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

 

72. Asmuo, nesutinkantis su draudėjo įgalioto asmens atsisakymu skirti pašalpą, gali kreiptis į teritorinį skyrių. Teritorinio skyriaus direktoriaus (pavaduotojo) arba skyriaus direktoriaus įgalioto teritorinio skyriaus valstybės tarnautojo sprendimą, kuriuo atsisakoma skirti pašalpą, per 30 darbo dienų nuo šio sprendimo įteikimo jam asmuo turi teisę apskųsti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba teismui įstatymų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

 

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 770, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 59-2664 (2003-06-20), i. k. 1031100NUTA00000770

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 215, 2004-02-25, Žin., 2004, Nr. 32-1020 (2004-02-28), i. k. 1041100NUTA00000215

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo