Suvestinė redakcija nuo 2017-04-21 iki 2018-06-06
Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 10-284, i. k. 1011100NUTA00000086
Nauja redakcija nuo 2017-04-21:
Nr. 283, 2017-04-12, paskelbta TAR 2017-04-20, i. k. 2017-06646
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ
NUTARIMAS
DĖL LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATŲ PATVIRTINIMO
2001 m. sausio 25 d. Nr. 86
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 3 straipsnio 5 dalimi, 6 straipsnio 6 dalimi, 14 straipsnio 6 dalimi, 15 straipsnio 2 dalimi, 18 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 21 straipsnio 3 ir 4 dalimis, 23 straipsnio 5 dalimi, 24 straipsnio 4 ir 5 dalimis, 27 straipsnio 3 dalimi, 28 ir 29 straipsniais, 32 straipsnio 2 dalimi, 33 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 25 dalimi, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo Nr. XII-1855 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 2 straipsniu, Lietuvos Respublikos tarnybos Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos statuto pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 11 dalimi, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto pakeitimo įstatymo 2 straipsnio 24 dalimi ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo 7 straipsnio 6 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2017 m. balandžio 12 d. nutarimo Nr. 283
redakcija)
LIGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ NUOSTATAI
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatai (toliau – Nuostatai) reguliuoja vidutinio mėnesinio kompensuojamojo uždarbio pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą (toliau – Įstatymas) mokamoms ligos, profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms (toliau tekste visos išmokos vadinamos socialinio draudimo išmokomis) skaičiuoti ir ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažo apskaičiavimo tvarką, taip pat atskirų socialinio draudimo išmokų apskaičiavimo ir mokėjimo ypatumus, socialinio draudimo išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką, taip pat pareigūnams ir kariams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymu (toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymas) privalomai draudžiamiems ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu (toliau – pareigūnai ir kariai), taikomas pereinamojo laikotarpio nuostatas.
2. Nuostatuose vartojamos sąvokos atitinka Įstatyme, Valstybinio socialinio draudimo įstatyme ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme (toliau – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymas) apibrėžtas sąvokas.
3. Ligos socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys), 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys) bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys).
4. Motinystės socialiniu draudimu draudžiami asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys), 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys), 6 straipsnio 1 ir 7 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys) ir 4 dalyje (turintys darbo ar tarnybos santykius asmenys).
5. Ligos (išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas skiria ir moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniai skyriai, o pareigūnams ir kariams – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius (toliau – Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius), toliau tekste visi kartu vadinami teritoriniu skyriumi.
II SKYRIUS
VIDUTINIS MĖNESINIS KOMPENSUOJAMASIS UŽDARBIS SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOMS SKAIČIUOTI
6. Vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis socialinio draudimo išmokoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 3 kalendorinių mėnesių ligos ir profesinės reabilitacijos išmokų atveju arba paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokų atveju, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį, teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to laikotarpio mėnesių skaičiaus.
7. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 3 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš laikinojo nedarbingumo nustatymo ar profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
8. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuojamas paeiliui einančių 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, draudžiamąsias pajamas dalijant iš to paties laikotarpio darbo dienų pagal kalendorių skaičiaus (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
9. Maksimalus dienos kompensuojamasis uždarbis ligos, profesinės reabilitacijos, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms apskaičiuojamas šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo atsiradimo mėnesio, profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesio, teisės gauti tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo dienos, 2 dydžių sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
10. Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas pagal šalies vidutinį mėnesinį darbo užmokestį, galiojusį užpraeitą ketvirtį iki teisės gauti atitinkamą socialinio draudimo išmoką atsiradimo dienos, ligos išmokai – šio darbo užmokesčio 15 procentų, o motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokoms – šio darbo užmokesčio 20 procentų dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
11. Minimalus dienos kompensuojamasis uždarbis profesinės reabilitacijos išmokai apskaičiuojamas profesinės reabilitacijos programos pradžios mėnesį galiojusių 2 valstybinio socialinio draudimo bazinių pensijų sumą dalijant iš tų metų vidutinio mėnesio darbo dienų skaičiaus (taikoma 5 darbo dienų savaitė).
12. Jeigu asmuo yra dirbęs užsienio valstybėje ir Lietuvos Respublikoje įgijęs teisę gauti socialinio draudimo išmokas, jo vidutinis mėnesinis kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas tik už laikotarpį, kurį asmuo buvo draudžiamas ligos socialiniu draudimu ir (ar) motinystės socialiniu draudimu pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus.
13. Kompensuojamasis uždarbis ligos ir profesinės reabilitacijos išmokoms apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro (toliau – Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registras) duomenis. Kompensuojamasis uždarbis motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros išmokai apskaičiuojamas pagal šio registro duomenis ir (ar) darbdavių pateiktas pažymas. Darbdavio išduotoje pažymoje turi būti nurodyta: darbovietės pavadinimas, apdraustojo asmens vardas ir pavardė, asmens kodas arba socialinio draudimo numeris ir draudžiamosios pajamos, priskaičiuotos už tuos skaičiuotino laikotarpio kompensuojamajam uždarbiui nustatyti (Nuostatų 8 punktas) kalendorinius mėnesius, apie kuriuos draudėjai dar nėra pateikę duomenų Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui.
III SKYRIUS
LIGOS SOCIALINIO DRAUDIMO IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO STAŽAS
14. Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi laikotarpiai, nurodyti Įstatymo 3 straipsnio 5 dalyje. Į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą taip pat įskaitomi iki 2016 m. gruodžio 31 d. buvę laikotarpiai, per kuriuos apdraustasis asmuo gavo ligos (įskaitant darbdavio mokamas 2 pirmąsias ligos dienas), profesinės reabilitacijos, motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos pašalpas, nedarbo socialinio draudimo išmokas.
15. Jeigu apdraustojo asmens ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažas skaičiuojamas kalendorinėmis dienomis, taikomas 30 kalendorinių dienų mėnuo.
16. Per kalendorinį mėnesį negali būti įskaityta daugiau kaip vienas ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažo mėnuo.
17. Laikoma, kad asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse (išskyrus asmenis, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla), yra įgiję ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai socialinio draudimo išmokai gauti, jeigu:
17.1. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos ar profesinės reabilitacijos programos pradžios už juos buvo sumokėtos ligos socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
17.2. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos už juos buvo sumokėtos motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
17.3. iki pirmosios tėvystės ar atostogų vaikui prižiūrėti (toliau – vaiko priežiūros atostogos) dienos už juos buvo sumokėtos motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 19 straipsnio 3 punktas ir 22 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Laikoma, kad asmenys, kurie gauna pajamas iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, nesiversdami atitinkama individualia veikla, yra įgiję ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą atitinkamai socialinio draudimo išmokai gauti, jeigu:
18.1. iki pirmosios laikinojo nedarbingumo dienos ar profesinės reabilitacijos programos pradžios už juos buvo priskaičiuotos ligos socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 3 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 12 mėnesių laikotarpį arba nuo ne mažesnės negu 6 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinių 24 mėnesių laikotarpį (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 25 straipsnio 1 dalies 2 punktas);
18.2. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos už juos buvo priskaičiuotos motinystės socialinio draudimo įmokos nuo ne mažesnės negu 12 MMA dydžio draudžiamųjų pajamų sumos per paskutinius 24 mėnesius (Įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
19. Darbo užsienyje laikotarpiai į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentuose ir tarptautinėse sutartyse nustatyta tvarka. Darbo laikotarpiai, kai asmuo draudžiasi pagal Europos Bendrijų bendrąją sveikatos draudimo sistemą, vadovaujantis Europos Bendrijų pareigūnų tarnybos nuostatais, nustatytais 1968 m. vasario 29 d. Tarybos reglamento (EEB, EURATOMAS, EAPB) Nr. 259/68, į ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo stažą įskaitomi tik tuo atveju, kai jie nesutampa su laikotarpiu, dirbtu Lietuvos Respublikoje.
20. Jeigu apdraustasis asmuo neturi reikiamo ligos socialinio draudimo stažo ar motinystės socialinio draudimo stažo, nes stažo skaičiavimo laikotarpiu jam buvo suteiktos vaiko priežiūros atostogos, ligos socialinio draudimo stažas ar motinystės socialinio draudimo stažas jam skaičiuojamas iš 24 mėnesių laikotarpio, buvusio iki vaikui, kurio priežiūrai apdraustajam asmeniui suteiktos atostogos, sukako dveji metai.
IV SKYRIUS
LIGOS IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO YPATUMAI
22. Jeigu apdraustojo asmens, nurodyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turinčio darbo ar tarnybos santykius asmens), laikinasis nedarbingumas Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi po atleidimo iš darbo ar tarnybos, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos, tačiau ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas.
23. Jeigu apdraustojo asmens, nurodyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turinčio darbo ar tarnybos santykius asmens), laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jo slaugomas šeimos narys tapo nedarbingas iki apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos.
24. Jeigu apdraustojo asmens, nurodyto Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turinčio darbo ar tarnybos santykius asmens), laikinasis nedarbingumas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir po apdraustojo asmens atleidimo iš darbo ar tarnybos, ligos išmoka mokama tik dėl šios priežasties ar komplikacijų dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki atleidimo iš darbo ar tarnybos.
25. Jeigu asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturinčių darbo ar tarnybos santykių asmenų), laikinasis nedarbingumas Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jis tapo laikinai nedarbingas draudimo laikotarpiu, tačiau ne ilgiau kaip 5 kalendorines ligos dienas, einančias po laikotarpio, kurį šie asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis.
26. Jeigu asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturinčių darbo ar tarnybos santykių asmenų), laikinasis nedarbingumas dėl šeimos nario slaugos, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl tos ligos ar traumos, dėl kurių jo slaugomas šeimos narys tapo nedarbingas iki šio asmens draudimo pabaigos.
27. Jeigu asmenų, nurodytų Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturinčių darbo ar tarnybos santykių asmenų), laikinasis nedarbingumas dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, prasidėjęs draudimo laikotarpiu, tęsiasi ir pasibaigus draudimo laikotarpiui, ligos išmoka mokama tik dėl šios priežasties ar komplikacijų dėl audinių, ląstelių ar organų paėmimo transplantacijai donorystės tikslu, dėl kurių jis tapo nedarbingas iki draudimo pabaigos.
28. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu:
28.1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki laikinojo nedarbingumo pradžios yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį;
29. Įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju spendimą dėl asmens sveikatos būklės priima gydantis gydytojas.
30. Kai apdraustajam asmeniui, pasibaigus laikinajam nedarbingumui dėl Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių, toliau be pertraukos išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dėl Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2, 5–7 punktuose nurodytų priežasčių, ligos išmoka dėl pasikeitusių priežasčių mokama atitinkamai pagal Įstatymo 14 straipsnio 3 ar 4 dalies nuostatas.
31. Kai apdraustajam asmeniui, pasibaigus laikinajam nedarbingumui dėl Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 2, 5–7 punktuose nurodytų priežasčių, toliau be pertraukos išduodamas elektroninis nedarbingumo pažymėjimas dėl Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių, ligos išmoka dėl pasikeitusių priežasčių mokama pagal Įstatymo 14 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas.
32. Įstatymo 11 straipsnio 1 dalyje nustatytais atvejais, kai asmuo nušalinamas nuo darbo dėl ypač pavojingų arba nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų protrūkių arba epidemijų židiniuose nustatyto karantino režimo, Įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta ligos išmokos mokėjimo tvarka netaikoma.
33. Asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 1–4 dalyse (turintiems darbo ar tarnybos santykius asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoką 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo (tarnybos) grafiku, moka darbdavys. Jeigu darbuotojas dirba keliose darbovietėse, už 2 pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas moka kiekvienas darbdavys.
34. Trečiąją kalendorinę nedarbingumo dieną Įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Ši išmoka mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu. Jeigu asmeniui Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba) nustato profesinės reabilitacijos paslaugų poreikį, ligos išmoka mokama iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
35. Apdraustiesiems asmenims, tapusiems laikinai nedarbingiems Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 7 punkte nurodytu atveju, ligos išmoka iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų pradedama mokėti pirmąją laikinojo nedarbingumo dieną ir mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
36. Asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 7 dalyje (neturintiems darbo ar tarnybos santykių asmenims), tapusiems laikinai nedarbingiems Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose nurodytais atvejais, ligos išmoka pradedama mokėti iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų trečiąją laikinojo nedarbingumo dieną ir mokama, kol asmuo atgauna darbingumą arba pripažįstamas nedarbingu ar iš dalies darbingu, arba iki pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos.
37. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ligos išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas.
38. Asmenims, laikinojo nedarbingumo, šeimos nario slaugos ar vaiko priežiūros laikotarpiu, nustatytu Įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 6 punkte, be pateisinamų priežasčių pažeidusiems elgesio nedarbingumo metu taisykles, nustatytas sveikatos apsaugos ministro ir socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintose Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų išdavimo taisyklėse, ligos išmoka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius nustato, ar priežastys pateisinamos.
39. Dokumentus su duomenimis apie galimus pareigūnų ar karių elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimus ir informaciją apie tai, kad elgesio taisyklės nedarbingumo metu pažeistos dėl nepateisinamų priežasčių, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pateikia institucijos, kuriose tarnauja pareigūnas ar karys. Remiantis šiais dokumentais ir informacija, ligos išmoka Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriaus sprendimu neskiriama arba jos mokėjimas nutraukiamas nuo pažeidimo padarymo dienos.
V SKYRIUS
PROFESINĖS REABILITACIJOS IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO YPATUMAI
40. Teisę gauti profesinės reabilitacijos išmoką taip pat turi asmenys, kurie atitinka Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytas sąlygas, tačiau buvo atleisti iš darbo (tarnybos) ligos, kuri yra viena iš priežasčių, lėmusių profesinės reabilitacijos poreikį, metu ar dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje laikotarpiu.
41. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje ir 6 straipsnio 7 dalyje nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu:
41.1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais iki profesinės reabilitacijos programos yra sumokėję ligos socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį;
42. Teritorinio skyriaus sprendimu paskirtosios profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas, kai:
42.3. gaunamas Lietuvos darbo biržos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teritorinės darbo biržos (toliau – teritorinė darbo birža) pranešimas, kad profesinės reabilitacijos programa sustabdoma ar nutraukiama; profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas nutraukiamas nuo tos dienos, nuo kurios sustabdomas ar nutraukiamas asmens dalyvavimas profesinės reabilitacijos programoje.
43. Nutrauktos profesinės reabilitacijos išmokos mokėjimas atnaujinamas nuo tos dienos, nuo kurios asmuo tęsia anksčiau pradėtą profesinės reabilitacijos programą, gavus teritorinės darbo biržos pranešimą apie profesinės reabilitacijos programos atnaujinimą.
44. Asmeniui, kuriam nustatytas profesinės reabilitacijos paslaugų poreikis ir mokama ligos išmoka pagal Įstatymą arba Lietuvos Respublikos nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymą, pradėjus dalyvauti profesinės reabilitacijos programoje, profesinės reabilitacijos išmoka skiriama nuo pirmosios dalyvavimo profesinės reabilitacijos programoje dienos. Ligos išmoka už laikotarpį, sutampantį su profesinės reabilitacijos laikotarpiu, nemokama.
VI SKYRIUS
MOTINYSTĖS IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO YPATUMAI
45. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu:
45.1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, iki pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogos, yra sumokėję motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį;
46. Motinystės išmoka pagal elektroninį nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą skiriama ir mokama už visą nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį, neatsižvelgiant į faktinį iki gimdymo praėjusių dienų skaičių.
47. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti išmoką, išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas.
VII SKYRIUS
TĖVYSTĖS IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO YPATUMAI
49. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu:
49.1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, iki pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos tėvystės atostogos, yra sumokėję motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį;
50. Jeigu apdraustasis asmuo pasinaudoja ne visomis tėvystės atostogomis, o tik dalimi, tėvystės išmoka mokama už šią atostogų dalį.
52. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti išmoką, išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas.
VIII SKYRIUS
VAIKO PRIEŽIŪROS IŠMOKOS APSKAIČIAVIMO IR MOKĖJIMO YPATUMAI
53. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje, 6 straipsnio 1, 4 ir 7 dalyse nurodyti asmenys laikomi apdraustaisiais asmenimis, jeigu:
53.1. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatyta tvarka ir terminais, iki pagal Įstatymo 5 straipsnio 4 dalį tampa prilyginti asmenims, kuriems suteiktos vaiko priežiūros atostogos, yra sumokėję motinystės socialinio draudimo įmokas už paskutinį pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymą nustatytą laikotarpį;
54. Vaiko priežiūros išmoka mokama Įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, įskaitant vaiko gimimo dieną.
56. Jeigu kitas iš tėvų (įtėvių), atitinkantis Įstatymo 22 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos už tą patį vaiką (ar tuos pačius vaikus), šios išmokos mokėjimo trukmė nustatoma pagal pirmojo iš tėvų (įtėvių) pasirinkimą. Pasirinkta vaiko priežiūros išmokos mokėjimo trukmė nekeičiama.
57. Įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje nustatytais atvejais skiriant išmoką, laikotarpis, iš kurio draudžiamųjų pajamų apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis, maksimalus ir minimalus mėnesinis kompensuojamasis uždarbis ir išmokos minimalus dydis, nustatomas įvertinant kitą dieną po nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o jeigu šių atostogų asmuo neturėjo, – vaiko gimimo, globos ar įvaikinimo dieną.
58. Kai vaiko priežiūros atostogos skirtingų vaikų priežiūrai tuo pat metu suteikiamos motinai (įmotei) ir tėvui (įtėviui), kiekvienam mokama vaiko priežiūros išmoka tik už tą vaiką, kurio priežiūrai šios atostogos suteiktos.
59. Kai apdraustajam asmeniui suteikiamos pakartotinės vaiko priežiūros atostogos už tą patį vaiką ir jis turi teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, toliau tęsiamas anksčiau paskirtos išmokos mokėjimas.
60. Mokant išmokas asmenims, gaunantiems pajamas tik iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis arba iš individualios veiklos, laikoma, kad draudžiamųjų pajamų jie turėjo visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu MMA; priešingu atveju šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Ūkininkams ir jų partneriams, šeimynos dalyviams, individualių įmonių savininkams, mažųjų bendrijų nariams ir ūkinių bendrijų tikriesiems nariams, įgijusiems teisę gauti išmoką, išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas.
IX SKYRIUS
SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKŲ SKYRIMAS IR MOKĖJIMAS
62. Pagrindas skirti ir mokėti ligos arba motinystės išmokas yra elektroninis nedarbingumo pažymėjimas arba elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, išduotas per Elektroninių nedarbingumo pažymėjimų bei elektroninių nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimų tvarkymo sistemą.
63. Pagrindas skirti profesinės reabilitacijos išmoką yra Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos sprendimas dėl profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio nustatymo ir profesinės reabilitacijos pažymėjimas, išduotas ir pratęstas socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintų Profesinės reabilitacijos pažymėjimų davimo taisyklių nustatyta tvarka. Pametus profesinės reabilitacijos pažymėjimą, profesinės reabilitacijos išmoka išmokama pagal jo dublikatą.
64. Darbdavio pranešimo išmokai skirti (forma NP–SD) ir pranešimo apie apdraustajam asmeniui suteiktas (atšauktas) nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas arba atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9–SD) pildymo ir pateikimo taisykles tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius.
65. Ligos išmoka, profesinės reabilitacijos išmoka, motinystės išmoka ir tėvystės išmoka mokama už darbo dienas pagal kalendorių (taikoma 5 dienų darbo savaitė).
66. Vaiko priežiūros mėnesinė išmoka apskaičiuojama pagal teisės į išmoką atsiradimo metų vidutinį darbo dienų per mėnesį skaičių (taikoma 5 dienų darbo savaitė). Ne viso mėnesio išmoka apskaičiuojama pagal kalendorines to mėnesio dienas.
67. Kai socialinio draudimo išmokų gavimo laikotarpiu apdraustajam asmeniui išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, minėtos socialinio draudimo išmokos mokamos neatsižvelgiant į tai, kad nuo šių išmokų mokamos socialinio draudimo įmokos.
68. Ligos išmoka už 2 pirmąsias ligos dienas išmokama per darbo užmokesčio mokėjimo terminus tose darbovietėse, kuriose apdraustasis asmuo dirbo iki laikinojo nedarbingumo dienos.
69. Socialinio draudimo išmokoms gauti teritoriniam skyriui turi būti pateikti:
69.1. ligos išmokai – prašymas ir darbdavio pranešimas išmokai skirti (forma NP–SD); asmenys, nurodyti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, turi pateikti ir mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus (atitinkamo išsilavinimo įgijimą) įteisinantį dokumentą, jeigu jame esančių duomenų nėra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ir savivaldybės informacinėse sistemose, o asmenys, nurodyti Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį pabaigą; duomenis apie jų draudimo pabaigą teikia arba šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius;
69.4. tėvystės išmokai – prašymas, įsakymo (potvarkio) dėl tėvystės atostogų suteikimo kopija, nuorašas ar išrašas (jeigu nepateiktas pranešimas apie apdraustajam asmeniui suteiktas (atšauktas) nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas arba atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9–SD), vaiko (vaikų) gimimo ir tėvystės faktą patvirtinantys dokumentai;
69.5. vaiko priežiūros išmokai – prašymas, vaiko (vaikų) gimimo faktą patvirtinantys dokumentai ir įsakymo (potvarkio) dėl vaiko (vaikų) priežiūros atostogų suteikimo kopija (kopijos), nuorašas (nuorašai) ar išrašas (išrašai) (jeigu nepateiktas pranešimas (pranešimai) apie apdraustajam asmeniui suteiktas (atšauktas) nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas arba atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9–SD).
70. Asmenys, nurodyti Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse bei 6 straipsnio 1 ir 7 dalyse (neturintys darbo ar tarnybos santykių asmenys), turintys teisę gauti socialinio draudimo išmokas, teritoriniam skyriui pateikia šiuos dokumentus:
70.1. ligos išmokai – prašymą; asmenys, nurodyti Įstatymo 8 straipsnio 2 dalyje, turi pateikti ir mokymosi ir (ar) kvalifikacijos pasiekimus (atitinkamo išsilavinimo įgijimą) įteisinantį dokumentą, jeigu jame esančių duomenų nėra valstybės ar žinybiniuose registruose, valstybės ir savivaldybės informacinėse sistemose, o asmenys, nurodyti Įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje, – ir pažymą apie jų draudimo pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalį pabaigą; duomenis apie jų draudimo pabaigą teikia arba šią pažymą išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius;
70.4. tėvystės išmokai – prašymą, vaiko (vaikų) gimimo ir tėvystės faktą patvirtinančius dokumentus;
71. Kai vaiko priežiūros išmokos gavėjas, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, kreipiasi dėl vaiko priežiūros išmokos už kitą vaiką, įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros atostogų suteikimo kito vaiko priežiūrai kopijos, nuorašo ar išrašo pateikti nereikia. Kai vaiko priežiūros išmokų gavimo laikotarpiu pasibaigia vaiko priežiūros atostogos vienam vaikui prižiūrėti, turi būti pateikti įsakymo (potvarkio) kopija, nuorašas ar išrašas (jeigu nepateiktas pranešimas apie apdraustajam asmeniui suteiktas (atšauktas) nėštumo ir gimdymo, tėvystės atostogas arba atostogas vaikui prižiūrėti (forma 9–SD) dėl vaiko priežiūros atostogų kito vaiko priežiūrai.
72. Vaiko priežiūros ir tėvystės atostogų laikotarpis vaiko priežiūros ir tėvystės išmokai mokėti nustatomas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis arba apdraustojo asmens pateiktą įsakymo (potvarkio) dėl vaiko priežiūros ar tėvystės atostogų suteikimo kopiją, nuorašą ar išrašą.
73. Kai į teritorinį skyrių dėl motinystės ar vaiko priežiūros išmokų kreipiasi asmuo, kuriam nėštumo metu ar nėštumo ir gimdymo atostogų arba vaiko priežiūros atostogų metu pasibaigė darbo sutartis arba kuris buvo atleistas iš tarnybos ir dėl to negavo vaiko priežiūros atostogų, atleidimo iš darbo (tarnybos) faktas nustatomas pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis arba pateiktus dokumentus, įrodančius atleidimą iš darbo (tarnybos) (įsakymo (potvarkio) dėl atleidimo iš darbo (tarnybos), darbo sutarties, potvarkio kopija, nuorašas ar išrašas ir panašiai).
74. Kreipiantis dėl socialinio draudimo išmokos skyrimo, būtina pateikti reikiamų dokumentų originalus, išskyrus įsakymą (potvarkį) dėl tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo, arba dokumentą, įrodantį atleidimą iš darbo (tarnybos). Dokumentus atitinkamai socialinio draudimo išmokai skirti priėmęs valstybės tarnautojas privalo patvirtinti pateiktų dokumentų nuorašus ir dokumentų originalus grąžinti juos pateikusiam asmeniui. Nuostatų 69 ir 70 punktuose nurodyti dokumentai, patvirtinantys atitinkamą civilinės būklės aktą (tėvystę ir (ar) gimimą), pateikiami tik tuo atveju, jeigu šiuose dokumentuose nurodytų asmens duomenų nėra Lietuvos Respublikos gyventojų registre.
75. Jeigu prašymas skirti socialinio draudimo išmoką siunčiamas paštu, prie jo pridedami visų reikiamų dokumentų ir asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopijos, patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno, nuorašai ar išrašai.
76. Jeigu prašymas skirti socialinio draudimo išmoką teikiamas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, prie jo pridedami visų reikiamų dokumentų kopijos, patvirtintos dokumentą išdavusios Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės institucijos, notaro ar kito asmens, įgalioto atlikti notarinius veiksmus, arba konsulinio pareigūno, arba kito kompetentingo užsienio valstybės pareigūno, nuorašai ar išrašai.
77. Kai apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu gauna draudžiamųjų arba kitų darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, už darbą, atliktą iki pirmosios atitinkamų atostogų dienos, jis teritoriniam skyriui pateikia atlikto darbo perdavimo–priėmimo aktą, autorinę sutartį, individualių įmonių, mažųjų bendrijų, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų apskaitos dokumentus ar kitą darbo atlikimo pabaigos momentą pagrindžiantį dokumentą.
78. Kai apdraustasis asmuo motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos gavimo laikotarpiu gauna darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, jis teritoriniam skyriui pateikia dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos (pavyzdžiui, darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto užsienyje, iš tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, pažymą ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos).
79. Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje nurodytiems asmenims motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalis apskaičiuojama ir mokama pagal Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis ir (arba) draudėjo išduotas pažymas (draudėjo pateiktus duomenis) apie apdraustųjų asmenų gautas pajamas ir (arba) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) pateiktas metines pajamų deklaracijas, ir (arba) asmens pateiktus dokumentus, patvirtinančius darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos.
80. Darbinės veiklos pajamos, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, suprantamos kaip tiesiogiai su asmens darbu (veikla) susijusios pajamos, gautos iš draudėjo, su kuriuo asmuo susijęs darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais, kaip šie santykiai apibrėžti Gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, nuo kurių neskaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui (Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3, 4, 8, 15, 16, 19 ir 22 punktuose nurodytos pajamos ir šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nurodytų asmenų gaunamos pajamos). Darbinės veiklos pajamomis taip pat laikomos šiame punkte nurodytos užsienyje gautos pajamos.
81. Apie darbinės veiklos pajamų, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, gavimą apdraustasis asmuo turi teisę pranešti teritoriniam skyriui iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai.
82. Asmenys, pageidaujantys gauti vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalį už praėjusį mėnesį, iki duomenų už tą mėnesį pateikimo Apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registrui arba asmenys, pageidaujantys gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalį, iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikia praėjusio mėnesio darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto visose darbovietėse, pažymą (pažymas) ir (ar) dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos (pavyzdžiui, darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų), gauto iš užsienio, tarptautinės ar Europos Sąjungos institucijos arba užsienio valstybių institucijos, pažymą ir (ar) kitus dokumentus, pagrindžiančius darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos). Šiuo atveju išmokos dalis apskaičiuojama ir mokama per Nuostatų 86 punkte nurodytus terminus nuo darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų) pažymos ir (ar) dokumentų, patvirtinančių gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos, gavimo teritoriniame skyriuje dienos. Teikiant ilgesnio nei vieno mėnesio laikotarpio darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų) pažymas, turi būti nurodytas atskirai kiekvieno kalendorinio mėnesio darbo užmokestis (darbinės veiklos pajamos).
83. Iš Nuostatų 82 punkte nurodytiems asmenims paskirtos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dydžio atimamos tą patį mėnesį, už kurį mokama atitinkamai motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalis, apskaičiuotos pajamos ir (ar) išmokos, nurodytos Įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje, 21 straipsnio 3 dalyje ir 24 straipsnio 4 dalyje. Motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalis mokama tuo atveju, kai apskaičiuotos pajamos ir (ar) išmokos yra mažesnės nei paskirtoji atitinkama motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoka (bendra paskirtų išmokų suma). Jeigu apskaičiuotų pajamų ir (ar) išmokų dydis didesnis už paskirtąją motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką (bendrą išmokų sumą) arba jai lygus, ši išmoka (bendra išmokų suma) nemokama.
84. Kai motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalis mokama ne už visą mėnesį, lyginamos tik tos asmens pajamos ir (ar) išmokos, kurios apskaičiuotos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalies mokėjimo laikotarpiu pagal asmens pateiktą darbo užmokesčio (darbinės veiklos pajamų) pažymą (pažymas) ir (ar) dokumentus, patvirtinančius gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos. Kai motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) mokėjimo laikotarpiu išmokos (bendros išmokų sumos) gavėjui atleidimo iš darbo (tarnybos) dieną išmokama išeitinė išmoka ar kompensacija už nepanaudotas kasmetines atostogas, išmokamos su darbo santykiais susijusios kompensacinio ar skatinamojo pobūdžio vienkartinės išmokos, jis turi pateikti pažymą apie šias išmokas, kurioje konkrečiai nurodomas gavimo mėnuo. Apskaičiuojant atitinkamos išmokos ir minėtų pajamų skirtumą, užsienyje gautos pajamos perskaičiuojamos pagal Lietuvos Respublikos centrinio banko nustatytą oficialų valiutų kursą atitinkamų pajamų gavimo dieną.
85. Vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalies už praėjusį mėnesį dydis apskaičiuojamas pateikus duomenis apie apdraustajam asmeniui apskaičiuotas pajamas.
86. Sprendimas dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos (bendros išmokų sumos) dalies mokėjimo priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų dokumentų ir (ar) duomenų gavimo teritoriniame skyriuje. Ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo atitinkamos išmokos (bendros išmokų sumos) dalis pervedama į gavėjo asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
87. Kreipimosi dėl socialinio draudimo išmokos skyrimo data laikoma diena, kurią priimtas prašymas. Jeigu prašymas skirti socialinio draudimo išmoką teritoriniam skyriui siunčiamas paštu, kreipimosi data laikoma prašymo išsiuntimo diena, pažymėta vietos pašto spaude. Jeigu prie prašymo pridėti ne visi reikiami dokumentai arba negauti duomenys, kurių reikia socialinio draudimo išmokai skirti, ir prašymo skirti socialinio draudimo išmoką priėmimo metu trūkstami dokumentai ir duomenys pareiškėjui nebuvo nurodyti, teritorinis skyrius per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo turi pareiškėjui raštu pranešti, kokie dokumentai ir (ar) duomenys turi būti pateikti papildomai.
88. Sprendimas dėl socialinio draudimo išmokų skyrimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir (ar) duomenimis gavimo teritoriniame skyriuje.
89. Draudėjas (-ai) duomenis apie draudžiamąsias pajamas teritoriniam skyriui pateikia ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo jam pateikimo arba tėvystės ar vaiko priežiūros atostogų suteikimo.
90. Kai asmuo, gaunantis motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką, praneša apie gautas darbinės veiklos pajamas, kurios pagal Įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, iki metinės pajamų deklaracijos pateikimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, išmokos mokėjimas sustabdomas, kol bus pateikti dokumentai, patvirtinantys gautų pajamų dydį ir laikotarpį, už kurį jos apskaičiuotos. Sprendimas atnaujinti išmokos (jos dalies) mokėjimą turi būti priimamas ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo reikiamų duomenų ir dokumentų gavimo teritoriniame skyriuje.
91. Kai asmens prašymas skirti socialinio draudimo išmoką pateiktas per Elektroninę gyventojų aptarnavimo sistemą, sprendimo skirti socialinio draudimo išmoką ar jos neskirti nuorašas asmeniui pateikiamas per šią sistemą.
92. Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo institucijos, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys, prašymo pateikti sprendimą gavimo institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys, pateikia sprendimo dėl ligos išmokos skyrimo pareigūnui ar kariui nuorašą.
93. Socialinio draudimo išmokos ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo sprendimo dėl socialinio draudimo išmokų skyrimo priėmimo pervedamos į socialinio draudimo išmokos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
94. Jeigu sprendimas dėl tėvystės išmokos skyrimo priimamas nepasibaigus tėvystės atostogoms, išmoka per 5 darbo dienas nuo šių atostogų pabaigos pervedama atitinkamai į išmokos gavėjo nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje.
95. Jeigu apdraustajam asmeniui ligos išmoka permokama dėl to, kad jam darbingumo lygis, pagal kurį paskiriama ir (ar) mokama valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, nustatomas atgaline data, permokėta ligos išmoka išieškoma Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.
96. Teritorinis skyrius, remdamasis Socialinės paramos šeimai informacinėje sistemoje užregistruotais duomenimis apie tai, kad apdraustojo asmens, turinčio teisę į vaiko priežiūros išmoką, vaikui nustatyta laikinoji ar nuolatinė globa ar kad apdraustajam asmeniui, turinčiam teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, teismo sprendimu laikinai ar neterminuotai apribota tėvų (tėvo ar motinos) valdžia arba apdraustasis asmuo teismo nutartimi atleistas ar nušalintas nuo globėjo pareigų, per 10 darbo dienų nuo šių duomenų užregistravimo praneša apie tai apdraustojo asmens darbdaviui ir priima sprendimą neskirti vaiko priežiūros išmokos ar nutraukti jos mokėjimą nuo kitos dienos po laikinosios globos nustatymo dienos, teismo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos arba skubiai vykdytino sprendimo ar nutarties įvykdymo dienos, taip pat ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo išsiunčia apdraustajam asmeniui sprendimo nuorašą. Sprendime nurodoma vaiko priežiūros išmokos neskyrimo arba jos mokėjimo nutraukimo priežastis ir sprendimo apskundimo tvarka bei terminai.
97. Meno kūrėjo statusą turintiems darbingo amžiaus asmenims socialinio draudimo išmokos apskaičiuojamos ir mokamos Nuostatų 28, 41, 45, 49 ir 53 punktuose nustatyta tvarka, laikant, kad šie asmenys teisės į socialinio draudimo išmoką atsiradimo dieną draudžiami ligos ir motinystės socialiniu draudimu.
98. Jeigu laikotarpiu, pagal kurio draudžiamąsias pajamas turi būti apskaičiuojamas kompensuojamasis uždarbis socialinio draudimo išmokų dydžiams nustatyti, meno kūrėjo statusą turintis asmuo negavo pajamų arba šio asmens per mėnesį gautos pajamos, nuo kurių skaičiuojamos ligos socialinio draudimo ir motinystės socialinio draudimo įmokos, nesiekia MMA, laikoma, kad šio asmens mėnesio draudžiamosios pajamos meno kūrėjo statuso turėjimo laikotarpiu yra lygios MMA.
99. Paskirtos socialinio draudimo išmokos neperskaičiuojamos, kai meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis suma perskaičiuojama Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 647 „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisyklių patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
X SKYRIUS
PAREIGŪNAMS IR KARIAMS TAIKOMOS PEREINAMOJO LAIKOTARPIO NUOSTATOS
101. Iki pareigūnams ir kariams bus mokamos viso dydžio socialinio draudimo išmokos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ligos socialiniam draudimui ir motinystės socialiniam draudimui skirtų lėšų, Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius per 5 darbo dienas nuo sprendimo skirti socialinio draudimo išmoką priėmimo raštu praneša institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys, apie pareigūnui ar kariui paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką. Kartu pateikiama informacija apie pareigūnui ar kariui iš institucijai, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys, skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį, kurį apskaičiuoja Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius. Institucija, kurioje tarnauja pareigūnas ar karys, gavusi šią informaciją, pareigūnui ar kariui skiria ir moka kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.
102. Apdraustaisiais tapę atleisti vidaus tarnybos sistemos pareigūnai ir apdraustaisiais tapę nuo 2017 m. sausio 1 d. išleisti į atsargą profesinės karo tarnybos kariai rašytinį laisvos formos prašymą skirti ir mokėti kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas, pateikia vidaus reikalų statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, nurodydami sąskaitą mokėjimo įstaigoje, į kurią turėtų būti pervedama minėta kompensuojamojo uždarbio dalis. Gavusi šį prašymą vidaus reikalų statutinė įstaiga ir krašto apsaugos sistemos institucija Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyriui pateikia laisvos formos prašymą suteikti informaciją apie mokėtiną kompensuojamojo uždarbio dalį ir paskirtas ir mokamas (išmokėtas) socialinio draudimo išmokas pagal Įstatymą. Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo vidaus reikalų statutinės įstaigos ar krašto apsaugos sistemos institucijos prašymo gavimo raštu praneša šiai institucijai apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui paskirtą ir mokamą (išmokėtą) socialinio draudimo išmoką, kartu pateikia informaciją apie atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui iš vidaus reikalų statutinei įstaigai ar krašto apsaugos sistemos institucijai, kurioje jie tarnavo paskiausiai, skirtų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto asignavimų mokėtinos socialinio draudimo išmokos ar jos dalies pagal Įstatymą dydį. Vidaus reikalų statutinė įstaiga ir krašto apsaugos sistemos institucija, kurioje atleistas vidaus tarnybos sistemos pareigūnas ar išleistas į atsargą profesinės karo tarnybos karys tarnavo paskiausiai, gavusi šią informaciją, atleistam vidaus tarnybos sistemos pareigūnui ar išleistam į atsargą profesinės karo tarnybos kariui skiria ir moka kompensuojamojo uždarbio dalį, kuri apskaičiuojama kaip mokėtinos ir išmokėtos socialinio draudimo išmokos skirtumas.
103. Teisę gauti ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoką turi apdraustieji asmenys, jeigu jie atitinkamai iki laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ar vaiko priežiūros atostogų pradžios ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo stažo neįgijo dėl to, kad nurodytais laikotarpiais buvo draudžiami kaip asmenys, išvardyti iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktuose, ir pertrauka nuo šio draudimo pabaigos iki ligos socialinio draudimo ir (ar) motinystės socialinio draudimo pradžios neviršija 3 mėnesių. Tokiu atveju, be kitų dokumentų, nurodytų Nuostatų 69–78 punktuose, ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms gauti turi būti pateikta pažyma apie jų draudimo pagal galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d. Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 1, 2 ir 4 punktus pabaigą, kurią išduoda buvusi tarnyba (darbovietė) arba Karinių ir joms prilygintų struktūrų skyrius.
Priedo pakeitimai:
Nr. 283, 2017-04-12, paskelbta TAR 2017-04-20, i. k. 2017-06646
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 471, 2002-04-05, Žin., 2002, Nr. 38-1385 (2002-04-10), i. k. 1021100NUTA00000471
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" dalinio pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 397, 2003-04-01, Žin., 2003, Nr. 33-1381 (2003-04-04), i. k. 1031100NUTA00000397
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 770, 2003-06-17, Žin., 2003, Nr. 59-2664 (2003-06-20), i. k. 1031100NUTA00000770
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 215, 2004-02-25, Žin., 2004, Nr. 32-1020 (2004-02-28), i. k. 1041100NUTA00000215
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 104, 2005-01-31, Žin., 2005, Nr. 16-495 (2005-02-03), i. k. 1051100NUTA00000104
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 894, 2005-08-17, Žin., 2005, Nr. 101-3743 (2005-08-20), i. k. 1051100NUTA00000894
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 957, 2006-09-27, Žin., 2006, Nr. 105-4009 (2006-09-30), i. k. 1061100NUTA00000957
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
8.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 43, 2008-01-16, Žin., 2008, Nr. 11-387 (2008-01-26), i. k. 1081100NUTA00000043
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
9.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 839, 2008-08-27, Žin., 2008, Nr. 104-3982 (2008-09-11), i. k. 1081100NUTA00000839
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
10.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 258, 2009-04-08, Žin., 2009, Nr. 42-1620 (2009-04-16), i. k. 1091100NUTA00000258
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
11.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 956, 2009-08-26, Žin., 2009, Nr. 107-4475 (2009-09-08), i. k. 1091100NUTA00000956
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
12.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1778, 2009-12-23, Žin., 2009, Nr. 158-7164 (2009-12-31); Žin., 2010, Nr. 3-0 (2010-01-09), i. k. 1091100NUTA00001778
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
13.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1293, 2010-09-08, Žin., 2010, Nr. 107-5535 (2010-09-11), i. k. 1101100NUTA00001293
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
14.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 434, 2011-04-13, Žin., 2011, Nr. 46-2180 (2011-04-16), i. k. 1111100NUTA00000434
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
15.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 765, 2011-06-29, Žin., 2011, Nr. 79-3868 (2011-06-30), i. k. 1111100NUTA00000765
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
16.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1536, 2011-12-28, Žin., 2011, Nr. 164-7820 (2011-12-31), i. k. 1111100NUTA00001536
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
17.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2012-02-27, Žin., 2012, Nr. 26-1200 (2012-02-29), i. k. 1121000NUTARG121200
Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo, Tarnybos Lietuvos Respublikos muitinėje statuto, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
18.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 975, 2012-08-21, Žin., 2012, Nr. 99-5052 (2012-08-25), i. k. 1121100NUTA00000975
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
19.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2012-10-31, Žin., 2012, Nr. 127-6406 (2012-11-03), i. k. 1121000NUTARG126406
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 61 punkto (2006 m. rugsėjo 27 d., 2009 m. balandžio 8 d., 2009 m. rugpjūčio 26 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, šių nuostatų 68 punkto (2006 m. rugsėjo 27 d., 2008 m. sausio 16 d., 2008 m. rugpjūčio 27 d., 2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcijos) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 15 straipsniui (2000 m. gruodžio 21 d., 2007 m. gruodžio 4 d. redakcijos)
20.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1548, 2012-12-19, Žin., 2012, Nr. 152-7776 (2012-12-22), i. k. 1121100NUTA00001548
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
21.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2013-03-05, Žin., 2013, Nr. 25-1222 (2013-03-08), i. k. 1131000NUTARG131222
Dėl Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatų, kuriomis reguliuojamu paskirtų motinystės (tėvystės) socialinio draudimo pašalpų ir statutiniams valstybės tarnautojams – vidaus tarnybos sistemos pareigūnams paskirtų motinystės (tėvystės) išmokų perskaičiavimu sudarytos prielaidos šias pašalpas ir išmokas sumažinti, taip pat kitų su šiuo teisiniu reguliavimu susijusių teisės aktų nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
22.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 373, 2013-04-30, Žin., 2013, Nr. 45-2225 (2013-05-04), i. k. 1131100NUTA00000373
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
23.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 966, 2013-10-23, Žin., 2013, Nr. 113-5646 (2013-10-30), i. k. 1131100NUTA00000966
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 "Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo" pakeitimo
24.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 759, 2014-07-30, paskelbta TAR 2014-08-01, i. k. 2014-10771
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
25.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 47, 2015-01-28, paskelbta TAR 2015-02-01, i. k. 2015-01368
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
26.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1032, 2015-09-30, paskelbta TAR 2015-10-01, i. k. 2015-14590
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
27.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 1350, 2015-12-23, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20860
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo
28.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
Nr. KT8-N5/2016, 2016-03-15, paskelbta TAR 2017-01-02, i. k. 2017-00002
Dėl Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies (2011 m. gruodžio 15 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimu Nr. 86 patvirtintų Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 7 punkto (2012 m. rugpjūčio 21 d. redakcija), 10 punkto (2011 m. gruodžio 28 d. redakcija) nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
29.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas
Nr. 283, 2017-04-12, paskelbta TAR 2017-04-20, i. k. 2017-06646
Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo