Suvestinė redakcija nuo 2004-02-11 iki 2004-11-02

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 112-2838, i. k. 0971100NUTA00001329

Nauja redakcija nuo 2004-02-11:

Nr. 131, 2004-02-05, Žin. 2004, Nr. 22-663 (2004-02-10), i. k. 1041100NUTA00000131

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS TVARKOS PATVIRTINIMO

1997 m. gruodžio 3 d. Nr. 1329

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2004, Nr. 4-31), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarką (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS                                                              GEDIMINAS VAGNORIUS

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                  ALGIRDAS ŠEMETA

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. vasario 5 d. nutarimo Nr. 131

redakcija)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarka

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarka (toliau vadinama – ši Tvarka) reglamentuoja išleidžiamų litais Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių pardavimo, atsiskaitymų, apskaitos, apyvartos ir išpirkimo organizavimą, taip pat vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (toliau vadinama – tarpininkai) teises ir pareigas.

2. Šioje Tvarkoje vartojamos sąvokos:

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniai popieriai (toliau vadinama – vertybiniai popieriai) – Lietuvos Respublikos vardu Lietuvos Respublikos Vyriausybės serijomis išleidžiami skoliniai įsipareigojimai (Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai), patvirtinantys emisijos sąlygose apibrėžtas teises ir pareigas, naudojami kaip valstybės skolinimosi būdas įstatymuose nustatytoms reikmėms finansuoti ir galintys būti antrinės vertybinių popierių apyvartos objektas, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai – vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos – vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai – ne aukciono būdu išleidžiami vertybiniai popieriai, kurie pirminėje apyvartoje parduodami tik fiziniams asmenims.

Atkarpos (kupono) dydis (toliau vadinama – atkarpos dydis) – metinė palūkanų, kurias nustatytais laiko intervalais emitentas (Finansų ministerija) moka investuotojui, norma, išreikšta vertybinių popierių nominaliosios vertės procentais.

Atkarpos periodas – laikotarpis tarp dviejų gretimų atkarpos išmokų.

Atkarpos išmoka – investuotojui priklausančių palūkanų už vertybinius popierius mokėjimas.

Pirminė vertybinių popierių apyvarta – naujų vertybinių popierių siūlymas, išleidimas ir perleidimas investuotojų nuosavybėn, kai lėšos ar kitas turtas už parduotus vertybinius popierius pereina emitentui arba jo įgaliotam asmeniui.

Antrinė vertybinių popierių apyvarta – išleistų į apyvartą vertybinių popierių įsigijimas arba perleidimas kitiems investuotojams.

Apmokėjimas – lėšų pervedimas emitentui arba jo įgaliotam asmeniui už investuotojų pirktus vertybinius popierius pirminėje vertybinių popierių apyvartoje.

Atsiskaitymas – pirkimo ir pardavimo sandorio antrinėje vertybinių popierių apyvartoje įvykdymas, kai pardavėjas gauna lėšas už pirkėjo įsigyjamus vertybinius popierius.

Išpirkimas – skolinio įsipareigojimo (išleisto vertybinių popierių forma) įvykdymas prieš terminą, jeigu tai numatyta vertybinių popierių emisijos sąlygose, arba jam pasibaigus, kai emitentas grąžina investuotojams tiesiogiai ar per investuotojų įgaliotus tarpininkus arba emitento įgaliotus asmenis lėšas už vertybinius popierius.

Investuotojo įgaliotas tarpininkas – įmonė, turinti Vertybinių popierių komisijos išduotą licenciją, arba įstatymų nustatyta tvarka licencijuotas komercinis bankas, kurio licencijose nėra vertybinių popierių operacijų apribojimų, su kuriuo investuotojas yra sudaręs operacijų su vertybiniais popieriais vykdymo ir jų apskaitos tvarkymo sandorį.

Priešlaikinio išpirkimo aukcionas – emitento pasiūlymas investuotojams aukciono būdu išpirkti vertybinius popierius jų terminui nepasibaigus.

3. Atkarpos išmokų sumos ir mokėjimo datos nustatomos, susikaupusios palūkanos ir kaina apskaičiuojamos pagal šios Tvarkos priede pateiktą metodiką, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

II. PAGRINDINĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO SĄLYGOS

4. Vertybinius popierius Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu į pirminę apyvartą išleidžia ir išperka Finansų ministerija. Finansų ministerija išperka vertybinius popierius tiesiogiai, per jos įgaliotus asmenis arba investuotojų įgaliotus tarpininkus.

5. Priimdama sprendimą dėl vertybinių popierių emisijos, Finansų ministerija nustato jos sąlygas.

6. Finansų ministerija vertybinių popierių emisijas ir preliminarius ketvirčio emisijų grafikus iš anksto skelbia „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“. Skelbiant emisiją, nurodomos šios sąlygos:

6.1. emisijos numeris;

6.2. vertybinių popierių rūšis;

6.3. emisijos apimtis (jeigu ją numatoma skelbti);

6.4. vieno vertybinio popieriaus nominalioji vertė;

6.5. vertybinių popierių galiojimo trukmė;

6.6. jeigu vertybiniai popieriai turi atkarpas:

6.6.1. atkarpos dydis (kai jis nustatomas iš anksto);

6.6.2. atkarpos išmokų skaičius per metus;

6.6.3. atkarpos išmokų mokėjimo datos ir tvarka;

6.7. apmokėjimo už pirktus vertybinius popierius pirminėje vertybinių popierių apyvartoje datos;

6.8. išpirkimo datos, sąlygos ir tvarka;

6.9. pelningumo, kainos arba atkarpos dydžio riba (kai vieną iš jų nuspręsta skelbti iš anksto);

6.10. vertybinių popierių emisijos platinimo tvarka (kai jie išleidžiami ne aukciono būdu);

6.11. kitos sąlygos.

7. Vertybiniai popieriai išleidžiami nematerialia forma. Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybiniai popieriai įtraukiami į vertybinių popierių biržų prekybos sąrašus pagal Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens prašymą, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

8. Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę investuoti į vertybinius popierius, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

9. Vertybiniams popieriams išpirkti ir atkarpos išmokoms (jeigu jos numatytos) sumokėti naudojami visi galimi valstybės finansiniai ištekliai, tarp jų ir nauji valstybės turtiniai įsipareigojimai.

III. VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA

10. Bendrąją vertybinių popierių emisijos ir cirkuliacijos apskaitą tvarko akcinė bendrovė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau vadinama – depozitoriumas).

11. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas depozitoriumo nustatyta tvarka tvarko tarpininkai, turintys šią teisę, ir depozitoriumas (toliau vadinama – sąskaitų tvarkytojai).

12. Vertybinių popierių apskaita tvarkoma pagal Lietuvos Respublikos vertybinių popierių rinkos įstatymo ir šios Tvarkos nuostatas.

13. Kai tarpininkui iškeliama bankroto byla arba panaikinama licencija, taip pat apribojamos visos operacijos arba jų dalis (t. y. kai jis negali laiku įvykdyti savo klientams visų įsipareigojimų, susijusių su vertybinių popierių pirkimu, pardavimu, atkarpos išmokomis arba išpirkimu), visą klientų vertybinių popierių apskaitą perima depozitoriumas arba jo įgaliotas kitas sąskaitų tvarkytojas. Išpirkus tokius vertybinius popierius arba sumokėjus atkarpos išmoką, lėšos investuotojams grąžinamos per depozitoriumą arba jo įgaliotą sąskaitų tvarkytoją.

14. Depozitoriumas arba jo įgaliotas sąskaitų tvarkytojas tvarko šios Tvarkos 13 punkte nurodytą vertybinių popierių apskaitą, kol investuotojai pasirenka kitą sąskaitų tvarkytoją arba tarpininkui atšaukiami nustatyti operacijų apribojimai.

15. Depozitoriumas kas mėnesį teikia Finansų ministerijai, Lietuvos bankui ir Vertybinių popierių komisijai informaciją apie investuotojų laikotarpio pabaigoje turimus vertybinius popierius (pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas investuotojų grupes).

IV. PIRMINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTA

16. Pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma vertybinių popierių aukciono arba kitu Finansų ministerijos nustatytu būdu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai arba Finansų ministerijos sutartys su juridiniais asmenimis nenustato ko kita. Vertybinių popierių išleidimo į apyvartą operacijos gali būti vykdomos per Finansų ministerijos pasirinktus įgaliotus asmenis. Vertybinių popierių apyvartos tvarkymo reikalavimus, vertybinių popierių aukciono, kitų operacijų, susijusių su vertybinių popierių išleidimu į apyvartą, vykdymo tvarką nustato Finansų ministerija arba Finansų ministerijai sutikus jos pasirinktas įgaliotas asmuo.

17. Depozitoriume atidaroma vertybinių popierių sąskaita tik apmokėjus už vertybinius popierius, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

V. ANTRINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTA

18. Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali būti vykdoma vertybinių popierių biržose pagal jų nustatytas taisykles ir už jų ribų, jeigu emisijos sąlygos nenustato ko kita.

19. Sąskaitų tvarkytojai, įforminę už vertybinių popierių biržos ribų sudarytą vertybinių popierių sandorį dėl vertybinių popierių, įtrauktų į biržos prekybos sąrašus, turi pranešti Nacionalinei vertybinių popierių biržai šio sandorio sąlygas.

20. Nurodyta šios Tvarkos 19 punkte informacija pateikiama laikantis Pranešimų apie už vertybinių popierių biržos ribų sudarytus sandorius dėl vertybinių popierių, įtrauktų į biržos prekybos sąrašus, pateikimo taisyklių, patvirtintų Vertybinių popierių komisijos 1997 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 10 (Žin., 1997, Nr. 43-1077).

VI. VERTYBINIŲ POPIERIŲ PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONAI

21. Finansų ministerija gali pirkti vertybinius popierius antrinėje vertybinių popierių rinkoje aukciono būdu. Tokiu būdu nupirkti vertybiniai popieriai negali būti pakartotinai parduodami, – jie laikomi išpirktais.

22. Vertybinių popierių priešlaikinio išpirkimo aukcionai gali būti vykdomi per Finansų ministerijos pasirinktus įgaliotus asmenis. Tokių operacijų vykdymo tvarką nustato Finansų ministerija arba Finansų ministerijai sutikus jos pasirinktas įgaliotas asmuo.

23. Priimdama sprendimą dėl priešlaikinio išpirkimo aukciono, Finansų ministerija nustato jo sąlygas, kurios iš anksto skelbiamos „Valstybės žinių“ priede „Informaciniai pranešimai“.

VII. ATSISKAITYMAI PAGAL SANDORIUS ANTRINĖJE VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTOJE

24. Atsiskaitymai pagal sandorius, sudarytus vertybinių popierių biržose, vykdomi pagal biržų sutartis su juridiniais asmenimis ir biržų prekybos taisykles.

25. Sandorio šalys, sudariusios sandorį ne vertybinių popierių biržose, gali atsiskaityti:

25.1. savarankiškai, sutarties pagrindu duodamos nurodymą sąskaitų tvarkytojui;

25.2. per sąskaitų tvarkytojus, kai jie vykdo atsiskaitymus per vertybinių popierių atsiskaitymo sistemas, susijusias su mokėjimo sistema teisės aktų nustatyta tvarka. Lėšomis ir vertybiniais popieriais apsikeičiama vienu metu.

26. Jeigu sandoris sudarytas ne vertybinių popierių biržose, atsiskaitymo dieną pasirenka sandorio šalys, išskyrus šios Tvarkos 27 punkte nurodytą atvejį.

27. Paskutinę darbo dieną iki vertybinių popierių išpirkimo dienos atsiskaitymai pagal antrinės vertybinių popierių apyvartos sandorius nevykdomi, sustabdomos visos kitos vertybinių popierių operacijos.

VIII. VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ IŠMOKĖJIMAS

28. Vertybiniai popieriai išperkami ir palūkanos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinę darbo dieną iki vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė vertybiniai popieriai. Jeigu iš anksto nustatyta vertybinių popierių išpirkimo diena sutampa su nedarbo diena, vertybiniai popieriai išperkami pirmą darbo dieną pasibaigus nedarbo dienoms.

29. Vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dieną, bet ne vėliau kaip iki 10 valandos, jeigu depozitoriumo ir Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens sudarytoje sutartyje nenustatytas kitoks terminas, depozitoriumas pateikia Finansų ministerijai ir jos įgaliotam asmeniui pranešimą apie tai, kiek vertybinių popierių sąskaitose yra tos emisijos vertybinių popierių. Depozitoriumas nurodo depozitoriumo dalyvių sąskaitas lėšoms pervesti arba nurodo savo sąskaitą, jeigu pagal sutartį su Finansų ministerija lėšas už išperkamus vertybinius popierius paskirsto depozitoriumas.

30. Finansų ministerija arba jos įgaliotas asmuo perveda lėšas tarpininkams, kitiems depozitoriumo dalyviams arba depozitoriumui, remdamasi šios Tvarkos 29 punkte nurodytu depozitoriumo pranešimu.

31. Mokant palūkanas už įkeistus vertybinius popierius ir išperkant juos, lėšos pervedamos į sąskaitų tvarkytojo nurodytą sąskaitą su disponavimo apribojimais, kol bus įvykdyta prievolė, užtikrinta vertybinių popierių įkeitimu.

32. Tarpininkai savo klientams priklausančias lėšas grąžina vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dieną, jeigu jų sutartys su klientais nenustato ko kita.

33. Finansų ministerija ir jos įgaliotas asmuo neatsako už tarpininkų neįvykdytą prievolę, nurodytą šios Tvarkos 32 punkte.

34. Jeigu emitentas dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių negali laiku atsiskaityti su investuotojais, jis įsipareigoja sumokėti palūkanas už pradelstą laikotarpį, kai vėl galės vykdyti įsipareigojimus. Palūkanos skaičiuojamos už laiku nesumokėtas lėšas, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančias pinigų rinkos palūkanas. Emitentas tokias palūkanas moka už laikotarpį, ne ilgesnį kaip pusė metų nuo jų skaičiavimo pradžios.

35. Pasibaigus vertybinių popierių išpirkimo terminui (arba sumokėjus atkarpos išmoką), investuotojai 3 metus nuo vertybinių popierių išpirkimo dienos (arba atkarpos išmokos sumokėjimo dienos) turi teisę į jiems priklausančias lėšas. Emitentas neskaičiuoja ir nemoka palūkanų už laiku neatsiimtas arba dėl kito asmens (ne emitento) kaltės laiku negautas lėšas.

______________

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinių popierių išleidimo

ir apyvartos tvarkos

PRIEDAS

Atkarpos išmokų sumų bei mokėjimo datų nustatymas ir susikaupusių palūkanų bei kainos apskaičiavimas

I. Atkarpos išmokos

1. Už vertybinius popierius gali būti mokamos kelios atkarpos išmokos per metus.

2. Atkarpos dydis nustatomas vieno ženklo po kablelio tikslumu.

3. Jeigu per visą vertybinių popierių galiojimo laikotarpį reikia kelis kartus mokėti atkarpos išmokas, nustatomos šios jų mokėjimo datos:

3.1. atitinkamo metų mėnesio atitinkama diena (pavyzdžiui, vertybinių popierių, už kuriuos palūkanos išmokamos 2 kartus per metus ir kurių apmokėjimo arba išpirkimo diena yra rugsėjo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos kasmet bus kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d.);

3.2. paskutinės mėnesio dienos (pavyzdžiui, kovo 31 d. ir rugsėjo 30 d.).

4. Paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo diena turi sutapti su vertybinio popieriaus išpirkimo diena.

5. Iš anksto nustatytos atkarpos išmokų mokėjimo datos yra nominalios: jeigu nustatyta mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena, reikia mokėti pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

6. Atkarpos periodai (išskyrus pirmąjį ir paskutinį) turi būti vienodos trukmės ir gali skirtis tik dėl nevienodo mėnesių ir metų dienų skaičiaus arba nedalaus metų dienų skaičiaus.

7. Palūkanos išmokamos lygiomis dalimis už vienodos trukmės atkarpos periodus nepriklausomai nuo to, ar atkarpos išmokos mokėjimo nominalioji diena sutampa su darbo diena (pavyzdžiui, bus mokama po 5 litus kas pusmetį už kiekvieną vertybinį popierių, kurio nominalioji vertė yra 100 litų, atkarpos dydis – 10 procentų ir mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus).

8. Jeigu pirmasis arba paskutinis atkarpos periodas yra nestandartinės trukmės, palūkanos išmokamos už realų to periodo dienų skaičių ir laikoma, kad metai turi p x H dienų (p – standartinio periodo dienų skaičius; H – atkarpos išmokų skaičius per metus).

Pavyzdžiui, išleistų vertybinių popierių apmokėjimo diena – 2001 m. balandžio 5 d., išpirkimo diena – 2003 m. kovo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vieno vertybinio popieriaus nominalioji vertė – 100 litų, atkarpos dydis – 8 procentai, atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus. Pirmasis atkarpos periodas nuo 2001 m. balandžio 5 d. iki 2001 m. rugsėjo 15 d. yra trumpas – 163 dienos. Pagal šį pavyzdį standartinio periodo atveju, jeigu vertybinių popierių apmokėjimo diena būtų 2001 m. kovo 15 d., atkarpos periodas truktų 184 dienas. Mokant pirmąją atkarpos išmoką, už vieną vertybinį popierių išmokamų palūkanų suma bus lygi 100 x 8: 100 x 163: (2 x 184) = 100 x 0,08 x 163: 368 = 3,54 (Lt).

Jeigu pirmasis atkarpos periodas yra ilgesnis negu standartinis (pavyzdžiui, išleistų vertybinių popierių apmokėjimo diena yra 2001 m. kovo 5 d., išpirkimo diena – 2003 m. kovo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., pirmoji atkarpos išmoka – 2001 m. rugsėjo 15 d.), skaičiuojant palūkanų sumą, jis dalijamas į 2 dalis: nuo apmokėjimo dienos iki praleisto atkarpos išmokos mokėjimo dienos (2001 m. kovo 5–15 d.) ir nuo praleisto atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki pirmosios atkarpos išmokos mokėjimo dienos (2001 m. kovo 15–rugsėjo 15 d.). Už pirmąją periodo dalį palūkanos skaičiuojamos kaip trumpo periodo atveju, už antrąją – kaip standartinio periodo atveju.

9. Jeigu vertybinių popierių emisijos vykdytos iki 2004 m. birželio 30 d., už kiekvieną vertybinį popierių mokant atkarpos išmoką, išmokama palūkanų suma apvalinama iki 2 ženklų po kablelio. Jeigu vertybinių popierių emisijos vykdytos po 2004 m. liepos 1 d., atkarpos išmoka už vieną vertybinį popierių neapvalinama. Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens pervestą atkarpos išmokos sumą tarpininkai paskirsto savo klientams proporcingai jų turimiems vertybiniams popieriams. Galutinė vienam klientui tenkanti atkarpos išmokos suma suapvalinama mažėjimo linkme iki sveikojo centų skaičiaus. Po tokio apvalinimo likusias lėšas tarpininkai paskirsto po vieną centą didžiausią trupmeninę liekaną turėjusiam klientui.

II. SUSIKAUPUSIŲ PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMAS

10. Visą vertybinio popieriaus kainą sudaro grynoji kaina ir susikaupusios palūkanos. Už antrinėje vertybinių popierių apyvartoje parduotus vertybinius popierius pardavėjui priklausanti pinigų suma yra lygi vertybinių popierių grynajai kainai ir nuo apmokėjimo arba paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos iki atsiskaitymo už sudarytą sandorį dienos susikaupusioms palūkanoms.

11. Pirkėjui priklauso visos būsimosios atkarpos išmokos, pradedant nuo artimiausios. Jeigu atsiskaitymų diena sutampa su atkarpos išmokos mokėjimo diena, artimiausia atkarpos išmoka laikoma kita (tolesnė) išmoka.

12. Palūkanos kaupiasi nuo apmokėjimo arba paskutinės prieš sandorio sudarymo dieną buvusios atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos (įskaitytinai) iki atsiskaitymų dienos (jos neįskaitant). Skaičiuojant susikaupusias palūkanas, daroma prielaida, kad atkarpos išmoka mokama nominaliąją dieną, net jeigu tai būtų ne darbo diena ir tikrasis išmokos mokėjimas būtų atidėtas pagal šio priedo 5 punktą.

13. Susikaupusios palūkanos skaičiuojamos už tikslų dienų skaičių nuo apmokėjimo arba paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymų dienos, ir laikoma, kad metai turi p x H dienų (pavyzdžiui, jeigu vertybinio popieriaus nominalioji vertė yra 100 litų, atkarpos dydis – 8 procentai, atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus, nuo paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymų dienos praėjo 90 dienų ir einamasis atkarpos periodas yra 181 diena, už 1000 vertybinių popierių susikaupusių palūkanų suma bus lygi 1000 x 100 x 8/100 x 90/(2 x 181) = 1000 x 100 x 0,08 x 90/362 = 1988,95 (Lt).

III. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMAS

14. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

kur:

K – visa Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų kaina (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

S_i – i-asis pinigų srautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos nominaliosios vertės šimtui litų (palūkanų suma arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – pelningumas;

H – atkarpos išmokų skaičius per metus (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų įprastiniu atkarpos išmokų skaičiumi);

N – iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (obligacijoms, neturinčioms atkarpų, – menamas atkarpos išmokų skaičius);

P_i – atkarpos periodų skaičius nuo apmokėjimo arba atsiskaitymų už pirktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacija turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai.

15. Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

kur:

K – visa Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselio kaina (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

Y – pelningumas;

d – dienų skaičius nuo apmokėjimo arba atsiskaitymų už pirktus Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselius dienos iki išpirkimo nominaliosios dienos.

______________

Pakeitimai:

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 122, 1999-02-04, Žin., 1999, Nr. 15-393 (1999-02-10), i. k. 0991100NUTA00000122

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 75, 2000-01-24, Žin., 2000, Nr. 7-196 (2000-01-26), i. k. 1001100NUTA00000075

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 131, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 22-663 (2004-02-10), i. k. 1041100NUTA00000131

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo