Suvestinė redakcija nuo 2012-09-01 iki 2012-11-17

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 112-2838, i. k. 0971100NUTA00001329

Nauja redakcija nuo 2011-08-24:

Nr. 907, 2011-08-17, Žin. 2011, Nr. 105-4916 (2011-08-23), i. k. 1111100NUTA00000907

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS VIDAUS RINKOJE TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

1997 m. gruodžio 3 d. Nr. 1329

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisykles (pridedama).

MINISTRAS PIRMININKAS GEDIMINAS VAGNORIUS

FINANSŲ MINISTRAS ALGIRDAS ŠEMETA

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimo Nr. 907

redakcija)

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos VIDAUS RINKOJE tAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja išleidžiamų vidaus rinkoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – vertybiniai popieriai) charakteristikų (sąlygų) nustatymą, pardavimo, atsiskaitymų, apskaitos, apyvartos ir išpirkimo organizavimą, taip pat vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (toliau – tarpininkai) teises ir pareigas.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Apmokėjimas – lėšų už investuotojų pirktus vertybinius popierius pirminėje vertybinių popierių apyvartoje pervedimas emitentui (Finansų ministerija) arba jo įgaliotam asmeniui.

Atkarpos išmoka – investuotojui priklausančių palūkanų už vertybinius popierius mokėjimas.

Atkarpos (kupono) dydis (toliau – atkarpos dydis) – metinė palūkanų, kurias nustatytais laiko intervalais emitentas moka investuotojui, norma, išreikšta vertybinių popierių nominaliosios vertės procentais.

Atkarpos periodas – laikotarpis tarp dviejų gretimų atkarpos išmokų.

Atsiskaitymas – pirkimo ir pardavimo sandorio pirminėje ir / ar antrinėje vertybinių popierių apyvartoje įvykdymas, kai pardavėjas gauna lėšas už pirkėjo įsigyjamus vertybinius popierius.

Finansų ministerijos įgaliotas asmuo – Finansų ministerijos atrinktas asmuo, išskyrus tarpininkus, turintis technines galimybes platinti vertybinius popierius ir sudaręs su Finansų ministerija vertybinių popierių platinimo paslaugų teikimo sutartį.

Išpirkimas – skolinio įsipareigojimo (išleisto vertybinių popierių forma) įvykdymas suėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ir šių vertybinių popierių anuliavimas, kai emitentas grąžina investuotojams per tarpininkus arba emitento įgaliotus asmenis lėšas už vertybinius popierius, kurias sudaro vertybinių popierių nominali vertė arba nominali vertė ir palūkanos, kaip nustatyta vertybinių popierių sąlygose.

Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekseliai – vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu neviršija vienerių metų.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos – vertybiniai popieriai, kurių galiojimo trukmė išleidimo metu viršija vienerius metus.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštai – Lietuvos Respublikos Vyriausybės išleidžiami ir mažmeniniu būdu platinami vertybiniai popieriai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono organizatorius (toliau – vertybinių popierių aukciono organizatorius) – Finansų ministerijos atrinktas asmuo, turintis technines galimybes organizuoti vertybinių popierių platinimą aukciono būdu ir sudaręs su Finansų ministerija vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo sutartį.

Priešlaikinio išpirkimo aukcionas – emitento pasiūlymas investuotojams aukciono būdu išpirkti vertybinius popierius, kurių išpirkimo terminas nesuėjęs.

Priešlaikinis išpirkimas – priešlaikinis skolinio įsipareigojimo (išleisto vertybinių popierių forma) įvykdymas nesuėjus vertybinių popierių išpirkimo terminui ir šių vertybinių popierių anuliavimas, kai emitentas grąžina investuotojams per tarpininkus arba emitento įgaliotus asmenis lėšas už vertybinius popierius, kurias sudaro vertybinių popierių nominali vertė su palūkanomis arba be jų, kaip nustatyta vertybinių popierių sąlygose, arba emitento ir investuotojo sutarta vertybinių popierių vertė su palūkanomis arba be jų.

Tarpininkas – finansų maklerio įmonė arba kredito įstaiga, turinti teisę teikti finansines ar investicines paslaugas ir su Finansų ministerija sudariusi vertybinių popierių aukciono dalyvio ir / arba finansinių ar investicinių paslaugų teikimo sutartis.

Vertybinių popierių platinimas aukciono būdu – vertybinių popierių platinimo būdas, kai pasiūlymai įsigyti vertybinius popierius pirminėje rinkoje priimami ir įvykdomi per vertybinių popierių aukciono organizatorių, o aukcione parduodamų iš anksto nustatytų charakteristikų vertybinių popierių pelningumas nustatomas atsižvelgiant į tarpininkų (vertybinių popierių aukciono dalyvių) pateiktuose pasiūlymuose pirkti vertybinius popierius nurodytus pelningumus.

Vertybinių popierių platinimas dvišalių derybų būdu – vertybinių popierių platinimo būdas, kai vertybiniai popieriai pirminėje rinkoje parduodami vienam ar keliems pasirinktiems tarpininkams, kurie savo vardu įsigyja visą tokiu būdu platinamų vertybinių popierių emisiją, o šių vertybinių popierių charakteristikos ir pelningumas nustatomi Finansų ministerijos ir tarpininkų derybų būdu.

Vertybinių popierių platinimas mažmeniniu būdu – vertybinių popierių platinimo būdas, kai iš anksto nustatytų charakteristikų ir pelningumo vertybiniai popieriai pirminėje rinkoje parduodami per Finansų ministerijos įgaliotą asmenį arba tarpininką visiems subjektams, kurie turi teisę investuoti į tokius vertybinius popierius.

Vertybinių popierių platinimas sindikato būdu – vertybinių popierių platinimo būdas, kai pasiūlymai įsigyti vertybinius popierius pirminėje rinkoje priimami ir įvykdomi per Finansų ministerijos pasirinktą vieną ar kelis tarpininkus, o vertybinių popierių charakteristikos ir pelningumas nustatomi atsižvelgiant į investuotojų paklausą ir jų pateiktuose pasiūlymuose pirkti vertybinius popierius nurodytus pelningumus.

II. PAGRINDINĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO SĄLYGOS

3. Atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį, finansų rinkų būklę, jos kitimo tendencijas ir tuo metu esantį įvairių skolinimosi valstybės vardu priemonių efektyvumą, vertybinius popierius, nominuotus nacionaline arba kita valiuta, į pirminę apyvartą išleidžia Finansų ministerija per Finansų ministerijos įgaliotus asmenis arba tarpininkus arba vertybinių popierių aukciono organizatorių:

3.1. aukciono būdu;

3.2. sindikato būdu;

3.3. dvišalių derybų būdu;

3.4. mažmeniniu būdu.

4. Sprendimus dėl vertybinių popierių išleidimo grafikų, išleidimo, platinimo, charakteristikų ir išleidimo į apyvartą sąlygų nustatymo, išpirkimo ir kitų su tuo susijusių klausimų priima Finansų ministerija, atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį, skolinimosi valstybės vardu strategiją, vertybinių popierių paklausą ir kitas, Finansų ministerijos nuomone, svarbias aplinkybes.

5. Kai vertybiniai popieriai platinami aukciono būdu, Finansų ministerija vertybinių popierių sąlygas ir preliminarius ateinančių trijų mėnesių aukcionų grafikus iš anksto skelbia Finansų ministerijos interneto puslapyje. Vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, sąlygos skelbiamos ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki aukciono dienos, o preliminarūs ateinančių trijų mėnesių aukcionų grafikai – iki kiekvieno mėnesio 10 darbo dienos. Skelbiant emisiją, nurodomos šios sąlygos:

5.1. emisijos numeris;

5.2. vertybinių popierių rūšis;

5.3. emisijos apimtis (jeigu ją numatoma skelbti);

5.4. vieno vertybinio popieriaus valiuta ir nominalioji vertė;

5.5. vertybinių popierių galiojimo trukmė;

5.6. jeigu vertybiniai popieriai turi atkarpas:

5.6.1. atkarpos dydis (kai jis nustatomas iš anksto);

5.6.2. atkarpos išmokų skaičius per metus;

5.6.3. atkarpos išmokų mokėjimo datos ir tvarka;

5.7. apmokėjimo už pirktus vertybinius popierius pirminėje vertybinių popierių apyvartoje datos;

5.8. išpirkimo datos, sąlygos ir tvarka;

5.9. pelningumo, kainos arba atkarpos dydžio riba (kai vieną iš jų nuspręsta skelbti iš anksto);

5.10. kitos sąlygos.

6. Kai vertybiniai popieriai platinami mažmeniniu būdu, Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio 10 darbo dienos Finansų ministerijos interneto puslapyje paskelbia preliminarų trijų mėnesių tokių vertybinių popierių išleidimo grafiką, kuriame nurodomos šios sąlygos:

6.1. vertybinių popierių išleidimo data (-os);

6.2. vertybinių popierių platinimo trukmė, nurodant konkrečias platinimo dienas;

6.3. vertybinių popierių galiojimo trukmė dienomis;

6.4. vertybinių popierių išpirkimo diena.

Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos tokių vertybinių popierių emisijos platinimo pradžios Finansų ministerijos interneto puslapyje paskelbia vertybinių popierių emisijos sąlygas.

7. Finansų ministerija, pasirinkdama vertybinių popierių aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) arba Finansų ministerijos įgaliotą asmenį ar tarpininką (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius vertybinių popierių aukciono organizavimo arba vertybinių popierių platinimo paslaugų teikėjus, turinčius technines galimybes organizuoti vertybinių popierių platinimą aukciono būdu (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) arba turinčius technines galimybes platinti vertybinius popierius (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju). Pasiūlymai vertinami ir vertybinių popierių aukciono organizatorius (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) arba Finansų ministerijos įgaliotas asmuo ar tarpininkas (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) atrenkami finansų ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į palankiausią, Finansų ministerijos nuomone, vertybinių popierių platinimo strategiją, vertybinių popierių platinimo sąnaudas, techninės infrastruktūros galimybes ir kitus finansų ministro nustatytus papildomus kriterijus.

8. Vertybiniai popieriai išleidžiami nematerialia forma. Vertybiniai popieriai fiksuojami įrašais bendrosiose ir asmeninėse vertybinių popierių sąskaitose. Vertybiniai popieriai įtraukiami į reguliuojamos rinkos operatorių prekybos sąrašus Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens prašymu, jeigu vertybinių popierių sąlygos nenustato ko kita.

9. Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę investuoti į vertybinius popierius, jeigu vertybinių popierių sąlygos ar teisės aktai nenustato ko kita.

III. VERTYBINIŲ POPIERIŲ APSKAITA

10. Bendrąją vertybinių popierių emisijos apyvartos apskaitą ir bendrąsias vertybinių popierių sąskaitas tvarko akcinė bendrovė Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (toliau – depozitoriumas).

11. Vertybinių popierių asmenines sąskaitas depozitoriumo nustatyta tvarka tvarko tarpininkai ir kitos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos, turintys šią teisę, ir depozitoriumas (toliau – sąskaitų tvarkytojai).

12. Vertybinių popierių apskaita tvarkoma Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 17-627) (toliau – Finansinių priemonių rinkų įstatymas), Finansinių priemonių ir jų apyvartos apskaitos taisyklių, patvirtintų Vertybinių popierių komisijos 2003 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. 22 (Žin., 2004, Nr. 13-413; 2008, Nr. 2-92), depozitoriumo teisės aktų ir Taisyklių nustatyta tvarka.

13. Depozitoriumas kas mėnesį teikia Finansų ministerijai ir Lietuvos bankui informaciją apie investuotojų laikotarpio pabaigoje turimus vertybinius popierius (pagal Vertybinių popierių komisijos patvirtintas investuotojų grupes).

Punkto pakeitimai:

Nr. 1033, 2012-08-29, Žin., 2012, Nr. 102-5194 (2012-08-31), i. k. 1121100NUTA00001033

IV. PIRMINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTA

14. Pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma vertybinių popierių aukciono, sindikato, dvišalių derybų arba mažmeniniu būdu, jeigu Lietuvos Respublikos įstatymai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai nenustato ko kita.

15. Pirminė vertybinių popierių apyvarta vykdoma dvišalių derybų būdu, jeigu Finansų ministerija, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas vertybinių popierių aukcionuose ir apklaususi ne mažiau nei tris tarpininkus, nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų tarpininkų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti aukciono, sindikato ar mažmeniniu būdu ir / arba atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus (kitais būdais, ne dvišalių derybų būdu) ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už tarpininkų siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu.

16. Kai vertybiniai popieriai platinami sindikato ar dvišalių derybų būdu, Finansų ministerija kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus, prašydama raštu pateikti pasiūlymus dėl vertybinių popierių platinimo sindikato ar dvišalių derybų būdu galimybių. Pasiūlymai vertinami ir tarpininkai atrenkami finansų ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Finansų ministerijai palankiausią vertybinių popierių platinimo strategiją, vertybinių popierių platinimo sąnaudas ir kitus finansų ministro nustatytus papildomus kriterijus.

17. Sprendimus dėl vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu ir jų sąlygų nustatymo Finansų ministerija priima atsižvelgdama į Taisyklių 15 punkte nustatytus reikalavimus.

18. Vertybinių popierių apyvartos techninius reikalavimus, vertybinių popierių platinimo aukciono, mažmeniniu, sindikato arba dvišalių derybų būdu, kitų operacijų, susijusių su vertybinių popierių išleidimu į apyvartą, vykdymo technines sąlygas nustato Finansų ministerija.

19. Vertybinių popierių emisijos registracijos sąskaita depozitoriume atidaroma tik po to, kai apmokama už vertybinius popierius, jeigu vertybinių popierių sąlygos nenustato ko kita.

V. ANTRINĖ VERTYBINIŲ POPIERIŲ APYVARTA

20. Antrinė vertybinių popierių apyvarta gali būti vykdoma laikantis teisės aktuose nustatytų antrinės apyvartos finansinių priemonių reikalavimų tiek reguliuojamoje rinkoje, tiek už jos ribų, jeigu vertybinių popierių sąlygos nenustato ko kita.

VI. ATSISKAITYMAI PAGAL SANDORIUS ANTRINĖJE VERTYBINIŲ POPIERIŲ RINKOJE

21. Pagal sandorius su vertybiniais popieriais, sudarytus reguliuojamose rinkose, atsiskaitoma depozitoriumo ir tų reguliuojamos rinkos operatorių nustatyta tvarka. Pagal sandorius su vertybiniais popieriais, sudarytus už reguliuojamų rinkų ribų, atsiskaitoma depozitoriumo nustatyta tvarka, jeigu pagal sandorį atsiskaitoma naudojantis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos paslaugomis arba sandorio šalių pasirinktu būdu.

VII. VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ IŠMOKĖJIMAS

22. Atkarpos išmokų sumos ir mokėjimo datos nustatomos, susikaupusios palūkanos ir kaina apskaičiuojamos pagal Taisyklių priede pateiktą metodiką, jeigu vertybinių popierių sąlygos nenustato ko kita.

23. Investuotojams lėšos už išperkamus vertybinius popierius ir / arba išmokos už atkarpas grąžinamos per depozitoriumą ir sąskaitų tvarkytojus, pas kuriuos investuotojas turi tokių vertybinių popierių asmeninę vertybinių popierių sąskaitą.

24. Finansų ministerija priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti antrinėje vertybinių popierių rinkoje priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu arba per tarpininkus. Finansų ministerija konkretų vertybinių popierių priešlaikinio išpirkimo būdą pasirenka atsižvelgdama į laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių dydį, faktinį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto surinkimą, skolinimosi valstybės vardu poreikį, finansų rinkų būklę ir jos tendencijas, esamą valstybės piniginių išteklių srautų perspektyvą.

25. Vertybinių popierių priešlaikinio išpirkimo tvarką nustato Finansų ministerija.

26. Priimdama sprendimą dėl priešlaikinio išpirkimo aukciono, Finansų ministerija nustato jo sąlygas, kurios ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki numatomo aukciono skelbiamos Finansų ministerijos interneto puslapyje.

27. Vertybiniai popieriai išperkami ir palūkanos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė vertybiniai popieriai. Jeigu iš anksto nustatyta vertybinių popierių išpirkimo diena sutampa su ne darbo diena, vertybiniai popieriai išperkami pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

28. Finansų ministerija ir depozitoriumas Finansų ministerijos ir depozitoriumo sudarytoje sutartyje nustatytais terminais suderina lėšų sumas, kurios vertybinių popierių išpirkimo ar atkarpos išmokos mokėjimo dieną turės būti pervestos į depozitoriumo nurodytą sąskaitą ir toliau išmokėtos investuotojams per jiems atstovaujančių tarpininkų sąskaitas.

29. Finansų ministerija arba jos įgaliotas asmuo lėšas į depozitoriumo nurodytą sąskaitą perveda vėliausiai dvi valandos iki to laiko, kai tarpininkai arba Finansų ministerijos įgalioti asmenys turi atsiskaityti už vertybinius popierius, įsigytus vertybinių popierių platinimo aukciono, mažmeniniu, sindikato ar dvišalių derybų būdais.

30. Tarpininkai savo klientams priklausančias lėšas grąžina vertybinių popierių išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dieną, jeigu jų sutartys su klientais nenustato ko kita.

Finansų ministerija, jos įgaliotas asmuo ar depozitoriumas neatsako už tarpininkų neįvykdytą prievolę.

31. Emitentas, dėl nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybių negalintis laiku atsiskaityti su investuotojais, įsipareigoja sumokėti palūkanas už pradelstą laikotarpį, kai vėl galės vykdyti įsipareigojimus.

Palūkanos skaičiuojamos už laiku nesumokėtas lėšas, atsižvelgiant į tuo metu rinkoje esančias pinigų rinkos palūkanas.

Emitentas tokias palūkanas moka už laikotarpį, ne ilgesnį kaip pusė metų nuo jų skaičiavimo pradžios.

32. Pasibaigus vertybinių popierių išpirkimo terminui ir investuotojui laiku neatsiėmus jam priklausančių investuotų lėšų, investuotojas turi teisę į jam priklausančias investuotas lėšas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Žin., 2000, Nr. 74-2262) ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vertybinių popierių išleidimą, apyvartą ir išpirkimą, nustatyta tvarka. Emitentas neskaičiuoja ir nemoka palūkanų už laiku neatsiimtas arba dėl kito asmens (ne emitento) kaltės laiku negautas lėšas.

_________________

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių

popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje

taisyklių

priedas

Atkarpos išmokų sumų bei mokėjimo datų nustatymO ir susikaupusių palūkanų bei kainos apskaičiavimO TVARKOS APRAŠas

I. ATKARPOS IŠMOKOS

1. Už vertybinius popierius gali būti mokamos kelios atkarpos išmokos per metus.

2. Atkarpos dydis nustatomas vieno ženklo po kablelio tikslumu apvalinant mažėjimo kryptimi.

3. Jeigu per visą vertybinių popierių galiojimo laikotarpį reikia kelis kartus mokėti atkarpos išmokas, nustatomos šios jų mokėjimo datos:

3.1. atitinkamo metų mėnesio atitinkama diena (pavyzdžiui, vertybinių popierių, už kuriuos palūkanos išmokamos 2 kartus per metus ir kurių apmokėjimo arba išpirkimo diena yra rugsėjo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos kasmet bus kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d.);

3.2. paskutinės mėnesio dienos (pavyzdžiui, kovo 31 d. ir rugsėjo 30 d.).

4. Paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo diena turi sutapti su vertybinio popieriaus išpirkimo diena.

5. Iš anksto nustatytos atkarpos išmokų mokėjimo datos yra nominalios: jeigu nustatyta mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena, reikia mokėti pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

6. Atkarpos periodai (išskyrus pirmąjį ir paskutinį) turi būti vienodos trukmės ir gali skirtis tik dėl nevienodo mėnesių ir metų dienų skaičiaus arba nedalaus metų dienų skaičiaus.

7. Palūkanos išmokamos lygiomis dalimis už vienodos trukmės atkarpos periodus, neatsižvelgiant į tai, ar atkarpos išmokos mokėjimo nominalioji diena sutampa su darbo diena (pavyzdžiui, bus mokama po 5 vienetus (valiuta, kuria denominuoti vertybiniai popieriai) kas pusmetį už kiekvieną vertybinį popierių, kurio nominalioji vertė yra 100 vienetų (valiuta, kuria denominuoti vertybiniai popieriai), atkarpos dydis – 10 procentų ir mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus).

8. Jeigu pirmasis arba paskutinis atkarpos periodas nestandartinės trukmės, palūkanos išmokamos už realų to periodo dienų skaičių ir laikoma, kad metai turi p x H dienų (p – standartinio periodo dienų skaičius; H – atkarpos išmokų skaičius per metus).

Pavyzdys. Išleistų vertybinių popierių apmokėjimo diena – 20X1 m. balandžio 5 d., išpirkimo diena – 20X3 m. kovo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vieno vertybinio popieriaus nominalioji vertė – 100 valiutos vienetų, kuria denominuoti vertybiniai popieriai, atkarpos dydis – 8 procentai, atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus. Pirmasis atkarpos periodas nuo 20X1 m. balandžio 5 d. iki 20X1 m. rugsėjo 15 d. yra trumpas – 163 dienos. Pagal šį pavyzdį standartinio periodo atveju, jeigu vertybinių popierių apmokėjimo diena būtų 20X1 m. kovo 15 d., atkarpos periodas truktų 184 dienas. Mokant pirmąją atkarpos išmoką, už vieną vertybinį popierių išmokamų palūkanų suma bus lygi 100 x 8 : 100 x 163 : (2 x 184) = 100 x 0,08 x 163 : 368 = 3,54 valiutos vienetų, kuria denominuoti vertybiniai popieriai.

Jeigu pirmasis atkarpos periodas ilgesnis negu standartinis, už pirmąją periodo dalį palūkanos skaičiuojamos kaip trumpo periodo atveju, už antrąją – kaip standartinio periodo atveju.

Pavyzdys. Išleistų vertybinių popierių apmokėjimo diena yra 20X1 m. kovo 5 d., išpirkimo diena – 20X3 m. kovo 15 d., atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., pirmoji atkarpos išmoka – 20X1 m. rugsėjo 15 d., skaičiuojant palūkanų sumą, periodas dalijamas į 2 dalis: nuo apmokėjimo dienos iki praleisto atkarpos išmokos mokėjimo dienos (20X1 m. kovo 5–15 d.) ir nuo praleisto atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki pirmosios atkarpos išmokos mokėjimo dienos (20X1 m. kovo 15–rugsėjo 15 d.).

Jeigu vertybinių popierių emisijos vykdytos iki 20X1 m. birželio 30 d., už kiekvieną vertybinį popierių mokant atkarpos išmoką, išmokama palūkanų suma apvalinama iki 2 ženklų po kablelio. Jeigu vertybinių popierių emisijos vykdytos po 20X1 m. liepos 1 d., atkarpos išmoka už vieną vertybinį popierių neapvalinama. Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens pervestą atkarpos išmokos sumą tarpininkai paskirsto savo klientams proporcingai jų turimiems vertybiniams popieriams. Galutinė vienam klientui tenkanti atkarpos išmokos suma suapvalinama mažėjimo linkme iki sveikojo centų skaičiaus. Po tokio apvalinimo likusias lėšas tarpininkai paskirsto po vieną centą didžiausią trupmeninę liekaną turėjusiam klientui.

II. SUSIKAUPUSIŲ PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMAS

9. Visą vertybinio popieriaus kainą sudaro grynoji kaina ir susikaupusios palūkanos. Už antrinėje vertybinių popierių apyvartoje parduotus vertybinius popierius pardavėjui priklausanti pinigų suma lygi vertybinių popierių grynajai kainai ir nuo apmokėjimo arba paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos iki atsiskaitymo už sudarytą sandorį dienos susikaupusioms palūkanoms.

10. Pirkėjui priklauso visos būsimosios atkarpos išmokos, pradedant nuo artimiausios. Jeigu atsiskaitymų diena sutampa su atkarpos išmokos mokėjimo diena, artimiausia atkarpos išmoka laikoma kita (tolesnė) išmoka.

11. Palūkanos kaupiasi nuo apmokėjimo arba paskutinės prieš sandorio sudarymo dieną buvusios atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos (įskaitytinai) iki atsiskaitymų dienos (jos neįskaitant). Skaičiuojant susikaupusias palūkanas, daroma prielaida, kad atkarpos išmoka mokama nominaliąją dieną, net jeigu tai būtų ne darbo diena ir tikrasis išmokos mokėjimas būtų atidėtas pagal šio priedo 5 punktą.

12. Susikaupusios palūkanos skaičiuojamos už tikslų dienų skaičių nuo apmokėjimo arba paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymų dienos, ir laikoma, kad metai turi p x H dienų.

Pavyzdys. Jeigu vertybinio popieriaus nominalioji vertė yra 100 vienetų (valiuta, kuria denominuoti vertybiniai popieriai), atkarpos dydis – 8 procentai, atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus, nuo paskutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymų dienos praėjo 90 dienų ir einamasis atkarpos periodas – 181 diena, už 1 000 vertybinių popierių susikaupusių palūkanų suma bus lygi 1 000 x 100 x 8/100 x 90/ (2 x 181) = 1 000 x 100 x 0,08 x 90/362 = 1 988,95 valiutos vienetų, kuria denominuoti vertybiniai popieriai.

III. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMAS

13. Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

kur:

K – visa Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų kaina (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

S_i – i-asis pinigų srautas Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos nominaliosios vertės šimtui vienetų valiutos, kuria denominuoti vertybiniai popieriai (palūkanų suma arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – pelningumas;

H – atkarpos išmokų skaičius per metus (jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su kitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijų įprastiniu atkarpos išmokų skaičiumi);

N – iki Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijos išpirkimo likusių atkarpos išmokų skaičius (obligacijoms, neturinčioms atkarpų, – menamas atkarpos išmokų skaičius);

P_i – atkarpos periodų skaičius nuo apmokėjimo arba atsiskaitymų už pirktas Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacijas dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės obligacija turi nestandartinių atkarpos periodų, skaičiuojama, kiek būtų atkarpos periodų, jeigu visi periodai būtų standartiniai.

14. Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselių kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

K=100/(1+(Y/100 x d/360)), kur:

K – visa Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselio kaina (skaičiuojama nominaliosios vertės šimtui litų);

Y – pelningumas;

d – dienų skaičius nuo apmokėjimo arba atsiskaitymų už pirktus Lietuvos Respublikos valstybės iždo vekselius dienos iki išpirkimo nominaliosios dienos.

_________________

Pakeitimai: