Suvestinė redakcija nuo 2021-06-22 iki 2022-04-21

 

Nutarimas paskelbtas: Žin. 1997, Nr. 112-2838, i. k. 0971100NUTA00001329

 

Nauja redakcija nuo 2012-11-18:

Nr. 1360, 2012-11-14, Žin. 2012, Nr. 133-6776 (2012-11-17), i. k. 1121100NUTA00001360

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

 

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS, PASKOLŲ VALSTYBĖS VARDU ĖMIMO IR KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS DOKUMENTŲ PASIRAŠYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

1997 m. gruodžio 3 d. Nr. 1329

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 3 straipsnio 3 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

Patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisykles (pridedama).

 

 

 

MINISTRAS PIRMININKAS                                                                GEDIMINAS VAGNORIUS

 

 

 

FINANSŲ MINISTRAS                                                                                   ALGIRDAS ŠEMETA

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2012 m. lapkričio 14 d. nutarimo Nr. 1360 redakcija)

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, PASKOLŲ VALSTYBĖS VARDU ĖMIMO IR KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS DOKUMENTŲ PASIRAŠYMO tAISYKLĖS

 

I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja:

1.1. išleidžiamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) vertybinių popierių (toliau – VVP) pirminės ir antrinės apyvartos organizavimą, apskaitą, išpirkimą ir palūkanų išmokėjimą;

1.2. paskolų valstybės vardu (toliau – paskolos) ėmimą, kitų įsipareigojamųjų skolos ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų pasirašymą.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

2.1. Atsiskaitymas už VVP – VVP pirkimo–pardavimo sandorio pirminėje ir (ar) antrinėje vertybinių popierių rinkoje įvykdymas, kai pardavėjas gauna lėšas už pirkėjo įsigyjamus vertybinius popierius.

2.2. Finansinių paslaugų teikėjas – paskolos teikėjas, įgaliotasis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, VVP emitento įgaliotas asmuo, VVP aukciono organizatorius, fiskalinis agentas, mokėjimų agentas, kreditorius pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ar finansinių paslaugų pagal kitus su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusius dokumentus ir kitų finansinių paslaugų teikėjas.

2.3. Fiskalinis agentas – Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės bankas, su kuriuo VVP emitentas sudaro atsiskaitymo už VVP ar kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus tvarkymo sutartį.

2.4. Įgaliotasis vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas – vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas, su VVP emitentu sudaręs VVP aukciono dalyvio, šių VVP platinimo (pasirašymo) ir (arba) finansinių ar investicinių paslaugų teikimo sutartis.

2.5. Kiti su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susiję dokumentai – Finansų ministerijos ir finansinių paslaugų ar kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių paslaugų teikėjo sudarytos sutartys dėl išvestinių finansinių priemonių ir kitų Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu priemonių, depozitinių įsipareigojimų sutartys, taip pat įsipareigojimų, prisiimtų Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, valdymo priemonių taikymo, sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, kurių reikia įsipareigojimų, prisiimtų Vyriausybei skolinantis valstybės vardu, vykdymui užtikrinti (pavyzdžiui, fiskalinio agento sutartis, mokėjimų agento sutartis, proceso agento paslaugų teikimo sutartis, teisinių paslaugų teikimo sutartis ir panašiai).

2.6. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programa – prie kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų priskiriamas finansų ministro tvirtinamas dokumentas, kuriame nustatomos bendrosios Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sąlygos.

2.7. Priešlaikinio VVP išpirkimo aukcionas – aukcionas, kuriame VVP emitentas siūlo investuotojams išpirkti VVP, kurių išpirkimo terminas nesuėjęs.

2.8. Priešlaikinis VVP išpirkimas – VVP emitento vykdomas lėšų už VVP grąžinimas investuotojams per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus arba savo įgaliotus asmenis, nesuėjus išpirkimo terminui, ir šių VVP anuliavimas. Grąžinamas lėšas sudaro nominalioji VVP vertė arba nominalioji vertė ir palūkanos, kaip nustatyta jų emisijos sąlygose, arba VVP emitento ir investuotojo sutarta šių vertybinių popierių vertė, arba sutarta vertė ir palūkanos.

2.9. Valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė – kaip ši sąvoka apibrėžta Informacijos apie valstybės ar savivaldybės institucijų ir valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių finansinius santykius ir apie įmones, privalančias tvarkyti atskiras sąskaitas, kaupimo, saugojimo ir teikimo Europos Komisijai taisyklėse, patvirtintose Vyriausybės 2005 m. liepos 14 d. nutarimu Nr. 768 „Dėl Informacijos apie finansinius santykius tarp valstybės institucijų ir įmonių, kurioms valstybės institucijos gali daryti lemiamą įtaką, ir apie tam tikras įmones kaupimo taisyklių patvirtinimo“.

2.10. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas – kaip ši sąvoka apibrėžta Lietuvos Respublikos vertybinių popierių įstatyme.

2.11. Vyriausybės iždo vekselis – VVP, kurio nominalioji galiojimo trukmė neviršija vienų metų.

2.12. Vyriausybės komercinis europopierius – pagal finansų ministro patvirtintą Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programą pasirašomas trumpos (iki vienų metų) trukmės įsipareigojamasis skolos dokumentas.

2.13. Vyriausybės obligacija – VVP, kurio nominalioji galiojimo trukmė viršija vienus metus.

2.14. Vyriausybės taupymo lakštas – VVP, platinamas mažmeniniu būdu.

2.15. VVP apmokėjimas – lėšų už investuotojų pirminėje vertybinių popierių rinkoje pirktus VVP pervedimas VVP emitentui arba jo įgaliotam asmeniui.

2.16. VVP atkarpos (kupono) išmoka – VVP emitento išmokamos palūkanos už VVP.

2.17. VVP atkarpos laikotarpis – laikotarpis tarp dviejų gretimų VVP atkarpos išmokų.

2.18. VVP atkarpos norma – metinė palūkanų, kurias nustatytais laiko tarpais VVP emitentas moka investuotojui, norma, išreikšta nominaliosios VVP vertės procentais.

2.19. VVP aukciono organizatorius – VVP emitento atrinktas asmuo, turintis technines galimybes organizuoti VVP platinimą aukciono būdu ir sudaręs su VVP emitentu aukciono organizavimo paslaugų teikimo sutartį.

2.20. VVP emitentas – institucija, siūlanti ar leidžianti VVP. VVP emitentas yra Vyriausybė, atstovaujama Finansų ministerijos.

2.21. VVP emitento įgaliotas asmuo – VVP emitento atrinktas asmuo, išskyrus įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, turintis technines galimybes platinti VVP mažmeniniams investuotojams ir sudaręs su VVP emitentu šių VVP platinimo paslaugų teikimo sutartį.

2.22. VVP išpirkimas – VVP emitento vykdomas lėšų už VVP grąžinimas investuotojams per vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus arba savo įgaliotus asmenis, suėjus išpirkimo terminui, ir šių vertybinių popierių anuliavimas. Grąžinamas lėšas sudaro nominalioji VVP vertė arba nominalioji vertė ir palūkanos, kaip nustatyta šių VVP emisijos sąlygose.

2.23. VVP platinimas aukciono būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas pasiūlymus įsigyti VVP pirminėje vertybinių popierių rinkoje priima ir vykdo per VVP aukciono organizatorių, o aukcione parduodamų iš anksto nustatytų charakteristikų VVP pelningumas nustatomas atsižvelgiant į įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų (VVP aukciono dalyvių) pateiktuose pasiūlymuose pirkti šiuos vertybinius popierius nurodytą pelningumą.

2.24. VVP platinimas dvišalių derybų būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas šiuos VVP pirminėje vertybinių popierių rinkoje parduoda vienam ar keliems Taisyklių nustatyta tvarka pasirinktiems įgaliotiesiems vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkams, kurie savo vardu įsigyja visą tokiu būdu platinamų VVP emisiją, o šių vertybinių popierių charakteristikos ir pelningumas nustatomi VVP emitento ir įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų derybomis.

2.25. VVP platinimas jungtiniu būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas pasiūlymus įsigyti šių vertybinių popierių pirminėje vertybinių popierių rinkoje priima ir vykdo per savo pasirinktus paprastai kelis (gali būti ir vienas) įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, o VVP charakteristikos ir pelningumas nustatomi atsižvelgiant į jų paklausą ir investuotojų pateiktuose pasiūlymuose pirkti šiuos vertybinius popierius nurodytą pelningumą.

2.26. VVP platinimas mažmeniniu būdu – VVP platinimo būdas, kai VVP emitentas iš anksto nustatytų charakteristikų ir pelningumo VVP pirminėje vertybinių popierių rinkoje parduoda per savo įgaliotą asmenį arba įgaliotąjį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką visiems subjektams, kurie turi teisę investuoti į tokius vertybinius popierius.

Punkto pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

3. Finansų ministerija, siekdama ekonomiškai palankiausių skolinimosi sąlygų:

3.1. atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo rodiklius planuoja einamųjų metų Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu poreikį;

3.2. pasirenka Taisyklėse nustatytus skolinimosi būdus – VVP išleidimą (Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka) ar paskolos ėmimą, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymą (Taisyklių III skyriuje nustatyta tvarka), planuoja VVP išleidimą, paskolų ėmimą ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymą, numatomas skolinimosi pagal šias priemones sumas, būdus, terminus ir sąlygas, taip pat užtikrina, kad būtų įvykdyti visi valstybės turtiniai įsipareigojimai pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus;

3.3. atsižvelgdama į Vyriausybės atitinkamų metų skolinimosi ir skolos valdymo gairių apraše nustatytus uždavinius, skolinimosi valstybės vardu poreikį ir vidaus ir užsienio finansų rinkų būklę, jos kitimo tendencijas ir tuo metu esantį įvairių skolinimosi valstybės vardu priemonių efektyvumą, nustato VVP charakteristikas, išleidimo į apyvartą sąlygas ir būdus, išpirkimo sąlygas, derina su kreditoriais paskolų ėmimo, kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų ir kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų pasirašymo sąlygas;

3.4. Vyriausybės vardu derasi su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais finansų ministro nustatyta tvarka. Finansų ministerija, pasirinkdama finansinių paslaugų teikėją, kreipiasi į ne mažiau kaip tris finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus tuos atvejus, kai kiti su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susiję dokumentai (depozitinių įsipareigojimų sutartis ir kt.) pasirašomi su valstybės ar savivaldybės kontroliuojamomis įmonėmis, tarptautinėmis finansų institucijomis, Europos Komisija pagal jos patvirtintas specialiąsias priemones arba užsienio šalių vyriausybėmis ar užsienio šalių skolos valdymo įstaigomis, kurios įpareigotos valdyti arba dalyvauja valdant valstybės skolą, arba paskola imama iš šių įmonių, institucijų ar įstaigų, arba pasirenkamas fiskalinis agentas ar mokėjimų agentas, arba VVP leidžiami dvišalių derybų būdu); pasiūlymai vertinami ir finansinių paslaugų teikėjas (-ai) atrenkamas (-i) finansų ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į palankiausią kainą ir finansų ministro nustatytus papildomus kriterijus;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

3.5. turi teisę finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymu arba savo nuožiūra pasirinkti fiskalinį ar mokėjimų agentą VVP išleidimo į apyvartą ar pasirašytų kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų atsiskaitymo operacijoms atlikti; fiskalinis ar mokėjimų agentas, suderinęs su Finansų ministerija, gali nustatyti šių operacijų atlikimo tvarką.

 

II SKYRIUS
VVP IŠLEIDIMAS

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

      PIRMASIS SKIRSNIS
PIRMINĖ VVP APYVARTA

 

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

4. Finansų ministerija VVP, nominuotus eurais arba kita valiuta, į pirminę apyvartą išleidžia:

Punkto pakeitimai:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

4.1. aukciono būdu;

4.2. jungtiniu būdu;

4.3. dvišalių derybų būdu;

4.4. mažmeniniu būdu.

5. Sprendimus dėl vertybinių popierių išleidimo grafikų, išleidimo, platinimo, charakteristikų ir išleidimo į apyvartą sąlygų nustatymo, išpirkimo ir kitų su tuo susijusių klausimų priima Finansų ministerija, atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį, skolinimosi valstybės vardu strategiją, vertybinių popierių paklausą ir kitas, Finansų ministerijos nuomone, svarbias aplinkybes.

6. Kai VVP platinami aukciono būdu, Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio pirmosios darbo dienos savo interneto svetainėje paskelbia preliminarų trijų mėnesių aukcionų grafiką, o VVP, platinamų aukciono būdu, emisijos sąlygas paskelbia ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas iki aukciono dienos. Skelbiant nurodomos šios emisijos sąlygos:

6.1. emisijos numeris (tarptautinis vertybinių popierių atpažinties numeris (ISIN kodas);

6.2. VVP rūšis;

6.3. vieno VVP valiuta ir nominalioji vertė;

6.4. VVP galiojimo trukmė;

6.5. jeigu VVP turi atkarpas:

6.5.1. VVP atkarpos norma (kai ji nustatoma iš anksto);

6.5.2. VVP atkarpos išmokų skaičius per metus;

6.5.3. VVP atkarpos išmokų mokėjimo datos ir tvarka;

6.6. VVP apmokėjimo datos;

6.7. VVP išpirkimo datos, sąlygos ir tvarka;

6.8. kitos sąlygos.

7. VVP emisijos apimtį ar pelningumo arba kainos ribą (kai vieną iš jų nuspręsta skelbti iš anksto) Finansų ministerija paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki aukciono dienos.

8. Kai VVP platinami mažmeniniu būdu, Finansų ministerija iki kiekvieno mėnesio pirmosios darbo dienos savo interneto svetainėje paskelbia preliminarų trijų mėnesių tokių VVP išleidimo grafiką, kuriame nurodomos šios sąlygos:

8.1. VVP išleidimo data (-os);

8.2. VVP platinimo trukmė (nurodomos konkrečios platinimo dienos);

8.3. VVP galiojimo trukmė dienomis;

8.4. VVP išpirkimo diena.

9. Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatomos tokių VVP emisijos platinimo pradžios savo interneto svetainėje paskelbia VVP emisijos sąlygas, nurodytas Taisyklių 6–8 punktuose.

10. Pirminė VVP apyvarta vykdoma dvišalių derybų būdu, jeigu Finansų ministerija, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, VVP paklausą, norimą pasiskolinti sumą, palūkanų normą ir jų kitimo tendencijas VVP aukcionuose, apklaususi ne mažiau nei tris įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus, nustato, kad:

10.1. atitinkamą lėšų sumą tam tikram terminui pasiskolinti aukciono, jungtiniu ar mažmeniniu būdu nėra galimybės (nė vienas iš apklaustų įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų nepateikia tokių skolinimosi galimybių) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką, kad nebus efektyviai įgyvendinama skolinimosi valstybės vardu strategija; arba

10.2. atitinkamos lėšų sumos tam tikram terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant VVP vidaus (kitais būdais, ne dvišalių derybų būdu) ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už įgaliotųjų vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų siūlomą kainą platinant VVP dvišalių derybų būdu.

11. Leidžiant VVP jungtiniu arba dvišalių derybų būdu, taikomos šios procedūros:

11.1. išrinkus geriausią pasiūlymą (ar kelis pasiūlymus), finansų ministras arba kitas Vyriausybės įgaliotas asmuo ir pasirinktas (-i) potencialus (-ūs) įgaliotasis (-ieji) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (-ai) pasirašo sutartį, pagal kurią finansų ministras arba kitas Vyriausybės įgaliotas asmuo įgalioja įgaliotąjį vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininką (-us) organizuoti VVP išleidimą, taip pat patvirtinamos su VVP platinimu ir dokumentų tvarkymu susijusios išlaidos;

11.2. kai VVP išleidžiami užsienio rinkose, įgaliotajam (-iesiems) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkui (-ams) pageidaujant, VVP emitentas parengia informacinį prospektą (memorandumą) apie Lietuvos Respubliką, skirtą potencialiems investuotojams į VVP; informaciniame prospekte (memorandume) pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos politinę ir finansinę padėtį, nurodomos investuotojų arba finansinių paslaugų teikėjų ir VVP emitento teisės ir pareigos;

11.3. atsižvelgiant į pageidaujamą išleidžiamų VVP pelningumą, užfiksuojamos išleidžiamų VVP kainos ir palūkanų normos – pasirašomi su įgaliotuoju (-aisiais) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininku (-ais) atitinkami su skolinimusi susiję dokumentai.

12. Sprendimus dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu ir jų sąlygų nustatymo Finansų ministerija priima vadovaudamasi Taisyklių 10 punktu.

13. VVP apyvartos techninius reikalavimus, VVP platinimo aukciono, mažmeniniu, jungtiniu arba dvišalių derybų būdu, kitų operacijų, susijusių su VVP išleidimu į apyvartą, vykdymo technines sąlygas nustato Finansų ministerija.

131. Į ilgesnės nei vienų metų trukmės nemažmeniniu būdu išleistų VVP emisijos sąlygas įtraukiamos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų kolektyvinio keitimo nuostatos, nurodytos Taisyklių 1 priede, kurios yra neatskiriama VVP emisijos sąlygų dalis.

Papildyta punktu:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

Punkto pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

14. VVP emisijos registracijos sąskaita depozitoriume atidaroma tik po to, kai sumokama už VVP, jeigu VVP išleidimo sąlygose nenustatyta kitaip.

15. VVP išleidžiami nematerialios formos. VVP registruojami Lietuvos Respublikos ar užsienio depozitoriumuose ir fiksuojami įrašais bendrosiose ir asmeninėse VVP sąskaitose. VVP įtraukiami į reguliuojamos rinkos operatorių prekybos sąrašus Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens prašymu, jeigu VVP išleidimo sąlygose nenustatyta kitaip.

16. Lietuvos Respublikos arba užsienio fiziniai ar juridiniai asmenys turi teisę investuoti į VVP, jeigu VVP sąlygose ar teisės aktuose nenustatyta kitaip.

 

      ANTRASIS SKIRSNIS
ANTRINĖ VVP APYVARTA

 

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

17. Antrinė VVP apyvarta gali būti vykdoma Lietuvos Respublikos ar užsienio vertybinių popierių biržose jų nustatyta tvarka ir laikantis teisės aktuose nustatytų antrinės apyvartos finansinių priemonių reikalavimų tiek reguliuojamoje rinkoje, tiek už jos ribų, jeigu VVP išleidimo sąlygose nenustatyta kitaip.

18. Pagal VVP sandorius, sudarytus reguliuojamose rinkose, atsiskaitoma depozitoriumo ir tų reguliuojamų rinkų operatorių nustatyta tvarka. Pagal VVP sandorius, sudarytus už reguliuojamų rinkų ribų, atsiskaitoma depozitoriumo nustatyta tvarka, jeigu pagal sandorį atsiskaitoma naudojantis vertybinių popierių atsiskaitymo sistemos paslaugomis arba sandorio šalių pasirinktu būdu.

 

      TREČIASIS SKIRSNIS
VVP APSKAITA

 

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

19. Bendrąją VVP emisijos apyvartos apskaitą ir bendrąsias VVP sąskaitas tvarko Lietuvoje veikiantis centrinis vertybinių popierių depozitoriumas arba užsienio valstybės depozitoriumas (toliau kartu – depozitoriumas).

Punkto pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

20. VVP asmenines sąskaitas depozitoriumo nustatyta tvarka tvarko vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai, kitos finansų maklerio įmonės ar kredito įstaigos, turinčios šią teisę, ir depozitoriumas (toliau – sąskaitų tvarkytojai).

21. Neteko galios nuo 2014-12-16

Punkto naikinimas:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

 

      KETVIRTASIS SKIRSNIS
VVP IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ IŠMOKĖJIMAS

 

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

22. VVP atkarpos išmokų sumos ir mokėjimo datos nustatomos, susikaupusios palūkanos ir kaina apskaičiuojamos pagal Taisyklių 2 priede pateiktą metodiką, išskyrus tuos atvejus, kai Finansų ministerija ir įgaliotasis (-ieji) vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkas (-ai) susitaria kitaip arba VVP emisijos sąlygose nustatyta kitaip.

Punkto pakeitimai:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

 

23. Investuotojams lėšos už išperkamus VVP ir (arba) išmokos už atkarpas grąžinamos per depozitoriumą ir sąskaitų tvarkytojus, pas kuriuos investuotojas turi tokių VVP, asmeninę vertybinių popierių sąskaitą.

24. Finansų ministerija priešlaikinį išpirkimą gali vykdyti antrinėje VVP rinkoje priešlaikinio išpirkimo aukciono būdu arba per įgaliotuosius vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkus. Finansų ministerija konkretų VVP priešlaikinio išpirkimo būdą pasirenka atsižvelgdama į laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių dydį, faktinį Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto surinkimą, skolinimosi valstybės vardu poreikį, finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, esamą valstybės piniginių išteklių srautų perspektyvą ir kitus veiksnius.

25. VVP priešlaikinio išpirkimo tvarką nustato Finansų ministerija.

26. Priimdama sprendimą dėl priešlaikinio išpirkimo aukciono, Finansų ministerija nustato jo sąlygas, kurios ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki numatomo aukciono skelbiamos Finansų ministerijos interneto svetainėje. VVP emisijos apimtį ar pelningumo arba kainos ribą (kai vieną iš jų nuspręsta skelbti iš anksto) Finansų ministerija paskelbia savo interneto svetainėje ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki aukciono dienos.

27. VVP išperkami ir palūkanos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki VVP išpirkimo arba VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė VVP. Jeigu iš anksto nustatyta VVP išpirkimo diena sutampa su ne darbo diena, VVP išperkami pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

28. Finansų ministerija ir depozitoriumas sudarytoje sutartyje nustatytais terminais suderina lėšų sumas, kurios VVP išpirkimo ar VVP atkarpos išmokos mokėjimo dieną turės būti pervestos į depozitoriumo nurodytą sąskaitą ir toliau išmokėtos investuotojams per jiems atstovaujančių vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų sąskaitas.

29. Finansų ministerija arba jos įgaliotas asmuo lėšas į depozitoriumo nurodytą sąskaitą perveda vėliausiai dvi valandos iki to laiko, kai vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai arba Finansų ministerijos įgalioti asmenys turi atsiskaityti už VVP.

30. Vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai savo klientams priklausančias lėšas grąžina VVP išpirkimo arba VVP atkarpos išmokos mokėjimo dieną, jeigu jų sutartys su klientais nenustato ko kita.

Finansų ministerija, jos įgaliotas asmuo ar depozitoriumas neatsako už vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkų neįvykdytą prievolę.

31. Pasibaigus VVP išpirkimo terminui ir investuotojui laiku neatsiėmus jam priklausančių investuotų lėšų, investuotojas turi teisę į jam priklausančias investuotas lėšas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių VVP išleidimą, apyvartą ir išpirkimą, nustatyta tvarka. VVP emitentas neskaičiuoja ir nemoka palūkanų už laiku neatsiimtas arba dėl kito asmens (ne VVP emitento) kaltės laiku negautas lėšas.

Punkto pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

III SKYRIUS
PASKOLŲ VALSTYBĖS VARDU ĖMIMAS, KITŲ ĮSIPAREIGOJAMŲJŲ SKOLOS IR KITŲ SU VYRIAUSYBĖS SKOLINIMUSI VALSTYBĖS VARDU SUSIJUSIŲ DOKUMENTŲ PASIRAŠYMAS

 

Pakeistas skyriaus pavadinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

32. Finansų ministerija, planuodama imti valstybės vardu paskolą arba pasirašyti kitus su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusius dokumentus (depozitinių įsipareigojimų sutartis ir kt.), kreipiasi į potencialius paskolų teikėjus Taisyklių 3.4 papunktyje nustatyta tvarka, prašydama raštu pateikti pasiūlymus dėl paskolos suteikimo arba kitų su Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu susijusių dokumentų pasirašymo galimybių.

Punkto pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

33. Neteko galios nuo 2021-06-22

Punkto naikinimas:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

34. Finansų ministerija, planuodama skolintis valstybės vardu pasirašydama Vyriausybės komercinius europopierius:

34.1. Taisyklių 3.4 papunktyje nustatyta tvarka atrenka finansinių paslaugų teikėją, kuris parengia Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programą, ir kitus finansinių paslaugų teikėjus, kurie įgyvendins šią programą; ir (arba)

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

34.2. jeigu yra galiojanti Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programa ir atrinktas (-i) šią programą įgyvendinsiantis (-ys) finansinių paslaugų teikėjas (-ai), kreipiasi į atrinktą (-us) šią programą įgyvendinsiantį (-čius) finansinių paslaugų teikėją (-ius), su
kuriuo (-iais) Finansų ministerija yra pasirašiusi šios programos įgyvendinimo sutartis, prašydama raštu pateikti pasiūlymus dėl Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo galimybių; pasiūlymai vertinami finansų ministro nustatyta tvarka, atsižvelgiant į siūlomą mažiausią Vyriausybės komercinių europopierių pelningumą.

35. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programoje nustatomos bendrosios Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sąlygos, tai yra nustatoma didžiausia vienu metu apyvartoje esančių Vyriausybės komercinių europopierių suma, pasirašymo tvarka, apribojimai, nurodomi šią programą įgyvendinsiantys finansinių paslaugų teikėjai ir kitos sąlygos.

36. Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo metu su investuotojais sutartas Vyriausybės komercinių europopierių pelningumas ir kitos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sąlygos nustatomos, finansų ministrui arba kitam Vyriausybės įgaliotam asmeniui pasirašant Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo patvirtinamąjį raštą.

37. Finansų ministerija gali atrinkti kelis pasiūlymus dėl Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo galimybių, su kurių teikėjais gali būti deramasi dėl pasiūlymo sąlygų gerinimo.

 

_________________

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos,

paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų

įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo

taisyklių
1 priedas

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS (EMISIJŲ) SĄLYGŲ KOLEKTYVINIO KEITIMO NUOSTATOS

 

I SKYRIUS

SĄVOKOS

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų kolektyvinio keitimo nuostatose (toliau – Nuostatos) vartojamos sąvokos:

1.1. Esminis pakeitimas – bent vienos iš šių Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – vertybinis popierius) emisijos ar susitarimo, kuriuo nustatoma vertybinių popierių platinimo ar administravimo tvarka (toliau – susitarimas), sąlygų pakeitimas:

1.1.1. dienos, kurią mokama už vertybinius popierius, keitimas;

1.1.2. sumos, įskaitant pavėluotą sumokėti sumą, mokėtiną už vertybinius popierius, sumažinimas;

1.1.3. už vertybinius popierius mokėtinų sumų skaičiavimo metodo keitimas;

1.1.4. vertybinių popierių išpirkimo kainos mažinimas ar išpirkimo dienos keitimas (nurodoma, jeigu vertybiniai popieriai išperkami);

1.1.5. už vertybinius popierius mokėtinos sumos mokėjimo vietos keitimas;

1.1.6. valiutos, kuria mokama už vertybinius popierius (nepriklausomai nuo mokėtinos sumos), pakeitimas ar emitento įsipareigojimo atlikti mokėjimus už vertybinius popierius sąlygų nustatymas ar jų keitimas;

1.1.7. vertybiniams popieriams suteiktos garantijos panaikinimas arba jos sąlygų pakeitimas, išskyrus garantijoje nustatytus atvejus (nurodoma, jeigu vertybiniai popieriai yra užtikrinti garantija);

1.1.8. įkaito, kuris pateikiamas ar gaunamas kaip vertybinių popierių apmokėjimo garantija, atidavimas arba sąlygų, pagal kurias įkaitas pateiktas ar gautas, pakeitimas, išskyrus garantijos sutartyje nustatytus leidžiamus atvejus (nurodoma, jeigu vertybiniai popieriai yra užtikrinti įkeitimu);

1.1.9. su mokėjimu susijusios sąlygos, pagal kurią vertybiniai popieriai gali būti pripažįstami išpirktinais ir išpirkti prieš sueinant nustatytam skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminui, pakeitimas (nurodoma, jeigu vertybinių popierių išpirkimas gali būti pirmalaikis);

1.1.10. vertybinių popierių klasifikavimo pagal kreditoriaus statusą pakeitimas;

1.1.11. vertybiniams popieriams taikomos teisės pakeitimas (nurodoma, jeigu vertybinius popierius reglamentuoja užsienio teisė);

1.1.12. teismo, kurio jurisdikcijai priskiriamas emitentas, pakeitimas arba imuniteto, kurio emitentas atsisako dėl teisenos procedūrų dėl vertybinių popierių ar teisenos procedūrų, susijusių su vertybiniais popieriais, pakeitimas (nurodoma, jeigu emitentas kreipiasi į užsienio šalių teismus pagal jų jurisdikciją ar aiškiai atsisako savo imuniteto);

1.1.13. neišpirktų vertybinių popierių nominaliosios sumos pakeitimas arba, esant kryžminiam skolos vertybinių popierių serijų pakeitimui, kitos serijos skolos vertybinių popierių nominaliosios sumos, kuri reikalinga siekiant patvirtinti su vertybiniais popieriais susijusį siūlomą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą, pakeitimas, neišpirktų vertybinių popierių nominaliosios sumos, kurios reikia, kad būtų kvorumas, arba taisyklių, pagal kurias nustatoma, ar vertybinis popierius neišpirktas, siekiant minėtų tikslų, pakeitimas;

1.1.14. Nuostatų 1.1 papunktyje nurodytos sąvokos „esminis pakeitimas“, Nuostatų 1.3 papunktyje nurodytos sąvokos „keičiama skolos vertybinių popierių serija“, Nuostatų 1.4 papunktyje nurodytos sąvokos „kryžminis skolos vertybinių popierių serijų pakeitimas“ ar Nuostatų 1.14 papunktyje nurodytos sąvokos „visuotinis vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas“ turinio pakeitimas.

1.2. Įrašo apie vertybinio popieriaus turėtoją diena (toliau – įrašo diena) – emitento nustatyta diena, kurią, atliekant vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą, nurodomas vertybinio popieriaus turėtojas arba kurią, atliekant kryžminį skolos vertybinių popierių serijų pakeitimą, nurodomas kiekvienos kitos serijos skolos vertybinio popieriaus turėtojas, turintis teisę balsuoti ar pasirašyti nutarimą dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo (toliau – nutarimas).

1.3. Keičiama skolos vertybinių popierių serija (toliau – keičiama serija) – atliekant siūlomą kryžminį skolos vertybinių popierių serijų pakeitimą pranešime apie numatytą rengti posėdį dėl balsavimo šiuo klausimu ar nutarimo projekte nurodyta kiekviena iš skolos vertybinių popierių serijų, kurios turi būti vertinamos kartu balsavimo dėl siūlomo kryžminio skolos vertybinių popierių serijų pakeitimo tikslais.

1.4. Kryžminis skolos vertybinių popierių serijų pakeitimas (toliau – kryžminis serijų pakeitimas) – vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, apimantis vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą ir vienos ar daugiau kitos (-ų) serijos (-ų) skolos vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą.

1.5. Neišpirktas skolos vertybinis popierius – skolos vertybinis popierius, nelaikomas išpirktu pagal Nuostatų 12 punktą.

1.6. Neišpirktas vertybinis popierius – vertybinis popierius, nelaikomas išpirktu pagal Nuostatų 11 punktą.

1.7. Nulinės atkarpos vertybinis popierius – skolos vertybinis popierius, už kurį aiškiai nenumatytas gautinų palūkanų kaupimas, taip pat anksčiau buvusi skolos vertybinio popieriaus, už kurį aiškiai numatytas gautinų palūkanų kaupimas, dalis, jeigu už ją pačią aiškiai nenumatytas gautinų palūkanų kaupimas.

1.8. Skolos vertybinio popieriaus turėtojas – asmuo, kurį emitentas turi teisę laikyti teisėtu skolos vertybinio popieriaus turėtoju pagal tam vertybiniam popieriui taikomą teisę.

1.9. Skolos vertybinis popierius – viena ar daugiau serijų emitento išleistas vertybinis popierius, įskaitant vekselius, obligacijas, taupymo lakštus, kitas skolinimosi priemones, pagal kurį nustatytas prisiimtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo terminas yra ilgesnis nei vieni metai, taip pat kitas įsipareigojimas, neatsižvelgiant į nustatytą jo įvykdymo terminą, kuris anksčiau buvo skolos vertybinio popieriaus dalimi.

1.10. Skolos vertybinių popierių serija (toliau – serija) – skolos vertybinių popierių dalis kartu su kitomis skolos vertybinių popierių dalimis ar dalimi, kurios viena kitos ir pradinės vertybinių popierių dalies atžvilgiu yra tapačios, išskyrus išleidimo dieną arba pirmo mokėjimo dieną, ir kurias numatyta konsoliduoti, taip sudarant vieną seriją; jos taip pat apima vertybinius popierius ir būsimas šių popierių emisijas.

1.11. Su indeksu susietas vertybinis popierius – skolos vertybinis popierius, už kurį gaunami papildomi mokėjimai susieti su paskelbto indekso (akcijų, prekių, biržos ar kito) pokyčiais, išskyrus su indeksu susieto vertybinio popieriaus dalį, kuri nebepridedama prie to vertybinio popieriaus.

1.12. Vertybinio popieriaus turėtojas – asmuo, kurio vardu vertybinis popierius registruotas emitento apskaitos knygose ir dokumentuose, arba vertybinio popieriaus savininkas (abiem atvejais nurodoma (išskyrus atvejus, jei pagal galiojančius teisės aktus asmuo, turintis balsavimo teisę dėl vertybinių popierių, siejamų su emitentu, nėra vertybinių popierių savininkas arba nėra asmuo, kurio vardu vertybiniai popieriai registruoti emitento apskaitos knygose ir dokumentuose), jeigu vertybiniai popieriai registruoti, neatsižvelgiant į tai, ar juos pasauline forma turi bendras depozitaras ar saugotojas), arba asmuo, kurį emitentas turi teisę laikyti teisėtu vertybinio popieriaus turėtoju (nurodoma, jeigu pagal galiojančius teisės aktus asmuo, turintis balsavimo teisę dėl vertybinių popierių, siejamų su emitentu, nėra vertybinių popierių savininkas arba nėra asmuo, kurio vardu vertybiniai popieriai registruoti emitento apskaitos knygose ir dokumentuose).

1.13. Vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas – pakeitimas, kai keičiamos, taisomos, pildomos ar naikinamos vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygos, apsikeičiama vertybiniais popieriais, jie konvertuojami į kitus skolos vertybinius popierius ar pakeičiami kitais skolos vertybiniais popieriais.

1.14. Visuotinis vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas (toliau – visuotinis pakeitimas) – vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, kai visų keičiamų serijų skolos vertybinių popierių turėtojai kviečiami:

1.14.1. apsikeisti savo skolos vertybiniais popieriais, juos konvertuoti į kitus skolos vertybinius popierius ar pakeisti kitais skolos vertybiniais popieriais arba keisti savo skolos vertybinių popierių sąlygas, kurių pagrindu nominalioji neišpirkta suma būtų sumažinta tokiu pat santykiu pagal visas keičiamas serijas;

1.14.2. apsikeisti savo skolos vertybiniais popieriais, juos konvertuoti į kitus skolos vertybinius popierius ar pakeisti kitais skolos vertybiniais popieriais arba keisti savo skolos vertybinių popierių sąlygas, kurių pagrindu atitinkama data, kada nominaliosios sumos mokėtinos pagal visas keičiamas serijas, būtų pratęsiama tokiu pat laikotarpiu arba tokiu pat santykiu;

1.14.3. apsikeisti savo skolos vertybiniais popieriais, juos konvertuoti į kitus skolos vertybinius popierius ar pakeisti kitais skolos vertybiniais popieriais tokiomis pat sąlygomis į tokią pat naują priemonę ar kitą atlygį arba į naują (-as) priemonę (-es) ar kitą atlygį iš tapačių priemonių ar kitų atlygių sąrašo;

1.14.4. keisti skolos vertybinių popierių sąlygas taip, kad kiekviena keičiama serija būtų pakeista taip, jog, atlikus šiuos pakeitimus, pakeisti skolos vertybiniai popieriai turėtų tokias pat sąlygas (išskyrus tas sąlygas, kurios turi būtinai skirtis atsižvelgiant į skirtingą skolos vertybinių popierių išleidimo valiutą);

1.14.5. atliekant Nuostatų 1.1.5 ir 1.1.7–1.1.14 papunkčiuose nurodytus esminius pakeitimus, keisti tą pačią vertybinių popierių sąlygą ar sąlygas taip, kad kiekvienos keičiamos serijos atitinkamos sąlygos pakeitimas būtų tapatus;

1.14.6. keisti skolos vertybinių popierių sąlygas taip, kad kiekviena keičiama serija būtų pakeista taip, jog, atlikus šiuos pakeitimus, viena ar daugiau palūkanų mokėjimo datų būtų pratęsta (-os) tuo pačiu laikotarpiu, išskyrus atvejus, kai datos pratęsiamos dėl bet kokio galutinio išpirkimo termino pratęsimo ir taikomas Nuostatų 1.14.2 papunktis.

2. Nuostatų 1.1 papunktyje nurodyta sąvoka „esminis pakeitimas“ ir Nuostatų 1.13 papunktyje nurodyta sąvoka „vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas“ taip pat taikomos kitos serijos skolos vertybiniams popieriams su sąlyga, kad vertybinių popierių emisija ar susitarimas laikomi kitų skolos vertybinių popierių emisija ar susitarimu, kuriuo nustatoma kitų skolos vertybinių popierių platinimo ar administravimo tvarka.

 

II SKYRIUS

Vertybinių popierių emisijos AR SUSITARIMO sąlygų pakeitimas

 

PIRMASIS SKIRSNIS

ESMINIS PAKEITIMAS

 

3. Esminis pakeitimas atliekamas, jeigu jam pritaria emitentas ir jeigu vykdoma viena iš šių sąlygų:

3.1. vadovaujantis Nuostatomis sušauktame vertybinių popierių turėtojų susirinkime ne mažiau nei 75 procentai bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

3.2. nutarimą pasirašo ne mažiau nei 2/3 bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

ESMINIS KRYŽMINIS SERIJŲ PAKEITIMAS

 

4. Atliekant kryžminį serijų pakeitimą, vertybinių popierių ir kokios nors kitos keičiamos serijos skolos vertybinių popierių emisijos ir susitarimų sąlygų esminis pakeitimas atliekamas, jeigu jam pritaria emitentas ir jeigu vykdoma viena iš šių sąlygų:

4.1. ne mažiau nei 2/3 bendros nominaliosios sumos neišpirktų visų keičiamų serijų (kartu paėmus) skolos vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

4.2. nutarimą pasirašo ne mažiau nei 2/3 bendros nominaliosios sumos neišpirktų visų keičiamų serijų (kartu paėmus) skolos vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų.

5. Dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos sąlygų pakeitimo ir siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, susijusio su kiekvienos kitos keičiamos serijos skolos vertybiniais popieriais, šaukiamas ir rengiamas atskiras posėdis arba pasirašomas atskiras nutarimas.

6. Atliekant esminį kryžminį serijų pakeitimą taikomos šios sąlygos:

6.1. esminis kryžminis serijos pakeitimas privalo būti visuotinis pakeitimas;

6.2. nuoroda į skolos vertybinių popierių sąlygų pakeitimą, suprantamą kaip visuotinį pakeitimą, apima ir susijusį susitarimą;

6.3. tam, kad bet koks visuotinis pakeitimas pagal Nuostatų 1.14.2 papunktį būtų laikomas visuotiniu pakeitimu, apimančiu nominaliąsias sumas tokiu pačiu santykiu, (y), padalyto iš (x), rezultatas (suapvalintas šimtųjų tikslumu) bus toks pats kiekvienai keičiamai serijai, kai (x) – keičiamos serijos pradinė likutinė trukmė prieš pat siūlomą tokio apsikeitimo skolos vertybiniais popieriais, jų konvertavimo į kitus skolos vertybinius popierius, pakeitimo kitais skolos vertybiniais popieriais ar skolos vertybinių popierių sąlygų keitimo (išskyrus spartinimą) įsigaliojimo datą, išreikšta dienų skaičiumi, ir (y) – likutinė trukmė iškart po tokios siūlomos įsigaliojimo datos, išreikšta dienų skaičiumi;

6.4. kai nesiūlomos pasirinkimo galimybės, pakeitimas nebus laikomas visuotiniu pakeitimu:

6.4.1. jeigu pagal Nuostatų 1.14.3 papunktį kiekvienam bet kokios keičiamos serijos vertybinio popieriaus turėtojui, atliekančiam apsikeitimą skolos vertybiniais popieriais, jų konvertavimą į kitus skolos vertybinius popierius ar pakeitimą kitais skolos vertybiniais popieriais, nebus siūloma tokia pati atlygio vertė nuo nominaliosios sumos, tokia pati atlygio vertė nuo sukauptų, bet nesumokėtų palūkanų ir tokia pati atlygio vertė nuo pradelstų palūkanų, kaip vertė, siūloma pagal Nuostatų 1.14.3 papunktį kiekvienam kitam bet kokios keičiamos serijos skolos vertybinių popierių turėtojui; arba

6.4.2. jeigu pagal Nuostatų 1.14.4 papunktį kiekvienam bet kokios keičiamos serijos vertybinio popieriaus turėtojui, atliekančiam skolos vertybinių popierių sąlygų keitimą, nebus siūloma tokia pati atlygio vertė nuo nominaliosios sumos, tokia pati atlygio vertė nuo sukauptų, bet nesumokėtų palūkanų ir tokia pati atlygio vertė nuo pradelstų palūkanų, kaip vertė, siūloma pagal Nuostatų 1.14.4 papunktį kiekvienam kitam bet kokios keičiamos serijos vertybinio popieriaus turėtojui, atliekančiam skolos vertybinių popierių sąlygų keitimą;

6.5. kai siūlomos pasirinkimo galimybės, pakeitimas nebus laikomas visuotiniu pakeitimu:

6.5.1. jeigu pagal Nuostatų 1.14.3 papunktį kiekvienam bet kokios keičiamos serijos skolos vertybinių popierių turėtojui, atliekančiam apsikeitimą skolos vertybiniais popieriais, jų konvertavimą į kitus skolos vertybinius popierius ar pakeitimą kitais skolos vertybiniais popieriais, nebus siūloma tokia pati atlygio vertė nuo pagrindinės sumos, tokia pati atlygio vertė nuo sukauptų, bet nesumokėtų palūkanų ir tokia pati atlygio vertė nuo pradelstų palūkanų, kaip vertė, siūloma pagal Nuostatų 1.14.3 papunktį kiekvienam kitam bet kokios keičiamos serijos skolos vertybinių popierių turėtojui, pasirinkus tą patį pasirinkimo galimybių variantą; arba

6.5.2. jeigu pagal Nuostatų 1.14.4 papunktį kiekvienam bet kokios keičiamos serijos vertybinio popieriaus turėtojui, atliekančiam skolos vertybinių popierių sąlygų keitimą, nebus siūloma tokia pati atlygio vertė nuo pagrindinės sumos, tokia pati atlygio vertė nuo sukauptų, bet nesumokėtų palūkanų ir tokia pati atlygio vertė nuo pradelstų palūkanų, kaip vertė, siūloma pagal Nuostatų 1.14.4 papunktį kiekvienam kitam bet kokios keičiamos serijos vertybinio popieriaus turėtojui, atliekančiam skolos vertybinių popierių sąlygų keitimą, pasirinkus tą patį pasirinkimo galimybių variantą;

6.6. kai visuotinis pakeitimas pagal Nuostatų 1.14.1 arba 1.14.2 papunktį atliekamas kartu su visuotiniu pakeitimu pagal Nuostatų 1.14.6 papunktį, šie vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimai nebus laikomi visuotiniais pakeitimais, nebent jie atitinka Nuostatų 6.4 papunktyje nurodytą reikalavimą, susijusį su tokiais kartu atliekamais vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimais.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJOS AR SUSITARIMO SĄLYGŲ PAKEITIMAS, KURIS NELAIKOMAS ESMINIU PAKEITIMU

 

7. Vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygos gali būti keičiamos, jeigu toks vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas nelaikomas esminiu pakeitimu, bet jam pritaria emitentas, ir jeigu vykdoma viena iš šių sąlygų:

7.1. vadovaujantis Nuostatomis sušauktame vertybinių popierių turėtojų susirinkime daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

7.2. nutarimas pasirašytas daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

KRYŽMINIS SERIJŲ PAKEITIMAS, KURIS NELAIKOMAS ESMINIU PAKEITIMU

 

8. Atliekant kryžminį serijų pakeitimą, vertybinių popierių ir kitos keičiamos serijos skolos vertybinių popierių emisijos ir susitarimo sąlygos gali būti keičiamos, jeigu toks pakeitimas nelaikomas esminiu pakeitimu, bet jam pritaria emitentas, ir jeigu vykdoma viena iš šių sąlygų:

8.1. daugiau kaip 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų visų keičiamų serijų (kartu paėmus) skolos vertybinių popierių turėtojų balsuoja už tai;

8.2. nutarimą pasirašo daugiau kaip 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų visų keičiamų serijų (kartu paėmus) skolos vertybinių popierių turėtojų arba jų atstovų.

9. Dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos sąlygų pakeitimo ir siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, susijusio su kiekvienos kitos keičiamos serijos skolos vertybiniais popieriais, šaukiamas ir rengiamas atskiras posėdis arba pasirašomas atskiras nutarimas.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

VERTYBINIŲ POPIERIŲ, DENOMINUOTŲ DAUGIAU NEI VIENA VALIUTA, SU INDEKSU SUSIETŲ IR NULINĖS ATKARPOS VERTYBINIŲ POPIERIŲ EMISIJŲ AR SUSITARIMŲ SĄLYGŲ PAKEITIMŲ YPATUMAI

 

10. Nustatant, ar siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas patvirtintas reikiama vertybinių popierių ir vienos ar daugiau kitų serijų nominaliąja suma:

10.1. jeigu vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas susijęs su skolos vertybiniais popieriais, denominuotais daugiau nei viena valiuta, kiekvieno skolos vertybinio popieriaus, kuriam poveikį darytų vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, nominalioji suma bus lygi sumai eurais, kuri galėjo būti gauta siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo dieną už to skolos vertybinio popieriaus nominaliąją sumą, taikant Europos Centrinio Banko paskelbtą atitinkamos užsienio valiutos kursą įrašo dieną;

10.2. jeigu vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas susijęs su kokiu nors su indeksu susietu vertybiniu popieriumi, kiekvieno tokio su indeksu susieto vertybinio popieriaus nominalioji suma bus lygi jo koreguotai nominaliajai sumai;

10.3. jeigu vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas susijęs su nulinės atkarpos vertybiniu popieriumi, kuris anksčiau nebuvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, kiekvieno tokio nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominalioji suma bus lygi jo nominaliajai sumai arba, jeigu nustatytas skolinio įsipareigojimo įvykdymo terminas dar nesuėjęs, dabartinei jo nominaliosios sumos vertei;

10.4. jeigu vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas susijęs su nulinės atkarpos vertybiniu popieriumi, kuris anksčiau buvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, nominalioji suma kiekvieno tokio nulinės atkarpos vertybinio popieriaus, kuriuo suteikiama teisė gauti:

10.4.1. su indeksu nesusietą pagrindinės sumos ar palūkanų išmoką, – lygi jo nominaliajai sumai arba, jeigu nustatytas su indeksu nesusieto mokėjimo įvykdymo terminas dar nesuėjęs, dabartinei jo nominaliosios sumos vertei;

10.4.2. su indeksu nesusietą pagrindinės sumos ar palūkanų išmoką, – lygi jo koreguotai nominaliajai sumai arba, jeigu nustatytas su indeksu nesusieto mokėjimo įvykdymo terminas dar nesuėjęs, dabartinei jo koreguotos nominaliosios sumos vertei;

10.5. nominalioji suma apskaičiuojama:

10.5.1. kurio nors su indeksu susieto vertybinio popieriaus ir kurios nors su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinės dalies koreguota nominalioji suma yra lygi sumai, kuri turėtų būti mokama nustatytą skolinių įsipareigojimų pagal tą su indeksu susietą vertybinį popierių ar jo sudėtinę dalį įvykdymo dieną, jeigu nustatyta skolinių įsipareigojimų įvykdymo diena buvo siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo diena, ir kuri pagrįsta emitento arba jo vardu paskelbta susijusio indekso verte įrašo dieną ar, jeigu nėra tokios paskelbtos vertės, pagrįsta susijusio indekso interpoliuota verte, nustatyta laikantis su indeksu susieto vertybinio popieriaus emisijos sąlygų, įrašo dieną, tačiau tokio su indeksu susieto vertybinio popieriaus ar jo sudėtinės dalies koreguota nominalioji suma nebus mažesnė nei jo nominalioji suma, nebent nustatant su indeksu susieto vertybinio popieriaus emisijos sąlygas numatyta, kad už tokią su indeksu susietą vertybinį popierių ar jo sudėtinę dalį mokama suma gali būti mažesnė nei jo nominalioji suma;

10.5.2. dabartinė nulinės atkarpos vertybinio popieriaus suma nustatoma diskontuojant to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominaliąją sumą (arba koreguotą nominaliąją sumą) nuo nustatytos skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos iki įrašo dienos, taikant nurodytą diskonto normą, remiantis rinkų taikomu dienų skaičiavimo susitarimu, kai nurodyta diskonto norma yra:

10.5.2.1. jeigu nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau nebuvo skolos vertybinio popieriaus, už kurį buvo aiškiai numatytas palūkanų kaupimas, sudėtinė dalis, – to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus pelningumas išleidimo metu arba, jeigu išleista daugiau nei viena to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus dalis, – to nulinės atkarpos vertybinio popieriaus pelningumas iki skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienos, atitinkantis visų tos serijos nulinės atkarpos vertybinių popierių, įvertintų pagal jų nominaliąsias sumas, išleidimo kainų svertinį aritmetinį vidurkį;

10.5.2.2. arba jeigu nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau buvo skolos vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, už kurią buvo aiškiai numatytas palūkanų kaupimas:

10.5.2.2.1. to skolos vertybinio popieriaus atkarpa, jeigu tas skolos vertybinis popierius gali būti identifikuotas;

10.5.2.2.2. arba jeigu toks skolos vertybinis popierius negali būti identifikuotas, visų atkarpų, taikomų visiems emitento toliau nurodytiems skolos vertybiniams popieriams (įvertintiems pagal jų nominaliąsias sumas), pagal kuriuos prisiimtų skolinių įsipareigojimų nustatyta įvykdymo diena yra ta pati kaip diskontuojamo nulinės atkarpos vertybinio popieriaus, aritmetinis vidurkis arba, jeigu nėra tokio skolos vertybinio popieriaus, interpoliuota atkarpa apskaičiuojama linijiniu būdu, naudojant emitento skolos vertybinius popierius (įvertintus pagal jų nominaliąsias sumas), pagal kuriuos dvi prisiimtų skolinių įsipareigojimų įvykdymo dienos yra artimiausios skolinio įsipareigojimo, prisiimto pagal diskontuotiną nulinės atkarpos vertybinį popierių, įvykdymo dienai, kai šiam tikslui naudotini skolos vertybiniai popieriai yra visi emitento su indeksu susieti vertybiniai popieriai, jeigu minėtas diskontuotinas nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau buvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, ir visi emitento skolos vertybiniai popieriai (išskyrus su indeksu susietus vertybinius popierius ir nulinės atkarpos vertybinius popierius), jeigu diskontuotinas nulinės atkarpos vertybinis popierius anksčiau nebuvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, ir bet kuriuo atveju jie denominuoti ta pačia valiuta kaip ir diskontuotinas nulinės atkarpos vertybinis popierius.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

NEIŠPIRKTI VERTYBINIAI POPIERIAI

 

11. Nustatant, ar reikiamos nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojai balsavo už siūlomą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą arba ar kiekviename vertybinių popierių turėtojų posėdyje, sušauktame balsuoti dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, yra kvorumas, vertybiniai popieriai laikomi išpirktais ir nesuteikia balsavimo už ar prieš siūlomą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą teisės arba jų negalima skaičiuoti nustatant, ar yra kvorumas, jeigu siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo dieną:

11.1. vertybiniai popieriai buvo anksčiau atšaukti arba pateikti atšaukti, arba laikomi kitai emisijai, bet neišleisti;

11.2. vertybinius popierius buvo anksčiau pareikalauta išpirkti vadovaujantis jų emisijos sąlygomis arba jie tapo išpirktini ir juos reikia išpirkti atėjus skolinio įsipareigojimo įvykdymo dienai ar kitu atveju, o emitentas anksčiau yra įvykdęs savo įsipareigojimą atlikti visus privalomus mokėjimus, susijusius su vertybiniais popieriais, pagal jų emisijos sąlygas (nuoroda į vertybinius popierius, kuriuos anksčiau pareikalauta išpirkti, įrašoma, jeigu vertybiniai popieriai išpirktini);

11.3. arba vertybiniai popieriai turimi emitento, emitento valstybės institucijos arba įstaigos ar jos struktūrinio padalinio ar kito juridinio asmens, kurį kontroliuoja emitentas, ir vertybinių popierių turėtojas neturi savarankiško sprendimo teisės, kai:

11.3.1. vertybinių popierių turėtoju laikomas subjektas, turintis teisę balsuoti už ar prieš siūlomą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą, arba subjektas, kurio pritarimas ar nurodymas subjektui, turinčiam teisę balsuoti už ar prieš siūlomą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą, tiesiogiai ar netiesiogiai reikalaujami pagal sutartį;

11.3.2. emitento arba emitento valstybės institucijos arba įstaigos ar jos struktūrinio padalinio, jeigu emitentas ar emitento valstybės institucija ar įstaiga arba jos struktūrinis padalinys turi įgaliojimus, kontroliuojamas kitas juridinis asmuo pagal turimų balsavimo teisę suteikiančių vertybinių popierių nuosavybę arba kitą nuosavybės dalį pagal sutartį arba kitaip tiesiogiai ar netiesiogiai gali duoti nurodymus juridinio asmens valdybai (kai ji sudaroma) arba išrinkti ar paskirti juridinio asmens valdybos (kai ji sudaroma) arba kitų asmenų, atliekančių panašias darančias poveikį nuosavybei funkcijas, daugumą;

11.3.3. ir vertybinių popierių turėtojas turi savarankiško sprendimo teisę, jeigu pagal taikomą teisę, taip pat neatsižvelgiant į jokius tiesioginius ar netiesioginius įsipareigojimus, kuriuos vertybinių popierių turėtojas gali turėti emitentui:

11.3.3.1. vertybinių popierių turėtojas negali tiesiogiai ar netiesiogiai iš emitento gauti nurodymų, kaip balsuoti dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo;

11.3.3.2. arba reikalaujama, kad vertybinių popierių turėtojas, apsispręsdamas, kaip balsuoti dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, veiktų vadovaudamasis objektyviais riziką ribojančiais standartais savo suinteresuotų šalių naudai arba savo paties, kaip vertybinių popierių turėtojo, naudai;

11.3.3.3. arba vertybinių popierių turėtojas turi patikėtinio arba panašias pareigas balsuoti dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo vieno ar daugiau asmenų naudai, išskyrus asmenį, kurio turimi vertybiniai popieriai (jeigu tas asmuo tuo metu turėjo kokių nors vertybinių popierių) pagal Nuostatų 11 punktą būtų laikomi išpirktais.

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

NEIŠPIRKTI SKOLOS VERTYBINIAI POPIERIAI

 

12. Nustatant, ar reikiamos nominaliosios sumos kitos serijos neišpirktų skolos vertybinių popierių turėtojai balsavo už siūlomą kryžminį serijų pakeitimą arba ar kiekviename tokių skolos vertybinių popierių turėtojų posėdyje, sušauktame balsuoti dėl siūlomo kryžminio serijų pakeitimo, yra kvorumas, skolos vertybinis popierius, kuriam poveikį darytų siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, laikomas išpirktu ir nesuteikia balsavimo už ar prieš siūlomą kryžminį serijų pakeitimą teisių arba jo negalima skaičiuoti nustatant, ar yra kvorumas, laikantis galiojančių to skolos vertybinio popieriaus emisijos sąlygų.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

SUBJEKTAI, NETURINTYS SAVARANKIŠKOS SPRENDIMO TEISĖS

 

13. Siekdamas skaidrumo, emitentas, oficialiai paskelbęs apie kokį nors siūlomą vertybinių popierių sąlygų pakeitimą, nedelsdamas, bet ne vėliau nei prieš 10 dienų iki siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo dienos, paskelbia sąrašą, kuriame nurodo kiekvieną juridinį asmenį, kuris, kaip nustatyta Nuostatų 11.3 papunktyje:

13.1. yra kontroliuojamas emitento arba emitento valstybės institucijos ar įstaigos arba jos struktūrinio padalinio;

13.2. atsakydamas į emitento pasiteiravimą, yra pareiškęs emitentui, kad jis tuo metu buvo vieno ar daugiau vertybinių popierių turėtojas;

13.3. ir neturi savarankiško sprendimo dėl savo turimų keičiamų vertybinių popierių teisės.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

APSIKEITIMAS VERTYBINIAIS POPIERIAIS ARBA JŲ KONVERTAVIMAS Į NAUJUS VERTYBINIUS POPIERIUS

 

14. Kiekvienas vadovaujantis Nuostatomis patvirtintas vertybinių popierių emisijos sąlygų pakeitimas gali būti atliekamas privalomai apsikeičiant vertybiniais popieriais ar juos konvertuojant į naujus skolos vertybinius popierius, kurių emisijos sąlygos pakeistos, jeigu apie siūlomą vertybinių popierių apkeitimą ar konvertavimą vertybinių popierių turėtojams pranešama prieš siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo dieną. Kiekvienas pradėtas vertybinių popierių apkeitimas ar konvertavimas, siekiant įvykdyti vadovaujantis Nuostatomis patvirtintą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimą, privalomas visiems keičiamų vertybinių popierių turėtojams.

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

TECHNINIŲ KLAIDŲ TAISYMAS

 

15. Neatsižvelgiant į Nuostatų 3–9 punktuose nustatytas sąlygas, vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygos gali būti emitento keičiamos be vertybinių popierių turėtojų sutikimo, kai:

15.1. siekiama ištaisyti akivaizdžią klaidą ar panaikinti dviprasmybę;

15.2. arba pakeitimas yra formalus, techninis arba padarytas vertybinių popierių turėtojų naudai.

16. Emitentas kiekvieno atlikto pagal Nuostatų 15 punktą vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, susijusio su vertybiniais popieriais, detales paskelbia, kaip nustatyta Nuostatų V skyriuje, per 10 dienų nuo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įsigaliojimo dienos.

 

III SKYRIUS

Skaičiavimo agentO PASKYRIMAS

 

17. Emitentas skiria asmenį (skaičiavimo agentą) apskaičiuoti, ar siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas patvirtintas reikiama neišpirktų vertybinių popierių nominaliąja suma, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą – kiekvienos keičiamos serijos reikiama neišpirktų skolos vertybinių popierių nominaliąja suma. Atliekant kryžminį serijų pakeitimą, tas pats asmuo skiriamas skaičiavimo agentu, atsakingu už skaičiavimus, susijusius tiek su siūlomu vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimu dėl vertybinių popierių, tiek su kiekvienos kitos keičiamos serijos skolos vertybiniais popieriais.

18. Emitentas skaičiavimo agentui pateikia ir prieš susirinkimo, šaukiamo balsuoti dėl siūlomo pakeitimo, dieną arba emitento nustatytą dieną, skirtą nutarimui pasirašyti, paskelbia sertifikatą, kuriame, atsižvelgiant į Nuostatų 10 punkto nuostatas, jeigu jos taikomos, nurodoma:

18.1. neišpirktų vertybinių popierių, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą ir kiekvienos kitos keičiamos serijos neišpirktų skolos vertybinių popierių bendra nominalioji suma įrašo dieną, kaip numatyta Nuostatų 11 punkte;

18.2. vertybinių popierių, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą ir kiekvienos kitos keičiamos serijos skolos vertybinių popierių, kurie įrašo dieną laikytini išpirktais pagal Nuostatų 11.3 papunktį, bendra nominalioji suma;

18.3. vertybinių popierių, o atliekant kryžminį serijų pakeitimą ir kiekvienos kitos keičiamos serijos skolos vertybinių popierių, nurodytų Nuostatų 18.2 papunktyje, turėtojai.

19. Skaičiavimo agentas gali pasikliauti visa emitento pateiktame sertifikate išdėstyta informacija, kuri yra galutinė ir privaloma tiek emitentui, tiek vertybinių popierių turėtojams, nebent:

19.1. vertybinių popierių turėtojas, kuriam poveikį darytų siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, emitentui pateikia pagrįstą rašytinį prieštaravimą dėl sertifikato prieš balsavimą dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo arba pasirašytą nutarimą;

19.2. ir tas rašytinis prieštaravimas, jeigu jam pritariama, turi įtakos įvykusio balsavimo rezultatui arba pasirašytam nutarimui.

20. Jeigu pagrįstas rašytinis prieštaravimas pateikiamas laiku, visa informacija, kuria pasikliauja skaičiavimo agentas, vis tiek bus galutinė ir privaloma tiek emitentui, tiek vertybinių popierių turėtojams, kuriems poveikį daro siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, jeigu:

20.1. rašytinis prieštaravimas vėliau atšaukiamas;

20.2. prieštaravimą pateikęs vertybinių popierių turėtojas per 15 dienų nuo įvykusio balsavimo rezultatų arba pasirašyto nutarimo paskelbimo nesikreipia į teismą, kurio jurisdikcijai priskiriamas emitentas;

20.3. arba teismas, kurio jurisdikcijai priskiriamas emitentas, vėliau priima nutartį, kad prieštaravimas nepagrįstas arba negalėjo turėti įtakos įvykusio balsavimo rezultatui ar pasirašytam nutarimui.

21. Emitentas organizuoja skaičiavimo agento atliktų skaičiavimų rezultatų dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo paskelbimą nedelsdamas (iš karto po susirinkimo, sušaukto minėtam vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimui apsvarstyti) arba, jeigu taip nustatyta, emitento nustatytą dieną, skirtą nutarimui pasirašyti.

22. Visi pranešimai, nuomonės, nurodymai, pažymos, skaičiavimai, citatos ir sprendimai, kuriuos pateikia ar pagal kuriuos Nuostatų III skyriuje nustatytus veiksmus atlieka skaičiavimo agentas, yra privalomi (nesant akivaizdžių klaidų) emitentui ir skolos vertybinių popierių turėtojams ir jokia šiems asmenims taikoma atsakomybė netaikoma skaičiavimo agentui, vykdančiam savo įgaliojimus, pareigas arba jų nevykdančiam ar turinčiam su tuo susijusią veiksmų laisvę.

 

IV SKYRIUS

vertybinių popierių turėtojų susirinkimai, nutarimai

 

23. Nuostatų IV skyriaus nuostatos ir visos emitento priimtos ir paskelbtos papildomos taisyklės tiek, kiek tai neprieštarauja toliau išdėstytoms nuostatoms, taikomos kiekvienam vertybinių popierių turėtojų susirinkimui, sušauktam balsuoti dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, ir visiems nutarimams. Kiekvieno Nuostatų IV skyriuje nurodyto veiksmo, kurio turi imtis emitentas, gali imtis jo vardu veikiantis agentas.

24. Vertybinių popierių turėtojų susirinkimas:

24.1. gali būti šaukiamas emitento bet kuriuo metu;

24.2. emitento šaukiamas, jeigu įsipareigojimai, susiję su vertybiniais popieriais, nevykdomi ir tai tęsiasi ir jeigu sušaukti tokį susirinkimą raštu jo prašo ne mažiau nei 10 procentų bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių turėtojai (nurodoma, jeigu esama įsipareigojimų, prisiimtų pagal vertybinius popierius, nevykdymo atvejų).

25. Pranešimą apie šaukiamą vertybinių popierių turėtojų susirinkimą emitentas paskelbia likus mažiausiai 21 dienai iki susirinkimo arba, kai pranešama apie šaukiamą atidėtą susirinkimą, likus mažiausiai 14 dienų iki atidėto susirinkimo. Pranešime, inter alia, turi būti:

25.1. nurodytas susirinkimo laikas, data ir vieta;

25.2. pateikta susirinkimo dienotvarkė, nurodytas kvorumas ir pateikti sprendimų projektai;

25.3. nurodyta įrašo diena, kuri bus ne ankstesnė nei 5 darbo dienos (sąvoka „darbo diena“ apibrėžta kituose vertybinių popierių emisijos dokumentuose) iki susirinkimo, ir dokumentai, kuriuos turės pateikti vertybinių popierių turėtojas, kad jam būtų suteikta teisė dalyvauti susirinkime;

25.4. nurodyta, ar taikomas Nuostatų II skyriaus antrasis arba ketvirtasis skirsnis ir, jei taikoma, kokioms kitoms serijoms jis taikomas;

25.5. nurodyta, ar siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas susijęs su dviem ar daugiau emitento išleistų skolos vertybinių popierių serijomis ir numatytas grupavimas į daugiau nei vieną skolos vertybinių popierių grupę, ir, jei taip, pateiktas kiekvienos tokios skolos vertybinių popierių grupės siūlomo traktavimo aprašymas;

25.6. pateikta teisinio dokumento forma, kuri naudojama paskirti įgaliotiniui veikti vertybinių popierių turėtojo vardu;

25.7. paskelbtos visos emitento priimtos papildomos susirinkimo šaukimo ir rengimo taisyklės;

25.8. nurodytas asmuo, paskirtas kiekvieno siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, dėl kurio bus balsuojama per susirinkimą, skaičiavimo agentu.

26. Vertybinių popierių turėtojų susirinkimai gali būti šaukiami jiems fiziškai susirenkant sutartoje vietoje arba naudojant elektroninių ryšių priemones ar kitas technines priemones.

27. Vertybinių popierių turėtojų susirinkimo pirmininką skiria:

27.1. emitentas;

27.2. jeigu emitentui nepavyksta paskirti pirmininko arba emitento paskirtas asmuo nedalyvauja susirinkime, – daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių turėtojų, dalyvaujančių susirinkime.

28. Nesant kvorumo, susirinkime nesprendžiami jokie klausimai, išskyrus pirmininko išrinkimą, jeigu jo nepaskiria emitentas. Kvorumą susirinkime, kuriame vertybinių popierių turėtojai balsuos dėl siūlomo:

28.1. esminio pakeitimo pagal Nuostatų II skyriaus pirmąjį skirsnį, sudaro vienas ar daugiau dalyvaujančių asmenų, turinčių ne mažiau nei 2/3 bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių;

28.2. kito vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo, išskyrus esminį pakeitimą pagal Nuostatų II skyriaus trečiąjį skirsnį, sudaro vienas ar daugiau dalyvaujančių asmenų, turinčių ne mažiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių.

29. Nuostatų 28 punktas netaikomas kryžminiam serijų pakeitimui, dėl kurio balsuojama pagal Nuostatų II skyriaus antrąjį arba ketvirtąjį skirsnį.

30. Kai susirinkimo metu turi būti pasiektas kvorumas pagal Nuostatų 28 punktą, jeigu jo nėra per 30 minučių nuo susirinkimui pasirinkto laiko, susirinkimas gali būti atidėtas ne ilgiau nei 42 dienoms ir ne trumpiau nei 14 dienų, kaip nustatyta susirinkimo pirmininko. Kvorumą atidėtame susirinkime sudaro vienas ar daugiau jame dalyvaujančių asmenų, turinčių:

30.1. ne mažiau nei 2/3 bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių, kai siūlomas esminis pakeitimas, dėl kurio balsuojama pagal Nuostatų II skyriaus pirmąjį skirsnį;

30.2. ne mažiau nei 25 procentus bendros nominaliosios sumos tuo metu neišpirktų vertybinių popierių, kai siūlomas vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimas, dėl kurio balsuojama pagal Nuostatų II skyriaus trečiąjį skirsnį.

31. Nutarimas, pasirašytas reikiamos vertybinių popierių turėtojų daugumos ar jų vardu, galioja visiems tikslams kaip ir vadovaujantis Nuostatomis sušauktame ir surengtame vertybinių popierių turėtojų susirinkime priimtas sprendimas. Nutarimas gali būti išdėstytas viename dokumente ar keliuose panašios formos dokumentuose, kurių kiekvieną pasirašo vienas ar keli vertybinių popierių turėtojai ar kurie pasirašomi jų vardu.

32. Kiekvienam asmeniui, kuris yra neišpirktų vertybinių popierių turėtojas siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo dieną, ir kiekvienam asmeniui, tinkamai paskirtam įgaliotiniu neišpirktų vertybinių popierių turėtojo siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo įrašo dieną, suteikiama teisė balsuoti dėl siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo vertybinių popierių turėtojų susirinkime ir pasirašyti nutarimą.

33. Dėl kiekvieno siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo siūloma balsuoti vadovaujantis Nuostatomis sušauktame susirinkime neišpirktų vertybinių popierių turėtojams arba visiems neišpirktų vertybinių popierių turėtojams, kai rengiamas nutarimas, kuriam priimti nereikia susirinkimo. Vertybinių popierių turėtojas gali balsuoti dėl kiekvieno siūlomo vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygų pakeitimo ir turėti tokį balsų skaičių, kuris būtų lygus vertybinių popierių turėtojui priklausančių neišpirktų vertybinių popierių nominaliajai sumai:

33.1. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį skolos vertybinius popierius, denominuotus daugiau nei viena valiuta, kiekvieno skolos vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 10.1 papunkčio nuostatas;

33.2. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį su indeksu susietą vertybinį popierių, kiekvieno tokio su indeksu susieto vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 10.2 papunkčio nuostatas;

33.3. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį nulinės atkarpos vertybinį popierių, kuris anksčiau nebuvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, kiekvieno nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 10.3 papunkčio nuostatas;

33.4. atliekant kryžminį serijų pakeitimą, apimantį nulinės atkarpos vertybinį popierių, kuris anksčiau buvo su indeksu susieto vertybinio popieriaus sudėtinė dalis, kiekvieno nulinės atkarpos vertybinio popieriaus nominalioji suma nustatoma pagal Nuostatų 10.4 papunkčio nuostatas.

34. Kiekvienas neišpirktų vertybinių popierių turėtojas rašytiniu teisiniu dokumentu, sudarytu to turėtojo vardu ir pateiktu emitentui likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki nustatyto vertybinių popierių turėtojų susirinkimo arba nutarimo pasirašymo laiko, gali paskirti bet kurį asmenį (įgaliotinį) veikti vertybinių popierių turėtojo vardu vertybinių popierių turėtojų susirinkime, kuriame vertybinių popierių turėtojui suteikta balsavimo teisė arba teisė pasirašyti tokį nutarimą, kurį turi teisę pasirašyti vertybinių popierių turėtojas. Įgaliotinio skyrimas kitokia forma, nei pateikta pranešime apie šaukiamą vertybinių popierių turėtojų susirinkimą, šiems tikslams negalioja.

35. Vadovaujantis Nuostatomis paskirtas įgaliotinis pagal Nuostatų 11 punktą ir tol, kol galioja toks paskyrimas, laikomas (asmuo, paskyręs įgaliotinį, nelaikomas) vertybinių popierių, su kuriais siejamas paskyrimas, turėtoju, ir bet koks įgaliotinio balsavimas galioja, nebent emitentas gautų pranešimą arba būtų kitaip informuotas apie paskyrimo atšaukimą ar pakeitimą likus ne mažiau kaip 48 valandoms iki nustatytos susirinkimo, kuriame įgaliotinis ketina balsuoti, pradžios arba, jeigu numatyta, nutarimo pasirašymo dienos.

36. Vadovaujantis Nuostatomis vertybinių popierių turėtojų sušauktame ir surengtame susirinkime priimtas sprendimas ir reikiamos vertybinių popierių turėtojų daugumos pasirašytas nutarimas privalomi visiems vertybinių popierių turėtojams, nesvarbu, ar vertybinių popierių turėtojas dalyvavo ar nedalyvavo susirinkime, balsavo už ar prieš sprendimą ar pasirašė nutarimą.

37. Emitentas nedelsdamas paskelbia visus vadovaujantis Nuostatomis priimtus sprendimus ir nutarimus.

 

V SKYRIUS

PRANEŠIMŲ Skelbimas

 

38. Emitentas visus pranešimus ir kitą informaciją, kurią reikia paskelbti Nuostatose nustatytais atvejais, skelbia:

38.1. savo interneto svetainėje;

38.2. Lietuvos vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje (nurodoma, jeigu už vertybinius popierius atsiskaitoma naudojantis centrinio depozitoriumo sistema);

38.3. kitur, jeigu to reikalaujama pagal emitentui taikomus teisės aktus.

 

VI SKYRIUS

PAPILDOMA INFORMACIJA

 

39. Jeigu esama kokių nors įsipareigojimų, nurodytų vertybinių popierių emisijos ar susitarimo sąlygose, nevykdymo atvejų, kurie tęsiasi, ne mažiau nei 25 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojai emitentui pateiktu rašytiniu pranešimu gali pareikšti, kad vertybiniai popieriai nedelsiant turi tapti išpirktini ir būti išpirkti (nurodoma, jeigu numatytas pirmalaikis vertybinių popierių išpirkimas). Pagal šio punkto nuostatas pateikus rašytinį pranešimą dėl pirmalaikio išpirkimo, visos už vertybinius popierius mokėtinos sumos tampa nedelsiant apmokėtinos ir mokėtinos tą dieną, kurią emitentas gauna rašytinį pranešimą apie pirmalaikį išpirkimą, nebent įsipareigojimų nevykdymas pašalinamas arba atšaukiamas prieš emitentui gaunant pranešimą.

40. Daugiau nei 50 procentų bendros nominaliosios sumos neišpirktų vertybinių popierių turėtojai visų vertybinių popierių turėtojų vardu gali panaikinti arba anuliuoti kiekvieną Nuostatų 39 punkte nustatyta tvarka pateiktą pranešimą apie pirmalaikį išpirkimą.

41. Nė vienam vertybinių popierių turėtojui negali būti suteikta teisė inicijuoti bylos prieš emitentą iškėlimą arba imtis veiksmų siekiant įgyvendinti vertybinių popierių turėtojų teises pagal vertybinių popierių emisijos sąlygas, nebent patikėtiniui ar fiskaliniam agentui, įpareigotam imtis procesinių veiksmų pagal šias sąlygas, nepavyktų to padaryti per protingą laiką ir tai tęstųsi (nurodoma, jeigu paskirtas vertybinio popieriaus fiskalinis agentas arba patikėtinis).

_________________

 

 

Priedo pakeitimai:

TAR pastaba. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių emisijos (emisijų) sąlygų kolektyvinio keitimo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) emisijoms, išleistoms po šio nutarimo įsigaliojimo dienos, išskyrus atvejus, jeigu tokiais VVP papildoma iki šio nutarimo įsigaliojimo dienos išleista VVP emisija.

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

 

 

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

vertybinių popierių išleidimo ir

apyvartos, paskolų valstybės vardu

ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos

dokumentų pasirašymo taisyklių

2 priedas

 

VVP Atkarpos išmokų sumų, mokėjimo datų nustatymO, susikaupusių palūkanų ir kainos apskaičiavimO TVARKOS APRAŠas

 

I. VVP ATKARPOS IŠMOKOS

 

1. Už VVP gali būti mokamos kelios VVP atkarpos išmokos per metus.

2. Vidaus rinkoje platinamų VVP atkarpos norma (apvalinant mažėjimo linkme) nustatoma vieno skaičiaus po kablelio tikslumu, užsienio rinkoje platinamų VVP – trijų skaičių po kablelio tikslumu.

3. Jeigu per visą VVP galiojimo laikotarpį reikia kelis kartus mokėti VVP atkarpos išmokas, nustatomos šios jų mokėjimo datos:

3.1. atitinkamo metų mėnesio atitinkama diena (pavyzdžiui, VVP, už kuriuos palūkanos išmokamos 2 kartus per metus ir kurių apmokėjimo arba išpirkimo diena yra rugsėjo 15 d., VVP atkarpos išmokų mokėjimo dienos kasmet bus kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d.);

3.2. paskutinės mėnesio dienos (pavyzdžiui, kovo 31 d. ir rugsėjo 30 d.).

4. Paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo diena turi sutapti su VVP išpirkimo diena.

5. Iš anksto nustatytos VVP atkarpos išmokų mokėjimo datos yra nominalios: jeigu nustatyta mokėjimo diena sutampa su ne darbo diena, reikia mokėti pirmą darbo dieną pasibaigus ne darbo dienoms.

6. VVP atkarpos laikotarpiai (išskyrus pirmą ir paskutinį) turi būti vienodos trukmės ir gali skirtis tik dėl nevienodo mėnesių ir metų dienų skaičiaus arba nedalaus metų dienų skaičiaus.

7. Palūkanos išmokamos lygiomis dalimis už vienodos trukmės VVP atkarpos laikotarpius, neatsižvelgiant į tai, ar VVP atkarpos išmokos mokėjimo nominalioji diena sutampa su darbo diena (pavyzdžiui, bus mokama po 5 vienetus (valiuta, kuria denominuoti VVP) kas pusmetį už kiekvieną VVP, kurio nominalioji vertė yra 100 vienetų (valiuta, kuria denominuoti VVP), VVP atkarpos norma – 10 procentų ir mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus).

8. Jeigu pirmas arba paskutinis atkarpos laikotarpis nestandartinės trukmės, palūkanos išmokamos už realų to laikotarpio dienų skaičių ir laikoma, kad metai turi p x H dienų (p – standartinio laikotarpio dienų skaičius; H – VVP atkarpos išmokų skaičius per metus).

Pavyzdys. Išleistų VVP apmokėjimo diena – 20X1 m. balandžio 5 d., išpirkimo diena – 20X3 m. kovo 15 d., VVP atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., vieno vertybinio popieriaus nominalioji vertė – 100 valiutos, kuria denominuoti VVP, vienetų, VVP atkarpos norma – 8 procentai, VVP atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus. Pirmas VVP atkarpos laikotarpis nuo 20X1 m. balandžio 5 d. iki 20X1 m. rugsėjo 15 d. yra trumpas – 163 dienos. Pagal šį pavyzdį, esant standartiniam laikotarpiui, jeigu VVP apmokėjimo diena būtų 20X1 m. kovo 15 d., VVP atkarpos laikotarpis truktų 184 dienas. Mokant pirmąją VVP atkarpos išmoką, už vieną VVP išmokamų palūkanų suma bus lygi 100 x 8 : 100 x 163 : (2 x 184) = 100 x 0,08 x 163 : 368 = 3,54 valiutos, kuria denominuoti VVP, vienetų.

Jeigu pirmas VVP atkarpos laikotarpis ilgesnis negu standartinis, už pirmą laikotarpio dalį palūkanos skaičiuojamos kaip esant trumpam laikotarpiui, už antrą – kaip esant standartiniam laikotarpiui.

Pavyzdys. Išleistų VVP apmokėjimo diena yra 20X1 m. kovo 5 d., išpirkimo diena – 20X3 m. kovo 15 d., VVP atkarpos išmokų mokėjimo dienos – kovo 15 d. ir rugsėjo 15 d., pirma VVP atkarpos išmoka – 20X1 m. rugsėjo 15 d., skaičiuojant palūkanų sumą, laikotarpis dalijamas į 2 dalis: nuo apmokėjimo dienos iki praleisto VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos (20X1 m. kovo 5–15 d.) ir nuo praleisto VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki pirmos VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos (20X1 m. kovo 15–rugsėjo 15 d.).

Jeigu VVP emisijos vykdytos iki 20X1 m. birželio 30 d., už kiekvieną VVP mokant VVP atkarpos išmoką, išmokama palūkanų suma apvalinama 2 skaičių po kablelio tikslumu. Jeigu VVP emisijos vykdytos po 20X1 m. liepos 1 d., VVP atkarpos išmoka už vieną VVP neapvalinama. Finansų ministerijos arba jos įgalioto asmens pervestą VVP atkarpos išmokos sumą vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai paskirsto savo klientams proporcingai jų turimiems VVP. Galutinė vienam klientui tenkanti VVP atkarpos išmokos suma suapvalinama mažėjimo linkme iki sveikojo centų skaičiaus. Atlikus tokį apvalinimą likusias lėšas vertybinių popierių viešosios apyvartos tarpininkai paskirsto po vieną centą didžiausią trupmeninę liekaną turėjusiam klientui.

 

II. SUSIKAUPUSIŲ PALŪKANŲ APSKAIČIAVIMAS

 

9. Visą VVP kainą sudaro grynoji kaina ir susikaupusios palūkanos. Už antrinėje vertybinių popierių rinkoje parduotus VVP pardavėjui priklausanti pinigų suma lygi VVP grynajai kainai ir nuo apmokėjimo arba paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos iki atsiskaitymo už sudarytą sandorį dienos susikaupusioms palūkanoms.

10. Pirkėjui priklauso visos būsimosios VVP atkarpos išmokos, pradedant nuo artimiausios. Jeigu atsiskaitymo diena sutampa su VVP atkarpos išmokos mokėjimo diena, artimiausia VVP atkarpos išmoka laikoma kita (tolesnė) išmoka.

11. Palūkanos kaupiasi nuo VVP apmokėjimo arba paskutinės prieš sandorio sudarymo dieną buvusios VVP atkarpos išmokos mokėjimo nominaliosios dienos (įskaitytinai) iki atsiskaitymo už VVP dienos (jos neįskaitant). Skaičiuojant susikaupusias palūkanas, daroma prielaida, kad VVP atkarpos išmoka mokama nominaliąją dieną, net jeigu tai būtų ne darbo diena ir tikrasis išmokos mokėjimas būtų atidėtas pagal šio priedo 5 punktą.

12. Susikaupusios palūkanos skaičiuojamos už tikslų dienų skaičių nuo VVP apmokėjimo arba paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymo už VVP dienos, ir laikoma, kad metai turi p x H dienų.

Pavyzdys. Jeigu VVP nominalioji vertė yra 100 vienetų (valiuta, kuria denominuoti VVP), VVP atkarpos norma – 8 procentai, VVP atkarpos išmokų mokėjimo dažnis – 2 kartai per metus, nuo paskutinės VVP atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki atsiskaitymo dienos praėjo 90 dienų ir einamasis atkarpos laikotarpis – 181 diena, už 1 000 VVP susikaupusių palūkanų suma bus lygi 1 000 x 100 x 8/100 x 90/(2 x 181) = 1 000 x 100 x 0,08 x 90/362 = 1 988,95 valiutos, kuria denominuoti VVP, vienetų.

 

III. VERTYBINIŲ POPIERIŲ KAINOS APSKAIČIAVIMAS

 

13. Vyriausybės obligacijų kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

 

K – visa Vyriausybės obligacijų kaina (skaičiuojama vienos Vyriausybės obligacijos nominaliajai vertei valiuta, kuria denominuoti VVP);

Si – i-asis pinigų srautas vienos Vyriausybės obligacijos nominaliajai vertei valiuta, kuria denominuoti VVP (palūkanų suma arba išpirkimo metu mokama suma);

Y – pelningumas;

H – VVP atkarpos išmokų skaičius per metus (jeigu Vyriausybės obligacijos neturi atkarpų, laikoma, kad šis skaičius sutampa su kitų Vyriausybės obligacijų įprastiniu VVP atkarpos išmokų skaičiumi);

N – iki Vyriausybės obligacijos išpirkimo likusių VVP atkarpos išmokų skaičius (obligacijoms, neturinčioms atkarpų, – menamas VVP atkarpos išmokų skaičius);

Pi – VVP atkarpos laikotarpių skaičius nuo Vyriausybės obligacijų apmokėjimo arba atsiskaitymo už pirktas Vyriausybės obligacijas dienos iki i-ojo pinigų srauto mokėjimo dienos (gali būti trupmena). Jeigu Vyriausybės obligacija turi nestandartinių atkarpos laikotarpių, skaičiuojama, kiek būtų VVP atkarpos laikotarpių, jeigu visi laikotarpiai būtų standartiniai.

14. Vyriausybės iždo vekselių kainą rekomenduojama skaičiuoti pagal šią formulę:

 

K – visa Vyriausybės iždo vekselio kaina (skaičiuojama vieno Vyriausybės iždo vekselio nominaliajai vertei valiuta, kuria denominuoti VVP);

Y – pelningumas;

d – dienų skaičius nuo Vyriausybės iždo vekselių apmokėjimo arba atsiskaitymo už pirktus Vyriausybės iždo vekselius dienos iki išpirkimo nominaliosios dienos.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

 

_________________

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 122, 1999-02-04, Žin., 1999, Nr. 15-393 (1999-02-10), i. k. 0991100NUTA00000122

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 75, 2000-01-24, Žin., 2000, Nr. 7-196 (2000-01-26), i. k. 1001100NUTA00000075

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos patvirtinimo" dalinio pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 131, 2004-02-05, Žin., 2004, Nr. 22-663 (2004-02-10), i. k. 1041100NUTA00000131

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos tvarkos patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1351, 2004-10-28, Žin., 2004, Nr. 159-5796 (2004-11-02), i. k. 1041100NUTA00001351

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329, 2001 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. 1594 ir 2003 m. sausio 13 d. nutarimo Nr. 24 pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 257, 2005-03-09, Žin., 2005, Nr. 34-1099 (2005-03-15), i. k. 1051100NUTA00000257

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 935, 2005-08-25, Žin., 2005, Nr. 105-3879 (2005-08-30), i. k. 1051100NUTA00000935

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 392, 2009-05-13, Žin., 2009, Nr. 57-2235 (2009-05-16), i. k. 1091100NUTA00000392

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 907, 2011-08-17, Žin., 2011, Nr. 105-4916 (2011-08-23), i. k. 1111100NUTA00000907

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1033, 2012-08-29, Žin., 2012, Nr. 102-5194 (2012-08-31), i. k. 1121100NUTA00001033

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo

 

10.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1360, 2012-11-14, Žin., 2012, Nr. 133-6776 (2012-11-17), i. k. 1121100NUTA00001360

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisyklių patvirtinimo" pakeitimo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. lapkričio 20 d. nutarimo Nr. 1377 "Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo užsienio rinkose, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo" pripažinimo netekusiu galios

 

11.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 1394, 2014-12-10, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19609

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo

 

12.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 474, 2021-06-16, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13985

Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimo Nr. 1329 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo