LIETUVOS GEOLOGIJOS TARNYBOS

Suvestinė redakcija nuo 2011-09-09

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2011, Nr. 3-113, i. k. 110517AISAK0001-258

PRIE APLINKOS MINISTERIJOS DIREKTORIAUS

Į S A K Y M A S

DĖL GEOLOGINĖS INFORMACIJOS NAUDOJIMO TERITORIJŲ PLANAVIME REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2010 m. gruodžio 31 d. Nr. 1-258

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. D1-961 (Žin., 2010, Nr. 144-7376), 9.2.1.1 punktu,

t v i r t i n u Geologinės informacijos naudojimo teritorijų planavime rekomendacijas (pridedama).

Direktorius Juozas Mockevičius

PATVIRTINTA

Lietuvos geologijos tarnybos prie

Aplinkos ministerijos direktoriaus

2010 m. gruodžio 31 d.

įsakymu Nr. 1-258

GEOLOGINĖS INFORMACIJOS NAUDOJIMO TERITORIJŲ PLANAVIME REKOMENDACIJOS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Geologinės informacijos naudojimo teritorijų planavime rekomendacijos (toliau – Rekomendacijos) yra skirtos žemės gelmių išteklių ir kokybės išsaugojimo užtikrinimui rengiant teritorijų planavimo dokumentus.

2. Rengiant teritorijų planavimo dokumentus geologinė informacija turi būti naudojama, įgyvendinant Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [3.1] 2, 3, 7, 13, 15 ir 19 straipsnių bei Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo [3.2] 19 straipsnio nuostatas.

II. NUORODOS

3. Rekomendacijose pateikiamos nuorodos į šiuos teisės aktus:

3.1. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymas (Žin., 1995, Nr. 107-2391; 2004, Nr. 21-617);

3.2. Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymas (Žin., 2001, Nr. 35-1164; 2004, Nr. 167-6097);

3.3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 11 d. nutarimas Nr. 448 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 26 d. nutarimo Nr. 584 „Dėl žemės gelmių registro nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ (Žin., 1997, Nr. 67-1687; 2006 Nr. 54-1961);

3.4. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 703 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ patvirtinimo“ (Žin., 2004, Nr. 25-779);

3.5. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. liepos 17 d. įsakymas Nr. V-613 „Dėl Lietuvos higienos normos HN 44:2006 „Vandenviečių sanitarinių apsaugos zonų nustatymas ir priežiūra“ patvirtinimo“ (Žin., 2006, Nr. 81-3217);

3.6. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymas Nr. D1-655 „Dėl Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ribų ir intensyvaus karsto žemių grupių nustatymo“ (Žin., 2008, Nr. 143-5746);

3.7. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. rugsėjo 18 d. įsakymas Nr. 1-107 „Dėl valstybinės geologijos informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;

3.8. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2007 m. lapkričio 30 d. įsakymas Nr. 1-146 „Dėl Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos saugomos geologinės informacijos teikimo ir naudojimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Žin., 2007, Nr. 129-5253);

3.9. Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 16 d. įsakymas Nr. 1-248 „Dėl ūkinės veiklos teritorijų ekogeologinių sąlygų vertinimo rekomendacijų patvirtinimo“ (Žin., 2010, Nr. 155-7925).

III. GEOLOGINĖ INFORMACIJA, NAUDOTINA BENDROJO TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESE

4. Bendrojo teritorijų planavimo (nacionalinis, regiono, rajono lygmuo) procese geologinė informacija yra naudotina uždaviniams, nurodytiems Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [3.1] 7 straipsnio 2 dalies 3 ir 7 punktuose, įgyvendinti.

5. Geologinė informacija yra naudotina visose bendrojo planavimo dokumentų rengimo etapo stadijose ir planavimo sprendinių pasekmių vertinimo etape.

6. Esamos būklės analizės stadijoje yra nagrinėjama ir vertinama ši geologinė informacija:

6.1. kietųjų naudingųjų iškasenų telkinių erdvinis išsidėstymas ir naudojimo būklė [3.3];

6.2. požeminio vandens telkinių (vandenviečių) ir jų sanitarinės apsaugos zonų erdvinis išsidėstymas [3.3, 3.5];

6.3. angliavandenilių telkinių erdvinis išsidėstymas ir naudojimo būklė [3.3];

6.4. geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių gamtos paminklų erdvinis išsidėstymas [3.7].

7. Koncepcijos rengimo stadijoje yra vertinamas žemės gelmių išteklių poreikis planuojamoje teritorijoje, šių išteklių telkinių išžvalgymo laipsnis [3.7], geologinių, geomorfologinių ir hidrogeologinių gamtos paminklų [3.7] panaudojimo galimybės ir, atsižvelgiant į šią geologinę informaciją, nustatomi funkciniai teritorijų prioritetai bei jų tvarkymo reglamentavimo ypatumai.

8. Sprendinių konkretizavimo stadijoje Rekomendacijų 6 ir 7 punktuose nurodyta geologinė informacija yra naudojama, parengiant sprendinius teritorijų naudojimo ir tvarkymo, infrastruktūros teritorinio vystymo bei teritorijų rezervavimo valstybės poreikiams klausimais.

9. Sprendinių pasekmių vertinimo etape yra atliekamas galimo sprendinių poveikio žemės gelmių išteklių kokybei bei šių išteklių panaudojimo galimybėms vertinimas.

10. Šių Rekomendacijų 6 ir 7 punktuose nurodyta geologinė informacija yra grafiškai pateikiama teritorijos bendrojo plano brėžiniuose ir nagrinėjama plano tekstinėje dalyje.

IV. GEOLOGINĖ INFORMACIJA, NAUDOTINA SPECIALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESE

11. Specialiojo teritorijų planavimo (nacionalinis, regiono, rajono lygmuo) procese geologinė informacija yra naudotina uždavinių, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [3.1] 13 straipsnio 2 dalies 1, 3 ir 4 punktuose, įgyvendinimui.

12. Geologinė informacija yra naudotina, rengiant specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [3.1] 15 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 7, 8 ir 9 punktuose.

13. Kraštovaizdžio tvarkymo planų rengimo metu turėtų būti nagrinėjama ir vertinama teritorijos geomorfologinė sandara, geologinių procesų (karstas, nuošliaužos, pelkėjimas ir kt.) [3.9] vystymosi galimybės.

14. Vandentvarkos schemose ir planuose (projektuose) yra įvertinami gėlo ir/ar mineralinio požeminio vandens ištekliai, jų naudojimo galimybės ir galimas planavimo sprendinių poveikis požeminio vandens kokybei.

15. Saugomų teritorijų, jų dalių ar jų zonų ir gamtos paveldo objektų teritorijų ar jų zonų planų (projektų) yra vertinamas geologinio paveldo objektų išsidėstymas ir geologinių procesų vystymosi galimybės.

16. Infrastruktūros plėtros schemų ir planų (projektų) bei Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių tarpvalstybinių pasienio teritorijų plėtros planų rengimui yra naudojama šių Rekomendacijų 6 ir 7 punktuose nurodyta geologinė informacija.

17. Aukštybinių pastatų išdėstymo planų rengimui yra vertinamos teritorijos inžinerinės geologinės sąlygos ir įvertinamos gruntų fizinės mechaninės savybės, atliekant žvalgybinius inžinerinius geologinius tyrimus pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ [3.4] reikalavimus.

18. Šių Rekomendacijų 13–17 punktuose nurodyta geologinė informacija yra grafiškai pateikiama teritorijos specialiojo plano brėžiniuose ir nagrinėjama plano tekstinėje dalyje.

V. GEOLOGINĖ INFORMACIJA, NAUDOTINA DETALIOJO TERITORIJŲ PLANAVIMO PROCESE

19. Detaliojo teritorijų planavimo (vietovės lygmuo) procese geologinė informacija yra naudotina uždavinių, nurodytų Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo [3.1] 19 straipsnio 3 dalies 1, 2, ir 3 punktuose, įgyvendinimui.

20. Detaliojo teritorijų planavimo dokumentų rengimo metu yra vertinama planuojamos teritorijos padėtis kietųjų naudingųjų iškasenų ir požeminio vandens telkinių (vandenviečių) bei jų sanitarinės apsaugos zonų [3.5] ir Šiaurės Lietuvos karstinio rajono ribų [3.6] atžvilgiu.

21. Detaliojo planavimo dokumentų rengimui turėtų būti panaudojami planuojamoje teritorijoje anksčiau atliktų inžinerinių geologinių tyrimų duomenys, o, kai tokie tyrimai nėra atlikti, atliekami žvalgybiniai arba projektiniai inžineriniai geologiniai tyrimai pagal statybos techninio reglamento STR 1.04.02: 2004 „Inžineriniai geologiniai (geotechniniai) tyrimai“ [3.4] reikalavimus ir įvertinamas planuojamos teritorijos statybos sąlygų sudėtingumas.

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

22. Geologinė informacija yra kaupiama ir saugoma Žemės gelmių registre [3.3] ir Valstybinėje geologijos informacinėje sistemoje (GEOLIS) [3.7].

22¹. Atsakingos institucijos, planuodamos teritorijų planavimo procedūras ir (ar) suteikdamos leidimą vykdyti veiklą, kuri gali turėti poveikio anglies dioksido geologiniam saugojimui į Žemės gelmių registrą įtrauktose anglies dioksido geologinėse saugyklose arba kuriai toks saugojimas gali turėti poveikio, atsižvelgia į Žemės gelmių registro nuostatų [3.3] nustatyta tvarka užregistruotus duomenis apie anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksų žvalgybą, ištirtas ir suteiktas naudojimui ir visas uždarytas anglies dioksido geologines saugyklas ir anglies dioksido geologinių saugyklų kompleksus, įskaitant jų erdvinius žemėlapius ir pjūvius, taip pat informaciją, kurios reikia nustatyti, kad saugomas anglies dioksidas bus sandariai ir visam laikui izoliuotas teisės aktų nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. 1-159, 2011-09-05, Žin., 2011, Nr. 111-5254 (2011-09-08), i. k. 111517AISAK0001-159

23. Geologinė informacija naudotojams yra teikiama Žemės gelmių registro nuostatų [3.3] ir Lietuvos geologijos tarnyboje prie Aplinkos ministerijos saugomos geologinės informacijos teikimo ir naudojimo tvarkos aprašo [3.8] nustatyta tvarka.

24. Už tinkamą geologinės informacijos panaudojimą teritorijų planavimo dokumentų rengimui atsako planų rengėjai, nurodyti Teritorijų planavimo įstatymo [3.1] 2 straipsnyje.

_________________

Pakeitimai:

Lietuvos geologijos tarnyba prie Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos, Įsakymas

Nr. 1-159, 2011-09-05, Žin., 2011, Nr. 111-5254 (2011-09-08), i. k. 111517AISAK0001-159

Dėl Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2010 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 1-1258 "Dėl Geologinės informacijos naudojimo teritorijų planavime rekomendacijų patvirtinimo" pakeitimo