Suvestinė redakcija nuo 2007-03-28 iki 2010-10-30

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 69-2481, i. k. 105301MISAK00D1-256

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠO, PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠO IR KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. gegužės 23 d. Nr. D1-256

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vandens įstatymo (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544) 21 ir 22 straipsniais ir atsižvelgdamas į Upių baseinų rajonų apibūdinimo, žmogaus veiklos poveikio vandens telkinių būklei įvertinimo, vandens naudojimo ekonominės analizės ir duomenų apie upių baseinų rajonus rinkimo tvarką, patvirtintą aplinkos ministro 2003 m. rugsėjo 25 d. įsakymu Nr. 472 (Žin., 2003, Nr. 99-4468),

1. Tvirtinu pridedamus:

1.1. Paviršinių vandens telkinių tipų aprašą;

1.2. Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašą;

1.3. Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašą.

2. Nustatau, kad šio įsakymo 1.1-1.3 punktuose nurodytais tipų, rodiklių ir kriterijų aprašais turi būti vadovaujamasi nustatant paviršinių vandens telkinių etalonines sąlygas, sudarant vandens telkinių būklės klasifikavimo sistemas bei išskiriant dirbtinius, labai pakeistus ir rizikos vandens telkinius.

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ TIPŲ APRAŠAS

 

1. Šiame apraše nustatyti paviršinių vandens telkinių tipai, pagal kuriuos bus nustatomos etaloninės sąlygos bei sudaromos paviršinių vandens telkinių būklės klasifikavimo sistemos. Paviršinio vandens telkinių tipai yra išskiriami upėse, ežeruose, tarpiniuose ir pakrantės vandenyse.

2. Upių tipai:

Tipas

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Baseino plotas, km2

Vidutinis vandens paviršiaus nuolydis, m/km

Geologinis pagrindas

1

Baltijos jūros

<200

< 100

 

Kalcinis

2

 

 

100–1 000

< 0,7

 

3

 

 

100–1 000

> 0,7

 

4

 

 

1 000–10 000

< 0,3

 

5

 

 

1 000–10 000

> 0,3

 

6

 

 

> 10 000

< 0,3

 

7

 

 

> 10 000

> 0,3

 

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-127, 2007-02-28, Žin., 2007, Nr. 35-1287 (2007-03-27), i. k. 107301MISAK00D1-127

 

3. Ežerų tipai:

Tipas

Ekoregionas

Absoliutinis aukštis, m

Vidutinis gylis, m

Paviršiaus plotas, km2

Geologinis pagrindas

1

Baltijos jūros

<200

<3

>0,5

Kalcinis

2

 

 

3-9

 

 

3

 

 

>9

 

 

 

4. Tarpinių vandenų tipai:

Tipas

Vandens telkinys

Vidutinis potvynių dydis, m

Vidutinis metinis druskingumas, %o

Gylis, m

Bangų poveikis krantams

Maišymosi savybės

Dominuojantis substratas

 

1

Šiaurinė Kuršių marių dalis (be Klaipėdos sąsiaurio)

<2

0,5-5

<5

vidutiniškai atviri bangų poveikiui krantai

ne visada permaišomi

smėlis, dumblas

 

<0,5

<5

vidutiniškai atviri bangų poveikiui krantai

nuolat visiškai permaišomi

smėlis

2

Centrinė Kuršių marių dalis (Nemuno delta)

0,5-5

>5

atviri bangų poveikiui krantai

ne visada permaišomi

smėlis, epizodiškai žvyras

3

Kuršių marių vandenų išplitimo Baltijos jūroje zona

 

 

5. Pakrantės vandenų tipai:

Tipas

Vandens telkinys

Vidutinis metinis druskingumas, %

Vidutinis gylis, m

Bangų poveikis krantams

Maišymosi savybės

Dominuojantis substratas

1

Atvira Baltijos jūros smėlėta pakrantė (Kuršių Nerijos pakrantė)

5-18

5-30

atviri bangų poveikiui krantai

ne visada permaišomi

smėlis

2

Atvira Baltijos jūros akmenuota pakrantė (žemyninė pakrantės dalis)

5-18

<5

atviri bangų poveikiui krantai

ne visada permaišomi

žvyras, uolienos, rieduliai, smėlis

______________

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

 

PAVIRŠINIŲ VANDENS TELKINIŲ KOKYBĖS ELEMENTŲ ETALONINIŲ SĄLYGŲ RODIKLIŲ APRAŠAS

 

1. Šiame apraše nurodyti rodikliai, pagal kuriuos turi būti nustatomos etaloninės sąlygos paviršiniams vandens telkiniams Lietuvoje.

2. Upių cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai:

Kokybės elementai

Rodiklis

Cheminiai parametrai

Biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (BDS7), mgO2/l

Amonio azotas (NH4-N), mgN/l

Nitratai (NO3-N), mgN/l

Bendrasis azotas (Nbendras), mg/l

Fosfatai (PO4-P), mgP/l

Bendrasis fosforas (Pbendras), mg/l

Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623 (Žin., 2002, Nr. 14-522), 1 priede

Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624 (Žin., 2002, Nr. 14-523), priede

Biologiniai parametrai

Danijos indeksas upių faunai

 

3. Ežerų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai:

Kokybės elementai

Rodiklis

Makrofitai (iš dalies ar visiškai panirusi vandens augalija)

Rūšių skaičius

Makrofitų aptikimo riba, m

Fitoplanktonas

Chlorofilas „a“, µg/l

Bendra biomasė, mm3/l

Toksiškų rūšių skaičius

Fizikiniai-cheminiai parametrai

Vandens skaidrumas (Secchi gylis), m

Bendras fosforas, mg/l

Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623, 1 priede

Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624, priede

 

4. Tarpinių vandenų biologinių ir cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai:

Kokybės elementai

Rodiklis

Fitoplanktonas

Bendra biomasė, mm3/l

Eutrofikaciją rodančių rūšių (Aphanizomenon flos-aque, Limnothrix redekei, Planktothrix agardhii, Heterocapsa rotundata, Peridiniella catenata, Astevionella formosa, Diatoma tenuis, Nitzschia paleacea, Skeletonema subsalsum, Stephanodiscus binderanus, S. hantzschii, S. minutulus, S. rotula, Synedra acus, Planktonema lauterbornii, Chlamydomonas sp.) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės)

Toksiškų rūšių (Aphanizomenon flosaque, Nodulavia spumigena, Anabaena flos-aque, A. lemmermannii, A. spiroides, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Prorocentrum minimum) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės)

Dugno bestuburiai

Rūšių skaičius

Makrofitai

Maksimalus gylis m, iki kurio auga makrofitai

Ichtiofauna

Gružlio (Gobio gobio) biomasė, kg/100 m2

Cheminiai parametrai

Bendras fosforas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l

Bendras azotas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l

Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623, 1 priede

Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624, priede

 

5. Pakrantės vandenų biologinių ir fizikinių-cheminių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodikliai:

 

Kokybės elementai

Rodiklis

Fitoplanktonas

Bendra biomasė, mm3/l

Eutrofikaciją rodančių rūšių (Aphanizomenon flos-aque, Limnothrix redekei, Planktothrix agardhii, Heterocapsa rotundata, Peridiniella catenata, Asterionella formosa, Diatoma tenuis, Nitzschia paleacea, Skeletonema subsalsum, Stephanodiscus binderanus, S. hantzschii, S. minutulus, S. rotula, Synedra acus, Planktonema lauterbornii, Chlamydomonas sp.) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės)

Toksiškų rūšių (Aphanizomenon flosaque, Nodularia spumigena, Anabaena flos-aque, A. lemmermannii, A. spiroides, Microcystis aeruginosa, M. viridis, M. wesenbergii, Prorocentrum minimum) biomasė, mm3/l (% nuo bendros biomasės)

Dugno bestuburių bendrija

Rūšių skaičius

Makrofitai

Maksimalus gylis m, iki kurio auga Furcellaria lumbricalis

Fizikiniai-cheminiai parametrai

Vandens skaidrumas (Secchi gylis), m

Bendras azotas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l

Bendras fosforas šaltuoju periodu (gruodžio-vasario mėnesiais), mg/l

Prioritetinės pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos prioritetinėmis pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 623, 1 priede

Pavojingos medžiagos, nurodytos vandenų taršos pavojingomis medžiagomis mažinimo taisyklių, patvirtintų aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. 624, priede

______________

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2005 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. D1-256

 

KRITERIJŲ DIRBTINIAMS, LABAI PAKEISTIEMS IR RIZIKOS VANDENS TELKINIAMS IŠSKIRTI APRAŠAS

 

1. Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašas nustato dirbtinių, labai pakeistų ir rizikos vandens telkinių išskyrimo reikalavimus.

2. Dirbtinių ir labai pakeistų vandens telkinių sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos vandens įstatyme (Žin., 1997, Nr. 104-2615; 2003, Nr. 36-1544).

3. Dirbtiniais vandens telkiniais išskiriami karjerai, užpildyti vandeniu, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2.

4. Labai pakeistais vandens telkiniais išskiriami:

4.1. tvenkiniai, kurių paviršiaus plotas didesnis kaip 0,5 km2 ir kurių ilgis didesnis kaip 1,5 km;

4.2. jūrų uostai.

5. Vandens telkinys, kai yra rizika, kad dėl žmogaus ūkinės veiklos poveikio gali būti nepasiekti vandensaugos tikslai, išskiriamas kaip rizikos vandens telkinys.

6. Vandens telkinys išskiriamas rizikos vandens telkiniu, kai jis atitinka bent vieną iš šių sąlygų:

6.1. vandens telkinyje viršijami standartai, nustatyti 1976 m. gegužės 4 d. Tarybos direktyvoje 76/464/EEB dėl tam tikrų į Bendrijos vandenis išleidžiamų pavojingų medžiagų sukeltos taršos;

6.2. vandens telkinyje viršijami standartai, nustatyti 1978 m. liepos 18 d. Tarybos direktyvoje 78/659/EEB dėl gėlųjų vandenų, kuriuos reikia saugoti arba gerinti jų kokybę, kad juose galėtų gyventi žuvys;

6.3. biocheminis deguonies suvartojimas per 7 paras (toliau – BDS7) upėse mažo debito periodu (birželio-rugpjūčio mėn.) yra didesnis kaip 3 mg/l, o amonio koncentracija – didesnė kaip 0,2 mg/l;

6.4. vidutinė metinė BDS7 vertė upėse žemiau nuotekų išleistuvų padidėja daugiau kaip 0,2 mg/l upės ilgyje iki 10 km arba iki pirmo didesnio intako;

6.5. bendrojo fosforo koncentracija į ežerą atitekančiame vandenyje dėl sutelktosios taršos šaltinių įtakos padidėja daugiau kaip 10 µgP/l;

6.6. į vandens telkinį išleidžiamose nuotekose randama pavojingų medžiagų;

6.7. žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 70 % upės baseino ploto, kai upės baseino plotas didesnis kaip 50 km2;

6.8. žemės ūkio paskirties žemė užima daugiau kaip 50 % ežero baseino ploto, kai ežero plotas didesnis kaip 0,5 km2;

6.9. bendrojo azoto iš pasklidųjų taršos šaltinių į upės atkarpą patenka daugiau kaip 15 kg/ha;

6.10. upės atkarpa (iki pirmo didesnio intako) yra žemiau hidroelektrinės, kurios galingumas didesnis kaip 100 kW;

6.11. fiksuojamas reikšmingas antropogeninis poveikis vandens telkinio temperatūriniam režimui, kurio pokyčiai sąlygoja reikšmingus pokyčius vandens telkinio ekosistemoje;

7. chlorofilo „a“ koncentracija gėlo vandens telkinyje siekia daugiau kaip 100 µg/l, o jūroje – daugiau kaip 30 µg/l.

______________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-127, 2007-02-28, Žin., 2007, Nr. 35-1287 (2007-03-27), i. k. 107301MISAK00D1-127

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2005 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. D1-256 "Dėl Paviršinių vandens telkinių tipų aprašo, Paviršinių vandens telkinių kokybės elementų etaloninių sąlygų rodiklių aprašo ir Kriterijų dirbtiniams, labai pakeistiems ir rizikos vandens telkiniams išskirti aprašo patvirtinimo" pakeitimo