@D1=19950502;D2=19960702;D3=19960918

Pakeitimai:

Parlamentas, Įstatymas

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ RENGIMO

TVARKOS ĮSTATYMO 4, 6, 7, 8, 9 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR

PAPILDYMO ĮSTATYMAS

*** Pabaiga ***

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS NORMINIŲ AKTŲ

RENGIMO TVARKOS

ĮSTATYMAS

1995 m. gegužės 2 d. Nr.I-872

Vilnius

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos įstatymų ir

kitų teisės norminių aktų (toliau - teisės aktai) rengimą, jo

stadijas, teisės aktų formos, struktūros, turinio ir kalbos

reikalavimus.

2 straipsnis. Teisės aktas

Teisės aktas šiame įstatyme - tai įgaliotos valstybės

valdžios institucijos arba referendumu priimamas teisės aktas,

kuriame nustatomos, keičiamos arba naikinamos teisės normos.

3 straipsnis. Teisės akto rengimo stadijos

Teisės akto rengimo stadijos yra šios:

1) teisės akto paskirties ir jo rengimo užduoties

nustatymas;

2) rengėjo nustatymas (parinkimas);

3) teisės akto teksto parengimas;

4) teisės akto derinimas ir aprobavimas.

4 straipsnis. Teisės akto rengimas

1. Pasiūlymus dėl teisės akto rengimo turi teisę teikti

visi fiziniai ir juridiniai asmenys. Teisės akto paskirtį ir jo

rengimo užduotį turi teisę nustatyti asmenys, turintys įstatymų

leidybos iniciatyvos teisę Seime, taip pat valstybės valdžios

institucijos pagal savo kompetenciją.

2. Teisės akto rengėjais gali būti valstybės valdžios

institucijos paskirti ar konkurso tvarka parinkti asmenys ar jų

grupė, taip pat asmuo arba asmenų iniciatyvinė grupė.

3. Teisės aktas yra parengtas, jei jis atitinka šio

įstatymo 5 - 12 straipsniuose nustatytus reikalavimus.

4. Parengtas teisės aktas derinamas, aprobuojamas ir

pateikiamas institucijai, įgaliotai jį priimti, šios

institucijos nustatyta tvarka.

5. Derinamas ekonominius santykius reguliuojančio teisės

akto projektas turi būti įvertinamas antikorupciniu požiūriu.

6. Jeigu yra pagrindo manyti, kad priimtas teisės aktas

gali daryti įtaką kriminogeninei situacijai, jį priimti įgaliota

institucija skiria kriminologinę ekspertizę.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

5 straipsnis. Teisės akto reikalavimai

1. Teisės aktas turi atitikti Lietuvos Respublikos

Konstituciją, taip pat kitus galiojančius teisės aktus, jeigu

tame akte nėra normų, keičiančių galiojančius teisės aktus.

2. Teisės aktas privalo atitikti šiame įstatyme nustatytus

formos, struktūros, turinio ir kalbos reikalavimus.

6 straipsnis. Teisės akto forma

1. Teisės akte turi būti:

1) institucijos, įgaliotos jį priimti, pavadinimas;

2) teisės akto rūšies pavadinimas;

3) teisės akto pavadinimas (antraštė);

4) teisės akto priėmimo data, numeris, vieta;

5) teisės akto tekstas;

6) teisės aktą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2. Teisės akto projekte prieš akto pavadinimą, dešinėje

lapo pusėje turi būti nuoroda "Projektas".

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

7 straipsnis. Įstatymo forma

1. Įstatyme eilės tvarka turi būti:

1) įstatymo pavadinimas;

2) įstatymo priėmimo data ir numeris;

3) įstatymo priėmimo vieta;

4) įstatymo tekstas;

5) įstatymą pasirašančiojo pareigos, vardas, pavardė.

2. Įstatymo pavadinimas išdėstomas didžiosiomis raidėmis

eilutės centre, o žodis "įstatymas" nukeliamas į kitos eilutės

centrą.

3. Įstatymo priėmimo data ir numeris išdėstomi vienoje

eilutėje centre.

4. Įstatymo priėmimo vieta išdėstoma eilutės centre

mažosiomis raidėmis.

5. Įstatymo tekstas pradedamas iš naujos eilutės.

6. Įstatymą pasirašančiojo pareigos išdėstomos po tekstu

didžiosiomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė -

eilutės dešinėje.

7. Kartu su įstatymo projektu pateikiamas aiškinamasis

raštas pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 140 straipsnio

nuostatas.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

8 straipsnis. Įstatymo struktūra

1. Įstatymą sudaro:

1) dalys;

2) skyriai;

3) skirsniai;

4) straipsniai.

2. Visos šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytos įstatymo

sudedamosios dalys turi turėti pavadinimus (antraštes). Įstatymo

dalių, skyrių ir skirsnių pavadinimai rašomi didžiosiomis

raidėmis eilutės centre. Straipsnių pavadinimai rašomi

mažosiomis raidėmis.

3. Įstatymo dalys ir skyriai žymimi romėniškais

skaitmenimis iš eilės. Skirsniai žymimi žodžiais išreikštais

skaitmenimis. Straipsniai žymimi arabiškais skaitmenimis ir

numeruojami iš eilės. Po žodžio "straipsnis" dedamas taškas ir

straipsnio pavadinimas rašomas toje pačioje eilutėje.

4. Įstatymo straipsnį sudaro dalys ir dalių punktai.

Įstatymo straipsnių dalys pradedamos rašyti iš naujos eilutės ir

žymimos arabiškais skaitmenimis su tašku iš eilės. Straipsnio

dalių punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu.

5. Novelos žymimos papildomais arabiškais skaitmenimis,

rašomais pagrindinio ženklo, žyminčio akto teksto dalies

eiliškumą, dešinės pusės viršuje.

6. Atsižvelgiant į įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį, jame

gali būti ne visos sudedamosios dalys.

7. Įstatymas gali turėti preambulę, lentelių, grafikų,

tarifų, schemų, sąrašų ir kitų priedų.

8. Įstatymo pradžioje paprastai nurodoma šio akto paskirtis

ir kitos bendrosios nuostatos.

9. Įstatymo pabaigoje paprastai nurodoma jo įsigaliojimo

tvarka, taip pat kiti įstatymai, kurie netenka galios.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

9 straipsnis. Kitų teisės aktų forma ir struktūra

1. Institucijos, priimančios teisės aktus, juos rengia

remdamosi šio įstatymo 6 ir 11 straipsnių nuostatomis.

2. Seimo nutarimus ir Respublikos Prezidento dekretus

sudaro straipsniai, jų dalys ir punktai. Straipsniai - be

pavadinimų, žymimi arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš

eilės. Po skaitmens rašomas žodis "straipsnis" ir dedamas

taškas, straipsnio tekstas rašomas iš naujos eilutės. Straipsnių

dalys }ymimos arabiškais skaitmenimis iš eilės. Straipsnio dalių

punktai žymimi arabiškais skaitmenimis su skliausteliu. Seimo

nutarimais ir Prezidento dekretais tvirtinami teisės aktai turi

punktus ir papunkčius. Jų punktai žymimi arabiškais skaitmenimis

su tašku, o papunkčiai žymimi arabišku skaitmeniu su

skliausteliu.

3. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės aktus sudaro

punktai, jų pastraipos ir punktų papunkčiai. Punktai žymimi

arabiškais skaitmenimis ir numeruojami iš eilės. Po skaitmens

dedamas taškas. Punktų pastraipos nenumeruojamos. Punktų

papunkčiai žymimi arabiškais skaitmenimis ir turi pradinį punkto

ir savo eilės skaitmenį. Tarp punkto ir papunkčio skaitmens ir

po papunkčio skaitmens dedami taškai. Atskirai numeruoti

papunkčiai gali būti vadinami punktais. Viso teisės akto punktų

numeracija yra ištisinė.

4. Didesnės apimties teisės aktas gali būti skirstomas į

skyrius ir skirsnius. Skyriai ir skirsniai žymimi romėniškais

skaitmenimis iš eilės.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

10 straipsnis. Teisės akto turinio reikalavimai

1. Teisės akto turinys turi atitikti jo paskirtį.

2. Teisės akto turinys turi būti logiškas, glaustas ir

aiškus.

3. Tekste neturi būti nereikalingų arba netaisyklingų

žodžių, žodžių junginių, pastabų ir dviprasmybių. Straipsnio

tekstas nekartojamas kituose straipsniuose. Neleistini žodžių

sutrumpinimai, išskyrus atvejus, kai pateikiama nuoroda į

leidinį, kuriame šis aktas oficialiai paskelbtas. Pirmą kartą

minimas pavadinimas negali būti trumpinamas.

11 straipsnis. Teisės akto, kuriuo keičiamas ar

papildomas kitas teisės aktas, reikalavimai

1. Keičiant ar pildant teisės aktą, išdėstoma pakeitimų

esmė ir pateikiama atitinkamo straipsnio, jo dalies ar punkto

nauja redakcija.

2. Jei keičiamajame teisės akte keičiama ar buvo pakeista

daugiau kaip pusė jo straipsnių, keičiamasis teisės aktas

paprastai dėstomas nauja redakcija arba parengiamas naujas

teisės aktas.

3. Vienu įstatymu paprastai keičiamas tik vienas įstatymas.

Jei keičiamas ar pildomas įstatymas yra susijęs su kitų įstatymų

pakeitimais, jie gali būti keičiami ar pildomi vienu įstatymu.

Šiuo atveju įstatymas skirstomas į skirsnius ir straipsnius.

Kiekviename skirsnyje straipsniai numeruojami iš naujo.

4. Įstatymo, kuriuo keičiamas, pildomas arba pripažįstamas

netekusiu galios kitas įstatymas, pradžioje po nuorodos į

įstatymo priėmimo vietą turi būti nurodoma (atskira eilute,

skliausteliuose) keičiamo, papildomo arba pripažįstamo netekusiu

galios kito įstatymo oficialus paskelbimo šaltinis ir įstatymų,

kuriais buvo keičiamas ar pildomas atitinkamo to įstatymo

straipsnis, jo dalis ar punktas, oficialaus paskelbimo

šaltiniai. Kai vienu įstatymu keičiami keli įstatymai (jų

straipsniai, dalys ar punktai), oficialaus paskelbimo šaltiniai

nurodomi po keičiančiojo įstatymo skirsnio pavadinimo.

5. Keičiant ar pildant įstatymus, paskelbtus iki Lietuvos

Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo

tvarkos įstatymo (Žin., 1995, Nr.41-991) įsigaliojimo, jų forma

ir struktūra nekeičiama.

Straipsnio pakeitimai:

{#19960702AA1421 ;} Nr. 1-1421, 96.07.02, Žin., 1996, Nr. 68-1632 (96.07.19)

12 straipsnis. Teisės akto kalba

Teisės aktai rašomi laikantis bendrinės lietuvių kalbos

normų ir teisinės terminijos. Tarptautiniai žodžiai vartojami tik

tada, kai lietuvių kalboje nėra šių žodžių atitikmenų.

13 straipsnis. Šio įstatymo įsigaliojimas

Šis įstatymas įsigalioja nuo 1996 m. sausio 1 dienos.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS ALGIRDAS BRAZAUSKAS

________________