Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.06.10)

 

@D1=19940531;D2=19960704;D3=19960827

Pakeitimai:

 1.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19941020AA0609 ;} Nr. 1-609, 94.10.20, Žin., 1994, Nr. 83-1555 (94.10.26)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

 2.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19941108AA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 89-1709 (94.11.18)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

 3.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19941208AA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO

 

 4.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19950214AA0792 ;} Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO PAKEITIMO

 

 5.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19950321AA0827 ;} Nr. 1-827, 95.03.21, Žin., 1995, Nr. 29-647 (95.04.05)

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 51 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

 6.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 22, 22(1), 33, 34, 35, 56, 59

 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 7.

 Parlamentas, Įstatymas

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ ĮSTATYMO 13, 17, 18, 19, 20, 21, 27,

 29, 36, 42, 58, 60, 62 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

 *** Pabaiga ***

 

                      LIETUVOS RESPUBLIKOS

                           T E I S M Ų

                            ĮSTATYMAS

 

                 1994 m. gegužės 31 d. Nr.I-480

                             Vilnius

 

                           I skirsnis

 

              PAGRINDINIAI TEISMŲ VEIKLOS PRINCIPAI

 

 

     1 straipsnis. Teisingumo vykdymas

 

     Teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai.

     Teismas  priima   sprendimus   ir   nuosprendžius   Lietuvos

Respublikos vardu.

     Įsiteisėję teismų  sprendimai,  nuosprendžiai,  nutartys  ir

nutarimai yra  privalomi visoms  valstybinės valdžios  ir valdymo

institucijoms, įmonėms,  įstaigoms, organizacijoms  bei fiziniams

asmenims  ir   turi  būti  vykdomi  visoje  Lietuvos  Respublikos

teritorijoje.

 

     2 straipsnis. Lygybė įstatymui ir teismui

 

     Įstatymui ir teismui visi asmenys lygūs.

     Žmogaus teisių  negalima varžyti  ir teikti  jam privilegijų

dėl  jo  lyties,  rasės,  tautybės,  kalbos,  kilmės,  socialinės

padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu.

 

     3 straipsnis. Nekaltumo prezumpcija

 

     Asmuo laikomas  nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo

nustatyta   tvarka    ir   pripažintas    įsiteisėjusiu    teismo

nuosprendžiu.

 

     4 straipsnis. Teisė į teisminę gynybą

 

     Lietuvos  Respublikoje  visi  jos  piliečiai  turi  teisę  į

teisminę gynybą  nuo kėsinimosi į jų gyvybę ir sveikatą, asmeninę

laisvę, nuosavybę,  garbę ir  orumą, kitas  Lietuvos  Respublikos

Konstitucijos ir  įstatymų jiems  garantuotas teises  ir laisves,

taip pat  į teisminę  gynybą nuo  valstybinės valdžios ir valdymo

institucijų bei pareigūnų neteisėtų veiksmų ar neveikimo.

     Kitų valstybių  piliečiai bei  asmenys  be  pilietybės  turi

teisę  į   teisminę  gynybą   lygiai  su   Lietuvos   Respublikos

piliečiais,  jeigu  kitaip  nenumato  įstatymai  ir  tarptautinės

sutartys.

     Teisę  į   teisminę  gynybą   turi  ir   įmonės,   įstaigos,

organizacijos.

 

     5 straipsnis. Teisė į gynybą ir teisinę pagalbą

 

     Asmeniui,   kuris    įtariamas   padaręs   nusikaltimą,   ir

kaltinamajam nuo  jų sulaikymo  arba pirmosios  apklausos momento

garantuojama teisė į gynybą, taip pat ir teisė turėti advokatą.

     Visose bylose  teisinę pagalbą  teikia advokatai, o įstatymų

numatytais atvejais - ir kiti asmenys.

 

     6 straipsnis. Teismo proceso viešumas ir rungimosi

                   principas

 

     Visuose teismuose bylos nagrinėjamos viešai.

     Teismo posėdis  gali  būti  uždaras  -  žmogaus  asmens,  jo

privataus gyvenimo  ir nuosavybės  neliečiamumui apsaugoti,  taip

pat jeigu  viešai nagrinėjama  byla gali  atskleisti  valstybinę,

profesinę  ar   komercinę  paslaptį,  tačiau  šiuose  posėdžiuose

priimtų sprendimų  ir nuosprendžių  rezoliucinės dalys skelbiamos

viešai.

     Bylos nagrinėjamos laikantis rungimosi principo.

 

     7 straipsnis. Techninių priemonių naudojimas teisme

 

     Teismo posėdžio  eigai, įrodymams  fiksuoti ir  jiems  tirti

teismas  gali naudoti bet kokias technines priemones.

     Dalyvaujantys   civilinėje    bei   administracinio   teisės

pažeidimo byloje  asmenys, proceso dalyviai baudžiamojoje byloje,

taip pat  prokuroras savo  procesinėms  funkcijoms  vykdyti  gali

daryti garso įrašą teismo posėdžiui užfiksuoti.

     Kitiems asmenims  draudžiama teismo  posėdžio metu filmuoti,

fotografuoti, daryti  garso ar  vaizdo įrašus  bei naudoti  kitas

technines priemones.

     Asmenims, pažeidusiems  draudimą naudoti technines priemones

teismo posėdžio metu, taikoma įstatymo numatyta atsakomybė.

 

     8 straipsnis. Teismo proceso kalba

 

     Teismo  procesas  Lietuvos  Respublikoje  vyksta  valstybine

kalba.

     Asmenims, nemokantiems  lietuvių kalbos,  garantuojama teisė

dalyvauti teisminiuose  veiksmuose per vertėją. Ši teisė taip pat

garantuojama asmenims,  nepakankamai mokantiems lietuvių kalbą ir

pageidaujantiems kalbėti  teismo procese  gimtąja  ar  ta  kalba,

kurią jie moka.

     Vertėjo paslaugos atlyginamos iš valstybės biudžeto.

 

                           II skirsnis

 

               LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISMŲ SISTEMA

 

     9 straipsnis. Lietuvos Respublikos teismai

 

     Lietuvos  Respublikos  teismai  yra  apylinkių  ir  apygardų

teismai, Lietuvos  apeliacinis teismas,  Lietuvos  Aukščiausiasis

Teismas.

     Administracinių, darbo,  šeimos ir  kitų  kategorijų  byloms

nagrinėti gali būti įsteigti specializuoti teismai, kurių statusą

nustato įstatymas.

     Teismai steigiami įstatymu.

     Teismai su  ypatingais  įgaliojimais  taikos  metu  Lietuvos

Respublikoje negali būti steigiami.

     Lietuvos Respublikos  teismai yra  juridiniai asmenys,  turi

antspaudą su Lietuvos valstybės herbu.

     Teisėjais   Lietuvoje gali  būti  tik  Lietuvos  Respublikos

piliečiai.

     Teismai išlaikomi iš Lietuvos valstybės biudžeto.

 

     10 straipsnis. Apylinkių teismai

 

     Apylinkės teismą  sudaro apylinkės  teismo  pirmininkas,  jo

pavaduotojai ir  kiti teisėjai.  Teismo  pirmininko  pavaduotojai

skiriami teisme, kuriame yra ne mažiau kaip šeši teisėjai.

     Apylinkės teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

 

     11 straipsnis. Apygardų teismai

 

     Apygardos teismą sudaro apygardos teismo pirmininkas, skyrių

pirmininkai ir kiti teisėjai.

     Apygardos teisme  yra Civilinių  bylų skyrius ir Baudžiamųjų

bylų skyrius.

     Apygardos teismo veiklos teritoriją nustato įstatymas.

 

     12 straipsnis. Lietuvos apeliacinis teismas

 

     Lietuvos  apeliacinį   teismą  sudaro   Apeliacinio   teismo

pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

     Apeliaciniame  teisme   yra  Civilinių   bylų   skyrius   ir

Baudžiamųjų bylų skyrius.

     Apeliacinio  teismo   buveinė   yra   Lietuvos   Respublikos

sostinėje Vilniuje.

 

     13 straipsnis. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 

     Lietuvos  Aukščiausiąjį  Teismą  sudaro Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas, skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai.

     Aukščiausiajame   Teisme   yra   Civilinių   bylų   skyrius,

Baudžiamųjų bylų skyrius ir Aukščiausiojo Teismo senatas.

     Aukščiausiojo   Teismo   buveinė  yra  Lietuvos  Respublikos

sostinėje Vilniuje.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

     14 straipsnis. Teisėjų skaičius

 

     Teisėjų skaičių  apylinkių, apygardų  teismuose ir  Lietuvos

apeliaciniame teisme  nustato Respublikos  Prezidentas teisingumo

ministro  teikimu.

     Teisėjų  skaičių  Lietuvos  Aukščiausiajame  Teisme  nustato

Seimas  Respublikos   Prezidento  teikimu,   pasiūlius   Lietuvos

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

     Apylinkės teisme  turi dirbti ne mažiau kaip du teisėjai, iš

kurių vienas skiriamas apylinkės teismo pirmininku.

 

                          III skirsnis

 

                       TEISMŲ KOMPETENCIJA

 

     15 straipsnis. Apylinkių teismų kompetencija

 

     Apylinkės teismas yra pirmoji instancija:

     1) civilinėms byloms;

     2) baudžiamosioms byloms;

     3) administracinėms byloms;

     4) byloms, susijusioms su sprendimų ir nuosprendžių vykdymu;

     5) priimti  sprendimams (nutarimams)  dėl įstatymų  numatytų

prievartos priemonių taikymo;

     6) įstatymo  nustatytais  atvejais  nagrinėti  skundams  dėl

kvotėjo, tardytojo ar prokuroro veiksmų.

     Įstatymo  nustatytais  atvejais  apylinkės  teismo  teisėjai

vykdo ikiteisminio  tyrimo teisėjo  funkcijas.  Apylinkės  teismo

teisėjas nenagrinėja  tų bylų,  kuriose vykdė ikiteisminio tyrimo

teisėjo funkcijas.

 

     16 straipsnis. Apygardų teismų kompetencija

 

     Apygardos teismas yra:

     1)   pirmoji    instancija   civilinėms   byloms,   įstatymo

priskirtoms jo kompetencijai;

     2)  pirmoji   instancija  baudžiamosioms   byloms,  įstatymo

priskirtoms jo kompetencijai;

     3)  apeliacinė   instancija  apylinkių  teismų  sprendimams,

nuosprendžiams, nutartims, nutarimams;

     4)  kasacinė   instancija  apylinkių   teismų   sprendimams,

nuosprendžiams,   nutartims    ir   nutarimams,    nenagrinėtiems

apeliacine tvarka.

     Apygardos   teismas    susipažindamas   su    savo   veiklos

teritorijoje esančių  apylinkių teismų  darbu vietose  bei kitais

būdais konsultuoja teisėjus įstatymų taikymo klausimais.

 

 

     17 straipsnis. Apeliacinio teismo kompetencija

 

     Apeliacinis   teismas   yra  apeliacinė  instancija  byloms,

kurias  išnagrinėjo  apygardų teismai, kaip pirmosios instancijos

teismai,   taip   pat   kasacinė   instancija   apygardų   teismų

sprendimams,  nuosprendžiams  ir nutartims, priimtiems apeliacine

tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

     18 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo kompetencija

 

     Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra kasacinė instancija:

     1)   Apeliacinio   teismo   sprendimams,  nuosprendžiams  ir

nutartims, priimtiems apeliacinės instancijos teisme;

     2)  apygardų  teismų  sprendimams, nuosprendžiams, nutartims

ir nutarimams, priimtiems pirmosios instancijos teisme.

     Aukščiausiojo  Teismo  senatas  pagal  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininko    teikimą    nagrinėja    bylas   dėl   įsiteisėjusių

Aukščiausiojo  Teismo  kolegijų  nutarčių  ar  Apeliacinio teismo

kasacinių  nutarčių,  jeigu  Senato  sprendimas  būtų reikšmingas

vienodos teismų praktikos taikant įstatymus formavimui.

     Aukščiausiasis  Teismas  formuoja  vienodą  teismų  praktiką

taikant įstatymus. Jis:

     1)  skelbia Aukščiausiojo Teismo senato sprendimus, priimtus

pagal   Aukščiausiojo  Teismo  pirmininko  teikimą  išnagrinėtose

bylose,  ir  Senato  aprobuotus  Aukščiausiojo Teismo kolegijų ir

kitų   teismų   sprendimus.   Į   Aukščiausiojo   Teismo   senato

sprendimuose  ir Senato aprobuotuose teismų sprendimuose esančius

įstatymų   taikymo   išaiškinimus   turi   atsižvelgti   teismai,

valstybinės  ir  kitos  institucijos,  taip  pat  kiti  subjektai

taikydami tuos pačius įstatymus;

     2) analizuoja teismų praktiką įstatymų taikymo klausimais;

     3)  susipažindamas  su apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

darbu  vietose  bei  kitais  būdais konsultuoja teisėjus įstatymų

taikymo  klausimais.  Aukščiausiasis  Teismas gali konsultuoti ir

apylinkių teismų teisėjus.

     Aukščiausiasis    Teismas    leidžia    biuletenį,   kuriame

periodiškai skelbia:

     1)  Aukščiausiojo  Teismo  senato sprendimus, priimtus pagal

Aukščiausiojo  Teismo pirmininko teikimą išnagrinėtose bylose, ir

Senato aprobuotus teismų sprendimus;

     2)  metodinę medžiagą apie įstatymų taikymo praktiką, kuriai

pritarė Aukščiausiojo Teismo senatas.

     Biuletenis  finansuojamas  iš valstybės biudžeto ir iš gautų

jį  pardavus  lėšų.  Lietuvos  Respublikos  teismai  ir  teisėjai

biuletenį gauna nemokamai.

     Aukščiausiojo  Teismo  veiklą  reglamentuoja  šis įstatymas,

įstatymu  patvirtintas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo statutas bei

kiti įstatymai.

 

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#95AMAA0792 ;} Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

                           IV SKIRSNIS

                  AUKŠČIAUSIOJO TEISMO SENATAS

 

     19 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato sudėtis

 

     Aukščiausiojo  Teismo  senatą  sudaro  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininkas,  skyrių  pirmininkai,  taip pat penki Civilinių bylų

skyriaus    ir    penki   Baudžiamųjų   bylų   skyriaus   didesnį

Aukščiausiojo  Teismo  teisėjo  darbo  stažą turintieji teisėjai.

Kiti  Aukščiausiojo  Teismo teisėjai, kitų teismų pirmininkai, jų

pavaduotojai,  skyrių pirmininkai ir kiti teisėjai gali dalyvauti

Aukščiausiojo  Teismo  senato  posėdžiuose  su  patariamojo balso

teise, išskyrus posėdžius, kuriuose nagrinėjamos bylos.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato  pirmininkas yra Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas.

     Aukščiausiojo  Teismo  senatas  iš  savo  narių renka Senato

sekretorių.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

     20 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato kompetencija

 

     Aukščiausiojo Teismo senatas:

     1)  nagrinėja  bylas  pagal  Aukščiausiojo Teismo pirmininko

teikimus.   Į   Senato  sprendimuose  esančius  įstatymų  taikymo

išaiškinimus   turi   atsižvelgti   teismai,  valstybinės,  kitos

institucijos,  taip  pat  kiti  subjektai  taikydami  tuos pačius

įstatymus;

     2)  aprobuoja  teismų  sprendimus, į kurių išaiškinimus turi

atsižvelgti  teismai,  valstybinės,  kitos institucijos, taip pat

kiti subjektai taikydami tuos pačius įstatymus;

     3)    nagrinėja    įstatymų    taikymo   teismų   praktikoje

apibendrinimo rezultatus ir juos skelbia biuletenyje;

     4)  svarsto  Aukščiausiojo  Teismo pirmininko pasiūlytas šio

Teismo skyrių pirmininkų kandidatūras;

     5)  skiria Aukščiausiojo Teismo teisėjų egzaminų komisiją ir

tvirtina šios komisijos nuostatus;

     6)  renka  Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  garbės  teismą ir

tvirtina Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatus;

     7)  nagrinėja  skundus  dėl teisėjų egzaminų komisijų išvadų

ir  Teisėjų  garbės teismo sprendimų. Aukščiausiojo Teismo senato

nutarimai šiais klausimais yra galutiniai.

     Teisingumo   ministras,   generalinis  prokuroras,  apygardų

teismų  ir  Apeliacinio  teismo  pirmininkai  turi  teisę siūlyti

Aukščiausiojo   Teismo   senato  pirmininkui  nagrinėti  įstatymų

taikymo    teismų    praktikoje   klausimus,   dalyvauti   Senato

posėdžiuose ir ten reikšti nuomonę svarstomais klausimais.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

     21 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo senato posėdžiai

 

     Aukščiausiojo   Teismo   senato  posėdžius,  išskyrus  tuos,

kuriuose    nagrinėjamos   bylos   pagal   Aukščiausiojo   Teismo

pirmininko  teikimą,  šaukia  Senato  pirmininkas  ne rečiau kaip

kartą per ketvirtį.

     Aukščiausiojo  Teismo senato posėdžio darbotvarkė pranešama,

dokumentų   projektai   išsiunčiami  Senato  nariams,  teisingumo

ministrui,    generaliniam   prokurorui,   apygardų   teismų   ir

Apeliacinio  teismo  pirmininkams  ne  vėliau  kaip  prieš dešimt

dienų iki posėdžio.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato  posėdis  yra  teisėtas, jeigu

jame  dalyvauja  ne  mažiau  kaip  du  trečdaliai  Senato  narių.

Aukščiausiojo  Teismo senato nutarimai priimami atviru balsavimu.

Nutarimas   laikomas   priimtu,   jeigu  už  jį  balsavo  dauguma

dalyvavusių  posėdyje  Aukščiausiojo Teismo senato narių. Balsams

pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko balsas.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato nutarimus pasirašo pirmininkas

ir sekretorius.

     Aukščiausiojo  Teismo  senato  teismo  posėdžio, nagrinėjant

bylas  pagal  Aukščiausiojo  Teismo  pirmininko  teikimą, procesą

nustato  Lietuvos  Respublikos  baudžiamojo  proceso  kodekso  ir

Civilinio proceso kodekso taisyklės.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

                           V skirsnis

 

                            TEISĖJAI

 

     22 straipsnis. Apylinkės teismo teisėjai

 

     Apylinkės  teismo  teisėju  gali būti skiriamas ne jaunesnis

kaip   25   metų  nepriekaištingos  reputacijos  asmuo,  turintis

aukštąjį   teisinį   universitetinį   išsilavinimą,  įvykdęs  šio

įstatymo   22(1)   straipsnyje   kandidatui  į  apylinkės  teismo

teisėjus  keliamus  reikalavimus  ir  išlaikęs  apylinkės  teismo

teisėjo  egzaminus. Reikalavimai, keliami kandidatams į apylinkės

teismo  teisėjus, nėra taikomi asmenims, turintiems teisėjo darbo

stažą  ar  5  metų  prokuroro,  prokuroro  pavaduotojo, prokuroro

padėjėjo,  advokato  darbo  stažą. Šie asmenys gali būti skiriami

apylinkės   teismo  teisėjais,  neatlikę  kandidato  į  apylinkės

teismo  teisėjus  praktikos.  Apylinkės teismo teisėjas nagrinėja

visas apylinkės teismui priskirtas teismines bylas.

     Apylinkės  teismo  teisėju  taip  pat gali būti skiriamas ne

jaunesnis   kaip  23  metų  nepriekaištingos  reputacijos  asmuo,

turintis  aukštąjį  teisinį  universitetinį išsilavinimą, įvykdęs

šio  įstatymo  22(1)  straipsnyje  kandidatui  į apylinkės teismo

teisėjus  keliamus  reikalavimus  ir  išlaikęs  apylinkės  teismo

teisėjo  egzaminus.  Toks  teisėjas,  iki  jam  sueis  25  metai,

nagrinėja     administracinių    teisės    pažeidimų,    alimentų

nepilnamečiams  vaikams  išieškojimo  nesant  ginčo  civilines ir

kitas įstatymų numatytas bylas.

 

[Straipsnio redakcija nuo 1996 m. rugsėjo 1 d.]

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

     22(1) straipsnis. Kandidatai į apylinkės teismo

                 teisėjus

 

     Kandidatas  į  apylinkės  teismo teisėjus - tai asmuo, kuris

rengiasi   dirbti  apylinkės  teismo  teisėjo  darbą,  teisingumo

ministro  paskirtas kandidatu į teisėjus ir privalantis atlikti 1

metų  teisėjo  praktiką  bei  išlaikyti  apylinkės teismo teisėjo

egzaminus.

     Kandidatais    į    apylinkės   teismo   teisėjus   skiriami

nepriekaištingos    reputacijos    asmenys,   turintys   aukštąjį

universitetinį   teisinį  išsilavinimą,  bet  neturintys  teisėjo

darbo   stažo   ar   5  metų  prokuroro,  prokuroro  pavaduotojo,

prokuroro   padėjėjo,  advokato  darbo  stažo  ir  norintys  būti

apylinkės teismo teisėjais.

     Kandidato  į  apylinkės  teismo teisėjus praktikai vadovauja

ir  jo  darbą  prižiūri  teisingumo  ministro paskirtas apylinkės

teismo   teisėjas   -   kandidato  į  apylinkės  teismo  teisėjus

praktikos   vadovas.   Kandidato  praktikos  vadovas  turi  teisę

siūlyti   teisingumo   ministrui   nutraukti   darbo  sutartį  su

kandidatu  į  teisėjus,  jei  šis  nesilaiko  darbo įstatymų, jei

paaiškėja,   kad  jis  dėl  savo  profesinių,  asmeninių  savybių

nesugebės   įgyti   reikiamos  kvalifikacijos  teisėjo  pareigoms

atlikti,  arba  jei  jo  elgesys  nesuderinamas su teisėjo vardui

keliamais reikalavimais.

     Kandidatas  į apylinkės teismo teisėjus, pateikęs Teisingumo

ministerijai  praktikos  vadovo  teigiamą  išvadą  apie praktikos

atlikimo  rezultatus, turi teisę laikyti apylinkės teismo teisėjo

egzaminus.

     Kandidatų   į   apylinkės   teismo   teisėjus  priėmimo  bei

praktikos  atlikimo  tvarką,  taip  pat  jų  įgaliojimus  nustato

Teisingumo ministerija.

     Kandidatui  į  apylinkės teismo teisėjus taikomi tokie patys

darbinės veiklos ribojimai kaip ir teisėjui.

     Kandidatas  į  apylinkės  teismo  teisėjus gauna 70 procentų

apylinkės teismo teisėjo mėnesinio pareiginio atlyginimo.

 

[Straipsnio redakcija nuo 1996 m. rugsėjo 1 d.]

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

 

     23 straipsnis. Apygardos teismo ir Apeliacinio teismo

                    teisėjai

 

     Apygardos    teismo     teisėju    gali    būti    skiriamas

nepriekaištingos reputacijos  asmuo,  turintis  aukštąjį  teisinį

universitetinį išsilavinimą,  ne mažesnį kaip trejų metų teisėjo,

penkerių  metų   prokuroro,  prokuroro   pavaduotojo,   prokuroro

padėjėjo, advokato  darbo  stažą  ir  išlaikęs  apygardos  teismo

teisėjų egzaminus.

     Apeliacinio   teismo    teisėju    gali    būti    skiriamas

nepriekaištingos reputacijos  asmuo,  turintis  aukštąjį  teisinį

universitetinį  išsilavinimą,   ne  mažesnį  kaip  penkerių  metų

teisėjo, prokuroro,  prokuroro pavaduotojo,  advokato darbo stažą

ir išlaikęs Apeliacinio teismo teisėjų egzaminus.

     Apygardos ir  Apeliacinio teismo  teisėjais be egzaminų gali

būti skiriami socialinių mokslų daktarai ir habilituoti daktarai,

apgynę teisių mokslo disertacijas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#95AMAA0792 ;} Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

 

     24 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjai

 

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėju,  jei  išlaikė  Aukščiausiojo

Teismo teisėjo egzaminus, gali būti skiriamas:

     1)  apygardos   teismo  arba  Apeliacinio  teismo  teisėjas,

turintis ne mažesnį kaip dešimties metų teisėjo stažą;

     2)  Generalinės  prokuratūros  prie  Lietuvos  Aukščiausiojo

Teismo, taip pat ir buvusios Generalinės prokuratūros prokuroras,

turintis ne mažesnį kaip dešimties metų stažą;

     3)  socialinių   mokslų  daktaras,   apgynęs  teisių  mokslo

disertaciją.

     Aukščiausiojo Teismo teisėju be Aukščiausiojo Teismo teisėjų

egzaminų gali būti skiriamas:

     1) socialinių  mokslų habilituotas  daktaras, apgynęs teisių

mokslo disertaciją;

     2) buvęs  Aukščiausiojo Teismo  (taip pat  ir  iki  1994  m.

gruodžio 31 d. veikusio Aukščiausiojo Teismo) teisėjas, atleistas

iš pareigų  savo noru, išrinkus į kitas pareigas arba jo sutikimu

perkeltas į kitą darbą.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#95AMAA0792 ;} Nr. 1-792, 95.02.14, Žin., 1995, Nr. 17-386 (95.02.24)

 

     24-1 straipsnis. Konstitucinio Teismo teisėjo teisė būti

                      šio įstatymo numatytu teisėju

 

     Konstitucinio  Teismo  teisėjas,  pasibaigus  jo  įgaliojimų

laikui, gali  būti paskirtas  apylinkės,  apygardos,  Apeliacinio

teismų ar Aukščiausiojo Teismo teisėju be egzaminų.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

 

     25 straipsnis. Apribojimai eiti teisėjo pareigas

 

     Teisėju  negali   būti  asmuo,   prieš  tai  buvęs  teisėju,

prokuroru, advokatu, notaru, policijos ar vidaus reikalų sistemos

darbuotoju ir atleistas už profesinės veiklos pažeidimus.

 

                           VI skirsnis

 

                        TEISĖJŲ EGZAMINAI

 

     26 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisija

 

     Lietuvos  teismų,  išskyrus  Aukščiausiojo  Teismo,  teisėjų

egzaminų komisiją  sudaro trejiems  metams  Aukščiausiojo  Teismo

pirmininkas  ir   teisingumo  ministras.   Aukščiausiojo   Teismo

pirmininkas  skiria   tris  Aukščiausiojo   Teismo  teisėjus,   o

teisingumo ministras  - du  komisijos narius iš teisėjų ar teisių

mokslininkų.

     Teisėjų egzaminų  komisijos nuostatus tvirtina Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas ir teisingumo ministras.

 

 

     27 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų

                 egzaminų komisija

 

     Aukščiausiojo   Teismo   teisėjų  egzaminų  komisiją  skiria

trejiems metams Aukščiausiojo Teismo senatas iš penkių asmenų.

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  egzaminų komisijos nuostatus

tvirtina Aukščiausiojo Teismo senatas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

 

     28 straipsnis. Teisėjų egzaminai

 

     Teisėjų egzaminus laiko:

     1) asmenys, prieš skiriant juos teisėjais;

     2)  teisėjai,   prieš   skiriant   juos   apygardų   teismų,

Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėjais.

     Apylinkių,  apygardų   teismų,  Apeliacinio  teismo  teisėjų

egzaminų programas  tvirtina Aukščiausiojo  Teismo pirmininkas ir

teisingumo ministras.

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  egzaminų  programą  tvirtina

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

 

     29 straipsnis. Teisėjų egzaminų komisijų išvados

 

     Teisėjų  egzaminų  komisijos, išegzaminavusios teisėjus arba

kandidatus  į  teisėjus,  savo  nuomonę  išdėsto išvadose. Išvadų

formą nustato egzaminų komisijų nuostatai.

     Teisėjų  egzaminų  komisijų  išvados per dešimt dienų nuo jų

priėmimo gali būti skundžiamos Aukščiausiojo Teismo senatui.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

                          VII skirsnis

 

        TEISĖJŲ TARYBA IR VISUOTINIS TEISĖJŲ SUSIRINKIMAS

 

     30 straipsnis. Teisėjų tarybos kompetencija ir sudėtis

 

     Dėl teisėjų  paskyrimo, paaukštinimo, perkėlimo ar atleidimo

iš pareigų Respublikos Prezidentui pataria Teisėjų taryba.

     Teisėjų tarybą  sudaro devyni  nariai: Aukščiausiojo  Teismo

pirmininkas ir skyrių pirmininkai, Apeliacinio teismo pirmininkas

bei visuotinio  teisėjų susirinkimo  penkeriems  metams  išrinkti

penki teisėjai.

     Teisėjų taryba iš savo narių renka pirmininką ir sekretorių.

 

     31 straipsnis. Teisėjų tarybos posėdžiai

 

     Teisėjų  tarybos  pirmininkas  šaukia  posėdžius  teisingumo

ministro  arba   Aukščiausiojo  Teismo  pirmininko  teikimu,  kai

prireikia paskirti,  paaukštinti, perkelti ar atleisti iš pareigų

vieną ar daugiau teisėjų.

     Teisėjų tarybos  posėdis yra  teisėtas, jeigu jame dalyvauja

ne mažiau  kaip  pusė  Teisėjų  tarybos  narių.  Teisėjų  tarybos

nutarimai priimami  atviru balsavimu. Nutarimas laikomas priimtu,

jeigu už  jį balsavo dauguma dalyvavusių posėdyje Teisėjų tarybos

narių. Balsams pasiskirsčius po lygiai, lemia posėdžio pirmininko

balsas.

     Teisėjų  tarybos   nutarimus  pasirašo  jos  pirmininkas  ir

sekretorius.

 

     32 straipsnis. Visuotinis teisėjų susirinkimas

 

     Pirmąjį visuotinį  teisėjų susirinkimą  šaukia Aukščiausiojo

Teismo pirmininkas, kitus - Teisėjų tarybos pirmininkas.

     Visuotinis teisėjų susirinkimas:

     1) renka Teisėjų tarybos narius;

     2) renka Teisėjų garbės teismą ir jo pirmininką;

     3) tvirtina Teisėjų garbės teismo nuostatus;

     4) sprendžia kitus klausimus.

 

                          VIII skirsnis

 

       TEISĖJŲ, TEISMŲ PIRMININKŲ, PIRMININKŲ PAVADUOTOJŲ

                  IR SKYRIŲ PIRMININKŲ SKYRIMAS

 

     33 straipsnis. Apylinkių, apygardų teismų teisėjų, šių

                    teismų pirmininkų, pirmininkų pavaduotojų,

                    skyrių pirmininkų skyrimas

 

     Apylinkių, apygardų  teismų teisėjų,  šių teismų  pirmininkų

kandidatūras parenka teisingumo ministras.

     Apylinkių,  apygardų  teismų  teisėjus  skiria   Respublikos

Prezidentas  teisingumo  ministro  teikimu  ir  patarus   Teisėjų

tarybai.

     Apylinkių, apygardų teismų  pirmininkus iš paskirtų  teisėjų

skiria  Respublikos  Prezidentas  teisingumo  ministro teikimu ir

patarus Teisėjų tarybai.

     Apylinkių, apygardų teismų pirmininkų pavaduotojus ar skyrių

pirmininkus iš  paskirtų  teisėjų  skiria  teisingumo  ministras,

pasiūlius teismo pirmininkui.

     Apylinkių   teismų  pirmininkai,  jų pavaduotojai skiriami 5

metams.

     Apygardų  teismų  pirmininkai ir skyrių pirmininkai skiriami

7 metams.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

 

     34 straipsnis. Apeliacinio teismo teisėjų, šio teismo

                    pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas

 

     Apeliacinio teismo  teisėjų, teismo  pirmininko kandidatūras

parenka teisingumo ministras.

     Apeliacinio  teismo   teisėjus,  o   iš  jų   -  pirmininką,

teisingumo ministro  teikimu ir  patarus Teisėjų  tarybai, skiria

Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.

     Apeliacinio  teismo  skyrių pirmininkus  iš paskirtų teisėjų

skiria teisingumo ministras pasiūlius šio teismo pirmininkui.

     Apeliacinio    teismo   pirmininkas  ir  skyrių  pirmininkai

skiriami 8 metams.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

 

     35 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo teisėjų, šio teismo

                    pirmininko, skyrių pirmininkų skyrimas

 

     Aukščiausiojo   Teismo    teisėjų    kandidatūras    parenka

Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

     Aukščiausiojo Teismo  teisėjus, o iš jų - pirmininką, skiria

Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

     Aukščiausiojo Teismo  skyrių pirmininkus iš paskirtų teisėjų

skiria   Seimas   Respublikos   Prezidento   teikimu,   pasiūlius

Aukščiausiojo Teismo pirmininkui.

     Aukščiausiojo   Teismo  pirmininkas  ir  skyrių  pirmininkai

skiriami devyneriems metams.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

 

     36 straipsnis. Laikas, kuriam skiriami teisėjai

 

     Apylinkių  teismų  teisėjai  pirmą kartą skiriami penkeriems

metams.  Pasibaigus  šiam  laikui, teisingumo ministro teikimu ir

patarus  Teisėjų  tarybai  apylinkių  teismų teisėjai be egzaminų

skiriami iki 65 metų amžiaus.

     Kitų  Lietuvos Respublikos teismų teisėjai iš karto skiriami

iki  65  metų  amžiaus,  o Aukščiausiojo Teismo teisėjai - iki 70

metų amžiaus.

     Jeigu   bylos  nagrinėjimo  metu  teisėjui  sueina  įstatymo

nustatytas  amžius,  jo  įgaliojimai  pratęsiami,  kol  byla  bus

baigta nagrinėti arba jos svarstymas bus atidėtas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

     37 straipsnis. Apylinkių ir apygardų teismų teisėjų

                    perkėlimas į kitą tokį pat teismą

 

     Apylinkių ir  apygardų teismų  teisėjus jiems sutikus į kitą

tokį pat  teismą perkelia teisingumo ministro teikimu Respublikos

Prezidentas Teisėjų tarybai patarus.

 

     38 straipsnis. Apylinkių teismų teisėjų pavadavimas

 

     Apylinkės teismo teisėjui susirgus arba dėl kitų jo nebuvimo

priežasčių Respublikos  Prezidentas teisingumo  ministro  teikimu

šias pareigas  gali pavesti  laikinai eiti  kito apylinkės teismo

teisėjui.

 

                           IX skirsnis

 

               TEISMŲ PIRMININKAI, JŲ PAVADUOTOJAI

                      IR SKYRIŲ PIRMININKAI

 

     39 straipsnis. Teismų pirmininkai, jų pavaduotojai ir

                    skyrių pirmininkai

 

     Teismų pirmininkai  vykdo  teisingumą  ir  vadovauja  teismų

organizaciniam darbui,  įstatymo  numatytais  atvejais  nagrinėja

skundus dėl kitų nutarimų, kuriuos teisėjai priėmė pagal sumarinį

procesą, vadovauja  teismo raštinės  darbui, priima  į  darbą  ir

atleidžia  iš   darbo  teismo   raštinės  tarnautojus  bei  kitus

darbuotojus.

     Teismų pirmininkų  pavaduotojai bei skyrių pirmininkai vykdo

teisingumą ir  atsako už  tą teismų  organizacinio  darbo  sritį,

kurią jiems paveda atitinkamų teismų pirmininkai.

     Teismų pirmininkai,  jų pavaduotojai  ir skyrių pirmininkai,

nagrinėdami bylas,  turi tokias  pat teises  ir pareigas  kaip ir

kiti teisėjai.

     Teismų pirmininkai,  jų pavaduotojai  ir skyrių  pirmininkai

neturi teisės  daryti poveikio kitų teisėjų darbui, kai šie vykdo

teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų nepriklausomumą.

 

     40 straipsnis. Apylinkių teismų pirmininkai

 

     Apylinkių teismų pirmininkai organizuoja teisėjų darbą

taip, kad šie turėtų tolygią darbo apimtį, taip pat teisėjų

veiklą kontroliuojant teismo antstolių kontorų darbą.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

 

     41 straipsnis. Apygardų teismų ir Apeliacinio teismo

                    pirmininkai

 

     Apygardų teismų  ir Apeliacinio teismo pirmininkai paskirsto

teisėjus į šių teismų skyrius.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

 

     42 straipsnis. Aukščiausiojo Teismo pirmininkas

 

     Aukščiausiojo  Teismo  pirmininkas  paskirsto teisėjus į šio

Teismo   skyrius,  šaukia  Aukščiausiojo  Teismo  senatą,  šaukia

pirmąjį   visuotinį  teisėjų  susirinkimą,  tvirtina  šio  Teismo

raštvedybos  instrukciją, tvirtina teismo vidaus struktūrą, siūlo

iš  paskirtųjų  teisėjų  Respublikos  Prezidentui  teikti  Seimui

Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

     43 straipsnis. Teismų pirmininkų pavadavimas

 

     Nesant apygardos  teismo, Apeliacinio  teismo, Aukščiausiojo

Teismo pirmininko, šias pareigas eina didesnį teisėjo darbo stažą

turintis skyriaus pirmininkas.

     Nesant  apylinkės  teismo  pirmininko,  šias  pareigas  eina

pirmininko pavaduotojas.

     Apylinkės  teisme,   kuriame  nėra  pirmininko  pavaduotojo,

nesant pirmininko, šias pareigas teisingumo ministras paveda eiti

vienam iš to apylinkės teismo teisėjų.

 

                           X skirsnis

 

            TEISĖJŲ SKIRIAMIEJI ŽENKLAI IR PRIESAIKA

 

     44 straipsnis. Teismų ir teisėjų valdžios simboliai

 

     Respublikos  Prezidento  nustatyta  tvarka  teismų  posėdžių

salėse turi būti Lietuvos valstybės vėliava ir Lietuvos valstybės

herbas.

     Lietuvos  Respublikos   teismų  teisėjų  valdžios  simboliai

vykdant teisingumą  yra mantija  ir ženklas  - Lietuvos valstybės

herbo atvaizdas.

     Lietuvos  Respublikos   teismų  teisėjų   valdžios  simbolių

etalonus,  teisėjų  pažymėjimų  pavyzdžius  tvirtina  Respublikos

Prezidentas.

     Teismo posėdžio metu advokatai ir prokuroras dėvi mantijas.

 

     45 straipsnis. Teisėjo priesaika

 

     Asmuo, paskirtas  teisėju, prieš pradėdamas eiti pareigas jį

paskyrusiems Seimui arba Respublikos Prezidentui prisiekia:

     "Aš,  teisėjas   (a)  (vardas,   pavardė),  prisiekiu   būti

ištikimas (a)  Lietuvos Respublikai, vykdyti teisingumą tik pagal

įstatymus, ginti  žmogaus teises,  laisves ir teisėtus interesus,

visada būti  sąžiningas  (a),  humaniškas  (a)  ir  savo  elgesiu

nepakenkti teisėjo vardui.

     Tepadeda man Dievas."

     Prisiekti galima ir be paskutiniojo sakinio.

     Teisėjas  priesaikos  tekstą  pasirašo.  Šis  jo  priesaikos

tekstas laikomas teisėjo tarnybos byloje.

     Teisėjas prisiekia, vilkėdamas mantiją.

     Po priesaikos Seimo Pirmininkas arba Respublikos Prezidentas

teisėjui įteikia  teisėjo valdžios  simbolį -  ženklą su Lietuvos

valstybės herbo atvaizdu.

     Priesaika galioja  per visą teisėjo nepertraukto darbo laiką

Lietuvos Respublikos teismuose.

     Asmuo, paskirtas  teisėju,  bet  neprisiekęs,  eiti  teisėjo

pareigų negali.

 

                           XI skirsnis

 

               TEISĖJŲ IR TEISMŲ NEPRIKLAUSOMUMAS

 

     46 straipsnis. Teisėjų ir teismų nepriklausomumas

 

     Teisėjas   ir    teismai,    vykdydami    teisingumą,    yra

nepriklausomi. Teisėjai, nagrinėdami bylas, klauso tik įstatymo.

     Priimdamas sprendimą  teismas vadovaujasi  tais  įstatymais,

kurie   neprieštarauja    Lietuvos   Respublikos   Konstitucijai,

įstatymams    neprieštaraujančiais     Vyriausybės    nutarimais,

įstatymams ir  Vyriausybės nutarimams neprieštaraujančiais kitais

norminiais aktais.

     Valstybinės valdžios  ir valdymo institucijų, Seimo narių ir

kitų pareigūnų,  politinių  partijų,  politinių  ir  visuomeninių

organizacijų ar  piliečių kišimasis  į teisėjo  ar teismo  veiklą

draudžiamas ir užtraukia įstatymo numatytą atsakomybę.

     Teisėjo ar  teismo garbę  ir orumą gina Lietuvos Respublikos

įstatymai. Įstatymai numato atsakomybę už viešą teisėjo ar teismo

įžeidimą arba šmeižimą.

     Mitingai, piketai  bei kitokie  grupių  ar  pavienių  asmenų

veiksmai arčiau  negu 75  metrai iki  teismo pastato  ir  teisme,

jeigu jais siekiama paveikti teisėją arba teismą, yra kišimasis į

teisėjo arba teismo veiklą.

 

     47 straipsnis. Teisėjų neliečiamumas

 

     Teisėjas negali  būti patrauktas  baudžiamojon  atsakomybėn,

suimtas, negali  būti kitaip suvaržyta jo laisvė be Seimo, o tarp

Seimo sesijų - be Respublikos Prezidento sutikimo.

     Baudžiamąją  bylą  teisėjui  gali  iškelti  tik  generalinis

prokuroras.

     Jeigu teisėjui  iškeliama baudžiamoji  byla, jo  įgaliojimus

sustabdo Seimas,  o tarp  Seimo sesijų - Respublikos Prezidentas.

Teisėjo   įgaliojimai    sustabdomi   iki   galutinio   sprendimo

baudžiamojoje byloje priėmimo.

     Teisėjas negali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn.

Teisėjui  padarius   administracinį  teisės  pažeidimą,  medžiaga

perduodama  teisingumo   ministrui  arba   Aukščiausiojo   Teismo

pirmininkui drausminei bylai iškelti.

 

     48 straipsnis. Teisėjų nuosavybės apsauga

 

     Teisėjas neatsako  savo turtu,  jeigu dėl  teismo ar teisėjo

kaltės  priėmus   klaidingą  sprendimą   proceso  dalyviui   arba

dalyvaujančiam byloje  asmeniui padaroma  materialinė  žala.  Šią

žalą įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka atlygina valstybė.

     Dėl  teisėjo   tyčinių  veiksmų   atsiradusią  ir  valstybės

atlygintą asmeniui  materialinę žalą  valstybė turi teisę regreso

tvarka išieškoti iš teisėjo.

 

     49 straipsnis. Teisėjų ir teismų reikalavimų privalomumas

 

     Teisėjų ir  teismų reikalavimai,  kai jie  vykdo teisingumą,

yra privalomi  visiems fiziniams  asmenims,  įmonėms,  įstaigoms,

organizacijoms. Šių  reikalavimų  nevykdymas  užtraukia  įstatymo

numatytą atsakomybę.

 

     50 straipsnis. Teisėjų depolitizavimas

 

     Teisėjas  negali   dalyvauti  politinių   partijų  ir   kitų

politinių organizacijų veikloje.

 

     51 straipsnis. Teisėjų darbas ne teisme

 

     Teisėjas  negali  užimti  jokių  kitų  renkamų  ar  skiriamų

pareigų,  dirbti   verslo,  komercijos  ar  kitokiose  privačiose

įstaigose ar  įmonėse. Jis  taip  pat  negali  gauti  jokio  kito

atlyginimo,  išskyrus   teisėjo  atlyginimą   bei  užmokestį   už

pedagoginę ar kūrybinę veiklą.

     Teisėjai  gali   jungtis  į  teisėjų  asociacijas  ar  kitas

organizacijas, atstovaujančias jų interesams.

     Apylinkės  ir  apygardos  teismo  teisėjas  jam sutikus gali

būti  Respublikos  Prezidento  dekretu  atleistas  iš  pareigų ir

perkeltas  į   Lietuvos  Aukščiausiojo   Teismo  ar    Teisingumo

ministerijos struktūrą,  tiesiogiai susijusią  su teismų  veiklos

organizavimu  ir  tikrinimu,   dirbti  šios  struktūros   vadovu,

pavaduotoju   arba   specialistu.    Dirbant   šioje  struktūroje

išsaugomos  visos   teisėjo  socialinės   garantijos,   įskaitant

tarnybinį  atlyginimą  ir  darbo  stažą.   Kai  šio  asmens darbo

sutartis  pasibaigia  ir  jis  vėl  skiriamas  į tokį pat teismą,

laikyti teisėjo egzaminų jam nereikia.

 

{#95BTAA0827 ;} Nr. 1-827, 95.03.21, Žin., 1995, Nr. 29-647 (95.04.05)

 

                          XII skirsnis

 

                  TEISĖJŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

 

     52 straipsnis. Teisėjų pensijos

 

     Teisėjų pensinį  aprūpinimą reguliuoja  Lietuvos Respublikos

valstybinių pensijų įstatymas.

 

     53 straipsnis. Teisėjų aprūpinimas gyvenamosiomis

                    patalpomis

 

     Teisėjams,  paskyrimo   vietoje  neturintiems   gyvenamosios

patalpos,  įstatymų   nustatyta  tvarka   suteikiamos  tarnybinės

gyvenamosios patalpos.

     Kol teisėjui  bus suteikta tarnybinė gyvenamoji patalpa arba

kol jis  apsirūpins  gyvenamąja  patalpa,  Vyriausybės  nustatyta

tvarka kompensuojamos gyvenamosios patalpos  nuomos išlaidos.

 

     54 straipsnis. Teisėjų atostogos

 

     Teisėjams   atostogos   suteikiamos   Lietuvos   Respublikos

atostogų įstatymo nustatyta tvarka.

     Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams,

pavaduotojams   ir   skyrių   pirmininkams   atostogas   suteikia

teisingumo ministras.  Kitiems  šių  teismų  teisėjams  atostogas

suteikia atitinkamo teismo pirmininkas.

     Aukščiausiojo   Teismo    pirmininkui   atostogas   suteikia

Respublikos  Prezidentas.   Šio  teismo  skyrių  pirmininkams  ir

kitiems  teisėjams   atostogas  suteikia   Aukščiausiojo   Teismo

pirmininkas.

 

     55 straipsnis. Teisėjų atlyginimai ir kitos socialinės

                    garantijos

 

     Teisėjų  atlyginimus nustato Lietuvos Respublikos įstatymai.

     Kitas  teisėjų   socialines  garantijas   nustato   Lietuvos

Respublikos įstatymai.

 

                          XIII skirsnis

 

          TEISĖJŲ ATLEIDIMAS, PAŠALINIMAS IR DRAUSMINĖ

                           ATSAKOMYBĖ

 

     56 straipsnis. Teisėjų atleidimas

 

     Lietuvos Respublikos  teismų teisėjai atleidžiami iš pareigų

įstatymo nustatyta tvarka šiais atvejais:

     1) savo noru;

     2)  pasibaigus  įgaliojimų  laikui  arba  sulaukus  įstatymo

nustatyto pensinio amžiaus;

     3) dėl sveikatos būklės;

     4) išrinkus  į kitas  pareigas arba  jų sutikimu  perkėlus į

kitą darbą;

     5) kai savo poelgiu pažemino teisėjo vardą;

     6) kai įsiteisėja juos apkaltinę teismų nuosprendžiai.

     Atleisti teisėjus iš pareigų dėl sveikatos būklės galima tik

pagal sveikatos  apsaugos ministro  sudarytos gydytojų  komisijos

išvadą, kad  dėl sveikatos  būklės, taip  pat dėl  ligos  trukmės

teisėjas negali atlikti savo pareigų.

     Aukščiausiojo Teismo  pirmininką ir kitus teisėjus atleidžia

iš pareigų Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

     Aukščiausiojo Teismo skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų

Seimas Respublikos  Prezidento teikimu,  pasiūlius  Aukščiausiojo

Teismo pirmininkui.

     Apeliacinio  teismo  pirmininką ir kitus teisėjus teisingumo

ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų

Respublikos Prezidentas Seimui pritarus.

     Apeliacinio  teismo  skyrių pirmininkus atleidžia iš pareigų

teisingumo ministras.

     Kitų   teismų   pirmininkus  ir  kitus  teisėjus  teisingumo

ministro teikimu ir patarus Teisėjų tarybai, atleidžia iš pareigų

Respublikos Prezidentas.

     Kitų teismų  pirmininkų pavaduotojus  ar skyrių  pirmininkus

atleidžia iš pareigų teisingumo ministras.

     Šio     straipsnio   penktojoje   ir   septintojoje   dalyse

išvardintus  teisėjus  Respublikos  Prezidentas,  esant  Lietuvos

Respublikos    Konstitucijos    115    straipsnyje    numatytiems

pagrindams,  gali  atleisti  iš pareigų ir be teisingumo ministro

teikimo.  Šiuo  atveju Respublikos Prezidentas kreipiasi patarimo

dėl  atleidimo į Teisėjų tarybą, o dėl Apeliacinio teismo teisėjų

atleidimo - dar ir pritarimo į Seimą.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

 

     57 straipsnis. Teisėjų pašalinimas

 

     Aukščiausiojo  Teismo   pirmininką  ir  teisėjus,  taip  pat

Apeliacinio teismo  pirmininką ir  teisėjus už  šiurkštų Lietuvos

Respublikos Konstitucijos  pažeidimą arba  priesaikos  sulaužymą,

taip pat  paaiškėjus, jog  padarytas  nusikaltimas,  Seimas  gali

pašalinti iš pareigų apkaltos proceso tvarka.

 

     58 straipsnis. Teisėjų garbės teismas

 

     Teisėjai atsako drausmine tvarka Teisėjų garbės teisme.

     Lietuvos  teismų,  išskyrus  Aukščiausiojo  Teismo,  Teisėjų

garbės   teismą   iš   penkių   narių  renka  visuotinis  teisėjų

susirinkimas   penkeriems  metams  pagal  nustatytas  kvotas:  du

apylinkės   teismo   teisėjai,   po   vieną   apygardos   teismo,

Apeliacinio teismo ir Aukščiausiojo Teismo teisėją.

     Teisėjų  garbės  teismas nagrinėja teisėjų drausmines bylas,

vadovaudamasis  šiuo  įstatymu  ir visuotinio teisėjų susirinkimo

tvirtinamais Teisėjų garbės teismo nuostatais.

     Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  garbės teismą iš trijų narių

renka    Aukščiausiojo    Teismo   senatas   penkeriems   metams.

Aukščiausiojo    Teismo    teisėjų   garbės   teismas   nagrinėja

Aukščiausiojo  Teismo  teisėjų  drausmines  bylas  vadovaudamasis

šiuo   įstatymu   ir  Aukščiausiojo  Teismo  senato  tvirtinamais

Aukščiausiojo Teismo teisėjų garbės teismo nuostatais.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

     59 straipsnis. Teisėjų drausminė atsakomybė

 

     Teisėjas gali būti traukiamas drausminėn atsakomybėn:

     1) už apsileidimą darbe;

     2) už pareiginį nusižengimą, kenkiantį teismo autoritetui;

     3) už teisėjo vardą žeminantį poelgį;

     4) už administracinio teisės pažeidimo padarymą.

     Teisėjo   vardą  žeminančiu  poelgiu  laikoma  ir  tai,  kai

teisėjas  per  1  metus nuo šio straipsnio pirmosios dalies 1 - 3

punktuose  numatytais  pagrindais  paskirtos nuobaudos aplaidžiai

eina  jam  pavestas  pareigas  ar  padaro  pareiginį nusižengimą,

kenkiantį  teismo  autoritetui,  ir  už  tai  jam  Teisėjų garbės

teismas   paskiria  nuobaudą,  taip  pat  kai  teisėjas  verčiasi

įstatymų draudžiama darbine veikla.

     Apylinkių, apygardų teismų, Apeliacinio teismo pirmininkams,

jų  pavaduotojams,   skyrių  pirmininkams  ir  kitiems  teisėjams

drausminę bylą  gali iškelti  Aukščiausiojo Teismo pirmininkas ir

teisingumo ministras.

     Aukščiausiojo  Teismo   skyrių   pirmininkams   ir   kitiems

teisėjams drausminę  bylą gali  iškelti tik  Aukščiausiojo Teismo

pirmininkas.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960618AA1387 ;} Nr. 1-1387, 96.06.18, Žin., 1996, Nr. 60-1411 (96.06.26)

 

     60 straipsnis. Nuobaudos skyrimas teisėjui

 

     Teisėjų garbės teismas, išnagrinėjęs teisėjo drausminę bylą,

gali:

     1) jį išteisinti;

     2) pasitenkinti drausminės bylos svarstymu;

     3) nutraukti  drausminę  bylą,  jei  praleistas  šios  bylos

iškėlimo terminas;

     4) pareikšti jam pastabą;

     5) pareikšti jam papeikimą;

     6) pareikšti jam griežtą papeikimą;

     7) pasiūlyti jį atleisti iš pareigų.

     Teisėjų garbės  teismas taip pat gali siūlyti Seimui pradėti

apkaltos procesą  Aukščiausiojo Teismo  teisėjui bei  Apeliacinio

teismo pirmininkui ir šio teismo teisėjui.

     Teisėjų  garbės  teismo  sprendimas  per dešimt dienų nuo jo

priėmimo gali būti skundžiamas Aukščiausiojo Teismo senatui.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

                          XIV skirsnis

 

                   BYLŲ NAGRINĖJIMAS TEISMUOSE

 

     61 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apylinkių teismuose

 

     Apylinkių  teismuose   teisėjas  bylas   nagrinėja   vienas,

sprendimus priima teismo vardu.

 

 

     62 straipsnis. Bylų nagrinėjimas apygardų

                 teismuose, Apeliaciniame teisme ir

                 Aukščiausiajame Teisme

 

     Apygardų  teismuose, Apeliaciniame teisme ir Aukščiausiajame

Teisme  bylas  nagrinėja trijų teisėjų kolegija. Kolegijos sudėtį

sudaro  ir jos pirmininką skiria atitinkamo teismo ar jo skyriaus

pirmininkas.

     Aukščiausiojo    Teismo   senato   teismo   posėdyje   bylos

nagrinėjamos dalyvaujant ne mažiau kaip 2/3 Senato narių.

     Procesiniuose   įstatymuose  nustatytais  atvejais  apygardų

teismuose  teisėjas  atskirus  procesinius  veiksmus  atlieka  ir

bylas nagrinėja vienas, sprendimus priima teismo vardu.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#19960704AA1432 ;} Nr. 1-1432, 96.07.04, Žin., 1996, Nr. 67-1600 (96.07.17)

 

 

     63 straipsnis. Teismo posėdžių protokolavimas

 

     Teismo posėdžius  protokoluoja teismo  posėdžių sekretorius,

kuris yra teismo pareigūnas.

     Jeigu teismo posėdis stenografuojamas, daromas garso, vaizdo

įrašas, stenograma  pridedama prie  teismo posėdžio  protokolo, o

garso, vaizdo  įrašas laikomas  prie bylos  iki teismo  sprendimo

įsiteisėjimo.

     Teismo posėdžių sekretorius, prieš pradėdamas eiti pareigas,

pasirašo tarnybinį  pasižadėjimą, kurio  turinį ir  formą nustato

teisingumo ministras ir Aukščiausiojo Teismo pirmininkas.

 

                           XV skirsnis

 

                           PROKURATŪRA

 

     64 straipsnis. Prokuratūros struktūra

 

     Prokuratūros struktūra yra:

     1)  Generalinė   prokuratūra  prie   Lietuvos  Aukščiausiojo

Teismo;

     2) apygardų prokuratūros prie apygardų teismų;

     3) apylinkių prokuratūros prie apylinkių teismų.

 

     65 straipsnis. Prokurorų nepriklausomumas

 

     Prokurorai, vykdydami savo įgaliojimus, yra nepriklausomi ir

klauso tik įstatymo.

 

     66 straipsnis. Prokurorų skyrimas ir atleidimas

 

     Generalinį   prokurorą   skiria   ir   atleidžia    Lietuvos

Respublikos Seimas Respublikos Prezidento teikimu.

     Kitus prokurorus  skiria ir atleidžia generalinis prokuroras

Lietuvos Respublikos  prokuratūros įstatyme numatytais pagrindais

ir tvarka.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94ISAA0609 ;} Nr. 1-609, 94.10.20, Žin., 1994, Nr. 83-1555 (94.10.26)

 

     67 straipsnis. Prokuroro dalyvavimas vykdant teisingumą

 

     Nagrinėjant bylą  teisme įstatymų  nustatytais  atvejais  ir

tvarka dalyvauja prokuroras.

     Nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme prokuroras negali turėti

daugiau teisių negu gynėjas.

 

     68 straipsnis. Prokuratūros veiklos reglamentavimas ir

                    finansavimas

 

     Prokuratūros  veiklą   reglamentuoja  ir  prokurorų  statusą

nustato Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymas.

     Prokuratūra  finansuojama  iš  valstybės  biudžeto  ir  turi

atskirą išlaidų sąmatą.

 

                          XVI skirsnis

 

                  KITI TEISMŲ VEIKLOS KLAUSIMAI

 

     69 straipsnis. Teismų veiklos užtikrinimas

 

     Tinkamas teismų darbo sąlygas užtikrina valstybė.

     Apylinkių,  apygardų  teismų,  Apeliacinio  teismo   veiklą

užtikrina  teisingumo  ministras,   laikydamasis  šio   įstatymo

nustatytų teismų veiklos  bei teisėjų ir  teismų nepriklausomumo

principų.    Teisingumo     ministras    organizuoja     teisėjų

kvalifikacijos   kėlimą,   apylinkių,   apygardų   teismų    bei

Apeliacinio   teismo   finansinį    ir   materialinį    techninį

aprūpinimą.

     Aukščiausiojo  Teismo  veiklos  finansinį  ir   materialinį

techninį aprūpinimą  užtikrina Lietuvos  Respublikos Vyriausybė,

laikydamasi šio  įstatymo nustatytų  teismų veiklos  bei teisėjų

ir  teismų  nepriklausomumo   principų.   Aukščiausiojo   Teismo

pirmininkas  organizuoja  šio   teismo  teisėjų   kvalifikacijos

kėlimą.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

 

     70 straipsnis. Teismų veiklos statistinės ataskaitos

 

     Teismai rengia  metines, pusmetines  ir kitokias statistines

ataskaitas.

     Teismų  statistinių   ataskaitų  formas  nustato  teisingumo

ministras.

     Statistinės   ataskaitos    nustatyta   tvarka   pateikiamos

teisingumo ministrui.  Teisingumo  ministerijoje  teismų  veiklos

statistika apibendrinama  ir analizuojama,  su  ja  supažindinami

teismai.    Statistiniai    duomenys    pateikiami    Statistikos

departamentui ir gali būti pateikiami kitoms institucijoms.

 

     71 straipsnis. Teismo raštinė

 

     Kiekviename teisme yra raštinė.

     Už  teismo   raštinės  darbą  atsakingas  raštinės  vedėjas.

Teismuose,  kuriuose   yra  skyriai,   skyriaus  raštinės  darbui

vadovauja skyriaus pirmininkas.

     Raštinės sudėtinė  dalis yra  teismo archyvas.  Už jo  darbą

atsakingas archyvo  vedėjas (archyvaras),  o ten,  kur jo  nėra -

raštinės vedėjas.

     Apylinkių, apygardų  teismų, Apeliacinio  teismo raštvedybos

instrukciją tvirtina teisingumo ministras.

 

     72 straipsnis. Teismų susižinojimas

 

     Teismai susižino  su užsienio  teismais ir  kitomis užsienio

įstaigomis per Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją, jeigu

Lietuvos  Respublikos   įstatymai  arba   sudarytos  su   kitomis

valstybėmis tarptautinės sutartys nenumato kitaip.

 

     73 straipsnis. Valdymo ir kitų institucijų santykis su

                    teismais

 

     Teisingumo  ministerija   tikrina  ir  revizuoja  apylinkių,

apygardų teismų, Apeliacinio teismo ūkinę ir finansinę veiklą bei

tikrina  šių   teismų  organizacinį   darbą  teisingumo  ministro

nustatyta tvarka.

     Teisingumo ministerija  ir konsultacijas  teikiantys teismai

tarpusavyje  koordinuoja   pagal  savo   kompetenciją  atliekamus

veiksmus.

     Aukščiausiojo Teismo ūkinę ir finansinę veiklą tikrina Seimo

sudaroma komisija. Teismų valstybinio mokesčio paėmimo teisingumą

gali  tikrinti   Valstybinė  mokesčių  inspekcija.  Kitos  teismo

veiklos šios institucijos tikrinti negali.

     Tikrinant teismus  draudžiama daryti poveikį teisėjų darbui,

kai šie  vykdo teisingumą, arba kitaip pažeisti teisėjų ir teismų

nepriklausomumą.

 

                          XVII skirsnis

 

                        TEISMO ANTSTOLIAI

 

     74 straipsnis. Vykdymo procesas

 

     Teismų sprendimus  ir kitus įstatymų nustatytus vykdomuosius

dokumentus vykdo teismo antstoliai.

     Teismo antstolio  reikalavimai vykdymo procese yra privalomi

visiems  Lietuvos  Respublikos  fiziniams  asmenims  ir  įmonėms,

įstaigoms, organizacijoms.

     Teismo antstoliai  vykdymo procese vadovaujasi įstatymais ir

teisingumo ministro patvirtinta vykdymo proceso instrukcija.

 

     75 straipsnis. Užsienio teismų ir arbitražų sprendimų

                    vykdymo tvarka

 

     Užsienio teismų  ir  arbitražų  sprendimų  vykdymo  Lietuvos

Respublikoje  tvarką  nustato  atitinkamos  Lietuvos  Respublikos

tarptautinės sutartys ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

     76 straipsnis. Teismo antstolių kontora

 

     Teismo antstolių  kontora yra  juridinis asmuo, esantis prie

apylinkės teismo,  turi antspaudą  su Lietuvos valstybės herbu ir

sąskaitą banke.

     Teismo antstolių  kontoros  veiklos  teritorija  sutampa  su

apylinkės teismo veiklos teritorija.

     Teismo antstolių kontorą sudaro vyresnysis teismo antstolis,

vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas, kiti teismo antstoliai,

raštvedybą tvarkantys bei kiti darbuotojai.

     Vyresniojo teismo  antstolio pavaduotojas  skiriamas,  jeigu

teismo antstolių  kontoroje dirba  ne  mažiau  kaip  šeši  teismo

antstoliai.

 

     77 straipsnis. Teismo antstoliai

 

     Teismo antstolis  yra pareigūnas. Juo gali būti ne jaunesnis

kaip 21  metų Lietuvos  Respublikos pilietis,  paprastai turintis

aukštąjį arba  vidurinį teisinį  išsilavinimą ir  išlaikęs teismo

antstolio egzaminus.  Sudarant su  teismo antstoliu darbo sutartį

nustatomas trijų mėnesių išbandymo terminas. Jeigu per šį terminą

paaiškėja, kad teismo antstolio darbo rezultatai nepatenkinami ir

jis neišlaikė  egzaminų, teismo  antstolis atleidžiamas  iš darbo

pagal Lietuvos Respublikos darbo sutarties įstatymo 14 straipsnį.

     Teismo antstolius priima į  darbą ir atleidžia iš  darbo, jų

skaičių nustato teisingumo ministras, atsižvelgdamas į  apylinkės

teismo pirmininko rekomendacijas.

     Teismo antstolių  kontoroje turi  dirbti ne  mažiau kaip  du

teismo  antstoliai,   iš  kurių   vienas  yra  vyresnysis  teismo

antstolis.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

 

     78 straipsnis. Vyresnysis teismo antstolis

 

     Vyresnįjį teismo antstolį skiria teisingumo ministras.

     Vyresnysis  teismo  antstolis  vadovauja  teismo  antstolių

kontorai, organizuoja  ir kontroliuoja  teismo antstolių  darbą,

pats atlieka vykdymo  veiksmus, priima į  darbą ir atleidžia  iš

darbo  raštvedybą  tvarkančius  bei  kitus darbuotojus, suteikia

atostogas kitiems teismo antstoliams.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

 

     79 straipsnis. Vyresniojo teismo antstolio pavaduotojas

 

     Vyresniojo teismo antstolio pavaduotoju teisingumo ministras

skiria vieną  iš teismo  antstolių, pasiūlius  vyresniajam teismo

antstoliui.

     Vyresniojo  teismo   antstolio  pavaduotojas   pats  atlieka

vykdymo veiksmus  ir atsako už tą teismo antstolių kontoros darbo

sritį, kurią jam paveda vyresnysis teismo antstolis.

 

     80 straipsnis. Teismo antstolių egzaminų komisija

 

     Teismo  antstolių   egzaminų  komisiją   sudaro  ir   teismo

antstolių egzaminų programą tvirtina teisingumo ministras.

 

     81 straipsnis. Teismo antstolio atsakomybė

 

     Teismo antstolis  materialiai atsako  už visą  dėl jo kaltės

padarytą žalą.

     Teisingumo ministerija  su teismo  antstoliu sudaro rašytinę

sutartį dėl visiškos materialinės atsakomybės.

     Už  darbo   drausmės  pažeidimą  teismo  antstoliui  taikoma

drausminė atsakomybė pagal darbo įstatymus.

 

     82 straipsnis. Teismo antstolių kontorų darbo revizija ir

                    tikrinimas

 

     Teismo  antstolių   kontorų  darbą   revizuoja  ir   tikrina

Teisingumo ministerija.

     Teismo antstolių  kontorų darbą pagal savo kompetenciją gali

tikrinti Valstybės  kontrolės  departamentas,  finansų  ir  kitos

institucijos.

     Apylinkių  teismai   kontroliuoja  prie  jų  esančių  teismo

antstolių kontorų darbą teisingumo ministro nustatyta tvarka.

     Teisingumo ministerija  prie  apygardų  teismų  steigia  jai

pavaldžias teismo antstolių revizorių grupes.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94JGAA0633 ;} Nr. 1-633, 94.11.08, Žin., 1994, Nr. 88-1709 (94.11.16)

 

 

     83 straipsnis. Teismo antstolių pensijos

 

     Teismo  antstolių  pensinį  aprūpinimą  reguliuoja  Lietuvos

Respublikos valstybinių pensijų įstatymas.

 

     84 straipsnis. Teismo antstolių aprūpinimas

                    gyvenamosiomis patalpomis

 

     Teismo  antstoliams,   neturintiems  gyvenamosios  patalpos,

įstatymų  nustatyta   tvarka  suteikiama   tarnybinė   gyvenamoji

patalpa.

     Kol teismo  antstoliui  bus  suteikta  tarnybinė  gyvenamoji

patalpa  arba  jis  apsirūpins  gyvenamąja  patalpa,  Vyriausybės

nustatyta  tvarka  kompensuojamos  gyvenamosios  patalpos  nuomos

išlaidos.

 

     85 straipsnis. Teismo antstolių atostogos

 

     Teismo   antstoliams    atostogos    suteikiamos    Lietuvos

Respublikos atostogų įstatymo nustatyta tvarka.

     Vyresniesiems   teismo   antstoliams  ir  vyresniųjų  teismo

antstolių pavaduotojams atostogas suteikia apylinkės teismo, prie

kurio yra teismo antstolių kontora, pirmininkas.

     Kitiems teismo  antstoliams  atostogas  suteikia  vyresnysis

teismo antstolis.

 

Straipsnio pakeitimai:

{#94KGAA0687 ;} Nr. 1-687, 94.12.08, Žin., 1994, Nr. 96-1880 (94.12.14)

 

     86 straipsnis. Teismo antstolių  atlyginimai ir kitos

                    socialinės garantijos

 

     Teismo antstolių  atlyginimus nustato  Lietuvos  Respublikos

įstatymai.

     Kitas  teismo   antstolių  socialines   garantijas   nustato

Lietuvos Respublikos įstatymai.

 

     87 straipsnis. Teismo antstolio veiksmų užtikrinimas

 

     Jeigu skolininkas  arba kiti asmenys atsisako įleisti teismo

antstolį į patalpas arba leisti apžiūrėti saugyklas, arba kai jam

priešinamasi, taip pat, kai jis vykdo sprendimus dėl iškeldinimo,

teismo antstolis  gali  kviesti  policijos  pareigūną.  Šis  turi

atvykti  ir  užtikrinti,  kad  teismo  antstolis  galėtų  atlikti

vykdymo veiksmus.

 

     88 straipsnis. Skundų dėl teismo antstolio veiksmų

                    nagrinėjimas

 

     Skundus  dėl   teismo  antstolio  veiksmų,  atliktų  vykdant

sprendimą, arba  dėl atsisakymo  tokius veiksmus atlikti įstatymo

nustatyta tvarka nagrinėja apylinkės teismas.

 

     89 straipsnis. Teismo antstolio uniforma

 

     Teismo antstolis  turi uniformą,  kurią aprobuoja teisingumo

ministras.

     Vykdydamas  tarnybines   pareigas,  teismo   antstolis  turi

vilkėti uniformą.

 

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                       ALGIRDAS BRAZAUSKAS