Suvestinė redakcija nuo 2004-06-20 iki 2005-06-23

Nutarimas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 42-1455, i. k. 1011100NUTA00000543

Nauja redakcija nuo 2004-06-20:

Nr. 751, 2004-06-15, Žin. 2004, Nr. 96-3531 (2004-06-19), i. k. 1041100NUTA00000751

LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖ

NUTARIMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ

BIUDŽETŲ SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

2001 m. gegužės 14 d. Nr. 543

Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47) 8 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Patvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisykles (pridedama).

Ministras Pirmininkas Rolandas Paksas

Finansų ministras Jonas Lionginas

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2001 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 543

(Lietuvos Respublikos Vyriausybės

2004 m. birželio 15 d. nutarimo Nr. 751

redakcija)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ

SUDARYMO IR VYKDYMO TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės (toliau vadinama – šios Taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto (toliau vadinama – valstybės biudžetas) ir savivaldybių biudžetų rengimo, tvirtinimo ir vykdymo procedūras, asignavimų valdytojų teises ir pareigas.

2. Šiose Taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, vartojamas Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme (Žin., 1990, Nr. 24-596; 2004, Nr. 4-47), Lietuvos Respublikos regioninės plėtros įstatyme (Žin., 2000, Nr. 66-1987; 2002, Nr. 123-5558), Lietuvos Respublikos valstybės rezervo įstatyme (Žin., 2000, Nr. 78-2359), Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649 (Žin., 2001, Nr. 48-1676; 2003, Nr. 88-3999), ir Strateginio planavimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 (Žin., 2002, Nr. 57-2312) (toliau vadinama – Strateginio planavimo metodika).

II. VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ

RODIKLIŲ PROJEKTŲ RENGIMAS

3. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektus rengia Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo statutu (Žin., 1994, Nr. 15-249; 1999, Nr. 5-97), Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 69-1743; 2001, Nr. 94-3307), kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, šiomis Taisyklėmis ir kitais teisės aktais. Kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtina kitų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo planą.

4. Valstybės institucijos ir įstaigos Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nustatytais terminais teikia Finansų ministerijai informaciją, kurios reikia makroekonominėms ir fiskalinėms prognozėms atlikti.

5. Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais strateginiais tikslais, prognozuojamais makroekonominiais rodikliais, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintame atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių projektų rengimo plane nurodytus duomenis.

6. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus 3 metų preliminarius nacionalinio biudžeto pagrindinius rodiklius ir maksimalių asignavimų nustatymo bendrųjų principų projektus, Finansų ministerija praneša numatomiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams maksimalių valstybės biudžeto asignavimų, galimų skirti 3 metams, sumas. Skaičiavimų, būtinų valstybės biudžeto projektui sudaryti, formas tvirtina finansų ministras. Taip pat Finansų ministerija, vadovaudamasi patvirtintais valstybės lėšų investavimo į atitinkamą sritį bendraisiais principais, parengia valstybės investicijų pagal kiekvieną sritį preliminarių limitų 3 metams metmenis ir informuoja apie tai asignavimų valdytojus, atsakingus už atitinkamą valstybės investicijų sritį.

7. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Finansų ministerijos pateiktus maksimalius valstybės biudžeto asignavimus, vadovaudamiesi Strateginio planavimo metodika, rengia (tikslina) strateginius veiklos planus ir programas, sudaro programų sąmatų projektus ir organizuoja jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų, atliekančių viešojo administravimo funkcijas (toliau vadinama – kiti subjektai), programų sąmatų projektų sudarymą. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai:

7.1. praneša pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams 3 metų prognozuojamus pagrindinius šių įstaigų ir kitų subjektų veiklos rodiklius, maksimalių asignavimų dydį, pakitusias arba patvirtintas naujas pinigines ir natūrines išlaidų normas, valstybės tarnautojų ir kitų darbuotojų skaičiaus normatyvus, suderintus su Finansų ministerija, kitas normas ir rodiklius, būtinus programų sąmatų projektuose numatomiems asignavimams tiksliai apskaičiuoti;

7.2. duoda pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams nurodymus dėl programų sąmatų projektų sudarymo ir nustato jų pateikimo terminus. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai nustato pavaldžioms įstaigoms tokius programų sąmatų projektų sudarymo terminus, kad galėtų laiku pranešti Finansų ministerijai asignavimų sumas, būtinas įtraukti į valstybės biudžeto projektą;

7.3. sudaro vykdomų programų sąmatų projektus.

8. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai yra atsakingi už teisingą jų programų sąmatų projektų sudarymą.

9. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, rengdami programų ir programų sąmatų projektus, gali teikti Finansų ministerijai programų ir programų sąmatų alternatyvas, t.y. numatyti kelis kai kurių programų variantus, įskaitant specialiąsias ir tarpinstitucines programas, kurios būtų vykdomos kartu su kitais valstybės biudžeto asignavimų valdytojais ar pavaldžiomis biudžetinėmis įstaigomis ir kitais subjektais. Teikiamos alternatyvos neturi viršyti bendros maksimalių valstybės biudžeto asignavimų sumos.

10. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai parengtus (patikslintus) strateginius veiklos planus (iš jų ir programas, išdėstytas prioriteto tvarka, ir programų sąmatų projektus) pateikia Finansų ministerijai. Ministerijos (kartu su įstaigomis prie ministerijų), Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai strateginius veiklos planus pateikia ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijai.

11. Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komitetas, išnagrinėjęs Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos ir Finansų ministerijos pastabas ir pasiūlymus dėl pateiktų atitinkamų metų strateginių veiklos planų, priima sprendimą dėl nacionalinio biudžeto projekto prioritetinių krypčių.

12. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio planavimo komiteto sprendimus, patikslina atitinkamų metų strateginius veiklos planus, valstybės biudžeto programų sąmatų projektus (su atitinkamais skaičiavimais), valstybės investicijų paraiškas ir per 10 darbo dienų nuo Strateginio planavimo komiteto sprendimo priėmimo pateikia juos Finansų ministerijai.

13. Finansų ministerija, remdamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės programa, valstybės ilgalaikės raidos strategija, strateginio planavimo principais, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, kitais įstatymais bei teisės aktais, šalies ūkio plėtros makroekonominėmis prognozėmis, Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais nacionalinio biudžeto prognozuojamais pagrindiniais rodikliais, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintais strateginiais veiklos planais, programomis, programų sąmatų projektais (su atitinkamais skaičiavimais) ir nustatytais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, parengia Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.

14. Valstybės biudžeto pajamos ir išlaidos, susijusios su valstybės skola, apskaičiuojamos vadovaujantis Valstybės biudžeto pajamų bei valstybės biudžeto išlaidų, susijusių su valstybės skola, apskaičiavimo metodika, patvirtinta finansų ministro 2004 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. 1 K-087.

15. Finansų ministerija parengtą Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Finansų ministerija kartu su minėtu projektu pateikia valstybės investicijų programos projektą ir kitus dokumentus, nurodytus Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir kituose teisės aktuose. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, apsvarsčiusi pateiktą Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, pateikia jį Lietuvos Respublikos Seimui.

16. Per 5 darbo dienas po Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo įsigaliojimo valstybės biudžeto asignavimų valdytojai patikslina ir pateikia Finansų ministerijai duomenis apie asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas. Finansų ministerija, gavusi iš valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintus duomenis apie asignavimų paskirstymą pagal tvirtinamas programas, parengia Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas patvirtinimo projektą ir pateikia jį Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Projekte turi būti nustatyta kiekvienai valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programai bendra asignavimų suma, asignavimai išlaidoms (iš jų darbo užmokesčiui) ir turtui įsigyti. Ministerijos (kartu su įstaigomis prie ministerijų), Vyriausybės įstaigos, apskričių viršininkai prireikus patikslina strateginių veiklos planų projektus ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei. Lietuvos Respublikos Vyriausybė biudžetinių metų pradžioje pritaria ministerijų ir Vyriausybės įstaigų sutrumpintiems strateginiams veiklos planams. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais terminais Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija paskelbia ministerijų (Lietuvos Respublikos Vyriausybei nusprendus – ir kitų institucijų) sutrumpintus strateginius veiklos planus Lietuvos Respublikos Vyriausybės interneto tinklalapyje, o ministerijos ir Vyriausybės įstaigos – strateginius veiklos planus savo tinklalapiuose.

III. VALSTYBĖS BIUDŽETO PROGRAMŲ SĄMATOS

17. Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, sudaromos valstybės biudžeto programų sąmatos. Valstybės biudžeto programų sąmatos tvirtinamos pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus. Valstybės biudžeto programų sąmatų formas ateinantiems biudžetiniams metams tvirtina finansų ministras ne vėliau kaip iki biudžetinių metų pabaigos.

18. Valstybės biudžeto programų sąmatas sudaro kiekvienas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas, kiekviena jam pavaldi biudžetinė įstaiga ir kiti subjektai. Valstybės biudžeto programų sąmatas pasirašo biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai ar jų įgalioti asmenys ir patvirtina antspaudu (jeigu jie antspaudą privalo turėti). Valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ar jo įgalioti asmenys tvirtina pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų valstybės biudžeto programų sąmatas. Jeigu valstybės biudžeto programų sąmatos laiku nepatvirtinamos, asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų.

19. Sudarydami valstybės biudžeto programų sąmatas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai turi užtikrinti, kad jų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų praėjusių metų įsiskolinimai pagal jų priimtus įsipareigojimus būtų numatyti padengti planuojamais metais, neviršijant tiems metams skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Jeigu valstybės biudžeto programų sąmatos patvirtintos iki praėjusių metų valstybės biudžeto programų sąmatų įvykdymo ataskaitos sudarymo, remiantis ataskaitiniais duomenimis apie asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų įsipareigojimus planuojamųjų metų pradžioje, turi būti atitinkamai patikslintos šių valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų planuojamųjų metų valstybės biudžeto programų sąmatos.

Europos Sąjungos lėšas administruojančios valstybės institucijos ar įstaigos rengia programų sąmatas, atsižvelgdamos į esamą ir planuojamą lėšų poreikį projektams įgyvendinti.

20. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimui dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas, per 7 darbo dienas pateikia Finansų ministerijai suvestinę valstybės biudžeto programų sąmatą, kiekvienos valstybės biudžeto programos suvestinę sąmatą ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų (programos vykdytojų) valstybės biudžeto programų sąmatas.

Jeigu einamaisiais metais Lietuvos Respublikos Vyriausybė keičia asignavimų paskirstymą pagal programas, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų patikslintos programų sąmatos pateikiamos Finansų ministerijai per 5 darbo dienas, įsigaliojus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl atitinkamų metų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal tvirtinamas programas pakeitimui. Asignavimų valdytojai privalo atitinkamai patikslinti strateginius veiklos planus (pakeisti atitinkamas formas ir/ar lenteles ir nurodyti, kokiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu vadovaujantis atliekami pakeitimai).

21. Siūlymus pakeisti einamųjų biudžetinių metų asignavimų paskirstymą pagal programas ir valstybės funkcijas Lietuvos Respublikos Vyriausybei gali teikti Finansų ministerija arba ministerijos, kurios teikia savo ir joms pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimus. Teikiamus Lietuvos Respublikos Vyriausybei asignavimų paskirstymo pagal programas pakeitimus būtina suderinti su Finansų ministerija.

IV. VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOSIOS PROGRAMOS

22. Biudžetinių įstaigų pajamos, gautos atliekant funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, vadovaujantis įstatymais arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimais, įmokamos į valstybės (savivaldybės) biudžetą. Tokių pajamų įmokėjimo į valstybės biudžetą sumos nustatomos kiekvienam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui jų pačių teikimu atitinkamų metų valstybės biudžete.

23. Biudžetinių įstaigų pajamos (išskyrus valstybės rinkliavą, žyminį mokestį ir pajamas už ilgalaikio turto nuomą) naudojamos šių įstaigų išlaidoms dengti ir kitiems įstaigos poreikiams pagal atitinkamas specialiąsias programas.

24. Prireikus specialiosios programos sąmatos rengiamos pagal kiekvieną finansavimo šaltinį atskirai.

25. Specialiosios valstybės rezervo programos tvarkytojai valstybės rezervo piniginių lėšų ir materialinių išteklių buhalterinę apskaitą ir atskaitomybę sudaro biudžetinėms įstaigoms nustatyta tvarka atskirai nuo valstybės ar savivaldybės biudžeto asignavimų valdytojų (rezervo tvarkytojų) programų sąmatos vykdymo apskaitos. Šios apskaitos duomenys įtraukiami į atitinkamos biudžetinės įstaigos periodines ir metų biudžeto programos sąmatos vykdymo suvestines ataskaitas.

26. Biudžetinės įstaigos bei valstybinės mokslo ir studijų institucijos gautas pajamas kaupia atskiroje sąskaitoje. Biudžetinės įstaigos sumas iš šių sąskaitų įmoka į atitinkamą biudžetą 2 kartus per mėnesį – 3 ir 18 dienomis arba per 3 darbo dienas, jeigu šios pajamos viršija vieną tūkstantį litų (kai šios dienos sutampa su švenčių arba poilsio dienomis, mokėjimo terminas perkeliamas į artimiausią darbo dieną).

Valstybinės mokslo ir studijų institucijos pajamas už teikiamas paslaugas įmoka į valstybės biudžetą ne rečiau kaip kartą per mėnesį ir kiekvieno ketvirčio paskutinę darbo dieną. Įmokėtos sumos parodomos finansų ministro 2001 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. 164 „Dėl Mokslo ir studijų institucijų pajamų už teikiamas paslaugas apskaitos valstybės biudžete tvarkos patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 55-1954) nustatyta tvarka.

27. Mokesčiai ir kitos įmokos į valstybės (savivaldybės) biudžetą bei fondus paskirstomi taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme ir mokesčių įstatymuose. Jeigu nėra nurodyta, kur kaupiami mokesčiai ar kitos biudžetams priklausančios sumos, jie įskaitomi į valstybės biudžetą.

28. Specialiųjų programų planuojamos išlaidos gali viršyti planuojamas pajamas, jeigu specialiosios programos sujungiamos su kitomis iš biudžeto finansuojamomis programomis. Sujungtų programų išlaidoms padengti pirmiausia naudojami asignavimai, gauti iš einamaisiais biudžetiniais metais įmokėtų į biudžetą pajamų neviršijant plano. Visais atvejais specialiųjų programų finansavimas mažinamas faktiškai negautomis (palyginti su planu) pajamų sumomis, t.y. asignavimų valdytojai patys neturi teisės pateikti mokėjimo paraiškų dėl tos sumos arba naudoti specialiajai programai tos lėšų sumos, kuri nebuvo įmokėta į biudžetą.

Europos Sąjungos lėšas administruojančių valstybės institucijų ar įstaigų specialiosios programos finansuojamos atsižvelgiant į patvirtintus asignavimus priimtiems įsipareigojimams vykdyti, suvestinius finansavimo (pinigų srautų) planus pagal projektus ir procedūras, nustatančias įplaukų iš Europos Bendrijų biudžeto faktinį panaudojimą pagal kiekvieną programos sąmatą.

29. Biudžetinės įstaigos bei valstybinės mokslo ir studijų institucijos, kurios gauna pajamų atlikdamos funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose, kasmet sudaro pajamų ir specialiųjų programų sąmatas (vieną sąmatą arba sąmatas pagal kiekvieną pajamų rūšį). Sąmatose gali būti numatyti asignavimai ir įstaigos pagrindinei veiklai. Sąmatas tvirtina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba jų įgalioti asmenys. Vienas sąmatos egzempliorius turi būti pateikiamas Finansų ministerijai.

30. Kaimo rėmimo programos, Specialiosios bendrųjų miško ūkio reikmių finansavimo programos, Specialiosios žemės reformos vykdymo programos sąmatas pagal priemones tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Kitų programų sąmatas pagal priemones Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina tais atvejais, jeigu tai nustatyta teisės aktuose.

31. Savivaldybių specialiųjų programų sudarymo ir vykdymo tvarką nustato savivaldybių tarybos.

V. SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ RENGIMAS IR TVIRTINIMAS

32. Savivaldybių biudžetų projektai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymu, Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintais savivaldybių biudžetų finansiniais rodikliais, oficialiosios statistikos duomenimis, savivaldybės tarybos patvirtintomis socialinėmis, ekonominėmis programomis, taip pat savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programomis ir jų sąmatų projektais. Sudarant savivaldybių biudžetus, savivaldybėms rekomenduojama taikyti strateginio planavimo ir biudžeto sudarymo pagal programas principus, nustatytus Strateginio planavimo metodikoje, atitinkamai papildytus pagal savo poreikius.

33. Savivaldybių biudžetų projektai rengiami savivaldybių administracijos direktoriaus nustatyta tvarka.

34. Savivaldybių administracijos direktoriaus nustatyta tvarka numatomi savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai sudaro savo programų sąmatų projektus ir organizuoja jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų arba vykdomų atskirų programos priemonių (projektų) sąmatų projektų sudarymą taip:

34.1. duoda nurodymus dėl jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų (prireikus detalizuoja pagal vykdomas programos priemones/projektus) projektų sudarymo ir nustato jų pateikimo terminus;

34.2. parengia ir praneša jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams prognozuojamus pagrindinius šių įstaigų veiklos rodiklius, pakitusias arba patvirtintas naujas pinigines ir natūrines išlaidų normas, kreditorinius įsiskolinimus, kitus rodiklius, kurie būtini programų sąmatų projektuose numatomiems asignavimams tiksliai apskaičiuoti;

34.3. sudaro tiesiogiai (centralizuotai) vykdomų programų ir centralizuotų priemonių programų sąmatų projektus.

35. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai nustato jiems pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams tokius programų sąmatų projektų sudarymo terminus, kad jie galėtų laiku pranešti savivaldybių administracijoms asignavimų sumas, būtinas įtraukti į savivaldybių biudžetų projektus. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų vadovai yra atsakingi už teisingą programų ir jų sąmatų sudarymą.

36. Savivaldybių administracijos tikrina, ar programų sąmatų projektuose pateikti skaičiavimai yra tikslūs, ar laikytasi taupumo režimo, ar numatyti asignavimai esamiems įsiskolinimams padengti, prireikus patikslina asignavimus (atsižvelgdami ir į savivaldybių biudžetų bendras finansines galimybes) ir įtraukia juos į savivaldybių biudžetų projektus.

37. Savivaldybių administracijų direktoriai parengtus savivaldybių biudžetų projektus pateikia savivaldybių taryboms savivaldybių tarybų reglamento nustatyta tvarka. Savivaldybių tarybos svarsto biudžetų projektus atsižvelgdamos į savivaldybių vykdomųjų institucijų pranešimus, savivaldybių tarybų komitetų pasiūlymus ir išvadas.

38. Savivaldybių taryboms patvirtinus savivaldybių biudžetus, savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai ne vėliau kaip per 10 darbo dienų patvirtina savo ir jiems pavaldžių biudžetinių įstaigų bei kitų subjektų programas ir jų (arba vykdomų programos priemonių) sąmatas pagal visus funkcinės ir ekonominės klasifikacijos kodus.

39. Savivaldybės administracija, vadovaudamasi patvirtintais savivaldybių biudžetais, pajamų paskirstymu ketvirčiais, programų sąmatomis pagal administracijos direktoriaus nustatytas formas, sudaro metų ketvirčiais paskirstytą savivaldybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planą (išlaidų sąrašą) pagal asignavimų valdytojus, programas, valstybės funkcijas ir išlaidų ekonominę klasifikaciją. Jį tvirtina savivaldybės administracijos direktorius. Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos (toliau vadinama – Valstybinė mokesčių inspekcija) administruojamų pajamų paskirstymą ketvirčiais savivaldybių administracijos derina su teritorinėmis valstybinėmis mokesčių inspekcijomis.

40. Gyventojų pajamų mokestis savivaldybių biudžetams planuojamas pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas šio mokesčio dalis. Lėšos iš gyventojų pajamų mokesčio dalies savivaldybių biudžetams, pervedamos iš Valstybės iždo sąskaitos gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, yra prognozuojamos, todėl savivaldybės taryba, tvirtindama biudžetą, gali jas didinti arba mažinti kaip ir kitas pajamas.

41. Savivaldybės taryba, tvirtindama savivaldybių biudžetų pajamas, lėšas iš valstybės biudžeto numato pagal Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas sumas, o tvirtindama asignavimų paskirstymą programoms vykdyti nurodo, kiek iš jų skiriama specialiosioms programoms.

42. Savivaldybių administracijų direktoriai patvirtintus savivaldybių biudžetus pateikia Finansų ministerijai pagal finansų ministro nustatytas formas. Taip pat pateikiamos patvirtintos savivaldybių privatizavimo fondų sąmatos.

VI. BIUDŽETŲ VYKDYMAS IR VYKDYMO ATSKAITOMYBĖ

43. Lietuvos Respublikos Seimui patvirtinus atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinius rodiklius, Finansų ministerija biudžetinių metų pradžioje paskirsto valstybės biudžeto pajamas pagal metų ketvirčius.

Lietuvos Respublikos Vyriausybei patvirtinus valstybės biudžeto asignavimų paskirstymą pagal programas, Finansų ministerija patikslina valstybės biudžeto pajamų paskirstymą pagal metų ketvirčius ir remdamasi valstybės biudžeto programų sąmatomis, patvirtintomis atsižvelgiant į valstybės biudžeto asignavimų valdytojų iš anksto su Finansų ministerija suderintas bendrų valstybės biudžeto asignavimų paskirstymo ketvirčiais sumas, sudaro metų ketvirčiais paskirstytą valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planą (išlaidų sąrašą) pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, programas, valstybės funkcijas ir išlaidų ekonominę klasifikaciją. Valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo planą (išlaidų sąrašą) tvirtina finansų ministras.

Tarpinės institucijos planuoja joms priskirtų Bendrojo programavimo dokumento priemonių Europos Sąjungos struktūrinių fondų bendrojo finansavimo lėšas, sudaro apibendrintas metines programų sąmatas, ketvirtinius finansavimo planus, atsižvelgdamos į taikomas finansavimo procedūras ir numatomus pinigų srautus.

44. Valstybės biudžeto vykdymą organizuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Valstybės biudžeto kasos operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

45. Savivaldybių biudžetų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijų direktoriai. Savivaldybių biudžetų kasos operacijų vykdymą organizuoja savivaldybių administracijos per Lietuvos Respublikos kredito įstaigas.

46. Valstybinė mokesčių inspekcija ir Muitinės departamentas prie Finansų ministerijos finansų ministro 2003 m. sausio 29 d. įsakymo Nr. 1K-019 „Dėl mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaitos“ (Žin., 2003, Nr. 13-519) nustatyta tvarka pateikia Finansų ministerijai mokesčių ir kitų įmokų į biudžetus apyskaitą ir nepriemokų pažymą. Į šią apyskaitą teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos įtraukia ir į savivaldybių biudžetų sąskaitas tiesiogiai mokesčių mokėtojų pervestas įmokas. Šių įmokų sumas teritorinėms mokesčių inspekcijoms savivaldybių vykdomosios institucijos praneša per 2 darbo dienas, mėnesiui pasibaigus, pagal savivaldybės administracijos direktoriaus nustatytą ir su teritorinėmis valstybinėmis mokesčių inspekcijomis suderintą tvarką. Teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos, remdamosi savo apskaitos duomenimis, per 3 darbo dienas, mėnesiui pasibaigus, pateikia savivaldybių administracijoms pajamų vykdymo atskaitomybę pagal pajamų rūšis.

47. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai naudoja skirtus biudžetų asignavimus pagal paskirtį ir teikia finansinę bei kitą atskaitomybę Finansų ministerijai ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms jų nustatyta tvarka ir terminais.

48. Valstybės biudžetui priskirti mokesčiai, kitos įmokos bei rinkliavos pervedami į Valstybės iždo sąskaitą finansų ministro 2003 m. birželio 20 d. įsakymo Nr. 1K-169 „Dėl valstybės biudžetui priklausančių ir kitų įmokų pervedimo į Valstybės iždo sąskaitas tvarkos“ (Žin., 2003, Nr. 60-2732) nustatyta tvarka.

49. Savivaldybių biudžetams priskirtus mokesčius, kitas įmokas bei rinkliavas teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos perveda į savivaldybių biudžetų sąskaitas su savivaldybių administracijų direktoriais suderintais terminais.

50. Lėšos iš gyventojų pajamų mokesčio dalies, pervestos į Valstybės iždo sąskaitą gyventojų pajamų mokesčiui ir išlaidų struktūros skirtumams išlyginti, pervedamos savivaldybėms pagal faktiškas šio mokesčio įplaukas.

51. Asignavimų valdytojai biudžetinių įstaigų pajamas, nurodę priskirtą įmokų kodą, ir savivaldybių biudžetinės įstaigos gautas pajamas sumoka į teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą (jeigu teisės aktai nenustato ko kita), o inspekcija šias įmokas įskaito į biudžeto, iš kurio finansuojama įstaiga, pajamas (savivaldybių tarybos gali nustatyti kitokią šių lėšų surinkimo tvarką). Valstybinės mokslo ir studijų institucijos gautas pajamas įmoka į Valstybės iždo sąskaitą.

52. Visos per biudžetinius metus į teritorinių valstybinių mokesčių inspekcijų biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas įmokėtos gyventojų pajamų mokesčio sumos pervedamos pagal patvirtintas tiems metams šio mokesčio dalis.

53. Mokesčio mokėtojo permokėtos mokesčių sumos, kurios lieka permokos sumas įskaičius mokestinei nepriemokai padengti, grąžinamos pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymą (Žin., 2004 Nr. 63-2243).

Jeigu permokai grąžinti teritorinės valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitoje lėšų trūksta, ji raštu kreipiasi į Valstybinę mokesčių inspekciją ir Finansų ministeriją, kad trūkstama suma būtų papildyta iš valstybės iždo sąskaitos.

54. Programos finansuojamos iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vadovaujantis atitinkamų biudžetų pajamų ir finansavimo planais.

55. Asignavimai iš biudžetų išduodami dengti tik toms išlaidoms, kurios numatytos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų nurodytose programose. Biudžetinės įstaigos finansuojamos vadovaujantis patvirtintomis programų sąmatomis.

56. Finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimus finansų ministro nustatyta tvarka, o savivaldybių administracijos savivaldybių biudžetų asignavimus savo nustatyta tvarka gali:

56.1. iš biudžetų sąskaitų pervesti tiesiogiai tiekėjams, kad jie sumokėtų už jų biudžetinėms įstaigoms patiektas prekes, atliktus darbus ir suteiktas paslaugas;

56.2. centralizuota tvarka pervesti į surenkamąsias mokesčio administratorių sąskaitas biudžetinių įstaigų priklausančias sumokėti darbdavių gyventojų pajamų mokesčio ir privalomojo valstybinio socialinio draudimo įmokas, apskaičiuotas nuo asignavimų valdytojams faktiškai pervestų lėšų praėjusio mėnesio darbo užmokesčiui mokėti;

56.3. Europos Sąjungos lėšas, įtrauktas į biudžetus, pervesti pagal patvirtintas lėšų išmokėjimo procedūras.

57. Asignavimų valdytojai Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas gali panaudoti tik Europos Sąjungos projektams ir programoms finansuoti.

58. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo, biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų sąmatų vykdymo apskaitos ir ataskaitų sudarymo taisykles, taip pat formas tvirtina finansų ministras.

59. Priimtame Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatytos savivaldybių biudžetams metų pabaigoje likusios nepanaudotos tikslinės paskirties lėšos, taip pat lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal paskirtį, grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į Valstybės iždo sąskaitą ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos, jeigu Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas nenustato ko kita. Tikslinės paskirties lėšos, panaudotos ne pagal tikslinę paskirtį, taip pat grąžinamos į valstybės biudžetą.

Laikinai laisvos valstybės biudžeto lėšos (iš jų specialiųjų programų lėšų likutis) Valstybės iždo sąskaitose sudaro valstybės biudžeto apyvartos lėšas, kurios naudojamos biudžeto lėšų stygiui dengti (laikinam pajamų trūkumui, Europos Sąjungos finansinės paramos išankstinėms išmokoms) ir specialiųjų programų nepanaudotų lėšų likučiams (biudžetinės įstaigos įmokėtų į biudžetą pajamų, Europos Sąjungos finansinės paramos bei valstybės lėšų, skirtų programos bendrajam finansavimui, ir panaudotų lėšų skirtumas) grąžinti.

60. Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, t.y. gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka valstybės biudžeto apyvartos lėšų laikinam pajamų trūkumui padengti, kol bus nustatytąja tvarka priimtas atitinkamas biudžeto įstatymo patikslinimas, programos finansuojamos Finansų ministerijos siūlymu Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo (Žin., 1994, Nr. 100-2001; 1999, Nr. 33-945) nustatyta tvarka (išskyrus Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo programas). Lėšos pagal asignavimų valdytojų paraiškas pervedamos Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš Valstybės iždo sąskaitos taisyklių, patvirtintų finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2004, Nr. 17-513), nustatyta tvarka. Ši nuostata netaikoma finansuojant specialiąsias programas, jeigu asignavimų valdytojai gautas pajamas įmokėjo.

61. Pagal kiekvieno mėnesio pirmos dienos duomenis Finansų ministerija ne vėliau kaip per 15 dienų sudaro praėjusio laikotarpio (didėjančia tvarka) valstybės biudžeto įvykdymo ataskaitą, kurioje pateikia planinius ir faktinius duomenis pagal biudžeto pajamų rūšis ir išlaidų funkcinę klasifikaciją (kas ketvirtį), ir skelbia ją interneto tinklalapyje.

62. Valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą, apimančią atitinkamų metų patvirtintų finansinių rodiklių vykdymą, panaudotas Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervo lėšas, perkeltas viršplanines ir nepanaudotas įmokas į biudžetą, skirtas specialiosioms programoms finansuoti, įskaitant asignavimus įsipareigojimams, informaciją apie vykdytų programų rezultatus ir vertinimo kriterijų įgyvendinimą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei teikia Finansų ministerija.

63. Savivaldybės teikia Finansų ministerijai metines biudžetų įvykdymo ataskaitas. Savivaldybių biudžetų įvykdymo suvestinę ataskaitą rengia Finansų ministerija ir pateikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei kartu su valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita.

64. Lietuvos Respublikos Vyriausybė šių Taisyklių 62 punkte nurodytą valstybės biudžeto įvykdymo apyskaitą ir 63 punkte nurodytą savivaldybių biudžetų įvykdymo suvestinę ataskaitą išnagrinėja, priima atitinkamus sprendimus ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto nustatyta tvarka bei terminais pateikia Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti.

VII. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ GAUNAMA NEGRĄŽINTINA FINANSINĖ PARAMA

(PINIGINĖS LĖŠOS)

65. Biudžetinės įstaigos gautą negrąžintiną finansinę paramą (pinigines lėšas) gali naudoti biudžetinių įstaigų uždaviniams įgyvendinti ir funkcijoms atlikti.

66. Gautos paramos apskaita tvarkoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 21-506; 2000, Nr. 61-1818) ir naudojama pagal atskirą biudžetinės įstaigos vadovo patvirtintą išlaidų sąmatą. Sąmata turi būti suderinta su paramos teikėju tuo atveju, kai sudaroma paramos teikimo sutartis, kurioje ši sąlyga numatyta.

VIII. BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAVEDIMŲ LĖŠOS, DEPOZITAI IR KITOS

LĖŠOS

67. Biudžetinių įstaigų pavedimų lėšos – iš kitų juridinių arba fizinių asmenų gautos lėšos tam tikriems pavedimams vykdyti. Šios lėšos laikomos atskiroje banko sąskaitoje ir naudojamos pagal pavedimo davėjo patvirtintą išlaidų sąmatą.

68. Įvykdžiusi pavedimą, įstaiga nusiunčia lėšas pervedusiam asmeniui ataskaitą ir grąžina nepanaudotų lėšų likutį, jeigu pavedimo davėjas nenurodo ko kita.

69. Biudžetinių įstaigų depozitai – laikinai šių įstaigų saugomos ir tam tikrų aplinkybių arba susitarimų sąlygojamos lėšos. Depozitinės lėšos laikomos atskiroje banko sąskaitoje ir susidarius atitinkamoms aplinkybėms grąžinamos asmenims arba organizacijoms (toliau vadinama – depozitoriai), kuriems jos priklauso.

70. Biudžetinės įstaigos depozitus saugo ribotą laiką:

70.1. lėšas, kurios turi būti grąžintos fiziniams asmenims, – 3 metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose nustatyto termino, o teisėsaugos institucijų (vidaus reikalų sisitemos, prokuratūros ir teismų) depozitų sąskaitose laikomus iš areštuotųjų ir kitų asmenų paimtus pinigus – 6 mėnesius nuo teismo sprendimo grąžinti paimtus pinigus jų savininkui išsiuntimo registruotu laišku dienos;

70.2. lėšas, kurios turi būti grąžintos biudžetinėms įstaigoms, – iki metų pabaigos;

70.3. lėšas, kurios turi būti grąžintos kitiems juridiniams asmenims, – metus po šių lėšų grąžinimo sąlygose nustatyto termino.

71. Depozitoriams nustatytu laiku neatsiėmus savo lėšų, biudžetinės įstaigos perveda jas į atitinkamo biudžeto pajamas.

72. Kitos biudžetinių įstaigų lėšos – iš juridinių ir fizinių asmenų tam tikroms nenumatytoms biudžetinių įstaigų programų sąmatose išlaidoms dengti gautos lėšos. Šioms lėšoms priskiriamos įplaukos, gautos draudiminiam įvykiui atsitikus, kompensacijos, gautos iš šalies ir užsienio renginių organizatorių dalyvavimo šiuose renginiuose išlaidoms padengti, lėšos komandiruočių išlaidoms, patirtoms ankstesniais biudžetiniais metais, kompensuoti, biudžetinių įstaigų skelbiamų konkursų dalyvių mokesčiai, gautos iš asmenų įmokos pagal jiems trečiųjų asmenų teikiamas paslaugas (patalpų nuomininkų įmokos už energiją ir vandenį bei kitas paslaugas), kitos įplaukos. Šios lėšos naudojamos pagal biudžetinės įstaigos vadovo patvirtintą sąmatą.

IX. EUROPOS SĄJUNGOS FINANSINĖS PARAMOS IR BENDROJO FINANSAVIMO

LĖŠŲ VALDYMAS

73. Valstybės ir savivaldybių biudžetų asignavimai, skirti su Europos Sąjungos lėšomis projektams arba programoms bendrai finansuoti, naudojami taip, kaip nurodyta šių Taisyklių IV skyriuje „Valstybės biudžeto specialiosios programos“.

74. Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšos administruojamos vadovaujantis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimo Lietuvoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 31 d. nutarimu Nr. 649.

75. Europos Sąjungos lėšos (išskyrus šių Taisyklių 74 punkte nurodytas lėšas) gaunamos, įtraukiamos į apskaitą, perskirstomos, pervedamos, kontroliuojamos ir už jas atsiskaitoma taip, kaip numatyta Europos Bendrijos ir Lietuvos Respublikos pasirašytose tarptautinėse sutartyse arba kituose teisės aktuose dėl atitinkamų Europos Sąjungos programų.

X. ASIGNAVIMŲ VALDYTOJŲ PAREIGŲ IR TEISIŲ, NUMATYTŲ LIETUVOS

RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYME, ĮGYVENDINIMAS

76. Prireikus keisti biudžeto asignavimų pagal valstybės funkcinę klasifikaciją, tą pačią funkcinę grupę ir ekonominę klasifikaciją paskirtį, valstybės biudžeto asignavimų valdytojai visais atvejais raštu informuoja Finansų ministeriją, o savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojai – savivaldybių administracijas.

77. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai įstaigų programų sąmatas keičia pateikę Finansų ministerijai pažymas apie biudžeto asignavimų pakeitimus, kai tie pakeitimai daromi:

77.1. pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus;

77.2. norint pakeisti asignavimų paskirstymą ketvirčiais;

77.3. pakeitus specialiąsias programas dėl papildomų pajamų, gautų einamaisiais metais arba nepanaudotų praėjusiais metais;

77.4. padidinus asignavimus darbo užmokesčiui pagal specialiąsias programas dėl papildomų pajamų, gautų einamaisiais biudžetiniais metais;

77.5. padidinus išlaidas turtui įsigyti iš kitų asignavimų išlaidoms (jeigu nėra įsiskolinimų).

78. Asignavimų valdytojai gali skirti lėšų įsiskolinimams padengti iš bendros patvirtintų asignavimų išlaidoms ekonomijos (išskyrus Europos Sąjungos finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas), nekeisdami patvirtintų sąmatų nepriklausomai nuo asignavimų paskirstymo pagal funkcijas ir programas. Šios sutaupytos lėšos iš patvirtintų asignavimų išlaidoms skiriamos ne anksčiau kaip likus 10 dienų iki biudžetinių metų pabaigos.

79. Asignavimus išlaidoms pakeitus pagal ekonominę klasifikaciją arba sutaupytus asignavimus išlaidoms panaudojus turto įsigijimui finansuoti, atitinkamai tikslinamos sąmatos. Iš sutaupytų asignavimų išlaidoms pirmiausia turi būti dengiamas kreditorinis įsiskolinimas (suėjus sumokėjimo terminui). Nesant įsiskolinimų, sutaupyti asignavimai išlaidoms gali būti skiriami turtui įsigyti ir iš valstybės lėšų įgyvendinamiems (įtrauktiems į Valstybės investicijų programą) investicijų projektams finansuoti.

80. Savivaldybių biudžetų asignavimų pakeitimo ir įsiskolinimų padengimo tvarką nusistato savivaldybių tarybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis.

______________

Priedo pakeitimai:

Nr. 751, 2004-06-15, Žin., 2004, Nr. 96-3531 (2004-06-19), i. k. 1041100NUTA00000751

Pakeitimai: