Suvestinė redakcija nuo 2020-07-10

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2000, Nr. 34-952, i. k. 1001010ISTAIII-1610

Nauja redakcija nuo 2020-07-10:

Nr. XIII-3209, 2020-06-29, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15403

LIETUVOS RESPUBLIKOS
PAŠARŲ
ĮSTATYMAS

2000 m. balandžio 6 d. Nr. VIII-1610

Vilnius

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šis įstatymas nustato pašarų tvarkymo ir valstybinės pašarų priežiūros teisinius pagrindus.

2. Šiuo įstatymu siekiama užtikrinti Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, taikymą.

3. Be šio įstatymo priede nurodytų įgyvendinamųjų teisės aktų, šis įstatymas Lietuvos Respublikoje taip pat taikomas kartu su 2013 m. gruodžio 17 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, su visais pakeitimais, 2005 m. kovo 7 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 382/2005, nustatančiu Tarybos reglamento (EB) Nr. 1786/2003 dėl bendro sausųjų pašarų rinkos organizavimo taikymo išsamias taisykles, su visais pakeitimais, 2001 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 999/2001, nustatančiu tam tikrų užkrečiamųjų spongiforminių encefalopatijų prevencijos, kontrolės ir likvidavimo taisykles, su visais pakeitimais, 2012 m. gegužės 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 528/2012 dėl biocidinių produktų tiekimo rinkai ir jų naudojimo su visais pakeitimais, 2003 m. liepos 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1946/2003 dėl genetiškai modifikuotų organizmų tarpvalstybinio judėjimo, 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1829/2003 dėl genetiškai modifikuoto maisto ir pašarų su visais pakeitimais, 2015 m. gegužės 19 d. Komisijos reglamentu (ES) 2015/786, kuriuo nustatomi Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2002/32/EB nustatytų gyvūnų pašarams skirtų produktų detoksikacijos procesų priimtinumo kriterijai.

2 straipsnis. Įstatymo taikymo sritis

Šis įstatymas taikomas visiems pašarus tvarkantiems ūkio subjektams, taip pat valstybinės pašarų priežiūros institucijai – Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Tarnyba).

3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Genetiškai modifikuotas pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1829/2003 2 straipsnio 7 punkte.

2. Gyvūnas – kaip apibrėžta 2016 m. kovo 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/429 dėl užkrečiamųjų gyvūnų ligų, kuriuo iš dalies keičiami ir panaikinami tam tikri gyvūnų sveikatos srities aktai („Gyvūnų sveikatos teisės aktas“), 4 straipsnio 1 punkte.

3. Kombinuotasis pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies h punkte.

4. Nepageidaujama medžiaga pašare – pašarams skirtame produkte ar ant jo esanti medžiaga, išskyrus patogenines medžiagas, kelianti potencialią grėsmę gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai arba aplinkai ir galinti turėti neigiamą poveikį gyvulininkystės produkcijai.

5. Nesąžininga pašarų ūkio subjekto veikla – pašarų ūkio subjekto pašarų tvarkymą, įvežimą į Lietuvos Respubliką ar eksportą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimas, kuriuo siekiama ekonominės naudos ir apgaunamas pašarų pirkėjas.

6. Pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 4 punkte.

7. Pašarinės žaliavos – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies g punkte.

8. Pašaro papildas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies j punkte.

9. Pašaro priedas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies a punkte.

10. Pašarų atsekamumas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 15 punkte.

11. Pašarų įvežimas į Lietuvos Respubliką – pašarų įvežimas į Lietuvos Respublikos teritoriją iš teritorijų, nenurodytų Reglamento (ES) 2017/625 I priede, siekiant juos tiekti rinkai arba vežti per Europos Sąjungos teritoriją tranzitu.

12. Pašarų tiekimas mažais kiekiais vietinei rinkai – pirmine pašarų gamyba užsiimančių pašarų ūkio subjektų, kurių žemės ūkio naudmenos neviršija 3 ha, pagamintų pašarų tiekimas iš savo ūkio tiesiogiai vietinių ūkių reikmėms.

13. Pašarų tiekimas rinkai – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 8 punkte.

14. Pašarų tvarkymas – veiksmai su pašaru ar atskiromis jo sudedamosiomis dalimis (įskaitant pašaro gaminimą, ruošimą, perdirbimą, pakavimą, laikymą, saugojimą, gabenimą, paskirstymą, tiekimą, pateikimą parduoti, pardavimą), galintys daryti poveikį pašaro saugai, kokybei ir mitybos vertei, taip pat pašarų naudojimas.

15. Pašarų ūkio subjektas – ši sąvoka atitinka sąvoką „pašarų verslo operatorius“ ir vartojama ta pačia reikšme, kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 178/2002 3 straipsnio 6 punkte.

16. Pašarų ūkio subjekto patvirtinimas – teisės vykdyti veiklą, nurodytą šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje, suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Lietuvos Respublikos pašarų ūkio subjektų registrą.

17. Pašarų ūkio subjekto registravimas – teisės vykdyti kitą negu šio įstatymo 5 straipsnio 4 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą suteikimas pašarų ūkio subjektui ir jo įtraukimas į Pašarų ūkio subjektų registrą.

18. Pirminė pašarų gamyba – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 183/2005 3 straipsnio f punkte.

19. Premiksas – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 2 straipsnio 2 dalies e punkte.

20. Saugus pašaras – pašaras, kuris naudojamas įprastomis gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti naudojimo sąlygomis, įskaitant ir kitokį gamintojo nurodytą naudojimą, nesukelia jokios rizikos arba gali kelti gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, gyvybei ir sveikatai ne didesnę riziką negu ta, kuri teisės aktų nustatyta kaip leidžiama ir laikoma atitinkančia tinkamą šių gyvūnų ir žmonių, turinčių sąlytį su pašarais, apsaugą, kai įvertinta:

1) pašaro sudėtis, pakuotė, ženklinimas, gamybos ir naudojimo tvarka, priežiūra naudojant;

2) poveikis kitiems pašarams, jeigu jie bus naudojami kartu;

3) pašaro pateikimas naudotojui, naudojimo instrukcija ir kita gamintojo pateikta informacija;

4) poveikis jautriems gyvūnams, kuriems tas pašaras gali būti kenksmingas;

5) pašaro tinkamumo naudoti terminas ir laikymo sąlygos.

21. Savikontrolės sistema – pašarų ūkio subjekto vykdoma kontrolės sistema, kuria jis užtikrina savo tvarkomų pašarų saugą.

22. Specialusis pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (EB) Nr. 767/2009 3 straipsnio 2 dalies o punkte.

23. Tarpinis produktas – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/4 3 straipsnio 2 dalies b punkte.

24. Vaistinis pašaras – kaip apibrėžta Reglamento (ES) 2019/4 3 straipsnio 2 dalies a punkte.

25. Valstybinė pašarų priežiūra – Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veikla, apimanti metodinės pagalbos pašarų ūkio subjektams teikimą, prižiūrėjimą, kaip šie subjektai laikosi pašarų sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose, įskaitant Reglamentą (ES) 2017/625, nustatytų reikalavimų, kontroliavimą, ar tinkamai tuos reikalavimus vykdo, ir kitų priemonių, kuriomis užtikrinamas tinkamas pašarų sritį reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų laikymasis, įgyvendinimą.

26. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos atitinka sąvokas, nurodytas Reglamento (ES) 2017/625 3 straipsnyje, Lietuvos Respublikos veterinarijos įstatyme, Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatyme, Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme, Lietuvos Respublikos nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatyme.

II SKYRIUS

VALSTYBĖS INSTITUCIJŲ KOMPETENCIJA

4 straipsnis. Valstybės institucijų kompetencija

1. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija pagal savo kompetenciją formuoja valstybės politiką pašarų srityje, paveda ją įgyvendinti įgaliotoms institucijoms, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja, kaip ji įgyvendinama, bei nustato:

1) specialiųjų pašarų ženklinimo reikalavimus;

2) valstybinės pašarų priežiūros taisykles;

3) nepageidaujamų medžiagų, augalinių priemaišų ir pašarų priedų leistinus kiekius pašaruose ir leistinas nuokrypio normas (paklaidas);

4) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo taisykles;

5) ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, registravimo taisykles;

6) pašarų gamybos, tiekimo rinkai ir atsargų statistinės atskaitomybės tvarką ir duomenų pateikimo periodiškumą, suderinusi su Lietuvos statistikos departamentu.

2. Tarnyba pagal savo kompetenciją:

1) vykdo pašarų tvarkymo, įskaitant pirminę pašarų gamybą, įvežamų į Lietuvos Respubliką ir eksportuojamų pašarų, taip pat pašarų saugos ir kokybės reikalavimų valstybinę priežiūrą;

2) žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka patvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus;

3) Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka patvirtina ir (arba) registruoja pašarų ūkio subjektus, kurie naudoja pašarų gamybai šalutinius gyvūninius produktus;

4) atrenka valstybinius pašarų mėginius, kuriuos tiria arba teisės aktų nustatyta tvarka perduoda tirti akredituotoms laboratorijoms, atliekančioms pašarų kokybės ir saugos rodiklių tyrimus, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2017/625;

5) tikrina pašarų ūkio subjektų savikontrolės sistemas, kaip nustatyta Reglamente (ES) 2017/625;

6) laikinai sustabdo arba uždraudžia gaminti, tiekti rinkai ir naudoti nesaugius pašarus ir imasi visų būtinų veiksmų, kad būtų užkirstas kelias nesaugių pašarų platinimui ateityje ir būtų apsaugota gyvūnų ir (ar) žmonių sveikata ir interesai;

7) ypatingomis aplinkybėmis, kai, įvertinus turimą informaciją, nustatoma kenksmingo poveikio gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai galimybė, imasi proporcingų ir neapribojančių prekybos daugiau negu reikia priemonių, ribojančių pašaro patiekimą rinkai, arba reikalauja pašalinti jį iš rinkos, siekiant apsaugoti gyvūnų ir žmonių sveikatą ir interesus;

8) vykdo tyčinio genetiškai modifikuotų organizmų išleidimo į aplinką pašarų gamybos tikslu valstybinę priežiūrą pagal Reglamento (ES) 2017/625 1 straipsnio 2 dalies b punktą;

9) atlieka kitas su valstybine pašarų priežiūra susijusias šiame įstatyme ir kituose teisės aktuose nustatytas funkcijas.

III SKYRIUS

PAŠARŲ ŪKIO SUBJEKTŲ REGISTRAS IR PAŠARŲ TVARKYMAS

5 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų registras

1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė steigia Pašarų ūkio subjektų registrą, tvirtina jo nuostatus ir paskiria tvarkytojus. Pašarų ūkio subjektų registro valdytoja – Žemės ūkio ministerija.

2. Pašarų ūkio subjektų registro objektas – pašarų ūkio subjektai, išskyrus nurodytus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje.

3. Pašarų ūkio subjektai patvirtinami ir (arba) registruojami, jų patvirtinimas ir (arba) registravimas sustabdomas, pakeičiamas arba atšaukiamas Reglamente (EB) Nr. 183/2005 ir Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, patvirtinimo taisyklėse arba Ūkio subjektų, kurie verčiasi su pašarais susijusia veikla, registravimo taisyklėse nustatyta tvarka.

6 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų patvirtinimas ir registravimas

1. Pašarų ūkio subjektai turi būti patvirtinti, jeigu:

1) gamina ir (arba) tiekia rinkai pašarų priedus, kuriems taikomas Reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 ir kurie nurodyti Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 1 skyriuje;

2) gamina ir (arba) tiekia rinkai premiksus, pagamintus naudojant pašarų priedus, nurodytus Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje;

3) gamina tiekti rinkai arba savo reikmėms kombinuotuosius pašarus, naudodami pašarų priedus arba premiksus, kurių sudėtyje yra pašarų priedų, nurodytų Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 3 skyriuje;

4) tiekia rinkai kaip pašarus ar pašarines žaliavas produktus, kurie susidaro (gaunami) vykdant šią veiklą:

a) nevalyto augalinio aliejaus, išskyrus tą, kuriam taikomas Reglamentas (EB) Nr. 852/2004, apdorojimą;

b) oleocheminę riebalų rūgščių gamybą;

c) biodyzelino gamybą;

d) riebalų maišymą;

5) gamina specialiuosius pašarus, kuriuose viršijamas Reglamento (EB) Nr. 183/2005 IV priedo 2 skyriuje nurodytų pašarų priedų nustatytas didžiausias kiekis visaverčiuose pašaruose daugiau negu 100 kartų, o kokcidiostatikų ir histomonostatų atveju – daugiau negu 5 kartus;

6) detoksikuoja Reglamento (EB) 767/2009 VIII priedo 1 punkte nurodytus pašarus;

7) gamina, saugo, veža ar tiekia rinkai vaistinius pašarus ir tarpinius produktus.

TAR pastaba. 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas įsigalioja 2022 m. sausio 28 d.

2. Pašarų ūkio subjektai, vykdantys kitą negu šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytą pašarų tvarkymo veiklą, turi būti registruoti.

3. Patvirtinimo ir (arba) registravimo reikalavimas netaikomas ūkio subjektams, kurie:

1) gamina pašarus savo maistiniams gyvūnams, laikomiems asmeninėms reikmėms, arba savo nemaistiniams gyvūnams šerti;

2) laiko maistinius gyvūnus asmeninėms reikmėms;

3) laiko nemaistinius gyvūnus;

4) užsiima pašarų tiekimo mažais kiekiais vietinei rinkai veikla;

5) užsiima mažmenine prekyba gyvūnų augintinių ėdalu, išskyrus mažmeninę vaistinių pašarų ir pašarų, kurių sudėtyje yra pluoštinių kanapių produktų, prekybą.

7 straipsnis. Pašarų tvarkymo reikalavimai

1. Gaminami, laikomi, gabenami, naudojami ir tiekiami rinkai tik saugūs ir kokybiški pašarai.

2. Jeigu nustatoma, kad pašarai neatitinka pašarų saugos reikalavimų, laikoma, kad visi pašarų partiją, siuntą ar krovinį sudarantys pašarai yra nesaugūs, išskyrus atvejus, kai, atlikus išsamų kitų tos partijos, siuntos ar krovinio pašarų vertinimą, nustatoma, kad likusioji pašarų partijos, siuntos ar krovinio dalis yra saugi. Jeigu įvežamų į Lietuvos Respubliką pašarų tikrinimo metu nustatoma, kad pašarai kelia riziką gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai, gyvūnų gerovei, genetiškai modifikuotų pašarų atveju ir aplinkai, taikomos Reglamento (ES) 2017/625 67 straipsnyje nustatytos priemonės.

3. Tik patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai gali tvarkyti pašarus, juos įvežti į Lietuvos Respubliką ar eksportuoti, vadovaudamiesi šiame įstatyme, jo priede nurodytų ir kitų teisės aktų reikalavimais, išskyrus šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje numatytas išimtis.

4. Pašarų gamybos, gabenimo, laikymo ir naudojimo įrangai, talpykloms, vamzdynams ir paviršiams dezinfekuoti galima naudoti tik Reglamento (ES) Nr. 528/2012 bei Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta tvarka autorizuotus šiems tikslams skirtus biocidinius produktus.

5. Pašarai turi būti gaminami ir (ar) laikomi laikantis Reglamento (EB) Nr. 183/2005 nuostatų.

6. Pašarai, išskyrus pašarų priedus ir premiksus, turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 767/2009 reikalavimų. Pašarų priedai ir premiksai turi būti tiekiami ir ženklinami laikantis Reglamento (EB) Nr. 1831/2003 reikalavimų.

7. Pašarai gabenami nepažeidžiant Reglamento (EB) Nr. 183/2005 ir kitų teisės aktų reikalavimų, kad būtų užtikrinta jų kokybė ir sauga.

8. Pašarai turi būti naudojami pagal ženklinimo etiketėje nurodytą paskirtį, nepažeidžiant tinkamumo naudoti termino.

9. Pašarų, valstybinės pašarų priežiūros institucijos pripažintų pavojingais gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ir (ar) aplinkai, taip pat galinčiais turėti neigiamos įtakos gyvūninio maisto kokybei ir saugai, kenksmingumo šalinimas atliekamas vadovaujantis Reglamento (ES) 2015/786 nuostatomis arba šie pašarai tvarkomi kaip atliekos atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka, išskyrus pašarus, kurių sudėtyje yra šalutinių gyvūninių produktų ar jų gaminių ir kurie tvarkomi vadovaujantis šalutinių gyvūninių produktų tvarkymą reglamentuojančiais teisės aktais.

10. Pašarų ūkio subjektams draudžiama užsiimti nesąžininga ar klaidinančia veikla, dėl kurios vykdymo taikoma šio įstatymo 21 straipsnyje nustatyta atsakomybė.

11. Ekologiški pašarai gaminami vadovaujantis 2018 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2018/848 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007, ir žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka. Už ekologiškų pašarų gamybos valstybinę priežiūrą atsakinga Žemės ūkio ministerija, už ekologiškų pašarų ženklinimo priežiūrą ir jų priežiūrą rinkoje atsakinga Tarnyba.

IV SKYRIUS

PAŠARŲ EKSPORTO, ĮVEŽIMO Į LIETUVOS RESPUBLIKĄ REIKALAVIMAI

8 straipsnis. Pašarų eksportas, įvežimas į Lietuvos Respubliką

1. Pašarai eksportuojami, įvežami į Lietuvos Respubliką, įskaitant vežimą tranzitu, vadovaujantis šio įstatymo, 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su visais pakeitimais, Reglamento (ES) 2017/625, Veterinarijos įstatymo, kitų įstatymų ir teisės aktų nuostatomis, taip pat tarptautinėmis sutartimis.

2. Pašarus įvežti į Lietuvos Respubliką, išskyrus vežimą tranzitu, ir (ar) eksportuoti gali tik Lietuvoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje patvirtinti ir (arba) registruoti pašarų ūkio subjektai.

3. Tarnyba turi teisę uždrausti įvežti į Lietuvos Respubliką pašarus, jeigu jie:

1) neatitinka teisės aktuose pašarams nustatytų reikalavimų;

2) įvežami iš valstybės ar jos regiono, kuriame nustatyta pavojinga gyvūnų užkrečiamoji liga ar yra kitų veiksnių, kenkiančių pašarų saugai, gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ir aplinkai.

4. Genetiškai modifikuoti pašarai įvežami į Lietuvos Respubliką ir eksportuojami vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 1829/2003, Reglamento (EB) Nr. 1946/2003 ir kitų teisės aktų reikalavimais.

V SKYRIUS

VALSTYBINĖ PAŠARŲ PRIEŽIŪRA IR ADMINISTRAVIMAS

9 straipsnis. Valstybinė pašarų priežiūra ir pranešimai apie padarytus ar galimus pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

1. Valstybinė pašarų priežiūra vykdoma taikant Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus metodus ir priemones.

2. Valstybinė pašarų kontrolė, pagrįsta rizikos vertinimu, atliekama Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka reguliariai, be išankstinio pranešimo (išskyrus atvejus, kai išankstinis pranešimas yra būtinas ir pagrįstas siekiant tinkamai atlikti valstybinę pašarų kontrolę), taip pat kilus įtarimui, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai. Valstybinės pašarų kontrolės metodai turi atitikti jos tikslus. Tarnyba, gavusi pašarų ūkio subjekto prašymą atlikti valstybinę pašarų kontrolę, sprendžia, ar valstybinė pašarų kontrolė turi būti atliekama iš anksto įspėjus, ar ne. Jeigu nusprendžiama vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto įspėjus, toks sprendimas nepanaikina galimybės vykdyti valstybinę pašarų kontrolę iš anksto neįspėjus.

3. Valstybinė pašarų kontrolė gali būti atliekama gavus pranešimą, kad buvo pažeisti šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai.

4. Asmenų pranešimai apie pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus teikiami Tarnybai. Pranešimai nagrinėjami ir tolesni veiksmai atliekami Tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka.

5. Tarnyba užtikrina asmenų, kurie pranešė apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, duomenų apsaugą ir garantuoja anonimiškumą, išskyrus atvejus, kai šią informaciją pagal įstatymus būtina atskleisti teisėsaugos ar kitoms valstybės institucijoms. Asmenų, pranešusių apie šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, asmens duomenys saugomi ir tvarkomi vadovaujantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas) ir kitų asmens duomenų konfidencialumą ar anonimiškumą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

6. Šiame straipsnyje nustatyta valstybinė pašarų priežiūra, kurią vykdo Tarnyba, neapima ekologinės pašarų gamybos valstybinės priežiūros, už kurią atsakinga Žemės ūkio ministerija.

10 straipsnis. Tarnybos pareigūnų teisės, teismo leidimų atlikti kontrolės veiksmus išdavimas

1. Tarnybos pareigūnai, vykdydami valstybinę pašarų priežiūrą, be teisių, nustatytų kituose įstatymuose ir kituose teisės aktuose, turi teisę:

1) taikyti Reglamento (ES) 2017/625 14 straipsnyje nustatytus oficialios kontrolės metodus ir priemones;

2) nekliudomi patekti į pašarų ūkio subjektų patalpas ar teritoriją, kurioje tvarkomi pašarai, pašarų ūkio subjekto darbo valandomis;

3) jeigu yra įtarimų, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai, bet kuriuo metu patekti į pašarų ūkio subjektų teritoriją ir patalpas;

4) gauti ar paimti iš pašarų ūkio subjektų visus valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus dokumentus ir susijusią informaciją;

5) reikalauti, kad tikrinami pašarų ūkio subjektai ar jų įgalioti asmenys duotų paaiškinimus raštu ar žodžiu patikrinimo vietoje ar atvyktų duoti paaiškinimų į tyrimą atliekančio pareigūno tarnybines patalpas;

6) atlikdami jiems pavestas funkcijas, pasitelkti policijos pareigūnus;

7) nepažeisdami teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą ir fizinių asmenų privataus gyvenimo neliečiamumą, fotografuoti, daryti garso ir vaizdo įrašus;

8) imti pašarų ir kitų medžiagų (valiklių, biocidinių ar kitų produktų), kurios gali turėti įtakos pašarų kokybei ir saugai, mėginius laboratoriniams tyrimams;

9) atlikti šios dalies 3, 4, 5, 7 ir 8 punktuose nustatytus veiksmus tik turėdami teismo leidimą, išduotą vadovaujantis šio straipsnio 2 dalimi, jeigu pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo trukdo ar vengia, kad jo veikla būtų tikrinama, ir yra pagrindo manyti, kad jis pažeidžia šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

2. Prašymas išduoti leidimą atlikti šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodytus veiksmus pateikiamas apygardos administraciniam teismui. Apygardos administracinis teismas prašymą išnagrinėja ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti. Apygardos administracinis teismas išnagrinėja prašymą ir priima motyvuotą nutartį prašymą patenkinti arba atmesti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo prašymo pateikimo momento. Jeigu Tarnyba nesutinka su apygardos administracinio teismo sprendimu atmesti prašymą, ji turi teisę per 7 darbo dienas apskųsti teismo nutartį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas turi išnagrinėti skundą dėl apygardos administracinio teismo nutarties ne vėliau kaip per 7 darbo dienas. Tarnybos įgaliotas pareigūnas ir (arba) Tarnybos atstovas turi teisę dalyvauti Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjant skundą žodinio proceso tvarka. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama. Teismai, nagrinėdami prašymus ir skundus dėl leidimo atlikti atitinkamus veiksmus išdavimo, privalo užtikrinti pateiktos informacijos ir planuojamų veiksmų slaptumą.

3. Neatidėliotinais atvejais, jeigu yra pagrįstų įtarimų, kad pažeidžiami pašarų tvarkymą reglamentuojantys teisės aktai ir dėl tokio pažeidimo gresia pavojus gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ar gyvybei ir (ar) aplinkai, šio straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyti Tarnybos įgaliotų pareigūnų veiksmai gali būti atliekami Tarnybos direktoriaus sprendimu. Šiuo atveju prašymas pateikiamas apygardos administraciniam teismui šio straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po tokio sprendimo priėmimo. Apygardos administracinis teismas šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka priima nutartį patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą arba atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą. Tarnyba užtikrina informacijos, gautos vykdant neatidėliotinus veiksmus, slaptumą, iki įsiteisės teismo nutartis. Jeigu apygardos administracinis teismas atsisako patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnyba turi teisę apskųsti teismo nutartį šio straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Įsiteisėjus teismo nutarčiai, kuria atsisakoma patvirtinti taikytų veiksmų teisėtumą, Tarnybos veiksmai nutraukiami, o jų atlikimo metu gauta informacija sunaikinama.

11 straipsnis. Komercinių paslapčių apsauga ir valstybinę pašarų priežiūrą atliekančių pareigūnų atsakomybė

1. Valstybinę pašarų priežiūrą atliekantys pareigūnai privalo saugoti pašarų gamybos technologines ir komercines paslaptis ir gali naudoti jas be savininko sutikimo tik tiems tikslams, dėl kurių jos buvo pateiktos, išskyrus įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytus atvejus. Ši nuostata taikoma ir asmenims, turėjusiems darbo santykių su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, trejus metus po šių santykių pasibaigimo.

2. Pašarų ūkio subjektai ir kiti asmenys, teikdami šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimams tirti reikalingus dokumentus ar kitą informaciją valstybinės pašarų priežiūros institucijai arba kai tik sužino, kad valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turi dokumentų ar kitos informacijos, sudarančios jų komercinę paslaptį, gali pateikti valstybinę pašarų priežiūrą vykdančiai institucijai prašymą dėl jų komercinių paslapčių apsaugos. Šiame prašyme turi būti aiškiai ir motyvuotai nurodyta, kurią informaciją valstybinę pašarų priežiūrą vykdanti institucija turėtų laikyti pašarų ūkio subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi. Jeigu toks prašymas nėra pateikiamas, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turimuose dokumentuose nėra informacijos, sudarančios pašarų ūkio subjekto komercinę paslaptį.

3. Valstybinės pašarų priežiūros institucija ar jos įgalioti pareigūnai, ne vėliau negu priimamas nutarimas ar kitoks galutinis sprendimas dėl nagrinėjamo klausimo, priima sprendimą dėl prašymo tenkinimo ar atsisakymo jį tenkinti ir praneša pašarų ūkio subjektui ar kitam asmeniui, jeigu priimamas sprendimas prašyme nurodytos informacijos nelaikyti komercine paslaptimi. Prašymas dėl komercinių paslapčių apsaugos netenkinamas, jeigu jame nurodyta informacija nelaikoma komercine paslaptimi pagal įstatymus arba turi įrodomosios reikšmės nustatant šiame įstatyme nustatytų reikalavimų pažeidimą. Šio prašymo nagrinėjimo metu pašarų ūkio subjekto ar kito asmens prašyme nurodyta informacija laikoma komercinę paslaptį sudarančia informacija.

4. Jeigu pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo pateikia prašymą dėl komercinių paslapčių apsaugos, bet nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti pašarų ūkio subjekto ar kito asmens komercine paslaptimi, valstybinė pašarų priežiūros institucija per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos pareikalauja, kad prašymą pateikęs pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą ne trumpesnį kaip 3 darbo dienų terminą nurodytų šią informaciją. Pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo, kurio komercinę paslaptį sudarančią informaciją turi valstybinės pašarų priežiūros institucija, gali būti įpareigotas per valstybinės pašarų priežiūros institucijos nustatytą terminą pateikti dokumento ar kitos informacijos išrašą be komercinę paslaptį sudarančios informacijos ir siekiamos apsaugoti informacijos aprašymą. Jeigu per nustatytą terminą pašarų ūkio subjektas ar kitas asmuo nenurodo, kurią konkrečią informaciją valstybinė pašarų priežiūros institucija turi laikyti komercine paslaptimi, nepateikia dokumento ar kitos informacijos išrašo be komercinę paslaptį sudarančios informacijos bei siekiamos apsaugoti informacijos aprašymo, laikoma, kad valstybinės pašarų priežiūros institucijos turima informacija nėra komercinę paslaptį sudaranti informacija.

5. Tarnyba, spręsdama klausimą, ar informaciją laikyti veterinarinės kontrolės subjektų ar kitų asmenų komercine paslaptimi, atsižvelgia į galimą riziką gyvūnų ir (ar) žmonių sveikatai ar aplinkai ir tokios rizikos pobūdį, rimtumą ir mastą.

6. Tarnybos ir pareigūnų veiksmai, sprendimai gali būti skundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

12 straipsnis. Pašarų ūkio subjektų pareigos ir atsakomybė

1. Pašarų ūkio subjektai visais pašarų tvarkymo etapais turi:

1) užtikrinti, kad pašarai atitiktų su jų veikla susijusius pašarus reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, ir tikrinti, kad šių reikalavimų būtų laikomasi;

2) užtikrinti pašarų atsekamumą;

3) turėti sistemas ir taikyti procedūras, suteikiančias galimybę nustatyti pašarų bei kitų medžiagų, skirtų arba reikalaujamų dėti į pašarą, tiekėjus ir gavėjus;

4) bendradarbiauti su Tarnyba atliekant veiksmus, leidžiančius išvengti arba sumažinti pavojų, kurį kelia jų tiekiamas arba jau patiektas rinkai ar naudojamas pašaras;

5) teikti Tarnybai valstybinei pašarų priežiūrai reikalingus duomenis, įsileisti Tarnybos pareigūnus į patalpas ar teritoriją, kurioje vykdoma pašarų tvarkymo veikla;

6) informuoti Tarnybą apie nesaugų pašarą.

2. Rinkai patiekti arba tiektini pašarai turi būti ženklinami taip, kad juos būtų lengva atsekti.

3. Jeigu pašarų ūkio subjektas mano arba turi pagrindo manyti, kad į Lietuvos Respubliką jo įvežtas, išaugintas, pagamintas ir (ar) rinkai patiektas pašaras neatitinka pašarų saugos reikalavimų, jis tuoj pat pradeda šio pašaro pašalinimo iš rinkos procedūras ir apie tai skubiai praneša Tarnybai. Šioje dalyje ar šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nustatytu atveju, jeigu pašarų partija, siunta ar krovinys neatitinka pašarų saugos reikalavimų, pašarai turi būti sunaikinami, nebent Tarnyba leistų pašalinti tokių pašarų kenksmingumą, grąžinti juos į trečiąją šalį ar panaudoti ne pagal pirminę paskirtį. Pašarų ūkio subjektas veiksmingai ir tiksliai informuoja pašarų pirkėjus ar jų naudotojus apie pašarų pašalinimo priežastį, o prireikus atsiima iš pašarų ūkio subjektų, įskaitant naudotojus, jiems jau patiektus pašarus, jeigu kitų priemonių nepakanka aukštam sveikatos apsaugos lygiui užtikrinti.

4. Pašarų ūkio subjektas, atsakingas už pašarų mažmeninę prekybą arba pašarų paskirstymą, nesusijusį su pakavimu, ženklinimu etiketėmis, pašarų sauga arba tapatumu, savo veiklą pradeda pašarų saugos reikalavimų neatitinkančių produktų pašalinimo iš rinkos procedūromis ir kartu su kitais prisideda prie pašarų saugos – perduoda atitinkamą informaciją, būtiną norint atsekti pašarą, padeda augintojams, perdirbėjams, gamintojams ir (arba) Tarnybai.

5. Ūkio subjektai, pažeidę šio įstatymo reikalavimus ir padarę žalos kitam ūkio subjektui ar valstybei, atsako ir žalą atlygina įstatymų nustatyta tvarka.

VI SKYRIUS

PAŠARŲ REKLAMA

13 straipsnis. Pašarų reklamos reikalavimai

1. Asmenų neturi klaidinti pašarų ženklinimas, reklama ir pateikimas, įskaitant jų formą, išvaizdą arba įpakavimą, pakavimo medžiagas, sudedamąsias dalis, apipavidalinimą juos demonstruojant ir įvairiausiomis priemonėmis teikiant apie juos informaciją.

2. Pašarų reklamos reikalavimai ir principai nustatyti šiame straipsnyje ir Reklamos įstatyme.

3. Draudžiama reklamuoti pašarus, kurie neatitinka teisės aktuose pašarams nustatytų reikalavimų.

4. Vaistinių pašarų ir tarpinių produktų reklama yra draudžiama, išskyrus tik privatiems veterinarijos gydytojams skirtą reklamą, kurioje negali būti klaidinančios ar neteisingą vaistinio pašaro naudojimą lemiančios informacijos.

5. Asmenys už pašarų reklamos pažeidimus traukiami administracinėn atsakomybėn Reklamos įstatymo ir Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

ATSAKOMYBĖS UŽ ŠIO ĮSTATYMO NUOSTATŲ PAŽEIDIMĄ TAIKYMO TVARKA

14 straipsnis. Nuobaudų taikymas už pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

Tarnyba už šio įstatymo ir kitų pašarų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus:

1) pašarų ūkio subjektams taiko Reglamento (ES) 2017/625 138 straipsnio 2 dalyje nustatytas poveikio priemones, skiria įspėjimą arba šiame įstatyme nustatytas pinigines baudas;

2) pašarų ūkio subjektams fiziniams asmenims ar pašarų ūkio subjektų paskirtiems juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims skiria Administracinių nusižengimų kodekse nustatytas administracines nuobaudas.

15 straipsnis. Baudos ir įspėjimai už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus

1. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, skiriamas įspėjimas arba nuo 300 iki 3 000 eurų bauda.

2. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, už įpareigojimo nutraukti jo tiekimą rinkai nesilaikymą skiriama nuo 1 000 iki 5 000 eurų bauda.

3. Pašarų ūkio subjektams, nevykdantiems Tarnybos sprendimo pašalinti nesaugų pašarą iš rinkos ar jį sunaikinti, skiriama nuo 2 000 iki 6 000 eurų bauda.

4. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūnų sveikatai, skiriama nuo 3 000 iki 6 000 eurų bauda.

5. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) padarė žalos gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų sveikatai, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.

6. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūnų žūtį, skiriama nuo 6 000 iki 12 000 eurų bauda.

7. Pašarų ūkio subjektams, patiekusiems rinkai nesaugų pašarą, jeigu šis (šie) pažeidimas (pažeidimai) sukėlė gyvūninių produktų, gautų iš rinkai patiektu nesaugiu pašaru šertų gyvūnų, vartotojų mirtį, skiriama nuo 12 000 iki 24 000 eurų bauda.

8. Įspėjimų arba baudų taikymas neatleidžia nuo pareigos atlyginti gyvūnų laikytojams ir gyvūninių produktų vartotojams padarytą žalą.

16 straipsnis. Atleidimas nuo atsakomybės ir atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės

1. Pašarų ūkio subjektas neatsako už nesaugaus pašaro patiekimą rinkai, jeigu jis įrodo, kad:

1) jis nesaugaus pašaro rinkai nepatiekė;

2) pašaras tapo nesaugus vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai, neatsargiai gabenant ar saugant (sandėliuojant) pašarą, dėl kitų nuo pašarų ūkio subjekto valios nepriklausančių priežasčių;

3) tuo metu, kai nesaugus pašaras buvo patiektas rinkai, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą riziką;

4) gyvūnų laikytojas naudojo gyvūnams šerti pašarus, pažeisdamas pašaro gamintojo nustatytas pašaro naudojimo taisykles, dėl kurių nesilaikymo gyvūnams buvo padaryta žalos ar gyvūniniai produktai, gauti iš šiuo pašaru šertų gyvūnų, tapo nesaugūs;

5) pašaro pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga.

2. Skiriamos baudos dydis nustatomas pagal mažiausios ir didžiausios baudos vidurkį ir šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą.

3. Skiriant nuobaudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės:

1) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, bendradarbiauja su Tarnyba atliekant teisės akto pažeidimo tyrimą;

2) pašarų ūkio subjektai pašalino pažeidimą;

3) pašarų ūkio subjektai, padarę pažeidimą, gera valia atlygino gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;

4) kitos reikšmingos aplinkybės.

4. Skiriant nuobaudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos šios aplinkybės:

1) pašarų ūkio subjektas slėpė padarytą teisės akto pažeidimą;

2) pašarų ūkio subjektas pakartotinai per vienus metus nuo dienos, kurią įsiteisėjo nutarimas skirti nuobaudą už šio įstatymo tos pačios straipsnio dalies pažeidimą, tęsė pažeidimą nepaisydamas Tarnybos įpareigojimo nutraukti neteisėtus veiksmus;

3) pašarų ūkio subjektas neatlygino ar vengė atlyginti gyvūnų laikytojams ar vartotojams padarytą žalą;

4) pašarų ūkio subjektas nebendradarbiavo su Tarnyba.

17 straipsnis. Baudų ir įspėjimų už pašarų saugos pažeidimus skyrimo terminas

Šio įstatymo 15 ir 21 straipsniuose nustatyta nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per dvejus metus nuo pažeidimo padarymo dienos, o trunkamojo pažeidimo atveju – per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos.

18 straipsnis. Pašarų saugos pažeidimų nagrinėjimo ir nuobaudų skyrimo tvarka

1. Tarnyba nagrinėja pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų bylas ir skiria nustatytas nuobaudas ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo protokolo surašymo dienos.

2. Tarnybos pareigūnai dėl pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų surašo protokolus, kurių vieną egzempliorių įteikia pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui.

3. Bylos parengiamos, nagrinėjamos ir baudos skiriamos šio įstatymo ir Tarnybos direktoriaus įsakymu nustatyta tvarka.

4. Pažeidėjui ir (ar) jo įgaliotam atstovui ne vėliau kaip prieš 10 darbo dienų iki posėdžio pradžios raštu pranešama apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, taip pat pasiūloma susipažinti su bylos medžiaga, raštu pateikti paaiškinimus.

5. Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas turi teisę susipažinti su surinkta medžiaga, duoti rašytinius ir žodinius paaiškinimus, pateikti prašymus, teikti įrodymus, apskųsti priimamus sprendimus. Pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas iki bylos nagrinėjimo paaiškinimus gali teikti per Tarnybos nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 14 darbo dienų nuo dienos, kurią pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas gauna šio straipsnio 2 dalyje nurodytą protokolą.

6. Tarnybos sprendimu į bylą gali būti įtraukti kiti ūkio subjektai, su kurių interesais tiesiogiai susijusi nagrinėjama byla, ekspertai, specialistai ir kiti asmenys.

7. Pažeidėjo ir (ar) jo atstovo neatvykimas į bylos nagrinėjimą nekliudo ją nagrinėti, jeigu jis buvo laiku informuotas apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką ir jeigu iki bylos nagrinėjimo pradžios pažeidėjas ir (ar) jo įgaliotas atstovas nepateikia savo neatvykimą pateisinančių dokumentų, kuriuose nurodytas neatvykimo priežastis Tarnyba pripažįsta svarbiomis. Tinkamu pranešimu apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką laikytinas pranešimas, išsiųstas pažeidėjo ir (ar) jo atstovo protokole nurodytu adresu registruotu paštu arba elektroniniu paštu.

8. Išnagrinėjusi bylą, Tarnyba priima nutarimą. Nutarime nurodoma: nutarimą priėmusios institucijos pavadinimas, bylos nagrinėjimo data ir vieta, duomenys apie pažeidėją, pažeidimo aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamas nutarimas, šio įstatymo straipsnis, kuriame nustatyta atsakomybė už pašarų saugą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimą, priimtas sprendimas, jo apskundimo terminai ir tvarka.

9. Tarnybos nutarimai ir sprendimai dėl poveikio priemonių taikymo turi būti skelbiami Tarnybos interneto svetainėje ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jų priėmimo.

19 straipsnis. Tarnybos nutarimų apskundimas

1. Pašarų ūkio subjektas Tarnybos nutarimus dėl įspėjimų ar baudų už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo priėmimo dienos gali apskųsti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Kreipimasis į teismą nesustabdo nutarimo vykdymo, jeigu teismas nenustato kitaip.

20 straipsnis. Baudų išieškojimas

1. Paskirtos baudos, nustatytos šio įstatymo 15 straipsnyje, į valstybės biudžetą sumokamos ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo dienos, kurią pažeidėjas gavo nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo. Įvertinusi atsakomybėn traukiamo pašarų ūkio subjekto finansinę padėtį ir kitas reikšmingas aplinkybes, jo rašytiniu prašymu Tarnyba, kai pašarų ūkio subjektas pateikia finansinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, priimdama nutarimą dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo ir atsižvelgdama į gautą rašytinį prašymą dėl baudos mokėjimo dalimis ir skiriamos baudos dydį, gali leisti paskirtą baudą sumokėti dalimis per nustatytą ne ilgesnį kaip dvejų metų laikotarpį. Po nutarimo dėl baudos už pašarų saugos pažeidimus skyrimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo tvarkos klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

2. Tarnybos nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo yra vykdomasis dokumentas, kuris vykdomas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nutarimas dėl baudos už pašarų saugos reikalavimų pažeidimus skyrimo gali būti perduotas vykdyti ne vėliau kaip per trejus metus nuo jo priėmimo dienos.

21 straipsnis. Atsakomybė už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą

1. Tarnyba už nesąžiningą pašarų ūkio subjekto veiklą pašarų ūkio subjektams skiria iki 6 procentų bendrųjų metinių pajamų baudą. Jeigu pašarų ūkio subjektas veikia trumpiau negu vienus metus, bauda skiriama iki 3 procentų jo pajamų einamaisiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 100 000 eurų.

2. Pašarų ūkio subjekto bendrosios metinės pajamos, pagal kurias skaičiuojamas skiriamos baudos dydis, nustatomos pagal paskutinių asmens sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų ar pajamų deklaracijų duomenis.

3. Tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti pašarų ūkio subjekto bendrųjų metinių pajamų arba bendrosios metinės pajamos yra mažesnės negu 200 000 eurų, Tarnyba vietoj šio straipsnio 1 dalyje nurodytos baudos pašarų ūkio subjektui skiria iki 12 000 eurų baudą.

4. Jeigu dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų pažeidimų buvo neteisėtai gauta pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengta nuostolių arba padaryta žalos ir šių pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydis, jeigu jį įmanoma nustatyti, viršijo šio straipsnio 1 arba 3 dalyje nurodytus baudų dydžius, Tarnyba turi teisę skirti baudą iki dvigubo neteisėtai gautų pajamų, kitokios turtinės naudos, išvengtų nuostolių arba padarytos žalos dydžio.

5. Skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į šio straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatytas atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, pažeidimo pobūdį, pažeidimo trukmę ir mastą. Jeigu nustatomos vien lengvinančios ar kitos asmens padėtį gerinančios aplinkybės, baudos dydis yra mažinamas, o jeigu nustatomos vien sunkinančios ar kitos asmens padėtį bloginančios aplinkybės, baudos dydis yra didinamas. Kai yra ir atsakomybę lengvinančių ar kitų asmens padėtį gerinančių, ir atsakomybę sunkinančių ar kitų asmens padėtį bloginančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas arba didinamas atsižvelgiant į aplinkybių skaičių ir reikšmingumą.

6. Skiriant baudą, lengvinančiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje.

7. Skiriant baudą, sunkinančiomis aplinkybėmis yra laikomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 16 straipsnio 4 dalyje.

8. Šiame straipsnyje nurodytas pažeidimas nagrinėjamas, Tarnybos nutarimas dėl paskirtos baudos skundžiamas, baudos išieškomos šio įstatymo 18, 19 ir 20 straipsniuose nustatyta tvarka.

22 straipsnis. Nuobaudų už pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skyrimas

1. Kai vienas pašarų ūkio subjektas padaro du arba daugiau pašarus reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų, nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai.

2. Kai pašarų ūkio subjekto vienu metu padaryta veika ar veikos užtraukia administracinę atsakomybę pagal kelis šio įstatymo ir (ar) Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius ar kelias straipsnio dalis, galutinė nuobauda šiam pašarų ūkio subjektui skiriama pagal sankciją, nustatytą už sunkesnįjį iš padarytų nusižengimų.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS VALDAS ADAMKUS

Lietuvos Respublikos

pašarų įstatymo

priedas

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

1. 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 178/2002, nustatantis maistui skirtų teisės aktų bendruosius principus ir reikalavimus, įsteigiantis Europos maisto saugos tarnybą ir nustatantis su maisto saugos klausimais susijusias procedūras.

2. 2003 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1831/2003 dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje.

3. 2005 m. sausio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005, nustatantis pašarų higienos reikalavimus.

4. 2009 m. liepos 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 767/2009 dėl pašarų tiekimo rinkai ir naudojimo, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1831/2003 ir panaikinantis Direktyvas 79/373/EEB, 80/511/EEB, 82/471/EEB, 83/228/EB, 93/74/EEB, 93/113/EB, 96/25/EB bei Sprendimą 2004/217/EB.

5. 2017 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2017/625 dėl oficialios kontrolės ir kitos oficialios veiklos, kuri vykdoma siekiant užtikrinti maisto ir pašarų srities teisės aktų bei gyvūnų sveikatos ir gerovės, augalų sveikatos ir augalų apsaugos produktų taisyklių taikymą, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 999/2001, (EB) Nr. 396/2005, (EB) Nr. 1069/2009, (EB) Nr. 1107/2009, (ES) Nr. 1151/2012, (ES) Nr. 652/2014, (ES) 2016/429 ir (ES) 2016/2031, Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1/2005 ir (EB) Nr. 1099/2009 bei Tarybos direktyvos 98/58/EB, 1999/74/EB, 2007/43/EB, 2008/119/EB ir 2008/120/EB, ir kuriuo panaikinami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 854/2004 ir (EB) Nr. 882/2004, Tarybos direktyvos 89/608/EEB, 89/662/EEB, 90/425/EEB, 91/496/EEB, 96/23/EB, 96/93/EB ir 97/78/EB bei Tarybos sprendimas 92/438/EEB (Oficialios kontrolės reglamentas).

6. 2018 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/4 dėl vaistinių pašarų gamybos, pateikimo rinkai ir naudojimo, kuriuo iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 183/2005 ir panaikinama Tarybos direktyva 90/167/EEB.

Pakeitimai: