Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.06.30)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1996, Nr.86-2045

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-257, 97.06.12, Žin., 1997, Nr.60-1401 (97.06.27)

LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS SKOLOS ĮSTATYMO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO 7(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS

 

*** Pabaiga ***

                              

LIETUVOS RESPUBLIKOS

VALSTYBĖS SKOLOS

ĮSTATYMAS

 

1996 m. rugpjūčio 22 d. Nr. I-1508

Vilnius

 

  

     1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 

     Šis  įstatymas  reguliuoja santykius, susijusius  su valstybės skola vidaus ir užsienio kreditoriams.

     

     2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos

 

     1. Valstybės skola - Lietuvos Respublikos vidaus ir užsienio skolos suma.

     2. Vidaus skola - Lietuvos Respublikos turtiniai įsipareigojimai vidaus valiuta pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybės garantija arba kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus, pagal kuriuos lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos gautos, bet dar negrąžintos, taip pat pagal šį įstatymą įsteigtos garantijų institucijos neįvykdytų įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas bankams suma.

     3. Užsienio skola - Lietuvos Respublikos turtiniai įsipareigojimai užsienio valiuta pagal paskolos sutartis, sutartis su valstybės garantija arba kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus, pagal kuriuos lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos gautos, bet dar negrąžintos, taip pat pagal šį įstatymą įsteigtos garantijų institucijos neįvykdytų įsipareigojimų pagal suteiktas garantijas bankams suma.

     4. Vidaus kreditoriai - Lietuvos Respublikos juridiniai ar fiziniai asmenys arba įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, paskolinę lėšų pagal paskolų sutartis arba kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus.

     5.  Užsienio  kreditoriai  -  užsienio  valstybės, tarptautinės finansinės organizacijos, užsienio bankai, kiti juridiniai arba fiziniai asmenys, paskolinę lėšų pagal paskolų sutartis arba kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus.

     6. Užsienio paskola - piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, valstybės vardu gautos iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis arba kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus ir grąžinamos užsienio valiuta.

     7.  Vidaus  paskola - piniginės lėšos, materialinės vertybės arba paslaugos, valstybės vardu gautos iš vidaus arba užsienio kreditorių pagal paskolos sutartis arba kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus ir grąžinamos vidaus valiuta.

     8. Paskola su valstybės garantija - piniginės lėšos, materialinės  vertybės  arba paslaugos,  gautos  Lietuvos Respublikos  juridinio ar fizinio  asmens  arba  įmonės, neturinčios juridinio asmens teisių, iš vidaus arba užsienio kreditorių  pagal  paskolos sutartis arba  kitus  skolos įsipareigojamuosius  dokumentus,  kurių  sąlygų  įvykdymą garantuoja valstybė.

     9. Valstybės garantija - Lietuvos Respublikos turtinis įsipareigojimas grąžinti visą skolą arba jos dalį ir apmokėti kitas su skola susijusias išlaidas vidaus arba užsienio kreditoriui už skolininką, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, jeigu šis neįvykdo arba įvykdo ne visus paskolos sutartyje arba kituose skolos įsipareigojamuosiuose dokumentuose numatytus įsipareigojimus.

     10. Valstybės garantija už garantijų institucijos suteiktas garantijas - Lietuvos Respublikos turtinis įsipareigojimas įvykdyti visus garantijų institucijos, už kurios garantijų įvykdymą garantuoja valstybė, įsipareigojimus, jeigu ši institucija neįvykdo arba įvykdo ne visus garantijų įsipareigojamuosiuose dokumentuose numatytus įsipareigojimus.

     11. Skolininkas - Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, pagal pasirašytą sutartį su valstybe arba pagal kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus gavę paskolą ir įsipareigojantys valstybei dėl jos naudojimo ir grąžinimo.

     12. Garantijų institucija, už kurios garantijų įvykdymą garantuoja valstybė - Lietuvos Respublikos juridinis asmuo, kuris veikia pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, teikia garantijas bankams dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų ir už kurio garantijų įvykdymą garantuoja valstybė.

     13. Skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, - Lietuvos Respublikos juridinis ar fizinis asmuo arba įmonė, neturinti juridinio asmens teisių, gavę paskolą pagal pasirašytą sutartį su vidaus arba užsienio kreditoriumi arba pagal kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus, kurių sąlygų įvykdymą garantuoja valstybė.

     14. Vidaus valiuta - litas, Lietuvos Respublikos piniginis vienetas.

     15. Užsienio valiuta - bet kurios užsienio valstybės arba dviejų ir daugiau užsienio valstybių bendrai naudojama valiuta, įskaitant ekiu (Europos Sąjungos valiutos vienetas) ir SST (Tarptautinis valiutos fondas, speciali skolinimo teisė).

     16. Paskolos valiuta - užsienio ar vidaus valiuta, kuria skolininkas turi grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir kitas įmokas, numatytas paskolos sutartyje. 

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-257, 97.06.12, Žin., 1997, Nr.60-1401 (97.06.27)

 

     3 straipsnis. Valstybės skolinimosi ir garantijų teikimo pagrindinės

                   nuostatos

 

     1. Sprendimą dėl užsienio ir vidaus paskolų arba paskolų su valstybės garantija vidaus ar užsienio kreditoriams metinių limitų Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas, tvirtindamas metinį Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą arba priimdamas kitus įstatymus.

     2. Vidaus ir užsienio paskolas Lietuvos Respublikos vardu ima  bei  valstybės garantijas paskoloms teikia Lietuvos Respublikos  Vyriausybė, laikydamasi Lietuvos  Respublikos įstatymų nustatytų limitų.

     3.  Valdant  valstybės  skolą, Lietuvos  Respublikos Vyriausybei atstovauja Finansų ministerija.

     4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės pavedimu Finansų ministerija:

     1)  skolinasi  finansinius išteklius iš tarptautinių finansinių organizacijų, bankų bei skolinasi  vidaus  ir užsienio  rinkose  imdama paskolas,  išleisdama  Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius bei kitus skolos įsipareigojamuosius dokumentus;

     2) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių parametrus bei išleidimo į apyvartą sąlygas;

     3) atlieka operacijas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybiniais popieriais vidaus ir užsienio rinkose;

     4)  skolinasi  ir kredituoja valstybines  programas, pramonės, smulkaus verslo ir ūkininkų rėmimo projektus.

     5. Finansų ministerija privalo:

     1) tvarkyti valstybės skolos apskaitą;

     2)  registruoti visas vidaus ir užsienio  paskolas, valstybės garantijas;

     3) saugoti visų paskolų sutarčių ir visų valstybės garantijų originalius dokumentus;

     4) apibendrinti ir planuoti paskolų poreikį, rengti skolinimosi programų projektus;

     5) kontroliuoti paskolų išdavimą, grąžinimą, naudojimą ir kitų  finansinių įsipareigojimų, susijusių su paskolomis, vykdymą.

     6. Gaunamos ir grąžinamos užsienio ir vidaus paskolos ir su jų aptarnavimu susijusios išlaidos turi būti numatytos valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų dalyse.

     7.  Visiems  iš šio įstatymo reguliuojamų  santykių kylantiems  valstybės turtiniams įsipareigojimams  vykdyti naudojami visi galimi valstybės pajamų šaltiniai, įskaitant naujus valstybės turtinius įsipareigojimus.

     8.  Valstybės  skola  gali būti  išreikšta  paskolų sutartimis, valstybės garantijomis, vertybiniais popieriais arba įrašais vertybinių popierių sąskaitose bei kitais skolos įsipareigojamaisiais dokumentais.

     9.  Visos  teisės  normos,  taikytinos  vertybiniams popieriams, taip pat taikomos valstybės skolai, išreikštai įrašais vertybinių popierių sąskaitose.

     10. Esamas ir būsimas valstybės turtas negali būti įkeistas  kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė.

     11. Lietuvos banko aukso ir užsienio valiutos rezervai negali būti įkeisti kaip valstybės turtinių įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo priemonė. Lietuvos bankas nėra atsakingas už Lietuvos Respublikos turtinius įsipareigojimus, išskyrus tuos  atvejus,  kai  Lietuvos  bankas  prisiima  tokius įsipareigojimus arba kai tokie įsipareigojimai yra numatyti Lietuvos Respublikos įstatymuose.

     12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskolų lėšas gali naudoti tik šiame įstatyme nurodytiems tikslams.

     13.  Lietuvos Respublikos Vyriausybė valstybės vardu gautas užsienio arba vidaus paskolas turi teisę perskolinti Lietuvos Respublikos juridiniams ar fiziniams asmenims arba įmonėms, neturinčioms juridinio asmens teisių, jeigu nėra kitaip numatyta paskolų sutartyse.

     14.  Visi  skolininkai arba skolininkai,  už  kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, privalo laiku grąžinti  paskolą,  mokėti palūkanas  ir  vykdyti  kitus įsipareigojimus, numatytus paskolos sutartyje.

       15.  Skolininkai  arba  skolininkai,  už  kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, iki  visiško skolos grąžinimo be Finansų ministerijos raštiško leidimo neturi teisės atlikti šių veiksmų:

     1) reorganizuoti įmonės;

     2) mažinti įstatinio kapitalo;

     3) išnuomoti ar įkeisti ilgalaikio turto;

     4) laiduoti ar garantuoti savo turtu kitų subjektų prievolių įvykdymo;

     5)  teikti  paskolas  (išskyrus trumpalaikį  prekinį kreditą).

     

     4 straipsnis. Valstybės skolinimosi tikslai

 

     Vyriausybė Lietuvos Respublikos vardu gali imti paskolas šiems tikslams:

     1) valstybės biudžeto deficitui finansuoti;

     2)  valstybės  investicijoms  finansuoti  ir  įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti;

     3) išlaidoms, susijusioms su valstybės skola, apmokėti ir valstybės skolai dengti;

     4)  kitiems  tikslams,  kai yra  atskiras  Lietuvos Respublikos įstatymas.

     

     5 straipsnis. Užsienio paskola

 

     1. Sprendimą imti didesnę kaip 40 mln. litų užsienio paskolą,  išskyrus paskolą biudžeto deficitui finansuoti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu priima Seimas atskiru įstatymu.

     2. Sprendimą imti mažesnę kaip 40 mln. litų užsienio paskolą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi atitinkamų  metų Lietuvos Respublikos valstybės  biudžeto įstatymu.

     3.  Užsienio  paskolų  sutartys  ir  kiti  skolos įsipareigojamieji dokumentai yra komerciniai  susitarimai. Užsienio   paskolos   sutartį  arba   kitus   skolos įsipareigojamuosius dokumentus pasirašo finansų ministras arba finansų ministro siūlymu kiti valstybės pareigūnai, kuriems Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės  nutarimu  išduodami įgaliojimai.

     4. Teisinę išvadą dėl užsienio paskolos arba kitų skolos įsipareigojamųjų dokumentų pasirašo teisingumo ministras.

     5.  Visos  užsienio paskolų sutartys - ratifikuotos Lietuvos Respublikos Seimo ir dėl kurių priimti Lietuvos Respublikos Seimo sprendimai, taip pat neratifikuotos ir be atskiro Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo - yra privalomos vykdyti.

     6. Užsienio paskola paimama, išmokama bei grąžinama per valstybės fiskalinį agentą - Lietuvos banką arba, Lietuvos bankui pritarus, per kitą banką.

     7.  Užsienio paskolos gavimo, paskirstymo, grąžinimo tvarka bei institucijų, dalyvaujančių šiame procese, funkcijos ir pareigos nustatomos bendru Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko nutarimu.

     

     6 straipsnis. Vidaus paskola

 

     1.  Vidaus  paskolos  sutartį  arba  kitus  skolos įsipareigojamuosius dokumentus pasirašo finansų ministras.

     2.  Nematerialūs  Lietuvos  Respublikos  Vyriausybės vertybiniai  popieriai yra pažymimi  vertybinių  popierių sąskaitose, kurios tvarkomos pagal Centrinio depozitoriumo nustatytą tvarką.

     3. Finansų ministerija turi teisę paskirti fiskalinį agentą Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo į apyvartą operacijoms vykdyti.

     4. Vidaus paskolos gavimo, paskirstymo, grąžinimo tvarką bei institucijų, dalyvaujančių šiame procese, funkcijas ir pareigas, kad būtų užtikrintas paskolų naudojimas  pagal tikslinę paskirtį, nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     

     7 straipsnis. Paskola su valstybės garantija

 

     1. Sprendimus suteikti valstybės garantiją dėl vidaus ar užsienio kreditoriaus pagal sutartį teikiamos paskolos, kuri yra didesnė kaip 40 mln. litų, priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.

     2. Sprendimus suteikti valstybės garantiją dėl vidaus ar užsienio kreditoriaus pagal sutartį teikiamos paskolos, kuri yra mažesnė kaip 40 mln. litų, priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, vadovaudamasi atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įstatymu.

     3. Valstybės garantiją pasirašo finansų ministras, o teisinę  išvadą  dėl  suteiktos  garantijos  kreditoriaus pageidavimu pasirašo teisingumo ministras.

     4. Valstybės garantijos dėl gaunamos paskolos suteikimo tvarka, paskolų su valstybės garantija gavimo ir grąžinimo tvarka bei institucijų, dalyvaujančių šiame procese, funkcijos ir pareigos nustatomos bendru Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos banko nutarimu.

 

     7(1) straipsnis. Garantijų institucijų steigimas ir valstybės garantija

                     už garantijų institucijų teikiamas garantijas

 

     1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė turi teisę steigti garantijų institucijas, kurios teiktų garantijas bankams dėl ūkio subjektams teikiamų paskolų, veikiančias pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintus nuostatus, jei tam tikroms programoms įgyvendinti yra numatytos lėšos tų metų valstybės biudžete. Garantijų institucijos steigėjo funkcijas pavedama vykdyti tam tikrai programai skirtų asignavimų valdytojui.

     2. Sprendimą suteikti valstybės garantiją už garantijų institucijos teikiamas garantijas priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši valstybės garantija negali viršyti daugiau kaip 3 kartus Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtų paskoloms garantuoti lėšų iš tais metais valstybės biudžete tam tikrai programai numatytos asignavimų sumos.

3. Garantijų institucijos suteiktų garantijų sutartis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka pasirašo šios institucijos vadovas. Valstybės garantiją dėl tais metais numatytų prisiimti turtinių įsipareigojimų už garantijų institucijos teikiamas garantijas pasirašo finansų ministras.

     4. Garantijų institucija, įgyvendindama valstybės vykdomą verslų rėmimo politiką, Vyriausybės nustatyta tvarka nagrinėja verslo subjektų prašymus suteikti garantijas bankams, teikiantiems jiems paskolas, tvarko suteiktų garantijų apskaitą, kontroliuoja, kaip yra įgyvendinami garantijoms pagrįsti pateikti verslo planai ir taiko poveikio priemones garantijų sąlygų nevykdantiems verslo subjektams.

     5. Garantijų institucijos veiklos priežiūrą atlieka ir šios institucijos atskaitomybę nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta institucija.

     6. Garantijų institucija privalo ne vėliau kaip per 3 mėnesius po finansinių metų pabaigos pateikti Vyriausybei metinę finansinę atskaitomybę kartu su audito išvada.

     7. Jeigu garantijų institucijos nuostoliai pasiekia pusę Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtų paskoloms garantuoti lėšų iš tais metais valstybės biudžete tam tikrai programai numatytos asignavimų sumos, Vyriausybė turi sustabdyti naujų garantijų teikimą.

 

Įstatymas papildytas straipsniu:

Nr. VIII-257, 97.06.12, Žin., 1997, Nr.60-1401 (97.06.27)

     

     8  straipsnis. Skolininkų ir skolininkų,  už  kurių įsipareigojimų

                įvykdymą garantuoja  valstybė, finansinės  veiklos kontrolė

 

     1. Skolininkai ir skolininkai, už kurių įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, išskyrus biudžetines įstaigas, privalo pateikti Finansų ministerijai:

     1) audito išvadą - prieš gaudami paskolą;

     2) metinės veiklos audito išvadą disponavimo paskola laikotarpiu;

     3) kito laikotarpio audito išvadą Finansų ministerijos arba  skolininko ir skolininko, už kurio  įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, administracijos iniciatyva.

     2. Auditą gali atlikti audito įmonė, turinti Finansų ministerijos licenciją.

     3. Audito paslaugos teikiamos pagal audito įmonės ir skolininko arba skolininko, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja  valstybė,  sutartį.  Paslaugos  apmokamos  iš skolininko arba skolininko, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, lėšų.

     4.  Audito  įmonė privalo pateikti skolininko  arba skolininko,  už kurio įsipareigojimų įvykdymą  garantuoja valstybė, administracijos vadovui ir Finansų ministerijai atlikto audito išvadas.

     5. Valstybės kontrolės institucijos turi teisę įstatymų nustatyta tvarka tikrinti skolininkų ir skolininkų, už kurių įsipareigojimų  įvykdymą garantuoja  valstybė,  ūkinę  ir finansinę būklę, taip pat visų valstybės vardu ar su valstybės garantija  gaunamų užsienio paskolų gavimą,  paskirstymą, naudojimą pagal tikslinę paskirtį ir grąžinimą.

     6. Skolininkas arba skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą  garantuoja valstybė, privalo  pateikti  Finansų ministerijai,  audito  įmonėms  ir  Valstybės  kontrolės institucijoms jų reikalaujamus dokumentus.

     

     9 straipsnis. Sankcijos

 

     1. Finansų ministerija už pavėluotą su paskolos sutartimi susijusių  turtinių  įsipareigojimų  vykdymą  išieško  iš skolininko 0,1 procento, skaičiuojant nuo nesumokėtos sumos, dydžio delspinigius už kiekvieną pradelstą dieną.

     2.  Finansų ministerija ne ginčo tvarka išieško iš skolininko sąskaitų bankų įstaigose laiku negrąžintą paskolą arba jos dalį, nesumokėtas palūkanas, delspinigius arba kitas paskolos sutartyje numatytas įmokas.

     3. Jeigu skolininko lėšų nepakanka išieškomoms sumoms padengti, išieškojimas nukreipiamas į kitą skolininko turtą, tai yra areštuojamos skolininko sąskaitos ar kitas jo turtas ir realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka, kad būtų įvykdyti visi  turtiniai  įsipareigojimai pagal paskolos  sutartį, sumokėti delspinigiai, taip pat kompensuotos visos valstybės išlaidos, patirtos dėl skolininko turtinių įsipareigojimų neįvykdymo.

     4. Jeigu šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų veiksmų nepakanka, o įsipareigojimai ir toliau nevykdomi, Finansų ministerija turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui. Apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Finansų ministerija  praneša skolininkui pasirašytinai.  Pranešime nurodomi skolininko neįvykdyti įsipareigojimai ir perspėjama apie tai, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, Finansų ministerija kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

     5. Jeigu skolininkas, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja   valstybė,  nevykdo  sutartinių   turtinių įsipareigojimų ir dėl to valstybei, kaip garantui, tenka įvykdyti minėtus įsipareigojimus, Finansų ministerija, kaip valstybės garantijos vykdytoja, atgręžtinio reikalavimo būdu ne ginčo tvarka išieško iš skolininko, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, sąskaitų bankų įstaigose visas tiesiogines ir netiesiogines išlaidas, susijusias su minėtų įsipareigojimų įvykdymu.

     6. Jeigu skolininko, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, lėšų nepakanka visoms tiesioginėms ir netiesioginėms išlaidoms, nurodytoms 5 dalyje,  padengti, areštuojamos skolininko, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja  valstybė, sąskaitos ar kitas jo  turtas  ir realizuojamas įstatymų nustatyta tvarka tam, kad valstybei būtų atlygintos visos išlaidos, patirtos dėl skolininko, už kurio  įsipareigojimų  įvykdymą  garantuoja  valstybė, įsipareigojimų neįvykdymo.

     7.  Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodytų veiksmų nepakanka, o įsipareigojimai ir toliau nevykdomi, Finansų ministerija turi teisę kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė. Apie savo ketinimus kreiptis į teismą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Finansų ministerija praneša  skolininkui,  už  kurio įsipareigojimų  įvykdymą garantuoja  valstybė,  pasirašytinai.  Pranešime  nurodomi skolininko,  už kurio įsipareigojimų įvykdymą  garantuoja valstybė, neįvykdyti įsipareigojimai ir perspėjama apie tai, kad jeigu jie nebus įvykdyti per šiame pranešime nurodytą laikotarpį, Finansų ministerija kreipsis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo.

     8. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybė nuspręs dėl nacionalinių  interesų  nepradėti  bankroto  procedūros, neskaičiuoti delspinigių arba nuspręs pasiūlyti skolininkui arba skolininkui, už kurio įsipareigojimų įvykdymą garantuoja valstybė, iš naujo apsvarstyti pradines paskolos sutarties sąlygas, Finansų ministerija privalo apskaičiuoti finansines tokio sprendimo pasekmes ir gautą sumą traktuoti kaip biudžeto išlaidas  esamais finansiniais metais (o jeigu  pasekmės atsilieptų keletą metų, - atitinkamai ilgesniam periodui).

     9. Jeigu paskola (ar jos dalis) panaudota ne pagal tikslinę paskirtį, visa panaudota ne pagal paskirtį suma grąžinama į Finansų ministerijos atidarytas paskolų sąskaitas. Skolininkas privalo sumokėti į paskolų rizikos sąskaitą 5 procentų paskolos (ar jos dalies), panaudotos ne  pagal paskirtį, dydžio maržą.

     10. Jeigu skolininkas gautų paskolos lėšų nepanaudoja pagal tikslinę paskirtį ilgiau kaip šešis mėnesius, jis privalo sumokėti į paskolų rizikos sąskaitą šio laikotarpio paskolos palūkanų, numatytų paskolos sutartyje, dydžio baudą.

     11. Sankcijas pagal šio straipsnio 9 ir 10 dalis skiria Valstybės kontrolės institucijos įstatymų nustatyta tvarka.

      12. Visos įmokos pagal sankcijas sumokamos į Finansų ministerijos  atidarytą  paskolų rizikos  sąskaitą.  Šios sąskaitos lėšos gali būti naudojamos visiems iš šio įstatymo reguliuojamų  santykių  kylantiems  valstybės  turtiniams įsipareigojimams vykdyti.

     

     10 straipsnis. Atskaitomybė

 

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė, pasibaigus biudžetiniams metams, kartu su Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto įvykdymo apyskaita privalo pateikti Seimui ataskaitą apie valstybės skolą.

     

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

     

     

     

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS           ALGIRDAS BRAZAUSKAS