Redagavo: Ramunė Lūžaitė (1997.10.23)

 

Įstatymas paskelbtas: Žin., 1994, Nr.96-1872

 

Neoficialus įstatymo tekstas

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. I-1608, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.110-2507 (96.11.15)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 7 STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMAS

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-434, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2426 (97.10.24)

LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

M I Š K Ų

ĮSTATYMAS

 

1994 m. lapkričio 22 d. Nr.I-671

Vilnius

 

I. BENDRIEJI NUOSTATAI

 

     1 straipsnis. Pagrindinės miškų politikos kryptys

 

     Miškas yra  vienas pagrindinių  Lietuvos gamtos turtų, tarnaujantis  valstybės  ir  piliečių  gerovei,  saugantis kraštovaizdžio stabilumą ir aplinkos kokybę, tvarkomas pagal nenutrūkstamo ir daugiatikslio naudojimo principus, laiduojant nuosavybės formų įvairovę. Lietuvoje dominuoja valstybinė miškų nuosavybė.

     Miškuose turi būti efektyviai ūkininkaujama, nepažeidžiami valstybės ekonominiai ir ekologiniai interesai.

     Miškuose turi  būti užtikrinta  aplinkos, augalijos ir gyvūnijos  įvairovės,  kraštovaizdžio,  gamtinių,  kultūrinių vertybių apsauga ir jų harmoninga sąveika.

     Lietuvos teritorijos miškingumas turi būti didinamas, jo didinimo galimybės nustatomos rengiant teritorinio planavimo (kraštotvarkos) dokumentus.

     Valstybės miškų  politiką formuoja Lietuvos Respublikos Seimas, o ją įgyvendina Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota Miškų ūkio ministerija.

 

     2 straipsnis. Įstatymo tikslai ir galiojimas

 

     Miškų įstatymas nustato visų Lietuvos Respublikos  miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teises ir pareigas naudojant, atkuriant, auginant ir saugant miškus, derina miško savininkų ir visuomenės interesus,  nustato pagrindinius  miškų  tvarkymo principus.

     Tais atvejais,  kai Lietuvos  Respublikos tarptautinėse sutartyse yra nustatytos kitos miško naudojimo, atkūrimo ir apsaugos taisyklės,  negu numato Lietuvos Respublikos miškų įstatymas, yra taikomos tarptautinės sutarties taisyklės.

 

     3 straipsnis. Pagrindinės sąvokos

 

     Miško žemė - apaugęs mišku (medynai) ir neapaugęs mišku (kirtavietės, žuvę medynai, miško aikštės, medelynai, daigynai, miško sėklinės  plantacijos  ir  žaliaviniai  krūmynai  bei plantacijos) plotas. Miško žemei taip pat priskiriami tame pačiame plote  esantys miško keliai ir sausinimo grioviai, kvartalų, technologinės  ir priešgaisrinės linijos, medienos sandėliai bei kiti su mišku susijusių įrengimų užimti plotai, poilsio aikštelės, žvėrių pašarų aikštelės, pelkės, smėlynai, taip pat žemė, skirta miškui įveisti.

     Miško žemė  gali būti  miškų ūkio  arba konservacinės paskirties.

     Miškas - ne mažesnis kaip 0,1 ha, apaugęs medžiais ir kita miško augalija  arba  laikinai  jos  netekęs  (kirtavietės, degimvietės), žemės plotas.

     Laukuose, pakelėse, prie vandens telkinių, miestuose ar gyvenvietėse bei kapinėse esančios medžių grupės, siauros - iki 10 m pločio - medžių juostos, gyvatvorės, pavieniai medžiai bei krūmai ir miestuose bei kaimo vietovėse esantys žmogaus įveisti parkai  nelaikomi mišku. Šių želdinių priežiūros, apsaugos ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Miško valda - privačios arba valstybinės nuosavybės teise valdomas miško žemės sklypas.

     Miško savininkai  - valstybė  ir Lietuvos  Respublikos piliečiai, įstatymo nustatyta tvarka įgiję nuosavybės teisę į miškus.

     Valstybinio miško valdytojai - miškų urėdijos, rezervatai, valstybiniai parkai, įmonės bei organizacijos, kurioms įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės  nustatyta tvarka suteikta miškų valdymo teisė.

     Miško naudotojai - miško valdytojai ir privataus miško savininkai bei miško nuomininkai, naudojantys miško išteklius, taip pat kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, kurie įgijo miško išteklių naudojimo teisę.

     Miškų urėdija - valstybinių miškų valdymo ir tvarkymo institucija, nustatyta tvarka jai suteiktoje valdyti valstybinėje žemėje atkurianti, prižiūrinti, sauganti mišką bei naudojanti miško išteklius.  Miškų urėdijų tipinius nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Regioninė valstybinė miškų inspekcija - inspekcija, vykdanti jai priskirtoje  teritorijoje   miškų urėdijų,  kitų miškų valdytojų, naudotojų ir savininkų valstybinę miškų kontrolę.

     Miško ištekliai - mediena, techninė žaliava, vaistažolės, grybai, uogos, riešutai, miško augalai, numesti ragai, miško gyvūnai.

     Miškų grupė - miško plotai, kuriuose panašūs pagrindiniai ūkio tikslai, ūkininkavimo režimas ir miškų funkcinė paskirtis.

     Valstybinės miškų  tarnybos pareigūnai  -  Miškų  ūkio ministerijos, jos regioninių valstybinių miškų inspekcijų, miškų urėdijų ir  valstybinių parkų  vadovaujantys darbuotojai ir specialistai, kurių sąrašą tvirtina miškų ūkio ministras.

 

     4 straipsnis. Miškų grupės

 

     Miškai skirstomi į keturias grupes.

     I grupė - rezervatiniai miškai. Valstybinių rezervatų, valstybinių parkų bei biosferos monitoringo teritorijose esančių rezervatų ir rezervatinių apyrubių miškai.

     Ūkininkavimo tikslas - palikti miškus natūraliai augti. Jokie miško kirtimai, išskyrus Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatyme ir rezervatų nuostatuose numatytus atvejus, neatliekami.

     II grupė - specialios paskirties miškai. Joje skiriami du pogrupiai.

     A  -  ekosistemų  apsaugos  miškai.  Kraštovaizdžio, telmologinių, pedologinių,  botaninių, zoologinių, botaninių- zoologinių draustinių  ir draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, saugomų gamtos išteklių sklypų bei priešeroziniai ir kiti miškai.

     Ūkininkavimo tikslas  - išsaugoti  arba atkurti  miško ekosistemas. Leidžiami  atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose bei tokie kirtimai atitinkamų saugomų teritorijų nuostatuose numatytais atvejais ir kitos brandos amžiaus medynuose, visų rūšių ugdymo ir sanitariniai kirtimai.

     B - rekreaciniai miškai. Miško parkai, kurortiniai miškai, valstybinių parkų rekreacinių zonų miškai, rekreaciniai miško sklypai ir kiti miškai.

     Ūkininkavimo tikslas - formuoti ir išsaugoti rekreacinę miško aplinką. Leidžiami atkuriamieji kirtimai gamtinę brandą pasiekusiuose medynuose, visų rūšių ugdymo, sanitariniai ir kraštovaizdžio formavimo kirtimai.

     III  grupė  -  apsauginiai  miškai.  Tai  geologinių, geomorfologinių, hidrografinių,  kartografinių ir  kultūrinių draustinių bei šių rūšių draustinių, esančių valstybiniuose parkuose bei biosferos monitoringo teritorijose, miškai, apsaugos zonų ir kiti miškai.

     Ūkininkavimo tikslas  - formuoti  produktyvius medynus, galinčius atlikti dirvožemio, oro, vandenų, žmogaus gyvenamosios aplinkos apsaugos funkcijas. Leidžiami neplyni ir nedidelio ploto (iki 6 ha) plyni, ugdymo bei sanitariniai kirtimai.

     IV grupė - ūkiniai miškai. Tai visi kiti miškai, nepriskirti I-III miškų grupėms, tarp  jų valstybinių parkų ūkinių zonų miškai.

     Ūkininkavimo tikslas - laikantis gamtosaugos reikalavimų formuoti produktyvius medynus, nepertraukiamai tiekti medieną. Leidžiami visi  kirtimai. Plynų kirtimų biržės negali būti didesnės kaip 10 hektarų.

     Miškų ūkio ministerijai leidus, plynų kirtimų biržės pagal miškotvarkos projektus  III miškų grupėje gali būti padidintos iki 8 ha, IV - iki 15 ha. Kitais atvejais biržes didinti galima tik suderinus su Aplinkos apsaugos ministerija.

     Paskiros draustinių ir rekreacinių miškų dalys, remiantis teritorinio  planavimo  dokumentais,  gali  būti  priskirtos skirtingoms miškų grupėms.

     Miškų skirstymo į grupes tvarką nustato, o kitus miškus nustatytoms grupėms priskiria Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

 

     5 straipsnis. Miškų nuosavybė

 

     Pagal nuosavybės formas miškai skirstomi į valstybinius ir privačius.

     Miškų nuosavybės  santykius reguliuoja  šis  įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas bei kiti įstatymai. 

     Privačių miškų valdos neskaidomos į dalis, jei valda yra arba tampa  mažesnė kaip 5 ha. Saugomose teritorijose tai reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas.

     Pirkti mišką tomis pačiomis sąlygomis turi pirmenybę:

     1) gretimų valdų savininkai;

     2) asmenys, turintys aukštąjį arba specialųjį vidurinį miškininkystės išsilavinimą.

     Miško žemė visuomenės poreikiams iš miško valdytojų ir savininkų gali būti paimama (išperkama) Žemės įstatymo nustatyta tvarka.

     Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, jeigu jie yra priskirti:

     1) valstybiniams rezervatams, nacionalinių ir regioninių parkų rezervatams;

     2) Kuršių nerijos nacionaliniam parkui;

     3) apsauginiams miškams iki 7 km pločio juostoje nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, ypač vertingiems rekreaciniams miškams, miškų  mokslinio tyrimo  ir mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurortų sanitarinės apsaugos I - II zonoms, miestų  miškams, miško  parkams, miško  genetiniams rezervatams, miško medelynams ir miško sėklinėms plantacijoms.

     Valstybinės reikšmės miškams taip pat priskiriami kiti pagal Lietuvos Respublikos  žemės  reformos  ir  kitus  įstatymus neprivatizuotini miškai,  išskyrus  miškus,  kurie  įstatymų nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn.

 

     6 straipsnis. Valstybinės miško žemės nuoma

 

     Valstybinė miško žemė nenuomojama. Išimtį sudaro vykdant žemės reformą likę neprivatizuoti nedideli, tarp privačių valdų įsiterpę, teritoriškai nepatogūs miškų urėdijoms ir valstybiniams parkams valdyti miško žemės sklypai. Šie sklypai gali būti išnuomojami  fiziniams  ir  juridiniams  asmenims  Lietuvos Respublikos žemės ir Žemės nuomos įstatymų nustatyta tvarka.

 

     7 straipsnis. Valstybinis miškų valdymas ir Miškų įstatymo

                   vykdymo priežiūra

 

     Valstybinių miškų savininko funkcijas  atlieka Lietuvos Respublikos  Vyriausybė  arba  jos  įgaliota  valstybinė institucija. Miškų ūkio ministerija vykdo visų Lietuvos miškų valstybinio  valdymo  funkcijas.  Valstybinių  miškų  ūkinio valdymo funkcijas atlieka, miškų atkūrimą, priežiūrą, apsaugą bei miško  išteklių naudojimą organizuoja  Generalinė miškų urėdija  prie  Miškų  ūkio  ministerijos, kurios  nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Miškų ūkio ministerija ir jos regioninės valstybinės miškų inspekcijos kontroliuoja, kaip vykdomas Miškų įstatymas, vykdo Lietuvos Respublikoje  valstybinę miškų  būklės,  naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolę. Miškų urėdijų ir valstybinių parkų valstybinės miškų tarnybos pareigūnams gali būti pavedama jiems priskirtų kontroliuoti miško savininkų, valdytojų ir naudotojų miškų būklės naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinė kontrolė. Valstybinės  miškų  kontrolės  nuostatus  tvirtina  Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai turi teisę: turėti ir Lietuvos Respublikos  Vyriausybės nustatyta  tvarka  nešioti tarnybinį ginklą, stabdyti visų rūšių transportą, gabenantį medieną miškuose esančiais keliais bei miško žemės teritorijoje, ir tikrinti šios medienos įsigijimo bei transportavimo teisėtumo dokumentus, sustabdyti, apriboti arba uždrausti neteisėtą ūkinę veiklą miško valdoje, jeigu ja pažeidžiamas šis įstatymas, kitų norminių aktų reikalavimai ar daroma žala miškui.

     Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai neturi teisės dirbti samdos pagrindais, būti steigėjais ir akcininkais privačiose medienos ruošos,  medienos perdirbimo,  prekybos mediena ir medžioklės aptarnavimo įmonėse.

     Valstybinės miškų tarnybos pareigūnų nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Aplinkos apsaugos ministerija, vykdydama valstybinį gamtos išteklių naudojimo reguliavimą miškuose bei jų apsaugos kontrolę:

     kontroliuoja  nustatyta  tvarka  Lietuvos  teritorijos miškingumo didinimą, miškų išdėstymą ir kraštovaizdžio formavimą;

     atlieka  miškų  naudojimo  programų  ekspertizę  ir kontroliuoja, kaip šios programos vykdomos;

     derina pagrindinio kirtimo apimtis ir kontroliuoja, ar laikomasi patvirtintos kirtimo normos;

     derina miškotvarkos projektus ir kontroliuoja, kaip miško valdytojai ir  savininkai laikosi šio miškotvarkos projekto reikalavimų naudodami ir atkurdami miškus;

     derina ir kontroliuoja, kaip miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis;

     derina melioracijos, bendro naudojimo kelių, naudingųjų iškasenų telkinių,  komunikacinių bei kitų statybos objektų dislokavimo vietas ir projektus;

     kartu su Miškų ūkio ministerija nustato miškų ūkio veiklos apribojimus saugomose  teritorijose, grybų,  uogų,  riešutų, vaistažolių ir kitų miško produktų rinkimo tvarką ir kontroliuoja jos laikymąsi, numato retų bei nykstančių augalų, grybų, gyvūnų apsaugos priemones, kontroliuoja, kad jos būtų įgyvendintos;

     tvirtina  gyvūnų  ir  vaistažolių  naudojimo  limitus, reglamentuoja ir kontroliuoja miško gyvūnų apskaitą ir naudojimą;

     derina ir  kontroliuoja  aviacheminių  kovos  priemonių naudojimą prieš miško kenkėjus.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. I-1608, 96.11.05, Žin., 1996, Nr.110-2507 (96.11.15)

 

     8 straipsnis. Ekonominis miškų ūkio reguliavimas

 

     Miškų urėdijų miškų atkūrimo, ugdymo, priežiūros, apsaugos, medienos ruošos bei miškotvarkos darbai, gamybinių ir gyvenamųjų objektų statybos ir remonto, miško kelių tiesimo ir remonto, žemės sausinimo sistemų priežiūros darbai, pagrindinių priemonių įsigijimas ir remontas bei kita miškų ūkio veikla apmokama iš Miško fondo lėšų.

     Miško fondas  miškų urėdijose sudaromas: iš pajamų už parduotą nenukirstą mišką ir žaliavinę medieną (miške, tarpiniame ir galutiniame sandėlyje), šalutinį miško naudojimą (šienavimas ir gyvulių ganymas,  medžių sula, grybai ir uogos, vaistažolės, miško paklotės ir lapų rinkimas), antraeilių miško medžiagų ruošą (sakų, kelmų, karnų ir žievės, šakelių, naujametinių eglučių ir kitų dekoratyvinių  medžiagų), už  išnuomotus miško  plotus medžioklei, poilsio ir verslų organizavimui, pajamų už parduotą žemės ūkio ir medžioklės produkciją, miško sėklas, sodmenis bei suteiktas įvairias paslaugas, iš gautų lėšų už atlygintus miškų ūkio nuostolius  dėl pagrindinės  tikslinės žemės naudojimo paskirties pakeitimo, nuostolius, netesybas ir baudas už miško pažaidas bei Nenukirsto miško pardavimo taisyklių pažeidimą ir kitų pagal Miško fondo sudarymo ir naudojimo tvarką numatytų šaltinių.

     Miško fondas neapmokestinamas, jo sudarymo ir naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Miško fondas taip pat gali būti sudaromas valstybiniuose parkuose bei kitose miško įmonėse ir organizacijose.

     Žemės mokestis už miško žemę neimamas.

     Miškų urėdijų ir valstybinių parkų padaliniai, perdirbantys žaliavinę medieną, ją perka ta pačia tvarka kaip ir kiti medienos vartotojai ir moka įstatymų nustatytus mokesčius.

     Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali teikti subsidijas bei lengvatinius kreditus  miškams  įveisti,  atkurti,  auginti, priešgaisrinei ir  sanitarinei  miškų  apsaugai  bei  miškų infrastruktūrai plėtoti.  Jeigu  ribojama  miško  valdytojų, savininkų ir naudotojų ūkinė veikla, jiems teikiamos mokesčių bei kitos lengvatos ir kompensacijos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Racionaliau ir  efektyviau miškų  ūkiui tvarkyti miško savininkai gali savanoriškai jungtis į kooperacines struktūras, kurti  tikslinius fondus ar kitaip kaupti lėšas miško ūkinei veiklai plėtoti. Lietuvos Respublikos Vyriausybė skatina šių struktūrų veiklą.

 

     9 straipsnis. Piliečių buvojimas miške

 

     Piliečiai turi teisę laisvai lankytis miškuose, išskyrus rezervatų ir specialios paskirties (pasienio zona, kariniai objektai ir kt.) miškus. Jie gali rinkti vaistažoles, vaisius, riešutauti, uogauti ir grybauti, laikyti bites aviliuose ir bitidėse, laikydamiesi šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo bei poįstatyminių aktų. Išimtį sudaro privatūs miškai iki 100 m atstumu apie miško savininkų sodybas ir miškai, kuriuose tai apribota kitų įstatymų.

     Rajonų ir miestų savivaldybės miškų urėdijų ir valstybinių parkų teikimu, o miestų miškuose - be šio teikimo, kai yra svarbių priežasčių (didelis gaisrų pavojus, miško kirtimai, specializuoto ūkio plotai, saugomi objektai, būtinumas išsaugoti miško išteklius, miško verslai ir pan.), gali visuose miškuose uždrausti ar apriboti piliečių lankymąsi bei vaistažolių, grybų, uogų ir kitų miško produktų rinkimą.

     Miškų lankymą  ir  miško  produktų  rinkimą  saugomose teritorijose reguliuoja Saugomų teritorijų įstatymas ir šių teritorijų nuostatai.

     Uždraustų ar  apribotų lankyti miškų ribas rodo miško valdytojo, savininko  ar naudotojo  pastatyti  informaciniai ženklai.

     Miško lankytojai,  pastebėję miške  gaisrą, privalo jį užgesinti, o jeigu negali užgesinti, turi nedelsdami pranešti miškų urėdijai, valstybiniam parkui, valstybinei priešgaisrinės apsaugos tarnybai, policijai ar vietos savivaldybei.

     

II. MIŠKO NAUDOJIMAS

 

     10 straipsnis. Miško savininkų, valdytojų ir naudotojų

                    pareigos

 

     Miškai turi  būti tvarkomi  pagal miško  nenutrūkstamo naudojimo principą, kad mediena bei kita miško produkcija būtų nuolat tiekiama ir būtų išlaikyta metinė ar periodinė pusiausvyra tarp medienos prieaugio ir jos paruošų.

     Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai privalo saugoti miškus nuo gaisrų, kenkėjų, ligų ir kitų neigiamų veiksnių, laiku ir tinkamai atkurti iškirstą mišką, mišką naudoti tokiais būdais, kurie padėtų mažinti neigiamą poveikį aplinkai, racionaliai ūkininkauti miško žemėje (miške), palaikyti dirvožemio našumą, išsaugoti biologinę  įvairovę, laikytis  šiame bei  kituose įstatymuose ir poįstatyminiuose aktuose nustatytų taisyklių.

     Miško naudotojai privalo sutvarkyti miško plotus, kurie buvo sudarkyti naudojant mišką, taip, kad jie tiktų naudoti pagal paskirtį, tausoti miško kelius, sausinimo sistemas ir kitus technologinius įrenginius, nepažeisti miško valdytojų, savininkų ir kitų naudotojų teisių bei teisėtų interesų.

     Miško valdytojai  ir naudotojai valstybiniuose miškuose privalo laikytis Nenukirsto miško pardavimo taisyklių. Šias taisykles  tvirtina   Lietuvos  Respublikos   Vyriausybė. Valstybiniuose miškuose medienos ruošėjai per miško naudojimo leidime nustatytus  terminus, įskaitant  pratęstus terminus, privalo iškirsti mišką ir išvežti pagamintą medieną. Miško kirtimo ir pagamintos medienos išvežimo terminai, jeigu medienos ruošėjas pageidauja, pratęsiami laikotarpiui iki 6 mėnesių. Per nustatytą terminą, įskaitant ir pratęstąjį, neiškirstas miškas ir neišvežta žaliavinė  mediena  neatlygintinai  pereina  miško valdytojo žinion ir realizuojama bendrais pagrindais, o gautos lėšos įskaitomos į Miško fondą.

     Lietuvos Respublikos  Vyriausybės  nustatyta  žaliavinės medienos apskaitos ir ženklinimo tvarka yra privaloma visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.

 

     11 straipsnis. Miško valdytojų, savininkų ir naudotojų teisė

                    naudotis mišku bei jo ištekliais

 

     Privačių miškų savininkai teisę naudotis mišku įgyja gavę žemės sklypo nuosavybę patvirtinantį dokumentą.

     Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Valstybinio miško išteklių naudojimo teisė įgyjama gavus atitinkamą miško valdytojo leidimą. Tokio leidimo išdavimo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija.

     Miškai gali būti naudojami medienos ir kitų miško produktų ruošai, poilsiui, moksliniams tyrimams, mokymui, medžioklei, bitininkystei, gamtinių kompleksų apsaugai bei  kitiems šiam įstatymui neprieštaraujantiems tikslams.

     Miško valdytojai  ir savininkai  nustatyta tvarka gali išnuomoti miško plotus medžioklei, vaistažolių ruošai, poilsiui, moksliniams tyrimams, šalutiniam miško naudojimui.

     Miško naudotojai turi teisę leidime nustatyta tvarka tiesti technologinius miško kelius, įrengti miško produkcijos krovimo bei transporto stovėjimo aikšteles, montuoti gamybinius įrengimus ir atlikti kitus su miško ruoša susijusius darbus.

     Miško naudojimo nustatyti terminai ir sąlygos įrašomi miško naudojimo leidimuose.

     Miško naudotojų teises saugo Lietuvos Respublikos įstatymai. Pažeistos teisės turi būti atstatomos, o padaryti nuostoliai - atlyginami.

     Miško naudojimo  teisės gali  būti apribotos  įstatymų nustatyta tvarka  visuomenės, aplinkos  bei miško  apsaugos interesais.

     Užsienio valstybių subjektams teisė naudoti miško išteklius gali būti suteikta Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

 

     12 straipsnis. Miško išteklių naudojimo teisės nutraukimas

 

     Valstybinio miško išteklių naudojimo teisė  nutraukiama, kai: pasibaigia miško naudojimo terminas; miško naudotojas savo noru atsisako naudoti mišką; nesilaikoma leidime naudoti mišką nustatytų reikalavimų ir miško kirtimo bei apsaugos taisyklių; perleidžiama miško naudojimo teisė ar likviduojamas juridinis asmuo, kuris  turėjo teisę naudoti miško išteklius; miškas paimamas visuomenės poreikiams, taip pat miško ir aplinkos apsaugos interesais.

     Miško išteklių  naudojimo  teisė  privačiuose  miškuose nutraukiama Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatuose nustatyta tvarka.

 

     13 straipsnis. Miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis

 

     Miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik išimtiniais atvejais, derinant valstybės, miško savininko ir visuomenės interesus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Miško iškirtimas technologinėms ir gamybinėms miškų ūkio reikmėms (daigynams įrengti, miško ūkiniams keliams tiesti, priešgaisrinėms juostoms, technologiniams proskiebiams, poilsio aikštelėms ir medienos sandėliams įrengti, nustatyta tvarka žvyrui ir smėliui kasti ūkio reikmėms, kitiems miško įrenginiams) nėra miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis.

     Jeigu įstatymų nustatyta tvarka įveisiamas miškas ne miško žemėje, šiam plotui įsigalioja Miškų įstatymas.

 

     14 straipsnis. Miško žemės sausinimas, tręšimas ir kelių

                    tiesimas

 

     Miško žemės sausinimas, tręšimas ir nuodingųjų cheminių medžiagų naudojimas  negali prieštarauti  Aplinkos  apsaugos įstatymui ir atitinkamiems norminiams aktams.

     Miško žemės sausinimo sistemų ir miško kelių, einančių per keleto miško savininkų ir valdytojų valdas, priežiūrą ir remontą privalo atlikti tų valdų savininkai ir valdytojai.

     Nedideli miško žemės sausinimo sistemų priežiūros darbai atliekami, miško keliai tiesiami miško savininkų, valdytojų, naudotojų ir miško fondo lėšomis.

     Kiti visų miškų sausinimo darbai finansuojami iš biudžeto.

 

     15 straipsnis. Tarnybinės žemės dalos

 

     Miškų urėdijos ir valstybiniai parkai turi teisę jiems suteiktose žemėse skirti savo darbuotojams tarnybines žemės dalas. Jų skyrimo normas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Ši žemė neprivatizuojama.     

 

III. VALSTYBINIS MIŠKŲ KADASTRAS IR MIŠKOTVARKOS PROJEKTAS

 

     16 straipsnis. Valstybinė miškų inventorizacija, miškų apskaita

                    ir miškų kadastras

 

     Valstybinės miškų  inventorizacijos ir  miškų apskaitos tikslas - įvertinti miško išteklius, jų kokybę, teikti žinias apie miškų gamtinę ir ūkinę būklę.

     Valstybinė miškų inventorizacija atliekama visose miško valdose. Miškų  urėdijose,  valstybiniuose  rezervatuose  ir valstybiniuose parkuose inventorizuojamos ir apskaitomos ne tik miško, bet ir ne miško žemės (žemės ūkio naudmenos, vandenys ir pan.).

     Valstybinės miškų inventorizacijos specialistai turi teisę įeiti į visas miško valdas, atlikti inventorizacijos darbus ir gauti reikiamą informaciją jai vykdyti.

     Valstybinės miškų  inventorizacijos ir  miškų apskaitos tvarką, turinį ir periodiškumą nustato Miškų ūkio ministerija, o saugomose teritorijose  (rezervatai, valstybiniai  parkai ir valstybiniai draustiniai) - Miškų ūkio ministerija kartu su Aplinkos apsaugos ministerija.

     Remiantis valstybinės miškų inventorizacijos duomenimis, tvarkoma miškų apskaita, sudaromas valstybinis miškų kadastras bei rengiami miškotvarkos projektai.

     Valstybinis miškų  kadastras apima visumą duomenų apie miškus, jų priklausomybę, miško išteklių kiekį bei kokybę ir ekonominę vertę. Jo turinį ir sudarymo tvarką nustato Miškų ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos apsaugos ministerija.

     Valstybinė miškų inventorizacija ir apskaita privačiuose miškuose atliekama  valstybės lėšomis,  kituose miškuose  - valstybės, miško valdytojų ir miško fondo lėšomis.

 

     17 straipsnis. Miškotvarkos projektas

 

     Miškotvarkos  projektas  yra  pagrindas  miško  ūkiui organizuoti. Jis  privalomas visoms miško valdoms, išskyrus savininkų, turinčių miškų iki 3 ha ne miškų masyvuose. Miškai turi būti tvarkomi, naudojami  ir atkuriami pagal šį projektą. Miškų ūkio ministerija, atsižvelgdama į valdos dydį, nustato jo turinį ir kitus rodiklius, taip pat medynų kirtimo amžių visuose miškuose.  Pagrindiniai  kirtimai  atliekami  brandžiuose, perbrendusiuose miškuose, miško kirtimo taisyklėse numatytais atvejais ir  pribręstančiuose medynuose.  Metinė pagrindinių kirtimų norma  nustatoma kiekvienam  miškų  valdytojui  bei savininkui pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintą metodiką. Privalomos vykdyti projekto dalys - pagrindinių kirtimų norma, miško atkūrimas bei gamtosaugos reikalavimai.

     Lietuvos Respublikos miško kirtimo normą valstybiniuose miškuose tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

     Valstybinių miškų valdytojai, turintys miškų daugiau kaip 500 ha, ir piliečiai, valdantys bendrosios nuosavybės teise daugiau kaip 500 ha miškų, privalo neviršyti metinės pagrindinių kirtimų normos, išskyrus stichinių nelaimių atvejus ir jeigu ši norma nebuvo išnaudota ankstesniais metais, skaičiuojant nuo jos patvirtinimo metų.  Kitais atvejais  leidimą viršyti metinę pagrindinių kirtimų normą gali leisti tik Miškų ūkio ministerija, suderinusi su  Aplinkos apsaugos  ministerija.  Kiti  miško savininkai ir valdytojai, nepažeisdami miško kirtimo taisyklių reikalavimų, gali nukrypti nuo metinės normos, bet privalo laikytis dešimtmečio kirtimų normos.

     Miškotvarkos projektai  tvirtinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

     Miškotvarkos projektus rengia valstybinė miškotvarkos tarnyba, taip pat fiziniai ir juridiniai asmenys Žemės ir miškų ūkio ministerijos nustatyta tvarka. Šie asmenys gali atlikti ir miškų inventorizaciją, kurios duomenis turi pateikti valstybinei miškotvarkos tarnybai.

     Miškotvarkos projektai rengiami valstybės, miško savininkų, valdytojų ir miško fondo lėšomis.

 

Straipsnio pakeitimai:

Nr. VIII-434, 97.10.07, Žin., 1997, Nr.96-2426 (97.10.24)

 

 

IV. MIŠKO ATKŪRIMAS, AUGINIMAS IR KIRTIMAS

 

     18 straipsnis. Miško atkūrimas ir įveisimas

 

     Mišką privalo  atkurti jo  valdytojai, savininkai  bei naudotojai savo lėšomis, vadovaudamiesi Miškų ūkio ministerijos patvirtintais nuostatais.

     Miškas ne miško žemėse gali būti  įveisiamas suderinus su miesto (rajono)   žemėtvarkos tarnyba pagal žemėtvarkos ar miškotvarkos  projektus.  Jis  įveisiamas  valstybės,  miško valdytojų, savininkų ir miško fondo lėšomis.

     Želdintinose kirtavietėse ir degimvietėse dirbtiniu būdu miškas atkuriamas  ne vėliau kaip per dvejus metus po jų atsiradimo. Miškas  dirbtiniu būdu įveisiamas ir atkuriamas genetiniu - ekologiniu pagrindu, selekcinės kilmės sodmenimis (sėklomis). Valstybinės miškų tarnybos pareigūnai gali uždrausti miško  valdytojams,  savininkams  ir  naudotojams  tolesnius pagrindinius kirtimus, kol nebus atkurtas iškirstasis miškas. Išimtys leidžiamos, kai dėl stichinių nelaimių miškas žūva dideliuose plotuose.

     Miško atkūrimas ir įveisimas taip pat apima menkaverčių medynų rekonstrukciją, želdinių (dirbtinai įveistų ir natūraliai atžėlusių)  papildymą, priežiūrą ir apsaugą iki jaunuolynas susiformuoja. Žuvę želdiniai per dvejus metus atkuriami.

     Iškirsti ąžuolynai, klevynai, liepynai, uosynai ir pušynai, augę jiems tinkamose augimvietėse, turi būti vėl atkurti tomis pačiomis medžių rūšimis.

     Miškų ūkio ministerija organizuoja miško genofondo apsaugą ir selekcinės sėklininkystės bazės kūrimą, nustato  sėklų bei sodmenų kokybės reikalavimus.

 

     19 straipsnis. Medynų auginimas ir kirtimas

 

     Medynų augimą  reguliuoja   ugdymo ir rekonstrukciniai kirtimai, kitos miškų priežiūros bei žemės derlingumo didinimo priemonės pagal Miškų ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus ir taisykles.

     Ugdymo kirtimai atliekami nebrandžiuose medynuose jų našumui ir stabilumui didinti bei bioįvairovei išsaugoti. Šiais kirtimais reguliuojamas medynų tankumas ir rūšinė sudėtis.

     Sanitariniai  kirtimai  atliekami  miško  sveikatingumui palaikyti ir gerinti.

     Pagrindiniai kirtimai  atliekami laikantis  Miškų  ūkio ministerijos patvirtintų taisyklių.

     Taip pat  gali būti atliekami kirtimai kraštovaizdžiui formuoti,  biotechninėms priemonėms vykdyti, priešgaisrinėms juostoms įrengti, technologinių įrenginių vietoms paruošti ir kiti kirtimai.

 

 

V. MIŠKŲ APSAUGA

 

     20 straipsnis. Miškų apsaugos uždaviniai

 

     Miškas ir jo produkcija saugomi nuo neteisėtų veiksmų: savavališko miško kirtimo, miško naudojimo tvarkos pažeidimų, miško produkcijos grobstymo, miško teršimo, šiukšlinimo, miško padegimo, naminių gyvulių daromos žalos.

     Miškas taip pat saugomas nuo ligų, kenkėjų, laukinių žvėrių daromos žalos, gaisrų ir kitų stichinių nelaimių, mechaninių miško dirvožemio ir medžių pakenkimų.

 

     21 straipsnis. Miškų apsauga nuo gaisrų ir stichinių nelaimių

 

     Miškuose privalo  būti sukurta  ir palaikoma  vientisa valstybinė priešgaisrinių priemonių sistema, apimanti stebėjimo, profilaktines ir priešgaisrines saugos priemones. Šią vientisą valstybinę priešgaisrinių priemonių sistemą rengia ir organizuoja jos įgyvendinimą Miškų ūkio ministerija ir jai pavaldžios miškų urėdijos bei  valstybiniai parkai kartu su miestų (rajonų) savivaldybėmis. Miško  valdytojai, savininkai, naudotojai ir lankytojai privalo  laikytis Miškų  priešgaisrinės  apsaugos taisyklių. Šias  taisykles tvirtina   Lietuvos  Respublikos Vyriausybė.

     Miškų urėdijos bei valstybiniai parkai ir savivaldybės skiria lėšų vientisai valstybinei priešgaisrinio stebėjimo ir gaisrų gesinimo sistemai visose miško valdose. Miško valdytojai ir  savininkai  savo  lėšomis  įgyvendina  profilaktines priešgaisrines priemones  (įrengia priešgaisrines juostas ir laužavietes, valo užšlemštą mišką ir kita).

     Stichinių nelaimių miškuose atvejais Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota Miškų ūkio ministerija turi teisę nustatyti specialias apsaugos ir nelaimių  padarinių šalinimo priemones, kurios yra privalomos visiems miško valdytojams, savininkams ir naudotojams.

 

     22 straipsnis. Miškų apsauga nuo ligų ir kenkėjų

 

     Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai turi laikytis Miškų sanitarinės apsaugos taisyklių, informuoti miškų urėdijas bei valstybinius parkus vietose apie medžių ligų ir kenkėjų židinius, nustatytais terminais išvežti iš miško arba tinkamai apsaugoti nuo kenkėjų paliekamą miške spygliuočių medieną. Miškų sanitarinės apsaugos taisykles tvirtina Miškų ūkio ministerija.

     Masiniai kenkėjų  ir ligų  židiniai  lokalizuojami  ir likviduojami valstybės, miško valdytojų,  savininkų  ir Miško fondo lėšomis.

 

     23 straipsnis. Miškų apsauga nuo naminių gyvulių ir žvėrių

                    daromos žalos

 

     Naminių  gyvulių  ganiava  valstybinėse  miško  žemėse draudžiama, išskyrus Miškų ūkio ministerijos numatytus atvejus. Privačiuose  miškuose  ganiava  draudžiama  kirtavietėse, natūraliuose ir kultūriniuose iki 20 metų jaunuolynuose.

     Medžiojamų  žvėrių  skaičius  miško  žemėse,  išskyrus specializuotus medžioklei skirtus plotus, turi būti reguliuojamas taip, kad būtų garantuotas ekosistemos stabilumas ir žvėrių skaičiaus bei pašarų išteklių miške pusiausvyra. Reguliuojant žvėrių skaičių  miške, laikomasi Aplinkos apsaugos ir kitų įstatymų reikalavimų.

     

     24 straipsnis. Miškų apsauga nuo kenksmingos taršos

 

     Miško valdytojai, savininkai ir naudotojai informuoja miškų urėdijas bei valstybinius parkus vietose apie pramoninės taršos poveikį miškams. Leistiną taršos intensyvumą  ir žalos miškams atlyginimą reguliuoja Aplinkos apsaugos įstatymas.

     Žuvę ar pažeisti miškai, jei nustatyti kaltininkai, turi būti atkuriami teršėjų lėšomis, kitais atvejais - valstybės, specialiųjų fondų, miško valdytojų ir savininkų lėšomis.

 

 

VI. ATSAKOMYBĖ UŽ MIŠKŲ ĮSTATYMO PAŽEIDIMUS

 

     25 straipsnis. Atsakomybė

 

     Fiziniai ir juridiniai asmenys, pažeidę Miškų įstatymo reikalavimus, traukiami atsakomybėn Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

 

     26 straipsnis. Neteisėta veika padarytos žalos atlyginimas

 

     Fiziniai ir  juridiniai  asmenys,  padarę  žalą  miško valdytojų, savininkų ir naudotojų miškui, turtui ir interesams, privalo visiškai ją atlyginti arba, jeigu yra galimybė, atstatyti iki pažeidimo buvusią būklę. Nuostolių apskaičiavimo tvarką nustato įstatymai ir poįstatyminiai aktai.

     Mediena, įgyta  pažeidžiant šį  įstatymą, konfiskuojama valstybės arba  savininko naudai įstatymų nustatyta tvarka. Nuostolių  sumos  išieškomos  nukentėjusios  šalies  naudai. Nuostoliai už žalą, padarytą valstybiniam miškui, išieškomi į Miško fondą.

     Pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos turi teisę:

     1) miško valdytojai, savininkai ir naudotojai, kurių miškui, turtui ar interesams padaryta žala;

     2) miškų naudojimo, atkūrimo ir apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos bei  jų pareigūnai už šio įstatymo pažeidimus.

 

 

VII. ĮSTATYMO ĮSIGALIOJIMAS

 

     27 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 

     Šis įstatymas įsigalioja nuo 1995 m. sausio 1 dienos.

     Įsigaliojus Lietuvos Respublikos miškų įstatymui, netenka galios Lietuvos Respublikos miškų kodeksas (Žin., 1979, Nr. 19- 241).

 

     Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                         ALGIRDAS BRAZAUSKAS