Suvestinė redakcija nuo 2013-11-14 iki 2014-04-24
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2012, Nr. 145-7461, i. k. 1122050ISAK001K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTRO
Į S A K Y M A S
DĖL SU LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS SKOLINIMOSI VALSTYBĖS VARDU IR SKOLINANTIS PRISIIMTŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ BEI VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMU SUSIJUSIŲ TEISĖS AKTŲ PATVIRTINIMO IR KOMISIJŲ SUDARYMO
2012 m. gruodžio 7 d. Nr. 1K-417
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatymo (Žin.,1994, Nr. 100-2001; 2008, Nr. 88-3289) 6 ir 7 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin.,1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776) ir Lietuvos Respublikos finansų ministerijos darbo reglamento, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2003 m. spalio 15 d. įsakymu Nr. 1K-251 (Žin., 2003, Nr. 100-4512; 2009, Nr. 79-3301), 9.6 punktu:
1. T v i r t i n u pridedamus:
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisykles;
1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisykles;
1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašą;
1.7. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisykles;
1.10. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų aprašą.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
2. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymo komisiją (toliau – Komisija):
| Komisijos pirmininkas |
– finansų viceministras, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas; |
| Komisijos pirmininko pavaduotojas |
– Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; |
| Komisijos nariai |
– Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas; – Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. |
3. P a v e d u Komisijai:
3.1. atlikti funkcijas, nurodytas:
3.1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse;
3.1.3. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėse;
3.1.4. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų apraše;
3.1.7. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų apraše.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
4. S u d a r a u Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisiją (toliau – Aukciono komisija):
| Aukciono komisijos pirmininkas |
– Valstybės iždo departamento direktorius, jo laikinai nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas arba kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis direktoriaus funkcijas; |
| Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas |
– Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotojas, kontroliuojantis Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus darbą; |
| Aukciono komisijos nariai |
– Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus vedėjas, jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas; – Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjas (aukciono komisijos sekretorius), jo laikinai nesant – kitas Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojas, laikinai atliekantis skyriaus vedėjo funkcijas. |
5. P a v e d u Aukciono komisijai:
5.1. atlikti funkcijas, nurodytas Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir / arba emisijos sumos nustatymo taisyklėse;
6. P r i p a ž į s t u netekusiais galios:
6.1. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymą Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“;
6.2. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymą Nr. 1K-200 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, vertinimo vidaus tvarkos“ pakeitimo“;
6.3. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymą Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“;
6.4. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymą Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“;
6.5. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. spalio 5 d. įsakymą Nr. 1K-298 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.6. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 1K-232 „Dėl finansų ministro 2002 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. 68a „Dėl pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų tarptautinėse finansų rinkose, ir užsienio paskolų vertinimo vidaus taisyklių“ pakeitimo“;
6.7. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2006 m. rugpjūčio 8 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl valstybės skolinimosi, su valstybės skolinimusi ir skolos valdymu susijusių paslaugų pirkimo, valstybės skolos valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.8. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. balandžio 20 d. įsakymą Nr. 1K-154 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.9. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-199 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės eurokomercinių popierių pasirašymo Finansų ministerijoje procedūrų aprašo patvirtinimo“;
6.10. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2007 m. spalio 26 d. įsakymą Nr. 1K-306 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.11. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. sausio 9 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo procedūrų aprašo patvirtinimo“;
6.12. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. gegužės 28 d. įsakymą Nr. 1K-195 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.13. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-009 „Dėl reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašo patvirtinimo“;
6.14. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymą Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“;
6.15. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 23 d. įsakymą Nr. 1K-012 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.16. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. balandžio 16 d. įsakymą Nr. 1K-118 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2005 m. balandžio 11 d. įsakymo Nr. 1K-104 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių didžiausio (mažiausio) pelningumo ir / arba emisijos apimties nustatymo taisyklių“ pakeitimo“;
6.17. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymą Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“;
6.18. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. 1K-220 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.19. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. liepos 28 d. įsakymą Nr. 1K-252 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.20. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. rugpjūčio 27 d. įsakymą Nr. 1K-278 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.21. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2010 m. birželio 22 d. įsakymą Nr. 1K-204 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.22. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-059 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2004 m. rugpjūčio 30 d. įsakymo Nr. 1K-302 „Dėl komisijos sprendimams dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu, su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimusi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymu susijusių paslaugų pirkimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinantis prisiimtų įsipareigojimų valdymo bei valstybės piniginių išteklių valdymo priimti sudarymo ir jos darbo reglamento patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.23. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. vasario 11 d. įsakymą Nr. 1K-060 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“;
6.24. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. spalio 3 d. įsakymą Nr. 1K-324 „Dėl valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklių patvirtinimo“;
6.25. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymą Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“;
6.26. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymą Nr. 1K-021 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklių patvirtinimo“;
6.27. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. kovo 14 d. įsakymą Nr. 1K-100 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 1K-010 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisijos sudarymo“ pakeitimo“;
6.28. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 16 d. įsakymą Nr. 1K-190 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.29. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 18 d. įsakymą Nr. 1K-197 „Dėl finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklių patvirtinimo“;
6.30. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 1K-205 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymo Nr. 1K-155 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.31. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 18 d. įsakymą Nr. 1K-351 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“;
6.32. Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. spalio 31 d. įsakymą Nr. 1K-364 „Dėl Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-402 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo“;
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
VALSTYBĖS PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Valstybės piniginių išteklių valdymo taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma valstybės piniginių išteklių valdymo tvarka, užtikrinanti reikiamą lėšų sumą atitinkamoje Lietuvos banko sąskaitoje mokėjimams laiku atlikti mažiausiomis sąnaudomis ir priimtina rizika.
2. Valstybės piniginiai ištekliai apima valstybės biudžeto, Europos Sąjungos (toliau – ES) ir skolintas lėšas, tam tikrais atvejais, nurodytais taisyklių 59 punkte, – ir valstybės pinigų fondų, nurodytų taisyklių 58 punkte, laikinai laisvas lėšas.
3. Taisyklės taikomos šių ES lėšų valdymui – struktūrinių fondų, skirtų Lietuvos 2004–2006 metų bendrojo programavimo dokumentui įgyvendinti, Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai, Europos žuvininkystės fondo, Europos pabėgėlių fondo, 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo, Europos fondo trečiųjų šalių piliečių integracijai, Išorės sienų fondo, Europos grąžinimo fondo, ES Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo Garantijų skyriaus, Europos Bendrijų iniciatyvų INTERREG IIIA ir EQUAL, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos, taip pat Žvejybos duomenų rinkimo ir kontrolės, Žuvininkystės kontrolės, Bendrijos transeuropinio transporto tinklo plėtros, Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programų.
II. EKONOMIŠKUMO PRINCIPAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
5. Ekonomiškumo principas – taupiai ir efektyviai valdyti valstybės piniginius išteklius pasirenkant optimalius piniginių išteklių laikymo Lietuvos banko sąskaitose, laikinai laisvų lėšų investavimo ir lėšų išdavimo variantus.
6. Valstybės piniginiai ištekliai yra laikomi šiose valstybės iždo sąskaitose Lietuvos banke: valstybės biudžeto lėšų – Nr. LT881010000000035213 litais, Nr. LT261010000002132402 užsienio valiutomis; skolintų lėšų – Nr. LT621010000001635405 litais, Nr. LT641010000000832403 užsienio valiutomis, taisyklių 11.2 punkte išvardytais atvejais ES finansinės paramos priemonių lėšoms Lietuvos banke atidarytose sąskaitose litais ir užsienio valiuta ir taisyklių 58 punkte nurodytose sąskaitose Lietuvos banke.
7. Informacija apie valdomų lėšų sąskaitų likučius pasiekiama operatyviai ir realiu laiku naudojantis prieinamomis elektroninės bankininkystės sistemomis.
8. Valstybės piniginiai ištekliai ekonomiškai pagrįstais atvejais gali būti laikomi Lietuvos banko sąskaitose, kuriose už lėšų likutį nėra mokamos palūkanos, o laikinai laisvos lėšos, atsižvelgiant į valstybės piniginių išteklių srautų prognozes, investuojamos pirmenybę teikiant mažesnio rizikingumo bei didesnio likvidumo investavimo priemonėms ir nedarant įtakos pinigų pasiūlai Lietuvos vidaus rinkoje.
9. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – Valstybės iždo departamentas) raštu suderina su Valstybine mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Valstybinė mokesčių inspekcija) ir Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas), kad šių institucijų administruojamos dienos valstybės biudžeto pajamos, viršijančios atitinkamai 10 ir 5 mln. litų arba jų ekvivalentą užsienio valiuta, būtų kasdien iki 11.15 val. pervedamos į valstybės iždo sąskaitas biudžeto lėšoms Nr. LT881010000000035213 litais, Nr. LT261010000002132402 užsienio valiutomis Lietuvos banke.
10. Prašymai išmokėti lėšas iš valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos lėšų sąskaitų vykdomi vadovaujantis finansų ministro 2000 m. liepos 21 d. įsakymu Nr. 195 „Dėl Valstybės biudžeto lėšų išdavimo iš valstybės iždo sąskaitos taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 65-1976; 2007, Nr. 90-3604). Prašymai išmokėti lėšas iš skolintų lėšų sąskaitų, pavyzdžiui, perskolinimas valstybės institucijoms ir pan. (ši nuostata netaikoma vykdant su valstybės skola susijusius įsipareigojimus), vykdomi ne anksčiau kaip trečią darbo dieną po paraiškos gavimo dienos.
II. ES finansinės paramos PINIGINIŲ IŠTEKLIŲ LAIKYMAS IR JŲ IŠMOKĖJIMAS
11. Valstybės iždo departamento Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius (toliau – Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius) Europos Komisijai pervedus lėšas arba atsiradus kitų įplaukų į ES finansinės paramos priemonės lėšoms atidarytą sąskaitą Lietuvos banke ne vėliau kaip kitą darbo dieną:
11.1. perveda šias lėšas į Lietuvos banke atidarytas valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu pervestos lėšos yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu pervestos lėšos yra eurais;
11.2. perveda tik lėšų likutį, liekantį sąskaitoje po tą dieną numatomų atlikti valstybės biudžeto išlaidų (neperveda, kai sąskaitos lėšų likutis neviršija 100 eurų arba jų ekvivalento litais), ir formuoja mokėjimo pavedimą, reikalingą lėšų likučiui sąskaitoje užtikrinti, jeigu iš ES finansinės paramos priemonės lėšoms atidarytos sąskaitos pagal Valstybės iždo departamento Finansavimo skyriaus (toliau – Finansavimo skyrius) pateiktą informaciją bus finansuojamos valstybės biudžeto išlaidos arba pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus bus atliekami kiti lėšų pervedimai (Europos Bendrijos naudai nusavintų užstatų pervedimai į Europos žemės ūkio garantijų fondą ir kiti).
12. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad asignavimų valdytojai ir jų pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui ES finansinės paramos priemonių finansavimo mokėjimo paraiškas, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną pateikia Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui (toliau – Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius) ir Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas:
12.1. pagal asignavimų valdytojus ir kiekvieną iš ES finansinės paramos priemonių lėšų finansuojamą valstybės biudžeto programą, nurodydamas ES finansinės paramos priemonėms atidarytas valstybės iždo sąskaitas, iš kurių valstybės biudžeto išlaidos bus daromos, ir sumas litais dviejų skaičių po kablelio tikslumu arba užsienio valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu;
12.2. pagal asignavimų valdytojus ir bendras išlaidas iš valstybės iždo sąskaitos Nr. LT881010000000035213, atskirai nenurodydamas kiekvienos programos, tačiau nurodydamas sumas – tūkst. litų;
13. Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis ir ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktas mokėjimo paraiškas pervesti lėšas iš ES finansinės paramos priemonėms atidarytų sąskaitų ir įvertinęs ES finansinės paramos priemonių lėšoms atidarytų sąskaitų likučius, numatomų mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną perveda trūkstamas sumas valstybės biudžeto programų asignavimų daliai, kurią sudaro ES finansinė parama, finansuoti ar kitiems lėšų pervedimams pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus atlikti į atitinkamų ES finansinės paramos priemonių lėšoms atidarytas valstybės iždo sąskaitas iš sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta.
14. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT881010000000035213 ir Nr. LT261010000002132402 būtų pakankamas lėšų likutis valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti ir kitiems lėšų pervedimams pagal ES finansinę paramą administruojančių institucijų pateiktus prašymus atlikti.
III. LAIKINAI LAISVŲ LĖŠŲ INVESTAVIMAS
15. Lėšų valstybės iždo sąskaitose, už kurių likutį nėra mokamos palūkanos, suma negali būti didesnė kaip 15 mln. litų, išskyrus tuos atvejus, kai neįmanoma užtikrinti reikalavimo dėl nenumatytų, nuo Valstybės iždo departamento nepriklausančių, aplinkybių.
16. Investuojant laikinai laisvas valstybės biudžeto, skolintas ir ES finansinės paramos lėšas vadovaujamasi finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 „Dėl Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių patvirtinimo“ (Žin., 2001, Nr. 19-622; 2006, Nr. 137-5253) patvirtintais limitais ir saugumo ir likvidumo principais, tačiau siekiama investicijų grąža turi būti ne mažesnė negu atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinių popierių pelningumas, kuris finansų rinkų dalyvių visuotinai laikomas bendru palūkanų normų etalonu, arba Lietuvos banko terminuotųjų indėlių palūkanos (imama mažesnė reikšmė).
17. Valstybės iždo departamentas, investuodamas laikinai laisvas lėšas, vadovaujasi šiais apribojimais:
17.1. bendra investicijų (įskaitant valstybės pinigų fondų investuotas lėšas) į Lietuvos komercinių bankų, užsienio bankų atstovybių ar užsienio bankų filialų, registruotų Lietuvoje, pinigų rinkos priemones arba sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius suma negali būti didesnė kaip 1100 mln. litų;
17.2. bendra investicijų į vienai komercinių bankų grupei priklausančių bankų pinigų rinkos priemones, kai nėra gautas finansinis užstatas, suma negali būti didesnė kaip 500 mln. litų;
17.3. bendra investicijų į visų vienoje užsienio šalyje veiklą vykdančių komercinių bankų pinigų rinkos priemones suma negali būti didesnė kaip 1000 mln. litų (bankai laikomi veiklą vykdantys toje šalyje, kurioje yra suformuotas ir finansinės atskaitomybės ataskaitose atskleidžiamas apmokėtasis kapitalas);
17.4. investicijų į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones suma išlaikoma stabilios 170–350 mln. litų apimties. Nesant galimybių saugiai arba priimtinomis sąlygomis lėšas investuoti į kitas priemones nei Lietuvos banko pinigų rinkos priemonės, lėšos investuojamos į Lietuvos banko pinigų rinkos priemones didesne apimtimi, negu šiame punkte numatyta tokių investicijų suma.
18. Sprendimus dėl investicijų į konkrečias investavimo priemones ir jų priešlaikinio susigrąžinimo priima Valstybės iždo departamento direktorius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
19. Laikinai laisvos lėšos gali būti investuojamos į priemones, kurių terminas ilgesnis, negu tai numato valstybės piniginių išteklių srautų prognozės, kai yra sudarytos galimybės naudoti lanksčias valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemones trumpalaikiam pinigų stygiui padengti, o investicijų grąža yra pakankama įvertinant trumpalaikių valstybės piniginių išteklių srautų subalansavimo priemonių sąnaudas. Priimant investavimo sprendimus taip pat vadovaujamasi taisyklių 48–54 punktais.
IV. VALSTYBĖS BIUDŽETO KLIMATO KAITOS SPECIALIOSIOS PROGRAMOS LĖŠŲ LAIKYMAS IR JŲ IŠMOKĖJIMAS
191. Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyrius (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius) atsiradus įplaukų į Klimato kaitos specialiosios programos lėšoms (toliau – Klimato kaitos lėšos) atidarytas sąskaitas Lietuvos banke Nr. LT251010000000535218 litais ir Nr. LT841010000007432408 užsienio valiuta, gavęs nurodymą iš Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriaus:
191.1. perveda šias lėšas į Lietuvos banke atidarytas valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu pervestos lėšos yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu pervestos lėšos yra užsienio valiutomis;
191.2. perveda tik lėšų likutį, liekantį sąskaitoje po tą dieną numatomų atlikti valstybės biudžeto išlaidų (neperveda, kai sąskaitos lėšų likutis neviršija 100 piniginių vienetų užsienio valiutomis arba jų ekvivalento litais), ir formuoja mokėjimo pavedimą, reikalingą lėšų likučiui sąskaitoje užtikrinti, jeigu iš Klimato kaitos lėšoms atidarytos sąskaitos pagal Finansavimo skyriaus pateiktą informaciją bus finansuojamos valstybės biudžeto išlaidos.
192. Finansavimo skyrius, gavęs informaciją, kad Klimato kaitos lėšų asignavimų valdytojas ir jo pavaldžios įstaigos pateikė Valstybės iždo departamentui klimato kaitos priemonių finansavimo mokėjimo paraiškas, iki kiekvienos darbo dienos pabaigos prieš kitą mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui mokėjimų poreikio duomenis apie numatomas valstybės biudžeto išlaidas:
192.1. pagal asignavimų valdytoją ir kiekvieną iš Klimato kaitos lėšų finansuojamą valstybės biudžeto programą, nurodydamas Klimato kaitos lėšoms atidarytas valstybės iždo sąskaitas, iš kurių valstybės biudžeto išlaidos bus daromos, ir sumas litais dviejų skaičių po kablelio tikslumu arba užsienio valiuta dviejų skaičių po kablelio tikslumu;
192.2. pagal asignavimų valdytoją ir bendras išlaidas iš valstybės iždo sąskaitos Nr. LT881010000000035213, atskirai nenurodydamas kiekvienos programos, tačiau nurodydamas sumas – tūkst. litų;
193. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, atsižvelgdamas į Finansavimo skyriaus pateiktus mokėjimų poreikio duomenis ir Klimato kaitos lėšas administruojančios institucijos pateiktas mokėjimo paraiškas pervesti lėšas iš Klimato kaitos lėšoms atidarytų sąskaitų, numatomų mokėjimo pavedimų ar elektroninės mokėjimų informacijos perdavimo į banką darbo dieną duoda nurodymą Apskaitos ir atskaitomybės skyriui pervesti trūkstamas sumas valstybės biudžeto programų asignavimų daliai finansuoti į atitinkamas Klimato kaitos lėšoms atidarytas valstybės iždo sąskaitas iš sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta.
194. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT251010000000535218 ir Nr. LT841010000007432408 būtų pakankamas lėšų likutis valstybės biudžeto išlaidoms finansuoti pagal Klimato kaitos lėšas administruojančios institucijos pateiktus prašymus.
Papildyta skyriumi:
Nr. 1K-082, 2013-02-21, Žin., 2013, Nr. 21-1040 (2013-02-26), i. k. 1132050ISAK001K-082
III. PROGNOZAVIMO PRINCIPAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
20. Prognozavimo principas – numatyti optimalius sudaromų valstybės pinigų srautų prognozių rūšių, periodiškumo, detalumo ir prognozių panaudojimo variantus.
21. Sudaromos šios prognozės:
21.1. metinių Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir prognozuojamo grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių;
22. Valstybės biudžeto pajamų, išlaidų bei skolinimosi poreikio ir jo finansavimo prognozės sudaro vieną bendrą valstybės pinigų srautų prognozę.
23. Metų prognozė, kuri susideda iš mėnesinių ir kasdieninių dydžių, ateinantiems biudžetiniams metams sudaroma likus ne mažiau kaip dviem mėnesiams iki metų pradžios.
24. Prognozuojant valstybės pinigų srautus, reguliariai analizuojami duomenys ir rengiamos ataskaitos dėl:
24.1. valstybės iždo įplaukų ir išmokėjimų iš jo scenarijų bei numatomo patvirtinto metinio Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limito įvykdymo (arba viršijimo), į kuriuos atsižvelgiama priimant sprendimus dėl lėšų skolinimosi. Šias ataskaitas kartą per mėnesį rengia Valstybės iždo departamentas ir teikia finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui;
25. Rengdamas valstybės piniginių išteklių srautų scenarijus, Valstybės iždo departamentas gauna šiuos duomenis:
25.1. Finansų ministerijos Fiskalinės politikos departamentas (toliau – Fiskalinės politikos departamentas) pateikia informaciją apie numatomą patvirtinto metinio biudžeto pajamų plano vykdymą ir galimus scenarijus Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos;
25.2. Finansų ministerijos Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas (toliau – Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas) pateikia pastabas ir pasiūlymus dėl ES 2007–2013 metų struktūrinės finansinės paramos panaudojimo tempų scenarijaus ir galimus alternatyvius scenarijus pamėnesiui einamaisiais metais Valstybės iždo departamentui iki kiekvieno mėnesio 15 dienos.
II. Metinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio ir PROGNOZUOJAMO grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio skaičiavimas
26. Metinis skolinimosi poreikis – biudžetinių metų valstybės biudžeto išlaidų, grąžinamų paskolų, išperkamų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) ir kitų išmokėjimų sumos dalis, finansuojama iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų.
27. Užsienio valiutas konvertuojant į litus, naudojami prognozuojami lito ir užsienio valiutų santykiai, atsižvelgiant į esamą situaciją valiutų rinkoje, komercinių bankų teikiamas prognozes ir valiutų kursų kitimo tendencijas.
28. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, rengdamas valstybės biudžeto finansinių rodiklių projektus, skaičiuoja ir pagal poreikį tikslina metinį skolinimosi poreikį. Metinis skolinimosi poreikis yra skaičiuojamas ateinantiems trejiems biudžetiniams metams tūkst. litų tikslumu.
29. Metinis skolinimosi poreikis gali būti tikslinamas atsižvelgiant į faktinius ir planuojamus valstybės išlaidų ir grąžinamų paskolų ar išperkamų VVP, numatomų finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, pokyčius, taip pat į valstybės biudžeto ir kitų pinigų srautų prognozes.
30. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyriui duomenis pagal kompetenciją raštu pateikia:
30.1. Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius (toliau – Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius):
30.1.1. pagal jau pasirašytas paskolų sutartis Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų neišimtų paskolų dalių bendras sumas;
30.2. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius) – lėšų, reikalingų Valstybės investicijų programoje numatytiems investicijų projektams finansuoti iš Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintų lėšų pagal numatomas pasirašyti sutartis, metines sumas;
30.3. Fiskalinės politikos departamentas – projektuojamo valstybės biudžeto balanso metines sumas ir jų koregavimo riziką;
30.4. Finansų ministerijos Biudžeto departamentas (toliau – Biudžeto departamentas) – informaciją apie įstatymus (išskyrus Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą) ir rengiamus įstatymų projektus, kuriuose yra numatyta valstybės išlaidas finansuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis;
30.5. Europos Sąjungos struktūrinės paramos valdymo departamentas – planuojamų projektų vykdytojų išmokų iš ES lėšų ir valstybės biudžeto bendrojo finansavimo programų metines sumas;
30.6. Finansų ministerijos Nacionalinio fondo departamentas (toliau – Nacionalinio fondo departamentas) – planuojamų gauti iš Europos Komisijos einamaisiais ir kitais finansiniais metais lėšų sumas;
30.7. Finansų ministerijos Turto valdymo departamentas – valstybės įmonės Turto banko skolintų lėšų poreikį valstybės nekilnojamojo turto atnaujinimo funkcijai įgyvendinti;
31. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius, naudodamas valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo ir apskaitos informacines sistemas, apskaičiuoja atitinkamais biudžetiniais metais valstybės vardu paimtų vidaus ir užsienio paskolų grąžinamas sumas, vidaus ir užsienio VVP išperkamas sumas ir sumas, grąžinamas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus.
32. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą lėšų likučio pokytį per metus, taip pat poreikį skolintis pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką vėlesniais metais, galimą skolinimosi poreikį valstybės pinigų srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
33. Atsižvelgdamas į metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikį ir numatomus skolos grąžinimus Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą metinį Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį. Remdamasis šiais skaičiavimais Valstybės iždo departamentas Biudžeto departamentui teikia siūlomą Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą rengiant Lietuvos Respublikos atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
331. Sprendimą dėl apskaičiuoto metinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi poreikio bei prognozuojamo metinio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio dydžių priima įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija).
Papildyta punktu:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
III. Valstybės biudžeto pajamų prognozės
34. Valstybės biudžeto pajamų metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro šių pajamų prognozės:
35. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis:
35.1. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
35.2. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas pirmiems ateinantiems metams. Pagal jas sudaroma ES finansinės paramos pajamų prognozė;
35.4. Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemos (toliau – VSPIV sistema) duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas;
36. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis:
36.1. Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu;
36.2. valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal ketvirčius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal ketvirčius;
36.3. Fiskalinės politikos departamento pateiktu einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų paskirstymu pagal mėnesius, Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Muitinės departamento administruojamų pajamų paskirstymu pagal mėnesius ir pajamų, gaunamų tiesiogiai į valstybės iždo sąskaitas, paskirstymu pagal mėnesius;
36.4. Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus (toliau – Apskaitos ir atskaitomybės skyrius) pateikta faktine pajamų surinkimo informacija: kas mėnesį – mokesčių ir kitų įmokų į valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus apyskaita, kasdien – operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas;
36.5. Valstybinės mokesčių inspekcijos kiekvieną dieną teikiama operatyvia informacija apie į valstybės biudžetą surinktas pajamas ir mokesčių grąžinimus;
36.6. VSPIV sistemos duomenimis apie gautinas palūkanas už perskolintas ar kitaip investuotas lėšas;
36.8. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija apie Europos Komisijai deklaruotas išlaidas ir iš Europos Komisijos paprašytas ES fondo (-ų) lėšas dėl Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos, 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos programos ir 2000–2006 metų ES sanglaudos fondo lėšų;
36.9. ES struktūrinės paramos kompiuterinės informacinės valdymo ir priežiūros sistemos (toliau – SFMIS) duomenimis apie 2007–2013 metų ES struktūrinės paramos projektams finansuoti skirtų išlaidų deklaracijas Europos Komisijai;
36.10. asignavimų valdytojų pateikta informacija apie ES finansinės paramos planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas einamaisiais metais (pagal ketvirčius);
IV. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozės
38. Valstybės biudžeto asignavimų poreikio metų prognozę, susidedančią iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaro valstybės biudžeto programų asignavimų ir valstybės biudžeto programų asignavimų dalies, kurią sudaro ES ir kita tarptautinė finansinė parama, prognozės.
39. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius sudaro valstybės biudžeto asignavimų poreikio biudžetinių metų prognozės, susidedančios iš mėnesio ir dienos prognozių, projektą ateinantiems biudžetiniams metams vadovaudamasis:
39.1. Biudžeto departamento pateiktu Lietuvos Respublikos ateinančių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektu;
39.2. Nacionalinio fondo departamento pateikta informacija apie Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programos ir 2000–2006 metų Sanglaudos fondo planuojamas išlaidas;
39.3. Biudžeto departamento pateiktais duomenimis apie dotacijų savivaldybėms planuojamus mokėjimus;
39.4. Europos Sąjungos ir tarptautinių santykių departamento pateiktais duomenimis apie planuojamus mokesčius ES ir tarptautinėms finansų organizacijoms ir planuojamus mokėjimus į ES biudžetą;
40. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius tikslina einamaisiais biudžetiniais metais valstybės biudžeto asignavimų poreikio mėnesio ir dienos prognozes vadovaudamasis:
40.1. einamųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto pajamų ir programų finansavimo (ketvirčiais) planu;
40.4. Nacionalinio fondo departamento teikiama informacija:
40.4.1. kiekvieną mėnesį apie lėšų išmokėjimo rangovams prognozes per ateinančius tris mėnesius ir kiekvieną ketvirtį apie planuojamas išlaidas einamaisiais ir pirmais ateinančiais metais iš 2000–2006 metų Sanglaudos fondo ir bendrojo finansavimo lėšų;
40.4.2. kiekvieną mėnesį apie per ateinančius tris mėnesius planuojamas paprašyti iš Valstybės iždo departamento Europos regioninės plėtros fondo (toliau – ERPF) lėšas ir iki kiekvienų einamųjų metų balandžio 30 dienos ir spalio 31 dienos apie einamaisiais ir kitais finansiniais metais planuojamas pripažinti deklaruotinomis Europos Komisijai išlaidas pagal Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo Lietuvos ir Lenkijos bendradarbiavimo per sieną programą;
40.6. informacija apie pervestus asignavimus, gaunama iš Finansavimo skyriaus (lėšų poreikis kitai darbo dienai) ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriaus kiekvieną dieną, ir kiekvieną mėnesį sudaromais valstybės biudžeto pajamų ir išlaidų suvestiniais žiniaraščiais;
40.8. ES ir kitos tarptautinės finansinės paramos įgyvendinančiųjų institucijų pateikta informacija apie projektų vykdytojams planuojamas išmokėti lėšas;
41. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius kiekvieną dieną tikslina valstybės biudžeto asignavimų poreikio prognozes.
V. Valstybės skolinimosi poreikio IR JO FINANSAVIMO prognozės
43. Valstybės skolinimosi poreikio metų prognozė, susidedanti iš mėnesio ir dienos prognozių, sudaroma pagal:
43.2. VSPIV sistemos duomenis apie valstybės skolos grąžinimą pagal atskiras skolinimosi priemones, t. y. paskolų valstybės vardu grąžinimą, VVP išpirkimą, įsipareigojimų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus įvykdymą ir kitų su skolinimusi susijusių dokumentų užduočių vykdymą;
43.3. duomenis apie valstybės vardu pasiskolintų lėšų panaudojimą Lietuvos Respublikos einamųjų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme numatytiems tikslams ir kitiems tikslams, kai dėl to yra priimtas atskiras įstatymas;
43.6. galimą skolinimosi poreikį valstybės pinigų srautams subalansuoti, susijusį su finansinio užstato pateikimu pagal išvestinių finansinių priemonių sandorius;
Papildyta punktu:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
43.7. kitą informaciją, susijusią su valstybės skolintų lėšų srautais.
Punkto numeracijos pakeitimas:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
44. Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius siūlo planuojamas skolinimosi priemones. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius planuoja ir nuolat tikslina laikotarpiui iki einamųjų biudžetinių metų pabaigos skolinimosi valstybės vardu sumas pagal atskiras skolinimosi vidaus ir užsienio finansų rinkose priemones. Planuojant skolinimosi sumas, vadovaujamasi taisyklių 46.4 punkte nurodytais duomenimis.
IV. APDAIRUMO (ATSARGUMO) PRINCIPAS
45. Apdairumo (atsargumo) principas – valstybės pinigų srautų valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesai yra suderinami užtikrinant, kad valstybės iždo sąskaitose visada būtų apdairus lėšų likutis.
46. Valstybės piniginių išteklių valdymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo gairių įgyvendinimo procesų suderinimas:
46.1. užtikrinamas kuo didesnis galimų trumpalaikio pinigų srautų subalansavimo priemonių pasirinkimas;
46.2. ilgalaikiai VVP vidaus rinkoje, atsižvelgiant į rinkos paklausą, taip pat išlaidų ir rizikos analizės išvadas, esant priimtinoms sąlygoms išleidžiami tolygiomis sumomis;
46.4. planuojant skolinimosi apimtis ir vykdant skolinimąsi, laikomasi šių didžiausią ir mažiausią lėšų likutį (įskaitant laikinai laisvas investuotas lėšas) reglamentuojančių rodiklių:
46.4.1. didžiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip slenkančio 12 paskutinių mėnesių laikotarpio santykinių rodiklių, apskaičiuojamų kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje ir ateinančių trijų mėnesių visų išmokėjimų sumos, vidurkis, kuris neturi būti didesnis kaip 40 proc.;
46.4.2. mažiausias galimas lėšų likutis (įskaitant investuotas lėšas) apskaičiuojamas kaip finansinių valstybės biudžeto ir pasiskolintų išteklių likučių sumos mėnesio pabaigoje (papildomai įskaitant Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likutį) ir ateinančių trijų mėnesių skolos ir palūkanų mokėjimų sumos santykis, kuris neturi būti mažesnis kaip 40 proc.;
46.4.3. kai skolinamasi pirma laiko siekiant sumažinti perfinansavimo riziką grąžinant santykinai didelės apimties skolas (1 mlrd. litų ekvivalento ir didesnes), skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose išvardytus rodiklius, lėšų sumos, kurios skirtos konkrečioms skoloms grąžinti, atimamos iš lėšų likučio ir atitinkamai prognozuojamų bendros išmokėjimų ir bendros skolos grąžinimų ir palūkanų mokėjimų sumų. Tokios pirma laiko pasiskolintos lėšos yra investuojamos į aukščiausio saugumo investavimo priemones;
V. RIZIKOS VALDYMO PRINCIPAS
47. Rizikos valdymo principas – numatyti priemones, leidžiančias prognozuoti rizikos realizavimosi atvejus ir imtis veiksmų jiems likviduoti ar neigiamoms įvykių pasekmėms sumažinti.
48. Valdant valstybės piniginius išteklius vertinama kredito, rinkos, perfinansavimo, likvidumo ir operacinė rizika.
49. Valdant su investicijomis susijusią kredito riziką, saugiausiomis potencialiomis investavimo priemonėmis pagal emitento tipą prioriteto tvarka laikomos centrinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai, vyriausybių vertybiniai popieriai, tarptautinių organizacijų, kurių narė yra Lietuva, skolos vertybiniai popieriai, atvirkštiniai atpirkimo sandoriai, sudaromi su komerciniais bankais, komercinių bankų pinigų rinkos priemonės ir skolos vertybiniai popieriai.
50. Valdant su investicijomis susijusią rinkos riziką, kai investuojama iki 9 mėnesių laikotarpiui, neinvestuojama į rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Kai investuojama ilgesniam nei 9 mėnesių laikotarpiui į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, investuojama į didesnį likvidumą ir mažesnę rinkos riziką turinčias investavimo priemones. Priimant sprendimus dėl investavimo į VVP, kurių likutinė trukmė ilgesnė negu investavimo perspektyvos, vertinami šie atitinkamai likvidumo ir rinkos rizikos apibūdinimo duomenys:
50.1. VVP emisijų dydžiai, VVP kainos kintamumo rodikliai, kotiruotes teikiančių ūkio subjektų skaičius ir kotiruojamos sumos, kiti prieinami likvidumą rodantys duomenys, kurių šaltiniai – informacinės sistemos Bloomberg ir Reuters, Europos biržų duomenys, finansinių tarpininkų teikiama informacija;
51. Lėšas investavus į rinkos riziką turinčias investavimo priemones, rinkos rizikos ir investavimo grąžos stebėsena atliekama ne rečiau nei kartą per savaitę, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis vėliau nei po 2 mėnesių, ir ne rečiau nei kas 3 darbo dienas, jeigu numatomas investuotų lėšų susigrąžinimo poreikis – iki 2 mėnesių.
52. Investuotos lėšos susigrąžinamos anksčiau arba ieškoma ekonomiškai naudingesnių galimybių tai atlikti negu poreikis pagal pinigų srautų prognozes, kai:
52.1. turima informacija dėl emitento kreditingumo pablogėjimo ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą investuotas lėšas susigrąžinti;
52.2. viršijami nustatyti kredito rizikos limitai ir iki investicijų termino pabaigos lieka daugiau kaip 60 dienų. Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl konkrečios investuotų lėšų susigrąžinimo datos, kuri yra ankstesnė, negu praėjus 60 dienų po limitų viršijimo užfiksavimo datos;
52.3. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu investavimo terminas, investicijos grąža dėl rinkos rizikos pasireiškimo sumažėja iki palūkanų normos, kuri būtų gaunama investuojant į Lietuvos banko terminuotuosius indėlius arba atitinkamos trukmės Vokietijos Vyriausybės vertybinius popierius (imama mažesnė investicijų grąžos norma), arba yra prognozuojamas sumažėjimas iki tokios palūkanų normos, o iki suplanuoto investuotų lėšų susigrąžinimo laikotarpio lieka mažiau nei 6 mėnesiai. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo;
52.4. investavus į VVP, kurių terminas ilgesnis negu planuojama investicijų susigrąžinimo data, VVP kaina, reguliariai augusi ne mažiau kaip 60 dienų, rodo kainos mažėjimo tendenciją per vėlesnes 15 dienų, o atlikus išsamią investicijų vertės kitimo analizę prognozuojamas tolesnis investicijų vertės sumažėjimas, lemsiantis riziką dėl nepriimtinos investicijų grąžos, t. y. mažesnės, negu numatyta taisyklių 16 punkte, arba finansinius nuostolius. Valstybės iždo departamento direktorius per 7 dienas nuo analizės išvadų pateikimo dienos priima sprendimą dėl investuotų lėšų susigrąžinimo.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
53. Tais atvejais, kai lėšų, investuotų į rinkos riziką turinčias priemones, susigrąžinimas, atsižvelgiant į lėšų poreikio laikotarpį, sukeltų finansinius nuostolius, tai yra susigrąžintų investuotų lėšų vertė būtų mažesnė negu investuota lėšų suma, įvertinamos ir palyginamos galimų nuostolių ir naujo skolinimosi sąnaudos, išanalizuojamos priežastys, nulėmusios investicijų nuostolingumą, nustatomos investicijų vertės kitimo perspektyvos ir Valstybės iždo departamento direktorius priima sprendimą dėl tokių investuotų lėšų susigrąžinimo nedelsiant arba atidedant iki 12 mėnesių laikotarpiui.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
54. Valdant perfinansavimo riziką užtikrinama, kad lėšos, reikalingos skoliniams įsipareigojimams vykdyti, būtų valstybės biudžeto arba skolintų lėšų einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke ne vėliau kaip 4 darbo dienos iki skolinių įsipareigojimų vykdymo dienos, jeigu įsipareigojimai yra užsienio valiuta, ir ne vėliau kaip prieš 3 darbo dienas, jeigu įsipareigojimai – litais, kai momentinių skolinių įsipareigojimų vykdymo sumos viršija 50 mln. litų. Papildomai įskaitomi Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų, skirtų su valstybės skoliniais įsipareigojimams susijusiems mokėjimams grąžintinai finansuoti, likučiai einamosiose arba terminuotųjų indėlių sąskaitose Lietuvos banke.
55. Valdydamas operacinę riziką, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius koordinuoja reguliarių Valstybės iždo departamento darbuotojų darbų vadovų ir procesų aprašų atnaujinimą.
56. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius reguliariai atlieka šias analizes:
56.1. likvidumo ir perfinansavimo rizikos, apimančias esamus likvidžių lėšų likučius, prognozuojamus lėšų likučius ir pinigų srautus, tarp jų ir su skolinių įsipareigojimų vykdymu susijusius mokėjimus 3 mėnesių prognozuojamam laikotarpiui, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Lietuvos Respublikos finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui;
56.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose ir įstatymuose su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis susijusių nustatytų limitų vykdymo ir kartą per mėnesį teikia limitų vykdymo ataskaitą finansų ministrui ir Valstybės iždo departamentą kuruojančiam finansų viceministrui;
56.3. kredito ir investicijų rinkos rizikos, apimančias investicijų ir sudarytų finansinių išvestinių priemonių limitų vykdymą, sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių verčių kitimo duomenis, pagrindinių sandorių šalių kreditingumą rodančių rodiklių tendencijas, investicijų vertės kitimo riziką per atitinkamą laikotarpį, ir kartą per savaitę teikia atitinkamą ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
56.4. rinkos rodiklių, apimančias svarbiausių rinkos rodiklių ir jų kitimo statistiką ir galimas prognozes, ir kartą per savaitę teikia ataskaitą Valstybės iždo departamento direktoriui ir jo pavaduotojams;
VI. PAPILDOMUMO PRINCIPAS
57. Papildomumo principas – laikinai laisvos valstybės pinigų fondų lėšos, esant poreikiui, naudojamos valstybės piniginių išteklių srautams subalansuoti užtikrinant, kad reikiama lėšų suma bus laiku grąžinta į valstybės pinigų fondų sąskaitas.
58. Privatizavimo, Rezervinio (stabilizavimo), Garantinio, Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fonduose (toliau – valstybės pinigų fondai) esančios laikinai laisvos lėšos yra laikomos šiose sąskaitose Lietuvos banke:
58.2. Rezervinio (stabilizavimo) – Nr. LT641010000000735306 litais, Nr. LT611010000033332404 užsienio valiuta;
59. Valstybės pinigų fonduose esančios laikinai laisvos lėšos gali būti naudojamos valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti užtikrinant, kad lėšos bus grąžintos esant mokėjimų iš pinigų fondų sąskaitų poreikiui, tais atvejais, kai:
59.1. trūksta lėšų mokėjimams atlikti ir nėra investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų arba investuotų valstybės biudžeto, ES finansinės paramos ir skolintų lėšų susigrąžinimas užtruktų ilgiau arba būtų įgyvendinamas mažiau palankiomis sąlygomis negu susigrąžinant investuotas iš valstybės pinigų fondų lėšas;
60. Garantinio ir Privatizavimo fondų lėšų likučiai ir šių fondų piniginių išteklių srautai įskaitomi, kaip tai numatyta taisyklių 46.4.4 punkte skaičiuojant taisyklių 46.4.1 ir 46.4.2 punktuose nustatytus rodiklius.
61. Garantinio ir Privatizavimo fondų laikinai laisvos lėšos yra pirmiausia naudojamos susiklosčius taisyklių 59.1 ir 59.2 punktuose nurodytoms situacijoms, Rezervinio (stabilizavimo) ir Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo lėšos – vėliausiai.
62. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas valstybės biudžeto ir ES finansinės paramos pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:
62.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės iždo sąskaitas Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta;
62.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Apskaitos ir atskaitomybės skyriams mokėjimų iš valstybės pinigų fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT881010000000035213 ir Nr. LT261010000002132402 būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
63. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Apskaitos ir atskaitomybės skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Apskaitos ir atskaitomybės skyrius perveda šias lėšas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT881010000000035213, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT261010000002132402, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta.
64. Esant poreikiui naudoti grąžintinai laikinai laisvas valstybės pinigų fondų lėšas skolintų lėšų pinigų srautams subalansuoti, Valstybės iždo departamento skyriai perveda lėšas vadovaudamiesi tokia tvarka:
64.1. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrių nurodydamas lėšų poreikio sumą, pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą, o Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius perveda šias lėšas į valstybės iždo sąskaitas Nr. LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba
Nr. LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta;
64.2. kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir atitinkamų valstybės pinigų fondų sąskaitose trūksta lėšų mokėjimams atlikti, Europos Sąjungos paramos ir pinigų fondų apskaitos skyrius pateikia Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriams mokėjimų iš valstybės pinigų fondų banko sąskaitų poreikio duomenis. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda trūkstamas sumas į fondų sąskaitas iš valstybės iždo sąskaitų Nr. LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta, o Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius užtikrina, kad valstybės iždo sąskaitose Nr. LT621010000001635405 ir LT641010000000832403 būtų pakankamas lėšų likutis pervedimams atlikti.
65. Kai yra grąžintinai panaudotos laikinai laisvos atitinkamų valstybės pinigų fondų lėšos ir nebėra poreikio naudoti šias lėšas, Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius informuoja Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrių, nurodydamas lėšų sumą, valstybės pinigų fondo pavadinimą ir pervedimo datą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius perveda šias lėšas iš valstybės iždo sąskaitų LT621010000001635405, jeigu lėšų poreikis yra litais, arba Nr. LT641010000000832403, jeigu lėšų poreikis yra užsienio valiuta.
VII. FAKTINIO GRYNOJO SKOLINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ POKYČIO APSKAIČIAVIMAS
66. Metinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per biudžetinius metus Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šiuos metus įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
67. Mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis yra per mėnesį Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų ir per šį mėnesį įvykdytų įsipareigojimų sumų skirtumas.
68. Skaičiuojant mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį, įsipareigojimai užsienio valiuta perskaičiuojami į litus oficialiu Vyriausybės valstybės vardu skolinantis prisiimtų įsipareigojimų prisiėmimo ar įsipareigojimų įvykdymo dienos lito ir užsienio valiutos santykiu.
69. Metinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis gaunamas susumavus biudžetinių metų kiekvieno mėnesio Vyriausybės grynuosius skolinių įsipareigojimų pokyčius. Šis pokytis gali būti tikslinamas iki kitų biudžetinių metų antro ketvirčio.
70. Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynasis skolinių įsipareigojimų pokytis apskaičiuojamas litais cento tikslumu.
71. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius apskaičiuoja faktinį praėjusio mėnesio Lietuvos Respublikos Vyriausybės grynąjį skolinių įsipareigojimų pokytį iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.
72. Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius apskaičiuoja prognozuojamą patvirtinto metinio limito įvykdymą (arba viršijimą) metų pabaigoje iki kiekvieno mėnesio 30 dienos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ PLATINIMO VIDAUS RINKOJE PASLAUGŲ TEIKĖJŲ IR TARPININKŲ ATRANKOS TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjų ir tarpininkų atrankos taisyklėse (toliau – taisyklės) nustatoma:
1.1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukciono organizatoriaus (VVP platinimo aukciono būdu atveju) atrankos tvarka;
2. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419), Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776), ir kituose teisės aktuose vartojamas sąvokas.
II. VVP AUKCIONO ORGANIZATORIAUS ATRANKA
3. Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), pasirinkdama VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP aukciono organizavimo paslaugas teikiančius finansinių paslaugų teikėjus (toliau – paslaugų teikėjas), turinčius technines galimybes organizuoti vertybinių popierių platinimą aukciono būdu, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo aukciono būdu galimybių.
4. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
III. VVP PLATINIMO MAŽMENINIU BŪDU PASLAUGŲ TEIKĖJŲ ATRANKA
6. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo paslaugų teikėjus (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris potencialius VVP platinimo paslaugas teikiančius paslaugų teikėjus, turinčius technines galimybes platinti VVP, su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu galimybių.
7. Tuo atveju, jeigu Finansų ministerija yra atrinkusi VVP platinimo paslaugų teikėją (-us) (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) šių taisyklių nustatyta tvarka, kiti potencialūs VVP platinimo paslaugų teikėjai (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), turintys technines galimybes platinti VVP ir pageidaujantys teikti VVP platinimo mažmeniniu būdu paslaugą savo iniciatyva, gali kreiptis į Finansų ministeriją su pasiūlymu dėl VVP platinimo mažmeniniu būdu. Pasiūlymas priimamas ir VVP platinimo paslaugų teikimo (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju) sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu naujų pasiūlymų teikėjų siūlomos VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už esamų VVP platinimo paslaugų teikėjų (vertybinių popierių platinimo mažmeniniu būdu atveju), atrinktų šių taisyklių nustatyta tvarka, pasiūlytas VVP platinimo išlaidas.
8. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, techninės infrastruktūros galimybės, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
IV. VVP PLATINIMO JUNGTINIU BŪDU TARPININKŲ ATRANKA
10. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo jungtiniu būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo jungtiniu būdu galimybių.
11. Pasiūlyme turi būti nurodyta siūloma VVP platinimo strategija, VVP platinimo išlaidos, pasiūlymo įgyvendinimo terminas, pasiūlymo galiojimo terminas, paslaugų teikėjo patirtis VVP platinimo srityje ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
V. VVP PLATINIMO DVIŠALIŲ DERYBŲ BŪDU TARPININKŲ ATRANKA
13. Finansų ministerija, pasirinkdama VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju), raštu kreipiasi į ne mažiau kaip tris tarpininkus su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu galimybių.
14. Pasiūlyme turi būti nurodyta VVP platinimo ir su tuo susijusios išlaidos, pasiūlymo pateikimo ir galiojimo terminas ir kita Finansų ministerijos prašyme nurodyta informacija.
16. Finansų ministerija kreiptis į VVP platinimo tarpininkus (vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju) su prašymu pateikti pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas vertybinių popierių aukcionuose, yra apklaususi ne mažiau nei tris tarpininkus ir nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų tarpininkų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti aukciono, jungtiniu ar mažmeniniu būdu ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už tarpininkų siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu.
VI. PASIŪLYMŲ VERTINIMAS
17. Pasiūlymus vertina ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjus ir tarpininkus atrenka Finansų ministerija. Finansų ministras pasiūlymams vertinti ir VVP platinimo vidaus rinkoje paslaugų teikėjams ir tarpininkams atrinkti bei kitiems su tuo susijusiems šiame skyriuje nurodytiems Finansų ministerijos veiksmams atlikti įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaro komisiją (toliau – Komisija).
18. Finansų ministerija pagal pasiūlymų vertinimo kriterijus ir siekiant objektyviai palyginti pateiktus pasiūlymus rengia pasiūlymų suvestinę.
19. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju gali būti vertinami tik tuo atveju, jeigu tarpininko siūlomų VVP pelningumas (įvertintas atsižvelgiant į skolinimosi valiutą):
19.1. ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius įvykusiame (įvykusiuose) panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP aukciono būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba;
19.2. jeigu šių taisyklių 19.1 punkte numatyto panašios trukmės VVP aukciono (-ų) nebuvo – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija per paskutinius 3 mėnesius panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP platinimo jungtiniu arba dvišalių derybų būdu išleistų VVP vidutinį svertinį pelningumą arba;
19.3. jeigu šių taisyklių 19.1 ir 19.2 punktuose numatytų panašios trukmės VVP nėra – ne daugiau kaip puse procentinio punkto viršija panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) antrinėje rinkoje kotiruojamų VVP vidutinį pelningumą;
20. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus:
20.2. paslaugų teikėjo arba tarpininko techninės infrastruktūros galimybės ir prieinamumas potencialiems investuotojams arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – prieinamumas potencialiems VVP aukciono dalyviams;
20.4. paslaugų teikėjo arba tarpininko patirtis VVP platinimo srityje arba pasirenkant VVP aukciono organizatorių (vertybinių popierių platinimo aukciono būdu atveju) – vertybinių popierių aukciono organizavimo paslaugų teikimo srityje;
20.5. terminas, per kurį paslaugų teikėjas arba tarpininkas įsipareigoja suteikti arba pradėti teikti VVP platinimo paslaugas arba VVP aukciono organizavimo paslaugas;
21. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal šiuos pagrindinius vertinimo kriterijus:
21.2. terminas, per kurį tarpininkas įsipareigoja suteikti VVP platinimo paslaugas ir tokio termino galimas pratęsimas pagal skolinimosi valstybės vardu poreikį;
22. Pasiūlymai, išskyrus vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju, vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
22.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
22.2.1. B1 x 0,40, kur B1 – pasiūlymui pagal 20.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.2. B2 x 0,20, kur B2 – pasiūlymui pagal 20.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 20.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 20.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
22.2.5. B5 x 0,05, kur B5 – pasiūlymui pagal 20.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
23. Pasiūlymai vertybinių popierių platinimo dvišalių derybų būdu atveju vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
23.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
23.2.1. B1 x 0,80, kur B1 – pasiūlymui pagal 21.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
23.2.2. B2 x 0,10, kur B2 – pasiūlymui pagal 21.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
24. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, atitinkamas finansines arba tarpininkavimo paslaugas pateikti gali tik vienas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija gali kreiptis į vieną tokį paslaugų teikėją ir tarpininką dėl pasiūlymo pateikimo.
25. Finansų ministerija gali prašyti paslaugų teikėjų ir tarpininkų patikslinti savo pateiktus pasiūlymus.
26. Finansų ministerija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą iš geriausių pasiūlymų, Finansų ministerija derasi su šiuos pasiūlymus pateikusiais paslaugų teikėjais ir tarpininkais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
27. Tuo atveju, jei tobulinant VVP aukciono organizavimo ir (arba) VVP platinimo (VVP platinimo mažmeniniu būdu atveju) procesus yra reikalingos papildomos paslaugos, kurias gali suteikti tik jau pasirinktas paslaugų teikėjas, Finansų ministerija kreipiasi į tokį paslaugų teikėją dėl papildomų paslaugų teikimo. Tokiu atveju privaloma pagrįsti reikiamų atlikti papildomų paslaugų kainą.
28. Siekiant sudaryti didesnes galimybes potencialiems investuotojams įsigyti jungtiniu arba mažmeniniu būdu platinamus VVP, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną VVP platinimo paslaugų teikėją ir tarpininką.
29. Atsižvelgdama į skolinimosi valstybės vardu poreikį ir šiame skyriuje nustatyta tvarka atlikus pasiūlymų vertinimus, Finansų ministerija gali priimti sprendimą pasirinkti daugiau nei vieną pasiūlymą dėl VVP platinimo dvišalių derybų būdu.
30. Finansų ministerijos siūlomi sprendimai išdėstomi rašte finansų ministrui (jeigu buvo sudaryta Komisija – įrašomi Komisijos posėdžio protokole) ir suderinami su finansų ministru ir finansų viceministru (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento veiklos sritis.
VII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, IŠLEIDŽIAMŲ UŽSIENIO RINKOSE, IR PASKOLŲ VERTINIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja:
1.1. pasiūlymų dėl finansinių paslaugų, susijusių su Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP), išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimu bei platinimu, paskolų valstybės vardu ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus suteikimu (toliau – finansinės paslaugos) teikimo vertinimo procedūras;
2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776), taip pat tarptautine praktika.
3. Taisyklėmis vadovaujasi Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento (toliau – Valstybės iždo departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) valstybės tarnautojai ir įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija) atlikdami pasiūlymų dėl finansinių paslaugų (toliau – pasiūlymai) vertinimą.
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse.
5. Komisija priima sprendimus dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko, komisinio mokesčio dydžio (jei, VVP platinimo atveju, toks nustatomas iš anksto), finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl pasiūlymo pateikimo ar patikslinimo, sąrašo bei geriausio (-ių) (ekonomiškai naudingiausio (-ių)) pasiūlymo (-ų) ir rengia teikimą finansų ministrui.
II. PASIŪLYMŲ DĖL FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKIMO VERTINIMO PROCEDŪROS
6. Komisijai priėmus sprendimą dėl konkretaus skolinimosi būdo, reikiamos skolinimosi apimties, planuojamo skolinimosi laiko ir potencialių finansinių paslaugų teikėjų sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktą (-us) potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us), arba su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 arba, jei numatoma leisti VVP dvišalių derybų būdu – Komisijos atrinktą vieną ar daugiau potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) prašydama per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo.
7. Finansų ministerija kreiptis į potencialų (-ius) finansinių paslaugų teikėją (-us) su prašymu pateikti pasiūlymą arba priimti potencialaus finansinių paslaugų teikėjo pasiūlymą dėl VVP platinimo tik dvišalių derybų būdu galimybių gali tik tuo atveju, jeigu, atsižvelgdama į finansų rinkų būklę ir jos kitimo tendencijas, vertybinių popierių paklausą, palūkanų dydį ir jų kitimo tendencijas, nustato, kad nėra galimybės (nė vienas iš apklaustųjų potencialių finansinių paslaugų teikėjų nepateikia alternatyvios pasiskolinimo galimybės) arba yra ribotos galimybės, galinčios sukelti riziką dėl efektyvios skolinimosi valstybės vardu strategijos įgyvendinimo, atitinkamą lėšų sumą atitinkamam terminui pasiskolinti kitomis skolinimosi valstybės vardu priemonėmis ir būdais (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) ir (arba) atitinkamos lėšų sumos atitinkamam terminui skolinimosi naudojant kitas skolinimosi valstybės vardu priemones ir būdus (imant paskolas, platinant vertybinius popierius vidaus ar užsienio rinkose arba pasirašant kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus) kaina būtų didesnė už potencialaus finansinių paslaugų teikėjo siūlomą kainą platinant vertybinius popierius dvišalių derybų būdu.
8. Tuo atveju, jeigu dėl techninių priežasčių arba dėl priežasčių, susijusių su išimtinių teisių apsauga, finansines paslaugas teikti gali tik konkretus finansinių paslaugų teikėjas, Komisija gali siūlyti Skolinimosi skyriui kreiptis į vieną tokį finansinių paslaugų teikėją prašant su finansinių paslaugų teikėju sutartu būdu pateikti pasiūlymą.
9. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus.
11. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
12. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, prioritetas teikiamas šiems tikslams:
13. Komisija, atsižvelgdama į Europos investicijų banko atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniame viešame sandoryje mokėto komisinio mokesčio dydį ir užsienio šalių, turinčių panašius kredito reitingus kaip Lietuvos Respublika, atitinkama valiuta išleistų atitinkamos trukmės vertybinių popierių platintojams paskutiniuose viešuose sandoriuose mokėto komisinio mokesčio dydį, gali nustatyti komisinį mokestį, į kurį įskaičiuojamos juridinių paslaugų, fiskalinio ar mokėjimų agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, dokumentų spausdinimo bei reklamos (road-show) ir kitos išlaidos. Komisijos nustatomas komisinis mokestis gali neapimti juridinių, fiskalinio ar mokėjimų agento ar kitų paslaugų, jei mokestį už tokias paslaugas Komisija nustato atskirai. Apie tokio (-ių) mokesčio (-ių) dydį finansinių paslaugų teikėjai informuojami į juos kreipiantis 6 ir 8 punktuose nustatytais atvejais.
14. Komisijai nustačius mokestį (-čius), nurodytą (-us) 13 punkte, pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
14.2. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
14.2.1. B1 x 0,25, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.2. B2 x 0,25, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.3. B3 x 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
14.3.1. B1 x 0,4, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.3.3. B3 x 0,2, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
14.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
15. Pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
15.1. su VVP išleidimu bei platinimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, juridinių paslaugų, fiskalinio agento paslaugų, vertybinių popierių įtraukimo į biržos sąrašus, dokumentų spausdinimo bei reklamos (road-show) ir kitas išlaidas);
15.2. siūlomą VVP rinkodaros, emisijos platinimo ir reklamos strategiją, preliminarų investuotojų į VVP pasiskirstymą pagal šalis ir investuotojų tipus;
15.3. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant užsienio šalių vyriausybių vertybinius popierius;
15.4. finansinių paslaugų teikėjo aktyvumą teikiant rinkos analizes ir Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;
16. Komisijai nenustačius mokesčio (-ių), nurodyto (-ų) 13 punkte, pasiūlymai dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
16.2. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose jungtinio platinimo būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
16.2.1. B1 x 0,3, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.4. B4 x 0,15, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.2.5. B5 x 0,1, kur B5 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3. vertinant pasiūlymus dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, išleidimo bei platinimo, balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
16.3.1. B1 x 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal 15.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3.2. B2 x 0,15, kur B2 – pasiūlymui pagal 15.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3.3. B3 x 0,15, kur B3 – pasiūlymui pagal 15.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.3.4. B4 x 0,1, kur B4 – pasiūlymui pagal 15.5 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
16.4. sudėjus visus pagal koeficientus pakoreguotus konkretaus pasiūlymo balus, gaunamas galutinis to pasiūlymo įvertinimas.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
17. Vertinant finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus dėl paskolų valstybei suteikimo ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
17.5. Neteko galios nuo 2013-08-23
Punkto naikinimas:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin. 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
18. Pasiūlymai dėl paskolų ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
18.1. pagrindines paskolos ar kitų finansinių paslaugų teikimo finansines sąlygas (palūkanų normos tipą, palūkanų normos dydį arba bazinę palūkanų normą ir rizikos priedo dydį ir kt.) ir kitas su paskolos ėmimu ar kitų finansinių paslaugų pirkimu susijusias išlaidas (komisinio mokesčio, įsipareigojimo mokesčio, juridinių paslaugų ir kitas išlaidas);
18.2. laikotarpį, per kurį finansinių paslaugų teikėjas įsipareigoja suteikti paskolą ar finansines paslaugas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus;
18.3. sindikato (jei paskolą arba kitas finansines paslaugas teikia bankų sindikatas) sudėtį ir potencialias galimybes suteikti siūlomas paslaugas ar padidinti paskolos sumą;
18.4. Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnių metų patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėju;
19. Pasiūlymai dėl paskolų ir finansinių paslaugų pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus teikimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
19.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
19.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 18.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
19.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 18.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
19.2.3. B3 x 0,04, kur B3 – pasiūlymui pagal 18.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
19.2.4. B4 x 0,04, kur B4 – pasiūlymui pagal 18.4 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
201. Atsižvelgiant į tai, kad Vokietijos rinkoje paskolų (vok. schuldscheindarlehen) ir vertybinių popierių (vok. namensschuldverschreibung) charakteristikos, komisiniai mokesčiai ir platinimas yra identiški, minėtų paskolų vertinimas atliekamas kaip VVP, išleidžiamų užsienio rinkose dvišalių derybų būdu, vertinimas.
Papildyta punktu:
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS
21. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
22. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą taisyklių 21 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui.
23. Finansų ministerijai priėmus sprendimą dėl geriausio pasiūlymo (-ų) dėl VVP, išleidžiamų užsienio rinkose, išleidimo bei platinimo, Komisija gali siūlyti kitam (-iems) finansinių paslaugų teikėjui (-ams) prisijungti prie atrinktų finansinių paslaugų teikėjų išleidžiant ir platinant VVP, išleidžiamus užsienio rinkose, tik tuo atveju, jeigu bendros finansinių paslaugų teikėjų VVP platinimo išlaidos yra ne didesnės už šių taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka atrinkto (-ų) VVP platinimo paslaugų teikėjo (-ų).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS KOMERCINIŲ EUROPOPIERIŲ PROGRAMOS dalyvių atrankos IR LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS KOMERCINIŲ EUROpopierių pasirašymo PROCEDŪRŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos dalyvių atrankos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo procedūrų aprašas (toliau – aprašas) reglamentuoja:
1.1. Lietuvos Respublikos komercinių europopierių programos, tvirtinamos finansų ministro (toliau – KE programa), įgyvendinsiančių finansinių paslaugų teikėjų (toliau – KE programos dalyviai) atrankos procedūras;
1.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės komercinių europopierių (toliau – VKEP) pasirašymo Lietuvos Respublikos finansų ministerijoje (toliau – Finansų ministerija) procedūras, įgyvendinant KE programą, ir su šios programos įgyvendinimu susijusias Vyriausybės komercinių europopierių pasirašymo sutartis (toliau – VKEP sutartys).
2. Finansinės paslaugos perkamos vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776), taip pat tarptautine praktika.
3. Aprašu vadovaujasi Finansų ministerijos valstybės tarnautojai, atlikdami KE programos dalyvių atrankos ir VKEP pasirašymo procedūras.
4. Sprendimus dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos bus kreipiamasi dėl KE programos parengimo, sąrašo, geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų) ir skolinimosi pasirašant VKEP Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – departamentas) Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus (toliau – Skolinimosi skyrius) siūlymu priima įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudaryta komisija (toliau – Komisija).
II. KE PROGRAMOS DALYVIŲ ATRANKA
5. Komisijai priėmus sprendimą dėl KE programos parengimo, jos didžiausios sumos, KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamo komisinio mokesčio dydžio ir finansinių paslaugų teikėjų, į kuriuos būtų kreipiamasi dėl KE programos parengimo ir jos įgyvendinimo, sąrašo, Skolinimosi skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos sprendimu, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, arba kitais su finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus ne mažiau kaip 3 finansinių paslaugų teikėjus, nurodydamas Komisijos patvirtintus mokesčių dydžius už VKEP platinimą ir prašydamas per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl KE programos parengimo ir (arba) VKEP platinimo.
6. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimų KE programos dalyviams už programos parengimą ir VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių dydį, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai nustatant KE programos dalyviams už VKEP platinimą mokamų komisinių mokesčių komisinio mokesčio dydį susisiekti su vienu ar keliais finansinių paslaugų teikėjais.
7. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija. Komisijos sprendimu finansinių paslaugų teikėjai gali būti prašomi patikslinti savo pasiūlymus.
9. Pasiūlymai dėl KE programos parengimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
9.2. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius;
10. Pasiūlymai dėl KEP parengimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
10.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
10.2.1. B1 x 0,8, kur B1 – pasiūlymui pagal 9.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
10.2.2. B2 x 0,1, kur B2 – pasiūlymui pagal 9.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
10.2.3. B3 x 0,1, kur B3 – pasiūlymui pagal 9.3 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
11. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
11.1. finansinių paslaugų teikėjo patirtį išleidžiant kitų šalių vyriausybių vertybinius popierius ir komercinius europopierius;
12. Pasiūlymai dėl VKEP platinimo vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
12.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
12.2.1. B1 x 0,5, kur B1 – pasiūlymui pagal 11.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
12.2.2. B2 x 0,5, kur B2 – pasiūlymui pagal 11.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
III. SPRENDIMO DĖL GERIAUSIO (-IŲ) PASIŪLYMO (-Ų) PRIĖMIMAS IR FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ INFORMAVIMAS
14. Komisija, atsižvelgdama į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimą, bendru susitarimu priima sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų). Atrinkus keletą pasiūlymų, Komisijos sprendimu Skolinimosi skyrius gali dar derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
16. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio (-ių) pasiūlymo (-ų), nurodytą aprašo 14 punkte, suderina su finansų ministru ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Skolinimosi skyriui, kuris organizuoja KE programos parengimą ir VKEP sutarčių su atrinktais finansinių paslaugų teikėjais pasirašymą.
IV. VKEP PASIRAŠYMAS
18. Komisija priima sprendimą skolintis pasirašant VKEP pagal KE programą ir tvirtina Skolinimosi skyriaus parengtą pasirašytinų VKEP preliminarių sąlygų (t. y. pasirašymo datos, trukmės, valiutos, bendros nominaliosios vertės ir pelningumo (arba rizikos priedo prie nurodytos palūkanų normos bazės) (toliau – VKEP pelningumas)) (toliau – VKEP preliminarios sąlygos) projektą. Sprendimą dėl VKEP preliminarių sąlygų pasirašo finansų viceministras, pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį (toliau – finansų viceministras).
19. Įgaliotas valstybės tarnautojas, siekdamas išsiaiškinti galimą VKEP pelningumą ir VKEP rinkos sąlygas bei tendencijas, turi teisę šiuo tikslu iki Komisijai patvirtinant VKEP preliminarias sąlygas susisiekti su vienu ar keliais KE programos dalyviais. Įgaliotas valstybės tarnautojas taip pat turi teisę neįpareigojamai iš anksto pranešti KE programos dalyviams apie Finansų ministerijos ketinimą artimiausiu metu pasirašyti VKEP (nurodydamas arba nenurodydamas planuojamų pasirašyti VKEP bendros nominaliosios vertės ir trukmės).
20. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis finansų viceministro pasirašytu sprendimu, su KE programos dalyviais sutartais būdais susisiekia su KE programos dalyviais ir praneša apie Finansų ministerijos pageidavimą pasirašyti VKEP, nurodydamas VKEP preliminarias sąlygas ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti pasiūlymus.
21. Jeigu nėra nė vieno KE programos dalyvio (-ių) pateikto pasiūlymo, atitinkančio VKEP preliminarias arba geresnes sąlygas, VKEP nepasirašomi arba, atskiru Komisijos pasiūlytu finansų viceministro sprendimu, pasirašomi geriausiomis iš pasiūlytųjų sąlygomis.
22. Visiems pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams siūlant vienodą VKEP pelningumą, kuris atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitoms sąlygoms, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakitus, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais ir patvirtina Finansų ministerijai priimtiną VKEP pelningumą.
23. Jeigu KE programos dalyvių pateiktuose pasiūlymuose nurodyti skirtingi VKEP pelningumai, o KE programos dalyvio (-ių) pasiūlymas (-ai), kuriame (-iuose) nurodytas mažiausias VKEP pelningumas, atitinka VKEP preliminarias sąlygas arba jos yra geresnės, ir kitos sąlygos, dėl kurių buvo priimtas preliminarus sprendimas skolintis pasirašant VKEP, nepakito, įgaliotas valstybės tarnautojas susisiekia su visais apklaustais KE programos dalyviais, praneša jiems Finansų ministerijai priimtiną (mažiausią) VKEP pelningumą ir sutaria terminą, iki kurio KE programos dalyviai gali pateikti atnaujintus pasiūlymus, nurodydami KE programos dalyvio norimą pasirašyti nominaliąją vertę Finansų ministerijai priimtinu (mažiausiu) VKEP pelningumu.
24. Gavus KE programos dalyvių atnaujintus pasiūlymus pasirašyti Finansų ministerijos nurodyto pelningumo VKEP, jei KE programos dalyvių bendra norima pasirašyti VKEP nominalioji vertė yra didesnė nei pageidauta pasirašyti VKEP nominalioji vertė, nurodyta finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, ji gali būti proporcingai padalijama pasiūlymus pateikusiems KE programos dalyviams.
25. Jei pasirašytų nurodyto pelningumo VKEP nominalioji vertė yra mažesnė už pageidautą pasirašyti VKEP bendrąją nominaliąją vertę, nurodytą finansų viceministro pasirašytame sprendime, nurodytame 18 punkte, esant būtinumui, vadovaujantis aprašo 18–24 punktais, gali būti pasirašomi papildomi VKEP.
26. Galutinai sutarus su KE programos dalyviais dėl VKEP pasirašymo, įgaliotas valstybės tarnautojas nedelsdamas turi parengti ir iki VKEP sutartyse numatyto laiko išsiųsti pasirašymo ir mokėjimo agentui (angl. Issuing and Paying Agent) ir KE programos dalyviams (jei su jais nesutarta kitaip) patvirtinamąjį raštą dėl VKEP pasirašymo, kurį pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419) 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai. Šiame rašte nurodomi sandorio duomenys: KE programos dalyvio pavadinimas, pasirašomų VKEP nominalioji vertė, VKEP pasirašymo ir lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo datos, sutartas pelningumas (arba rizikos priedas prie nurodytos palūkanų normos bazės) ir kiti VKEP sutartyse nustatyti rekvizitai bei sąlygos.
27. Skolinimosi skyrius perduoda departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyriui patvirtinamojo rašto kopiją ir įveda sandorio duomenis į Valstybės skolos ir piniginių išteklių valdymo sistemą. Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius reikiamus duomenis įtraukia į atitinkamus apskaitos dokumentus.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
29. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102), gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.
30. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu derėtis su KE programos dalyviais tik tokiu atveju, jeigu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu yra pateikęs savanorišką rašytinį raštišką sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su VKEP pasirašymu, būtų įrašomi.
31. Įgalioto valstybės tarnautojo pokalbiai, susiję su konkrečių VKEP pasirašymu, privalo būti įrašomi ir šių pokalbių įrašai saugomi ne trumpiau nei 12 mėn. nuo lėšų, gautų pasirašius VKEP, grąžinimo dienos.
32. Prieš pokalbį KE programos dalyvio atstovas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti VKEP pasirašymo sąlygas, turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, jeigu tai nenumatyta VKEP sutartyse su KE programos dalyviais.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Finansinių priemonių naudojimo ir finansinių operacijų vykdymo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato:
1.1. sandorių dėl finansinių priemonių naudojimo ir kitų finansinių operacijų vykdymo, valdant gautus ir (arba) gautinus valstybės piniginius išteklius (tarp jų ir laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius) (toliau – valstybės piniginiai ištekliai) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinantis valstybės vardu prisiimtus ar planuojamus prisiimti įsipareigojimus, išplatinus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinius popierius (toliau – VVP), pasirašius paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus (toliau – skolinantis valstybės vardu prisiimti įsipareigojimai), poreikio planavimo tvarką ir sandorių sudarymo, garantijų ir užstato priėmimo ar pateikimo ir finansinių operacijų vykdymo reikalavimus;
2. Finansinių priemonių naudojimo ir kitų finansinių operacijų vykdymo tikslas – kuo efektyviau valdyti valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, atsižvelgiant į likvidumo, rinkos, perfinansavimo ir kredito riziką.
3. Šiose taisyklėse vartojamos sąvokos:
Ateities sandoris (angl. future) – standartinės sumos ir termino išankstinis sandoris, kuriuo jo šalys įsipareigoja nustatytu laiku ateityje pirkti arba parduoti tam tikrą kiekį finansinio turto už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą. Šiais sandoriais yra prekiaujama reguliuojamoje rinkoje ir (arba) daugiašalėje prekybos sistemoje.
Atpirkimo sandoris (angl. repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pardavėjas) įsipareigoja parduoti ar įkeisti finansines priemones ar pinigus kitai šaliai (pirkėjui), o ši sumoka pirkimo kainą, ir kuriuo pardavėjas įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
Atvirkštinis atpirkimo sandoris (angl. reverse repo agreement) – sandoris, kuriuo viena šalis (pirkėjas) perka ar priima įkaitu finansines priemones ar pinigus iš kitos šalies (pardavėjo), o ši įsipareigoja nustatytu laiku ateityje atpirkti iš pirkėjo tas pačias ar lygiavertes finansines priemones ar tokią pat pinigų sumą už sutartą kainą.
Finansinės paslaugos – vertybinių popierių platinimas, paskolų teikimas, skolinimas arba tarpininkavimas pagal kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus ir finansinių paslaugų pagal kitus su skolinimusi susijusius dokumentus teikimas, kitos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme nurodytos finansinės paslaugos.
Finansinis turtas – turtas, kuris yra: 1) pinigai ir pinigų ekvivalentai; 2) sutartinė teisė pasikeisti finansinėmis priemonėmis su kita šalimi galimai sau palankiomis sąlygomis; 3) įsigyti kito subjekto vertybiniai popieriai; 4) sutartinė teisė gauti pinigus ar kitą 1–3 punktuose išvardytą finansinį turtą iš kito subjekto.
Finansinių paslaugų teikimo dokumentai – Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir finansinių paslaugų teikėjo finansinių paslaugų pirkimo sutartys, taip pat sutartys, susitarimai, patvirtinamieji laiškai ir kiti dokumentai, reikalingi išvestinėms finansinėms priemonėms naudoti ir kitoms finansinėms operacijoms vykdyti.
Finansinių priemonių rizikos draudimas (angl. hedging) – turtinių interesų draudimas, kai parenkant vieną arba kelias finansines priemones siekiama, kad jų esamosios vertės pasikeitimas arba sukuriami pinigų srautai iš dalies arba visiškai kompensuotų draudžiamos finansinės priemonės esamosios vertės praradimą arba jos sukuriamų pinigų srautų pasikeitimus.
Išankstinis sandoris (angl. forward) – sandoris, kuriuo susitariama nustatytu laiku ateityje už sutartą kainą pirkti ar parduoti prekę, finansinį turtą ar finansinį įsipareigojimą.
Nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandoris (angl. credit default swap) –sandoris, susietas su konkretaus emitento išleistu ar pasirašytu skoliniu įsipareigojimu, pagal kurį viena sandorio šalis moka įmokas, o emitentui tapus nemokiam gauna iš kitos sandorio šalies išmoką ir, jei turi, perleidžia skolinį įsipareigojimą.
Palūkanų normų apsikeitimo sandoris (angl. interest rate swap) – sandoris, pagal kurį fiksuota palūkanų norma keičiama kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintama palūkanų norma keičiama kita kintama palūkanų norma ar fiksuota palūkanų norma keičiama kita fiksuota palūkanų norma.
Palūkanų normų ir valiutų apsikeitimo sandoris (angl. cross currency swap) – sandoris, pagal kurį, fiksuotą palūkanų normą keičiant kintama palūkanų norma ir atvirkščiai arba kintamą palūkanų normą keičiant kita kintama palūkanų norma ar fiksuotą palūkanų normą keičiant kita fiksuota palūkanų norma, keičiama ir sandorio valiuta.
Pasirinkimo sandoris (angl. option) – sandoris, pagal kurį be papildomo mokesčio arba už tam tikrą mokestį ar kitokį atlygį įsigyjama teisė, bet ne įsipareigojimas ateityje su finansiniu turtu atlikti finansines operacijas sandorio sudarymo dieną sutartomis sąlygomis. Tokia teisė gali būti parduodama (tampa įsipareigojimu) mainais už tam tikrą kitą įsigyjamą teisę arba mokestį ar kitokį atlygį.
Valiutų apsikeitimo sandoris (angl. currency swap) – dviejų sandorių – šios dienos valiutų keitimo ir išankstinio valiutų keitimo – derinys, kai sandorių šalys sutaria apsikeisti valiutomis tam tikram laikotarpiui. Pagal valiutų apsikeitimo sandorį šalys neatidėliotinai perka arba parduoda sutartą vienos valiutos sumą už kitą valiutą ir sutaria parduoti arba pirkti tą pačią valiutos sumą už kitą valiutą nustatytu laiku ateityje už sandorio sudarymo dieną sutartą kainą.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-627; 2011, Nr. 145-6818) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776).
4. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti ir rizikai drausti (taikant finansinių priemonių rizikos draudimą) gali būti naudojamos šios finansinės priemonės:
4.3. išvestinės finansinės priemonės:
5. Valstybės piniginiams ištekliams ir skolinantis valstybės vardu prisiimtiems įsipareigojimams valdyti gali būti vykdomos šios finansinės operacijos:
5.1. finansinio užstato, kito nei gaunamo sudarant atvirkštinius atpirkimo sandorius, priėmimas ir pateikimas;
II. SANDORIŲ DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR KITŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO NUSTATYMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO, GARANTIJŲ IR UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
I. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMO IR KITŲ FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO NUSTATYMAS
7. Valdant valstybės piniginius išteklius ir skolinantis valstybės vardu prisiimtus įsipareigojimus, finansinės priemonės netaikomos ir kitos finansinės operacijos nevykdomos spekuliaciniais tikslais.
8. Finansinės priemonės gali būti naudojamos ir finansinės operacijos vykdomos dėl šių charakteristikų:
9. Finansinės priemonės naudojamos ir finansinės operacijos vykdomos atsižvelgiant į:
9.1. Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolos valdymo strategiją reglamentuojančiuose teisės aktuose iškeltus tikslus ir uždavinius;
II. ATPIRKIMO IR ATVIRKŠTINIO ATPIRKIMO SANDORIŲ SUDARYMO REIKALAVIMAI IR RIZIKOS BEI VERTĖS APSKAIČIAVIMO TVARKA
10. Lietuvos Respublikos finansų ministerijai (toliau – Finansų ministerija) sudarant atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius kita sandorio šalis gali būti užsienio bankas, Lietuvos Respublikoje veikiantis Lietuvos banko licenciją turintis komercinis bankas arba Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio banko filialas ar atstovybė. Sandoriai sudaromi atsižvelgiant į bendruosius Tarptautinės vertybinių popierių asociacijos (angl. International Securities Market Association) ir Obligacijų rinkos asociacijos (angl. The Bond Market Associciation) sandorių sutarčių (angl. Global Master Repurchase Agreement ) principus.
11. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį:
11.1. priimtini tik pagal šių taisyklių 12 punktą tinkamais įkeisti (pirkti) pripažinti vertybiniai popieriai, nurodyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos finansų ministro 2001 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. 49 (Žin., 2001, Nr. 19-622; 2010, Nr. 20-938) (toliau – Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklės), 10.1–10.3 punktuose;
11.2. įkeistų (perkamų) vertybinių popierių bendros rinkos vertės ir sandorio vertės santykis sudarant sandorį negali būti mažesnis nei 100 procentų, o konkretus santykio dydis nustatomas atsižvelgiant į:
12. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį tinkamais įkeisti (pirkti) laikomi tokie skolos vertybiniai popieriai:
12.1. kurie atitinka šias sąlygas:
12.1.1. skolos vertybiniai popieriai ir pinigų rinkos priemonės, įtraukti į prekybos sąrašą Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėse ar Šveicarijoje pagal nustatytas taisykles veikiančioje, reguliuojamoje ir visuomenei prieinamoje rinkoje ir (arba)
12.2. kurie tinkamais įkeisti (pirkti) yra pripažinti Europos centrinio banko ir (arba) kurių antrinė apyvarta neapribota ir jie yra pakankamai likvidūs, ir (arba) kurie išleisti litais arba eurais nematerialia forma;
12.4. kurių atkarpų (jeigu tokios yra) išmokos negali tapti neigiamu pinigų srautu, o atkarpa turi būti fiksuotųjų palūkanų atkarpa arba kintamųjų palūkanų atkarpa, susieta su nuoroda į rinkos praktikoje taikomą referencinę (etaloninę) palūkanų normą arba infliaciją;
13. Sudarant atvirkštinį atpirkimo sandorį įsigyjamas finansinis turtas turi atitikti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytus reikalavimus, o jo vertė – neviršyti Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų.
14. Atpirkimo sandorio esama sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip pateikto finansinio turto (užstato) esamosios vertės ir pasiskolintų lėšų skirtumas. Atvirkštinio atpirkimo sandorio esama kredito rizika apskaičiuojama kaip paskolintų lėšų ir susikaupusių gautinų palūkanų sumos ir gauto finansinio turto (užstato) esamosios vertės skirtumas. Kai skirtumai yra lygūs nuliui arba neigiami, laikoma, kad kitos sandorio šalies kredito rizikos nėra.
15. Pateikto finansinio turto tikėtina didžiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto esamą vertę padidinant turto vertės istorinio kintamumo (angl. volatility) santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, kurio trukmė yra lygi likutinei sandorio trukmei. Gauto finansinio turto tikėtina mažiausia galima vertė apskaičiuojama finansinio turto esamą vertę sumažinant turto vertės istorinio kintamumo santykiniu dydžiu, padidintu 50 procentų, per laikotarpį, kurio trukmė yra lygi likutinei sandorio trukmei.
16. Atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima sandorio šalies kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika vadovaujantis taisyklių 14 punktu, vietoj finansinio turto (užstato) esamosios vertės naudojant finansinio turto (užstato) didžiausią galimą vertę vadovaujantis taisyklių 15 punktu. Atvirkštinio atpirkimo sandorio tikėtina didžiausia galima kredito rizika apskaičiuojama kaip esama kredito rizika, vietoj finansinio turto esamosios vertės naudojant finansinio turto mažiausią galimą vertę.
17. Sandorio šalies esamoji kredito rizika atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorių galiojimo laikotarpiu, o sandorio šalies tikėtina didžiausia galima kredito rizika sudarant sandorius apskaičiuojama stebint Laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių investavimo taisyklėse nustatytų limitų vykdymą ir vertinama bendrai su rizika, kylančia iš investavimo sandorių. Sudarydama atpirkimo ir atvirkštinio atpirkimo sandorius, Finansų ministerija gali pirkti finansinio tarpininkavimo paslaugas siekdama sumažinti kredito riziką atliekant atsiskaitymus sandorių termino pradžioje ir (arba) pabaigoje.
III. IŠVESTINIŲ FINANSINIŲ PRIEMONIŲ SANDORIŲ SUDARYMO IR GARANTIJŲ BEI UŽSTATO PRIĖMIMO AR PATEIKIMO REIKALAVIMAI
18. Finansų ministerijai sudarant sandorį dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kita sandorio šalis gali būti užsienio bankas, Lietuvos Respublikoje veikiantis Lietuvos banko licenciją turintis komercinis bankas, Lietuvos Respublikoje įsteigtas užsienio banko filialas ar atstovybė arba kita finansų įstaiga, kurios ilgalaikiai bent vienos iš tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai ne mažesni nei:
19. Kai sandorio trukmė yra iki 2 metų, Lietuvos Respublikoje veikiančiam, Lietuvos banko licenciją turinčiam, tačiau savo reitingo neturinčiam komerciniam bankui arba kitai finansų įstaigai gali būti taikomi jį patronuojančio banko, jeigu pastarasis įsteigtas Europos Sąjungoje, Europos ekonominės erdvės valstybėje arba Šveicarijoje, reitingai.
20. Sandorių dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, sudaromų su viena sandorio šalimi, bendroji nominalioji vertė sudarant sandorį negali viršyti 25 procentų visų sudarytų išvestinių finansinių priemonių sandorių nominalios sumos.
21. Išvestinių finansinių priemonių sandorių su viena sandorio šalimi tikėtina didžiausia grynoji bendroji esamoji vertė sandorių sudarymo momentu:
21.1. negali viršyti 10 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies bent vienos iš tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai yra ne mažesni kaip:
21.2. negali viršyti 5 procentų banko kapitalo bazės, kuri yra lygi pirmojo lygio kapitalo dydžio ir nerealizuoto pelno dydžio skirtumui (jeigu susidaro nuostolis – naudojamas tik pirmojo lygio kapitalo dydis), kai kitos sandorio šalies visų tarptautinių kredito reitingų agentūrų suteikti kredito reitingai yra mažesni, negu nurodyta šių taisyklių 21.1 punkte, ir bent vienos iš agentūrų suteikti ne mažesni už šiuos:
22. Tikėtina didžiausia grynoji esamoji išvestinės finansinės priemonės sandorio vertė yra grynoji esamoji sandorio vertė, padidinta 20 procentų nominalios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos numato pagrindinės skolos dalies apsikeitimą, arba padidinta 5 procentų nominalios sandorio sumos dydžiu, kai sandorio sąlygos nenumato pagrindinės skolos dalies apsikeitimo, o likutinė sandorio trukmė – ilgesnė kaip 5 metai. Kai likutinė sandorio trukmė 5 metai ir trumpesnė, grynoji esamoji sandorio vertė didinama atitinkamai 10 procentų ir 2,5 procento nominalios sandorio sumos dydžiais.
23. Išvestinių finansinių priemonių sandorių galiojimo laikotarpiu bendra grynoji esamoji sandorių su viena sandorio šalimi vertė turi atitikti taisyklių 21.1 ir 21.2 punktų apribojimus. Sandorių sudarymo momentu pagal taisyklių 22 punktą apskaičiuota tikėtina didžiausia grynoji esamoji išvestinių finansinių priemonių sandorių vertė turi atitikti taisyklių 21.1 ir 21.2 punktuose nustatytus apribojimus.
24. Finansų ministerijai sudarant nevykdomų kredito įsipareigojimų apsikeitimo sandorius, esamoji sandorio vertė ir tikėtina didžiausia esamoji sandorio vertė yra laikomos lygiomis, o esamoji vertė atitinka draudžiamą nominalios skolos dalį.
25. Finansinių operacijų, naudotinų kredito rizikai valdyti ir nurodytų šių taisyklių 5.1 ir 6 punktuose, vykdymo sąlygos:
25.1. už sandorio šalies įsipareigojimų vykdymą priimama garantija turi atitikti garantuojamų įsipareigojimų charakteristikas (arba turi būti palankesnės) – trukmę, sumą ir kitas;
25.2. sudaromų papildomų susitarimų dėl finansinio užstato pateikimo (vienpusio arba dvipusio), kurie yra susieti su išvestinių finansinių priemonių sandoriais, sąlygos, tokios kaip mažiausia pervestina finansinio užstato suma ir (arba) toleruotina kredito rizikos suma, įvertinamos skaičiuojant kredito rizikos limitų, nustatytų šių taisyklių 21.1 ir 21.2 punktuose, vykdymą sudarant sandorius ir sandorių galiojimo laikotarpiu.
26. Sandorio šaliai, su kuria yra sudaryta sutartis dėl finansinės priemonės taikymo, nebeatitinkant kredito rizikos limitų, įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta komisija (toliau – Komisija) siūlo atlikti šiuos rizikos mažinimo veiksmus:
26.1. kreiptis į sandorio šalį su prašymu dėl kito banko ar finansų įstaigos, atitinkančios kredito rizikos limitus, garantijos suteikimo už sandorio šalies įsipareigojimų vykdymą. Tokiu atveju sandorio šalies kreditingumas būtų prilyginamas garantiją suteikusio banko ar finansų įstaigos kreditingumui;
26.2. siūlyti perduoti sandorį kitai sandorio šaliai, kuriai nustatyti kredito rizikos limitai perėmus sandorį nebūtų viršyti;
26.3. siūlyti sandorio šaliai, kad ji pateiktų finansinio turto užstatą atsižvelgdama į bendrą grynąją esamąją sandorių vertę;
27. Sandorio šaliai nesutikus su šių taisyklių 26.1–26.4 punktuose nurodytomis sąlygomis arba nesiimant šių ar dalies šių veiksmų, Komisija priima vieną iš šių sprendimų:
28. Kriterijai, kuriuos Komisija įvertina taikydama šių taisyklių 27 punktą:
IV. FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO REIKALAVIMAI
29. Finansinės operacijos, susijusios su skolinių įsipareigojimų refinansavimu, numatytos šių taisyklių 5.2–5.4 punktuose (ar jų kombinacijos), gali būti vykdomos šiais atvejais:
30. Finansų ministerija Vyriausybės išleistų VVP priešlaikinio išpirkimą gali vykdyti antrinėje vertybinių popierių rinkoje:
31. VVP priešlaikinis išpirkimas aukciono būdu vidaus rinkoje vykdomas per Finansų ministerijos atrinktą VVP aukciono organizatorių tuo metu Finansų ministerijai teikiantį VVP aukciono organizavimo paslaugas, užsienio rinkoje – per jos atrinktą tarpininką (-us).
32. Finansų ministerija, gavusi investuotojo (-ų) pasiūlymą prieš laiką išpirkti VVP arba turėdama informacijos, kas yra įsigijęs norimų prieš laiką išpirkti VVP, gali priešlaikinį VVP išpirkimą vidaus ir užsienio rinkose vykdyti per tarpininkus, neskelbdama priešlaikinio VVP išpirkimo aukciono.
33. Finansų ministerija refinansavimo skaičiavimus atlieka taikydama esamosios vertės skaičiavimo principą (apskaičiuoja būsimų mokėjimų šiandieninę vertę). Esamoji refinansuotino skolinio įsipareigojimo vertė palyginama su apskaičiuota tos pačios ar panašios trukmės naujo skolinio įsipareigojimo (prisiimto ar planuojamo prisiimti) esamąja verte ir nustatomas finansinės operacijos finansinis neto rezultatas papildomai įvertinant susijusias sąnaudas (priešlaikinio skolos grąžinimo baudas ir kitas).
34. Esamoji skolinių įsipareigojimų vertė apskaičiuojama atliekant diskontavimą – taikant pelningumo kreivę, sudarytą iš VVP, denominuotų ta pačia valiuta, kuria yra denominuotas planuojamas refinansuoti skolinis įsipareigojimas. Kai rinkoje išleistų VVP kiekis yra per mažas ir (arba) išleistų VVP trukmė yra per trumpa, dėl ko trūksta pelningumo kreivės reikšmių, kreivė papildoma taikant visuotinai pripažintos pelningumo kreivės reikšmes ir interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus, atsižvelgiant į trukmę. Visuotinai pripažintos pelningumo kreivės euro valiutai reikšmėmis laikomos Euribor ir Eur Swap rinkos palūkanų normos. Jungtinių Amerikos Valstijų (toliau – JAV) dolerio valiutai – JAV Vyriausybės vertybinių popierių pelningumo reikšmės. Kitoms valiutoms – tų šalių vyriausybių vertybinių popierių pelningumo reikšmės ir (arba) tų šalių tarpbankinės rinkos palūkanų normos. Pelningumo kreivė reikiamai valiutai gali būti sukuriama naudojant išvestinių finansinių priemonių skaičiuokles. Atliekant refinansavimo skaičiavimus ir diskontuojant esamų skolinių įsipareigojimų ir naujo skolinio įsipareigojimo pinigų srautus, naudojamos tos pačios pelningumo kreivės reikšmės. Dėl objektyvių priežasčių gali būti naudojami kiti esamosios vertės skaičiavimo būdai.
35. Diskonto norma reikalingai trukmei apskaičiuojama pagal formulę:
,
kur:
r – palūkanų norma procentais;
t – trukmė metais.
36. Naujo skolinimosi palūkanų normą Finansų ministerija nustato pagal VVP pelningumo reikšmes (arba prie visuotinai pripažintos pelningumo kreivės atitinkamos reikšmės pridėdama interpoliuotus ir (arba) ekstrapoliuotus Lietuvos rizikos priedus pagal trukmę) ir pridėdama Finansų ministerijos prognozuojamą naujo skolinimosi priedą (jei toks taikomas). Naujo skolinimosi pagal kintamą palūkanų normą galutinė palūkanų norma nustatoma naudojant palūkanų normų prognozes.
37. Skolinis įsipareigojimas refinansuojamas laikantis šių sąlygų:
37.1. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl perfinansavimo rizikos sumažinimo arba įgyvendinant kitus Vyriausybės vidutinės trukmės skolinimosi ir skolos valdymo uždavinius, gali atsirasti sąnaudų;
37.2. kai skolinis įsipareigojimas refinansuojamas dėl neparankių sutartinių apribojimų, turi būti sutaupyta ne mažiau kaip 1 procentas refinansuojamo skolinio įsipareigojimo nominalios sumos, arba 0,5 mln. litų;
III. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS, PASIŪLYMŲ VERTINIMAS, SPRENDIMŲ PRIĖMIMAS IR SANDORIŲ SUDARYMAS
I. FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO POREIKIO PLANAVIMAS IR PRELIMINARIŲ SĄLYGŲ TVIRTINIMAS
38. Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento (toliau – Valstybės iždo departamentas) Prognozavimo ir rizikos valdymo ir Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriai (toliau – atsakingi skyriai), atsižvelgdami į skolinimosi valstybės vardu planus, skolos valdymo strategiją ar situaciją finansų rinkose, planuoja finansinių priemonių naudojimą ir finansinių operacijų vykdymą ir su tuo susijusių finansinių paslaugų pirkimą ir paslaugų teikimo dokumentų pasirašymą. Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius teikia Komisijai pasiūlymus dėl finansinių priemonių taikymo ir finansinių operacijų vykdymo. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja sandorių dėl finansinių priemonių taikymo ir finansinių operacijų vykdymo sudarymą.
39. Komisija, atsižvelgdama į Valstybės iždo departamento atsakingų skyrių pasiūlymus dėl konkrečių finansinių priemonių ir operacijų parinkimo, jų apimties, pagal šių taisyklių 40–41 punktus atrenka potencialius finansinių paslaugų teikėjus arba potencialias sandorio šalis (toliau – finansinių paslaugų teikėjas), į kuriuos būtų kreipiamasi dėl pasiūlymų pateikimo, ir nustato pagrindines numatomo sandorio preliminarias sąlygas.
40. Atrenkant potencialius finansinių paslaugų teikėjus, į kuriuos bus kreipiamasi su prašymu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų teikimo, atsižvelgiama į šias aplinkybes:
40.2. finansinių paslaugų teikėjų padėtį konkrečiose su atitinkamų finansinių paslaugų teikimu susijusiose rinkose (užimama rinkos dalis, aktyvumas, reputacija ir pan.);
40.4. Valstybės iždo departamento valstybės tarnautojų ankstesnę patirtį dirbant su finansinių paslaugų teikėjais;
II. POTENCIALIŲ FINANSINIŲ PASLAUGŲ TEIKĖJŲ APKLAUSA, JŲ PASIŪLYMŲ VERTINIMAS IR GERIAUSIŲ PASIŪLYMŲ ATRINKIMAS
42. Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus valstybės tarnautojas, kuriam jo pareigybės aprašyme priskirtos atitinkamos funkcijos (toliau – įgaliotas valstybės tarnautojas), vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu šių taisyklių 39 punkte, parengia raštą, kuriuo Finansų ministerija šiame punkte nustatyta tvarka kreipiasi į potencialius finansinių paslaugų teikėjus, arba telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus potencialius finansinių paslaugų teikėjus (išskyrus šių taisyklų 43 punkte nurodytas išimtis), prašydamas per nustatytą laiką raštu pateikti pasiūlymus dėl finansinių paslaugų suteikimo.
43. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo gali būti vertinami kartu su kitais finansinių paslaugų teikėjo pateiktais finansinių paslaugų pasiūlymais, susijusiais su Vyriausybės skolinimusi (toliau – bendras pasiūlymas), nevykdant atskiros finansinių paslaugų teikėjų atrankos dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo, kai pasiūlymas dėl išvestinių finansinių priemonių taikymo pateikiamas kartu su bendru pasiūlymu ir tenkinamos visos šios sąlygos:
43.1. sandorio dėl išvestinės finansinės priemonės nominali suma yra ne daugiau kaip 100 mln. eurų ekvivalentas;
44. Bendrų pasiūlymų ir pasiūlymų dėl finansinių operacijų, išvardytų šių taisyklių 5.2–5.3 punktuose, vykdymo paslaugų pirkimo vertinimai atliekami vadovaujantis Pasiūlymų dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, išleidžiamų užsienio rinkose, ir paskolų vertinimo taisyklėmis, patvirtintomis įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės.
45. Gautus finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymus vertina Komisija, kuri gali siūlyti Finansų ministerijai prašyti finansinių paslaugų teikėjus patikslinti savo pasiūlymus.
46. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai vertinami suteikiant jiems balus pagal šiuos pagrindinius kriterijus:
47. Finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymai vertinami pagal kriterijus šia tvarka:
47.2. balų suma pagal kriterijus apskaičiuojama taip:
47.2.1. B1 x 0,75, kur B1 – pasiūlymui pagal šių taisyklių 46.1 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
47.2.2. B2 x 0,2, kur B2 – pasiūlymui pagal šių taisyklių 46.2 punkte nurodytą vertinimo kriterijų suteiktas balas;
48. Balai kiekvienam finansinių paslaugų teikėjų pasiūlymui skiriami bendru Komisijos narių susitarimu. Atsižvelgiant į kiekvieno pasiūlymo galutinį įvertinimo balą, Komisija priima sprendimą dėl geriausio pasiūlymo ir nustato pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas ir galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas. Atrinkus keletą pasiūlymų, gali būti priimtas sprendimas derėtis su šiuos pasiūlymus pateikusiais finansinių paslaugų teikėjais dėl pasiūlymų sąlygų gerinimo.
49. Komisijos posėdžiui pirmininkaujantis asmuo Komisijos sprendimą dėl geriausio pasiūlymo, nurodytą šių taisyklių 48 punkte, suderina su finansų viceministru (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtu jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Valstybės iždo departamento veiklos sritis, ir finansų ministru (toliau – su vadovybe suderintas sprendimas) ir suderintą sprendimą perduoda vykdyti Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriui.
III. SPRENDIMO DĖL FINANSINIŲ PRIEMONIŲ TAIKYMO IR FINANSINIŲ OPERACIJŲ VYKDYMO PRIĖMIMAS IR SANDORIŲ SUDARYMO TVARKA
50. Įgaliotas valstybės tarnautojas, vadovaudamasis Komisijos su vadovybe suderintu sprendimu, telefonu, elektroniniu paštu ar kitais su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais sutartais būdais kreipiasi į Komisijos atrinktus finansinių paslaugų teikėjus, prašydamas per nustatytą laiką pateikti konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti.
51. Jeigu Komisijos atrinktas finansinių paslaugų teikėjas pateikia konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios atitinka šių taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytas pagrindines numatomo sandorio sudarymo preliminarias sąlygas arba patenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
51.1. jeigu su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta atitinkamą sandorį sudaryti telefonu ar elektroniniu paštu, sudaro atitinkamą sandorį telefonu ar elektroniniu paštu ir parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl atitinkamo sandorio patvirtinimo, kuriuos pagal Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai;
51.2. jeigu su potencialiais finansinių paslaugų teikėjais yra sutarta atitinkamą sandorį sudaryti raštu, parengia sutartį ar kitus reikiamus dokumentus dėl atitinkamo sandorio sudarymo, kuriuos pagal Valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai.
52. Jeigu Komisijos atrinktas finansinių paslaugų teikėjas dėl pasikeitusios situacijos finansų rinkoje pateikia konkrečias sąlygas sandoriui dėl finansinių priemonių taikymo arba finansinių operacijų vykdymo sudaryti, kurios neatitinka šių taisyklių 48 punkte nustatyta tvarka Komisijos nustatytų pagrindinių numatomų sandorio sudarymo preliminarių sąlygų arba nepatenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas, įgaliotas valstybės tarnautojas:
52.1. jeigu Komisija buvo atrinkusi daugiau negu vieną potencialų finansinių paslaugų teikėją – eilės tvarka kreipiasi į antrąjį ir paskesnius geriausius pasiūlymus pateikusius finansinių paslaugų teikėjus dėl atitinkamo sandorio sudarymo šių taisyklių 50 punkte nustatyta tvarka;
52.2. jeigu nė vienas iš Komisijos atrinktų potencialių finansinių paslaugų teikėjų nepasiūlo sudaryti sandorio Komisijos nustatytomis preliminariomis sandorio sąlygomis ar jų pasiūlytos sąlygos nepatenka į Komisijos nustatytas galimas šių sąlygų maksimalias kitimo ribas arba sudaryti sandoriai su kitais (kai Komisija yra atrinkusi daugiau nei vieną potencialų finansinių paslaugų teikėją) potencialiais finansinių paslaugų teikėjais nepatenkina viso finansinių priemonių naudojimo arba finansinių operacijų taikymo poreikio – nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, informuoja apie tai Komisijos pirmininką, jo nesant – Komisijos pirmininko pavaduotoją, o jų nesant – Komisijos narį – Valstybės iždo departamento direktorių arba jo nesant – Valstybės iždo departamento direktoriaus pavaduotoją, laikinai nesant departamento direktoriaus, atliekantį jo funkcijas (toliau – pavaduojantis pirmininkas), kuris šaukia Komisijos posėdį, kurio metu svarstomos siūlomos sandorio sudarymo sąlygos arba organizuojama nauja potencialių finansinių paslaugų teikėjų atranka.
V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
55. Prireikus teisinių ir (arba) finansinių konsultacijų dėl pasirašomų dokumentų, Finansų ministerija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (Žin., 1996, Nr. 84-2000; 2006, Nr. 4-102) nuostatomis, gali pirkti reikiamas paslaugas iš Lietuvos Respublikos ar užsienio asmenų, teikiančių tokias paslaugas.
56. Finansinių paslaugų teikėjas, su kuriuo įgaliotas valstybės tarnautojas ketina aptarti finansinės paslaugos pirkimo ir finansinių priemonių taikymo sąlygas, šių taisyklių 51 punkte nustatytu būdu prieš pokalbį turi būti įspėtas, kad pokalbis bus įrašomas, išskyrus atvejus, kai tokia nuostata yra įtraukta į su finansinių paslaugų teikėjais sudarytas sutartis.
57. Įgaliotas valstybės tarnautojas gali žodžiu kreiptis į finansinių paslaugų teikėją dėl sandorio sudarymo tik tokiu atveju, jeigu, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2008, Nr. 22-804) 5 straipsnio 1 dalies 1 punktu, yra pateikęs savanorišką rašytinį sutikimą, kad jo pokalbiai, susiję su finansinių paslaugų pirkimu ir finansinių priemonių taikymu, būtų įrašomi.
58. Pokalbių įrašų perklausa gali būti atliekama, jeigu yra būtina pateikti įrodymus, susijusius su sandorio dėl finansinių paslaugų pirkimo sudarymu ir finansinių priemonių taikymo procedūromis.
59. Įsipareigojimų pagal sudarytus sandorius dėl finansinių priemonių ir finansinių operacijų vykdymą organizuoja ir jų apskaitą, kiek tai susiję su valstybės biudžeto lėšomis, atlieka Valstybės iždo departamento Apskaitos ir atskaitomybės skyrius ir, kiek tai susiję su valstybės vardu pasiskolintomis lėšomis, – Valstybės iždo departamento Skolinių įsipareigojimų administravimo skyrius.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
ReikalavimŲ Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams APRAŠAS
I. Bendrosios nuostatos
1. Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašas (toliau – aprašas) nustato reikalavimus, keliamus Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukciono dalyviams (toliau – Aukciono dalyviai), teisės būti aukciono dalyviu įgijimą ir netekimą, aukciono dalyvių pareigas.
2. Įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudaryta komisija (toliau – Komisija) priima sprendimus dėl įmonės tinkamumo būti Aukciono dalyviu, vertina, ar įmonė tinkamai atlieka apraše nustatytas pareigas.
II. Aukciono dalyviams keliami reikalavimai
4. Įmonė įgyja teisę būti Aukciono dalyviu, jeigu yra pasirašiusi šio aprašo 1 priede nustatytos formos sutartį su Finansų ministerija (toliau – Aukciono dalyvio sutartis).
5. Įmonė, norinti pasirašyti Aukciono dalyvio sutartį, turi:
5.1. būti Lietuvos Respublikos arba Europos Sąjungos valstybės narės licencijuota kredito įstaiga arba finansų maklerio įmonė (toliau – įmonė), atitinkanti Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatymo (Žin., 2007, Nr. 17-627; 2011, Nr. 145-6818) 4 straipsnio 1 dalies reikalavimus ir turinti teisę teikti investicines paslaugas nuosavybės vertybinių popierių rinkoje ir (ar) skolos vertybinių popierių rinkoje bei jų subrinkose, nurodytose akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) nario paraiškoje, t. y. įmonė turi turėti teisę:
5.2. būti NASDAQ nare ir atitikti NASDAQ keliamus reikalavimus norint gauti prieigą prie VVP aukcionų subrinkos;
5.3. būti akcinės bendrovės „Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – LCVPD) dalyvis arba turėti sutartį su LCVPD dalyviu, pagal kurią įmonė per LCVPD valdomą sistemą gali vykdyti atsiskaitymus vertybiniais popieriais bei lėšomis mokėjimo sistemose;
6. Įmonė netenka teisės dalyvauti VVP aukcionuose, jeigu tenkinama bent viena iš šių sąlygų:
III. aukciono dalyviO sutartys
7. Įmonės, norinčios sudaryti Aukciono dalyvio sutartį, turi Finansų ministerijai pateikti:
7.1. motyvacinį laišką apie įmonės veiklos ketinimus VVP srityje (prekybos mastus, teikiamas paslaugas ar veiklos ypatumus ir pan.), motyvaciniame laiške taip pat turi būti nurodytas įmonės adresas, telefonų ir faksų numeriai, įmonės vadovų vardai, pavardės ir pareigos ir kiti galimi komunikacijos kanalai;
7.2. informaciją apie prekybos vadovą (atsakingą už dalyvavimą VVP aukcione), atsakingą už techninius klausimus asmenį, atsakingą už rizikos kontrolę, asmenį bei konkretų darbuotoją (-us), kuris (-ie) dalyvaus VVP aukcione (užsienio bankų filialai turi pateikti šią informaciją apie minėtus užsienio banko, kuriam priklauso užsienio banko filialas, pareigūnus), ir jų kontaktinius duomenis;
7.3. informaciją apie įvykius, turinčius arba galinčius turėti įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;
8. Visi Finansų ministerijai pateikiami dokumentai turi būti parengti lietuvių kalba arba pateiktas patvirtintas jų vertimas į lietuvių kalbą. Aukciono dalyvio sutartis yra sudaroma lietuvių kalba.
9. Jeigu kyla klausimų, ar aukciono dalyvis galės visada ir laiku sumokėti už VVP, tinkamai vykdyti savo pareigas, sąžiningai ir aktyviai tarpininkauti VVP rinkoje, ar savo veikla nesumažins investuotojų pasitikėjimo VVP rinka ir jos infrastruktūra, Finansų ministerija gali kreiptis į įmonę dėl atitinkamų paaiškinimų ar informacijos pateikimo. Finansų ministerija gali pareikalauti papildomų dokumentų ir informacijos per 30 kalendorinių dienų nuo aprašo 7 punkte nurodytų dokumentų gavimo Finansų ministerijoje dienos.
10. Sprendimą dėl įmonės tinkamumo būti aukciono dalyviu Komisija priima per du mėnesius nuo visų Finansų ministerijos pareikalautų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų gavimo dienos.
11. Priimant sprendimą dėl įmonės tinkamumo būti aukciono dalyviu, įvertinama:
11.2. įmonės (kuriai buvo ar yra pritaikytos ją prižiūrinčios priežiūros institucijos poveikio priemonės) arba jos stebėtojų tarybos nario, valdybos nario, vadovo (kurie buvo pripažinti kaltais dėl nusikaltimų arba baudžiamųjų nusižengimų finansų sistemai, ekonomikai ir verslo tvarkai arba kuriems skirta administracinė nuobauda dėl administracinių teisės pažeidimų, susijusių su finansų sistema, ekonomika ir verslo tvarka) veiklos galimas neigiamas poveikis VVP rinkai;
12. Komisija, prieš Finansų ministerijai sudarant Aukciono dalyvio sutartį su įmone, kreipiasi į:
12.1. NASDAQ dėl informacijos pateikimo:
13. Įmonė laikoma netinkama būti aukciono dalyviu, jeigu ji neatitinka aprašo 5 punkte nustatytų sąlygų, nepateikia šiame skyriuje nurodytų dokumentų, informacijos ar paaiškinimų arba informacija, susijusi su įmone, gali turėti neigiamos įtakos investuotojų pasitikėjimui VVP rinka ir jos infrastruktūra dėl aprašo 11 punkte nurodytų aplinkybių.
14. Atsižvelgdamas į Komisijos sprendimą, Aukciono dalyvio sutartį su įmone Finansų ministerijos vardu pasirašo finansų viceministras pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį. Šis finansų viceministras pasirašo Finansų ministerijos raštus dėl Aukciono dalyvio sutarties sustabdymo, nutraukimo ar sustabdymo panaikinimo.
15. Informacija apie Aukciono dalyvio sutarčių sudarymą, sustabdymą, nutraukimą ir sustabdymo panaikinimą skelbiama Finansų ministerijos interneto tinklalapyje ir NASDAQ informacinėje sistemoje.
16. Informaciją, padedančią nustatyti, ar įmonė atitinka kriterijus, ir tai patvirtinančius įrodymus įmonės teikia savo iniciatyva, taip pat Finansų ministerijai pareikalavus.
IV. Aukciono dalyvių pareigos
18. Aukciono dalyvis turi priimti kiekvieną nustatytos formos kliento pavedimą dėl VVP įsigijimo arba pardavimo aukcione, jeigu nepažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, nepiktnaudžiauti išskirtine teise dalyvauti aukcione, sąžiningai tarpininkauti tarp Finansų ministerijos, kaip emitento, ir investuotojo ir tinkamai atlikti su tuo susijusius veiksmus, kad nebūtų pakenkta Finansų ministerijos, kaip emitento, reputacijai;
19. Sudarant VVP pirkimo ir pardavimo sandorius pagal aukciono dalyvių skelbiamus pelningumus apskaičiuotos VVP kainos sandorio šalims turi būti galutinės, t. y. apimti visas galimas papildomas sandorių sudarymo išlaidas (tarpininkavimo atlyginimus ir pan.).
20. Aukciono dalyvis turi pateikti rinkos sąlygas atitinkančius konkurencinius pasiūlymus kiekvienam VVP aukcionui ir nupirkti ne mažiau kaip 1 procentą visų per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP nominaliąja verte. Finansų ministerija atitinkamose VVP aukciono sąlygose gali nustatyti, kad atitinkamame VVP aukcione konkurencinio pasiūlymo pateikimas neprivalomas ir (arba) išplatinti VVP neįskaičiuojami į visų per ketvirtį aukcionuose parduotų VVP skaičių, tačiau Aukciono dalyvio tokiuose aukcionuose nupirkti VVP visais atvejais įskaičiuojami į jo per ketvirtį įsigytų VVP skaičių.
21. Aukciono dalyvis turi Aukciono taisyklėse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti už VVP aukcione nupirktus arba turėti / pateikti parduotus VVP, kurie nėra įkeisti ar kitaip apribotos teisės jais disponuoti, pagal kiekvieną sandorį. Daliniai atsiskaitymai už sandorius negalimi.
22. Jeigu aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:
DP – delspinigiai ir bauda litais;
KB – bendra vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;
Y – didžiausias vertybinių popierių pelningumas pagal patenkintus aukciono dalyvių pasiūlymus vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;
d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.
23. Jeigu aukciono dalyvis LCVPD nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir LCVPD nutraukia atsiskaitymą (-us) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 proc. VVP aukcione sudaryto (-ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 10 000 (dešimt tūkstančių) litų.
24. Aukciono dalyvis bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių / prekybos sistemų (pavyzdžiui, NASDAQ, Bloomberg, Reuters) turi nuolat skelbti visų turimų VVP emisijų pirkimo ir pardavimo pelningumus bei pagal šiuos pelningumus perkamų ir parduodamų VVP skaičių. Finansų ministerija gali nustatyti emisijas, kurioms šis reikalavimas netaikomas.
25. Aukciono dalyviai iki einamojo metų ketvirčio antro mėnesio 1 d. turi pateikti Finansų ministerijai ataskaitas apie praėjusį metų ketvirtį (šias ataskaitas pradedant teikti praėjus dviem kalendoriniams ketvirčiams nuo Aukciono dalyvio sutarties pasirašymo) antrinėje rinkoje sudarytus sandorius su VVP aukciono būdu išplatintais VVP pagal 2 priede nurodytas formas.
26. Aukciono dalyviai savo nuožiūra informuoja Finansų ministeriją apie reikšmingus įvykius Lietuvos pinigų ir kapitalo rinkose, teikia kitą informaciją bei komentarus, kurie gali būti naudingi Finansų ministerijai platinant VVP bei formuojant ir vykdant Vyriausybės skolinimosi politiką. Aukciono dalyviai nėra atsakingi už Finansų ministerijos sprendimus, priimtus remiantis Aukciono dalyvių Finansų ministerijai pateikta informacija.
27. Aukciono dalyviai turi:
27.1. dalyvauti Finansų ministerijos rengiamuose susitikimuose su aukciono dalyviais. Aukciono dalyviai, neturintys nuolatinės buveinės ar savo atstovo Lietuvos Respublikos teritorijoje ir negalintys atsiųsti savo atstovo į Finansų ministerijos rengiamą susitikimą, turi susisiekti su Finansų ministerija telefonu arba faksu ir aptarti su Finansų ministerijos atstovu susitikimo dienotvarkėje numatytus klausimus;
28. Aukciono dalyvis privalo nedelsdamas pranešti Finansų ministerijai:
28.3. apie įvykius, turinčius įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;
29. Užsienio įmonės aprašo 30 punkte nurodytą informaciją turi pateikti ne tik apie save, bet ir apie patronuojančias užsienio šalių finansų ir kredito įstaigas, o užsienio bankų filialai – apie užsienio banką, kuriam priklauso užsienio banko filialas, ir, išskyrus aprašo 28.1 punkte nurodytą informaciją, – apie save.
V. AUKCIONO DALYVIO SUTARTIES SUSTABDYMAS IR NUTRAUKIMAS
30. Finansų ministerija Aukciono dalyvio sutartį gali sustabdyti:
30.2. Komisijos iniciatyva esant bent vienai iš šių sąlygų:
30.2.1. kai yra pagrindas manyti, kad:
30.2.1.1. yra aplinkybių, dėl kurių pagal aprašo 13 punktą įmonė būtų laikoma netinkama būti aukciono dalyviu; arba
30.2.2. aukciono dalyvis reorganizuojamas, keičiasi jo valdymo organai ar vyksta reikšmingi finansiniai įvykiai įmonėje;
31. Išnykus aplinkybėms, dėl kurių Aukciono dalyvio sutartis buvo sustabdyta, Komisijos sprendimu Aukciono dalyvio sutarties sustabdymas panaikinamas.
32. Apie Aukciono dalyvio sutarties sustabdymą, sustabdymo pratęsimą arba sustabdymo panaikinimą Finansų ministerija praneša aukciono dalyviui prieš vieną darbo dieną atitinkamoje Aukciono dalyvio sutartyje nurodytu aukciono dalyvio faksu.
33. Finansų ministerija, Komisijos sprendimu, turi teisę nutraukti Aukciono dalyvio sutartį raštu informuodama Aukciono dalyvį ne mažiau kaip prieš 15 dienų, esant bent vienai iš šių sąlygų:
33.1. yra aplinkybių, dėl kurių pagal 13 aprašo punktą įmonė būtų laikoma netinkama būti aukciono dalyviu;
33.2. aukciono dalyvis, netinkamai atlieka pareigas, nustatytas aprašo 6.4 punkte nurodytame teisės akte, aprašo IV skyriuje, arba pažeidžia Aukciono dalyvio sutartį;
34. Be sąlygų, nustatytų aprašo 33 punkte, Aukciono dalyvio sutartis gali būti nutraukta ir kitais Aukciono dalyvio sutartyje nustatytais pagrindais.
35. Jeigu Finansų ministerija atsisako sudaryti Aukciono dalyvio sutartį arba Aukciono dalyvio sutartyje nustatyta tvarka ji nutraukiama, aukciono dalyvis aprašo nustatyta tvarka gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl naujos Aukciono dalyvio sutarties sudarymo ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo komisijos sprendimo atsisakyti sudaryti Aukciono dalyvio sutartį priėmimo arba Aukciono dalyvio sutarties nutraukimo dienos ir tik tuo atveju, jeigu atitinka visas Aukciono dalyviui aprašo 5 punkte nustatytas sąlygas.
Reikalavimų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono
dalyviams aprašo
1 priedas
(Aukciono dalyvio sutarties forma)
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ
AUKCIONO DALYVIO SUTARTIS Nr.
20 m. d.
Vilnius
Lietuvos Respublikos finansų ministerija (toliau – Finansų ministerija), atstovaujama finansų viceministro ______________, veikiančio pagal Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukcionų dalyviams aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. __________ d. įsakymu Nr. 1K-___ „Dėl Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams aprašo patvirtinimo“, 14 punktą,
ir
_____________________________________________________ (toliau – Aukciono dalyvis),
atstovaujamas _______________________________________________________________
___________________________________________________________________________ ,
veikiančio pagal, toliau
Finansų ministerija ir Aukciono dalyvis atskirai gali būti vadinami Šalimi, o kartu – Šalimis, sudarė šią sutartį (toliau – Sutartis):
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Aukciono dalyvis, atitinkantis Reikalavimų Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono dalyviams apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. d. įsakymu Nr. (toliau – Reikalavimai aukciono dalyviams), nustatytus reikalavimus, pagal Sutartį įgyja teisę dalyvauti akcinės bendrovės NASDAQ OMX Vilnius (toliau – NASDAQ) rengiamuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukcionuose (toliau – VVP aukcionai).
II. FINANSŲ MINISTERIJOS TEISĖS IR PAREIGOS
3. VVP aukciono būdu į pirminę apyvartą išleidžia ir prieš laiką išperka Finansų ministerija. VVP aukcionus organizuoja ir vykdo NASDAQ Aukciono taisyklėse nustatyta tvarka.
4. Finansų ministerija VVP emisijų sąlygas ir preliminarius ketvirčio emisijų grafikus iš anksto įsipareigoja skelbti Finansų ministerijos interneto puslapyje. VVP emisijų sąlygos skelbiamos ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki aukciono dienos, o ketvirčio emisijų grafikai – ne vėliau kaip dešimt darbo dienų iki ketvirčio pradžios. Finansų ministerija ne vėliau kaip penkios darbo dienos iki aukciono dienos turi teisę vienašališkai keisti ketvirčio emisijų grafike numatyto VVP aukciono sąlygas arba jį atšaukti.
5. Finansų ministerija turi teisę vienašališkai nutraukti Aukciono dalyvio sutartis su visais VVP aukciono dalyviais iš karto. Šiuo atveju Finansų ministerija apie Sutarties nutraukimą įspėja aukciono dalyvį raštu ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį;
6. Finansų ministerija ne vėliau kaip prieš dvi darbo dienas turi raštu pranešti aukciono dalyviui apie Finansų ministerijos rengiamą susitikimą su VVP aukciono dalyviais arba apie organizuojamą VVP aukcionų sistemos testavimą ir tobulinimo procesus, kurie reikalingi užtikrinti sklandų VVP aukcionų organizavimą;
III. AUKCIONO DALYVIO TEISĖS IR PAREIGOS
8. Aukciono dalyvis turi teisę:
9. Aukciono dalyvis privalo:
9.1. atitikti visus reikalavimus ir kriterijus, taikomus aukciono dalyviui, bei nuolat atlikti pareigas, nurodytas Reikalavimuose aukciono dalyviams;
9.2. priimti kiekvieną nustatytos formos kliento pavedimą dėl VVP įsigijimo arba pardavimo aukcione, jeigu nepažeidžiami Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimai, nepiktnaudžiauti išskirtine teise dalyvauti aukcione, sąžiningai tarpininkauti tarp Finansų ministerijos, kaip emitento, ir investuotojo ir tinkamai atlikti su tuo susijusius veiksmus, kad nebūtų pakenkta Finansų ministerijos, kaip emitento, reputacijai;
9.3. sudarydamas VVP pirkimo ir pardavimo sandorius pagal aukciono dalyvių skelbiamus pelningumus, apskaičiuoti VVP kainas sandorio šalims taip, kad jos apimtų visas galimas papildomas sandorių sudarymo išlaidas (tarpininkavimo atlyginimus ir pan.) ir būtų galutinės;
9.4. pateikti rinkos sąlygas atitinkančius konkurencinius pasiūlymus kiekvienam VVP aukcionui ir nupirkti ne mažiau kaip 1 procentą visų per ketvirtį aukcionuose parduodamų VVP, išskyrus Reikalavimuose aukciono dalyviams nustatytas išimtis. Aukcionuose, kuriuose parduodamų VVP skaičius neskelbiamas, šio punkto reikalavimas skaičiuojamas nuo parduoto VVP skaičiaus;
9.5. Aukciono taisyklėse nustatytu laiku ir tvarka sumokėti už VVP aukcione nupirktus arba turėti/pateikti parduotus VVP, kurie nėra įkeisti ar kitaip apribotos teisės jais disponuoti, pagal kiekvieną sandorį. Daliniai atsiskaitymai už sandorius negalimi;
9.6. jeigu Aukciono dalyvis laiku neatsiskaito už VVP aukcione įsigytus VVP, jis privalo Finansų ministerijai kartu su mokėjimu už VVP aukcione įsigytus VVP sumokėti, išskyrus Sutarties 13 punkte nurodytą atvejį, delspinigius ir baudą, kurie apskaičiuojami pagal formulę:
DP – delspinigiai ir bauda litais;
KB – bendra vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, kaina, apskaičiuota pagal aukciono rezultatus;
Y – didžiausias vertybinių popierių pelningumas pagal patenkintus aukciono dalyvių pasiūlymus vertybinių popierių, už kuriuos nebuvo sumokėta, emisijos aukcione;
d – dienų skaičius nuo pagal VVP aukciono sąlygas VVP aukciono apmokėjimo dienos iki faktinio atsiskaitymo už aukcione įsigytus VVP dienos.
9.7. jeigu Aukciono dalyvis akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (toliau – LCVPD) nustatyta tvarka per 2 (dvi) darbo dienas nuo atsiskaitymo už VVP aukcione įsigytus VVP dienos nesumoka už šiuos VVP ir LCVPD nutraukia atsiskaitymą (-us) už VVP aukcione sudarytą (-us) VVP įsigijimo sandorį (-ius), jis privalo Finansų ministerijai sumokėti 1 proc. VVP aukcione sudaryto (‑ų) VVP įsigijimo sandorio (-ių) nominaliosios vertės dydžio baudą, kuri negali būti mažesnė nei 10 000 (dešimt tūkstančių) litų, išskyrus Sutarties 13 punkte nurodytą atvejį;
9.8. bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių/prekybos sistemų (pavyzdžiui, NASDAQ, Bloomberg, Reuters) turi nuolat skelbti visų turimų VVP emisijų pirkimo ir pardavimo pelningumus bei pagal skelbiamus pelningumus perkamų ir parduodamų VVP skaičių. Finansų ministerija gali nustatyti emisijas, kurioms šis reikalavimas netaikomas;
9.9. iki einamojo metų ketvirčio antro mėnesio 1 d. turi pateikti Finansų ministerijai ataskaitas apie praeitą metų ketvirtį (šias ataskaitas pradedant teikti praėjus dviem kalendoriniams ketvirčiams nuo Aukciono dalyvio sutarties pasirašymo) antrinėje rinkoje sudarytus sandorius su VVP aukciono būdu išplatintais VVP pagal Reikalavimų aukciono dalyviams 2 priede nurodytas formas;
9.10. savo nuožiūra informuoti Finansų ministeriją apie reikšmingus įvykius Lietuvos pinigų ir kapitalo rinkose, teikti kitą informaciją bei komentarus, kurie gali būti naudingi Finansų ministerijai platinant VVP bei formuojant ir vykdant Vyriausybės skolinimosi politiką. Aukciono dalyvis nėra atsakingas už Finansų ministerijos sprendimus, priimtus remiantis Aukciono dalyvio Finansų ministerijai pateikta informacija;
9.11. dalyvauti Finansų ministerijos rengiamuose susitikimuose su VVP aukciono dalyviais arba organizuojamuose VVP aukcionų sistemos testavimuose ir tobulinimo procesuose, kurie reikalingi užtikrinti sklandų VVP aukcionų organizavimą;
9.12. nedelsdamas pranešti Finansų ministerijai:
9.12.3. apie įvykius, turinčius įtakos įmonės finansinei veiklai ir stabilumui arba galinčius sutrukdyti laiku atsiskaityti už įsigytus VVP;
IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
11. Finansų ministerija turi teisę vienašališkai pakeisti Reikalavimus aukciono dalyviams, įskaitant ir teisę nustatyti papildomus reikalavimus, kriterijus bei pareigas VVP aukciono dalyviams, o NASDAQ – Aukciono taisykles. Apie Reikalavimų aukciono dalyviams pakeitimą Finansų ministerija raštu įspėja Aukciono dalyvį ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį iki pakeitimo, o apie Aukcionų taisyklių pakeitimą NASDAQ informuoja paskelbdama NASDAQ interneto tinklalapyje. Jeigu Finansų ministerija iki Reikalavimų aukciono dalyviams pakeitimo įsigaliojimo dienos ir/arba per vieną mėnesį nuo Aukciono taisyklių pakeitimo paskelbimo NASDAQ interneto tinklalapyje dienos negauna Aukciono dalyvio raštiško prieštaravimo dėl pakeitimų, laikoma, kad Aukciono dalyvis sutiko su jais ir tuo atveju, jei Sutartis neatitinka pakeistų Reikalavimų aukciono dalyviams ir/arba Aukciono taisyklių, laikoma, kad Sutartis yra atitinkamai pakeista pagal Reikalavimus aukciono dalyviams ir/arba Aukciono taisykles. Jeigu Aukciono dalyvis nesutinka su Reikalavimų aukciono dalyviams ir/arba Aukciono taisyklių pakeitimais, Finansų ministerija turi teisę nutraukti Sutartį be išankstinio įspėjimo apie Sutarties nutraukimą.
12. Finansų ministerija, be kitų Sutartyje nurodytų pagrindų, turi teisę nutraukti Sutartį raštu informuodama Aukciono dalyvį ne mažiau kaip prieš 15 dienų, esant bent vienai iš šių sąlygų:
12.1. atsiranda aplinkybių, dėl kurių pagal Reikalavimus aukciono dalyviams Aukciono dalyvis būtų laikomas netinkamu būti aukciono dalyviu;
12.2. Aukciono dalyvis netinkamai atlieka pareigas, nustatytas Reikalavimuose aukciono dalyviams ir Aukciono taisyklėse arba pažeidžia Sutartį;
13. Šalys susitaria klausimus, susijusius su nenugalimos jėgos aplinkybėmis (force majeure), spręsti pagal Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840 (Žin., 1996, Nr. 68-1652). Taip pat šalys susitaria, kad dėl nenugalimos jėgos aplinkybių (force majeure) šalių įsipareigojimų vykdymas gali būti atidėtas ne ilgesniam kaip dviejų darbo dienų laikotarpiui. Minėtam laikotarpiui pasibaigus bet kuri šalis turi teisę vienašališkai nutraukti Sutartį ir sandorį dėl VVP pirkimo–pardavimo, apie tai nedelsiant pranešusi kitai šaliai.
14. Sutarties galiojimas gali būti laikinai sustabdytas Aukciono taisyklėse ir Reikalavimuose aukciono dalyviams nurodytais atvejais. Apie Sutarties galiojimo sustabdymą Finansų ministerija raštu praneša Aukciono dalyviui prieš vieną darbo dieną. Laikinai sustabdžius Sutarties galiojimą Sutarties šalys privalo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsiradusius iki Sutarties galiojimo sustabdymo.
15. Sutarties sustabdymas arba nutraukimas neatleidžia Šalių nuo pagal šią Sutartį prisiimtų ir taikomų įsipareigojimų visiško įvykdymo (tarpusavio atsiskaitymų, delspinigių, baudų sumokėjimo ir kt.). Šalys, nutraukusios Sutartį, privalo visiškai įvykdyti savo įsipareigojimus, atsiradusius iki Sutarties nutraukimo.
16. Sutartis gali būti pakeista rašytiniu Šalių susitarimu arba Sutarties 11 punkte nustatyta tvarka.
17. Sutartis gali būti nutraukta Aukciono dalyvio iniciatyva (8.2 punktas), Finansų ministerijos iniciatyva (5, 11 ir 12 punktai), bet kurios iš Šalių iniciatyva (13 punktas), taip pat rašytiniu Šalių susitarimu.
18. Ginčai tarp Šalių, susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu, o nesusitarus per 30 (trisdešimt) dienų nuo ginčo pradžios – ginčai vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais sprendžiami Lietuvos Respublikos teisme.
V. ŠALIŲ ADRESAI IR REKVIZITAI:
Lietuvos Respublikos finansų ministerija
Lukiškių g. 2
LT-01512 Vilnius
Tel.: 8 5 239 0000
Faksas: 8 5 279 1481
Patvirtindamos tai, Sutarties šalys, veikdamos per savo įgaliotus atstovus, pasirašo šią Sutartį:
Finansų viceministras
| (parašas, vardas, pavardė) |
|
(pareigų pavadinimas, parašas, vardas, pavardė) |
|
|
A.V. |
A.V. |
_________________
Reikalavimų Lietuvos Respublikos
Vyriausybės vertybinių popierių aukciono
dalyviams aprašo
2 priedas
____________________________________________
(aukciono dalyvio pavadinimas)
__________________
(data ir numeris)
__________________
(sudarymo vieta)
Ataskaitinis laikotarpis:____________ metai ___________ ketvirtis
1 lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL PREKYBOS SISTEMĄ
(Mln. Lt)
| Prekybos sistema |
Obligacijos |
Iždo vekseliai |
Viso |
|
|
|
|
|
| 1. Elektroninėse prekybos sistemose |
|
|
|
|
|
|
|
|
| NASDAQ |
|
|
|
| Kita sistema |
|
|
|
| Viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Prekybos su klientais apyvarta |
|
|
|
| NASDAQ |
|
|
|
| Kita sistema |
|
|
|
| Viso: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso elektroninėse prekybos sistemose: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| +2. Ne elektroninės prekybos sistemose |
|
|
|
| Viso ne elektroninėse prekybos sistemose: |
|
|
|
|
|
|
|
|
| =3. Viso apyvarta |
|
|
|
| Viso apyvarta: |
|
|
|
| (pareigų pavadinimas) |
|
(parašas) |
|
(vardas, pavardė) |
_________________
2 lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL SANDORIO ŠALIES TIPĄ IR BŪSTINĘ
(Mln. Lt)
|
|
|
Su dileriais |
Su klientais1 |
|||||||||||
| Šalis /šalių grupė - |
- |
|
Finansiniai tarpininkai ir pagalbininkai (S.123 ir S.124 ) |
Namų ūkiai (S.14) |
Nepelno institucijos ir organizacijos (S.15) |
Centriniai bankai (S.121) |
Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122) |
Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (S,125) |
Nefinansinės korporacijos (S.11) |
Centrinė valdžia (S.1311) |
Krašto ir vietinė valdžia bei socialinės apsaugos fondai (S.1312, S.1313, S.1314) |
Kiti |
Viso su klientais |
Viso |
| Euro zona |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Euro zona |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Likusi Europa |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Likusi Europa |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| JAV |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| JAV |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Azija |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Azija |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
_________________________
¹Skaidymas į sektorius atliekamas pagal Europos nacionalinių ir regioninių sąskaitų sistemą (Europos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2223/96 (ESS95)). Skliausteliuose nurodomas sąskaitų sistemoje sektoriui suteiktas kodas.
| Viso + |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bendra apyvarta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Grynasis prekybos rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (pareigų pavadinimas) |
|
(parašas) |
|
(vardas, pavardė) |
_________________
3. lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL SANDORIO ŠALIES TIPĄ IR PRIEMONIŲ TRUKMĘ
(Mln. Lt)
|
|
|
Likutinė trukmė (metais) |
Viso |
||||||
|
|
|
0 - 1 |
> 1 - 3 |
> 3 - 5 |
> 5 - 7 |
> 7 - 10 |
> 10 - 15 |
> 15 |
|
| Viso su dileriais |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Su klientais |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Finansiniai tarpininkai ir pagalbininkai (S.123 ir S.124 ) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Namų ūkiai (S.14) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nepelno institucijos ir organizacijos (S.15) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Centriniai bankai (S.121) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kitos pinigų finansinės institucijos (S.122) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Draudimo korporacijos ir pensijų fondai (išskyrus privalomą soc. draudimą) (S.125) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Nefinansinės korporacijos (S.11) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Centrinė valdžia (S.1311) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Krašto ir vietinė valdžia bei socialinės apsaugos fondai (S.1312, S.1313, S.1314) |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kiti |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso su klientais |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso + |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bendra apyvarta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Grynasis prekybos rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (pareigų pavadinimas) |
|
(parašas) |
|
(vardas, pavardė) |
_________________
4. lentelė. ANTRINĖ APYVARTA PAGAL SANDORIO ŠALIES BŪSTINĘ IR PRIEMONIŲ TRUKMĘ
(Mln. Lt)
| Šalis/šalių grupė |
|
Likutinė trukmė (metais) |
Viso |
||||||
|
|
|
0 - 1 |
> 1 - 3 |
> 3 - 5 |
> 5 - 7 |
> 7 - 10 |
> 10 - 15 |
> 15 |
|
| Euro zona |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Euro zona |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Likusi Europa |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Likusi Europa |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| JAV |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| JAV |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Azija |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Azija |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita |
+ |
|
|
|
|
|
|
|
|
| Kita |
- |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso + |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Viso - |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Bendra apyvarta |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| Grynasis prekybos rezultatas |
|
|
|
|
|
|
|
|
|
| (pareigų pavadinimas) |
|
(parašas) |
|
(vardas, pavardė) |
_________________
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS VERTYBINIŲ POPIERIŲ, PLATINAMŲ AUKCIONO BŪDU, DIDŽIAUSIO (MAŽIAUSIO) PELNINGUMO RIBOS IR/ARBA EMISIJOS SUMOS NUSTATYMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių, platinamų aukciono būdu, didžiausio (mažiausio) pelningumo ribos ir/arba emisijos sumos nustatymo taisyklės (toliau – taisyklės) reglamentuoja:
1.1. didžiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) pardavimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymą;
1.2. mažiausio pelningumo ribos, pagal kurią tenkinami priešlaikinio VVP išpirkimo aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, nustatymą;
2. Taisyklėmis vadovaujasi įsakymu, kuriuo patvirtintos šios taisyklės, sudaryta Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono komisija (toliau – Aukciono komisija), šių taisyklių nustatyta tvarka priimdama sprendimą dėl VVP platinimo aukciono būdu ir/arba jų priešlaikinio išpirkimo.
3. VVP aukcionai rengiami vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419), Lietuvos Respublikos vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių aukciono taisyklėmis, patvirtintomis AB NASDAQ OMX Vilnius 2011 m. birželio 17 d. valdybos posėdyje protokolu Nr. 11-25.
4. VVP aukciono dieną ne vėliau kaip per 15 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos VVP aukciono organizatorius, kuris pagal sutartį, sudarytą su Finansų ministerija, organizuoja VVP aukcionus (toliau – VVP aukciono organizatorius), su Finansų ministerija sutartu būdu Finansų ministerijai perduoda informaciją apie VVP aukcione gautus pavedimus.
5. Ne vėliau kaip per 60 minučių po VVP aukcione pateikiamų pavedimų priėmimo pabaigos Aukciono komisijos sekretorė, o jos nesant – ją pavaduojantis Aukciono komisijos narys, telefonu arba kitu su VVP aukciono organizatoriumi sutartu būdu VVP aukciono organizatoriui praneša Aukciono komisijos nustatytą pelningumo ribą, pagal kurią tenkinami VVP aukcione gauti konkurenciniai pavedimai, arba išleidžiamos ar prieš laiką išperkamos emisijos sumą.
6. Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, VVP aukciono dieną ne vėliau kaip iki darbo dienos pabaigos finansų ministrui ir finansų viceministrui, kuriam pagal administravimo sritį priskirtas Finansų ministerijos Valstybės iždo departamentas (toliau – finansų viceministras), raštu pateikia informaciją apie VVP aukciono rezultatus.
II. PARDAVIMO AUKCIONE IŠLEIDŽIAMŲ VVP SUMOS IR/ARBA DIDŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
7. Didžiausią VVP pelningumo ribą ir/arba išleidžiamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
7.1. VVP pardavimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo didėjimo tvarka, pagal pardavimo VVP aukcione gautus pasiūlymus, imamas atitinkamos skolinimosi poreikio sumos pasiūlytas vidutinis svertinis pelningumas ir lyginamas su:
7.1.1. paskutiniame VVP aukcione parduotų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu;
7.1.2. per dvi prekybos vertybinių popierių biržoje savaites iki VVP pardavimo aukciono dienos vertybinių popierių biržoje, į kurios prekybos sąrašus šie VVP įtraukti, tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) sudarytų sandorių su šiais VVP vidutiniu svertiniu pelningumu. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal šių taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
7.1.3. atitinkamos trukmės (atsižvelgiant į išleidžiamos VVP emisijos trukmę) Euribor ar Vilibor palūkanų norma;
7.2. VVP pardavimo aukcione išleidžiamų VVP emisijos didžiausią pelningumo ribą ir sumą Aukciono komisija nustato pagal skolinimosi poreikį, išskyrus taisyklių 7.3–7.4 punktuose nustatytus atvejus;
7.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl didžiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
7.3.1. skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis iždo vekselių pelningumas:
7.3.1.1. ir atitinkamos trukmės viena darbo diena prieš VVP pardavimo aukcioną buvusios Vilibor ar Euribor palūkanų normos skirtumas, palyginti su praeitu atitinkamos trukmės VVP pardavimo aukcione išplatintų VVP vidutinio svertinio pelningumo ir atitinkamos trukmės viena darbo diena prieš tokio VVP pardavimo aukcioną buvusios Vilibor ar Euribor palūkanų normos skirtumu, padidėja daugiau kaip 25 baziniais punktais;
7.3.1.2. palyginti su taisyklių 7.1.1 ir/arba 7.1.2 punktuose nurodytais pelningumais (imant iždo vekselių pelningumus) padidėja daugiau kaip 25 baziniais punktais;
7.3.2. skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis obligacijų pelningumas:
7.3.2.1. palyginti su taisyklių 7.1.1 ir/arba 7.1.2 punktuose nurodytais pelningumais (imant obligacijų pelningumus) padidėja daugiau kaip 45 baziniais punktais;
7.4. Aukciono komisijos sprendimų dėl išleidžiamų VVP emisijos sumos (neatsižvelgiant į skolinimosi poreikį) projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu Aukciono komisija, atsižvelgdama į situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar:
7.4.1. nustatyti VVP emisijos sumą mažesnę nei skolinimosi poreikis, atsižvelgiant į tai, kad skolinimosi poreikio sumos vidutinis svertinis pelningumas viršija taisyklių 7.1.1–7.1.4 punktuose nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 7.3 punkte nurodytais dydžiais;
III. PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONE IŠPERKAMŲ VVP SUMOS IR/ARBA MAŽIAUSIO PELNINGUMO RIBOS NUSTATYMAS
8. Mažiausią VVP pelningumo ribą ir/arba prieš laiką išperkamos VVP emisijos sumą Aukciono komisija nustato tokia tvarka:
8.1. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gavus konkurencinių pavedimų sąrašą, išdėstytą pelningumo mažėjimo tvarka, pagal VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione gautus pasiūlymus susidaręs VVP vidutinis svertinis pelningumas lyginamas su:
8.1.1. per dvi prekybos vertybinių popierių biržoje savaites iki VVP priešlaikinio išpirkimo aukciono dienos vertybinių popierių biržoje, į kurios prekybos sąrašus šie VVP įtraukti, tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) sudarytų sandorių su šiais VVP vidutiniu svertiniu pelningumu. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal šių taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
8.1.2. paskutiniame VVP aukcione parduotų tokios pat arba artimiausios trukmės (VVP likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP vidutiniu svertiniu pelningumu. Nesant tokios galimybės, skaičiuojamas išvestinis VVP pelningumas pagal šių taisyklių IV skyriuje pateiktą metodiką;
8.2. VVP priešlaikinio išpirkimo aukcione išperkamų VVP emisijos mažiausią pelningumo ribą ir sumą Aukciono komisija nustato pagal numatytą išpirkimo planą, išskyrus taisyklių 8.3–8.4 punktuose nustatytus atvejus;
8.3. Aukciono komisijos sprendimų dėl mažiausio pelningumo ribos projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu:
8.3.1. pasiūlytas vidutinis svertinis pelningumas palyginti su taisyklių 8.1.1 ir/arba 8.1.2 punktuose nurodytais pelningumais yra mažesnis daugiau kaip 10 bazinių punktų;
8.4. Aukciono komisijos sprendimų dėl išperkamų VVP emisijos sumos (neatsižvelgiant į numatytą išpirkimo planą) projektus su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru derina Aukciono komisijos pirmininkas, o jo laikinai nesant – Aukciono komisijos pirmininko pavaduotojas, jeigu Aukciono komisija, įvertinusi situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, sprendžia, ar:
8.4.1. nustatyti išperkamos VVP emisijos sumą mažesnę nei numatytas išpirkimo planas, atsižvelgiant į tai, kad išperkamų VVP emisijos sumos vidutinis svertinis pelningumas viršija taisyklių 8.1.1–8.1.3 punktuose nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 8.3 punkte nurodytais dydžiais;
IV. Vertybinio Popieriaus Išvestinio pelningumo apskaičiavimo metodika
9. Norimos trukmės (dienomis) vertybinio popieriaus išvestinis pelningumas apskaičiuojamas naudojant formulę:
;
kur:
y – išvestinis vertybinio popieriaus pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
x – vertybinio popieriaus likutinė trukmė (dienomis);
ln - natūrinis logaritmas.
10. Koeficientai a ir b apskaičiuojami mažiausių kvadratų metodu pagal šias formules:
;
;
kur:
n – skaičiavime naudojamų vertybinių popierių emisijų skaičius;
yi – i -osios emisijos vertybinio popieriaus pelningumas (procentais tūkstantųjų tikslumu);
xi – i -osios emisijos vertybinio popieriaus likutinė trukmė (dienomis).
11. Norimos trukmės (dienomis) VVP išvestinis pelningumas, naudojantis vertybinių popierių biržos pateikiamais duomenimis, apskaičiuojamas tokia tvarka:
11.1. iš vertybinių popierių biržos, kurioje registruojami aukcione parduodami arba išperkami VVP, atrenkami duomenys apie sandorius VVP keturių emisijų (nesant tokios galimybės – ne mažiau kaip dviejų emisijų), kurios pagal likutinę trukmę artimiausios vertybinio popieriaus, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinei trukmei. Ne mažiau kaip po vieną atrinktą emisiją turi būti ilgesnės ir trumpesnės trukmės už VVP, kurio išvestinį pelningumą norima apskaičiuoti, likutinę trukmę (jeigu tokių emisijų esama);
V. VVP PARDAVIMO ARBA PRIEŠLAIKINIO IŠPIRKIMO AUKCIONO PASKELBIMAS NEĮVYKUSIU
12. Aukciono komisija, suderinusi su finansų viceministru (jo laikinai nesant, – su jo funkcijas atliekančiu finansų viceministru), o jų laikinai nesant, – su finansų ministru gali VVP pardavimo arba priešlaikinio VVP išpirkimo aukcioną paskelbti neįvykusiu, jeigu:
12.1. konkurenciniuose pavedimuose nurodytas vidutinis svertinis pelningumas, įvertinus Vyriausybės skolinimosi poreikį, situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes pasiskolinti naudojant kitas skolinimosi priemones ir kitas svarbias aplinkybes, viršija taisyklių 7.1 punkte nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 7.3 punkte nurodytais dydžiais arba dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių;
12.2. konkurenciniuose pavedimuose nurodytas vidutinis svertinis pelningumas, įvertinus situaciją rinkoje, Finansų ministerijos galimybes išpirkti šiuos VVP ir kitas svarbias aplinkybes, yra mažesnis už taisyklių 8.1 punkte nurodytus palyginamuosius rodiklius taisyklių 8.3 punkte nurodytais dydžiais arba dėl kitų objektyvių, Aukciono komisijos argumentuotų, priežasčių.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ IŠLEIDIMO IR APYVARTOS ORGANIZAVIMO TAISYKLĖS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklės (toliau – taisyklės) nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) emisijų pagrindinių sąlygų nustatymo principus, taupymo lakštų išleidimo, platinimo, įsigijimo, investuotojo registravimo svetainėje www.vtl.lt, duomenų apsikeitimo, saugumo ir autentiškumo užtikrinimo priemonių svetainėje www.vtl.lt, perleidimo kitam investuotojui, išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo, apskaitos organizavimo tvarką.
2. Taisyklėse vartojamos sąvokos:
Asmeninė taupymo lakštų sąskaita – finansinių priemonių savininko vardu atidaroma asmeninė finansinių priemonių sąskaita, kurios įrašai yra nuosavybės teisės į taupymo lakštus įrodymas.
Darbo diena – diena, kai dirba Lietuvos banko mokėjimo sistema arba kita mokėjimo sistema, kuria yra naudojamasi vykdant atsiskaitymus už taupymo lakštus.
Investuotojas į taupymo lakštus – fizinis arba juridinis asmuo (individuali įmonė, ūkinė bendrija, kooperatinė bendrovė, žemės ūkio bendrovė, viešoji įstaiga, asociacija (susivienijimas, konfederacija, sąjunga, draugija), profesinė sąjunga, labdaros ir paramos fondas, visuomeninė organizacija, religinė bendruomenė, sodininkų bendrija, daugiabučio namo savininkų bendrija, politinė partija ar šeimynos), kuris sudarė taupymo lakštų įsigijimo sutartį su taupymo lakštų platintoju arba su taupymo lakštų platinimo tarpininku ir kuriam nuosavybės teise priklauso taupymo lakštai.
Įgaliotasis taupymo lakštų platintojas – institucija, įgaliota Lietuvos Respublikos finansų ministerijos platinti taupymo lakštus per taupymo lakštų platinimo svetainę (www.vtl.lt).
Mokėjimo sistema – sistema, skirta atsiskaityti lėšomis pagal taupymo lakštų platintojo turimą susitarimą dėl lėšų pervedimo.
Reikalavimo teisių į vertybinius popierius sąskaita – sąskaita, kurioje vertybinių popierių pirminės apyvartos metu fiksuojamos investuotojų reikalavimo teisės į taupymo lakštus, įrašai tokioje sąskaitoje nėra nuosavybės teisės į taupymo lakštus įrodymas.
Taupymo lakštų apyvartos organizavimas – taupymo lakštų platinimas, palūkanų mokėjimas, išpirkimas, įrašų finansinių priemonių sąskaitose darymas ir išplatintų taupymo lakštų apskaita.
Taupymo lakštų emisija – vienodas teises suteikiančių taupymo lakštų visuma, kuri atpažįstama pagal tarptautinį finansinių priemonių atpažinties numerį (ISIN kodą).
Taupymo lakštų emisijos sąlygos – taupymo lakštų emitento pagal šių taisyklių 3 punktą nustatomos ir taupymo lakštų emitento ir platintojų svetainėse skelbiamos sąlygos, kuriomis platinama ir išperkama taupymo lakštų emisija.
Taupymo lakštų emitentas – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Taupymo lakštų diskontuotoji vertė – taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta taupymo lakštų pardavimo vertė, kuri yra mažesnė nei taupymo lakštų nominalioji vertė.
Taupymo lakštų išpirkimas – taupymo lakštų išpirkimo dieną šių lakštų platintojo vykdomas lėšų, gautų iš akcinės bendrovės Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo, atstovaujančios taupymo lakštų emitentui, pervedimas į investuotojo į taupymo lakštus nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje arba platintojui ar platinimo tarpininkui šių taisyklių 73 punkte nurodytu atveju, arba į taupymo lakštų platinimo tarpininko sąskaitą finansų įstaigoje, kai investuotojas nenurodo savo sąskaitos.
Taupymo lakštų išpirkimo diena – taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta diena, kai taupymo lakštų emitentas taupymo lakštams išpirkti skirtas lėšas perveda akcinei bendrovei Lietuvos centriniam vertybinių popierių depozitoriumui, kuris gautas lėšas perveda taupymo lakštų platintojams, platinimo tarpininkams ir investuotojams į taupymo lakštus.
Taupymo lakštų išplatinimo diena – diena, kai taupymo lakštų platintojas šiose taisyklėse nustatyta tvarka investuotojo į taupymo lakštus vardu atidaro asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir / arba įskaito įsigytą taupymo lakštų kiekį į investuotojo į taupymo lakštus vardu pas platintoją atidarytą asmeninę taupymo lakštų sąskaitą.
Taupymo lakštų įsigijimo sutartis – įgaliotojo taupymo lakštų platintojo ir investuotojo į taupymo lakštus elektronine forma sudaroma ir per šių taupymo lakštų platinimo svetainę www.vtl.lt perduodama sutartis (pavyzdys pateikiamas 1 priede) arba taupymo lakštų platinimo tarpininko ir investuotojo į šiuos lakštus raštu sudaroma sutartis dėl taupymo lakštų įsigijimo (pavyzdys pateikiamas 2 priede), arba taupymo lakštų platintojo, išskyrus įgaliotąjį taupymo lakštų platintoją, ir investuotojo į šiuos lakštus raštu ar elektronine forma sudaroma sutartis dėl taupymo lakštų įsigijimo (pavyzdys pateikiamas 3 priede).
Taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo diena – taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta diena, kai taupymo lakštai gali būti išperkami anksčiau negu tam tikros emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų išpirkimo dieną.
Taupymo lakštų platinimas – taupymo lakštų įsigijimo sutarčių tarp investuotojo į taupymo lakštus ir taupymo lakštų platintojo arba taupymo lakštų platinimo tarpininko sudarymas ir lėšų už pirminėje finansinių priemonių apyvartoje įsigyjamus taupymo lakštus sumokėjimas.
Taupymo lakštų platinimo svetainė (www.vtl.lt) – įgaliotojo taupymo lakštų platintojo tvarkoma interneto svetainė www.vtl.lt, kurioje organizuojama taupymo lakštų apyvarta.
Taupymo lakštų platintojas – įgaliotasis taupymo lakštų platintojas ar Lietuvos Respublikoje arba užsienyje įsteigta finansų įstaiga, sudariusi su Lietuvos Respublikos finansų ministerija taupymo lakštų platinimo ir apyvartos tvarkymo sutartį ir turinti teisę Lietuvoje vykdyti operacijas su vertybiniais popieriais.
Taupymo lakštų platinimo tarpininkas – akcinė bendrovė Lietuvos paštas ar Lietuvos Respublikoje arba užsienyje įsteigta finansų įstaiga, sudariusios su Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir taupymo lakštų platintoju sutartis dėl platintojo atstovavimo platinant taupymo lakštus.
Taupymo lakštų registravimas – įrašų darymas akcinėje bendrovėje Lietuvos centriniame vertybinių popierių depozitoriume esančiose finansinių priemonių sąskaitose teisės aktų nustatyta tvarka.
Kitos šiose taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatyme (Žin., 2002, Nr. 91-3891), Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2011, Nr. 105-4916).
II. PAGRINDINIAI TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO PRINCIPAI
3. Pagrindiniai taupymo lakštų emisijų sąlygų nustatymo principai:
3.1. taupymo lakštai platinami su nuolaida arba prie nominaliosios arba diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmosios platinimo dienos susikaupusias palūkanas. Taupymo lakštų pardavimo kaina jų platinimo laikotarpiu nustatoma kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose. Vienos emisijos taupymo lakštų pardavimo kaina nustatoma pagal tą patį principą;
3.2. taupymo lakštai platinami kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytomis dienomis. Jei taupymo lakštų įsigijimo sutartis (toliau – sutartis) sudaroma ne darbo dienomis, laikoma, kad taupymo lakštų pardavimo kaina yra lygi ateinančiai darbo dienai nustatytai taupymo lakštų kainai;
3.3. taupymo lakštų emitentas (toliau – emitentas), atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje, valstybės finansines galimybes, Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų ir užsienio bankų padalinių atitinkamos trukmės indėlių palūkanas, tarpbankinės pinigų rinkos palūkanas ir į kitus svarbius rodiklius, turi teisę nutraukti tam tikros taupymo lakštų emisijos taupymo lakštų platinimą anksčiau, negu yra nustatytas taupymo lakštų platinimo pabaigos terminas, arba pratęsti taupymo lakštų platinimo terminą. Tokiu atveju emitentas ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki atitinkamame sprendime nurodytos dienos, kai nutraukiamas arba pratęsiamas taupymo lakštų platinimas, taupymo lakštų platintojui (toliau – platintojas) ir taupymo lakštų platinimo tarpininkams (toliau – platinimo tarpininkas) privalo pateikti sprendimą dėl taupymo lakštų platinimo nutraukimo anksčiau, negu yra nustatytas platinimo pabaigos terminas, arba taupymo lakštų platinimo termino pratęsimo;
3.4. nustatyta taupymo lakštų platinimo dienos kaina galioja iki 15.00 val., investuotojui į taupymo lakštus (toliau – investuotojas) sudarius sutartį po 15.00 val. taupymo lakštai yra parduodami kitos dienos kaina, kuri nustatyta taupymo lakštų emisijos sąlygose;
3.5. palūkanos nustatomos ir skelbiamos ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki atitinkamos taupymo lakštų emisijos išleidimo dienos ir galioja iki tokios taupymo lakštų išpirkimo dienos;
3.6. taupymo lakštų emisijos trukmė skaičiuojama nuo pirmos darbo dienos po paskutinės tos emisijos taupymo lakštų platinimo dienos, jeigu taupymo lakštai platinami su nuolaida, arba nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos, jeigu taupymo lakštai platinami prie nominaliosios arba diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus susikaupusias palūkanas;
3.7. taupymo lakštai nėra viešosios antrinės finansinių priemonių apyvartos objektas. Taupymo lakštai gali būti neviešos antrinės finansinių priemonių apyvartos objektas, jeigu to nedraudžia taupymo lakštų emisijos sąlygos. Antrinė taupymo lakštų apyvarta gali vykti tik tarp asmenų, kurie pagal šių taisyklių nuostatas gali būti pripažįstami investuotojais;
3.8. atsiskaitymai už antrinės taupymo lakštų apyvartos sandorius negali vykti taupymo lakštų atkarpos išmokos mokėjimo dieną ir (arba) taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų išpirkimo arba pirmalaikio išpirkimo dieną;
3.9. emitentas išperka taupymo lakštus sumokėdamas jų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba nominaliąją vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas, išskyrus atvejus, kai taupymo lakštai yra išperkami pirma laiko;
3.10. taupymo lakštai taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta tvarka gali būti išperkami anksčiau nei taupymo lakštų išpirkimo dieną. Už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus sumokama jų nominalioji vertė su pirmalaikio išpirkimo dieną priskaičiuotomis palūkanomis arba, kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte, prie taupymo lakštų diskontuotosios vertės (kuri yra lygi taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytai paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos taupymo lakštų diskontuotajai vertei) pridėjus iki pirmalaikio išpirkimo dienos priskaičiuotas palūkanas. Už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus priskaičiuotos palūkanos gali būti nelygios iki tos dienos susikaupusioms palūkanoms;
3.11. išleidžiamų ar išperkamų taupymo lakštų kaina su priskaičiuotomis ar susikaupusiomis palūkanomis nustatoma kiekvienos taupymo lakštų emisijos sąlygose. Taupymo lakštų išpirkimo arba pirmalaikio išpirkimo diena (-os) neįskaitoma į palūkanų skaičiavimo laikotarpį;
3.12. taupymo lakštų įsigijimo sutarties pateikimas ir patvirtinimas elektronine forma visiškai užtikrina sutarties teksto apsaugą, joje yra pakankamai duomenų sandorio šalims nustatyti. Laikoma, kad investuotojas, patvirtinęs taupymo lakštų įsigijimo sutartį ir tokiu būdu išreiškęs savo valią įsigyti taupymo lakštų, yra susipažinęs su visomis sąlygomis, nurodytomis šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą. Platintojo ir investuotojo elektronine forma sudaromose ir platintojų interneto svetainėse perduodamose sutartyse mažiausias galimų įsigyti taupymo lakštų skaičius neribojamas. Per platintojus ir platinimo tarpininkus mažiausias galimų įsigyti taupymo lakštų skaičius gali būti nustatomas emisijos sąlygose;
3.13. taupymo lakštų išleidimo forma – nemateriali. Nuosavybės teisė į taupymo lakštus fiksuojama įrašais asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose. Asmenines taupymo lakštų sąskaitas atidaro ir tvarko platintojas. Visą platinimo tarpininko taupymo lakštų apskaitą tvarko ir asmenines taupymo lakštų sąskaitas atidaro platintojas šių taisyklių IX skyriuje nustatyta tvarka.
III. Taupymo lakštų išleidimas
4. Emitentas iki kiekvieno mėnesio 1 darbo dienos Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) svetainėje www.finmin.lt, svetainėje www.vtl.lt ir (arba) kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbia taupymo lakštų išleidimo preliminarų trijų mėnesių grafiką, kuriame nurodo taupymo lakštų:
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
5. Emitentas ne vėliau kaip prieš 1 darbo dieną iki numatomos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios Finansų ministerijos svetainėje www.finmin.lt, svetainėje www.vtl.lt ir (arba) kitose visuomenės informavimo priemonėse paskelbia taupymo lakštų emisijos sąlygas.
6. Emitentas, nusprendęs išleisti taupymo lakštų emisiją, ISIN kodų suteikimo taisyklėse, patvirtintose akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ prezidento 2008 m. rugsėjo 18 d. įsakymu Nr. 22, nustatyta tvarka kreipiasi į akcinę bendrovę „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Centrinis depozitoriumas) dėl emisijos tarptautinio finansinių priemonių atpažinties numerio (toliau – ISIN) kodo suteikimo numatomai platinti naujai taupymo lakštų emisijai.
7. Emitentas, nusprendęs išleisti taupymo lakštų emisiją, ne vėliau kaip prieš 2 darbo dienas iki kiekvienos taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios platintojui ir platinimo tarpininkams privalo pateikti sprendimą dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo.
8. Platintojas ir platinimo tarpininkas, gavę emitento sprendimą dėl taupymo lakštų emisijos išleidimo, emitento ir platintojo arba emitento ir platinimo tarpininko sutartyje nustatyta tvarka savo oficialiose viešose svetainėse ir informacinėse sistemose paskelbia sprendime nurodytą informaciją. Platinimo tarpininkai emitento ir platinimo tarpininkų sutartyse nustatyta tvarka informaciją apie taupymo lakštų emisijos sąlygas ir taupymo lakštų charakteristikas paskelbia taupymo lakštų platinimo vietose. Platintojas ir platinimo tarpininkas gali turėti savo informacijos skleidimo sistemas, nesusietas su svetainės www.vtl.lt sistema.
IV. Taupymo lakštų platinimUI IR ĮSIGIJIMUI KELIAMI REIKALAVIMAI
9. Taupymo lakštai platinami:
9.2. per Finansų ministerijos pasirinktus platinimo tarpininkus, kurie naudojasi svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūra, skirta platinimo tarpininkams;
10. Platintojai privalo:
10.2. įdiegti technines ir organizacines priemones, kurios užtikrintų sklandų taupymo lakštų platinimą ir tinkamą apskaitą;
10.3. per 5 darbo dienas nuo taupymo lakštų apyvartos organizavimo sutarties su Finansų ministerija pasirašymo dienos pateikti Finansų ministerijai savo padalinių, kuriuose yra įdiegtos techninės ir organizacinės taupymo lakštų platinimo ir išpirkimo priemonės ir kuriuose galima įsigyti taupymo lakštų, sąrašą.
11. Platinimo tarpininkai privalo:
11.2. įdiegti technines ir organizacines priemones, atitinkančias platintojo taupymo lakštų platinimo ir apskaitos sistemos reikalavimus ir kurios užtikrintų sklandų taupymo lakštų platinimą ir tinkamą apskaitą;
13. Investuotojas, norintis įsigyti taupymo lakštų per platintoją, išskyrus įgaliotąjį taupymo lakštų platintoją (toliau – įgaliotasis platintojas), privalo:
13.1. turėti banko sąskaitą ir sutartį dėl finansinių priemonių sąskaitų tvarkymo pas pasirinktą platintoją;
14. Investuotojas (fizinis asmuo), norintis įsigyti taupymo lakštų:
14.1. per svetainę www.vtl.lt, turi suvesti asmens tapatybės duomenis. Tokiu atveju investuotojas (fizinis asmuo) identifikuojamas, kai įgaliotasis platintojas gali sugretinti investuotojo pateiktą registracijos metu vardą, pavardę ir asmens kodą su jo vardu, pavarde ir asmens kodu, įrašytais mokėjimo nurodyme, kuriuo investuotojas atsiskaito už įsigyjamus taupymo lakštus;
15. Investuotojo (juridinio asmens) įgaliotas atstovas, norintis įsigyti taupymo lakštų:
15.1. per svetainę www.vtl.lt, turi suvesti juridinį asmenį identifikuojančius duomenis ir tokio juridinio asmens įgalioto atstovo (fizinio asmens) tapatybės duomenis. Tokiu atveju Investuotojas (juridinis asmuo) identifikuojamas, kai įgaliotasis platintojas gali sugretinti investuotojo pateiktą registracijos metu juridinio asmens pavadinimą ir kodą su jo pavadinimu ir kodu, įrašytais mokėjimo nurodyme, kuriuo investuotojas atsiskaito už įsigyjamus taupymo lakštus;
15.2. per platintoją arba platinimo tarpininką, platintojui arba platinimo tarpininkui turi pateikti asmens tapatybės patvirtinimo dokumentą ir juridinio asmens išduotą įgaliojimą, kuriuo patvirtinamas juridinio asmens atstovavimo faktas, arba kitus platintojo arba platinimo tarpininko reikalaujamus duomenis, reikalingus identifikuoti investuotoją. Platintojas arba platinimo tarpininkas sutartyje nurodo juridinio asmens, kurio vardu turėtų būti atidaroma asmeninė finansinių priemonių sąskaita, ir atstovaujančio asmens duomenis.
16. Investuotojas, šių taisyklių nustatyta tvarka sudaręs sutartį su platinimo tarpininku, privalo:
16.2. sumokėti sutartyje nurodytą sumą už pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus grynaisiais pinigais arba pervesti reikalingas lėšas į platinimo tarpininko nurodytą sąskaitą tą pačią darbo dieną iki platinimo tarpininko nustatyto termino. Mokėjimas laikomas įvykdytu, kai lėšos yra įskaitomos į sąskaitą arba priimamos grynaisiais pinigais platinimo tarpininko kasoje.
17. Lėšos investuotojams, siekiant išvengti klaidų finansinių priemonių ir lėšų apskaitoje, negali būti grąžinamos:
17.1. be įgaliotojo platintojo sutikimo, platinimo tarpininkui, vykdančiam taupymo lakštų platinimą per www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, perdavus įgaliotajam platintojui informaciją apie investuotojo įmokėtas į sąskaitą lėšas už įsigyjamus taupymo lakštus. Įgaliotasis platintojas, iš platinimo tarpininko gavęs informaciją apie įmokėtas lėšas, sukuria investuotojo pirkiniui ir sutarčiai unikalius numerius ir įskaito investuotojo įsigytus ir apmokėtus taupymo lakštus į investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;
18. Investuotojas, šių taisyklių nustatyta tvarka sudaręs sutartį per svetainę www.vtl.lt, privalo:
19. Investuotojui neįvykdžius šių taisyklių 16 arba 18 punkte nurodytų reikalavimų, sutartis laikoma nesudaryta ir, jeigu investuotojas buvo pervedęs tik dalį lėšų už sutartyje pageidautus įsigyti taupymo lakštus, šios lėšos ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamos į investuotojo sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos platintojui.
20. Tuo atveju, jeigu investuotojas pagal šių taisyklių 16 arba 18 punkte nustatytus reikalavimus pervedė daugiau lėšų, nei nurodyta sutartyje, sutartis laikoma sudaryta, o toks perviršis ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į sąskaitą, iš kurios lėšos buvo pervestos platintojui.
21. Kai investuotojas sumoka už sutartyje nurodytus taupymo lakštus įgaliotajam platintojui ar platinimo tarpininkui, investuotojui yra atidaroma asmeninė taupymo lakštų sąskaita.
22. Platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, lėšas, gautas už per taupymo lakštų platinimo dieną investuotojams parduotus taupymo lakštus, privalo pervesti į įgalioto platintojo nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 9.00 valandos, jeigu emitento sutartyje su platinimo tarpininku nėra numatytas kitas laikas.
23. Platintojas lėšas, gautas už per taupymo lakštų platinimo dieną investuotojams parduotus taupymo lakštus, privalo pervesti į Centrinio depozitoriumo atstovaujančio emitentui nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16.00 valandos arba pateikti mokestinį pavedimą gauti išplatintą kiekį taupymo lakštų ne vėliau kaip 15.30 val. taip užtikrinant galimybę Centriniam depozitoriumui nuskaityti šias lėšas nuo platintojo sąskaitos ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16.00 valandos.
24. Centrinis depozitoriumas, gavęs iš platintojų lėšas už išplatintus taupymo lakštus, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip iki tos pačios darbo dienos 16.00 valandos, naujai išplatintus taupymo lakštus įregistruoja platintojų bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose Centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje ir pateikia atitinkamus pranešimus platintojams dėl išplatintų taupymo lakštų įregistravimo.
25. Centrinis depozitoriumas, atstovaujantis emitentui, lėšas, gautas iš platintojų už per taupymo lakštų platinimo dieną parduotus taupymo lakštus, privalo pervesti į emitento nurodytą sąskaitą ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos 12.00 valandos bei įregistruoti naujai išplatintus taupymo lakštus emisijos registracijos sąskaitoje Centrinio depozitoriumo vertybinių popierių atsiskaitymo sistemoje.
26. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų platinimo laikotarpiu, įregistravęs išplatintus taupymo lakštus, kiekvieną darbo dieną privalo pranešti emitentui apie išplatintų taupymo lakštų skaičių, esantį taupymo lakštų emisijos registracijos sąskaitoje ir jos pokytį nuo praeitos darbo dienos.
27. Jeigu taupymo lakštus įsigyja arba kitus šiose taisyklėse numatytus veiksmus atlieka asmuo, kuris pagal šių taisyklių nuostatas negali būti pripažintas investuotoju, tokio asmens atlikti veiksmai laikomi negaliojančiais, sutartis su juo automatiškai nutraukiama, o pervestos lėšos grąžinamos į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos ir palūkanos už įsigytus taupymo lakštus nemokamos. Lėšų grąžinimo terminas nustatomas atskiru platintojo sprendimu (lėšos turi būti pervestos kuo skubiau), bet ne vėliau nei bus vykdomas atitinkamos taupymo lakštų emisijos, už kurios platinamus taupymo lakštus buvo pervestos lėšos, išpirkimas.
V. INVESTUOTOJO REGISTRACIJA SVETAINĖJE WWW.VTL.LT
28. Investuotojas (fizinis asmuo), norėdamas įsigyti taupymo lakštų tiesiogiai per svetainę www.vtl.lt, turi užsiregistruoti svetainėje www.vtl.lt, pilnai užpildydamas joje pateiktą registracijos formą.
29. Investuotojas (juridinis asmuo), norėdamas įsigyti taupymo lakštų tiesiogiai per svetainę www.vtl.lt, turi per įgaliotą asmenį užsiregistruoti svetainėje www.vtl.lt ir pilnai užpildyti joje pateiktą registracijos formą.
30. Tik teisingas ir išsamus visų svetainėje www.vtl.lt reikalaujamų duomenų pateikimas sudaro pakankamą pagrindą gauti svetainės www.vtl.lt registruoto vartotojo statusą ir teisę per minėtą svetainę įsigyti taupymo lakštų.
31. Investuotojas yra registruojamas svetainėje www.vtl.lt tik tada, kai patvirtina, kad yra susipažinęs su šiomis taisyklėmis.
32. Investuotojas, norėdamas įsigyti taupymo lakštų, atlikęs šių taisyklių 28–31 punktuose numatytus veiksmus, turi patvirtinti sutartį, kurioje nurodyti pageidaujamų įsigyti taupymo lakštų skaičių, ir šiose taisyklėse nustatytais terminais ir tvarka apmokėti už pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus.
33. Investuotoją, svetainėje www.vtl.lt pateikusį klaidingus duomenis apie save arba nepilnai užpildžiusį svetainėje www.vtl.lt pateiktą registracijos formą, įgaliotasis platintojas, informavęs investuotoją jo nurodytu el. paštu arba kitais turimais kontaktais, gali pašalinti jį iš įregistruotų svetainėje www.vtl.lt vartotojų. Toks įgaliotojo platintojo sprendimas gali būti atšauktas, investuotojui pateikus teisingus duomenis, savo pateiktų duomenų tikrumą patvirtinus jo turimais galiojančiais asmens dokumentais arba investuotojui iš naujo užsiregistravus svetainėje www.vtl.lt ir pilnai užpildžius joje pateiktą registracijos formą.
VI. DUOMENŲ APSIKEITIMO, SAUGUMO IR AUTENTIŠKUMO UŽTIKRINIMO PRIEMONĖS SVETAINĖJE WWW.VTL.LT
34. Įgaliotasis platintojas suteikia investuotojui ir platinimo tarpininkams, vykdantiems taupymo lakštų platinimą per svetainę www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, saugaus prisijungimo prie jos priemones, kuriomis naudodamiesi jie gali prisijungti, peržiūrėti jiems skirtą informaciją ir atlikti veiksmus, numatytus šiose taisyklėse. Tik teisingas jiems suteiktų atpažinties priemonių naudojimas suteikia teisę atlikti šiose taisyklėse numatytus veiksmus ir gauti įgaliotojo platintojo informacinius pranešimus.
35. Investuotojui, norinčiam įsigyti taupymo lakštų tiesiogiai per svetainę www.vtl.lt, įgaliotasis platintojas suteikia tokias atpažinties priemones:
35.1. vartotojo vardas – investuotojo pasirinktas unikalus atpažinties kodas, kurį sudaro tik jam ir įgaliotajam platintojui žinoma simbolių kombinacija;
35.2. slaptažodis – investuotojo pasirenkamas tik jam žinomas slaptažodis, kurį sudaro tam tikra simbolių seka ir kurį investuotojas bet kada gali pakeisti. Šis slaptažodis privalomai naudojamas prisijungiant prie svetainės www.vtl.lt;
36. Platinimo tarpininkams, vykdantiems taupymo lakštų platinimą per www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, suteikiamos tokios atpažinties priemonės:
36.1. vartotojo vardas – platinimo tarpininko pasirinktas unikalus atpažinties kodas, kurį sudaro tik jam ir įgaliotajam platintojui žinoma simbolių kombinacija;
36.2. slaptažodis – platinimo tarpininko pasirenkamas tik jam žinomas slaptažodis, kurį sudaro tam tikra simbolių seka ir kurį platinimo tarpininkas bet kada gali pasikeisti. Šis slaptažodis privalomai naudojamas prisijungiant prie sistemos;
37. Visa informacija tarp įgaliotojo platintojo tarnybinės stoties ir investuotojo naršyklės, bei tarp įgaliotojo platintojo tarnybinės stoties ir platinimo tarpininko, vykdančio taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, tarnybinės stoties ir / ar naršyklės perduodama naudojant saugų duomenų perdavimo SSL standarto protokolą su 128 bitų ilgio raktais.
38. Investuotojui ir platinimo tarpininkui, vykdančiam taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, suteiktos atpažinties priemonės bet kurios iš šalių pageidavimu gali būti nedelsiant pakeistos, iškilus grėsmei dėl investuotojo duomenų ir mokėjimų vykdymo saugumo.
39. Investuotojas ir platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, įsipareigoja užtikrinti, kad įgaliotojo platintojo jam suteiktos atpažinties priemonės nebus perduotos tretiesiems asmenims. Iškilus grėsmei, kad šias priemones gali sužinoti tretieji asmenys arba jos tapo žinomos tretiesiems asmenims, investuotojas ir platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, įsipareigoja nedelsdami apie tai informuoti įgaliotąjį platintoją. Investuotojas ir platinimo tarpininkas, vykdantis taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, pažeidę šiame punkte numatytus įsipareigojimus, visiškai atsako už visas dėl to kylančias pasekmes.
VII. TAUPYMO LAKŠTŲ PERLEIDIMAS KITAM INVESTUOTOJUI
41. Investuotojas įgytus taupymo lakštus turi teisę parduoti arba kitaip perleisti kitam asmeniui, kuris pagal šias taisykles yra laikomas investuotoju.
42. Investuotojui pateikus prašymą platintojui arba platinimo tarpininkui dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo, šie taupymo lakštai negali būti perleidžiami kitam asmeniui, išskyrus teisės aktuose numatytas išimtis.
43. Investuotojas, norėdamas perleisti taupymo lakštus kitam asmeniui, kuris pagal šias taisykles laikomas investuotoju, t. y. perrašyti taupymo lakštus iš savo asmeninės taupymo lakštų sąskaitos į kito asmens asmeninę taupymo lakštų sąskaitą, kartu su taupymo lakštų įgijėju turi asmeniškai kreiptis atitinkamai į platintoją, kurio apskaitoje yra atidaryta investuotojo asmeninė taupymo lakštų sąskaita ir kurioje saugomi investuotojo įsigyti taupymo lakštai, bei pateikti platintojo nustatytus dokumentus.
VIII. Taupymo lakštų išpirkimas ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimas
45. Jeigu taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatyta, kad taupymo lakštai gali būti išpirkti pirma laiko:
45.1. tokio išpirkimo data nustatoma po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena tampa ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. Pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuota į taupymo lakštus suma neišmokama;
45.2. investuotojas raštu pateikia platintojui arba platinimo tarpininkui, iš kurio yra įsigijęs taupymo lakštų, prašymą ne anksčiau kaip 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos ir ne vėliau kaip prieš 25 darbo dienas iki pageidaujamos taupymo lakštų emisijos sąlygose numatytos pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos. Investuotojui pateikus raštu prašymą platintojui arba platinimo tarpininkui jų nustatyta tvarka dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo, platintojas blokuoja prašyme nurodytą taupymo lakštų skaičių investuotojo asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje iki jų išpirkimo dienos. Toks prašymas negali būti atšaukiamas, jeigu iki pageidaujamos taupymo lakštų emisijos sąlygose numatytos pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos liko mažiau nei 25 darbo dienos;
45.3. vadovaudamasis emitento nustatytomis taupymo lakštų emisijos sąlygomis, platintojas arba platinimo tarpininkas apskaičiuoja investuotojui priklausančią išmokėti sumą ir ne vėliau kaip prieš 22 darbo dienas iki nustatytos taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dienos pateikia Centriniam depozitoriumui pranešimą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo.
46. Centrinis depozitoriumas prieš 21 darbo dieną iki pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos, pasibaigus apskaitos dienai, suformuoja ir pateikia emitentui pranešimą, kuriame nurodo emitento mokėtinų lėšų sumą, kurią emitentas turi pervesti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą.
47. Emitentas taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną ne vėliau kaip iki 9.00 valandos perveda lėšas taupymo lakštams pirma laiko išpirkti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą, skirtą atsiskaityti už taupymo lakštus.
48. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną sutikrina emitento pervestų lėšų sumą ir platintojo pranešime dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo nurodytą lėšų sumą bei investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose įregistruotą taupymo lakštų skaičių ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 12.00 valandos perveda lėšas į platintojų, platinimo tarpininkų ir į investuotojų, kurių asmeninės taupymo lakštų sąskaitos yra apskaitomos įgaliotojo platintojo apskaitos sistemoje, sąskaitas.
49. Taupymo lakštai išperkami ir sukauptos atkarpų išmokos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dienos nuosavybės teise priklausė taupymo lakštai, tai yra atitinkamais apskaitiniais įrašais jie buvo fiksuoti investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose platintojo sistemoje.
50. Taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną Centrinis depozitoriumas, pervedęs lėšas į platintojo, platinimo tarpininkų ir į investuotojų, kurių asmeninės taupymo lakštų sąskaitos yra apskaitomos įgaliotojo platintojo apskaitos sistemoje, sąskaitas, padaro atitinkamus įrašus emisijos registracijos ir platintojų bendrosiose finansinių priemonių sąskaitose bei informuoja emitentą apie taupymo lakštų pirmalaikį išpirkimą.
51. Investuotojo prašyme nurodytą galimą taupymo lakštų pirmalaikio išpirkimo dieną, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo dienos (jeigu išmokama grynaisiais pinigais), platinimo tarpininkas išmoka lėšas už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus.
52. Prieš 5 darbo dienas iki atitinkamos taupymo lakštų emisijos išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dienos Centrinis depozitoriumas, pasibaigus apskaitos dienai, suformuoja ir pateikia emitentui pranešimą, kuriame nurodo emitento mokėtinų lėšų sumą, kurią emitentas turi pervesti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą.
53. Emitentas taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną ne vėliau kaip iki 9.00 valandos perveda lėšas taupymo lakštams išpirkti ir (arba) atkarpos išmokoms mokėti į Centrinio depozitoriumo nurodytą sąskaitą, skirtą atsiskaityti už taupymo lakštus.
54. Centrinis depozitoriumas taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną sutikrina emitento pervestų lėšų sumą ir platintojų bendrosiose sąskaitose įregistruotų taupymo lakštų skaičių ir tą pačią dieną ne vėliau kaip iki 12.00 valandos perveda lėšas į platintojų, platinimo tarpininkų ir į investuotojų, kurių asmeninės taupymo lakštų sąskaitos yra apskaitomos įgaliotojo platintojo apskaitos sistemoje, sąskaitas.
55. Lėšos už pirma laiko išperkamus taupymo lakštus ir (arba) atkarpos išmokos yra pervedamos:
55.1. investuotojams, įsigijusiems taupymo lakštus svetainėje www.vtl.lt, – į sąskaitas, iš kurių buvo atsiskaityta už įsigytus taupymo lakštus;
55.2. investuotojams, įsigijusiems taupymo lakštus per platinimo tarpininką, – į investuotojo sąskaitą, nurodytą sutartyje su platinimo tarpininku;
56. Taupymo lakštai išperkami ir atkarpų išmokos išmokamos tiems investuotojams, kuriems paskutinės darbo dienos pabaigoje iki taupymo lakštų išpirkimo arba atkarpos išmokos mokėjimo dienos nuosavybės teise priklausė taupymo lakštai, tai yra atitinkamais apskaitiniais įrašais jie buvo fiksuoti investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose platintojų apskaitos sistemoje.
57. Taupymo lakštų išpirkimo dieną Centrinis depozitoriumas, pervedęs lėšas 66 punkte nustatyta tvarka, uždaro emisijos registracijos ir platintojų bendrąsias finansinių priemonių sąskaitas ir informuoja emitentą apie taupymo lakštų išpirkimą.
58. Platintojas, gavęs pranešimą iš Centrinio depozitoriumo apie įvykdytą lėšų už taupymo lakštus pervedimą ir išmokėjęs gautas lėšas investuotojams ir platinimo tarpininkams, vykdantiems taupymo lakštų platinimą per svetainę www.vtl.lt, apskaitoje padaro įrašus, patvirtinančius šios operacijos atlikimą.
59. Platinimo tarpininkas, gavęs iš jo atstovaujamo platintojo pranešimą apie įvykdytą lėšų už taupymo lakštus pervedimą ir išmokėjęs gautas lėšas investuotojams, apskaitoje padaro įrašus, patvirtinančius šios operacijos atlikimą.
60. Investuotojams, įsigijusiems taupymo lakštų per platinimo tarpininkus, vykdančius taupymo lakštų platinimą per svetainės www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, ir sutartyje nenurodžiusiems sąskaitos finansų įstaigoje, į kurią turi būti išmokėtos lėšos už išperkamų taupymo lakštų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba taupymo lakštų nominaliąją vertę ir atkarpos išmokas, išmokamos lėšos pervedamos į platinimo tarpininko, kuris buvo sudaręs sutartį su investuotoju, sąskaitą. Platinimo tarpininkas tokias lėšas investuotojui išmoka grynaisiais pinigais.
61. Taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokų mokėjimo dieną platintojai privalo atsiskaityti su investuotojais už išperkamus taupymo lakštus, sumokėdami taupymo lakštų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba taupymo lakštų nominaliąja vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas, arba tik atkarpą. Jei išmokama grynaisiais pinigais, platinimo tarpininkai privalo atsiskaityti su investuotojais už išperkamus taupymo lakštus, sumokėdami taupymo lakštų nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba taupymo lakštų nominaliąja vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas, arba tik atkarpą ne vėliau kaip per 2 darbo dienas po taupymo lakštų išpirkimo ir (arba) atkarpos išmokėjimo dienos.
62. Taupymo lakštai laikomi išpirktais (emitentas už juos palūkanų nebemoka) ir (arba) atkarpų išmokos laikomos sumokėtomis ir tuo atveju, jeigu investuotojas išpirkimo ir (arba) atkarpų išmokėjimo dieną neatvyksta atsiimti grynųjų pinigų pas platinimo tarpininką arba jeigu jų išpirkimo ir (arba) atkarpų išmokėjimo dieną dėl ne nuo platintojo priklausančių priežasčių nepavyksta pervesti lėšų į investuotojo sąskaitą finansų įstaigoje, arba jeigu tokios lėšos buvo grąžintos iš finansų įstaigų, kai investuotojas neinformavo platintojo apie jo sąskaitos, nurodytos taupymo lakštų pirkimo sutartyje, pasikeitimą ar uždarymą. Tokios lėšos platintojo arba platinimo tarpininko sąskaitoje saugomos nemokamai. Investuotojui jų neatsiėmus per 6 mėnesius nuo investuotojo turimų taupymo lakštų išpirkimo dienos, platinimo tarpininkas šias lėšas turi pervesti į specialią platintojo, kuriam atstovauja platinimo tarpininkas, sąskaitą, iš kurios lėšos investuotojams pagal investuotojų prašymą bus išmokamos platintojo nustatyta ir su emitentu suderinta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
IX. TAUPYMO LAKŠTŲ APSKAITOS ORGANIZAVIMAS, VYKDANT TAUPYMO LAKŠTŲ PLATINIMĄ PER PLATINTOJUS
63. Investuotojui, norinčiam tiesiogiai įsigyti taupymo lakštų per platintojus, nustatyta tvarka patvirtinus (pasirašius) sutartį ir sumokėjus platintojui įsigyjamus taupymo lakštus, jo vardu atidaroma reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita. Šioje sąskaitoje fiksuojama investuotojo reikalavimo teisė į pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus.
64. Platintojas, gavęs pranešimą iš Centrinio depozitoriumo finansinių priemonių atsiskaitymo sistemos apie naujai įskaitytus taupymo lakštus, atidaro investuotojui asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir (arba) perveda investuotojų įsigytus taupymo lakštus iš reikalavimo teisų į asmeninę taupymo lakštų sąskaitą. Tiktai visiškai apmokėti taupymo lakštai gali būti įrašomi į tokią sąskaitą.
65. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje, atidarytoje investuotojo vardu, yra fiksuojama nuosavybės teisė į taupymo lakštus. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje taip pat fiksuojami taupymo lakštų disponavimo apribojimai ir kiti suvaržymai, jeigu jie nustatomi teisės aktuose nustatyta tvarka.
66. Investuotojui apmokėjus įsigytus taupymo lakštus ir platintojui atidarius asmeninę taupymo lakštų sąskaitą arba į ją įrašius investuotojo įsigytus ir apmokėtus taupymo lakštus, platintojo buveinėje arba platintojo nurodytame padalinyje Investuotojo pageidavimu gali būti išduodamas platintojo nustatytos formos išrašas iš šios sąskaitos, kuris yra pasirašomas platintojo atsakingo darbuotojo.
67. Operacijos su asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose esančiais taupymo lakštais vykdomos pagal investuotojų pavedimus platintojui, taip pat perleidimo sutartis ir kitais teisėtais pagrindais. Įrašai asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose be investuotojų sutikimo gali būti daromi tik įstatymų numatytais atvejais.
X. TAUPYMO LAKŠTŲ APSKAITOS ORGANIZAVIMAS, VYKDANT TAUPYMO LAKŠTŲ PLATINIMĄ PER SVETAINĘ WWW.VTL.LT
69. Investuotojui, norinčiam tiesiogiai įsigyti taupymo lakštų per svetainę www.vtl.lt arba per platinimo tarpininkus, vykdančius taupymo lakštų platinimą per www.vtl.lt sistemos infrastruktūrą, nustatyta tvarka patvirtinus sutartį, jo vardu atidaroma reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita. Šioje sąskaitoje fiksuojama investuotojo reikalavimo teisė į pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus.
70. Reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaitos atidarymas nustato investuotojo, norinčio tiesiogiai įsigyti taupymo lakštų per svetainę www.vtl.lt, įsipareigojimą sumokėti už taupymo lakštus šių taisyklių 18 punkte nustatytais terminais ir tvarka. Investuotojui nesumokėjus už sutartyje nurodytus taupymo lakštus nustatytais terminais, sutartis laikoma negaliojančia ir reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita yra uždaroma pasibaigus apmokėjimo terminui.
71. Įgaliotasis platintojas, gavęs iš mokėjimo sistemos pranešimą apie lėšų įskaitymą į įgaliotojo platintojo sąskaitą mokėjimo sistemoje ir nustatęs tokių lėšų mokėtoją ir taupymo lakštų pirkimo sandorį, už kurį jos yra mokamos, investuotojo vardu atidaro asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir į ją įrašo sutartyje nurodytą ir visiškai apmokėtą taupymo lakštų skaičių.
72. Įgaliotasis platintojas, šių taisyklių 64 punkte nustatyta tvarka atidaręs asmeninę taupymo lakštų sąskaitą ir į ją įrašęs sutartyje nurodytą ir visiškai apmokėtą taupymo lakštų skaičių, tuo pačiu metu uždaro reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaitą.
73. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje, atidarytoje investuotojo vardu, yra fiksuojama nuosavybės teisė į taupymo lakštus. Asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje taip pat fiksuojami taupymo lakštų disponavimo apribojimai ir kiti suvaržymai, jeigu jie nustatomi teisės aktuose nustatyta tvarka.
74. Įgaliotasis platintojas, gavęs informaciją apie lėšų įskaitymą į jo sąskaitą ir negalėdamas nustatyti mokėtojo ir (arba) taupymo lakštų įsigijimo sandorio, lėšas ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžina į tą pačią sąskaitą, iš kurios jos buvo pervestos, o potencialiam investuotojui asmeninės taupymo lakštų sąskaitos neatidaro. Tuo atveju, jeigu investuotojas pagal šių taisyklių 18 punkte nustatytus reikalavimus pervedė daugiau lėšų, nei nurodyta sutartyje, sutartis laikoma sudaryta ir investuotojui asmeninė taupymo lakštų sąskaita atidaroma, o toks perviršis ne vėliau kaip kitą darbo dieną grąžinamas į sąskaitą, iš kurios lėšos buvo pervestos įgaliotajam platintojui.
75. Investuotojui yra atidaroma tiek asmeninių taupymo lakštų sąskaitų, iš kiek skirtingų sąskaitų jis atsiskaitė už įsigytus taupymo lakštus.
76. Investuotojui neatsiskaičius per šiose taisyklėse nustatytą terminą ir nustatyta tvarka už pageidaujamus įsigyti taupymo lakštus, asmeninė taupymo lakštų sąskaita jo vardu neatidaroma ir uždaroma reikalavimo teisių į taupymo lakštus sąskaita.
XI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
78. Platintojas informaciją apie jo turimus ir tvarkomus investuotojų ir platinimo tarpininkų asmeninius ir kitus duomenis gali atskleisti ir perduoti kitiems subjektams tik įstatymuose nustatyta tvarka.
79. Šių taisyklių prieduose pateiktos formos yra pavyzdinės, o tai reiškia, kad prireikus jos gali būti, nepažeidžiant šių taisyklių nuostatų, sutarties šalių patikslintos, išskyrus esmines sutarties sąlygas, kuriomis laikomos:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo
lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo
taisyklių
1 priedas
(Pavyzdinė sutarties forma)
SUTARTIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ ĮSIGIJIMO SVETAINĖJE WWW.VTL.LT
Data ir numeris (sutarties registracijos)
Vilnius
Akcinė bendrovė „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Platintojas), veikianti pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Platintojo data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], adresas: Konstitucijos pr. 23B, 08105 Vilnius, įmonės kodas 110059343, ir atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas]
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas (juridinio asmens kodas) [ ], adresas [ ]
atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-155 (Žin., 2009, Nr. 53-2110; 2012, Nr. 57-2886) (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią Sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau – Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:
I. SUTARTIES DALYKAS
II. KAINA
III. MOKĖJIMO TVARKA
IV. IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS
4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:
Emisijos Nr. [ ] taupymo lakštai išperkami [ ] m. [ ] [ ] d.
Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [ ] procentai.
Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo diena (-os) ______ __________ ___ d.
4.2. Platintojas Investuotojui priklausančias lėšas už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba lėšas už išperkamus taupymo lakštus ir (arba) išmokamas palūkanas perves į sąskaitą, iš kurios Investuotojas sumokėjo už įsigyjamus taupymo lakštus pagal šią Sutartį.
V. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus šia Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.
5.2. Platintojo teisės:
5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą, kurią Investuotojas gali peržiūrėti svetainėje www.vtl.lt;
5.3. Platintojo pareigos:
5.3.1. vykdyti taupymo lakštų įsigijimo, išpirkimo ir sumokėjimo už juos priežiūrą interneto svetainėje www.vtl.lt;
5.3.2. atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą Investuotojui ir ją tvarkyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą bei taupymo lakštų apyvartą, ir šios Sutarties sąlygomis;
5.3.3. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo bei nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
5.4. Investuotojo teisės:
5.4.1. šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus ir išpirkimo arba priešlaikinio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominalią vertę ir / arba palūkanas;
5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platintojui prašymą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
5.5. Investuotojo pareigos:
5.5.1. pasikeitus duomenims, nurodytiems šioje Sutartyje, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti apie tai Platintoją arba, esant galimybei, tokius duomenis pakeisti tiesiogiai svetainėje www.vtl.lt. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba lėšos už taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;
5.5.2. Investuotojas, neįvykdęs šios Sutarties 5.5.1 punkte nurodyto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis šiais duomenimis;
5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;
VI. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
6.1. Platintojas atsako už taupymo lakštų apskaitą, įrašų padarymą Investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose laiku, taip pat už lėšų pervedimą laiku išperkant taupymo lakštus ir sumokant atkarpų išmokas į Investuotojo nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje, iš kurios buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus.
6.2. Platintojas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą tuo atveju, jei gauna nurodymą iš taupymo lakštų emitento nutraukti šios emisijos platinimą.
6.3. Jeigu dėl Platintojo kaltės taupymo lakštai nebuvo laiku išpirkti ir (arba) nesumokėtos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, mokamą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir visa tai dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus anksčiau laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.
6.4. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo šios Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
VII. SUTARTIES NUTRAUKIMO SĄLYGOS
VIII. TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS
8.1. Šiai Sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
8.2. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties ar susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu.
Kilus ginčui, Sutarties šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai Sutarties šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, Sutarties šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
IX. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
9.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.
9.2. Duomenis apie Investuotoją ir į jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
9.3. Sutartis įsigalioja Investuotojui sumokėjus už perkamus taupymo lakštus ir galioja, iki visų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.
9.6. Sutarties šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami Sutarties šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.
9.7. Apie visus Sutarties šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, neinformavusi kitos šalies per nustatytą terminą apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, jog kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo
lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo
taisyklių
2 priedas
(Pavyzdinė sutarties forma)
SUTARTIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ
ĮSIGIJIMO
Data ir numeris (sutarties registracijos)
Vilnius
[ ] (toliau – Platintojas), adresas [ ], [indeksas]
[miestas], įmonės kodas [ ], veikiantis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir Platintojo data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas],
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas / juridinio asmens kodas [ ], adresas [ ],
atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-155 (Žin., 2009, Nr. 53-2110; 2012, Nr. 57-2886) (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau – Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:
I. SUTARTIES DALYKAS
II. KAINA
III. MOKĖJIMO TVARKA
IV. IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS
4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:
Emisijos Nr. [ ] taupymo lakštai išperkami [ ] m. [ ] [ ] d.
Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [ ] procentai.
Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo diena (-os) ______ __________ ___ d.
4.2. Investuotojui priklausančias lėšas :
| išmokėti grynaisiais |
£ |
[platinimo tarpininko ir jo padalinio pavadinimas ir adresas]
|
| pervesti |
£ |
į sąskaitą Nr. ________________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]
|
| investuoti |
£ |
į išpirkimo dieną platinamą taupymo lakštų emisiją, jeigu Investuotojas iki paskutinės taupymo lakštų galiojimo dienos nepraneša kitaip. Neinvestuotų lėšų likutį (sumą iki vieno lakšto pardavimo kainos) pervesti į sąskaitą Nr. ____________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]. |
V. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus šia Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.
5.2. Platintojo teisės:
5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;
5.3. Platintojo pareigos:
5.3.2. atidaryti asmeninę vertybinių popierių sąskaitą Investuotojui ir ją tvarkyti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą bei taupymo lakštų apyvartą, ir šios Sutarties sąlygomis;
5.3.3. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo bei nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
5.4. Investuotojo teisės:
5.4.1. šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus ir išpirkimo arba priešlaikinio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominalią vertę ir / arba palūkanas;
5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platintojui prašymą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
5.5. Investuotojo pareigos:
5.5.1. pasikeitus duomenims, nurodytiems šioje Sutartyje, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti apie tai Platintoją. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba lėšos už taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;
5.5.2. Investuotojas, neįvykdęs šios Sutarties 5.5.1 punkte nurodyto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis šiais duomenimis;
5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;
5.5.4. jeigu Investuotojas šia Sutartimi įsigyjamus taupymo lakštus perves finansų tarpininkui, kuris nėra taupymo lakštų platintojas arba taupymo lakštų platinimo tarpininkas, Investuotojas įsipareigoja savo lėšomis apmokėti tokio finansų tarpininko taikomus mokesčius;
VI. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
6.1. Platintojas atsako už taupymo lakštų apskaitą, įrašų padarymą Investuotojų asmeninėse taupymo lakštų sąskaitose laiku, taip pat už lėšų pervedimą laiku išperkant taupymo lakštus ir sumokant atkarpų išmokas į Investuotojo nurodytą sąskaitą finansų įstaigoje, iš kurios buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus.
6.2. Platintojas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą tuo atveju, jei gauna nurodymą iš taupymo lakštų emitento nutraukti šios emisijos platinimą.
6.3. Jeigu dėl Platintojo kaltės taupymo lakštai nebuvo laiku išpirkti ir (arba) nesumokėtos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, mokamą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir visa tai dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus anksčiau laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.
6.4. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo šios Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
VII. TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS
7.1. Šiai sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
7.2. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties ar susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu. Kilus ginčui, Sutarties šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai Sutarties šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, Sutarties šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
8.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.
8.2. Duomenis apie Investuotoją ir į jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
8.3. Sutartis įsigalioja Investuotojui sumokėjus už perkamus taupymo lakštus ir galioja, iki visų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.
8.6. Sutarties šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami Sutarties šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.
8.7. Apie visus Sutarties šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, neinformavusi kitos šalies per nustatytą terminą apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, jog kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo
lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo
taisyklių
3 priedas
(Pavyzdinė sutarties forma)
SUTARTIS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ ĮSIGIJIMO
Data ir numeris (sutarties registracijos)
Vilnius
[ ] (toliau – Platinimo tarpininkas), adresas [ ],
[indeksas] [miestas], įmonės kodas [ ], veikiantis pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Emitentas) ir [Platinimo tarpininko] data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], pagal akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ ir [Platinimo tarpininko data [ ] sudarytą sutartį] Nr. [ ] ir pagal Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir akcinės bendrovės „Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas“ (toliau – Platintojas) data [ ] sudarytą sutartį Nr. [ ], atstovaujantis Platintojui ir atstovaujamas [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas],
ir [ vardas pavardė (juridinio asmens pavadinimas)] (toliau – Investuotojas), asmens kodas / juridinio asmens kodas [ ], adresas [ ],
atstovaujama [juridinio asmens įgalioto asmens vardas, pavardė], veikiančio pagal [atstovavimo pagrindas], toliau kartu vadinami – šalimis, o kiekviena atskirai – šalimi,
žinodamos (suprasdamos, įvertindamos, pripažindamos, atsižvelgdamos ar pan.), kad
Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) išleidimo ir apyvartos organizavimo tvarka yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-155 (Žin., 2009, Nr. 53-2110; 2012, Nr. 57-2886) (toliau – Taisyklės), o
Investuotojas, sudarydamas šią sutartį dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų įsigijimo svetainėje www.vtl.lt (toliau – Sutartis) ir pripažindamas, kad yra susipažinęs su Taisyklėmis,
sutinka, kad šioje Sutartyje vartojamos sąvokos atitinka Taisyklėse ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose taupymo lakštų apyvartą, vartojamas sąvokas,
sudaro šią Sutartį:
I. SUTARTIES DALYKAS
1.1. Šia Sutartimi Investuotojas perka emisijos Nr. [ ] taupymo lakštus. Platinimo tarpininkas tvarko minėtos emisijos taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo ir Taisyklėse nustatytais atvejais tvarko išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas. Investuotojui asmeninę taupymo lakštų sąskaitą atidaro Platintojas savo vertybinių popierių apskaitos sistemoje.
II. KAINA
III. MOKĖJIMO TVARKA
IV. IŠPIRKIMAS IR PALŪKANŲ MOKĖJIMAS
4.1. Taupymo lakštų išpirkimas ir palūkanų mokėjimas:
Emisijos Nr. [ ] taupymo lakštai išperkami [ ] m. [ ] [ ] d.
Metinė palūkanų norma (atkarpos dydis) – [ ] procentai.
Atkarpos išmokos (-ų) mokėjimo diena (-os) ______ __________ ___ d.
4.2. Investuotojui priklausančias lėšas :
| išmokėti grynaisiais |
£ |
[platinimo tarpininko ir jo padalinio pavadinimas ir adresas]
|
| pervesti |
£ |
į sąskaitą Nr. ________________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]
|
| investuoti |
£ |
į išpirkimo dieną platinamą taupymo lakštų emisiją, jeigu Investuotojas iki paskutinės taupymo lakštų galiojimo dienos nepraneša kitaip. Neinvestuotų lėšų likutį (sumą iki vieno lakšto pardavimo kainos) pervesti į sąskaitą Nr. ____________ , BIC kodas [ ] [finansų įstaigos pavadinimas]. |
V. ŠALIŲ TEISĖS IR PAREIGOS
5.1. Šalys įsipareigoja tinkamai vykdyti savo įsipareigojimus, prisiimtus šia Sutartimi, ir susilaikyti nuo bet kokių veiksmų, kuriais galėtų padaryti žalos viena kitai.
5.2. Platinimo tarpininko teisės:
5.2.2. tvarkyti taupymo lakštų įsigijimo, apmokėjimo, išpirkimo ir palūkanų už juos mokėjimo operacijas, atidaryti ir tvarkyti Investuotojo asmeninę taupymo lakštų sąskaitą;
5.3. Platinimo tarpininko pareigos:
5.3.2. užtikrinti Investuotojo pateikiamų asmens duomenų saugumą, t. y. apsaugoti juos nuo atsitiktinio ar neteisėto sunaikinimo, pakeitimo, atskleidimo bei nuo bet kokio kito neteisėto tvarkymo;
5.4. Investuotojo teisės:
5.4.1. šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais gauti palūkanas už turimus taupymo lakštus ir išpirkimo arba priešlaikinio išpirkimo dieną – taupymo lakštų nominalią vertę ir / arba palūkanas;
5.4.2. jei taupymo lakštų emisijos sąlygose nenustatyta kitaip, pateikti Platinimo tarpininkui prašymą dėl pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo šioje Sutartyje ir Taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais;
5.5. Investuotojo pareigos:
5.5.1. pasikeitus duomenims, nurodytiems šioje Sutartyje, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną, raštu informuoti apie tai Platinimo tarpininką. Priešingu atveju lėšos už išperkamus taupymo lakštus (kai taupymo lakštai parduoti diskontuotąja verte) arba lėšos už taupymo lakštus ir (arba) atkarpų išmokas bus pervedamos į Platintojui žinomas Investuotojo sąskaitas finansų įstaigose, iš kurių buvo atlikti mokėjimai atsiskaitant už įsigytus taupymo lakštus;
5.5.2. Investuotojas, neįvykdęs šios Sutarties 5.5.1 punkte nurodyto reikalavimo, negali reikšti pretenzijų dėl Platintojo veiksmų, įvykdytų remiantis šiais duomenimis;
5.5.3. įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatyta tvarka atlyginti žalą, padarytą Platintojui ar kitiems asmenims neteisėta veika;
VI. ŠALIŲ ATSAKOMYBĖ
6.1. Platinimo tarpininkas neatsako už taupymo lakštų emisijos platinimo nutraukimą tuo atveju, jei gauna nurodymą iš emitento nutraukti šios emisijos platinimą.
6.2. Jeigu dėl Platintojo ar Platinimo tarpininko kaltės taupymo lakštai nebuvo laiku išpirkti ir (arba) nesumokėtos palūkanos, Investuotojams mokami delspinigiai už kiekvieną pradelstą dieną. Delspinigiai apskaičiuojami nuo laiku nesumokėtos sumos pagal tos emisijos sąlygose nustatytą taupymo lakštų metinę palūkanų normą, mokamą už visą taupymo lakštų emisijos trukmę, pridėjus prie jos 200 bazinių punktų ir visa tai dalijant iš 360. Šio punkto nuostatos taikomos išperkant taupymo lakštus anksčiau laiko, pasibaigus jų trukmei ir (arba) mokant atkarpos išmokas.
6.3. Sutarties šalys atleidžiamos nuo atsakomybės, jeigu nevykdo šios Sutarties sąlygų dėl nenugalimos jėgos aplinkybių, numatytų Atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. liepos 15 d. nutarimu Nr. 840.
VII. TAIKYTINA TEISĖ IR GINČŲ SPRENDIMAS
7.1. Šiai sutarčiai ir jos nuostatų aiškinimui bei Sutartyje nereglamentuotų klausimų sprendimui taikoma Lietuvos Respublikos teisė.
7.2. Ginčai, kylantys dėl šios Sutarties ar susiję su šia Sutartimi, sprendžiami derybų būdu. Kilus ginčui, Sutarties šalis raštu išdėsto savo nuomonę kitai Sutarties šaliai ir pasiūlo ginčo sprendimą. Gavusi pasiūlymą ginčą spręsti derybomis, Sutarties šalis privalo į jį atsakyti per 10 dienų nuo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos. Nepavykus ginčų išspręsti derybų būdu per 30 dienų nuo pirmojo pasiūlymo ginčą spręsti derybomis gavimo dienos, ginčai sprendžiami teisme Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatyta tvarka.
VIII. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
8.1. Įrašai atitinkamoje asmeninėje taupymo lakštų sąskaitoje padaromi vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu ir kitais teisės aktais, reglamentuojančiais vertybinių popierių apskaitą.
8.2. Duomenis apie Investuotoją ir į jo sąskaitoje esančius taupymo lakštus Platintojas gali perduoti tretiesiems asmenims tik teisės aktuose nustatyta tvarka.
8.3. Sutartis įsigalioja Investuotojui sumokėjus už perkamus taupymo lakštus ir galioja, iki visų šia Sutartimi prisiimtų įsipareigojimų įvykdymo.
8.6. Sutarties šalių viena kitai siunčiami pranešimai turi būti siunčiami Sutarties šalių rekvizituose nurodytu pašto adresu, faksu, elektroninio pašto adresu.
8.7. Apie visus Sutarties šalių rekvizitų pakeitimus šalys privalo raštu informuoti viena kitą per 3 (tris) darbo dienas nuo rekvizitų pasikeitimo dienos. Šalis, neinformavusi kitos šalies per nustatytą terminą apie rekvizitų pakeitimus, negali reikšti pretenzijų, jog kita šalis netinkamai įvykdė savo įsipareigojimus, jei išsiuntė pranešimus arba atsiskaitė pagal paskutinius žinomus kitos šalies rekvizitus.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417
LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS TAUPYMO LAKŠTŲ EMISIJŲ SĄLYGŲ NUSTATYMO METODIKA
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų (toliau – taupymo lakštai) emisijų sąlygų nustatymo metodika (toliau – metodika) reglamentuoja taupymo lakštų platinimo trukmės, pardavimo kainos, palūkanų normos, atkarpos išmokos dydžio ir mokėjimo dienos, išpirkimo ir paskutinės galiojimo dienos nustatymą. Taupymo lakštų išleidimas, platinimas, išpirkimas ir atkarpų už juos mokėjimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos vidaus rinkoje taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2011, Nr. 105-4916), ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės taupymo lakštų išleidimo ir apyvartos organizavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos finansų ministro 2009 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 1K-155 (Žin., 2009, Nr. 53-2110, Nr. 104-4359) (toliau – taisyklės).
II. TAUPYMO LAKŠTŲ PLATINIMO TRUKMĖS NUSTATYMAS
3. Taupymo lakštų platinimo trukmė nustatoma taupymo lakštų emisijos sąlygose:
3.1. iki vienerių metų trukmės taupymo lakštai platinami ne ilgiau kaip 14 kalendorinių dienų nuo taupymo lakštų emisijos platinimo pradžios;
4. Atsižvelgdamas į situaciją finansų rinkoje, valstybės finansines galimybes, Lietuvos Respublikoje veikiančių bankų atitinkamos trukmės indėlių palūkanas, tarpbankinės pinigų rinkos palūkanas ir į kitus svarbius rodiklius, finansų viceministras (jo laikinai nesant – finansų ministro paskirtas jo funkcijas atliekantis finansų viceministras), kuriam pagal finansų ministro nustatytą veiklos sritį priskirta Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento veiklos sritis, turi teisę nutraukti tam tikros taupymo lakštų emisijos taupymo lakštų platinimą anksčiau, negu yra nustatytas terminas, arba pratęsti taupymo lakštų platinimo terminą.
III. TAUPYMO LAKŠTŲ PARDAVIMO KAINOS NUSTATYMAS
5. Konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatomas vienas iš šių taupymo lakštų pardavimo būdų:
5.1. su nuolaida arba prie diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos susikaupusias palūkanas;
6. Platinimo laikotarpiu taupymo lakštų pardavimo kaina yra nustatoma kiekvienai taupymo lakštų platinimo dienai.
7. Taupymo lakštų platinimo kaina apskaičiuojama pagal tokias formules:
7.2. ilgesnės nei vienų metų trukmės taupymo lakštų:
, kur:
Pi – taupymo lakšto pardavimo kaina, kur i – taupymo lakštų platinimo dienos eilės numeris;
j – einamojo metų laikotarpio nuo taupymo lakštų išleidimo pradžios eilės numeris;
Sj – j-asis pinigų srautas (atkarpos išmokos suma arba išpirkimo metu mokama suma);
m – iki taupymo lakštų išpirkimo likusių atkarpos išmokų (įskaitant ir menamas) skaičius;
N1 – taupymo lakšto nominalioji vertė su pridėta pirma atkarpos išmokos suma, apskaičiuota pagal metodikos 17 punkte pateiktą formulę, arba nominalioji vertė, kai platinami taupymo lakštai prie diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos susikaupusias palūkanas;
r – taupymo lakštų metinė palūkanų norma;
d1 – taupymo lakštų galutinio išpirkimo data;
dj1 – j-ojo metų laikotarpio, kuriam skaičiuojama kaina, pabaigos data;
di – taupymo lakštų platinimo data;
D – faktinis metus, už kuriuos bus mokama artimiausia atkarpos išmoka, sudarančių dienų skaičius ilgesnės nei vienų metų trukmės taupymo lakštams arba 360 dienų – trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams.
IV. TAUPYMO LAKŠTŲ PALŪKANŲ NORMOS NUSTATYMAS IR PALŪKANŲ UŽ TAUPYMO LAKŠTUS SKAIČIAVIMAS
9. Taupymo lakštų metinė palūkanų norma nustatoma likus 3 darbo dienoms iki platinimo pradžios. Taupymo lakštų palūkanų norma nustatoma mažėjančia linkme vieno ženklo po kablelio tikslumu.
10. Nustatant taupymo lakštų palūkanų normos dydį iš bankų interneto svetainių imamos mažiausios vieną dieną prieš nustatymo dieną Lietuvos Respublikoje licencijuotų bankų atitinkamos trukmės ir valiutos terminuotųjų indėlių palūkanų normos. Kuomet duomenis apie atitinkamos trukmės ir valiutos terminuotųjų indėlių palūkanų normas savo interneto svetainėse skelbia ne visi minėti bankai, tuomet skaičiavimams naudojami bankų skelbiami duomenys, jeigu tokių bankų yra ne mažiau kaip pusė nuo viso jų skaičiaus.
11. Iš taupymo lakštų palūkanų normų, nustatytų pagal metodikos 10 punktą, išvedamas aritmetinis vidurkis. Gautas skaičius apvalinamas vieno ženklo po kablelio tikslumu ir yra laikomas taupymo lakštų palūkanų norma, jeigu neviršija paskutiniame, bet ne vėliau kaip per paskutinius 3 mėnesius įvykusiame panašios likutinės trukmės (trukmės skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių (toliau – VVP) aukcione išplatintų VVP vidutinio svertinio pelningumo. Tuo atveju, jeigu šiame punkte apskaičiuotas dydis viršija paskutiniame panašios likutinės trukmės VVP aukcione išplatintų VVP vidutinį svertinį pelningumą, taupymo lakštų palūkanų norma yra laikomas šiame VVP aukcione išplatintų VVP vidutinis svertinis pelningumas.
12. Jeigu taupymo lakštų palūkanų normai nustatyti metodikos 10 ir 11 punktuose minėtų duomenų nepakanka, tuomet imama paskutinė tokios pačios trukmės taupymo lakštų palūkanų norma.
13. Kai taupymo lakštai platinami su nuolaida, palūkanos nuo nominaliosios vertės už taupymo lakštus pradedamos skaičiuoti antrą darbo dieną po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos.
14. Kai taupymo lakštai platinami prie nominaliosios arba diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridedant susikaupusias palūkanas, palūkanos pradedamos skaičiuoti antrąją platinimo dieną.
V. TAUPYMO LAKŠTŲ ATKARPOS IŠMOKOS DYDŽIO IR MOKĖJIMO DIENOS NUSTATYMAS
17. Atkarpos išmokos mokėjimo data nustatoma taip:
17.1. pirmais metais:
17.1.1. prie pirmos taupymo lakštų platinimo dienos, kuomet taupymo lakštai platinami prie diskontuotosios arba nominaliosios vertės pridėjus nuo pirmos taupymo lakštų platinimo dienos susikaupusias palūkanas, pridėjus faktinį metų (arba kito laikotarpio, jei taupymo lakštus numatoma išpirkti anksčiau nei po metų), už kuriuos bus mokama atkarpos išmoka, dienų skaičių;
18. Taupymo lakštų atkarpos išmokos suma nustatoma pagal tokią formulę:
kur:
C – atkarpos išmokos suma už vieną taupymo lakštą;
N – taupymo lakštų nominalioji vertė;
r – taupymo lakštų metinė palūkanų norma;
d4 – taupymo lakštų atkarpos išmokos mokėjimo data;
d3 – pirmos dienos, einančios po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, kai platinama su nuolaida, arba pirmos taupymo lakštų platinimo dienos, kai platinama prie nominaliosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos platinimo dienos susikaupusias palūkanas, data arba paskutinės prieš tai mokėtos atkarpos išmokos mokėjimo data (antrai bei tolesnėms atkarpos išmokoms už ilgesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštus);
D – faktinis metų, už kuriuos bus mokama atkarpos išmoka, dienų skaičius ilgesnės nei vienų metų trukmės taupymo lakštams arba 360 – trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams.
19. Trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštai gali būti išperkami už nominaliąją vertę (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba nominaliąją vertę ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotas palūkanas (atkarpą).
20. Už trumpesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštus išpirkimo metu išmokama lėšų suma apskaičiuojama pagal metodikos 26 punktą.
21. Jeigu metodikos 17 punkte nustatyta tvarka gauta taupymo lakštų atkarpos išmokos mokėjimo diena yra ne darbo diena, tai atkarpos išmoka mokama pirmą po jos einančią darbo dieną. Šiuo atveju palūkanos už dienas, praėjusias nuo atkarpos išmokos mokėjimo dienos iki faktinės atkarpos išmokos mokėjimo dienos, mokamos per kitą atkarpos išmoką.
VI. TAUPYMO LAKŠTŲ PIRMALAIKIO IŠPIRKIMO DIENŲ IR IŠMOKAMŲ SUMŲ NUSTATYMAS
23. Pirmalaikiai taupymo lakštų išpirkimai atliekami po paskutinės taupymo lakštų platinimo arba atkarpos išmokos dienos praėjus konkrečios taupymo lakštų emisijos sąlygose nustatytam, bet ne mažesniam nei 60 dienų nuo paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, laikotarpiui kiekvieno mėnesio paskutinę darbo dieną. Jeigu ši diena yra ne darbo diena, tai išpirkimas vykdomas iš karto po jos einančią darbo dieną. Pirmalaikis išpirkimas neatliekamas iki galutinio taupymo lakštų išpirkimo likus mažesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui. Pirmalaikis išpirkimas gali būti atliekamas negalutinės atkarpos išmokos mokėjimo dienomis, tačiau investuotojui pasirinkus pilną atkarpos išmoką, likusi investuotą į taupymo lakštus suma neišmokama.
24. Pirmalaikis taupymo lakštų išpirkimas vyksta emisijos sąlygose nustatytomis dienomis. Jei emisijos sąlygose nustatyta diena yra ne darbo ar valstybių švenčių diena, tuomet pirmalaikis taupymo lakštų išpirkimas atliekamas kitą darbo dieną.
25. Pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo metu investuotojams sumokama diskontuotoji taupymo lakštų vertė ir už juos apskaičiuotos palūkanos, gautą sumą mažinant metodikos 26 punkte nustatytu būdu. Pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo metu investuotojams už vieną taupymo lakštą išmokama suma nustatoma dviejų ženklų po kablelio tikslumu.
26. Pirmalaikio taupymo lakštų išpirkimo metu už vieną taupymo lakštą išmokama suma nustatoma pagal tokią formulę:
26.2. ilgesnės nei vienerių metų trukmės taupymo lakštų
, kur:
n – taupymo lakštų išpirkimo dienos eilės numeris;
Pk – taupymo lakšto pirmalaikio išpirkimo kaina n-ąją dieną;
Pn – taupymo lakšto kaina n-ąją dieną;
j – einamojo metų laikotarpio nuo taupymo lakštų išleidimo pradžios arba paskutinės atkarpos išmokos eilės numeris;
Sj – j-asis pinigų srautas (atkarpos išmokos suma arba išpirkimo metu mokama suma), kuomet taikoma mažesnioji iš trumpesnių trukmių, lyginant su taupymo lakštų emisija, kuriai apskaičiuojamos kainos, ir kartu su šia emisija platintinų taupymo lakštų palūkanų norma;
m – iki taupymo lakštų išpirkimo likusių atkarpos išmokų (įskaitant ir menamas) skaičius;
N1 – taupymo lakšto nominalioji vertė su pridėta pirma atkarpos išmokos suma, apskaičiuota pagal metodikos 17 punkte pateiktą formulę, arba nominalioji vertė, kai taupymo lakštai platinami prie diskontuotosios taupymo lakštų vertės pridėjus nuo pirmos platinimo dienos susikaupusias palūkanas;
r – Sj pinigų srautui taikoma taupymo lakštų metinė palūkanų norma;
dj5 – metų laikotarpio, kuriam skaičiuojama kaina, pabaigos data;
d5 – galutinio taupymo lakštų išpirkimo data;
d6 – pirmos dienos, einančios po paskutinės taupymo lakštų platinimo dienos, data;
dn – taupymo lakštų išpirkimo data;
D – faktinis metus, už kuriuos bus mokama artimiausia atkarpos išmoka, sudarančių dienų skaičius ilgesnis nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams arba 360 – trumpesnis nei vienerių metų trukmės taupymo lakštams.
VII. TAUPYMO LAKŠTŲ IŠPIRKIMO DIENOS NUSTATYMAS
28. Išperkant taupymo lakštus pagal atitinkamos emisijos sąlygas, sumokama nominalioji taupymo lakštų vertė (kai taupymo lakštai buvo parduoti diskontuotąja verte) arba nominalioji vertė ir už atitinkamą laikotarpį apskaičiuotos palūkanos.
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos finansų ministro
2012 m. gruodžio 7 d. įsakymu Nr. 1K-417 (2013 m. lapkričio 8 d. įsakymo Nr. 1K-362
redakcija)
PASKOLŲ ĖMIMO VALSTYBĖS VARDU IŠ VALSTYBĖS AR SAVIVALDYBĖS KONTROLIUOJAMŲ ĮMONIŲ IR (AR) UŽSIENIO ŠALIŲ VYRIAUSYBIŲ PROCEDŪRŲ APRAŠAS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Paskolų ėmimo valstybės vardu iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių ir (ar) užsienio šalių vyriausybių procedūrų aprašas (toliau – aprašas) nustato paskolų iš valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų įmonių (toliau – įmonės) ir (ar) užsienio šalių vyriausybių (toliau – vyriausybės) (toliau kartu įmonės ir vyriausybės – paskolų teikėjai) ėmimo procedūras.
2. Šiame apraše vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme (Žin., 1996, Nr. 86-2045; 2010, Nr. 145-7419), Lietuvos Respublikos finansinių priemonių rinkų įstatyme (Žin., 2007, Nr. 17-627; 2011, Nr. 145-6818) ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės vertybinių popierių išleidimo ir apyvartos, paskolų valstybės vardu ėmimo ir kitų įsipareigojamųjų skolos dokumentų pasirašymo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1329 (Žin., 1997, Nr. 112-2838; 2012, Nr. 133-6776).
II. PASKOLŲ IŠ ĮMONIŲ IR (AR) VYRIAUSYBIŲ SĄLYGŲ NUSTATYMAS, PASIŪLYMŲ DĖL ŠIŲ PASKOLŲ TEIKIMAS IR SPRENDIMO PRIĖMIMAS
3. Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – Finansų ministerija) Valstybės iždo departamento Prognozavimo ir rizikos valdymo skyrius (toliau – Prognozavimo skyrius) planuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) skolinimosi valstybės vardu iš paskolų teikėjų poreikį (toliau – skolinimosi poreikis). Finansų ministerijos Valstybės iždo departamento Skolinimosi ir pinigų valdymo skyrius (toliau – Skolinimosi skyrius) teikia įsakymu, kuriuo patvirtintas šis aprašas, sudarytai komisijai (toliau – Komisija) pasiūlymus dėl paskolų, nurodytų šiame apraše, ėmimo, jų terminų ir sąlygų ir, vadovaudamasis Komisijos sprendimais, organizuoja paskolų sutarčių sudarymą.
4. Komisija, atsižvelgdama į Prognozavimo skyriaus ir Skolinimosi skyriaus pasiūlymus dėl skolinimosi poreikio, jų apimties, terminų ir sąlygų, priima sprendimą dėl priimtinų mokėtinų palūkanų už paskolas normų lygių (diskretiškų arba išreikštų formule ir susietų su rinkos palūkanų normomis) ir nustato pagrindines numatomo sandorio sąlygas:
5. Skolinimosi skyrius, vadovaudamasis Komisijos priimtu sprendimu, nurodytu šio aprašo 4 punkte, parengia kvietimą, kuriuo Finansų ministerija kviečia paskolų teikėjus per nustatytą terminą raštu pateikti pasiūlymus dėl paskolų suteikimo kvietime nurodytomis sąlygomis.
6. Kvietime nurodomos pagrindinės paskolų sąlygos ir (arba) gairės dėl priimtinų paskolų palūkanų normų lygių, nurodytos šio aprašo 4 punkte. Kvietimas paskolų teikėjams gali būti siunčiamas su paskolų teikėjais sutartu būdu (paštu, el. paštu, faksu ar pan.) arba skelbiamas Finansų ministerijos interneto svetainėje www.finmin.lt.
7. Į kvietimą atsiliepęs paskolų teikėjas raštu pateikia Finansų ministerijai pasiūlymą, atitinkantį kvietime nurodytas pagrindines paskolos ėmimo sąlygas, kuriame nurodo paskolos sumą, valiutą, palūkanų normą ir paskolos terminą, ir pateikia šiuos dokumentus:
7.1. įmonės:
7.1.1. sutikimą su Finansų ministerijos bendrosiomis paskolų sąlygomis, jeigu jos yra nurodytos kvietime;
7.1.2. dokumentus, įrodančius, kad paskolos teikėjas yra valstybės ar savivaldybės kontroliuojama įmonė;
8. Jeigu paskolos teikėjas jau Finansų ministerijai yra pateikęs šio aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus ir juose nurodyti faktai nepasikeitė, paskolos teikėjas gali Finansų ministerijai nebeteikti šių dokumentų, tačiau pasiūlyme turi patvirtinti, kad šiuose dokumentuose pateikti faktai nesikeitė ir yra galiojantys.
9. Paskolos teikėjas gali kreiptis į Finansų ministeriją dėl paskolos suteikimo nesant galiojančio kvietimo pateikti pasiūlymus, raštu pateikdamas Finansų ministerijai pasiūlymą, kuriame nurodo norimos suteikti paskolos sumą, valiutą, palūkanų normą ir paskolos terminą, ir pateikia šio aprašo 7 punkte nurodytus dokumentus.
10. Jeigu Finansų ministerija gauna daugiau nei vieną šio aprašo 7 punkte nurodytą pasiūlymą dėl paskolos suteikimo, atitinkantį Komisijos nustatytas sąlygas, paskolos sutartys su paskolų teikėjais sudaromos eilės tvarka pradedant nuo mažiausio siūlomo pelningumo, o siūlomiems pelningumams esant vienodiems – pagal pateiktų pasiūlymų sumą pradedant nuo didžiausios, o pateiktų pasiūlymų sumoms esant vienodoms – pagal pasiūlymų pateikimo Finansų ministerijai datą pradedant nuo anksčiausios, iki bus pasiekta Komisijos nustatyta skolinimosi poreikio suma. Komisijai priimant sprendimus atsižvelgiama į Komisijos sprendimą dėl priimtinų palūkanų normų lygių pagal šio aprašo 4 punktą.
11. Jeigu Finansų ministerijos gauti pasiūlymai, nurodyti šio aprašo 7 punkte, atitinka Komisijos nustatytas pagrindines sąlygas, bet netenkina skolinimosi poreikio sumos, paskolos sutartys gali būti sudaromos su visais pasiūlymus pateikusiais paskolų teikėjais. Šiuo atveju Komisija gali šio aprašo 4–6 punktuose nustatyta tvarka pakartotinai kviesti paskolų teikėjus pateikti pasiūlymus likusiai skolinimosi poreikio sumai ir nustatyti pakoreguotas pagrindines numatomo sandorio sąlygas. Komisijai priimant sprendimus atsižvelgiama į Komisijos sprendimą dėl priimtinų palūkanų normų lygių pagal šio aprašo 4 punktą.
12. Šio aprašo 9 punkte nurodytus pasiūlymus svarsto Komisija ir, atsižvelgdama į Prognozavimo skyriaus ir Skolinimosi skyriaus pateiktą informaciją dėl skolinimosi poreikio, jo apimties, paskolos terminų ir sąlygų, gali priimti sprendimą skolintis pasirašant paskolos sutartį, jei sprendimas skolintis nepažeidžia Vyriausybės skolinimosi ir skolos valdymo gairių nuostatų ir tenkinamas vienas iš šių kriterijų:
12.1. artimiausių 60 dienų laikotarpiu Finansų ministerija planuoja skolintis atitinkamai ar artimai trukmei (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) kaip ir pateiktame pasiūlyme arba siūloma paskola yra 12 mėnesių ar ilgesnės trukmės ir paskolos palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) yra geresnė lyginant su:
12.1.1. atitinkamos arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) Vyriausybės vertybinių popierių, išleistų litais aukciono būdu (toliau – VVP), per paskutinį ketvirtį, vidutine svertine palūkanų norma;
12.1.2. jeigu per paskutinį ketvirtį nebuvo išleista šio aprašo 12.1.1 punkte nurodytų VVP, bent vienoje iš visuotinai pripažintų ir naudojamų informacinių / prekybos sistemų (pvz., NASDAQ OMX Vilnius, Bloomberg, Reuters) (toliau – prekybos sistemos) skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų atitinkamos arba artimos likutinės trukmės (likutinės trukmės dienomis skirtumas negali būti didesnis nei 30 dienų) VVP emisijų pirkimo (angl. bid) pelningumų vidurkiu;
12.1.3. tuo atveju, kai dėl objektyvių priežasčių negalima palūkanų normos apskaičiuoti šio aprašo 12.1.1 ir 12.1.2 punktuose nustatyta tvarka, apskaičiuota reikiamos trukmės tikėtina pelningumo reikšme, t. y. bent vienoje iš prekybos sistemų skelbiamų arba Lietuvos bankui teikiamų artimiausių pagal likutinę trukmę VVP emisijų pirkimo pelningumų vidurkiai yra interpoliuojami ar ekstrapoliuojami;
12.2. nėra skolinimosi poreikio terminui, nurodytam 12.1 punkte, tačiau pasiūlyme dėl paskolos nurodyta palūkanų norma (atsižvelgiant į visas galimas papildomas išlaidas, išskyrus pinigų pervedimo išlaidas) sprendimo dėl paskolos sutarties sudarymo metu yra ne didesnė nei palūkanų norma, mokama už lėšų likutį Lietuvos banko sąskaitose, ir nėra rizikos viršyti Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitą.
III. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
13. Finansų ministerija raštu arba elektroniniu paštu per 5 darbo dienas informuoja pasiūlymus pateikusius paskolos teikėjus apie Finansų ministerijos priimtą sprendimą dėl jų pateikto pasiūlymo.
14. Paskolų sutartis rengia ir jų pasirašymą organizuoja Skolinimosi skyrius. Paskolų sutartis pagal Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatymo 5 straipsnio 3 dalį pasirašo finansų ministras arba kitas valstybės tarnautojas, kuriam finansų ministro teikimu Vyriausybės nutarimu suteikti atitinkami įgaliojimai.
Papildyta priedu:
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-082, 2013-02-21, Žin., 2013, Nr. 21-1040 (2013-02-26), i. k. 1132050ISAK001K-082
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-177, 2013-05-10, Žin., 2013, Nr. 50-2516 (2013-05-15), i. k. 1132050ISAK001K-177
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-282, 2013-08-19, Žin., 2013, Nr. 89-4448 (2013-08-22), i. k. 1132050ISAK001K-282
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Įsakymas
Nr. 1K-362, 2013-11-08, Žin., 2013, Nr. 117-5903 (2013-11-13), i. k. 1132050ISAK001K-362
Dėl finansų ministro 2012 m. gruodžio 7 d. įsakymo Nr. 1K-417 "Dėl su Lietuvos Respublikos Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu ir skolinantis prisiimtų įsipareigojimų bei valstybės piniginių išteklių valdymu susijusių teisės aktų patvirtinimo ir komisijų sudarymo" pakeitimo