Suvestinė redakcija nuo 2019-05-31 iki 2021-02-24
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 8-337, i. k. 106301MISAK00D1-636
Nauja redakcija nuo 2014-11-08:
Nr. D1-885, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16187
LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS
ĮSAKYMAS
DĖL GERIAMOJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS PLĖTROS PLANŲ RENGIMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO
2006 m. gruodžio 29 d. Nr. D1-636
Vilnius
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 6 straipsnio 2 ir 13 punktais, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 7 straipsnio 3 dalies 4 punktu,
Preambulės pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
t v i r t i n u Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisykles (pridedama).
PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2006 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. D1-636
Lietuvos Respublikos aplinkos ministro
2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. D1- 885
redakcija
GERIAMoJO VANDENS TIEKIMO IR NUOTEKŲ TVARKYMO INFRASTRUKTŪROS
PLĖTROS PLANŲ RENGIMO TAISYKLĖS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato savivaldybių teritorijų geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų (toliau – planai) organizavimo, rengimo, derinimo, tikrinimo, tvirtinimo, įsigaliojimo, keitimo ir koregavimo tvarką.
2. Taisyklės taikomos rengiant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planus, numatytus Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 12 straipsnyje.
3. Pagal teritorijų planavimo dokumentų rūšį planas yra specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Pagal teritorijų planavimo lygmenį – savivaldybės ir vietovės lygmens.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
4. Taisyklėse vartojamos sąvokos apibrėžtos Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme, Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme (toliau – Teritorijų planavimo įstatymas), Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme, Lietuvos Respublikos žemės įstatyme.
II SKYRIUS
PLANAVIMO TIKSLAs IR OBJEKTAS
5. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planavimo tikslai – nustatyti aglomeracijas ir viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijas, geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptis, nurodyti šios infrastruktūros plėtros įgyvendinimo etapus (eigą, eiliškumą) ir finansavimą, siekiant, kad visi gyventojai gautų saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantį geriamąjį vandenį ir nuotekų tvarkymo paslaugas arba turėtų galimybę individualiai apsirūpinti geriamuoju vandeniu ir (arba) individualiai tvarkyti nuotekas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
6. Planavimo objektas – savivaldybės teritorijoje esama ir planuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir (ar) jos dalys.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
III SKYRIUS
PLANAVIMO ORGANIZATORIAI IR PLANŲ RENGĖJAI
IV SKYRIUS
PLANAVIMO PROCESAS
9. Planas pradedamas rengti savivaldybės tarybos sprendimu dėl plano rengimo pradžios ir planavimo tikslų. Sprendimo dėl plano rengimo ir planavimo tikslų projektas, ne mažiau kaip prieš 10 darbo dienų iki jo priėmimo dienos, turi būti paskelbiamas Teritorijų planavimo įstatymo 31 straipsnio 4 dalyje ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
V SKYRIUS
PARENGIAMASIS ETAPAS
12. Planavimo organizatorius parengiamojo etapo metu nurodo planuojamą teritoriją (savivaldybės lygmens plano planuojama teritorija yra savivaldybės teritorija), pagal nustatytus planavimo tikslus parengia ir patvirtina planavimo darbų programą.
13. Planavimo organizatorius planavimo darbų programoje:
13.1. atsižvelgdamas į planavimo tikslą, nustato planavimo uždavinius:
13.1.2. numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir jos vystymui reikalingų teritorijų apsaugos zonas;
13.1.4 numatyti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrai funkcionuoti reikalingus servitutus;
13.2. nurodyti, kokius reikia atlikti tyrimus ir galimybių studijas. Planavimo organizatorius gali numatyti atlikti:
13.2.3. nurodo tyrimus, įvertinančius planuojamą teritoriją ir jos prieigas, jei tokie tyrimai neatlikti ar nepakankami;
13.2.5. papildomai gali numatyti galimybių studijų parengimą siekiant nustatyti teritorijų planavimo sąlygas (toliau – planavimo sąlygos), parengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo ekonominį ir aplinkosauginį pagrindimą;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
13.3. vadovaujantis Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, nustato ir nurodo, ar bus atliekamas strateginis pasekmių aplinkai vertinimas (toliau – SPAV).
13.4. nurodo, ar reikia parengti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros vystymo koncepciją (toliau – koncepcija), numato, ar bus atliekamas jos nepriklausomas profesinis vertinimas. Koncepcija rengiama planavimo organizatoriaus pasirinkimu ir (ar) kai numatomos kelios sprendinių alternatyvos (tarp jų – rengiant SPAV).
14. Parengiamajame etape planavimo organizatorius viešai paskelbia apie priimtą sprendimą dėl plano rengimo pradžios, planavimo tikslų ir planavimo darbų programą Teritorijų planavimo įstatymo 34 straipsnio 2 dalyje ir Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“, nustatyta tvarka.
15. Prieš pradėdamas rengti planą, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004 m. gegužės 7 d. įsakymu Nr. D1-262 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatyta tvarka raštu kreipiasi dėl planavimo sąlygų pateikimo.
16. Planavimo sąlygas teikia šios institucijos:
16.4. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos, jei į planuojamą teritoriją patenka kultūros paveldo objektai ar vietovės ir (ar) jų apsaugos zonos;
16.5. geriamojo vandens tiekėjai ir nuotekų tvarkytojai, paviršinių nuotekų tvarkytojai, kiti planuojamoje teritorijoje esančių ir teritorijų planavimo dokumentais suplanuotų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų valdytojai;
16.8. saugomos teritorijos direkcija – pagal Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. D1-294 „Dėl Teritorijų planavimo sąlygų išdavimo ir šių dokumentų derinimo Aplinkos ministerijoje bei jai pavaldžiose ir reguliavimo sričiai priskirtose įstaigose tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – tvarkos aprašas);
16.10. Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, kai planuojamoje teritorijoje (ar jos dalyje) yra pasienio ruožas;
16.11. viešoji įstaiga „Transporto kompetencijų agentūra“, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
16.12. Lietuvos kariuomenė, kai planuojami statyti ir (ar) rekonstruoti statiniai ir įrenginiai numatomi:
16.13. Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos pagal tvarkos aprašą.
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-927, 2018-11-02, paskelbta TAR 2018-11-06, i. k. 2018-17916
17. Planavimo sąlygos išduodamos arba motyvuotas atsakymas apie neišdavimo priežastis pateikiamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos. Jeigu planavimo sąlygos per nustatytą terminą nebuvo išduotos ir planavimo organizatoriui nepranešta apie neišdavimo priežastis, planavimo organizatorius turi teisę pradėti rengti specialiojo teritorijų planavimo dokumentus.
18. Planavimo organizatorius skelbia konkursą parinkti plano rengėją Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Planavimo organizatorius sudaro sutartį su plano rengėju ir jam pateikia sprendimą dėl plano rengimo, planavimo darbų programą ir planavimo sąlygas, planuojamos teritorijos schemą, išrašą iš Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro apie numatomoje planuoti teritorijoje galiojančius ir rengiamus teritorijų planavimo dokumentus, mokslinių tyrimų ataskaitas ir kitus reikiamus duomenis. Kiekvienu konkrečiu atveju teikiamų dokumentų ir duomenų sąrašas priklauso nuo planavimo tikslų ir plano uždavinių, jų gavimas gali būti numatytas viešųjų pirkimų konkurso sąlygose arba plano rengimo sutartyje.
VI SKYRIUS
RENGIMO ETAPAS
19. Planų rengimo etapą sudaro šios stadijos: esamos būklės įvertinimas, bendrųjų sprendinių formavimas, sprendinių konkretizavimas.
20. Esamos būklės įvertinimo stadijoje, atsižvelgiant į planavimo tikslą ir planavimo darbų programą:
20.1. atliekama planuojamoje teritorijoje esančios geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklės analizė, šios infrastruktūros objektų išdėstymo ir jų plėtros galimybių vertinimas, prognozės ir problemos, individualaus geriamojo vandens išgavimo ir (ar) individualaus nuotekų tvarkymo esamų objektų išdėstymas;
20.3. konkretizuojama lauko gaisrinio vandentiekio, skirto pastatams gesinti, tinklų ir statinių esama būklė (vandenvietės (gręžinio) pajėgumai);
21. Esamos būklės vertinimo stadijoje parengiamas brėžinys, kuriame, atsižvelgiant į bendrojo plano sprendinius planuojamoje teritorijoje, gamtinę aplinką, gamtos ir kultūros paveldo objektus, valstybinius miškus, saugomas teritorijas ir jų apsaugos zonas, į planuojamą teritoriją patenkančios žemės nuosavybės formą, pažymima esama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra, vandenvietės ir jų apsaugos zonos, nuotekų valymo įrenginiai ir jų apsaugos zonos, teritorijos, kuriose taikomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir individualus nuotekų tvarkymas, esamos gatvės ir keliai, valstybiniai miškai, saugomos teritorijos ir jų apsaugos zonos, nekilnojamojo kultūros paveldo teritorijos ir jų apsaugos zonos.
22. Bendrųjų sprendinių formavimo stadijoje:
22.1. parengiama koncepcija, kuriai raštu turi pritarti planavimo organizatorius, jei planavimo darbų programoje numatyta ją rengti;
22.2. išnagrinėjamos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvos vadovaujantis Taisyklių 1 priedu. Atliekamas geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvų ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimas (parengiama ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita). Alternatyvos pagrindžiamos ekonominiais skaičiavimais ir poveikiu aplinkai. Ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita teikiama derinti Aplinkos ministerijai, kuri per 20 darbo dienų nuo ataskaitos gavimo dienos pateikia derinimo išvadas dėl ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaitos aplinkosaugos vertinimo dalies. Ekonominio skaičiavimo ir aplinkosaugos vertinimo ataskaita koreguojama atsižvelgiant į pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Sprendimai dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdo (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vamzdynais, individualių geriamojo vandens gręžinių ir nuotekų valymo įrenginių įrengimo / statymo) priimami išnagrinėjus alternatyvas. Parenkamas ekonomiškai tinkamiausias, priimtiniausias ir aplinkosauginiu požiūriu saugiausias būdas. Parenkant būdą, reikia įvertinti sprendimo poveikį geriamojo vandens ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų didėjimui/mažėjimui. Nuotekų tvarkymas turi būti organizuojamas, kad atitiktų aplinkosaugos reikalavimus, nustatytus Nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gegužės 17 d. įsakymu Nr. D1-236 „Dėl Nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“, Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos apraše, patvirtintame aplinkos ministro 2015 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. D1-18 „Dėl Nuotekų kaupimo rezervuarų ir septikų įrengimo, eksploatavimo ir kontrolės tvarkos aprašo patvirtinimo“, ir Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamente, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. D1-193 „Dėl Paviršinių nuotekų tvarkymo reglamento patvirtinimo“.
Aglomeracijų ribose planuojamos centralizuotosios geriamojo vandens tiekimo ir centralizuotosios nuotekų surinkimo sistemos, išskyrus atvejus, kai aglomeracijose centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas neduos naudos aplinkai arba centralizuotųjų geriamojo vandens tiekimo sistemų ir (arba) centralizuotųjų nuotekų surinkimo sistemų įrengimo nepateisina pagrįsta didelė tokios sistemos įrengimo kaina, tai ekonomiškai pagrįsta atliekant alternatyvų vertinimą; tokiose planu išskirtose teritorijose numatomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir naudojimas ir (arba) nuotekų tvarkymas nuotekų valymo ar kaupimo įrenginiais, kurių tinkamas eksploatavimas leidžia užtikrinti nuotekų išvalymą iki toje aglomeracijoje viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų reikalavimų;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
22.3. SPAV atliekamas vadovaujantis planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 18 d. nutarimu Nr. 967 „Dėl Planų ir programų strateginio pasekmių aplinkai vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nuostatomis, jei parengiamajame etape nuspręsta šį vertinimą atlikti;
22.4. nustatomos teritorijos, kurios bus įtrauktos į viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijas;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-364, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-20, i. k. 2016-13718
22.41. aglomeracijų ribos nustatomos vadovaujantis gyventojų tankio ir planuojamos miesto, miestelio plėtros kriterijais, detalizuotais Taisyklių 2 priede pateiktoje metodikoje;
Papildyta papunkčiu:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
22.5. nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros kryptys, įgyvendinimo etapai (eiga, eiliškumas) ir finansavimo šaltiniai, numatoma, kuriose teritorijose bus plėtojama geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūra, kuriose viešasis geriamojo vandens tiekimas bus vykdomas kitomis priemonėmis. Nustatomos teritorijos, kuriose taikomas individualus geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų tvarkymas, parengiami perspektyviniai infrastruktūros planuojamoje teritorijoje modeliai;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
22.6. nustatomos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai reikalingos teritorijos;
VII SKYRIUS
PLANO SUDĖTIS IR TURINYS
24. Planą sudaro aiškinamasis raštas (tekstinė dalis), brėžiniai (grafinė dalis) ir planavimo procedūrų dokumentai. Planas rengiamas 3 egzemplioriais. Plano sprendiniai įrašomi į kompiuterinę laikmeną.
25. Aiškinamajame rašte informuojama apie planuojamos teritorijos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros būklę, plėtros galimybių ir probleminių situacijų analizę, pagrindžiami teritorijų vystymo ir plėtros poreikiai nurodant gyventojų skaičiaus pokytį, pateikiami duomenys ir ekonominiai skaičiavimai, gauti rengiant koncepciją, įvertinant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvas ir konkretizuojant sprendinius, pagrindžiami brėžiniuose pateikti sprendiniai, naudota plano rengimo metodika ir kiti susiję paaiškinimai.
26. Plano brėžiniai pagal teritorijų planavimo lygmenį ir uždavinius rengiami Lietuvos 1994 metų koordinačių sistemoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1994 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 936 „Dėl Lietuvos geodezinių koordinačių sistemos įvedimo“. Savivaldybės lygmens – planuojamos teritorijos, išsiskiriančios administraciniu (savivaldybės) ar funkciniu bendrumu, rengiami ant naujausio georeferencinių duomenų rinkinio GDR10LT ir skaitmeninio ortofotografinio žemėlapio masteliu M1:20 000–M1:50 000.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
27. Pagrindiniame brėžinyje pažymima:
27.1. pagal prioritetines plėtros kryptis nustatytos aglomeracijos, viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijos, valstybinės ir privačios žemės plotai, administracinių vienetų ribos;
Papunkčio pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
27.2. esama ir planuojama geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra (vandenvietės, vandentiekio siurblinės, vandens talpyklos, vandentakiai, gaisrinis vandentiekis, magistraliniai ir skirstomieji vandentiekio tinklai, lauko nuotakynai, nuotekų siurblinės, nuotekų valyklos ir kiti šios infrastruktūros objektai), numatyti servitutai ir teritorijos, suplanuotos paimti visuomenės poreikiams;
27.3. teritorijos, kuriose taikomas ir numatomas taikyti individualus geriamojo vandens išgavimas ir (ar) individualus nuotekų šalinimas;
28. Jeigu viename brėžinyje neįmanoma pažymėti visų sprendinių, rengiami papildomi brėžiniai. Brėžinių grafiniai ir spalviniai žymėjimai turi atitikti Teritorijų planavimo dokumentų erdvinių duomenų specifikacijoje, Lietuvos standarte LST 1569 „Statinio projektas. Lauko inžinerinių tinklų grafiniai ženklai“ nurodytus žymėjimus. Sprendiniai ir kita informacija žymima brėžiniuose jų reikšmes nurodant sutartinių ženklų aprašomosiose lentelėse.
29. Planavimo procedūrų dokumentai yra:
29.6. nepriklausomo profesinio vertinimo išvada dėl koncepcijos, jei planavimo darbų programoje numatyta vertinimą atlikti;
29.9. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos patikrinimo aktas;
VIII SKYRIUS
BAIGIAMASIS ETAPAS
30. Baigiamąjį etapą sudaro:
31. Planavimo viešinimą užtikrina planavimo organizatorius vadovaudamasis Teritorijų planavimo įstatymu, Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. rugsėjo 18 d. nutarimu Nr. 1079 „Dėl Visuomenės informavimo, konsultavimo ir dalyvavimo priimant sprendimus dėl teritorijų planavimo nuostatų patvirtinimo“ ir kitų teisės aktų nuostatomis.
32. Prieš teikiant planą derinti Teritorijų planavimo komisijai, reikia gauti planavimo organizatoriaus pritarimą. Teritorijų planavimo komisijos sudėtis, įgaliojimai ir darbo tvarka nustatyti Teritorijų planavimo įstatyme. Planas teikiamas derinti kartu su visuomenės dalyvavimo ataskaita.
33. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymu, suderintas planas teikiamas tikrinti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos. Planas tikrinamas Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2012 m. lapkričio 5 d. įsakymu Nr. D1-904/3D-844 „Dėl Teritorijų planavimo dokumentų tikrinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ nustatyta tvarka.
35. Patvirtintas planas ir teisės aktas, kuriuo patvirtintas planas, registruojami vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatais, patvirtintais Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. birželio 19 d. nutarimu Nr. 721 „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registro nuostatų ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo duomenų banko nuostatų patvirtinimo“.
IX SKYRIUS
PLANO GALIOJIMAS, KEITIMAS, KOREGAVIMAS IR ĮGYVENDINIMAS
36. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl plano patvirtinimo skelbiamas savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje.
37. Savivaldybės tarybos sprendimas dėl plano patvirtinimo ir patvirtintas planas įsigalioja kitą dieną po įregistravimo ir paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime nenustatyta vėlesnė įsigaliojimo data. Patvirtintas planas galioja neterminuotai arba kol savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės planas pripažįstamas savivaldybės bendrojo plano dalimi ar parengiamas ir patvirtinamas jį keičiantis to paties lygmens teritorijų planavimo dokumentas.
38. Planas gali būti keičiamas ar koreguojamas vadovaujantis Teritorijų planavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies ir 50 straipsnio nuostatomis.
39. Planas keičiamas, kai sprendimą rengti planą priėmusi savivaldybės institucija nusprendžia iš esmės keisti plano sprendinius ar kai planuojami keisti sprendiniai susiję su visuomenės (viešuoju) interesu.
40. Plano keitimai rengiami, viešinami, derinami, tikrinami, tvirtinami ta pačia tvarka kaip ir planas. Sprendimą dėl plano keitimo būtinumo planavimo organizatoriaus motyvuotu siūlymu priima planą tvirtinusi institucija.
41. Planas gali būti koreguojamas planavimo organizatorius sprendimu:
41.1. įvertinus visuomenės pasiūlymus, kai numatomi keisti plano sprendiniai neprieštarauja nustatytiems planavimo tikslams ir plano uždaviniams;
42. Taisyklių 41.3 punkte nurodytais atvejais planas tvirtinamas savivaldybės tarybos sprendimu, jis nederinamas ir netikrinamas. Kitais koregavimo atvejais planavimo organizatorius nusprendžia, ar reikia Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka kreiptis į Taisyklėse nurodytas institucijas dėl naujų planavimo sąlygų, ar bus atliekamas SPAV, ar rengiama koncepcija. Koreguotas planas viešinamas, derinamas, tikrinamas, tvirtinamas ir registruojamas ta pačia tvarka kaip ir planas.
43. Rengiant, keičiant ir (ar) koreguojant planą, plano sprendiniai derinami su atitinkamo lygmens kompleksinio teritorijų planavimo dokumento sprendiniais. Rengiant, keičiant ir (ar) koreguojant planą, atsižvelgiama į Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. vasario 1 d. nutarimu Nr. 88 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos patvirtinimo“, ir į Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų planą, patvirtintą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2017 m. gegužės 5 d. įsakymu Nr. D1-375/3D-312 „Dėl Vandenų srities plėtros 2017–2023 metų programos įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“ nuostatas.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
44. Patvirtinus planą, planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo, atlikdamas sprendinių įgyvendinimo stebėseną, nuolat kaupia ir analizuoja informaciją apie gyvenamųjų vietovių, kuriose renovuota/pastatyta geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūra ir (ar) jos sistemų skaičių, prisijungusių gyventojų ir gyventojų, kuriems sudaryta galimybė prisijungti prie naujai įrengtų geriamojo vandens tiekimo ir (ar) nuotekų tvarkymo infrastruktūros skaičių, investicijų poreikį, teritorijos raidos tendencijas ir jų įtaką plano sprendinių įgyvendinimui, parengia stebėsenos ataskaitą. Stebėsenos ataskaita rengiama už kiekvienus metus. Ataskaita turi būti parengta iki kitų metų sausio 31 dienos ir, ją parengus, skelbiama savivaldybės interneto svetainėje.
X SKYRIUS
BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS
46. Plano rengėjas turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka apskųsti planą nagrinėjusių įstaigų, institucijų ir pareigūnų sprendimus.
47. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo plano patvirtinimo dienos privalo raštu arba elektroniniu paštu informuoti Aplinkos ministeriją ir Valstybinę kainų ir energetikos kontrolės komisiją apie plano patvirtinimą ir įsigaliojimo datą.
471. Planavimo organizatorius arba jo įgaliotas asmuo ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo patvirtintų aglomeracijų ribų nustatymo privalo pateikti Aplinkos ministerijai erdvinius duomenis, atitinkančius 2007 m. kovo 14 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/2/EB, sukuriančios Europos bendrijos erdvinės informacijos infrastruktūrą (INSPIRE) (OL 2007 L 108, p. 1), reikalavimus.
Papildyta punktu:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
48. Ginčai dėl aglomeracijų, viešojo geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo teritorijų ir plėtros krypčių nustatymo sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.
Punkto pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių
1 priedas
GERIAMOJO Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros alternatyvos
i skyrius
Geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros plėtra
1. Planuojant geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios alternatyvos:
1.1. Alternatyva A – Vandenvietės, gręžinio įrengimas.
Numatoma gyvenamajai vietovei įrengti kelias vandenvietes ar gręžinius, vandens gerinimo įrenginius;
1.2. Alternatyva B – Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas.
Geriamojo vandens tiekimo teritorijos formavimas, numatant prie gyvenamosios vietovės geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros prijungti vieną ar kelias gyvenamąsias vietoves, nutolusias ne didesniu atstumu kaip 5 km;
1.3. Alternatyva C – Centralizuotas tiekimas.
Centralizuotas geriamojo vandens tiekimas gyvenamajai vietovei.
1.4. Alternatyva D – Vandenviečių, gręžinių skaičiaus sumažinimas.
Kai gyvenamoji vietovė turi dvi ar kelias vandenvietes, gręžinius, įvertinamas vandenviečių, gręžinių skaičiaus sumažinimas;
2. Kai gyvenamoje vietovėje nėra geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros, numatoma šios infrastruktūros statyba.
3. Kai gyvenamojoje vietovėje esamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros pajėgumas nepakankamas ir (arba) neužtikrinamas saugos ir kokybės reikalavimus atitinkantis geriamojo vandens tiekimas, tokiu atveju numatomas geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros rekonstravimas ir (arba) geriamojo vandens gerinimo įrenginių įrengimas.
III SKYRIUS
Nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtra
4. Planuojant nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtrą savivaldybės teritorijoje turi būti išnagrinėtos ir palygintos šios alternatyvos:
4.1. Alternatyva A – Grupinė nuotekų tvarkymo sistema.
Nagrinėjant šią alternatyvą, numatoma, kad gyvenamosios vietovės nuotekos būtų tvarkomos dviejose ar keliose nuotekų valyklose;
4.2. Alternatyva B – Mažesnių gyvenamųjų vietovių prijungimas.
Suformuojama nuotekų tvarkymo teritorija, numatant, kad į gyvenamosios vietovės nuotekų valyklą būtų transportuojamos vienos ar kelių aplinkinių mažesnių gyvenamųjų vietovių (ne toliau, kaip už 5 km) nuotekos;
4.3. Alternatyva C – Centralizuotas nuotakynas.
Gyvenamosios vietovės nuotekų tvarkymas numatomas vienoje nuotekų valykloje;
5. Kai gyvenamojoje vietovėje nėra nuotekų tvarkymo infrastruktūros, tuomet numatoma šios infrastruktūros statyba.
6. Kai gyvenamojoje vietovėje esama nuotekų valykla yra visiškai susidėvėjusi ir netinkama rekonstruoti, numatomas statinių griovimas ir nuotekų valyklos statyba.
Priedo pakeitimai:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
Geriamojo vandens tiekimo ir
nuotekų tvarkymo
infrastruktūros plėtros planų
rengimo taisyklių
2 priedas
AGLOMERACIJŲ RIBŲ NUSTATYMO METODIKA
1. Aglomeracijų ribų nustatymo metodika paremta principais, nustatytais 1991 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvoje 91/271/EEB dėl miesto nuotekų valymo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 2 tomas, p. 26) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2008 m. spalio 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1137/2008 (OL 2008 L 311, p. 1) (toliau – Direktyva) ir detalizuotais Direktyvos aiškinamajame dokumente:
1.1. į aglomeracijos ribas įtraukiamos teritorijos, kuriose jau išvystyta nuotekų surinkimo infrastruktūra, įskaitant teritorijas, kurių nuotekų surinkimo infrastruktūra prijungta prie aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos;
1.2. nustatomos teritorijos, kuriose gyventojų tankis yra pakankamas, tai yra atitinka šio priedo schemoje nustatytus kriterijus;
1.3. pirmiausia atliekamas urbanizuotų teritorijų identifikavimas – bazinė analizė, vėliau – detali analizė;
1.4. taikomi šio priedo schemoje nustatyti finansiniai kriterijai tikslių aglomeracijos ribų nustatymui. Aglomeracijos riba nebūtinai turėtų sutapti su administracine miesto, miestelio riba. Sprendimas į aglomeracijos ribas įtraukti mažo gyventojų tankio (15–25 gyventojai hektare (toliau – gyv./ha)) teritorijas priklauso nuo tokio įtraukimo sąnaudų ir naudos;
1.5. aglomeracijų ribose individualiai tvarkomų nuotekų taršos kiekis, išreikštas gyventojų ekvivalentu, negali būti didesnis kaip 2% nuo visų aglomeracijoje susidarančių nuotekų taršos kiekio ir negali būti didesnis kaip 2 000 gyventojų ekvivalento;
1.6. su nagrinėjama aglomeracija besiribojančios teritorijos, esančios kitos savivaldybės teritorijoje, infrastruktūros plėtra savivaldybių sutarimu gali būti suplanuota bendrame, tai yra kelių savivaldybių parengtame geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros plane arba atskiruose geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planuose.
2. Pirmasis etapas (bazinė analizė):
2.1. esamos urbanizuotos ir / ar prioritetinės plėtros teritorijos nustatomos vadovaujantis galiojančiais savivaldybės ir / ar vietovės lygmens, jei jie parengti, bendraisiais planais. Šių teritorijų ribos gali būti tikslinamos naudojant Geografines informacines sistemas (toliau – GIS), tokias kaip skaitmeniniai topografiniai miestų žemėlapiai ir ortofoto žemėlapiai;
3. Antrasis etapas (detali analizė) – įvertinti teritorijas, besiribojančias su urbanizuotomis teritorijomis:
3.1. nustačius miestų ir miestelių didelį gyventojų tankį turinčių teritorijų (daugiau kaip 25 gyv./ha) ribas, vertinamos besiribojančios teritorijos. Šiame etape atliekama galimų techninių sprendimų ir ekonominių sąnaudų analizė, siekiant kuo išsamiau / detaliau nustatyti kiekvienos aglomeracijos ribas. Reikalinga esamų ir būsimų urbanizuotų teritorijų, pastatų tipų ir iš šių pastatų išleidžiamų nuotekų kiekio ir jų užterštumo analizė. Šiame etape išnagrinėjama nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vertė būstams už aglomeracijos ribų, nustatytų pirmajame etape;
3.2. planuojamos miestų plėtros vertinimas:
3.2.1. vertinimas atliekamas vadovaujantis savivaldybės lygmens bendrojo plano ir (ar) vietovės lygmens bendrojo plano, jei jis parengtas, sprendiniais, atsižvelgiant į juose numatytas užstatyti teritorijas;
3.2.2. įvertinama, ar šios teritorijos gali būti vystomos 10 metų bėgyje. Jei numatoma, kad teritorija bus vystoma per artimiausius 10 metų, ji įtraukiama į aglomeracijos ribas. Jei planuojama plėtra vyks po daugiau nei 10 metų, tuomet ši teritorija neįtraukiama į aglomeracijos ribas. Šis principas dėl teritorijų įtraukimo į aglomeracijos ribas turi būti taikomas ir vėliau, atnaujinant miestų bendruosius planus ir numatant naujas urbanizuojamas teritorijas;
3.3. mažo gyventojų tankio teritorijų vertinimas:
3.3.1. vertinant Europos Sąjungos lėšomis finansuojamų projektų ekonominį efektyvumą, taikomas 3000 eurų vienam gyventojui kriterijus, tai yra nuotekų tinklų plėtros projektas finansuojamas, jei investicijų suma, tenkanti vienam prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos prijungtam gyventojui neviršija 3000 eurų. Šiuo pagrindu siūlomas algoritmas mažo gyventojų tankio teritorijų vertinimui dėl jų įtraukimo į aglomeracijos teritoriją;
3.3.2. remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, kad vidutinis šalies namų ūkio dydis yra 2,4 asmens ir atsižvelgiant į labiausiai tikėtiną namų ūkių skaičių viename hektare, siūlytina:
3.3.2.1. aglomeracijoms priskirti teritorijas, kuriose gyvenančių žmonių skaičius - 25 ir daugiau/ha (t. y. viename hektare gyvenančių žmonių skaičius apskaičiuojamas viename hektare esančių būstų skaičių dauginant iš vidutinio namų ūkio dydžio, tai yra 2,4);
3.3.2.2. teritorijas, kuriose gyvenančių žmonių skaičius 15 - 25 gyv./ha, aglomeracijai priskirti pagal infrastruktūros plėtros kainos vienam gyventojui kriterijų;
3.3.2.3. teritorijos, kuriose gyventojų tankumas nepakankamas, t. y. jose gyvenančių žmonių skaičius mažesnis nei 15 gyv./ha, nepriskirtinos aglomeracijoms;
4. Trečiasis etapas – įvertinti, ar kelios urbanizuotos teritorijos priskirtinos vienai, ar laikomos atskiromis aglomeracijomis:
4.1. kai šalia vertinamos aglomeracijos, nustatytos atlikus 1-3 punktuose nurodytus žingsnius, yra tankiai (25 ir daugiau gyv./ha) apgyvendintų teritorijų, siūlytina vertinti atstumą tarp aglomeracijos ir tų teritorijų. Taip pat būtina įvertinti ir nutolusios teritorijos dydį pagal gyventojų ekvivalentus: jei šioje teritorijoje susidaro daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, būtina įvertinti, ar ekonominiu požiūriu verta prijungti ją prie didesnės aglomeracijos, ar užtikrinti nuotekų surinkimą ir valymą atskirai;
4.2. kai vertinamoje teritorijoje susidaro daugiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, tikslingas netoliese esančių apgyvendintų teritorijų sujungimas į vieną aglomeraciją, jei atstumas tarp ribų yra mažesnis nei 250 m. Šis principas taikytinas ir kitų objektų, kaip pavyzdžiui pramonės ir sandėliavimo, komercinės paskirties teritorijoms;
4.3. kai vertinamoje teritorijoje susidaro mažiau kaip 10 000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, į vieną aglomeraciją gali būti sujungiamos apgyvendintos teritorijos, viena nuo kitos esančios ne didesniu kaip 150 m. atstumu;
4.4. kai paminėti atstumai tarp teritorijų išorinių ribų yra didesni nei nurodyta 4.2 ir 4.3 papunkčiuose, urbanizuotos teritorijos gali būti laikomos atskiromis aglomeracijomis ir, jei šiose aglomeracijose susidaro daugiau kaip 2000 gyventojų ekvivalento atitinkanti tarša, Direktyvos reikalavimai taikomi kaip atskiroms aglomeracijoms;
4.5. schemoje pateikti ribiniai atstumų dydžiai (150 ir 250 m) yra orientaciniai, todėl priimant ekonominiu požiūriu pagrįstą sprendimą dėl aglomeracijos ribų, jų galima netaikyti. Ekonominiu požiūriu pagrįstu sprendimu laikomas toks sprendimas, kurio įgyvendinimui reikės mažiausiai lėšų. Pavyzdžiui, kai apskaičiuojama, kad atskirų urbanizuotų teritorijų nuotekų surinkimo sistemoms prijungti prie bendros aglomeracijos nuotekų surinkimo sistemos reikės mažiau lėšų, negu statyti ir eksploatuoti atskirus nuotekų valymo įrenginius šiose urbanizuotose teritorijose, sprendimas visas šias teritorijas pripažinti viena aglomeracija gali būti priimtas neatsižvelgiant į aukščiau nurodytus atstumus.
Papildyta priedu:
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-380, 2009-07-02, Žin., 2009, Nr. 83-3472 (2009-07-14), i. k. 109301MISAK00D1-380
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 "Dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
2.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-627, 2010-07-20, Žin., 2010, Nr. 89-4722 (2010-07-27), i. k. 110301MISAK00D1-627
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 "Dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
3.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-923, 2010-11-16, Žin., 2010, Nr. 137-7048 (2010-11-23), i. k. 110301MISAK00D1-923
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 "Dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo" pakeitimo
4.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-885, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-07, i. k. 2014-16187
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
5.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-364, 2016-05-19, paskelbta TAR 2016-05-20, i. k. 2016-13718
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. lapkričio 6 d. įsakymo Nr. D1-885 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
6.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-927, 2018-11-02, paskelbta TAR 2018-11-06, i. k. 2018-17916
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo
7.
Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas
Nr. D1-332, 2019-05-29, paskelbta TAR 2019-05-30, i. k. 2019-08562
Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. gruodžio 29 d. įsakymo Nr. D1-636 „Dėl Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros plėtros planų rengimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo