Suvestinė redakcija nuo 2016-08-05 iki 2017-12-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 88-3550, i. k. 1082213ISAK002B-290

 

VALSTYBINĖS KELIŲ TRANSPORTO INSPEKCIJOS
PRIE SUSISIEKIMO MINISTERIJOS VIRŠININKO

ĮSAKYMAS

 

DĖL TECHNINIŲ MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMŲ

 

2008 m. liepos 29 d. Nr. 2B-290

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo  10 straipsnio 1 dalies 1 punktu, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. sausio 21 d. įsakymo Nr. 3-13 „Dėl Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo įgyvendinimo“ 2.2 papunkčiu bei įgyvendindamas 2010 m. liepos 5 d. Komisijos direktyvą 2010/48/ES, kuria prie technikos pažangos pritaikoma Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2009/40/EB dėl motorinių transporto priemonių ir jų priekabų techninės apžiūros (OL 2010 L 173, p. 47):

Preambulės pakeitimai:

Nr. 2B-251, 2011-06-21, Žin., 2011, Nr. 77-3792 (2011-06-28), i. k. 1112213ISAK002B-251

Nr. 2B-14, 2012-01-09, Žin., 2012, Nr. 7-257 (2012-01-12), i. k. 1122213ISAK0002B-14

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

1. Tvirtinu Techninius motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimus (pridedama).

2. Šis įsakymas įsigalioja nuo 2008 m. rugpjūčio 1 d.

3. Įsakymą nustatyta tvarka skelbti „Valstybės žiniose“ ir Valstybinės kelių transporto inspekcijos interneto svetainėje.

 

 

INSPEKCIJOS VIRŠININKAS                                                VIDMANTAS ŽUKAUSKAS


PATVIRTINTA

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. 2B-290

(Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2013 m. sausio 16 d. įsakymo Nr. 2B-14

redakcija)

 

TECHNINIAI MOTORINIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ IR JŲ PRIEKABŲ REIKALAVIMAI

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Techniniais motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimais (toliau – Techniniai reikalavimai) nustatomi reikalavimai, kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės). Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus.

2. Transporto priemonės konstrukcija ir eksploatacijos savybės turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios, jei pirmosios registracijos data nežinoma, metu galiojusiuose transporto priemonės patvirtinimo (tipo patvirtinimo) teisės aktuose (Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2009 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Motorinių transporto priemonių, priekabų ir šių transporto priemonių sudedamųjų dalių atitikties įvertinimo atlikimo taisyklių patvirtinimo“, atskirosiose Europos Sąjungos (ES) direktyvose ir (ar) atitinkamose Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėse) nustatytus reikalavimus. Jei paminėti reikalavimai negali būti taikomi, transporto priemonė turi atitikti gamintojo numatytą konstrukciją. Jei transporto priemonei yra nustatyti modifikavimo reikalavimai, transporto priemonė taip pat turi atitikti modifikavimo reikalavimus. Nepažeidžiant šio punkto nuostatų transporto priemonė turi atitikti reikalavimus, nustatytus šių Techninių reikalavimų 1 priede.

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

3. Perdirbtos transporto priemonės turi atitikti galiojančiuose (arba perdirbimo metu galiojusiuose) teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Perdirbtoms transporto priemonėms, tuose teisės aktuose nustatytais atvejais, turi būti atlikta perdirbimo ekspertizė ir įregistruoti pasikeitę transporto priemonės duomenys.

4. Transporto priemonės ir (ar) atskirų transporto priemonės elementų (dalių) remontas turi būti atliktas vadovaujantis Lietuvos standartu LST 1438 „Automobiliai. Techninė priežiūra ir remontas“.

5. Visais atvejais po transporto priemonės perdirbimo ir (ar) atlikto remonto neturi sumažėti perdirbtos ir (ar) suremontuotos transporto priemonės aktyvioji ir pasyvioji sauga, laikančiosios konstrukcijos sudėtinių dalių bei jų jungčių atsparumas ir patikimumas, neturi pablogėti aplinkos apsaugos rodikliai, vairuotojo darbo vietos ergonomika ir keleivių bei krovinių vežimo sąlygos.

6. Eismo saugumo atžvilgiu svarbūs elementai (stabdžių sistemos, vairavimo sistemos, pakabos, sukabintuvų ir grąžulų apkrovas laikančios detalės) neturi būti remontuojami mechaniniu tiesinimu, suvirinant ar kitais būdais, jei dėl to gali būti pažeista metalo struktūra, elementų atsparumas, standumas, gali pasikeisti tvirtinimo ir kitos gamintojo numatytos savybės.

7. Privalomajai techninei apžiūrai teikiama transporto priemonė turi būti tinkamai parengta, kad techninė būklė, sistemų, agregatų ir mazgų veikimas bei efektyvumas atitiktų gamintojo ir (ar) teisės aktų nustatytus reikalavimus. Visa atsakomybė dėl transporto priemonės gedimų ir jų pasekmių, jei pastarieji kyla privalomosios, pakartotinės apžiūros ar kontrolinio tikrinimo metu dėl netinkamo transporto priemonės parengimo, susidėvėjimo ir (ar) paslėptų vidinių techninių trūkumų, tenka transporto priemonės valdytojui.

 

II. SĄVOKOS

 

8. Šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos:

8.1. Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas – remontas arba konstrukcijos pakeitimas, turintis neigiamą poveikį transporto priemonės saugai kelyje (aktyvioji, pasyvioji sauga, pavojingumas pėsčiųjų ir kitų eismo dalyvių atžvilgiu) arba aplinkai;

8.2. Nustatyti reikalavimai – šių Techninių reikalavimų „Bendrosiose nuostatose“ ir 1 priede nustatyti reikalavimai.

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

9. Kitos šiuose Techniniuose reikalavimuose vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. 3-406 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo tvarkos ir Europos ekonominės erdvės šalyse atliktos privalomosios techninės apžiūros pripažinimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Apžiūros atlikimo aprašas), ir kituose susijusiuose teisės aktuose.

Punkto pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

III. TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖS APŽIŪROS ATLIKIMAS

 

10. Atliekant techninę apžiūrą privaloma patikrinti visas šių Techninių reikalavimų 2 priede nurodytas tikrinimo pozicijas, susijusias su transporto priemonės konstrukcija, paskirtimi, numatomu panaudojimu ir (ar) valdytojo išreikštu pageidavimu patikrinti transporto priemonę pagal papildomus reikalavimus, kai transporto priemonės atitiktis tiems papildomiems reikalavimams privaloma tvarka neatliekama.

11. Tikrinimas turi būti atliekamas taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus.

12. Jeigu nurodyta, kad tikrinimo būdas yra vizuali apžiūra, vadinasi, be vizualios apžiūros, techninės apžiūros kontrolierius, jeigu galima, taip pat turėtų patikrinti funkcionavimą (pamėginti valdyti), įvertinti triukšmą arba taikyti kitus patikros būdus, kurių taikymui nebūtina kontrolinė įranga ar prietaisai (bandymo stendas, matavimo priemonės ir pan.).

13. Techninė apžiūra turi būti atliekama nenaudojant įrankių transporto priemonės dalims nuimti ar išardyti (tai netaikoma, kai reikia patikrinti diagnostines jungtis, lizdus ar tikrintinus žymenis, kai reikia nuimti dangtelį ar gaubtą).

 

IV. VERTINIMO KRITERIJAI

 

14. Atliekant techninę apžiūrą, nustatyti transporto priemonės trūkumai skirstomi į šias kategorijas: nedidelis trūkumas (NT), didelis trūkumas (DT) ir draudžiama eksploatuoti (DE).

15. Vertinimo kriterijus „Nedidelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas didelio poveikio eismo saugumui, žmonių sveikatai ir aplinkai neturintis įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas arba neesminis transporto priemonės identifikavimo ar pateiktų (pateiktinų) dokumentų neatitikimas. Visa atsakomybė už šių trūkumų pašalinimą ir transporto priemonės naudojimą nepašalinus trūkumų tenka transporto priemonės valdytojui. Pakartotinė techninė apžiūra dėl nustatytų nedidelių trūkumų neprivaloma.

16. Vertinimo kriterijus „Didelis trūkumas“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, dėl kurio gali kilti (kyla) pavojus eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai, arba transporto priemonės identifikavimo bei privalomų pateikti dokumentų nustatytų reikalavimų neatitikimas, arba kiti esminiai neatitikimai. Nustatytas trūkumas laikomas dideliu, kai:

16.1. visiškai ar pavojingai sutrikusi elemento funkcinė paskirtis;

16.2. elemento atsparumo ir (arba) standumo savybės pastebimai sumažėjo;

16.3. pažeista geometrinė forma ir tai lemia kitą neigiamą poveikį;

16.4. transporto priemonės judėjimo ar tikrinimo metu girdimas aiškus, tačiau nebūdingas tam elementui bildesys, triukšmas, juntama vibracija;

16.5. matoma ar juntama nebūdinga sujungtų elementų tarpusavio padėtis ar jos pasikeitimas;

16.6. elemento pažeidimas ar jo nebuvimas lemia greitesnį jo ar kitų elementų susidėvėjimą;

16.7. nepasiekiami nustatyti veikimo ar efektyvumo rodikliai;

16.8. matyti didesnis eksploatacijos skysčių, degalų nuotėkis ar girdimas oro (dujų) prasiskverbimas;

16.9. akivaizdus kitoks neigiamas elemento poveikis saugiam eismui, aplinkai ar žmonių sveikatai;

16.10. privalomų pateikti dokumentų nepateikimas ar kitų privalomų sąlygų, nustatytų Apžiūros atlikimo apraše, neįvykdymas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

17. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.

18. Vertinimo kriterijus „Draudžiama eksploatuoti“ reiškia, kad transporto priemonei yra nustatytas įrengimo, būklės ir (ar) kitų techninių savybių neatitikimas, kuris tiesiogiai kelia pavojų eismo saugumui, žmonių sveikatai, aplinkai. Tokia transporto priemone draudžiama važiuoti. Pašalinus nustatytus trūkumus transporto priemonę privaloma pateikti pakartotinei techninei apžiūrai arba privalomajai techninei apžiūrai.

19. Kuriai grupei priskiriamas atitinkamas trūkumas, sprendžia techninę apžiūrą atliekantis techninės apžiūros kontrolierius, vadovaudamasis šiais Techniniais reikalavimais.

 

V. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

20. Klausimus, kylančius dėl šių Techninių reikalavimų taikymo, sprendžia Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos.

_________________


Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedas

 

Bendrieji motorinIŲ transporto priemonIŲ ir JŲ priekabŲ reikalavimai

 

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS IR PRIVALOMI PATEIKTI DOKUMENTAI

 

0.1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas

0.1.1. Lietuvos Respublikoje įregistruota transporto priemonė turi būti paženklinta valstybinio numerio ženklu (-ais), kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2001 m. gegužės 25 d. įsakymu Nr. 260 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių patvirtinimo“ (toliau – Registravimo taisyklės). M arba N kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklais turi būti paženklinta iš priekio ir iš galo, O kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo, L kategorijos transporto priemonė valstybinio numerio ženklu turi būti paženklinta iš galo arba iš priekio ir iš galo, kai registravimo metu tai transporto priemonei buvo išduotas valstybinio numerio ženklų rinkinys, sudarytas iš dviejų plokštelių.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

0.1.2. Įregistruotos transporto priemonės valstybinio numerio ženklai turi būti pritvirtinti tam skirtoje vietoje ir turi atitikti standarte LST 1447:2005 „Kelių transporto priemonių valstybinio numerio ženklai. Techniniai reikalavimai“ (toliau – standartas LST 1447) nustatytus reikalavimus valstybinio numerio ženklams tvirtinti. Valstybinį numerį sudarantys skaičiai ir raidės turi būti išdėstyti lygiagrečiai kelio paviršiui. Prie transporto priemonės pritvirtintas (-i) valstybinio numerio ženklas (-ai) negali būti uždengtas (-i) apsauginėmis medžiagomis, negali būti sulankstytas (-i) ar kitaip (kitokiu būdu) pakeistos formos. Valstybinio numerio ženklas (-ai) turi atitikti standarte LST 1447 nustatytus techninius reikalavimus, išskyrus Registravimo taisyklėse numatytus atvejus, kai registruojant transporto priemonę jos ženklinimui buvo paliktas anksčiau transporto priemonių registraciją vykdžiusių institucijų išduotas LST 1447 standarto neatitinkantis valstybinio numerio ženklas (-ai) arba kai transporto priemonė yra įregistruota laikinai, paliekant užsienyje išduotus valstybinio numerio ženklus.

0.2. TRANSPORTO PRIEMONĖS identifikavimo numeris

0.2.1. Transporto priemonės identifikavimo numeris, išskyrus tuos atvejus, kai transporto priemonės registracijos liudijime ir transporto priemonių registre nurodyta, kad transporto priemonė yra be identifikavimo numerio, turi būti iškaltas, įspaustas ar kitu priimtinu būdu pažymėtas dešinėje transporto priemonės pusėje gerai matomoje ir prieinamoje vietoje ant važiuoklės, rėmo arba kitos panašios konstrukcijos dalies.

0.2.2. Identifikavimo numeris turi būti švarus ir gerai įskaitomas, neturi turėti klastojimo ar pakeitimo požymių, išskyrus atvejus, kai identifikavimo numerio pakeitimai nustatyta tvarka yra įteisinti ir pateikti tai patvirtinantys dokumentai.

0.3. TRANSPORTO PRIEMONĖS DOKUMENTAI ir tapatumo įvertinimas

0.3.1. Transporto priemonės valdytojas, pristatydamas transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei techninei apžiūrai (toliau – techninė apžiūra), privalo pateikti atitinkamus Apžiūros atlikimo apraše nurodytus dokumentus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

0.3.2. Pristatant techninei apžiūrai perdirbtą transporto priemonę, kuriai buvo atliktas vidutinio sudėtingumo (B) arba sudėtingas (C) perdirbimas, prieš techninę apžiūrą turi būti atlikta techninė ekspertizė ir transporto priemonės valdytojas privalo pateikti techninės ekspertizės pažymą, kurioje turi būti nurodyta, kad perdirbta transporto priemonė atitinka Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, reikalavimus. Techninės ekspertizės pažymos pateikti neprivaloma, jei perdirbimo atitiktis nustatytiems reikalavimams yra įteisinta įregistruojant transporto priemonę arba įregistruojant pasikeitusius transporto priemonės duomenis.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

0.3.3. Identifikuojami (faktiniai) transporto priemonės duomenys turi sutapti su tos transporto priemonės registracijos liudijime arba jį pakeičiančiame dokumente nurodytais duomenimis.

0.3.4. Lietuvos Respublikoje įregistruotos transporto priemonės registracijos liudijime įrašyti duomenys turi sutapti su transporto priemonių registre esančiais tos transporto priemonės duomenimis.

 

I. TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA

 

1.1. Bendrieji stabdžių sistemos Konstrukcijos reikalavimai

1.1.1. Stabdžių sistemos konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją ir (ar) nustatyta tvarka patvirtintą tipą. Bet koks stabdžių sistemos ar stabdžių sistemos sudedamųjų dalių įtvirtinimų konstrukcijos keitimas, galintis turėti įtakos stabdžių sistemos valdymui, veiksmingumui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

1.1.2. Atskirų stabdžių sistemos elementų ir (ar) stabdžių sistemos apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.

1.1.3. Priekabos stabdžių sistema turi būti tokia, kad, nutrūkus sukabinimo įtaisui, kai priekaba juda, ji būtų stabdoma automatiškai. Šis reikalavimas netaikomas priekabai, kurios didžiausia masė neviršija 1,5 tonos, jeigu šioje priekaboje, be pagrindinio sukabinimo įtaiso, papildomai yra antrinių sukabinimo įtaisų (grandinė, lynas ir pan.), kurie, atsijungus pagrindiniam sukabinimo įtaisui, neleidžia vilkčiai liesti žemės ir leidžia valdyti priekabos judėjimo kryptį.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

1.1.4. Priekaboje, kurios konstrukcijoje nenumatyta stabdymo sistema, pagrindinis sukabinimo įtaisas turi būti dubliuojamas su papildomu (antriniu) sukabinimo įtaisu: grandine, lynu ir pan., kuris, atsijungus pagrindiniam sukabinimo įtaisui, neleistų vilkčiai liesti žemės ir sudarytų galimybę valdyti priekabos judėjimo kryptį.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

1.2. Bendrieji stabdžių sistemos veikimo reikalavimai

1.2.1. Darbinių stabdžių sistema turi suteikti vairuotojui galimybę valdyti transporto priemonės judėjimą ir saugiai, greitai bei veiksmingai ją sustabdyti bet kokioje įkalnėje ar nuokalnėje, kad ir koks būtų jos greitis ir krovinys. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.

1.2.2. Atsarginių stabdžių sistema turi sudaryti galimybę sustabdyti transporto priemonę neviršijant pagrįsto ilgio stabdymo kelio, jeigu sugestų darbinių stabdžių sistema. Vairuotojui turi būti sudarytos tokios sąlygos, kad stabdymo jėgą jis galėtų keisti palaipsniui, o stabdyti transporto priemonę galėtų sėdėdamas vairuotojo sėdynėje ir neatitraukdamas rankų nuo vairo.

1.2.3. Stovėjimo stabdžių sistema turi suteikti galimybę transporto priemonę išlaikyti nejudančią nuokalnėje arba įkalnėje netgi tada, kai nėra vairuotojo. Stovėjimo stabdžių sistemos darbinės dalys turi būti užfiksuotos darbinėje padėtyje vien tik mechaniniu įtaisu. Vairuotojui turi būti sudarytos sąlygos, kad jis galėtų sukurti tokią stabdymo jėgą sėdėdamas vairuotojo sėdynėje.

1.2.4. Dilimui atspari stabdžių sistema (ilgalaikio stabdymo sistema) yra papildoma stabdžių sistema, kuria galima atlikti stabdymo veiksmą ir išlaikyti ilgalaikio stabdymo, kurio veiksmingumas nemažėja, poveikį. Į sąvoką „ilgalaikio stabdymo sistema“ įeina visa sistema, įskaitant valdiklį.

1.3. stabdžių sistemos ir atskirų jos dalių būklĖS Reikalavimai

1.3.1. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis, rankiniu būdu valdomas vožtuvas ar kitas valdymo įtaisas) turi užtikrinti lengvą ir patikimą atitinkamų stabdžių valdymą.

1.3.2. Stabdžių valdymo įtaisas neturi strigti sujungimuose ar įtvare, neturi būti didesnio laisvumo. Valdiklis turi būti patikimai įtvirtintas ir tinkamai apsaugotas nuo pažeidimų.

1.3.3. Stabdžių valdymo įtaisas (pedalas, svirtis) turi turėti tokią eigos atsargą, kad stabdžiams įkaitus arba stabdžių antdėklams nusidėvėjus iki tam tikro laipsnio būtų galima veiksmingai stabdyti neatlikus stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) reguliavimo. Stabdžių valdymo įtaiso (pedalo, svirties) tikrinimo metu jo eiga neturi būti per didelė – spaudžiamas pedalas neturi atsiremti į dugną ar kitą po juo esantį paviršių, užtraukiama svirtis neturi atsiremti į atramą.

1.3.4. Stabdžių valdymo įtaisai turi būti lengvai pasiekiami įprastine vairavimo poza sėdinčiam vairuotojui. Visų kategorijų transporto priemonių visi stabdžių valdymo įtaisai (išskyrus lėtintuvo valdymo įtaisus) turi būti sukonstruoti taip, kad, vairuotojui nustojus juos veikti, jie visiškai grįžtų į pradinę padėtį, be to, valdymo įtaisas turi veikti taip (valdiklio eigos atsarga turi būti tokia), kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Šis reikalavimas netaikomas stovėjimo stabdžio valdymo įtaisui, kai jis mechaniškai užfiksuotas darbinėje padėtyje.

1.3.5. Stabdžių pedalas turi turėti slydimą mažinantį antdėklą ar specialią dangą. Antdėklas ar speciali danga neturi turėti didesnių pažeidimų, neturi būti glotniai nusidėvėję.

1.3.6. Transporto priemonėje, kurioje darbinių stabdžių sistema yra pneumatinė, turi būti įrengtas manometras ir papildomas įspėjamasis įtaisas, skleidžiantis vaizdo arba garso signalą, kai energijos atsarga kurioje nors sistemos dalyje nukrinta iki kritinio lygio, nustatyto atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose. Varikliui veikiant įprastomis eksploatacijos sąlygomis ir kol stabdžių sistemoje nėra jokių gedimų, įspėjamasis įtaisas neturi skleisti jokių signalų, išskyrus tuo laiku, kuris reikalingas energijos akumuliatoriui (-iams) įkrauti (užpildyti) paleidus variklį.

1.3.7. Motorinėje transporto priemonėje esantis kompresorius turi veikti taip, kad būtų užtikrintas tinkamas transporto priemonėje (arba junginyje) įrengtų suspausto oro rezervuarų (balionų) užpildymas.

1.3.8. Transporto priemonės stabdžių sistemoje turi būti įrengti ir veikti apsauginiai įtaisai (viršslėgio vožtuvas, daugiakanalis apsauginis vožtuvas ir kt.), užtikrinantys tinkamą sistemos apsaugą nuo perkrovų ir pakankamą sistemos veiksmingumą gedimo (pažaidos) atveju.

1.3.9. Stabdžių sistema ir atskiros sistemos dalys turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be išorinių pažeidimų, galinčių mažinti stabdžių sistemos patikimumą arba turėti įtakos veiksmingumo sumažėjimui.

1.3.10. Stabdžių sistemos sudedamosios dalys turi būti įrengtos ir pritvirtintos taip, kad būtų tinkamai apsaugotos nuo pažeidimų ir užtikrintų patikimą stabdžių sistemos veikimą.

1.3.11. Stabdžių sistemos pavaros dalys turi būti sandarios (neturi būti oro ir (ar) hidraulinio skysčio nutekėjimo).

1.3.12. Priekabos stabdžių prijungimo jungtys turi būti tinkamai pažymėtos, turi užtikrinti patikimą priekabos stabdžių sistemos sujungimą su vilkiku ir stabdžių sistemos veikimą. Pneumatinės stabdžių sistemos jungtys turi užtikrinti sistemos sandarumą, kai priekabos stabdžių sistema yra atjungta nuo vilkiko.

1.3.13. Suspausto oro balionai turi būti sandarūs ir neturi turėti pažeidimų (mechaninių pažeidimų, giluminės korozijos židinių), dėl kurių sumažėja baliono stiprumas, tvirtinimų ir (ar) sujungimų patikimumas. Suspausto oro balionas negali būti remontuotas mechaninio tiesinimo, suvirinimo ar kitokiu būdu, jei dėl remonto gali sumažėti baliono stiprumas ir (ar) patikimumas.

1.3.14. Kiekvienas suspausto oro balionas turi turėti kondensato nuleidimo čiaupą. Kondensato nuleidimo čiaupai turi veikti.

1.3.15. Suspausto oro balionuose neturi būti alyvos, vandens ir (ar) kitokio skysčio (kondensato) sankaupų, iš kurių būtų galima spręsti apie alyvos nutekėjimą iš kompresoriaus, netinkamą oro džiovintuvo veikimą ir (ar) netinkamą stabdžių sistemos priežiūrą.

1.3.16. Transporto priemonėje, kurioje yra įrengta pneumatinė stabdžių sistema, turi būti įrengtos slėgio patikros jungtys, atitinkančios ISO standarto 3583-1984 4 skyriaus reikalavimus.

1.3.17. Jei gamintojas nenurodo kitaip, minimalus frikcinio antdėklo storis diskiniams stabdžių mechanizmams turi būti ne mažesnis kaip 3 mm, o būgniniams stabdžių mechanizmams – 1 mm.

1.3.18. Stabdžių disko sudilimas neturi būti didesnis kaip 1 mm iš kiekvieno stabdžių disko šono, jei techninėje dokumentacijoje nenurodyta kitaip.

1.3.19. Stabdymo jėgos reguliatorius turi užtikrinti tinkamą stabdymo jėgų pasiskirstymą tarp ašių. Tipo patvirtinimo reikalavimuose nustatytais atvejais transporto priemonėje turi būti įrengta stabdymo jėgos reguliatoriaus lentelė, lentelėje duomenys turi būti įskaitomi.

1.3.20. M1 klasės transporto priemonėse, kuriose didžiausia masė neviršija 3 500 kg, ir N1 klasės transporto priemonėse, kurios privalomajai techninei apžiūrai Lietuvos Respublikoje pirmą kartą buvo pateiktos iki 2013 m. kovo 1 d., gali nebūti stabdymo jėgų reguliatoriaus, jeigu galinės ašies stabdymo jėga ne didesnė kaip 80 proc. priekinės ašies stabdymo jėgos.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

1.4. darbinių stabdžių veikimO ir EFEKTYVUMO ReikalavimAI

1.4.1. Darbinių stabdžių sistema turi veikti visus transporto priemonės ratus. Ši nuostata netaikoma automatiškai valdomos pagalbinės (pakeliamos) ašies ratams, kai tikrinimo metu toji automatiškai valdoma ašis nėra atitinkamai apkrauta arba, taikant papildomas priemones ir (ar) veiksmus, ašies apkrovimas nėra imituojamas.

1.4.2. Darbinių stabdžių sistema turi veikti taip, kad būtų užtikrinta galimybė laipsniškai stabdyti transporto priemonę. Vairuotojui nustojus veikti darbinių stabdžių valdymo įtaisą, stabdžiai be juntamo uždelsimo taip pat turi nustoti veikti.

1.4.3. Darbinių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.2.2 punkte nurodytos vertės.

1.5. ATSARGINIŲ STABDŽIŲ VEIKIMO IR EFEKTYVUMO (JEI TAI ATSKIRA SISTEMA) REIKALAVIMAI

1.5.1. Atsarginių stabdžių stabdymo jėga turi didėti tolygiai.

1.5.2. Atsarginių stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 punkte nurodytos vertės.

1.6. Stovėjimo stabdžių veikimO ir efektyvumO REIKALAVIMAI

1.6.1. Stovėjimo stabdžių sistema turi veikti taip, kad vienu metu būtų stabdomi abu tos pačios ašies ratai.

1.6.2. Stovėjimo stabdžių veikimo efektyvumas turi būti ne mažesnis nei 2 priedo 1.3.2 punkte nurodytos vertės.

 

II. TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS

 

2.1. Vairo mechanizmo konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks vairo mechanizmo konstrukcijos ar vairo mechanizmo sudedamųjų dalių įtvirtinimų keitimas, galintis turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumui, veikimo patikimumui ar vairo mechanizmo parametrams, yra laikomas transporto priemonės perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

2.2. Atskirų vairo mechanizmo elementų ir (ar) vairo mechanizmo apkrovas laikančių detalių remontas turi būti atliekamas nepažeidžiant Techninių reikalavimų bendrųjų nuostatų.

2.3. Vairo mechanizmas turi užtikrinti lengvą ir saugų transporto priemonės valdymą visomis įprastinėmis transporto priemonės naudojimo sąlygomis, taip pat ir transporto priemonei važiuojant maksimaliu konstrukciniu greičiu arba, jei tai taikoma priekabai, važiuojant techniškai leistinu didžiausiu greičiu.

2.4. Vairuotojui atleidus vairą ir nekeičiant važiavimo krypties, transporto priemonė turi važiuoti tiesia kelio atkarpa ir be neįprastos vairavimo sistemos vibracijos.

2.5. Turi būti užtikrintas vairuotojo tiesiogiai valdomos vairavimo mechanizmo dalies ir vairuojamųjų ratų eigos sinchronizavimas.

2.6. Vairo mechanizmo sujungimuose neturi būti padidėjusio laisvumo dėl detalių susidėvėjimo, netinkamo sujungimo ar pažeidimų. Vairo mechanizmo detalės turi būti nesugedusios, nesulaužytos ir be pažeidimų, galinčių mažinti vairavimo sistemos patikimumą arba turėti įtakos vairo mechanizmo veiksmingumo sumažėjimui.

2.7. Vairo mechanizmas turi būti įrengtas ir sukomplektuotas taip, kad būtų užtikrinta geriausia funkcinių vairo mechanizmo elementų apsauga nuo išorinių mechaninių pažeidimų, senėjimo ir neigiamo aplinkos poveikio.

2.8. Vairo mechanizmo veikimo neturi riboti kitos transporto priemonės dalys, išskyrus specialiai tam reikalui įrengtus ribotuvus.

2.9. Vairo mechanizmas turi būti tinkamai sureguliuotas.

 

III. MATOMUMAS

 

3.1. vairuotojo tiesioginio matymo laukO Reikalavimai

3.1.1. Priekiniame 180 o vairuotojo matymo lauke negali būti jokių kliūčių, išskyrus dėl priekinių statramsčių ir (arba) pakreipiamojo vėdinimo langelio skiriamųjų juostų, išorinių radijo antenų, galinio vaizdo veidrodžių ir priekinio stiklo valytuvų atsirandančias nematomas zonas.

3.1.2. Matymo lauko kliūtimis nelaikoma:

3.1.2.1. stiklo gamybos metu (stiklo gamintojo) įtvirtinti (įspausti) radijo antenų laidininkai, atitirpdantys ar aprasojimą pašalinantys laidininkai;

3.1.2.2. lipdukai (vinjetės), kiti įtaisai ir (ar) įrenginiai, sietini su transporto priemonės naudojimu viešajame eisme, kai jų naudojimas yra numatytas atitinkamuose teisės aktuose ir šie lipdukai, įtaisai ar įrenginiai prie stiklo yra pritvirtinti jų naudojimą transporto priemonėse nustatančiuose teisės aktuose nustatyta tvarka.

3.2. stiklŲ ir jų būklės Reikalavimai

3.2.1. Stiklai turi būti skirti ir panaudoti konkrečiai transporto priemonei.

3.2.2. Stiklai turi būti sertifikuoti ir pažymėti sertifikavimo žymenimis.

3.2.3. Kai transporto priemonės priekinio stiklo viršutinė dalis užtamsinta papildomai, toks tamsinimas turi būti ne platesnis kaip 15 cm, matuojant nuo iš transporto priemonės salono matomo stiklo viršutinio krašto.

3.2.4. Transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180 o vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 75 proc. priekinio stiklo ir 70 proc. priekinių šoninių bei priekinių durų stiklų.

3.2.5. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.

3.3. veidrodžiŲ ir netiesioginio matymo įtaisŲ bei jų įrengimO Reikalavimai

3.3.1. Veidrodžių ir (ar) netiesioginių matymo prietaisų skaičiaus ir išdėstymo M, N ir L kategorijų transporto priemonėse reikalavimai yra nustatyti Techninių reikalavimų 1 priedo 2 priedėlyje.

3.3.2. Veidrodžiai turi neturėti į išorę nukreiptų aštrių briaunų, kurių apvalinimo spindulys mažesnis nei 2,5 mm.

3.4. PRIEKINIO STIKLO VALYTUVŲ Reikalavimai

3.4.1. Priekinio stiklo valytuvų konstrukcija turi būti originali, atitinkanti gamintojo numatytą konstrukciją. Bet koks valytuvų konstrukcijos ar sudėtinių dalių keitimas, galintis turėti įtakos valytuvų veiksmingumui, valomam stiklo plotui ar veikimo patikimumui, yra laikomas transporto priemonių perdirbimu, kurio atitiktis nustatytiems reikalavimams turi būti įvertinta atliekant perdirbimo techninę ekspertizę.

3.4.2. Priekinio stiklo valytuvai turi veikti taip, kaip tai numatyta gamintojo.

3.4.3. Veikiant stiklo valytuvams, kai ant stiklo yra purškiamas skystis, stiklo valytuvų valomame plote neturi likti nenuvalytų ruožų.

3.5. langų apipūtimo sistema

3.5.1. Langų apipūtimo sistema turi veikti bent vienu didesnio našumo režimu.

 

IV. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

 

4.1. Transporto priemonėje įrengti žibintai, atšvaitai, jų įrengimas ir savybės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės gamintojo numatytos konstrukcijos ir modifikavimo reikalavimų, jei tokie taikytini, turi atitikti reikalavimus, nustatytus 1976 m. liepos 27 d. Tarybos direktyvoje dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su apšvietimo ir apšvietimo-signalizavimo įtaisų įrengimu motorinėse transporto priemonėse ir jų priekabose, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 3 tomas, p. 121) ir (ar) Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklėje Nr. 48. Suvienodinti transporto priemonių patvirtinimo reikalavimai, atsižvelgiant į apšvietimo ir šviesos signalinių įtaisų įrengimą (OL 2011 L 323, p. 46) ir (ar) 1993 m. spalio 29. d. Tarybos direktyva 93/92/EEB dėl apšvietimo ir šviesos signalo įtaisų įrengimo dviratėse arba triratėse motorinėse transporto priemonėse (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 2 tomas, p. 119).

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

4.2. Transporto priemonėje draudžiama įrengti žibintus ir (ar) atšvaitus, kurie nėra reglamentuoti 4.1 punkte nurodytuose teisės aktuose, išskyrus atvejus, kai:

4.2.1. transporto priemonė yra specialioji ir specialiųjų žibintų (apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų) naudojimas yra reglamentuotas atskiruose teisės aktuose;

4.2.2. transporto priemonė yra naudojama krašto apsaugos sistemoje;

4.2.3. tai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija, kai transporto priemonei, jos pirmosios registracijos (eksploatacijos pradžios) metu, nebuvo taikyti 4.1 punkte nurodytuose teisės aktuose nustatyti reikalavimai (transporto priemonės tipas nėra patvirtintas ir nėra suteiktas tipo patvirtinimo (leidimo eksploatuoti) numeris) ir transporto priemonei netaikomi modifikavimo reikalavimai (pvz., transporto priemonė Lietuvos Respublikoje buvo įregistruota po 2004 m. gegužės 1 d. ir jai buvo taikytas naudotų transporto priemonių atitikties įvertinimas).

4.3. Transporto priemonėje įmontuoto žibinto atskaitos ašis turi būti lygiagreti transporto priemonės atramos į kelią plokštumai, be to, ji turi būti statmena transporto priemonės išilginei vidurio plokštumai, jei tai yra šoninis atšvaitas arba šoninis gabarito žibintas, bei lygiagreti su ta plokštuma visų kitų šviesos signalizavimo įtaisų atveju. Kiekviena kryptimi leidžiamas ± 3 ° nuokrypis. Be to, turi būti laikomasi visų specialių gamintojo pateiktų montavimo instrukcijų.

4.4. Jei nėra specialių instrukcijų, porą sudarantys žibintai turi:

4.4.1. būti įtaisyti transporto priemonėje simetriškai išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu;

4.4.2. būti simetriški vienas kitam išilginės vidurio plokštumos atžvilgiu; šis reikalavimas netaikomas vidinei žibinto konstrukcijai;

4.4.3. atitikti tokius pačius kolorimetrinius reikalavimus ir turėti vienodas fotometrines charakteristikas. Ši sąlyga netaikoma F3 klasės priekiniams sutampančios poros rūko žibintams;

4.4.4. turėti vienodas fotometrines savybes.

4.5. Transporto priemonėse, kurių išorinis kontūras asimetriškas, turi būti laikomasi 4.4 punkte nustatytų reikalavimų tiek, kiek tai yra įmanoma.

4.6. Transporto priemonės posūkių rodikliai ir įspėjamasis pavojaus žibintas turi mirksėti. Gintarinės spalvos šoniniai gabarito žibintai, įrengti trumpesnėse kaip 6 m ilgio M1 ir N1 klasių transporto priemonėse, taip pat gali būti mirksintys, jei tik šis mirksėjimas yra sinchroniškas ir vyksta tokiu pačiu dažniu kaip ir tos pačios transporto priemonės pusės posūkių rodiklių mirksėjimas.

4.7. Iš transporto priemonės priekinių žibintų į priekį negali sklisti raudonos spalvos šviesa, o iš transporto priemonės galinių žibintų atgal negali sklisti baltos spalvos šviesa. Taikant šio punkto nuostatą neturi būti atsižvelgiama į apšvietimo įtaisus, įtaisytus apšviesti transporto priemonės vidų.

4.8. Elektros jungtys turi būti tokios, kad priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, galinio kontūro gabarito žibintai, jei yra, šoniniai gabarito žibintai, jei yra, galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintai galėtų būti įjungiami ir išjungiami tik vienu metu.

4.9. Elektros jungtys turi būti tokios, kad tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintai bei priekiniai rūko žibintai negalėtų būti įjungti neįjungiant 4.8 punkte nurodytų žibintų. Šis reikalavimas netaikomas tolimosios šviesos arba artimosios šviesos žibintams, kai jų šviečiamuosius įspėjimus sudaro nutrūkstantis užsidegimas trumpais intervalais arba alternatyvus tolimosios šviesos ir artimosios šviesos žibintų užsidegimas trumpais intervalais.

4.10. Žibintų spinduliuojamos šviesos spalvos (išskyrus išimtis, numatytas 4.2 punkte) turi būti tokios:

 

Žibintas, atšvaitas, sistema

Spalva

Tolimosios šviesos žibintas

balta

Artimosios šviesos žibintas

balta

Priekinis gabarito žibintas

balta

Galinis gabarito žibintas

raudona

Priekinis rūko žibintas

balta arba pasirinkto atspalvio geltona

Galinis rūko žibintas

raudona

Stabdymo žibintas

raudona

Atbulinės eigos žibintas

balta

Posūkių rodiklių žibintas

gintarinė

Galinio valstybinio numerio apšvietimo žibintas

balta

Įspėjamasis pavojaus žibintas

gintarinė

Dieninis žibintas

balta

Įspėjimo apie galinį susidūrimą signalas

gintarinė

Avarinio stabdymo signalas

gintarinė arba raudona

Stovėjimo žibintas

balta – priekyje, raudona – gale, gintarinė – šone, jei tarpusavyje žibintas sujungtas su šoniniais posūkių rodiklių žibintais arba šoniniais gabarito žibintais

Šoninis gabarito žibintas

gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis gabarito žibintas gali būti raudonas, jei jis grupuojamas, kombinuojamas arba tarpusavyje jungiamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo žibintu arba grupuojamas ar turi bendrą šviesą spinduliuojančio paviršiaus dalį su galiniu atšvaitu

Galinio kontūro gabarito žibintas

balta – priekyje, raudona – gale

Galinis ne trikampis atšvaitas

raudona

Galinis trikampis atšvaitas

raudona

Priekinis ne trikampis atšvaitas

tokia pati spalva kaip krintančio šviesos srauto

Šoninis ne trikampis atšvaitas

gintarinė, tačiau toliausiai gale esantis šoninis atšvaitas gali būti raudonas, jei grupuojamas su galiniu gabarito žibintu, galinio kontūro gabarito žibintu, galiniu rūko žibintu, stabdymo signalo žibintu, raudonu šoniniu gabarito žibintu arba galiniu atšvaitu (ne trikampiu), arba su jais turi bendrą šviesą spinduliuojančią paviršiaus dalį

Posūkio apšvietimo žibintas

balta

Matomumo ženklinimas

balta – priekyje, balta arba geltona – šone, raudona arba geltona – gale

Adaptyvioji priekinio apšvietimo sistema (AFS)

balta

Papildomas išorinis žibintas

balta

 

4.11. Sklaidytuvai turi būti švarūs, be didesnių įtrūkimų ar kitų pažeidimų ir neišblukę.

4.12. Reflektoriai turi būti nedeformuoti, vidinis paviršius neturi būti praradęs atspindinčių savybių arba paveiktas korozijos.

4.13. Sklaidytuvai neturi būti uždengti (ši nuostata netaikoma prieš žibintą įrengiamoms standžioms apsauginėms grotelėms), negali būti pakeistos sklaidytuvų techninės savybės.

4.14. Artimosios šviesos žibintai turi būti skirti naudoti eismui dešiniąja kelio puse, išskyrus atvejus, kai transporto priemonė yra pritaikyta eismui kairiąja kelio puse ir jos valdymo įtaisai yra įrengti dešinėje pusėje.

4.15. Artimosios šviesos žibinto skleidžiamos šviesos srauto pokrypis matuojamas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vienas asmuo sėdi vairuotojo vietoje. Atsižvelgiant į žibinto įrengimo aukštį H2 (atstumas nuo žemės paviršiaus iki žemiausio sklaidytuvo krašto), skleidžiamos šviesos srauto pokrypis turi būti toks:

4.15.1. kai H2 < 0,8 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc.;

4.15.2. kai 0,8   H2   1,0 m, leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -2,5 proc. arba, jei gamintojo nurodytas pradinis reguliavimas yra nuo -1,5 proc. iki -2,0 proc., leistinos ribos yra nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;

4.15.3. kai H2 >1,0 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -3,0 proc.;

4.15.4. N3G klasės transporto priemonėse, kai H2 >1200 mm, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,5 proc.;

4.15.5. troleibusams leistinos ribos – nuo -0,5 proc. iki -3,5 proc.

4.16. Artimosios šviesos žibinto spinduliuojamos šviesos spindulio riba turi būti gana aiški, kad būtų galima išmatuoti šviesos srauto pokrypį žibintų šviesos kontrolės prietaisu. Spindulio riba turi būti horizontali tiesė (priešingoje eismo, kuriam skirtas žibintas, judėjimo pusėje, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis asimetrinį spindulį, arba per visą spindulio plotį, jei naudojamas žibintas, skleidžiantis simetrinį spindulį). Žibinto spindulio riba turi būti viena, virš spindulio ribos neturi būti jokių pašalinių spindulių.

4.17. Kai yra įjungti tolimosios šviesos žibintai, prietaisų skydelyje privalo užsidegti tolimosios šviesos žibintų įjungimo kontrolinė lemputė.

4.18. Priekinių rūko žibintų vertikalusis šviesos srauto pokrypis, nustatytas, kai transporto priemonė nepakrauta ir vairuotojo vietoje sėdi vienas asmuo, turi būti sureguliuotas taip, kad:

4.18.1. kai įrengti „B“ klasės žibintai, skleidžiama šviesa būtų nukreipta į priekį žemyn;

4.18.2. kai įrengti „F3“ klasės žibintai (žibintai, kurių spinduliuojama šviesa turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją), atsižvelgiant į sklaidytuvo apatinio matomo krašto montavimo aukštį (h) metrais, vertikalusis šviesos srauto pokrypis būtų toks:

4.18.2.1. h   0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,0 proc. iki -2,5 proc.;

4.18.2.2. h > 0,8 m, leistinos ribos – nuo -1,5 proc. iki -3,0 proc.

4.19. Stabdymo signalo žibintai privalo įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai įtaisas varikliui paleisti yra padėtyje, atitinkančioje dirbančio variklio paleidimo įtaiso padėtį. Stabdymo signalo žibintai gali įsijungti nuspaudus stabdžių pedalą ar atsarginio stabdžio valdymo įtaisą, kai variklis išjungtas, taip pat jei įjungta papildoma stabdžių sistema.

4.20. Atbulinės eigos žibintas (-ai) privalo įsijungti (išsijungti), įjungus (išjungus) atbulinės eigos pavarą, kai įtaisas varikliui paleisti (užgesinti) yra padėtyje, atitinkančioje variklio darbo režimą; jei bent viena iš sąlygų neįvykdyta, žibintas (-ai) turi neįsijungti.

4.21. Jei transporto priemonėje yra įrengtas sukabintuvas, tuomet turi būti įrengtas tinkamai veikiantis kištukinis lizdas priekabos / puspriekabės elektros sistemai prijungti.

4.22. Jei transporto priemonėje yra gamintojo įrengtas šviesos lygio reguliavimo įtaisas, jis turi veikti. Rankiniu būdu valdomą reguliavimo įtaisą turi būti įmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

4.23. N2 klasės transporto priemonės, kurių bendroji masė didesnė kaip 7,5 t, N3 klasės transporto priemonės (išskyrus balninius vilkikus), M2 ir M3 klasių transporto priemonės (II ir III grupių sujungti autobusai), O1, O2 ir O3 klasių transporto priemonės (priekabos / puspriekabės), kurių ilgis (įskaitant grąžulą) didesnis kaip 8 m, ir O4 klasės transporto priemonės (priekabos / puspriekabės) turi būti paženklintos sertifikuotais ilgų ir sunkių transporto priemonių skiriamaisiais ženklais pagal JT EEK taisyklės Nr. 70 nustatytus reikalavimus.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

V. TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

 

5.1. Transporto priemonės ratų dydis ir konstrukcija turi būti tokie, kokie numatyti transporto priemonės gamintojo. Ratų parametrai turi būti suderinti su ant rato sumontuotos padangos parametrais.

5.2. Tos pačios ašies ratai turi būti vienodi.

5.3. Tos pačios ašies padangos turi būti to paties tipo (to paties gamintojo arba prekinio ženklo, to paties konstrukcinio tipo, to paties matmenų žymėjimo, tos pačios naudojimo paskirties, tos pačios keliamosios galios indekso, to paties greičio indekso, to paties protektoriaus rašto). O1 klasės transporto priemonės tos pačios ašies padangų gamintojas ir padangos protektoriaus raštas gali būti skirtingi.

5.4. Transporto priemonėje naudojamos padangos turi atitikti transporto priemonės gamintojo numatytas padangas. Visais atvejais padangos turi neliesti kėbulo ar pakabos detalių, neturi riboti vairuojamųjų ratų pasukimo kampų, neturi išsikišti už kėbulo gabarito.

5.5. Automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. turi būti naudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“).

5.6. Nuo balandžio 10 d. iki spalio 31 d. draudžiama eksploatuoti transporto priemones su dygliuotomis padangomis.

5.7. Naudojamų padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip:

5.7.1. M1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.2. M2 klasės – 2,0 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.3. M3 klasės – 2,0 mm;

5.7.4. N1 klasės – 1,6 mm (nuo lapkričio 10 d. iki kovo 31 d. – 3,0 mm);

5.7.5. N2, N3 klasių – 1,0 mm;

5.7.6. L kategorijos – 0,8 mm;

5.7.7. O1, O2 klasių – 1,6 mm;

5.7.8. O3, O4 klasių – 1,0 mm.

5.8. Vienos ašies suporintų ratų padangos gali būti ne to paties gamintojo, tačiau šiuo atveju padangos turi būti sumontuotos simetriškai transporto priemonės išilginės simetrijos plokštumos atžvilgiu.

5.9. Jei restauruotos padangos turi vienodą tipo patvirtinimo numerį, laikoma, kad tokios padangos yra to paties gamintojo.

 

VI. VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI

 

6.1. Transporto priemonėje įrengtas (-i) buferis (-iai), galinė ir šoninė (-ės) apsaugos nuo palindimo po transporto priemone, jei numatyta transporto priemonės gamintojo arba jie turi būti įrengti vadovaujantis Techninių reikalavimų bendrosiomis nuostatomis, turi atitikti Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo, patvirtinto Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 2B-515 „Dėl Motorinių transporto priemonių, jų priekabų gamybos ir perdirbimo ir techninės ekspertizės atlikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, 1 priedo reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

6.2. Sukabintuvo sudilimas neturi būti didesnis nei nurodyta sukabintuvo gamintojo. Neturint šių duomenų, turi būti laikomasi tokių sukabintuvo dalių matmenų reikalavimų:

6.2.1. A klasės sukabintuvo rutulio skersmuo neturi būti mažesnis nei 49 mm;

6.2.2. C50 klasės sukabintuvo piršto sfera neturi būti mažesnė nei 46,5 mm.

6.3. Bet kokie variklio, jo sistemų ir laikiklių pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti variklio darbinės charakteristikos, transporto priemonės valdomumas, aktyvioji ar pasyvioji sauga, ekologiniai parametrai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.

6.4. Transporto priemonėje įrengtos sėdynės, jų įtvirtinimas ir tvirtinimo vietos turi būti originalūs, numatyti gamintojo. Bet kokie pakeitimai, dėl kurių gali pasikeisti sėdynių ar jų įtvirtinimų stiprumas, patikimumas ar kitos savybės, galinčios turėti įtakos vairuotojo ir (ar) keleivių saugai, turi būti įteisinti atliekant techninę ekspertizę.

6.5. Privalomajai techninei apžiūrai teikiamoje transporto priemonėje turi būti įrengta tiek sėdimų vietų, kiek yra nurodyta registracijos liudijime, o M1 ir N1 klasės transporto priemonėse – ne daugiau, nei nurodyta registracijos liudijime.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

6.6. Transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, ypač jei pastarieji įrengti papildomai, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas neturi labai sumažinti transporto priemonės aktyviosios ir pasyviosios saugos, konstrukcijos sudedamųjų dalių, tvirtinimo atsparumo ir patikimumo bei pabloginti aplinkos apsaugos rodiklių, vairuotojo darbo vietos ergonomikos, keleivių bei krovinių vežimo sąlygų, atsižvelgiant į originalią, gamintojo numatytą konstrukciją bei modifikavimo reikalavimus, jei tokie taikomi. Šio reikalavimo laikomasi, jei transporto priemonės išorės ir (ar) vidaus įtaisai arba įranga, įtaisų arba įrangos būklė bei įtvirtinimas atitinka minimalius reikalavimus, nustatytus atitinkamuose tipo patvirtinimo teisės aktuose arba perdirbimo reikalavimuose.

6.7. Motorinė transporto priemonė, motorinės transporto priemonės priekaba turi turėti ratų apsaugos priemones (kėbulo dalis, sparnus ir t. t.). Ratų apsaugos priemonės, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos ir (ar) atitinkamų tipo patvirtinimo reikalavimų, turi būti tokios, kad kiti kelių eismo dalyviai, kiek galima, būtų apsaugoti nuo išmetamų akmenų, purvo, ledo, sniego bei vandens ir kad tiems kelių eismo dalyviams būtų sumažintas pavojus, kylantis jiems prisilietus prie besisukančių ratų.

6.8. Motorinės transporto priemonės turi būti pritaikytos eismui dešiniąja kelio puse (valdymo įtaisai turi būti įrengti kairėje transporto priemonės pusėje), išskyrus išimtis, nustatytas Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo  25 straipsnio 4 dalyje.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

6.9. Motorinės transporto priemonės vairuotojo durų stiklo kėliklis turi veikti.

Papildyta papunkčiu:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

VII. KITA ĮRANGA

 

7.1. Automobiliuose (M, N kategorijų motorinėse transporto priemonėse), nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengti saugos diržai, atitinkantys tipo patvirtinimo teisės aktuose, nustatančiuose reikalavimus motorinių transporto priemonių saugos diržų tvirtinimui, transporto priemonių saugos diržams ir keleivio apsaugos sistemoms, nustatytus reikalavimus.

7.2. Saugos oro pagalvė (-ės) ir papildomos apsaugos sistemos (SRS) turi būti įrengtos ir veiksmingos, jei numatytos pagal originalią transporto priemonės konstrukciją.

7.3. Transporto priemonėje turi būti tvarkingas (-i) gesintuvas (-ai), atitinkantis (-ys) Bendrąsias gaisrinės saugos taisykles, patvirtintas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

7.4. Motorinėse L4e, L5e, L6e, L7e, M1, M2, M3, N1, N2 ir Nklasių transporto priemonėse turi būti avarinio sustojimo ženklas.

7.5. Visose motorinėse transporto priemonėse, išskyrus motociklus be šoninės priekabos, turi būti bent vienas pirmosios pagalbos rinkinys, o motorinėse transporto priemonėse, skirtose vežti keleivius ir turinčiose daugiau kaip 8 vietas (be vairuotojo vietos), turi būti ne mažiau kaip du pirmosios pagalbos rinkiniai, kaip numatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 11 d. įsakyme Nr. V-450 „Dėl sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų kompetencijos teikiant pirmąją medicinos pagalbą, pirmosios medicinos pagalbos vaistinėlių ir pirmosios pagalbos rinkinių“.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

7.6. Visose dviašėse motorinėse transporto priemonėse, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t, ir dviašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, išskyrus puspriekabes, turi būti viena ratų atspara, o tris ir daugiau ašių turinčiose transporto priemonėse, puspriekabėse bei vienaašėse priekabose, kurių bendroji masė didesnė kaip 750 kg, turi būti dvi ratų atsparos.

7.7. Visose motorinėse transporto priemonėse turi būti įrengtas veiksmingas garsinio signalizavimo įtaisas.

7.8. Motorinėse transporto priemonėse, nepažeidžiant originalios transporto priemonės konstrukcijos, turi būti įrengtas veiksmingas spidometras.

7.9. Transporto priemonėje, kuriai taikomas 2006 m. kovo 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo ir iš dalies keičiantis Tarybos reglamentus (EEB) Nr. 3821/85 ir (EB) Nr. 2135/98 bei panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 3820/85 (OL 2006 L 102, p. 1) arba 2014 m. vasario 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 165/2014 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų ir iš dalies keičiamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 561/2006 dėl tam tikrų su kelių transportu susijusių socialinių teisės aktų suderinimo (OL 2014 L 60, p. 1) (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 165/2014), turi būti įrengtas ir laiku patikrintas tachografas, atitinkantis 1985 m. gruodžio 20 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 3821/85 dėl kelių transporto priemonėse naudojamų tachografų (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 1 tomas, p. 227) arba Reglamento (ES) Nr. 165/2014 reikalavimus. Transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose po 2006 m. gegužės 1 d., turi būti įrengtas skaitmeninis tachografas.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

7.10. Motorinėse transporto priemonėse, kurioms taikomos Greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2000 m. rugpjūčio 16 d. įsakymu Nr. 223 „Dėl Greičio ribojamųjų prietaisų įrengimo ir naudojimo taisyklių patvirtinimo“, turi būti įrengtas minėtas taisykles atitinkantis greičio ribojamasis prietaisas arba įdiegta atitinkama greičio ribojimo sistema.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

VIII. NEIGIAMI VEIKSNIAI

 

8.1. Stovinčios motorinės transporto priemonės skleidžiamo triukšmo lygis neturi viršyti Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. gegužės 15 d. įsakymu Nr. 3-169 „Dėl Kelių transporto priemonių variklių triukšmo ribinių dydžių ir jų nustatymo tvarkos aprašo“, nurodytų dydžių.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

8.2. Motorinėje transporto priemonėje turi būti įrengta veiksminga deginių neutralizavimo įranga, atitinkanti originalią transporto priemonės konstrukciją. Deginių neutralizavimo sistema, nepažeidžiant transporto priemonės pirmosios registracijos ir (ar) eksploatavimo pradžios metu galiojusių atitinkamų tipo patvirtinimo teisės aktų nuostatų ir perdirbimo reikalavimų, gali būti modernizuota arba įrengta papildomai.

8.3. Išmetamųjų dujų sudėtyje esantys kenksmingų sudedamųjų dalių kiekiai arba išmetamųjų dujų dūmingumas neturi viršyti nustatytų dydžių (Techninių reikalavimų 2 priedas).

 

IX. M2 ir M3 KLASIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ PAPILDOMI REIKALAVIMAI

 

9.1. Keleiviams vežti skirtos M2 ir M3 klasių transporto priemonės, išskyrus skirtas nekomerciniam keleivių vežimui ir priskiriamas limuzinams, turi atitikti reikalavimus, nustatytus JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklėje Nr. 107 „Vienodos nuostatos dėl M2 arba M3 kategorijos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją konstrukciją“ (OL 2015 L 153, p. 1) (toliau – JT EEK taisyklė Nr. 107) arba 2001 m. lapkričio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvoje 2001/85/EB dėl specialiųjų nuostatų dėl transporto priemonių, naudojamų keleiviams vežti ir be vairuotojo vietos turinčių daugiau kaip aštuonias sėdynes, iš dalies keičianti Direktyvas 70/156/EEB ir 97/27/EB (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 29 tomas, p. 6) (toliau – Direktyva 2001/85/EB). Naudojamos transporto priemonės gali neatitikti vieno ar kelių reikalavimų, nustatytų JT EEK taisyklėse Nr. 36, 52, 107 arba Direktyvoje 2001/85/EB, jei tie neatitikimai yra susiję su originalia transporto priemonės konstrukcija ir (ar) yra nustatyta tvarka įteisinti.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

9.2. Mokyklinis autobusas, kurio kėbulo tipo kodas pažymėtas „M“ raide, kaip numatyta Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimuose, patvirtintuose Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. gruodžio 2 d. įsakymu Nr. 2B-479 „Dėl Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų kategorijų ir klasių pagal konstrukciją reikalavimų patvirtinimo“, turi atitikti:

9.2.1. Kelių eismo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“, nustatytus apipavidalinimo reikalavimus;

9.2.2. Mokyklinių autobusų ženklinimo įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis reikalavimų apraše, patvirtintame Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2012 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. 2B-224 „Dėl Mokyklinių autobusų ženklinimo įspėjamosiomis mirksinčiomis oranžinėmis šviesomis reikalavimų aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

X. LENGVŲJŲ AUTOMOBILIŲ TAKSI PAPILDOMI REIKALAVIMAI

 

10.1. Lengvasis automobilis taksi turi būti apipavidalintas taip, kaip nustatyta Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos 1998 m. vasario 12 d. įsakymu Nr. 55 „Dėl Keleivinio kelių transporto priemonių apipavidalinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

10.2. Išorinės lengvojo automobilio taksi kėbulo dalys turi būti geros estetinės išvaizdos, t. y.: nedeformuotos, be didesnių korozijos židinių, nudažytos tam skirtais dažais. Turi būti visi gamintojo numatyti išoriniai apdailos elementai.

10.3. Stiklas neturi būti įtrūkęs, suskilęs, įmuštas ar kitaip pažeistas, jei dėl to gali padidėti vairuotojo, keleivių ar kitų eismo dalyvių sužalojimo pavojus arba jei tai gali turėti įtakos vairuotojo matymo laukui. Priekinio stiklo pažeidimų aprašas yra pateiktas Techninių reikalavimų 1 priedo 1 priedėlyje.

10.4. Visos durys ir bagažinės dangtis turi lengvai atsidaryti ir užsidaryti, durų rankenos turi būti nepažeistos. Lengvieji automobiliai taksi turi turėti ne mažiau kaip tris šonines duris.

10.5. Salonas ir bagažo skyrius turi būti tvarkingi, švarūs ir geros estetinės išvaizdos.

10.6. Turi būti įrengtas ir nustatyta tvarka valdomas atpažinimo ženklas – plafonas, papildomai gali būti įrengtas šviečiantis žalios ir raudonos spalvų švyturėlis.

10.7. Turi būti įrengtas į Lietuvos Respublikos matavimo priemonių registrą įtrauktas taksometras. Taksometras turi būti užplombuotas ir nustatyta tvarka metrologiškai patikrintas.

 

XI. TRANSPORTO PRIEMONIŲ, VEŽANČIŲ PAVOJINGUOSIUS KROVINIUS, PAPILDOMI REIKALAVIMAI

 

11.1. Valdytojas, pristatydamas transporto priemonę, kuria numatoma vežti tam tikrus pavojinguosius krovinius, privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Apžiūros atlikimo apraše nurodytus dokumentus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

11.2. Pavojaus ženklai ir oranžinės lentelės bei jų laikikliai turi atitikti Europos sutarties dėl pavojingų krovinių tarptautinio vežimo keliais (ADR) B techninio priedo (2011 m. sausio 1 d. redakcija) (toliau – ADR) 5.3 skyriaus reikalavimus.

11.3. Gesintuvai, jų skaičius, talpa turi atitikti ADR 8.1.4 skirsnio ir Bendrųjų gaisrinės saugos taisyklių, patvirtintų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos direktoriaus 2005 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 64 „Dėl Bendrųjų priešgaisrinės saugos taisyklių patvirtinimo ir kai kurių Priešgaisrinės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos direktoriaus įsakymų pripažinimo netekusiais galios“, reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

11.4. Cisterna turi atitikti ADR 9.7.3–9.7.5 skirsnių reikalavimus.

11.5. Gaisro pavojaus prevencijos priemonės turi atitikti ADR 9.2.4 skirsnio reikalavimus.

11.6. Elektros įranga turi atitikti ADR 9.2.2 skirsnio reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

11.7. Stabdymo įranga turi atitikti ADR 9.2.3 ir 9.2.4 skirsnių reikalavimus, įvertinant 1.6.5 skirsnio ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. kovo 23 d. nutarimo Nr. 337 „Dėl pavojingųjų krovinių vežimo automobilių keliais Lietuvos Respublikoje“ reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

11.8. Transporto priemonių galo apsauga turi atitikti ADR 9.7.6 skirsnio reikalavimus.

11.9. Greičio ribotuvas (greičio ribojimo sistema, greičio ribojamasis prietaisas) turi atitikti ADR 9.2.5 skirsnio reikalavimus.

11.10. Sukabintuvai turi atitikti ADR 9.2.6 skirsnio reikalavimus.

11.11. Šildytuvai turi atitikti ADR 9.7.7 skirsnio reikalavimus.

11.12. Įvairios paskirties įranga ir asmens apsaugos įranga turi atitikti ADR 8.1.5 skirsnio reikalavimus.

 

XII. PAPILDOMI SAUGIŲ TRANSPORTO PRIEMONIŲ REIKALAVIMAI

 

12.1. Valdytojas, pristatydamas saugią transporto priemonę privalomajai ar pakartotinei apžiūrai, privalo pateikti atitinkamus Apžiūros atlikimo apraše nurodytus dokumentus:

12.1.1. Identifikavimo lentelė turi atitikti Kelių eismo konvencijos  reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

12.2. Specialusis skiriamasis ženklas turi atitikti Europos transporto ministrų konferencijos (ETMK) rezoliucijos CEMT/CM(2005)9/FINAL reikalavimus.

12.3. Variklis ir išmetimo sistema:

12.3.1. neturi būti konstrukcinių pakeitimų, turinčių įtakos degimo produktams (deginiams);

12.3.2. variklio identifikavimo numeris ir (ar) kodas turi sutapti su transporto priemonių, atitinkančių ekologijos, techninius ir saugumo reikalavimus, sertifikatuose pateiktu variklio identifikavimo numeriu ir (ar) kodu;

12.3.3. išmetimo sistema ir (ar) jos elementai turi būti sertifikuoti;

12.3.4. variklio keliamą triukšmą mažinantys elementai (skydai, gaubtai ir pan.), kai tokie numatyti transporto priemonės konstrukcijoje, turi būti įrengti, sukomplektuoti ir turi būti be pažeidimų, mažinančių veiksmingumą.

12.4. Stabdžių antiblokavimo sistema turi būti įrengta ir atitikti JT EEK taisyklės Nr. 13 „M, N ir O kategorijų transporto priemonių tvirtinimo, atsižvelgiant į stabdžius, suvienodintos nuostatos“ reikalavimus.

12.5. Padangų protektoriaus rašto gylis turi būti ne mažesnis kaip 2 mm.

12.6. Degalų bakai turi atitikti 1970 m. kovo 23 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių ir jų priekabų skystųjų degalų bakais ir galinės apsaugos įtaisais, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 1 tomas, p. 86) (toliau – Direktyva 70/221/EEB) arba Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JT EEK) taisyklės Nr. 34. Suvienodintos transporto priemonių patvirtinimo, atsižvelgiant į gaisro pavojaus prevenciją, nuostatos (OL 2011 L 109, p. 55) reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

12.7. Galinė ir šoninės apsaugos nuo palindimo po transporto priemone turi atitikti Direktyvos 70/221/EEB arba Jungtinių Tautų Organizacijos Europos ekonomikos komisijos (JTO/EEK) taisyklės Nr. 58 – Suvienodintos nuostatos dėl šių transporto priemonių ir jų komponentų patvirtinimo: I. Galinės apsaugos nuo palindimo įtaisų (GAPĮ), II. Transporto priemonių, atsižvelgiant į patvirtinto tipo GAPĮ įrengimą, III. Transporto priemonių, atsižvelgiant į galinę apsaugą nuo palindimo (GAP) (OL 2008 L 232, p. 13) ir 1989 m. balandžio 13 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų šoninės apsaugos priemones (šoniniais atitvarais), suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 13 tomas, p. 474) arba Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT EEK) taisyklės Nr. 73. Suvienodintos nuostatos dėl šių transporto priemonių ir jų komponentų patvirtinimo: I. Transporto priemonių, atsižvelgiant į jų šoninės apsaugos įtaisus (ŠAĮ). – II. Šoninės apsaugos įtaisų (ŠAĮ). – III. Transporto priemonių, atsižvelgiant į pagal šios taisyklės II dalį patvirtinto tipo šoninės apsaugos įtaisų įrengimo (OL 2012 L 122, p. 1) reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

12.8. Sukabintuvai turi atitikti 1994 m. gegužės 30 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 94/20/EB dėl motorinių transporto priemonių bei jų priekabų mechaninių sukabinimo įtaisų ir tų įtaisų tvirtinimo prie transporto priemonių (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 13 tomas, p. 226) arba Jungtinių Tautų Europos ekonomikos komisijos (JT/EEK) Taisyklės Nr. 55 „Autotraukiniams skirtų mechaninių sukabinimo įtaisų sudedamųjų dalių patvirtinimo suvienodintos nuostatos“ (OL 2010 L 227, p. 1) reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

12.9. Langų stiklai privalo būti sertifikuoti.

12.10. Apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisai turi atitikti transporto priemonės pirmosios registracijos ar eksploatacijos pradžios metu (jei pirmosios registracijos data nežinoma) galiojusiuose tipo patvirtinimo teisės aktuose (ES direktyvose ir (ar) JT EEK taisyklėse) nustatytus reikalavimus.

12.11. Purslų taškymą ribojantys įtaisai neturi būti pažeisti ir turi atitikti 1991 m. kovo 27 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, reglamentuojančių tam tikrų kategorijų motorinių transporto priemonių ir jų priekabų purslų taškymą ribojančias sistemas, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 10 tomas, p. 251) arba 2011 m. sausio 27 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 109/2011, kuriuo įgyvendinamos Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 661/2009 tam tikrų kategorijų variklinių transporto priemonių ir jų priekabų tipo patvirtinimo reikalavimų dėl purslų taškymo ribojimo sistemų nuostatos (OL 2011 L 34, p. 2) reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

12.12. Nuvilkimo įtaisai turi atitikti 1977 m. gegužės 17 d. Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų, susijusių su motorinių transporto priemonių vilkimo kilpomis, suderinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 13 skyrius, 4 tomas, p. 49) arba 2010 m. lapkričio 8 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 1005/2010 dėl tam tikrų variklinių transporto priemonių vilkimo įtaisų tipo patvirtinimo reikalavimų, kuriuo įgyvendinamas Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 661/2009 dėl variklinių transporto priemonių, jų priekabų ir joms skirtų sistemų, sudėtinių dalių bei atskirų techninių mazgų tipo patvirtinimo, atsižvelgiant į jų bendrąją saugą, reikalavimų (OL 2010 L 291, p. 36) reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

XIII. MAITINIMO DUJOMIS (SND, SGD) SISTEMŲ, ĮRENGTŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE, REIKALAVIMAI

 

13.1. Suskystintų naftos dujų (toliau – SND) įranga, jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje ir veikimas turi atitikti Techninius reikalavimus suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2003 m. birželio 24 d. įsakymu Nr. 2B-227 „Dėl Techninių reikalavimų suskystintų naftos dujų įrangai ir šios įrangos montavimui į motorines kelių transporto priemones patvirtinimo“. Jeigu SND įranga, jos įrengimas ir (ar) veikimas neatitinka šių reikalavimų arba SND įranga transporto priemonėje sumontuota iki 2006 m. lapkričio 1 d., SND įranga, jos įrengimas ir veikimas turi atitikti Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 1999 m. spalio 7 d. įsakymu Nr. 334/374 „Dėl Suskystintų dujų kuro sistemos įrengimo automobiliuose taisyklių patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

13.2. SND balionų, įrengtų motorinėje transporto priemonėje, eksploatacijos laikas, nurodytas gamintojo įrengtoje plokštelėje, neturi būti pasibaigęs. SND baliono eksploatacijos galiojimo laikas gali būti pratęstas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko nustatyta tvarka.

13.3. Suslėgtųjų gamtinių dujų (SGD) įranga ir jos įrengimas motorinėje transporto priemonėje turi atitikti Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninius reikalavimus, patvirtintus Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2010 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2B-176 „Dėl Suslėgtųjų gamtinių dujų įrangos ir šios įrangos montavimo į motorines kelių transporto priemones techninių reikalavimų patvirtinimo“.

Papunkčio pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

_________________

 

 

 

 

Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedo 1 priedėlis

 

PRIEKINIO STIKLO PAŽEIDIMŲ APRAŠAS

 

Priekinio stiklo zonos

Paviršinis stiklo pažeidimas

 

 

Stiklo įmušimas

Stiklo įtrūkimas (įbrėžimas)

 „plaukas“

„žvaigždė“

„akis“

„kombinuotas“

I zona – vairuotojo tiesioginio matomumo zona

Dviejų valytuvų

Vieno valytuvo

Leidžiami

nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d 3 mm

Leidžiami

pažeidimai ir įmušimai, kurių d  3 mm ir D 10 mm.

Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.

Neleidžiami įtrūkimai

Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 2 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (paviršinių pažeidimų, kurių d  3 mm, gali būti ir 5).

Šioje zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas.

 

 

Pastaba. I zoną sudaro 300 mm pločio figūra, kurios vidurinė linija eina per vairaračio centrą, viršutinį kraštą sudaro viršutinė stiklo valytuvų nuvalyto stiklo paviršiaus kreivė, apatinė zonos riba yra linija, išvesta per aukščiausiai vairuotojo pusės apatiniu stiklo valytuvo kraštu nuvalytą stiklo paviršiaus tašką – horizontali linija a-a.

 

 

II zona – vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas virš linijos a-a.

 

Leidžiami

nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d   5 mm

Leidžiami

pažeidimai ir įmušimai, kurių d  5 mm ir D  20 mm.

Pažeidimai ir įmušimai gali turėti ne daugiau kaip tris įtrūkimus, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis, matuojant iš pažeidimo centro, L  50 mm.

Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.

Leidžiami

a) L  100 mm, p  100 mm;

b) L  100 mm, p  100 mm.

Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 3 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 150 mm (pažeidimų ir įmušimų, kurių d  5 mm ir D  20 mm, gali būti ne daugiau nei 5).

Šioje zonoje stiklo paviršius neturi būti matinis (neskaidrus), neturi būti valytuvų subraižymų, sudarančių matines (neskaidrias) juostas, neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.

III zona – vairuotojo ir keleivio valytuvų nuvalytas stiklo paviršiaus plotas žemiau linijos a-a

 

Leidžiami

nežymūs ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d  5 mm

Leidžiami

pažeidimai ir įmušimai, kurių d  5 mm ir D  20 mm.

Pažeidimai ir įmušimai gali turėti įtrūkimų, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis (L) neribojamas.

Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.

Leidžiami

a) L – neribojamas,

p – neribojamas;

b) L – neribojamas,

p – neribojamas.

Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 5 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Šioje zonoje neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.

 

 

IV zona – priekinio stiklo paviršiaus plotas aplink nuvalytą stiklo paviršiaus plotą

 

Leidžiami

nežymiai ištrupėjusio stiklo pažeidimai, kurių d   5 mm

Leidžiami

pažeidimai ir įmušimai, kurių d   5 mm ir D   40 mm.

Pažeidimai ir įmušimai gali turėti įtrūkimų, kurie išeina už įmušimo krašto ribų ir kurių ilgis (L) neribojamas.

Įmušimo vietoje gali būti pažeistas tik vienas stiklo sluoksnis.

Leidžiami

a) L – neribojamas,

p – neribojamas;

b) L – neribojamas,

p – neribojamas.

Leidžiamų stiklo defektų gali būti ne daugiau kaip 5 ir atstumas tarp arčiausiai esančių pažeistų vietų turi būti ne mažesnis kaip 50 mm.

Šioje zonoje neturi būti stiklo atsisluoksniavimo požymių.

 

 

 

_________________


Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

1 priedo 2 priedėlis

 

VEIDRODŽIŲ IR (AR) NETIESIOGINIŲ MATYMO PRIETAISŲ SKAIČIAUS IR IŠDĖSTYMO M, N IR L KATEGORIJŲ TRANSPORTO PRIEMONĖSE REIKALAVIMAI

 

Transporto priemonės kategorija ir klasė

Vidinis veidrodis1,

I klasė

Aprašas: vidinis(ženklas)

Pagrindinis veidrodis1 (didelis),

II klasė

Aprašas: II(ženklas)

Pagrindinis veidrodis1 (mažas),

III klasė

Aprašas: II grupe(ženklas)

Plačiakampis veidrodis1,

IV klasė

Aprašas: IV(ženklas)

Artimojo vaizdo veidrodis1,

V klasė

Aprašas: V klasės is vidaus(ženklas)

Priekinis veidrodis1,

VI klasė

Aprašas: VI grupes is vidaus(ženklas)

PASTABOS

M1 ir N1

Aprašas: Untitled3(ženklas)

Privaloma

(neprivalomas, jei nerodo galinio vaizdo)

Neprivaloma

Privaloma

(vienas vairuotojo pusėje, o kitas keleivio pusėje. Kaip alternatyva gali būti sumontuoti II klasės veidrodžiai)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo, ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

III klasės (kaip alternatyva II klasės) veidrodis keleivio pusėje privalomas:

1) transporto priemonėse, pirmą kartą registruotose nuo 2010 m.

sausio 10 d.;

2) transporto priemonėms, kurių užpakalinis langas uždengtas, užtamsintas arba dėl kitų priežasčių nerodo galinio vaizdo;

3) transporto priemonėse, kuriose įrengtas sukabintuvas.

M2 ir M3

Aprašas: e2cdc8310504b77f91d74828c0ccb64d(ženklas)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo, ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose transporto priemonėse gali būti:

1) įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas II klasės veidrodis;

2) jei transporto priemonės bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, vietoj II klasės veidrodžio gali būti III klasės veidrodis.

N2   7,5 t

Aprašas: 7,5(ženklas)

(pirmą kartą registruotoms

iki 2000 m. sausio 1 d.)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas, (-i), tačiau, jei įrengtas, (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose transporto priemonėse gali būti įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas II klasės veidrodis

 

N2   7,5 t

Aprašas: 7,5(ženklas)

(pirmą kartą registruotoms

nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 26 d.)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Privaloma

(vienas keleivio pusėje, jei gali būti įrengtas V klasės veidrodis; nepaisant to, gali būti įrengtas vienas veidrodis keleivio pusėje, kitas vairuotojo pusėje)

Privaloma

(vienas keleivio pusėje, jei nė viena veidrodžio dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo; nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i),

turi būti ne žemiau

kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus.

Kai IV ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklių2 nustatytus reikalavimus.

N2   7,5 t

Aprašas: 7,5(ženklas)

(pirmą kartą registruotoms nuo

2007 m. sausio 26 d.)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje,

jei gali būti įrengtas V klasės veidrodis, nepaisant to, abu veidrodžiai gali būti įrengti)

Privaloma

(vienas keleivio pusėje, jei nė viena veidrodžio dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo;

nepažeidžiant nurodytų sąlygų , vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i),

turi būti ne žemiau

kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus.

Kai IV ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Direktyvos 2003/97/EB3 reikalavimus.

N2 > 7,5 t ir N3

Aprašas: Untitled2(ženklas)

(pirmą kartą registruotoms

iki 2000 m. sausio 1 d.)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas vienas vairuotojo ir (arba) vienas keleivio pusėje, tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau

kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

1) Iki 1984 m. spalio 1 d. pirmą kartą įregistruotose TP gali būti įrengtas I klasės veidrodis, jei jis rodo galinį vaizdą, ir vienas II klasės veidrodis;

2) Transporto priemonėse, pirmą kartą įregistruotose po 1990 m. spalio 1 d., IV ir V klasių veidrodžiai keleivio pusėje privalomi, jei tai numatyta TP konstrukcijoje.

N2 > 7,5 t ir N3

Aprašas: Untitled2(ženklas)

(pirmą kartą registruotoms

nuo 2000 m. sausio 1 d. iki 2007 m. sausio 26 d.)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Privaloma

(vienas keleivio pusėje;

vienas gali būti įrengtas vairuotojo pusėje)

Privaloma

(vienas keleivio pusėje,

jei nė viena jo dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir jis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo;

nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)

Neprivaloma

(gali būti įrengtas (-i), tačiau, jei įrengtas (-i), turi būti ne žemiau

kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

1. Jei, nesant įmanomų ir ekonomiškai įgyvendinamų techninių sprendimų, negali būti įrengti sferiniai (IV klasė) ir artimojo vaizdo (V klasė) veidrodžiai arba jiems prilygstantys kameros monitoriaus įrenginiai, gali būti įrengti papildomi veidrodėliai ir (arba) kiti netiesioginio matymo įtaisai; šiuo atveju, prieš privalomąją techninę apžiūrą, turi būti atlikta techninė ekspertizė.

2. Transporto primonės keleivio pusėje įrengti IV ir V klasių veidrodžiai turi atitikti Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklių2 nustatytus reikalavimus.

N2 > 7,5 t ir N3

Aprašas: Untitled2(ženklas)

(pirmą kartą registruotoms

nuo 2007 m. sausio 26 d.)

Neprivaloma

(nėra matymo lauko reikalavimų)

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Neleistina

Privaloma

(vienas vairuotojo, kitas keleivio pusėje)

Privaloma

(vienas keleivio pusėje,

jei nė viena jo dalis nebus žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus, kai transporto priemonės masė atitinka maksimalią leistiną, ir veidrodis yra visiškai matomas, kai vairuotojas sėdi prie vairo;

nepažeidžiant nurodytų sąlygų, vienas gali būti įrengtas ir vairuotojo pusėje)

Privaloma

(vienas priekinis veidrodis, jei gali būti įrengtas ne žemiau kaip 2 m nuo žemės paviršiaus)

VI ir V klasių veidrodžiai ar kitas juos atstojantis netiesioginio matymo įtaisas neprivalomas, jei V klasės veidrodis negali būti įrengtas taip, kad atitiktų jam įrengti nustatytus reikalavimus.

 

Kai VI ir V klasių veidrodžiai privalomi, jie turi atitikti Direktyvos 2003/97/EB3 reikalavimus.

 

______________________

1 Veidrodis – bet koks įtaisas, išskyrus periskopus, skirtas aiškiai matyti vaizdą gale, šone ar priekyje iš transporto priemonės.

2 Transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo taisyklės, patvirtintos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008 m. liepos 17 d. įsakymu Nr. 2B-270 „Dėl transporto priemonėse įrengtų veidrodžių modifikavimo.

3 Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2003/97/EB dėl valstybių narių teisės aktų, reglamentuojančių netiesioginio matymo įtaisų ir transporto priemonių, kuriose jie įrengti, tipo patvirtinimą, suderinimo, iš dalies keičianti Direktyvą 70/156/EEB ir panaikinanti Direktyvą 71/127/EEB.

Pastraipos pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

Pastabos:

 

(ženklai) M1 ir N1 klasių mokomosiose transporto priemonėse turi būti įrengtas išorinis veidrodis vairuotojui dešinėje pusėje ir papildomai  po vieną išorinį veidrodį instruktoriui iš abiejų pusių.

 

Aprašas: e2cdc8310504b77f91d74828c0ccb64dAprašas: Untitled2Aprašas: mokomasis(ženklai) M2, M3, N2 ir N3 klasių mokomosiose transporto priemonėse papildomai privalo būti įrengta po vieną išorinį veidrodį instruktoriui iš abiejų pusių, netaikoma N2 ir N3 klasių mokomosioms transporto priemonėms, kuriose įrengti IV klasės veidrodžiai abiejose pusėse.

Aprašas: Untitled(ženklas) L1e ir L2e, taip pat L1 ir L2 klasių transporto priemonėse turi būti įrengta po vieną veidrodį kairėje pusėje; netaikoma transporto priemonėms, pagamintoms iki 1960 m. sausio 1 d., ir istorinėms motorinėms transporto priemonėms.

Aprašas: Untitled(ženklas) L3e, L4e, L5e, L6e, L7e, taip pat L3, L4, L5 klasių transporto priemonėse turi būti įrengti veidrodžiai iš abiejų pusių; netaikoma transporto priemonėms, pagamintoms iki 1960 m. sausio 1 d., ir istorinėms motorinėms transporto priemonėms.

Pastabos pakeitimai:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

_________________


Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų

2 priedas

 

TRANSPORTO PRIEMONIŲ TECHNINĖ BŪKLĖ IR BŪKLĖS VERTINIMAS

 

0. TRANSPORTO PRIEMONĖS IDENTIFIKAVIMO DUOMENYS

 

0.1. Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Transporto priemonės valstybinio numerio ženklas

Vizuali apžiūra

a) Valstybinio numerio ženklo (-ų) nėra, valstybinio numerio ženklas (-ai) ir (ar) tvirtinimas transporto priemonėje neatitinka nustatytų reikalavimų (a) arba numerio ženklas (-ai) netvirtai pritvirtintas (-i) ir gali nukristi

 

X

 

b) Valstybinio numerio ženklo užrašo nėra, jis ne visas, neįskaitomas arba gali būti perskaitytas neteisingai

X

X

 

c) Valstybinio numerio ženklas (-ai) ir (ar) įrašas (-ai) neatitinka transporto priemonės dokumentų ir (ar) įrašų registre

 

X

 

 

0.2. Transporto priemonės identifikavimo numeris

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Transporto priemonės identifikavimo numeris

Vizuali apžiūra

a) Identifikavimo numerio nėra arba jo neįmanoma rasti

 

X

 

b) Identifikavimo numeris ne visas, neįskaitomas, užterštas, turi pakeitimo ir (ar) klastojimo požymių

 

X

 

c) Identifikavimo numeris neatitinka transporto priemonės dokumentų, įrašų registre; įregistruoti transporto priemonės duomenys neatitinka dokumentų ir (ar) įrašų registre

 

X

 

 

0.3. Transporto priemonės dokumentai ir tapatumo įvertinimas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Transporto priemonės dokumentai

Vizuali apžiūra

a) Nepateikti reikalingi dokumentai, nurodyti Apžiūros atlikimo apraše

X

b) Transporto priemonė ir (ar) dokumentai neatitinka Apžiūros atlikimo apraše nustatytų reikalavimų

X

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

1. TRANSPORTO PRIEMONĖS STABDYMO ĮRANGA

 

1.1. Transporto priemonės stabdymo įrangos mechaninė būklė ir veikimas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

1.1.1. Darbinių stabdžių pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties ašies įtvaras

Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turi būti tikrinamos išjungus variklį.

a) Įvarža ašies įtvare pernelyg didelė (sunkesnis valdymas)

 

X

 

b) Ašies įtvaro susidėvėjimas pernelyg didelis arba per didelis laisvumas ašies įtvare

 

X

 

1.1.2. Pedalo ir (arba) ranka valdomos svirties būklė ir stabdžių valdymo įtaiso eiga

Stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra valdant įtaisus.

Pastaba. Transporto priemonės, kuriose įrengtos stabdžių sistemos su stiprintuvais, turėtų būti tikrinamos išjungus variklį.

a) Laisvoji eiga pernelyg didelė arba nepakankama

 

X

 

b) Atleistas stabdžių valdymo įtaisas negrįžta į pradinę padėtį arba grįžimas yra pernelyg uždelstas

X

X

 

c) Ant stabdžių paminos nėra apsaugos nuo slydimo, apsauga prastai pritvirtinta arba glotniai nusidėvėjusi

X

 

 

1.1.3. Vakuuminis siurblys arba kompresorius ir rezervuarai

Vizuali įprastu darbiniu slėgiu veikiančių stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra.

Tikrinamas laikas, per kurį pasiekiamas saugiam stabdžių sistemos veikimui reikalingas (nustatytas) vakuumas arba slėgis, taip pat patikrinamas įspėjamojo įtaiso, daugiakanalio apsauginio vožtuvo ir viršslėgio vožtuvo veikimas.

a) Įsijungus įspėjamajam įtaisui (arba kai manometras rodo pavojingą ribą) oro slėgio arba vakuumo nepakanka bent dviem stabdymams atlikti

 

X

X

b) Pernelyg ilgas oro slėgio arba vakuumo, kurių reikia saugiam darbiniam režimui pasiekti, susidarymo laikas (a)

 

X

 

c) Neveikia stabdžių kontūrų (daugiakanalis) apsauginis vožtuvas arba viršslėgio vožtuvas

 

X

 

d) Yra oro nuotėkis, dėl kurio pastebimai sumažėja slėgis, arba girdimas oro nuotėkis

 

X

 

e) Yra išorinis pažeidimas, kuris gali turėti įtakos stabdžių sistemos veikimui

 

X

X

1.1.4. Sistemos kritinio slėgio įspėjamasis įtaisas arba manometras

Veikimo patikrinimas

Sistemos kritinio slėgio įspėjamasis įtaisas arba manometras veikia blogai arba yra sugedęs

X

X

 

1.1.5. Rankiniu būdu valdomų stabdžių vožtuvas (valdymo įtaisas)

Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus

a) Valdymo įtaisas yra sulūžęs, pažeistas arba pernelyg susidėvėjęs

 

X

 

b) Vožtuvo valdymas nepatikimas arba vožtuvas nepatikimas

 

X

 

c) Išklibusios jungtys arba yra nuotėkis iš sistemos

 

X

 

d) Netinkamas veikimas

 

X

 

1.1.6. Stovėjimo stabdžio valdiklis, valdymo svirtis, stovėjimo stabdžio reketinis mechanizmas, elektroninis stovėjimo stabdys

Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus

a) Reketinis mechanizmas neužsifiksuoja arba reketinio mechanizmo veikimas nepatikimas – prašoka

 

X

 

b) Svirties ašies įtvaro arba reketinio mechanizmo nusidėvėjimas pernelyg didelis

X

X

 

c) Pernelyg didelė svirties eiga, iš kurios galima spręsti, kad sureguliuota netinkamai

 

X

 

d) Valdiklio nėra, valdiklis pažeistas arba neveikia

 

X

 

e) Netinkamas veikimas, įspėjamasis indikatorius rodo netinkamą veikimą (gedimą)

 

X

 

1.1.7. Stabdžių sistemos vožtuvai, čiaupai (koja valdomų stabdžių vožtuvai, čiaupai, apsauginiai vožtuvai, slėgio reguliatoriai)

Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus

a) Vožtuvas ar čiaupas pažeistas arba nesandarus (yra oro nuotėkis)

 

X

X

b) Pernelyg didelis alyvos nuotėkis iš kompresoriaus

X

 

 

c) Vožtuvas ar čiaupas nesaugus (nepatikimas) arba netinkamai įrengtas

 

X

 

d) Hidraulinių stabdžių skysčio nutekėjimas

 

X

X

1.1.8. Priekabos stabdžių jungtys (elektrinės ir pneumatinės)

Atjungiama ir prijungiama stabdžių sistemos jungtis, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės

a) Čiaupas arba automatinio sandarinimo vožtuvas pažeistas (nepatikimai sandarus)

X

X

 

b) Čiaupas arba vožtuvas nesaugus (nepatikimas), netinkamai įrengtas arba jungiamosios galvutės nustatyta tvarka nepažymėtos

X

X

 

c) Yra nuotėkis

 

X

X

d) Neveikia arba veikia netinkamai

 

X

X

1.1.9. Energijos kaupikliai (vakuuminiai rezervuarai, suspausto oro balionai)

Vizuali apžiūra

a) Energijos kaupiklis apgadintas, pažeistas korozijos arba nesandarus

X

X

 

b) Kondensato išleidimo iš suspausto oro baliono čiaupas neveikia

X

X

 

c) Suspausto oro balionas nesaugus (nepatikimas), netinkamai remontuotas arba netinkamai įrengtas

 

X

 

1.1.10. Stabdžių stiprintuvas, pagrindinis stabdžių cilindras (hidraulinė stabdžių sistema)

Vizuali stabdžių sistemos sudedamųjų dalių apžiūra valdant įtaisus

a) Stabdžių stiprintuvas pažeistas, neveikia arba veikia blogai

 

X

 

b) Pagrindinis stabdžių cilindras pažeistas arba jis nesandarus

 

X

X

c) Pagrindinis stabdžių cilindras nesaugus (nepatikimas)

 

X

X

d) Trūksta stabdžių skysčio

X

X

 

e) Nėra pagrindinio stabdžių cilindro rezervuaro dangtelio, dangtelis pažeistas arba netinkamas

X

 

 

f) Signalinė stabdžių skysčio lemputė (indikatorius) neveikia arba rodo trūkumą

X

 

 

g) Neteisingai veikia arba neveikia stabdžių skysčio lygio įspėjamasis įtaisas

X

 

 

1.1.11. Standūs stabdžių sistemos vamzdeliai

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a) Yra lūžimo arba įtrūkimo pavojus

 

X

X

b) Iš vamzdelių arba jungčių yra nuotėkis

 

X

X

c) Vamzdeliai pažeisti arba per daug paveikti korozijos

 

X

X

d) Vamzdeliai  įrengti netinkamai ir (arba) įrengti netinkamoje vietoje

X

X

 

1.1.12. Lanksčios stabdžių sistemos žarnelės

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a) Yra plyšimo arba įtrūkimo pavojus

 

X

X

b) Žarnelės pažeistos, pratrintos, susuktos arba per trumpos

X

X

 

c) Iš žarnelių arba jungčių yra nuotėkis

 

X

X

d) Veikiant slėgiui žarnelė (-ės) išsipučia

 

X

X

e) Žarnelės suskirdusios ar porėtos (matyti kordas)

 

X

 

1.1.13. Stabdžių trinkelės

Vizuali apžiūra

a) Antdėklas arba trinkelė per daug nusidėvėję

 

X

X

b) Antdėklas arba trinkelė nešvarūs (užteršti alyva, tepalu ir t. t.)

 

X

X

c) Antdėklo arba trinkelės nėra

 

 

X

1.1.14. Stabdžių būgnai, stabdžių diskai

Vizuali apžiūra

a) Būgnas arba diskas per daug nusidėvėjęs, per daug sueižėjęs, įtrūkęs, nesaugus (nepatikimas)

 

X

X

b) Būgnas arba diskas nešvarus (užterštas alyva, tepalu ir pan.)

 

X

 

c) Būgno arba disko nėra

 

 

X

d) Prie rato esanti stabdžių tvirtinimo plokštė nesaugi (nepatikima)

 

X

 

1.1.15. Stabdžių sistemos lynai, traukės, svirtys, jungtys

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a) Lynas pažeistas, susuktas ar užmegztas

 

X

X

b) Sudedamoji dalis per daug nusidėvėjusi ar pažeista korozijos

 

X

X

c) Lynas, traukė arba jungtis nesaugi (nepatikima)

 

X

 

d) Pažeista lyno kreipiančiosios sistemos dalis (šarvas, ritinėlis, kanalas ar pan.)

 

X

 

e) Ribojamas laisvas stabdžių sistemos veikimas (nepaslankūs ir (ar) pernelyg užveržti sujungimai, paslankios dalys užspaustos, judėjimo lauke yra kliuvinių)

 

X

 

f) Pernelyg didelė svirties ar traukės eiga dėl blogo sureguliavimo ir (ar) susidėvėjimo

 

X

 

1.1.16. Stabdžių cilindrai prie ratų (įskaitant stabdžių kameras, spyruoklinius energijos akumuliatorius ir hidraulinius cilindrus)

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a) Stabdžių cilindras įtrūkęs ar kitaip sugadintas

 

X

X

b) Yra nuotėkis

 

X

X

c) Stabdžių cilindras nesaugus (nepatikimas) arba netinkamai įrengtas

 

X

X

d) Stabdžių cilindras pernelyg pažeistas korozijos

 

X

X

e) Darbinio stūmoklio arba diafragmos eiga nepakankama arba per didelė

 

X

X

f) Purvasaugių nėra arba jie labai pažeisti (neveiksmingi, nefunkcionalūs)

X

X

 

1.1.17. Stabdymo jėgos reguliatorius

Naudojamos stabdžių sistemos sudedamųjų dalių vizuali apžiūra

a) Valdymo mechanizmas (svirčių ir traukių sistema) pažeistas ar sugedęs

 

X

 

b) Sureguliuotas netinkamai

 

X

 

c) Reguliatorius užsikirtęs, stringa arba neveikia

 

X

 

d) Reguliatoriaus nėra (a)

 

X

 

e) Reguliatoriaus lentelės nėra

X

 

 

f) Duomenys neįskaitomi arba neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

 

 

1.1.18. Automatinis tarpo reguliatorius ir indikatorius

Vizuali apžiūra

a) Reguliatorius sugadintas, stringa arba pernelyg didelė jo eiga, indikatorius rodo pernelyg didelį susidėvėjimą arba neteisingą sureguliavimą

 

X

 

b) Reguliatorius turi trūkumų, galinčių turėti įtakos jo veiksmingumui

 

X

 

c) Reguliatorius netinkamai įrengtas arba pakeistas

 

X

 

1.1.19. Dilimui atspari stabdžių

sistema (jeigu įrengta arba jeigu privalo būti įrengta)

Vizuali apžiūra

a) Jungtys arba įrengimas nesaugūs (nepatikimi)

X

X

 

b) Sistema sugedusi arba jos nėra

 

X

 

1.1.20. Automatinis priekabos stabdžių veikimas

Atjungiama stabdžių sistemos jungtis, kuria priekaba prijungiama prie transporto priemonės

Atjungus priekabos pneumatinės stabdžių sistemos jungtį, priekabos stabdžiai automatiškai nesuveikia

 

 

X

1.1.21. Bendras stabdžių sistemos įrengimas ir būklė

Vizuali apžiūra

a) Kiti sistemos įtaisai (pvz., aušinimo skysčio siurblys, oro džiovintuvas ir pan.) sugedę, pažeisti iš išorės arba paveikti korozijos taip, kad tai gali turėti neigiamos įtakos stabdžių sistemos veikimui

 

X

X

b) Oro arba aušinimo skysčio nuotėkis

X

X

 

c) Sudedamoji dalis nesaugi, netinkamai sumontuota ar nepatikimai pritvirtinta

 

X

 

d) Netinkamas stabdžių sistemos sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

1.1.22. Kontroliniai antgaliai (jeigu sumontuoti arba turi būti sumontuoti)

Vizuali apžiūra

a) Nėra

 

X

 

b) Pažeistos, netinkamos naudoti arba nesandarios

X

X

 

 

1.2. Transporto priemonės darbinio stabdžio veikimas ir efektyvumas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

1.2.1. Veikimas

Patikra atliekama ant stacionariojo stabdžių bandymo stendo arba, jeigu to neįmanoma padaryti, patikra atliekama kelyje, palaipsniui didinant ir pasiekiant didžiausią stabdymo jėgą

a) Vienas arba daugiau ratų nestabdo arba stabdymo jėga akivaizdžiai nepakankama

X

X

b) Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

X

X

c) Stabdymo jėga didėja netolygiai

X

d) Pernelyg didelis liekamasis rato stabdymas po stabdžių pedalo (valdiklio) atleidimo

X

e) Pernelyg didelis stabdymo jėgos svyravimas per vieną rato apsisukimą

X

1.2.2. Efektyvumas

Patikra atliekama ant stacionariojo stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį. Transporto priemonės arba priekabos, kurių didžiausioji leidžiamoji masė didesnė kaip 3500 kg ir kuriose įrengta pneumatinė stabdžių sistema, turi būti tikrinamos pagal ISO 21069 standartą arba taikant lygiaverčius metodus. Patikra kelyje turėtų būti atliekama sausame, lygiame ir tiesiame kelyje.

 

1. Darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas, jei ratų stabdymo jėgos, nustatytos stabdžių bandymo stendu, neatitinka Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimų 1.2.1 punkto reikalavimų.

2. Mokomųjų transporto priemonių su sudvejintais stabdžių pedalais darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas tikrinamas tiek su pagrindiniais, tiek su papildomai įrengtais stabdžių pedalais.

Transporto priemonių, kuriose įrengta hidraulinė arba mišri stabdžių sistema, stabdymo efektyvumas turi būti toks pat tiek su pagrindiniais, tiek su papildomai įrengtais stabdžių pedalais.

Transporto priemonių, kuriose įrengta pneumatinė stabdžių sistema, specializuota stabdžių patikra atliekama su tais pedalais, kuriais stabdžių bandymo stende tikrinant priekinę ašį suminė stabdymo jėgų reikšmė buvo mažesnė.

a) Bendras darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, yra mažesnis nei:

nuo 2010 m. rugpjūčio 1 d. pirmą kartą registruotų transporto priemonių(4):

N1 klasės transporto priemonių – 50 proc.

M1 klasės transporto priemonių – 58 proc.

M2 klasės transporto priemonių – 50 proc.

M3 klasės transporto priemonių – 50 proc.

N2 klasės transporto priemonių – 50 proc.

N3 klasės transporto priemonių – 50 proc.

O3 ir O4 klasių transporto priemonių:

- puspriekabių – 45 proc.;

- priekabų su grąžulu – 50 proc.;

 

iki 2010 m. liepos 31 d. registruotų transporto priemonių(4):

M1(1), M2(1) ir M3(1) klasių transporto priemonių – 50 proc.

N1 klasės transporto priemonių – 45 proc.

N2(2) ir N3(2) klasių transporto priemonių – 43 proc.

O3 ir O4 klasių transporto priemonių – 40 proc.(3)

 

L kategorijos transporto priemonių (abu stabdžiai)(4):

L1e klasės transporto priemonių – 42 proc.

L2e klasės transporto priemonių – 40 proc.

L3e klasės transporto priemonių – 50 proc.

L4e klasės transporto priemonių – 46 proc.

L5e klasės transporto priemonių – 44 proc.

L6e klasės transporto priemonių – 40 proc.

L7e klasės transporto priemonių – 44 proc.

 

(1) 48 proc., jeigu tai transporto priemonės, kuriose nėra stabdžių antiblokavimo sistemos (ABS), arba jeigu transporto priemonių tipas patvirtintas iki 1991 m. spalio 1 d.

(2) 45 proc., jeigu transporto priemonė registruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(3) 43 proc., jeigu puspriekabė arba priekaba su grąžulu įregistruota po 1988 m. arba praėjus reikalavimuose nurodytai datai (taikoma vėlesnė iš šių dviejų datų).

(4) Transporto priemonių, kuriose įrengta hidraulinė arba mišri stabdžių sistema, jei transporto priemonė atitinka Techninių reikalavimų 1.2.1 punkto reikalavimus ir stabdžių bandymo stendu bandant priekinę ašį stabdžių bandymo stendo būgnai užsiblokuoja, darbinių stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas ir laikomas pakankamu.

X

X

 

1.3. Transporto priemonės atsarginio (avarinio) stabdžio veikimas ir efektyvumas (jei tai atskira sistema)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

1.3.1. Veikimas

Jeigu atsarginių stabdžių sistema atskirta nuo darbinių stabdžių sistemos, taikomas Techninių reikalavimų 1.2.1 punkte nurodytas tikrinimo būdas

a) Vienas arba daugiau ratų nestabdo arba stabdymo jėga akivaizdžiai nepakankama

 

X

X

b) Vieno iš ratų stabdymo jėga nesiekia 70 proc. kito ant tos pačios ašies sumontuoto rato didžiausios stabdymo jėgos. Jeigu stabdžiai tikrinami kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos.

 

X

X

c) Stabdymo jėga didėja netolygiai

 

X

X

1.3.2. Efektyvumas

Jeigu atsarginių stabdžių sistema atskirta nuo darbinių stabdžių sistemos, taikomas Techninių reikalavimų 1.2.2 punkte nurodytas tikrinimo būdas

Stabdymo jėga nesiekia 50 proc. darbinių stabdžių stabdymo efektyvumo, nurodyto Techninių reikalavimų 1.2.2 punkte (puspriekabių atveju skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę) arba nesiekia 2,2 m/s2, jei tai yra N kategorijos transporto priemonė.

Netaikoma L1e ir L3e kategorijų transporto priemonėms.

 

X

X

 

1.4. Transporto priemonės stovėjimo stabdžio veikimas ir efektyvumas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

1.4.1. Veikimas

Patikra atliekama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį

Vienos pusės ratas nestabdo arba, jei stabdžių veikimo tikrinimas atliekamas kelyje, transporto priemonė pernelyg nukrypsta nuo tiesios linijos

 

X

X

1.4.2. Efektyvumas

Patikra atliekama ant stacionaraus stabdžių bandymo stendo arba, jeigu dėl techninių priežasčių jo naudoti negalima, patikra atliekama kelyje, naudojant įrašantįjį stabdymo pagreičio matuoklį, arba transporto priemonei stovint ant nuožulnaus paviršiaus, kurio nuolydžio kampas yra žinomas. Jeigu įmanoma, krovininės transporto priemonės turėtų būti tikrinamos pakrautos.

Stabdymo efektyvumas, skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę, mažesnis kaip 16 proc. arba, jeigu tai motorinė transporto priemonė, mažesnis kaip 12 proc.,

skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę – vertinant pagal didesnę reikšmę.

Netaikomas L1e ir L3e kategorijų transporto priemonėms.

Pastabos:

1. Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas neskaičiuojamas, jei ratų stabdymo jėgos, nustatytos stabdžių bandymo stendu, neatitinka 1.4.1 punkto reikalavimų.

2. Stovėjimo stabdžių sistemos stabdymo efektyvumas skaičiuojant pagal didžiausiąją leidžiamąją masę gali būti neskaičiuojamas ir laikomas pakankamu, jei atitinka 1.4.1 punkto reikalavimą, o bandant stabdžių bandymo stendu jo būgnai užsiblokuoja (stabdant stovėjimo stabdžiu).

 

X

X

 

1.5. Dilimui atspari stabdžių sistema

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

 

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Dilimui atsparios stabdžių sistemos veikimas

Vizuali apžiūra ir, jeigu įmanoma, patikrinimas, ar sistema veikia

a) Stabdymo efektyvumas didėja netolygiai (netaikoma stabdymo varikliu sistemoms)

 

X

 

b) Sistema neveikia

 

X

 

 

1.6. Transporto priemonės stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

1

2

3

4

5

6

Stabdžių antiblokavimo sistema (ABS)

Vizuali apžiūra ir įspėjamojo įtaiso patikra

a) Įspėjamasis įtaisas neveikia arba veikia blogai

 

X

 

b) Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai

 

X

 

c) Ratų sukimosi greičio jutiklio nėra arba jis pažeistas

 

X

 

d) Laidai pažeisti

 

X

 

e) Trūksta kitų sudedamųjų dalių arba jos pažeistos

 

X

 

 

1.7. Transporto priemonės elektroninė stabdžių sistema (EBS)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Elektroninė stabdžių sistema (EBS)

Įspėjamojo įtaiso patikra

a) Įspėjamasis įtaisas veikia blogai

 

X

 

b) Įspėjamasis įtaisas rodo, kad sistema veikia blogai

 

X

 

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

Nr. 2BE-203, 2016-08-04, paskelbta TAR 2016-08-04, i. k. 2016-21300

 

2. TRANSPORTO PRIEMONĖS VAIRO MECHANIZMAS

 

2.1. Transporto priemonės vairo mechanizmo būklė

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

2.1.1. Vairo pavaros (reduktoriaus) ir vairo veleno būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad ratai neliestų žemės arba būtų pastatyti ant sukamųjų stovų, vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali vairo mechanizmo veikimo apžiūra.

a) Vairo pavaros veikimas netolygus, pernelyg didelis ir (ar) kitoks įprastiniam vairo pavaros veikimui nebūdingas pasipriešinimas, kuris juntamas sukant vairą

 

X

 

b) Nebūdingas vairo veleno susisukimas, pernelyg didelis išdrožinių arba pleištinių sujungimų sudilimas

 

X

X

c) Pernelyg susidėvėjęs vairo velenas (korozijos poveikis, galintis turėti įtakos patikimumui, nebūdingi laisvumai lankstinėse jungtyse ir pan.)

 

X

X

d) Yra nebūdingų vairo veleno poslinkių (laisvumų), vairo velenas deformuotas

 

X

X

e) Yra eksploatacijos skysčių nuotėkis

X

X

 

2.1.2. Vairo pavaros (reduktoriaus) korpuso tvirtinimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis arba vairalazdė sukiojama pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga.

Vizuali vairo reduktoriaus pritvirtinimo prie važiuoklės apžiūra.

a) Vairo pavaros (reduktoriaus) korpusas pritvirtintas netinkamai

 

X

X

b) Padidėjusios važiuoklėje (rėme, kėbule) esančios tvirtinimo skylės, yra nebūdingi korpuso poslinkiai

 

X

X

c) Tvirtinimo varžtų trūksta arba jie nutraukti

 

X

X

d) Suskilęs ar pramuštas vairo pavaros (reduktoriaus) korpusas

 

X

X

2.1.3. Vairo traukių ir svirčių būklė

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, vairaratis sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją arba naudojama speciali vairo laisvumo nustatymo įranga.

Vizuali vairo mechanizmo sudedamųjų dalių apžiūra, ieškant susidėvėjusių, sutrūkusių arba nepatikimų sudedamųjų dalių.

a) Sudedamosios dalys, kurios tarpusavyje sujungtos nepaslankiai, juda viena kitos atžvilgiu

 

X

X

b) Per didelis lankstų ar jungčių susidėvėjimas (klibėjimas, pernelyg dideli poslinkiai, laisvumas)

 

X

X

c) Sudedamoji dalis sutrūkusi, nutraukta, deformuota arba turi kitų pažeidimų, mažinančių jos patikimumą

 

X

X

d) Trūksta tvirtinimo detalių

 

X

 

e) Sudedamoji dalis (pvz.: ratų suvedimo traukė, išilginė vairo traukė ar kt.) įrengta ir (ar) sureguliuota netinkamai

 

X

 

f) Netinkamas vairavimo sistemos sudedamųjų dalių remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

g) Purvasaugių nėra, trūksta, jie netinkamai įrengti arba turi pažeidimų, dėl kurių sumažėjęs jų veiksmingumas

X

X

 

2.1.4. Vairo traukių ir svirčių veikimas

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad jos ratai remtųsi į žemę, ir įjungus variklį (vairo stiprintuvą), vairaratis sukamas nuo vienos kraštinės padėties iki kitos. Vizuali jungčių judėjimo apžiūra.

a) Veikimo metu slankiojanti vairo traukė, svirtis ar kita sudedamoji dalis liečiasi (trinasi) su kita prie važiuoklės pritvirtinta dalimi

 

X

 

b) Ratų pasukimo ribotuvai neveikia arba jų nėra, trūksta

 

X

 

2.1.5. Vairo stiprintuvas

Tikrinama, ar vairo stiprintuvo sistemoje nėra skysčio nuotėkio, tikrinamas hidraulinio stiprintuvo skysčio lygis (jeigu matyti).

Ratams remiantis į žemę ir įjungus variklį, tikrinama, ar veikia vairo stiprintuvo sistema.

a) Yra skysčio nuotėkis

 

X

X

b) Eksploatacijos skysčio kiekis nepakankamas

X

X

 

c) Mechanizmas (vairo stiprintuvas) neveikia

 

X

X

d) Mechanizmas (vairo stiprintuvas) įtrūkęs ar pažeistas, todėl yra nesaugus

(nepatikimas)

 

X

X

e) Neteisingai pritvirtintas, sureguliuotas ir (ar) sudedamosios dalys trinasi tarpusavyje

 

X

X

f) Netinkamas mechanizmo (vairo stiprintuvo) remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

g) Elektros instaliacija (laidai) arba žarnelės pažeistos arba per daug paveiktos korozijos

 

X

X

 

2.2. Transporto priemonės vairaratis, vairo kolonėlė, svirtys

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

2.2.1. Vairo (vairaračio, vairalazdės) būklė

Ratams remiantis į žemę, vairas sukiojamas ir lenkiamas iš vienos pusės į kitą, lengvai spaudžiamas žemyn ir traukiamas aukštyn.

Vizuali apžiūra.

a) Vairo sujungime su vairo kolonėle ar kita atitinkama dalimi yra nebūdingas laisvumas (judėjimas, klibėjimas)

 

X

 

b) Ant vairo laikiklio nėra numatytos tvirtinimo ar fiksavimo detalės (veržlės, vielokaiščio ar pan.)

 

X

X

c) Vairo dalys (stebulė, lankas, stipinai, vairalazdė) yra įtrūkusios ar turi kitų pažeidimų, mažinančių vairo patikimumą, arba vairo dalys juda viena kitos atžvilgiu

 

X

X

2.2.2. Vairo kolonėlė, apkabos ir šakė

Vairas stumiamas ir traukiamas išilgai sukimosi ašies, įvairiomis kryptimis stumiamas ir lenkiamas į šonus. Tikrinant L kategorijos transporto priemones, kuriose vairas su vairuojamuoju ratu sujungtas per šakę, esant galimybei priekinis ratas turi būti pakeltas nuo žemės.

Vizuali laisvumo ir lanksčiųjų movų arba universaliųjų jungčių būklės apžiūra.

a) Pernelyg didelis laisvumas išilgai sukimosi ašies (aukštyn, žemyn)

 

X

 

b) Pernelyg didelis švytavimas arba laisvumas radialine kryptimi

 

X

 

c) Vairo padėties nustatymo (reguliavimo) įtaisas pažeistas, netinkamai veikia (fiksuoja)

 

X

 

d) Tvirtinimo įtaisai ar laikikliai pažeisti ar nepatikimi

 

X

X

e) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

 

X

 

2.3. Transporto priemonės vairo mechanizmo laisvumas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Vairo mechanizmo laisvoji eiga

Transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo taip, kad transporto priemonės svoris tektų ratams, įjungus variklį, jeigu tai transporto priemonė su vairo stiprintuvu, ir ratus nustačius tiesiai į priekį, vairaratis palengva sukamas pagal laikrodžio rodyklę ir prieš ją iki ratų pasukimo pradžios, tačiau jų nepasukant.

Vizuali laisvosios eigos apžiūra.

Vairo mechanizmo laisvoji eiga pernelyg didelė (pvz., vairaračio laisvoji eiga viršija penktadalį vairaračio skersmens arba neatitinka nustatytų reikalavimų (a))

 

X

X

 

2.4. Transporto priemonės ratų sureguliavimas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Ratų sureguliavimas (taikoma nustatytais atvejais)

Naudojant tinkamą įrangą tikrinamas vairuojamųjų ratų sureguliavimas arba pagal pateiktus dokumentus

Sureguliavimas neatitinka transporto priemonės gamintojo duomenų arba nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

 

2.5. Priekabos vairuojamosios ašies pasukimo įtaisas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Priekabos vairuojamosios ašies pasukimo įtaisas

Vizuali apžiūra arba patikra naudojant specialų ratų laisvumo nustatymo prietaisą

a) Sudedamoji dalis pažeista, įtrūkusi arba pernelyg sudilusi

 

X

X

b) Laisvumas pasukimo įtaise pernelyg didelis

 

X

X

c) Tvirtinimo įtaisai sugadinti

 

X

X

 

 

2.6. Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Elektroninė vairo stiprintuvo sistema (EPS)

Vizuali apžiūra ir vairaračio kampo bei ratų kampo suderinamumo patikra įjungiant ir išjungiant variklį

a) EPS gedimų indikatoriaus lemputė rodo sistemos gedimą

 

X

 

b) Vairaračio ir ratų kampai nesuderinti

 

X

X

c) Vairo stiprintuvas neveikia

 

X

 

 

3. MATOMUMAS

 

3.1. Matymo laukas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Matymo laukas

Vizuali apžiūra sėdint transporto priemonės vairuotojo vietoje

Vairuotojo matymo lauke yra kliūčių, labai trukdančių stebėti vaizdą, esantį transporto priemonės priekyje arba šonuose

X

X

 

 

3.2. Stiklų būklė

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Stiklų būklė

Vizuali apžiūra

a) Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) suskilęs, įtrūkęs, turi kitų neleistinų pažeidimų arba stiklo šviesos laidumas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

b) Stiklas arba permatomas skydas (įskaitant atspindinčiąją arba tamsintą plėvelę) neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

c) Stiklas arba permatomas skydas (jeigu leidžiama naudoti) netinkamos būklės ar netinkamai įtvirtintas

 

X

X

 

3.3. Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Veidrodžiai ir netiesioginio matymo įtaisai

Vizuali apžiūra

a) Veidrodžio arba netiesioginio matymo įtaiso nėra arba jie (jų įrengimas) neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

b) Veidrodis arba netiesioginio matymo įtaisas neveiksmingas, pažeistas, pritvirtintas netinkamai arba nepatikimai

X

X

 

 

3.4. Priekinio ir galinio stiklo valytuvai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Priekinio ir galinio (jei privaloma) stiklo valytuvai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Stiklo valytuvai neveikia, jų nėra arba neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

b) Nėra valytuvo mentės arba ji sugadinta

X

X

 

 

3.5. Priekinio ir galinio stiklo plovikliai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Priekinio ir galinio (jei privaloma) stiklo plovikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Plovikliai neveikia arba veikia netinkamai

X

X

 

 

3.6. Apipūtimo sistema

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Apipūtimo sistema

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Sistema neveikia ar sugedusi (neatitinka nustatytų reikalavimų(a))

X

X

 

 

4. ŽIBINTAI, ATŠVAITAI IR ELEKTROS ĮRANGA

 

4.1. Priekiniai žibintai (artimosios ir tolimosios šviesos)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.1.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Nešviečia, nėra šviesos šaltinio arba skleidžiama šviesa (šviesos srauto (spindulio) fotometrinės charakteristikos) neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

b) Projekcinės sistemos (reflektorius, lęšis ir (ar) sklaidytuvas) nėra arba ji netinkamos būklės, netinkamai funkcionuoja

X

X

 

c) Žibintai ir (ar) jų elementai nepritvirtinti arba pritvirtinti netinkamai, nepatikimai

 

X

 

4.1.2. Sureguliavimas

Naudojant priekinio žibinto reguliavimo įtaisą arba ekraną nustatoma kiekvieno priekinio žibinto skleidžiamos artimosios šviesos horizontalioji kryptis

a) Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis (žibinto sureguliavimas) neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

 

X

 

4.1.3. Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Jungiklis neveikia arba žibintų įjungimas ir (ar) vienu metu įsijungiančių žibintų skaičius neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

b) Jungiklis sugadintas, netinkamas ir (ar) netinkamai veikia

 

X

 

4.1.4. Atitiktis reikalavimams (a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

b) Ant sklaidytuvo, lęšio arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos stiprumą arba spalvą

X

X

 

c) Žibinte panaudotas nenumatytas šviesos šaltinis

 

X

 

4.1.5. Lygio reguliavimo įtaisai (jeigu privalomi)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Lygio reguliavimo įtaisas (-ai) neveikia arba turi akivaizdžių netinkamo veikimo požymių

 

X

 

b) Rankiniu būdu valdomo lygio reguliavimo įtaiso neįmanoma valdyti vairuotojui sėdint įprastinėje padėtyje

X

X(b)

 

4.1.6. Priekinio žibinto valymo arba apiplovimo įtaisas (jeigu privalomas)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Įtaisas neveikia

X

X

 

 

4.2. Priekiniai ir galiniai gabarito žibintai, šoniniai ir galinio kontūro gabarito žibintai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.2.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis

X

X

 

b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas

 

X

 

c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.2.2. Įjungimas ir jungikliai

 

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintai įsijungia ne pagal nustatytus reikalavimus (a)

X

X

 

b) Jungiklis neveikia, veikia netinkamai, yra sugadintas arba netinkamas konkrečiai transporto priemonei

 

X

 

4.2.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

b) Ant sklaidytuvo arba šviesos šaltinio yra pašalinių medžiagų (dažai, gaubtai ar kita), kurios akivaizdžiai mažina skleidžiamos šviesos stiprumą arba spalvą

X

X

 

 

4.3. Stabdymo signalo žibintai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.3.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis

 

X

 

b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas

 

X

 

c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.3.2. Įjungimas ir jungikliai

 

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus (a)

X

X

X

b) Jungiklis neveikia, veikia netinkamai, yra sugadintas arba netinkamas konkrečiai transporto priemonei

 

X

 

4.3.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

 

4.4. Posūkio rodiklių ir avarinės signalizacijos žibintai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.4.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis

X

X

 

b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas

X

X

 

c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.4.2. Įjungimas ir jungikliai

 

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus (a)

X

X

 

4.4.3. Atitiktis nustatytiems reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

4.4.4. Mirksėjimo dažnis

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Nemirksi ir (ar) mirksėjimo dažnis neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

 

4.5. Priekiniai ir galiniai rūko žibintai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.5.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis

X

X

 

b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas

X

X

 

c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.5.2. Sureguliavimas

Įjungus ir valdant žibinto reguliavimo įtaisą

Skleidžiamos šviesos srauto (spindulio) pokrypis, kai žibinto spinduliuojama šviesa (spindulys) turi ribinę šviesią ir tamsią zonas skiriančią liniją, neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

4.5.3. Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus (a)

X

X

 

4.5.4. Atitiktis nustatytiems reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

 

X

 

b) Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose(a)

X

X

 

 

4.6. Atbulinės eigos žibintai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.6.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis

X

 

 

b) Sklaidytuvo (gaubto) nėra, jis sugadintas, išblukęs ir (ar) labai užterštas

X

 

 

c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.6.2. Atitiktis nustatytiems reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintas, jo skleidžiamos šviesos spalva arba stiprumas, žibinto padėtis, išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

b) Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose(a)

X

X

 

4.6.3. Įjungimas ir jungikliai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Žibintai įsijungia ne pagal reikalavimus (a)

X

X

 

 

4.7. Galinio valstybinio numerio ženklo apšvietimo žibintas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.7.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Tiesioginiai spinduliai nuo žibinto sklinda į galą (atgal)

X

X

 

b) Nešviečia arba netinkamas šviesos šaltinis

X

X

 

c) Žibintas nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.7.2. Atitiktis reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Sistema neveikia taip, kaip nustatyta reikalavimuose (a)

X

 

 

 

4.8. Atšvaitai, matomumo ženklinimas ir kiti šviesogrąžiai įrenginiai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.8.1. Būklė

Vizuali apžiūra

a) Šviesą atspindintys įrenginiai sugedę, pažeisti

X

X

 

b) Įrenginys nepatikimai (netinkamai) pritvirtintas

X

X

 

4.8.2. Atitiktis reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra

Įtaisas, jo atspindima spalva, padėtis, įtaisų skaičius arba išdėstymas neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

 

4.9. Privalomosios apšvietimo įrangos signalinės lemputės

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

4.9.1. Būklė ir veikimas

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Kontrolinė (-ės) lemputė (-ės) neveikia

X

X

 

4.9.2. Atitiktis reikalavimams(a)

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

 

4.10. Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Elektrinės jungtys tarp vilkiko ir priekabos arba puspriekabės

Vizuali apžiūra, jeigu įmanoma, patikrinama, ar jungtis perduoda elektros srovę

a) Stacionariai įrengtos nepaslankios sudedamosios dalys pritvirtintos netinkamai arba nepatikimai

X

X

 

b) Izoliacija pažeista arba nusidėvėjusi

X

X

 

c) Vilkiko arba priekabos elektros jungtis (-ys)

neįrengta (-os), neveikia arba veikia netinkamai

 

X

X

 

4.11. Elektros laidai (instaliacija)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Elektros laidai (instaliacija)

Vizuali apžiūra transporto priemonei stovint virš duobės arba ant keltuvo, tam tikrais atvejais – ir variklio skyriaus apžiūra

a) Matomi elektros laidai nesaugūs, neapsaugoti nuo pažeidimų, netinkamai įrengti arba pritvirtinti

X

X

X

b) Matomi elektros laidai pažeisti

X

X

X

c) Matoma elektros laidų izoliacija pažeista arba turi trūkumų, kurie mažina veiksmingumą

X

X

X

 

4.12. Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai (jei įrengti)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Neprivalomi įrengti žibintai ir atšvaitai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Žibintas arba atšvaitas įrengtas nesilaikant nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

b) Žibintas veikia ne pagal nustatytus reikalavimus (a)

X

X

 

c) Žibintas arba atšvaitas blogai pritvirtintas

X

X

 

 

4.13. Akumuliatorių baterija (-os)

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Akumuliatorių baterija (-os)

Vizuali apžiūra

a) Nesaugi, nepritvirtinta arba pritvirtinta nepatikimai

X

X

 

b) Yra skysčio nuotėkis

X

X

 

c) Jungiklis (jeigu privalomas) sugadintas, veikia netinkamai arba jo nėra

 

X

 

d) Saugiklio (jeigu privalomas) nėra arba jis turi pažeidimų (pakeitimų), galinčių turėti įtakos veiksmingumui

 

X

 

e) Vėdinimo sistemos nėra, ji įrengta netinkamai ar neveiksminga (taikoma elektromobiliams)

 

X

 

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

Nr. 2B-23, 2015-02-05, paskelbta TAR 2015-02-05, i. k. 2015-01792

 

5. TRANSPORTO PRIEMONĖS AŠYS, RATAI, PADANGOS IR PAKABA

 

5.1. Ašys

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

5.1.1. Ašis (ašies korpusas, laikantysis rėmas)

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.

a) Ašis turi įtrūkimų arba yra deformuota

 

 

X

b) Ašis privirtinta nesaugiai, nepatikimai

 

X

X

c) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

5.1.2. Pasukamasis kakliukas, ašigalis

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas veikiamas vertikalia ir (arba) šonine jėga ir stebimas judėjimas tarp ašies sijos (laikančiojo rėmo) ir pasukamojo kakliuko.

a) Sulūžęs ar turi kitų pavojingų pažeidimų

 

 

X

b) Pernelyg didelis šerdeso ir (ar) įvorės sudilimas, klibėjimas jų sujungime

 

X

X

c) Pernelyg didelis laisvumas, klibėjimas tarp ašigalio ir jo laikiklių (pvz., ašies korpuso)

 

X

X

d) Pasukamojo kakliuko, ašigalio sujungimas su ašimi atsipalaidavęs, išklibęs, nepatikimas

 

X

X

5.1.3. Ratų guoliai

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t. Kiekvienas ratas judinamas arba veikiamas šonine jėga ir stebimas rato judėjimas ašigalio atžvilgiu

a) Pernelyg didelis laisvumas guolyje

 

X

X

b) Guolio įvarža pernelyg didelė (guolis pernelyg užveržtas, stringa)

 

X

X

 

5.2. Ratai ir padangos

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

5.2.1. Rato stebulė

Vizuali apžiūra

a) Rato tvirtinimo veržlės ar varžto nėra arba rato sujungimas su stebule nepatikimas (nesaugus)

 

X

X

b) Stebulė sudilusi arba pažeista

 

X

X

5.2.2. Ratas (-ai)

Vizuali kiekvieno rato iš abiejų pusių apžiūra transporto priemonę pastačius virš duobės arba ant keltuvo

a) Ratas (ratlankis) įtrūkęs ir (ar) netinkamai suvirintas

 

 

X

b) Padangos tvirtinimo žiedas įrengtas netinkamai

 

X

X

c) Ratas įlenktas, deformuotas arba turi kitų akivaizdžių pažeidimų, dėl kurių rato naudojimas gali būti nesaugus

 

X

X

d) Rato (-ų) dydis, tipas ar konstrukcija neatitinka nustatytų reikalavimų (a) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui; ant tos pačios ašies skirtingi ratai

 

X

 

5.2.3. Padangos

Vizuali visos padangos apžiūra, sukant virš žemės pakeltą ratą, kai transporto priemonė pastatyta virš duobės arba ant keltuvo, arba stumdant transporto priemonę virš duobės pirmyn ir atgal

a) Padangos dydis (matmenys), leidžiama apkrova (apkrovos indeksas), patvirtinimo žymuo, greičio kategorija arba naudojimo paskirtis neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

 

X

X

b) Ant tos pačios ašies ratų sumontuotos skirtingo tipo padangos (a)

 

X

 

c) Ant tos pačios ašies suporintų ratų sumontuotos padangos

neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

 

X

 

d) Padanga stipriai pažeista arba įrėžta (perpjauta) ir tai gali kelti grėsmę eismo saugumui

 

X

X

e) Padangos protektoriaus rašto gylis neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

 

X

X

f) Padangos trinasi į kitas sudedamąsias transporto priemonės dalis ir (ar) matomi akivaizdūs tokio kontakto požymiai

X

X

 

g) Padangos su pagilintu protektoriaus raštu neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

 

X

X

h) Oro slėgio kontrolės sistema akivaizdžiai neveikia arba veikia blogai

X

X

 

i) automobiliuose ir jų priekabose (jei priekabose įrengti stabdžiai), kurių bendroji masė ne didesnė kaip 3,5 t, nuo kovo 15 d. iki kovo 31 d. nenaudojamos padangos, skirtos važiuoti žiemą (žymimos ženklais „M+S“, „*“ arba užrašu „All seasons“)

X

X

 

 

5.3. Pakaba

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

5.3.1. Spyruoklės ir stabilizatoriai

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.

a) Spyruoklė (-ės) pritvirtinta (-os) nepatikimai (nesaugiai)

 

X

X

b) Spyruoklė arba jos sudedamoji dalis lūžusi arba turi kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos veiksmingumui

 

X

X

c) Konstrukcijoje numatytos spyruoklės nėra (trūksta)

 

X

X

d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

 

X

X

5.3.2. Amortizatoriai

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra arba patikra naudojant specialią įrangą, jeigu tokia yra

a) Amortizatorius pritvirtintas nepatikimai (nesaugiai)

X

X

 

b) Amortizatorius pažeistas (sugedęs) ir yra skysčio nutekėjimas arba akivaizdu, kad amortizatorius neveikia

 

X

 

5.3.3. Pakabos torsionai, kreipiančiosios svirtys, trikampės svirtys, pakabos strypai

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.

a) Sudedamoji dalis pritvirtinta nepatikimai (nesaugiai)

 

X

X

b) Sudedamoji dalis lūžusi, įtrūkusi, pernelyg pažeista korozijos ir (ar) turi kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui

 

X

X

c) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

5.3.4. Lankstinės pakabos jungtys, lankstai

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra. Gali būti naudojami vairo mechanizmo laisvumo nustatymo prietaisai; rekomenduojama juos naudoti transporto priemonėms, kurių bendroji masė didesnė kaip 3,5 t.

a) Pernelyg didelis lanksto, lankstinės jungties elementų sudilimas (klibėjimas lankstinėje jungtyje)

 

X

X

b) Purvasaugių nėra arba jie stipriai pažeisti ir tai gali turėti įtakos lanksto ilgaamžiškumui

X

X

 

5.3.5. Pneumatinė pakaba

Vizuali apžiūra

a) Sistema neveikia

 

 

X

b) Galimas sistemos veikimo sutrikimas dėl sudedamosios dalies pažeidimo, pakeitimo ar kito trūkumo

 

X

X

c) Sistema nesandari – girdimas oro nuotėkis

 

X

 

 

6. VAŽIUOKLĖ (LAIKANTYSIS KĖBULAS, RĖMAS) IR PRIE JOS TVIRTINAMI MAZGAI

 

6.1. Važiuoklė ir prie jos tvirtinami mazgai

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

6.1.1. Bendroji būklė

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra

a) Laikančiosios konstrukcijos išilginiai ir (ar) skersiniai lonžeronai deformuoti, įtrūkę ar perlūžę

 

X

X

b) Laikančiosios konstrukcijos elementų sujungimai ir (ar) stiprintuvai nesaugūs (pažeisti, netinkamai suremontuoti ar pakeista konstrukcija)

 

X

X

c) Pernelyg didelis korozijos poveikis, galintis turėti įtakos konstrukcijos stabilumui (tvirtumui)

 

X

X

6.1.2. Išmetimo vamzdis ir duslintuvas

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra

a) Išmetimo sistema yra nesaugi, nepatikimai pritvirtinta arba nesandari

 

X

 

b) Į vairuotojo kabiną arba keleivių skyrių patenka dūmų

 

X

X

6.1.3. Degalų bakas ir vamzdeliai (įskaitant šildymo sistemos degalų baką ir vamzdelius, žarneles)

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra; jeigu tai SND arba SGD sistemos, naudojami dujų nuotėkio detektoriai

a) Bakas ir (arba) vamzdelis, žarnelė nepatikimi (nesaugūs)

 

X

X

b) Yra degalų nutekėjimas, nėra degalų bako dangtelio arba jis netinkamas ar nesandarus

 

X

X

c) Vamzdeliai, žarnelės pažeisti ir (ar) pratrinti

X

X

 

d) Degalų uždarymo vožtuvas arba čiaupas (jei privalomas) neveikia arba veikia netinkamai (riboto veiksmingumo)

 

X

 

e) Dėl degalų nutekėjimo, netinkamos degalų bako arba išmetimo sistemos apsaugos (ekrano, ekranavimo) ar variklio skyriaus būklės yra gaisro grėsmė

 

X

X

f) SND, SGD arba vandenilio sistema neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

 

X

X

6.1.4. Buferiai, šoninė apsauga ir galinė apsauga nuo palindimo po transporto priemone

Vizuali apžiūra

a) Sudedamoji dalis atsipalaidavusi, nepatikimai pritvirtinta ar turi pažeidimų ir dėl to užkliudžius arba susidūrus galima susižaloti

 

X

X

b) Sudedamoji dalis neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

6.1.5. Atsarginio rato tvirtinimo įtaisas (jeigu įrengtas)

Vizuali apžiūra

a) Tvirtinimo įtaisas netinkamos būklės

X

 

 

b) Tvirtinimo įtaisas sutrūkęs ar nesaugus

 

X

 

c) Atsarginis ratas blogai pritvirtintas prie tvirtinamojo įtaiso ir gali nukristi

 

X

X

6.1.6. Sukabinimo įtaisas ir vilkimo įranga

Vizuali apžiūra, patikrinant įrangos susidėvėjimą ir veikimą, ypatingą dėmesį atkreipiant į saugos įtaisus

a) Sudedamoji dalis pažeista (sugadinta, įtrūkusi, deformuota) arba trūksta sudedamųjų dalių

 

X

X

b) Pernelyg didelis sudedamosios dalies nusidėvėjimas(a)

 

X

X

c) Įtaisas ar sudedamoji dalis pritvirtinta nepatikimai

 

X

X

d) Saugos įtaisų nėra (trūksta) arba jie veikia netinkamai, nepatikimai

 

X

 

e) Indikatorius neveikia

 

X

 

f) Sukabinimo įtaisas (kai jis nenaudojamas) dengia valstybinio numerio ženklą arba kurį nors žibintą

X

X

 

g) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

6.1.7. Transmisija

Vizuali apžiūra

a) Tvirtinimo varžtai, fiksatoriai (kaiščiai) išklibę arba jų nėra

 

X

X

b) Pernelyg didelis transmisijos veleno (-ų) guolių (tarpiniai, pakabinamieji ir galinių įtvirtinimų guoliai) susidėvėjimas ar nebūdingas laisvumas

 

X

X

c) Pernelyg didelis pavaros lankstų (kardano kryžmės, lygių kampinių greičių lankstai ar kt.) sudilimas

 

X

X

d) Tampriosios ir (ar) paslankiosios jungtys (guminės movos, išdrožiniai sujungimai ar kt.) susidėvėjusios, pažeistos

 

X

X

e) Velenas sulenktas, deformuotas arba kitaip pažeistas ir pažeidimas gali turėti įtakos transmisijos darbo patikimumui

 

X

 

f) Guoliavietė pertrūkusi ar nesaugi

 

X

X

g) Purvasaugių nėra arba jie stipriai pažeisti ir neatlieka savo funkcijų

X

X

 

h) Transmisijos konstrukcija pakeista neleistinai arba perdirbimas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

 

X

 

6.1.8. Variklio tvirtinimas

Vizuali apžiūra

Tvirtinimo įtaisai stipriai pažeisti, sugadinti, išklibę (tvirtinimas nepatikimas), pertrūkę, turi kitų didesnių pažeidimų ir (ar) pakeitimų, dėl kurių variklio tvirtinimas yra nesaugus

 

X

X

6.1.9. Variklio veikimas

Vizuali apžiūra

a) Variklio valdymo įrangos perdirbimas (pakeitimas) neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

 

X

 

b) Variklio ir (ar) jo įrangos perdirbimas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

 

X

 

 

 

6.2. Kabina ir kėbulas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

6.2.1. Būklė

Vizuali apžiūra

a) Išorinio paviršiaus skydas, sudedamoji dalis turi pažeidimų, yra atsiknoję, nepatikimai pritvirtinti ar tokios formos, kad padidėja sužalojimo pavojus

 

X

X

b) Kėbulo arba kabinos statramsčiai nesaugūs (nepatikimi)

 

X

X

c) Į saloną (kėbulo, kabinos vidų) iš variklio skyriaus patenka kenksmingos dujos (garai, deginiai, dūmai ir pan.)

 

X

X

d) Netinkamas remontas arba konstrukcijos pakeitimas

 

X

X

6.2.2. Įrengimas, montavimas

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra

a) Kėbulas arba kabina nesaugūs (nepatikimi)

 

X

X

b) Kėbulas arba kabina ant važiuoklės įrengtas (-a) netinkamai (nesimetriškai išdėstytas (-a), persikreipęs (-usi) ir (ar) pan.)

 

X

 

c) Kėbulo arba kabinos sujungimas su važiuokle arba laikančiąja konstrukcija nesaugus, nepatikimas, pritvirtinta ne visuose numatytuose tvirtinimo taškuose

 

X

X

d) Tvirtinimo vietos laikančiajame kėbule pernelyg pažeistos korozijos

 

X

X

6.2.3. Durys ir durų užraktai

Vizuali apžiūra

a) Sunkus durų atidarymas ar uždarymas

 

X

 

b) Durys gali netikėtai atsidaryti ir (ar) likti neuždarytos, nepatikimai fiksuojasi uždarytos

 

X

X

c) Durų, statramsčių, vyrių, spynų nėra (trūksta), jie yra išklibę arba turi kitų pažeidimų, galinčių turėti įtakos saugiam transporto priemonės eksploatavimui

X

X

 

6.2.4. Dugnas

Vizuali virš duobės arba ant keltuvo pastatytos transporto priemonės apžiūra

Dugnas nesaugus, netvirtas arba labai apgadintas

 

X

X

6.2.5. Vairuotojo sėdynė

Vizuali apžiūra

a) Sėdynė išklibusi ar pažeista sėdynės konstrukcija (sėdynė persikreipusi, pernelyg įdubusi ir pan.)

 

X

X

b) Sėdynės reguliavimo mechanizmas neveikia arba veikia blogai (nepatikimai fiksuoja, prašoka ar pan.)

 

X

X

6.2.6. Kitos (keleivių) sėdynės

Vizuali apžiūra

a) Sėdynės nesaugios (nepatikimos) arba turi pažeidimų, didinančių susižalojimo riziką

X

X

 

b) Sėdynių įrengimas neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

6.2.7. Valdymo įtaisai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

Kuris nors su saugiu transporto priemonės eksploatavimu susijęs valdymo įtaisas neveikia, veikia netinkamai arba neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

 

X

X

6.2.8. Kabinos laipteliai

Vizuali apžiūra

a) Laiptelis arba jo rėmas (korpusas) nesaugus

X

X

 

b) Laiptelis arba jo rėmas (korpusas) yra tokios būklės, kad jais lipant galima susižeisti

 

X

 

6.2.9. Kiti vidaus ir išorės įtaisai, įranga

Vizuali apžiūra

a) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga pritvirtinti netinkamai, nesaugiai (nepatikimai)

 

X

 

b) Kiti vidaus ir (ar) išorės įtaisai arba įranga neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

c) Nutekėjimas iš hidraulinės sistemos ar įrangos

X

X

 

d) Neveikia vairuotojo durų stiklo kėliklis

 

X

 

6.2.10. Ratų gaubtai (sparnai), purvasaugiai, purslų taškymą ribojantys įtaisai

Vizuali apžiūra

a) Nėra (trūksta), nepatikimai pritvirtinti ar stipriai paveikti korozijos

X

X

 

b) Netinkamas atstumas (per arti ar per toli) iki rato

X

X

 

c) Neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

X

 

 

Skyriaus pakeitimai:

Nr. 2B-105, 2013-04-25, Žin., 2013, Nr. 44-2199 (2013-04-30), i. k. 1132213ISAK002B-105

 

7. KITA ĮRANGA

 

7.1. Saugos diržai ir sagtys, kitos apsaugos sistemos

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

7.1.1. Saugos diržų ir jų užraktų įtvirtinimas

Vizuali apžiūra

a) Saugos diržo ar užrakto fiksuojamosios dalies tvirtinimo vieta stipriai pažeista

 

X

X

b) Saugos diržo ir (ar) užrakto fiksuojamosios dalies įtvirtinimas (sujungimo taškas) išklibęs, nesaugus

 

X

X

7.1.2. Saugos diržų ir užraktų būklė

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Privalomo saugos diržo nėra (jis neįrengtas)

 

X

 

b) Saugos diržas pažeistas

X

X

 

c) Saugos diržas neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

X

 

d) Saugos diržo užraktas pažeistas, neveikia arba yra veikimo sutrikimų

 

X

 

e) Saugos diržo įtraukimo įtaisas pažeistas, neveikia arba yra veikimo sutrikimų (nesutraukia diržo, jo nefiksuoja ar pan.)

 

X

 

7.1.3. Saugos diržo įtempimo jėgos ribotuvas

Vizuali apžiūra

Saugos diržo įtempimo jėgos ribotuvo nėra, jis pažeistas arba akivaizdu, kad jis netinkamas toje transporto priemonėje naudoti

 

X

 

7.1.4. Saugos diržo įtempiklis

Vizuali apžiūra

Saugos diržo įtempiklio nėra, jis yra suveikęs ir (ar) akivaizdu, kad jis netinkamas toje transporto priemonėje naudoti

 

X

 

7.1.5. Saugos oro pagalvė

Vizuali apžiūra

a) Saugos oro pagalvės (-ių) nėra arba ji (jos) netinkamos toje transporto priemonėje naudoti

 

X

 

b) Yra akivaizdžių požymių, kad saugos oro pagalvė sugadinta, buvo suveikusi arba ant saugos oro pagalvės gaubto yra pritvirtinta pašalinių daiktų

 

X

 

7.1.6. Papildomos apsaugos (sulaikymo) sistemos (SRS)

Vizuali gedimų indikatoriaus lemputės (MIL) apžiūra

Gedimų indikatoriaus lemputė (MIL) rodo sistemos gedimą, veikimo sutrikimą

 

X

 

 

7.2. Gesintuvas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Gesintuvas

Vizuali apžiūra

a) M2, M3, N2, N3 klasių transporto priemonėse nėra gesintuvo, nepakankamas jų skaičius arba jis neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

 

X

 

b) Motocikluose su šonine priekaba, M1 ir N1 klasių transporto priemonėse nėra gesintuvo arba jis neatitinka nustatytų reikalavimų (a)

X

 

 

 

7.3. Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Spynelės ir apsaugos nuo vagystės įtaisai

Vizuali apžiūra ir veikimo patikra

a) Apsaugos nuo vagystės įtaisas neveikia ar neužtikrina tinkamos apsaugos nuo transporto priemonės nuvarymo

X

 

 

b) Įtaisas sugadintas, suveikia ne laiku

 

X

X

 

7.4. Trikampis avarinio sustojimo ženklas

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Trikampis avarinio sustojimo ženklas (jeigu privaloma)

Vizuali apžiūra

a) Nėra arba nesukomplektuotas, trūksta dalių

X

 

 

b) Neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

 

 

 

7.5. Pirmosios pagalbos rinkinys

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT

DT

DE

Pirmosios pagalbos rinkinys (jeigu privaloma)

Vizuali apžiūra

Nėra, nesukomplektuotas arba neatitinka nustatytų reikalavimų(a)

X

 

 

 

7.6. Ratų atsparos

Tikrinimo pozicija

Tikrinimo būdas

Trūkumai

Vertinimo kriterijai

NT