Suvestinė redakcija nuo 2023-09-01 iki 2023-12-31

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 137-5366, i. k. 1081010ISTA00X-1809

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

CIVILINĮ PROCESĄ REGLAMENTUOJANČIŲ EUROPOS SĄJUNGOS IR TARPTAUTINĖS TEISĖS AKTŲ ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMAS

 

2008 m. lapkričio 13 d. Nr. X-1809

Vilnius

 

PIRMASIS SKIRSNIS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas skirtas užtikrinti tinkamą civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos teisės aktų, nurodytų šio įstatymo priede, ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimą.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

SUTARTIES DĖL EUROPOS SĄJUNGOS VEIKIMO 280 IR 299 STRAIPSNIŲ ĮGYVENDINIMAS

 

2 straipsnis. Vykdomųjų raštų išdavimas

Vykdomuosius raštus dėl Europos Sąjungos Tarybos, Europos Komisijos ar Europos Centrinio Banko sprendimų, kuriais asmenims, išskyrus valstybes, skiriama piniginė prievolė, taip pat dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimų suinteresuotos šalies prašymu nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per penkias darbo dienas, išduoda Lietuvos apeliacinis teismas.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XII-2750, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26872

 

TREČIASIS SKIRSNIS

REGLAMENTO (ES) 2020/1784 IR 1965 M. LAPKRIČIO 15 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TEISMINIŲ IR NETEISMINIŲ DOKUMENTŲ CIVILINĖSE ARBA KOMERCINĖSE BYLOSE ĮTEIKIMO UŽSIENYJE ĮGYVENDINIMAS

 

3 straipsnis. Iš užsienio gautų dokumentų įteikimo tvarka

1. Iš užsienio gauti dokumentai įteikiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2020/1784, 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo užsienyje (toliau šiame skirsnyje – 1965 m. Hagos konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Apmokestinimo už dokumentų įteikimą Lietuvos Respublikoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos teisingumo ministras Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo nustatyta tvarka.

 

31 straipsnis. 1965 m. Hagos konvencijos įgyvendinimas

1965 m. Hagos konvencija Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konvencijos dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ar komercinėse bylose įteikimo užsienyje ratifikavimo įstatymu.

 

32 straipsnis. Centrinė įstaiga

1. Centrinė įstaiga Reglamento (ES) 2020/1784 4 straipsnyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

2. Centrinė įstaiga 1965 m. Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

 

33 straipsnis. Dokumentus perduodančios ir priimančios įstaigos

1. Perduoti dokumentus užsienio valstybei pagal Reglamentą (ES) 2020/1784 ir 1965 m. Hagos konvenciją yra kompetentingi visi Lietuvos Respublikos bendrosios kompetencijos teismai, kurie nagrinėja civilines ir komercines bylas.

2. Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 3 straipsnio 2 dalį paskirta įstaiga, kompetentinga priimti kitų valstybių narių prašymus dėl dokumentų įteikimo, yra Lietuvos antstolių rūmai.

3. Pagal 1965 m. Hagos konvencijos 2 straipsnį paskirta centrinė įstaiga priima kitų susitariančiųjų valstybių prašymus dėl dokumentų įteikimo ir perduoda Lietuvos antstolių rūmams.

4. Lietuvos antstolių rūmai šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytais atvejais organizuoja ir koordinuoja dokumentų įteikimą ir jų perdavimą antstoliams vykdyti.

 

34 straipsnis. Įstaiga, teikianti pagalbą nustatant adresą

1. Pagal Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punktą paskirta įstaiga, kuriai kitų valstybių narių perduodančiosios agentūros gali teikti prašymus nustatyti asmens, kuriam turi būti įteikti dokumentai, adresą, yra Lietuvos antstolių rūmai.

2. Lietuvos antstolių rūmai turi teisę neatlygintinai gauti iš valstybės registrų duomenis, reikalingus Reglamento (ES) 2020/1784 7 straipsnio 1 dalies a punkte nustatytai funkcijai atlikti.

 

35 straipsnis. Atsakovo neatvykimas į teismą

1. Lietuvos Respublikos teismai gali priimti sprendimą net ir tuo atveju, kai nebuvo gautas bylos iškėlimo dokumento arba lygiaverčio dokumento įteikimo ar pristatymo pažymėjimas, jeigu įvykdomos visos Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos arba visos 1965 m. Hagos konvencijos 15 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos.

2. Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 4 dalyje, išskyrus Reglamento (ES) 2020/1784 22 straipsnio 5 dalyje numatytą išimtį, ir 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 1 dalyje, išskyrus 1965 m. Hagos konvencijos 16 straipsnio 4 dalyje numatytą išimtį, nustatytais atvejais atsakovas turi teisę paduoti prašymą atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą. Prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą nenagrinėjamas, jeigu praėjo daugiau kaip vieni metai nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

 

 

36 straipsnis. Kalbos

Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2020/1784 3 straipsnio 4 dalies d punktą, 8 straipsnio 2 dalį ir 14 straipsnio 2 dalį yra lietuvių ir anglų kalbos.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XII-2197, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20895

Nr. XIV-673, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24271

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

EUROPOS SĄJUNGOS VALSTYBIŲ NARIŲ TEISMŲ SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO TVARKA

Pakeistas skirsnio pavadinimas:

Nr. XII-890, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05780

 

 

4 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka

1. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai ir kiti pagal Europos Sąjungos reglamentus vykdytini dokumentai, kai Europos Sąjungos reglamentuose numatyta šių teismų sprendimų ir kitų vykdytinų dokumentų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarka, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Europos Sąjungos reglamentų, šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytą tvarką. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nenustato Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo ir leidimo juos vykdyti procedūrų įgyvendinimo tvarkos, tačiau pagal Europos Sąjungos reglamentus yra reikalaujama šiuos sprendimus pripažinti ir leisti juos vykdyti, šie sprendimai pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-890, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05780

 

2. Šio straipsnio nuostatos mutatis mutandis taikomos ir tuo atveju, kai užsienio valstybių teismų sprendimai yra pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal tarptautines sutartis, jeigu jose nustatyta galimybė du kartus patikrinti teismo sprendimo dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo teisėtumą ir pagrįstumą.

3. Jeigu Europos Sąjungos reglamentai nustato šalių teisę kreiptis į teismą dėl Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų pripažinimo, prašymas dėl Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjamas šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatyta tvarka.

4. Prašymas dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą pateikiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis prašymas turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus, įskaitant reikalavimą prašymą ir jo priedus pateikti valstybine kalba arba pridėti šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresas, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Prašymas dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytą prašymą nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Europos Sąjungos reglamentuose, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba telekomunikacijų galinio įrenginio adresą, kuriuo pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Teismas leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą klausimą išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Šioje nutartyje turi būti nurodyta jos peržiūrėjimo ir įsiteisėjimo tvarka, o nutartyje, kuria sprendimą leista vykdyti, taip pat pažymėta, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą leista vykdyti netikrinant, ar egzistuoja Europos Sąjungos reglamentuose nurodyti pagrindai atsisakyti pripažinti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą. Ši nutartis įsiteisėja pasibaigus Europos Sąjungos reglamentuose nustatytam teismo nutarties dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą apskundimo terminui. Vykdomąjį raštą Lietuvos apeliacinis teismas išduoda tik po nutarties įsiteisėjimo ir pareiškėjo, ir asmens, kurio atžvilgiu siekiama sprendimą įvykdyti, atžvilgiu.

6. Prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinio teismo trijų teisėjų kolegija. Šiems prašymams nagrinėti mutatis mutandis taikomos atskirųjų skundų nagrinėjimo taisyklės. Į Lietuvos apeliacinio teismo teisėjų kolegiją, nagrinėjančią prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą, negali būti skiriamas teisėjas, priėmęs šią nutartį. Išnagrinėjęs prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą ir nutaręs nutartį panaikinti, teismas negali perduoti klausimo nagrinėti iš naujo šio straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka. Visais atvejais teismas, išnagrinėjęs prašymą peržiūrėti nutartį dėl leidimo vykdyti Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendimą, priima nutartį. Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teismo nutartis gali būti skundžiama kasaciniu skundu pagal bylų proceso kasaciniame teisme taisykles.

 

KETVIRTASIS1 SKIRSNIS

2012 M. GRUODŽIO 12 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 1215/2012 DĖL JURISDIKCIJOS IR TEISMO SPRENDIMŲ CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO (NAUJA REDAKCIJA) ĮGYVENDINIMAS

 

41 straipsnis. Prašymų priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, nagrinėjimo tvarka

1. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 1215/2012) 36 straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra pagrindų atsisakyti pripažinti teismo sprendimą, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2. Prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

 

42 straipsnis. Prašymų atsisakyti vykdyti teismo sprendimą nagrinėjimo tvarka

1. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 47 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti teismo sprendimą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 49 straipsnio 2 dalyje nurodytas apeliacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo nutarties, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo atsisakyti vykdyti teismo sprendimą, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 49 straipsnio 2 dalyje nurodytą skundą, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, apeliacinio skundo padavimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

 

43 straipsnis. Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 54 straipsnyje numatytos priemonės arba įsakymo prilyginimo tvarka

1. Vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 1215/2012 54 straipsnio 1 dalimi, teismo sprendime numatytą priemonę ar įsakymą prilygina subjektas, kuris turi pripažinti ar vykdyti teismo sprendimą.

2. Priemonės arba įsakymo prilyginimas gali būti užginčijamas teisme Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-890, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05780

 

KETVIRTASIS2 SKIRSNIS

SPRENDIMO (ES) 2022/1206 IR 2019 M. liepos 2 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL UŽSIENIO TEISMŲ SPRENDIMŲ CIVILINIAIS ARBA KOMERCINIAIS KLAUSIMAIS PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO ĮGYVENDINIMAS

 

44 straipsnis. Teismų sprendimų pripažinimo ir vykdymo tvarka

1. 2019 m. liepos 2 d. Hagos konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo (toliau – 2019 m. Hagos konvencija), prie kurios Europos Sąjunga prisijungė Sprendimu (ES) 2022/1206, 12 straipsnyje nurodytus prašymus pripažinti ir (ar) vykdyti teismų sprendimus nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2. Prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

3. Pagal šio straipsnio nuostatas taip pat pripažįstami ir vykdomi 2019 m. Hagos konvencijos 11 straipsnyje numatyti teisminiai susitarimai.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-1962, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-25, i. k. 2023-09976

 

PENKTASIS SKIRSNIS

REGLAMENTO (ES) 2020/1783 ĮGYVENDINIMAS

 

5 straipsnis. Įrodymų rinkimas Europos Sąjungos valstybėje narėje

1. Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka rinkti įrodymus Europos Sąjungos valstybėje narėje turi teisę visi Lietuvos Respublikos teismai (teisėjai).

2. Šalys ir jų atstovai, jeigu tokie yra, turi teisę dalyvauti Europos Sąjungos valstybės narės teismui renkant įrodymus Europos Sąjungos teisės aktų nustatyta tvarka.

 

6 straipsnis. Centrinė įstaiga

Centrinė įstaiga Reglamento (ES) 2020/1783 4 straipsnio 1 dalyje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

 

61 straipsnis. Įstaiga, atsakinga už sprendimų dėl prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą

Įstaiga, pagal Reglamento (ES) 2020/1783 4 straipsnio 3 dalį ir 19 straipsnį atsakinga už sprendimų dėl kitų valstybių narių teismų prašymų tiesiogiai surinkti įrodymus priėmimą, yra Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija.

 

62 straipsnis. Kalbos

Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2020/1783 6 straipsnį yra lietuvių ir anglų kalbos.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XIV-673, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24271

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

REGLAMENTO (ES) 2019/1111, 1980 M. SPALIO 25 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ GROBIMO CIVILINIŲ ASPEKTŲ IR 1996 M. SPALIO 19 D. HAGOS KONVENCIJOS DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, PRIPAŽINIMO, VYKDYMO IR BENDRADARBIAVIMO TĖVŲ PAREIGŲ IR VAIKŲ APSAUGOS PRIEMONIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMAS

 

7 straipsnis. Vaiko grąžinimas

1. Bylos dėl neteisėtai išvežto ar kitoje, negu buvo jo įprastinė gyvenamoji vieta, Europos Sąjungos valstybėje narėje arba susitariančiojoje valstybėje pagal 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvenciją dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau – Hagos konvencija) laikomo vaiko grąžinimo (toliau – bylos dėl vaiko grąžinimo) nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2019/1111, Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Bylos dėl vaiko grąžinimo, kai vaikas neteisėtai atvežtas ar neteisėtai laikomas Lietuvos Respublikoje, teismingos Vilniaus apygardos teismui.

3. Apie bylos dėl vaiko grąžinimo nagrinėjimą pranešama suinteresuotiems asmenims. Teismas, rengdamasis nagrinėti bylą dėl vaiko grąžinimo, paveda šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytai centrinei institucijai pateikti Reglamento (ES) 2019/1111 80 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytą informaciją.

4. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme dėl vaiko grąžinimo turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų galima įteikti procesinius dokumentus.

5. Prašymas dėl vaiko grąžinimo turi būti išnagrinėtas laikantis Reglamento (ES) 2019/1111 24 straipsnyje nustatytų terminų. Nagrinėjant bylą žodinio proceso tvarka, turi būti fiksuojama teismo posėdžio eiga.

6. Teismo nutartis grąžinti vaiką ar atsisakyti grąžinti vaiką gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui. Bylose dėl vaiko grąžinimo kasacija negalima.

7. Reglamento (ES) 2019/1111 29 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų perdavimo funkciją Lietuvos Respublikoje atlieka šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyta centrinė institucija.

 

8 straipsnis. Bylų, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys gyvenamosios vietos ir turto Lietuvos Respublikoje, teismingumas

Pareiškimas dėl santuokos nutraukimo, gyvenimo skyrium (separacijos), santuokos pripažinimo negaliojančia, kai sutuoktiniai yra Lietuvos Respublikos piliečiai, neturintys Lietuvos Respublikoje gyvenamosios vietos ir turto, paduodamas ieškovo pasirinkimu bet kuriam apylinkės teismui arba bet kuriam notarui, kai santuoka nutraukiama arba gyvenimas skyrium (separacija) patvirtinamas notarine tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIV-1348, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15443

 

81 straipsnis. Pažymų išdavimas, ištaisymas ir atšaukimas

1. Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 49 straipsnio 1 dalyje nurodytas pažymas išduoda sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas.

2. Reglamento (ES) 2019/1111 37 ir 48 straipsniuose numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar atšaukimo klausimas išsprendžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 276 straipsnio nuostatas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo.

3. Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda autentišką dokumentą patvirtinęs notaras.

4. Reglamento (ES) 2019/1111 67 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar atšaukia ją išdavęs notaras. Apie pažymos ištaisymą ar atšaukimą ne vėliau kaip per tris darbo dienas raštu informuojamas asmuo, kuriam buvo išduota pažyma. Šioje dalyje nurodyti notariniai veiksmai gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXI skyriuje nustatyta tvarka.

 

9 straipsnis. Teismo sprendimų, autentiškų dokumentų ir susitarimų pripažinimas ir vykdymas

1. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 36 straipsnio 1 dalyje, 47 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, taip pat Europos Sąjungos valstybėse narėse formaliai parengti arba užregistruoti autentiški dokumentai ar užregistruoti susitarimai, dėl kurių išduodamos Reglamento (ES) 2019/1111 66 straipsnio 1 dalyje nurodytos pažymos, yra vykdomieji dokumentai.

2. Reglamento (ES) 2019/1111 30 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus priimti sprendimą, kad nėra jokių Reglamento (ES) 2019/1111 38 ir 39 straipsniuose nurodytų atsisakymo pripažinti pagrindų, Reglamento (ES) 2019/1111 40 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti pripažinti, taip pat Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Reglamento (ES) 2019/1111 39 straipsnio nuostatomis ar kitais Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytais pagrindais, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Prašymai peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimtas dėl šio straipsnio 2 dalyje nurodytų prašymų, gali būti paduoti per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos.

4. Reglamento (ES) 2019/1111 59 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus atsisakyti vykdyti, kai jie grindžiami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 651 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais, nagrinėja antstolis, kuriam pateiktas vykdyti sprendimas.

5. Reglamento (ES) 2019/1111 56 straipsnyje numatytais atvejais vykdymo procesą sustabdo vykdymo vietos apylinkės teismas.

 

10 straipsnis. Europos Sąjungos valstybių narių teismų sprendimų vykdymo praktiniai nurodymai

1. Jeigu Europos Sąjungos valstybės narės teismo sprendime dėl bendravimo teisių nėra reikalingų nurodymų arba jų nepakanka, vykdymo veiksmus atliekantis antstolis kreipiasi su pareiškimu į vykdymo vietos apylinkės teismą dėl praktinių nurodymų dėl naudojimosi bendravimo teisėmis.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti pareiškimai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnyje nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip.

3. Vaikas, kuris sugeba išreikšti savo nuomonę ir suformuluoti savo pažiūras, dėl naudojimosi bendravimo teisėmis turi būti išklausytas teismo posėdyje mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 380 straipsnyje nustatytą tvarką.

4. Teismas, rengdamasis nagrinėti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pareiškimą, paveda vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai pateikti išvadą.

5. Dėl teismo nutarties, kurioje išdėstyti praktiniai nurodymai dėl naudojimosi bendravimo teisėmis, gali būti paduodamas atskirasis skundas. Apeliacinės instancijos teismo nutartis, priimta išnagrinėjus atskirąjį skundą, kasacine tvarka neskundžiama.

 

11 straipsnis. Centrinės institucijos ir kompetentinga institucija

1. Centrinė institucija Hagos konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti yra Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

2. Centrinės institucijos Reglamente (ES) 2019/1111 nustatytoms funkcijoms atlikti yra:

1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija atsakinga už Reglamento (ES) 2019/1111 77 straipsnio 1 dalyje numatytą informacijos apie nacionalinius įstatymus, procedūras ir paslaugas su tėvų pareigomis susijusiose bylose pranešimą;

2) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba) atsakinga už kitų, negu nurodyta šios dalies 1 punkte, Reglamente (ES) 2019/1111 centrinėms institucijoms nustatytų funkcijų atlikimą.

3. Reglamento (ES) 2019/1111 74 straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą, kad asmuo turi teisę į antrinę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, išduoda Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

 

111 straipsnis. Kalbos

Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (ES) 2019/1111 91 straipsnio 3 dalį yra lietuvių ir anglų kalbos.

 

12 straipsnis. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas

Priėmęs prašymą ar sprendimą dėl vaiko grąžinimo, teismas ieškovo prašymu arba savo iniciatyva gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones: draudimą atsakovui išvykti iš Lietuvos Respublikos ir (arba) draudimą išvežti vaiką iš Lietuvos Respublikos be teismo leidimo, taip pat kitas laikinąsias apsaugos priemones Reglamento (ES) 2019/1111 15 straipsnyje ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XI skyriaus penktajame skirsnyje nustatyta tvarka.

 

121 straipsnis. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje įgyvendinimas

1. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje (toliau – 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija) Lietuvos Respublikoje įgyvendinama vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymu „Dėl Konvencijos dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje ratifikavimo“.

2. Valstybių 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos dalyvių, išskyrus Europos Sąjungos valstybes nares, teismų sprendimai, patenkantys į 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos taikymo sritį, Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir leidžiama juos vykdyti pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso LX skyriaus ketvirtąjį, penktąjį ir šeštąjį skirsnius.

 

122 straipsnis. Prašymų dėl jurisdikcijos perėmimo ir prašymų dėl jurisdikcijos perdavimo nagrinėjimo tvarka

1. Reglamento (ES) 2019/1111 12 ir 13 straipsniuose ir 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsniuose nurodytus prašymus dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir prašymus dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka tiek, kiek Reglamentas (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti Lietuvos apeliaciniam teismui teikiami prašymai turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 111 straipsnis). Vadovaujantis Reglamento (ES) 2019/1111 12 ir 13 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti lietuvių kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą. Vadovaujantis 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijos 8 ir 9 straipsnių nuostatomis teikiamas prašymas ir jo priedai turi būti pateikti lietuvių kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į lietuvių kalbą, o jeigu to padaryti neįmanoma, šis prašymas ir jo priedai turi būti pateikti anglų kalba arba turi būti pridėti šių dokumentų vertimai į anglų kalbą. Jeigu pareiškėjas gyvena ne Lietuvos Respublikoje ir nepaskyrė atstovo byloje arba įgalioto asmens procesiniams dokumentams gauti, gyvenančio (turinčio profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis), prašyme turi būti nurodytas adresas Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresai, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas.

4. Lietuvos apeliacinis teismas, kai tai tikslinga, gali pavesti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai pateikti išvadą dėl jurisdikcijos perėmimo ar jurisdikcijos perdavimo tikslingumo. Lietuvos apeliacinis teismas nustato šioje dalyje nurodytos išvados pateikimo terminą.

5. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus nagrinėja vienas Lietuvos apeliacinio teismo teisėjas. Teismas, nustatęs, kad prašymas paduotas nesilaikant Reglamente (ES) 2019/1111, 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencijoje, šiame įstatyme ar Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos tvarkos, laiko jį nepaduotu ir nutartimi grąžina pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Teismas nustato terminą prašymo formos arba turinio trūkumams pašalinti (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 115 straipsnis), jeigu pareiškėjas gyvena Lietuvos Respublikoje, nurodė adresą Lietuvos Respublikoje arba elektroninių ryšių priemonių adresus, kuriais pareiškėjui būtų įteikiami procesiniai dokumentai, arba paskyrė atstovą byloje ar įgaliotą asmenį procesiniams dokumentams gauti, gyvenantį (turintį profesinės veiklos buveinę) Lietuvos Respublikoje (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 805 straipsnis). Jeigu per teismo nustatytą terminą trūkumai nepašalinami, prašymas laikomas nepaduotu ir grąžinamas pareiškėjui, o prašymas, kuris jau buvo priimtas teismo žinion, paliekamas nenagrinėtas. Šioje dalyje nustatyti reikalavimai dėl prašymų trūkumų šalinimo netaikomi prašymams, kuriuos Lietuvos apeliaciniam teismui pateikia užsienio valstybės teismas. Teismas prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ar prašymą dėl jurisdikcijos perdavimo užsienio valstybės teismui išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka. Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų prašymų, yra neskundžiamos.

6. Prašymas Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per šešias savaites nuo prašymo priėmimo teisme dienos.

7. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs prašymą dėl jurisdikcijos perėmimo iš užsienio valstybės teismo ir priėmęs sprendimą šį prašymą patenkinti, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes nustato kompetentingą Lietuvos Respublikos teismą, kuris nagrinės bylą Lietuvos Respublikoje. Užsienio valstybės teisme iškelta byla perduodama kompetentingam Lietuvos Respublikos teismui nagrinėti iš esmės. Šiuo atveju mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 35 straipsnio nuostatos ir bylos nagrinėjimas tęsiamas kompetentingame Lietuvos Respublikos teisme. Kompetentingas Lietuvos Respublikos teismas prireikus nustato dalyvaujančių byloje asmenų procesinę padėtį ir imasi priemonių procesinių dokumentų trūkumams pašalinti.

 

123 straipsnis. Vaiko įkurdinimas Lietuvos Respublikoje

Prašymas dėl Reglamento (ES) 2019/1111 82 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo įkurdinti vaiką Lietuvos Respublikoje paduodamas Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai. Prašymo padavimo ir nagrinėjimo tvarką nustato Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorius.

Skirsnio pakeitimai:

Nr. XIV-673, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24271

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

2004 M. BALANDŽIO 21 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 805/2004, SUKURIANČIO NEGINČYTINŲ REIKALAVIMŲ EUROPOS VYKDOMĄJĮ RAŠTĄ, ĮGYVENDINIMAS

 

13 straipsnis. Europos vykdomasis raštas

1. Europos vykdomasis raštas yra vykdomasis dokumentas.

2. Europos vykdomojo rašto turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

3. Teismo sprendimai, teismo patvirtintos taikos sutartys, autentiški dokumentai, dėl kurių išduotas Europos vykdomasis raštas, yra vykdytini dokumentai. Jie vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles tiek, kiek 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 805/2004), ir šis įstatymas nenustato kitaip.

4. Europos vykdomasis raštas ar jo kopija vykdyti Lietuvos Respublikoje pateikiami išversti į lietuvių kalbą ir vykdomi netaikant šio įstatymo 4 straipsnio nuostatų.

 

14 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimas

1. Jeigu ieškinyje (pareiškime dėl teismo įsakymo išdavimo) ieškovas (kreditorius) yra papildomai nurodęs, kad bus siekiama Europos vykdomojo rašto išdavimo, teismas, nagrinėdamas bylą, procesinius dokumentus įteikia Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytais ir Reglamento (EB) Nr. 805/2004 13, 14, 15 straipsnių reikalavimus atitinkančiais procesinių dokumentų įteikimo būdais.

2. Tais atvejais, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija teismui nebuvo pateikta, Europos vykdomasis raštas gali būti išduodamas Reglamento (EB) Nr. 805/2004 3 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytose bylose, taip pat kitose bylose, jeigu jose procesiniai dokumentai buvo įteikti Reglamento (EB) Nr. 805/2004 13, 14, 15 straipsnių reikalavimus atitinkančiais procesinių dokumentų įteikimo būdais.

 

15 straipsnis. Autentiški dokumentai

1. Autentiški dokumentai yra notaro užprotestuoti ar neprotestuotini vekseliai, čekiai, hipotekos (įkeitimo) sandoriai, kuriuose padaryti notaro vykdomieji įrašai.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-890, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05780

 

2. Kreditoriaus prašymu Europos vykdomąjį raštą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų autentiškų dokumentų išduoda vykdomąjį įrašą padaręs notaras. Europos vykdomąjį raštą notaras išduoda ne vėliau kaip per penkias darbo dienas nuo prašymo dėl Europos vykdomojo rašto išdavimo gavimo dienos.

 

16 straipsnis. Europos vykdomojo rašto taisymas arba panaikinimas

1. Kai dėl rašybos ar kitokios klaidos Europos vykdomasis raštas neatitinka teismo sprendimo ar autentiško dokumento, taisant Europos vykdomąjį raštą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnio 6 dalies nuostatos.

2. Teismas, išdavęs Europos vykdomąjį raštą, Reglamento (EB) Nr. 805/2004 10 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytu atveju nutartimi panaikina arba atsisako panaikinti Europos vykdomąjį raštą.

3. Šiame straipsnyje nurodytais klausimais pateikti bylos šalių prašymai žyminiu mokesčiu neapmokestinami.

4. Šio straipsnio nuostatos taikomos ir tais atvejais, kai į vykdomąjį įrašą padariusio notaro buveinės apylinkės teismą kreipiamasi dėl Europos vykdomojo rašto, išduoto šio įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, ištaisymo ar panaikinimo.

 

17 straipsnis. Atsisakymas vykdyti teismo sprendimą

1. Lietuvos apeliacinis teismas Reglamento (EB) Nr. 805/2004 21 straipsnyje nurodytą skolininko prašymą išsprendžia priimdamas nutartį rašytinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas prašymas žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.

 

18 straipsnis. Teismų sprendimų vykdymo atidėjimas arba apribojimas

1. Reglamento (EB) Nr. 805/2004 23 straipsnio 1 dalies a punkte nurodytus sprendimus pagal kompetenciją priima teismo sprendimo, patvirtintos taikos sutarties ar autentiško dokumento vykdymo vietos apylinkės teismas arba antstolis.

2. Reglamento (EB) Nr. 805/2004 23 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytus sprendimus priima teismo sprendimo, patvirtintos taikos sutarties ar autentiško dokumento vykdymo vietos apylinkės teismas.

3. Reglamento (EB) Nr. 805/2004 23 straipsnio 1 dalies c punkte nurodytus sprendimus pagal kompetenciją priima teismo sprendimo ar autentiško dokumento vykdymo vietos antstolis.

4. Teismas šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais klausimais pateiktus bylos šalių prašymus nagrinėja mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio nuostatas.

 

AŠTUNTASIS SKIRSNIS

2006 M. GRUODŽIO 12 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 1896/2006, NUSTATANČIO EUROPOS MOKĖJIMO ĮSAKYMO PROCEDŪRĄ, ĮGYVENDINIMAS

 

19 straipsnis. Proceso ypatumai

Tiek, kiek nustato 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 1896/2006), prašymai dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso XXIII skyriuje nustatytas taisykles, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis.

 

20 straipsnis. Bylų teismingumas

Prašymai dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo paduodami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas teismingumo taisykles.

 

21 straipsnis. Žyminis mokestis

Bylose dėl Europos mokėjimo įsakymo išdavimo taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 434 straipsnio 1–3 dalyse nustatytos žyminio mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo taisyklės.

 

22 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal nacionalinę proceso teisę

1. Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 10 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju dėl likusios reikalavimo dalies ieškovas gali pareikšti ieškinį teisme pagal ginčo teisenos taisykles arba pateikti naują prašymą išduoti Europos mokėjimo įsakymą, jeigu pašalinamos kliūtys, dėl kurių teismas atsisakė išduoti Europos mokėjimo įsakymą visam reikalavimui.

2. Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 17 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais teismo procesas tęsiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 439 straipsnio 3, 5 ir 6 dalių nuostatas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2750, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26872

 

23 straipsnis. Europos mokėjimo įsakymo peržiūra

1. Europos mokėjimo įsakymą Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 20 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais pagrindais peržiūri Europos mokėjimo įsakymą priėmęs teismas.

2. Priėmęs prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūrėjimo, teismas persiunčia prašymo ir jo priedų kopijas ieškovui ir informuoja, kad šis per keturiolika dienų nuo prašymo išsiuntimo privalo raštu pateikti atsiliepimą į prašymą.

3. Paduotą prašymą dėl Europos mokėjimo įsakymo peržiūrėjimo teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui į prašymą pateikti pabaigos dienos ir priima nutartį dėl vieno iš Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 20 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų.

 

24 straipsnis. Europos mokėjimo įsakymo vykdymas

1. Europos mokėjimo įsakymas, patvirtintas Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 VII priede pateikta standartine G forma, laikomas vykdomuoju dokumentu.

2. Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus dėl atsisakymo vykdyti Europos mokėjimo įsakymą nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

3. Reglamento (EB) Nr. 1896/2006 23 straipsnyje nurodytus prašymus dėl Europos mokėjimo įsakymo vykdymo sustabdymo ar apribojimo nagrinėja vykdymo vietos apylinkės teismas.

 

DEVINTASIS SKIRSNIS

2007 M. LIEPOS 11 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (EB) NR. 861/2007, NUSTATANČIO EUROPOS IEŠKINIŲ DĖL NEDIDELIŲ SUMŲ NAGRINĖJIMO PROCEDŪRĄ, ĮGYVENDINIMAS

 

25 straipsnis. Proceso ypatumai

Tiek, kiek nustato 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 861/2007), bylos dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjamos pagal bendrąsias ginčo teisenos taisykles, išskyrus šiame įstatyme nurodytas išimtis.

 

26 straipsnis. Bylų teismingumas

Bylas dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėja apylinkės teismai pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytas teritorinio teismingumo taisykles.

 

27 straipsnis. Žyminio mokesčio dydis

Europos ieškiniai dėl nedidelių sumų apmokami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyto dydžio žyminiu mokesčiu.

 

271 straipsnis. Praktinė pagalba ir informacija proceso šalims

Reglamento (EB) Nr. 861/2007 11 straipsnio 1 dalyje nurodytą praktinę pagalbą ir informaciją proceso šalims teikia pirminę valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiantys subjektai.

Papildyta straipsniu:

Nr. XII-2750, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26872

 

28 straipsnis. Bylų nagrinėjimas pagal nacionalinę proceso teisę

1. Reglamento (EB) Nr. 861/2007 4 straipsnio 3 dalyje ir 5 straipsnio 7 dalyje nurodytais atvejais teismas privalo pranešti ieškovui (atsakovui), kad šis ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį (priešieškinį), atitinkantį Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatytus reikalavimus.

2. Jeigu ieškovas (atsakovas) per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą tinkamai įforminto ieškinio (priešieškinio) teismui nepareiškia, pareiškimas laikomas nepaduotu ir teismo nutartimi grąžinamas ieškovui (atsakovui). Ši nutartis gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

 

29 straipsnis. Sprendimų apskundimas

Teismų sprendimai, priimti pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, gali būti skundžiami apeliacine tvarka.

 

30 straipsnis. Sprendimų peržiūra

1. Teismo sprendimą, priimtą pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, Reglamento (EB) Nr. 861/2007 18 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais peržiūri sprendimą priėmęs teismas.

2. Priėmęs prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo, teismas persiunčia prašymo ir jo priedų kopijas ieškovui ir informuoja, kad šis per keturiolika dienų nuo prašymo išsiuntimo privalo raštu pateikti atsiliepimą į prašymą.

3. Paduotą prašymą dėl sprendimo peržiūrėjimo teismas rašytinio proceso tvarka išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino atsiliepimui į prašymą pateikti pabaigos dienos ir priima nutartį dėl vieno iš Reglamento (EB) Nr. 861/2007 18 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-2750, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26872

 

4. Jeigu toje pačioje byloje dėl Europos ieškinių dėl nedidelių sumų paduodamas apeliacinis skundas ir prašymas dėl sprendimo peržiūrėjimo, pirmiausia turi būti išnagrinėtas apeliacinis skundas.

 

31 straipsnis. Sprendimų vykdymas

1. Teismo sprendimas, priimtas pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą ir patvirtintas Reglamento (EB) Nr. 861/2007 IV priede išdėstyta standartine D forma, laikomas vykdomuoju dokumentu.

2. Reglamento (EB) Nr. 861/2007 22 straipsnio 1 dalyje nurodytus prašymus dėl atsisakymo vykdyti sprendimus, priimtus pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

3. Reglamento (EB) Nr. 861/2007 23 straipsnyje nurodytus prašymus dėl sprendimų, priimtų pagal Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, vykdymo sustabdymo ar apribojimo nagrinėja vykdymo vietos apylinkės teismas.

 

DEVINTASIS1 SKIRSNIS

2008 M. GRUODŽIO 18 D. TARYBOS REGLAMENTO (EB) Nr. 4/2009 DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, TEISMO SPRENDIMŲ PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO BEI BENDRADARBIAVIMO IŠLAIKYMO PRIEVOLIŲ SRITYJE ĮGYVENDINIMAS

 

311 straipsnis. Su išlaikymo prievolėmis susijusių bylų nagrinėjimas

1. Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek, kiek 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (EB) Nr. 4/2009) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

2. Šio įstatymo 312, 313 straipsniai taikomi tik teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

3. Šio įstatymo 314 straipsnis taikomas tik teismo sprendimams, priimtiems valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės.

 

312 straipsnis. Teismo sprendimų peržiūra

1. Teismo procese dėl išlaikymo prievolių nedalyvavęs atsakovas turi teisę kreiptis dėl Lietuvos Respublikoje priimto teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių peržiūros, jeigu yra Reglamento (EB) Nr. 4/2009 19 straipsnio 1 dalyje nustatyti pagrindai. Teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių peržiūri šį sprendimą priėmęs teismas.

2. Priėmęs prašymą peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių, teismas šio prašymo ir jo priedų kopijas persiunčia ieškovui ir informuoja, kad šis per keturiolika dienų nuo prašymo išsiuntimo privalo raštu pateikti atsiliepimą į prašymą.

3. Prašymą peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių teismas nagrinėja rašytinio proceso tvarka. Teismas, nusprendęs, kad tai yra būtina, paskiria žodinį prašymo peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėjimą. Paduotą prašymą peržiūrėti teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo termino pateikti atsiliepimą į prašymą pabaigos dienos ir priima nutartį dėl vieno iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 19 straipsnio 3 dalyje nurodytų sprendimų.

 

313 straipsnis. Teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai privalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, vykdymo tvarka

1. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 2 dalyje nurodytus prašymus dėl atsisakymo visiškai arba iš dalies vykdyti kilmės teismo sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2. Reglamento (EB) Nr. 4/2009 21 straipsnio 3 dalyje nurodytus prašymus dėl kilmės teismo sprendimo dėl išlaikymo prievolių vykdymo sustabdymo visiškai arba iš dalies nagrinėja vykdymo vietos apylinkės teismas.

 

314 straipsnis. Teismo sprendimų, priimtų valstybėje narėje, kuriai neprivalomas 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos protokolas dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės, vykdymo tvarka

1. Prašymus paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 27 straipsnio 1 dalį ir skundus dėl teismo sprendimų dėl tokių prašymų pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 32 straipsnio 2 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas, nusprendęs, kad tai yra būtina, paskiria žodinį prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 27 straipsnio 1 dalį nagrinėjimą.

2. Jeigu Lietuvos apeliacinis teismas nustato Reglamento (EB) Nr. 4/2009 28 straipsnio 1 dalies b punkte nurodyto išrašo pateikimo terminą (Reglamento (EB) Nr. 4/2009 29 straipsnio 1 dalis), šis terminas negali būti trumpesnis kaip septynios dienos.

3. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią Lietuvos apeliacinis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo paskelbti teismo sprendimą vykdytinu, gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šiems skundams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos bylų proceso kasaciniame teisme taisyklės taikomos tiek, kiek Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 ir šis įstatymas nenustato kitaip. Priimtas kasacinis skundas prioriteto tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Pranešime apie kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 7 dalis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praneša šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

 

315 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, vadovaujantis Reglamento (EB) Nr. 4/2009 49 straipsnio 1 dalimi, yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Reglamento (EB) Nr. 4/2009 51 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą, nedelsdama perduoda jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Reglamento (EB) Nr. 4/2009 58 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas.

4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Reglamentas (EB) Nr. 4/2009 nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, net ir jei nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Reglamento (EB) Nr. 4/2009 56 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti.

5. Atlikdami Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, įsteigtų valstybės institucijų, valstybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą, duomenis, susijusius su asmens turtu, sąskaitomis, lėšomis, pajamomis, išlaidomis ir veikla, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokie būtų jų pateikimo forma ir būdas, taip pat kitus duomenis, reikalingus Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius gautus duomenis privalo naudoti tik Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdami Reglamento (EB) Nr. 4/2009, ypač šio reglamento 53, 61, 62, 63 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių prieigą prie asmens duomenų, jų naudojimą ir perdavimą, reikalavimų.

6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų, priimtų atliekant Reglamente (EB) Nr. 4/2009 nustatytas centrinės institucijos funkcijas, peržiūrai netaikoma įstatymuose nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2338, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13904

Nr. XIII-880, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20566

Nr. XIV-1348, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15443

 

316 straipsnis. Kalbos

Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Reglamento (EB) Nr. 4/2009 28 straipsnio 1 dalies c punktą, 40 straipsnio 3 dalį ir 59 straipsnio 1 dalį yra lietuvių kalba ir anglų kalba.

Papildyta skirsniu:

Nr. XI-2081, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3928 (2012-06-30), i. k. 1121010ISTA0XI-2081

 

DEVINTASIS2 SKIRSNIS

2011 m. BIRŽELIO 9 d. TARYBOS SPRENDIMO Nr. 2011/432/ES DĖL 2007 m. LAPKRIČIO 23 d. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ IR KITOKIŲ ŠEIMOS IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠIEŠKOJIMO PATVIRTINIMO EUROPOS SĄJUNGOS VARDU IR 2007 m. LAPKRIČIO 23 d. HAGOS KONVENCIJOS DĖL TARPTAUTINIO VAIKŲ IR KITOKIŲ ŠEIMOS IŠLAIKYMO IŠMOKŲ IŠIEŠKOJIMO ĮGYVENDINIMAS

 

317 straipsnis. Su išlaikymo prievolėmis susijusių bylų nagrinėjimas

Su išlaikymo prievolėmis susijusios bylos nagrinėjamos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka tiek, kiek 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo (toliau – Konvencija) ir šis įstatymas nenustato kitaip.

 

318 straipsnis. Sprendimų dėl išlaikymo prievolių pripažinimo ir vykdymo tvarka

1. Prašymus pripažinti ir vykdyti sprendimus dėl išlaikymo prievolių pagal Konvencijos 23 straipsnio 2 ir 3 dalis ir skundus dėl sprendimų dėl šių prašymų pagal Konvencijos 23 straipsnio 6 dalį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai ir skundai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas. Lietuvos apeliacinis teismas, nusprendęs, kad tai yra būtina, paskiria žodinį prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių nagrinėjimą. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, priimta dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, įsiteisėja pasibaigus Konvencijos 23 straipsnio 6 dalyje nustatytam skundo dėl teismo nutarties, priimtos dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą, padavimo terminui, jeigu nutartis nėra apskųsta.

2. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią šis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo pripažinti ir vykdyti sprendimą dėl išlaikymo prievolių, gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šiems skundams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos bylų proceso kasaciniame teisme taisyklės taikomos tiek, kiek Konvencija ir šis įstatymas nenustato kitaip. Priimtas kasacinis skundas prioriteto tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Pranešime apie kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 7 dalis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas praneša šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims apie nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

3. Pagal šio straipsnio nuostatas taip pat pripažįstami ir vykdomi Konvencijos 30 straipsnyje numatyti susitarimai dėl išlaikymo, kurie atitinka Konvencijos 30 straipsnio 1 dalyje nustatytą sąlygą.

 

319 straipsnis. Centrinė institucija ir kitos kompetentingos institucijos

1. Centrinė institucija Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, paskirta pagal Konvencijos 4 straipsnio 1 dalį, yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba.

2. Kai pareiškėjų prašymai yra susiję su jaunesnių kaip 21 metų asmenų išlaikymo prievolėmis, atsirandančiomis dėl tėvų ir vaikų santykių, Konvencijos 6 straipsnyje nurodytas centrinės institucijos funkcijas atlieka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius.

3. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, gavusi šio straipsnio 2 dalyje nurodytą prašymą, nedelsdama perduoda jį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtam Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius teikia informaciją prašančiajai centrinei institucijai tiesiogiai Konvencijos 12 straipsnyje nustatyta tvarka, taip pat atlieka kitas Konvencijos 12 straipsnio 3–9 dalyse nurodytas funkcijas.

4. Kai aplinkybės reikalauja, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimas dėl Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų užtikrinamas Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka tiek, kiek šis įstatymas ir Konvencija nenustato kitaip. Kai nagrinėjant Konvencijos 10 straipsnyje nurodytus prašymus paaiškėja, kad pareiškėjui reikalinga valstybės garantuojama teisinė pagalba, šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos institucijos perduoda pareiškėjo prašymą suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą tiesiogiai kompetentingoms valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančioms institucijoms. Prašymas suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą pateikiamas naudojant 1980 m. spalio 25 d. Konvencijoje dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą nustatytą teisinės pagalbos prašymo formą. Sprendimas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo gali būti priimamas ir pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų kreipimąsi, net ir jei nėra atskiro pareiškėjo prašymo suteikti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, kai iš Konvencijos 10 straipsnyje nurodytų prašymų yra aiški reikalingos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos apimtis ir šiuose prašymuose yra pateikta visa informacija, reikalinga sprendimui dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo priimti. Kai pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymą teikiama valstybės garantuojama teisinė pagalba neapima vertimo išlaidų, pareiškėjas, vadovaudamasis Konvencijos 45 straipsnio 3 dalies nuostatomis, turi atlyginti šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytoms institucijoms jų patirtas pareiškėjo prašymo ir kitų susijusių dokumentų vertimo išlaidas.

5. Atlikdami Konvencijoje nustatytas centrinės institucijos funkcijas, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius turi teisę neatlygintinai gauti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, bankų ir kitų kredito bei finansų įstaigų, valstybės registrų (kadastrų), žinybinių registrų, valstybės informacinių sistemų ir kitų informacinių sistemų, įsteigtų valstybės institucijų, valstybės įstaigų, valstybės įmonių, viešųjų įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės pinigų fondų ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatyta tvarka įgaliotų atlikti viešąjį administravimą, duomenis, susijusius su asmens turtu, sąskaitomis, lėšomis, pajamomis, išlaidomis ir veikla, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, kad ir kokie būtų jų pateikimo forma ir būdas, taip pat kitus duomenis, reikalingus Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinis skyrius gautus duomenis privalo naudoti tik Konvencijoje nustatytoms funkcijoms atlikti, nepažeisdami Konvencijos, ypač šios konvencijos 38, 39, 40 straipsnių, nuostatų, taip pat privalo laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių asmens duomenų tvarkymą, reikalavimų.

6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba jos paskirto Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinio skyriaus sprendimų, priimtų atliekant Konvencijoje nustatytas centrinės institucijos funkcijas, peržiūrai netaikoma įstatymuose nustatyta privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-2338, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13904

Nr. XIII-880, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20566

Nr. XIV-1348, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15443

 

3110 straipsnis. Tiesioginiai prašymai kompetentingiems subjektams

Kai asmuo (pareiškėjas), vadovaudamasis Konvencijos 37 straipsnio 1 dalimi, Konvencijos reglamentuojamais klausimais tiesiogiai kreipiasi į Lietuvos Respublikos kompetentingą subjektą, sprendžiant su šio asmens (pareiškėjo) kreipimusi susijusius klausimus taip pat taikomos šio skyriaus nuostatos.

 

3111 straipsnis. Kalbos

Lietuvos Respublikoje priimtinos kalbos pagal Konvencijos 44 straipsnio 1 ir 3 dalis yra lietuvių kalba ir anglų kalba.

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-392, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3419 (2013-06-28), i. k. 1131010ISTA0XII-392

 

DEVINTASIS3 SKIRSNIS

2012 M. LIEPOS 4 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 650/2012 DĖL JURISDIKCIJOS, TAIKYTINOS TEISĖS, TEISMO SPRENDIMŲ PAVELDĖJIMO KLAUSIMAIS PRIPAŽINIMO IR VYKDYMO BEI AUTENTIŠKŲ DOKUMENTŲ PAVELDĖJIMO KLAUSIMAIS PRIĖMIMO IR VYKDYMO BEI DĖL EUROPOS PAVELDĖJIMO PAŽYMĖJIMO SUKŪRIMO ĮGYVENDINIMAS

 

3112 straipsnis. Europos paveldėjimo pažymėjimo išdavimas

Institucija, kuri, vadovaujantis 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo 64 straipsnio b punkto nuostatomis, išduoda Europos paveldėjimo pažymėjimą, yra palikimo atsiradimo vietos notaras.

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-890, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05780

 

DEVINTASIS4 SKIRSNIS

2013 M. BIRŽELIO 12 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 606/2013 DĖL APSAUGOS PRIEMONIŲ TARPUSAVIO PRIPAŽINIMO CIVILINĖSE BYLOSE ĮGYVENDINIMAS

 

3113 straipsnis. Pažymos išdavimas, pranešimas apie pažymos išdavimą, išduotos pažymos taisymas ar panaikinimas

1. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 606/2013) 5 ir 14 straipsniuose numatytas pažymas išduoda apsaugos priemonę paskyręs teismas.

2. Kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pažymą išduoda Lietuvos Respublikos teismas ir pavojų keliančio asmens adresas nėra žinomas arba šis asmuo atsisako patvirtinti Reglamento (ES) Nr. 606/2013 8 straipsnio 1 dalyje nurodyto pranešimo gavimą, taikomos teismo procesinių dokumentų įteikimo taisyklės.

3. Reglamento (ES) Nr. 606/2013 9 straipsnyje numatytais atvejais pažymą ištaiso ar ją panaikina pažymą išdavęs teismas. Pažymos ištaisymo ar panaikinimo klausimas išsprendžiamas mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas dėl rašymo apsirikimų ir aiškių aritmetinių klaidų sprendime ištaisymo.

 

3114 straipsnis. Apsaugos priemonių vykdymas

Kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 606/2013 5 ir 14 straipsnių nuostatomis išduotos pažymos yra vykdomieji dokumentai, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje išdėstytas taisykles.

 

3115 straipsnis. Apsaugos priemonių patikslinimas

1. Reglamento (ES) Nr. 606/2013 11 straipsnyje numatytais atvejais faktinius apsaugos priemonės elementus patikslina antstolis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka priimdamas motyvuotą patvarkymą.

2. Reglamento (ES) Nr. 606/2013 11 straipsnio 4 dalyje numatytas pranešimas apie apsaugos priemonės patikslinimą tais atvejais, kai pavojų keliančio asmens adresas nėra žinomas arba kai šis asmuo atsisako patvirtinti pranešimo gavimą, skelbiamas specialioje interneto svetainėje Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatyta tvarka. Pranešimo paskelbimo šioje dalyje nurodytu būdu diena laikoma pranešimo įteikimo diena.

 

3116 straipsnis. Prašymų atsisakyti pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę nagrinėjimo tvarka

1. Prašymus atsisakyti pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę pagal Reglamento (ES) Nr. 606/2013 13 straipsnį nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Šie prašymai nagrinėjami mutatis mutandis taikant šio įstatymo 4 straipsnio 4, 5 ir 6 dalių nuostatas.

2. Prašymas peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, priimtą dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodyto prašymo, gali būti paduotas per trisdešimt dienų nuo nutarties įteikimo šaliai dienos. Jeigu šalies, kuri turi teisę paduoti prašymą peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvos Respublikoje, prašymo peržiūrėti Lietuvos apeliacinio teismo nutartį pateikimo terminas yra šešiasdešimt dienų ir jis skaičiuojamas nuo nutarties įteikimo šiai šaliai asmeniškai arba pristatymo į jos gyvenamąją vietą dienos.

3. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, kurią šis teismas priima išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo dėl prašymo atsisakyti pripažinti ar vykdyti apsaugos priemonę, gali būti skundžiama kasaciniu skundu Lietuvos Aukščiausiajam Teismui. Šiems skundams nagrinėti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos bylų proceso kasaciniame teisme taisyklės taikomos tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip. Priimtas kasacinis skundas prioriteto tvarka įrašomas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nustato ne ilgesnį kaip keturiolikos dienų terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Pranešime apie kasacinio skundo įrašymą į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 7 dalis) Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo šalims ir kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims nustatytą terminą atsiliepimams į kasacinį skundą pateikti. Atsiliepimus į kasacinį skundą šalys privalo, o kiti byloje dalyvaujantys asmenys turi teisę raštu pateikti per Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą terminą. Šis terminas skaičiuojamas nuo skundo įrašymo į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacine tvarka nagrinėtinų bylų sąrašą.

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-1412, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20541

 

DEVINTASIS5 SKIRSNIS

2014 M. GEGUŽĖS 15 D. EUROPOS PARLAMENTO IR TARYBOS REGLAMENTO (ES) NR. 655/2014, KURIUO NUSTATOMA EUROPINIO SĄSKAITOS BLOKAVIMO ĮSAKYMO PROCEDŪRA, SIEKIANT PALENGVINTI TARPVALSTYBINĮ SKOLŲ IŠIEŠKOJIMĄ CIVILINĖSE IR KOMERCINĖSE BYLOSE, ĮGYVENDINIMAS

 

3117 straipsnis. Proceso ypatumai

Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūrai taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytos taisyklės tiek, kiek 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose (toliau šiame skirsnyje – Reglamentas (ES) Nr. 655/2014), ir šis įstatymas nenustato kitaip.

 

3118 straipsnis. Teismingumas

1. Išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį, Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytais atvejais prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuriam teisminga byla dėl ginčo esmės.

2. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, kai byla dėl ginčo esmės yra teisminga ne Lietuvos Respublikos teismui, prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos apylinkės teismui.

3. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas pirmosios instancijos teismui, kuris išnagrinėjo bylą iš esmės ar patvirtino taikos sutartį.

4. Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodytos teismingumo taisyklės taikomos ir tais atvejais, kai byla dėl ginčo esmės yra nagrinėjama ar jau išnagrinėta apeliacinės instancijos ar kasaciniame teisme.

5. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 6 straipsnio 4 dalyje nurodytu atveju prašymas dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo paduodamas autentišką dokumentą išdavusios institucijos buveinės vietos apylinkės teismui.

 

 

3119 straipsnis. Žyminis mokestis

Paduodant prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, taip pat taikant Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 skyriuje nurodytas teisių gynimo priemones, kai kreipiamasi į teismą, mokamas žyminis mokestis, lygus atitinkamai už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių ar už atskiruosius skundus dėl nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių mokėtinam žyminiam mokesčiui, jei toks yra nustatytas.

 

3120 straipsnis. Informavimo institucija

Reglamento (ES) Nr. 655/2014 14 straipsnyje nurodytą informaciją teismui, nagrinėjančiam prašymą dėl europinio sąskaitos blokavimo įsakymo išdavimo, teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

 

3121 straipsnis. Vykdymo proceso ypatumai

1. Europinis sąskaitos blokavimo įsakymas yra vykdomasis dokumentas.

2. Europinio sąskaitos blokavimo įsakymo turiniui netaikomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 648 straipsnyje nustatyti reikalavimai.

3. Europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdo antstolis. Antstolis atlieka Reglamento (ES) Nr. 655/2014 4 straipsnio 14 punkte nurodytus procesinių dokumentų priėmimo, perdavimo ir įteikimo veiksmus, taip pat Reglamento (ES) Nr. 655/2014 24 straipsnio 4 dalyje, 25 straipsnio 1, 2 ir 4 dalyse nurodytus veiksmus.

 

3122 straipsnis. Teisių gynimo priemonės

1. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 21 straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju gali būti duodamas atskirasis skundas.

2. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 33 ir 35 straipsniuose nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos kilmės Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

3. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 ir 35 straipsniuose, išskyrus šio reglamento 34 straipsnio 1 dalies a punktą ir 35 straipsnio 3 dalį, nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančio ar įvykdžiusio antstolio kontoros buveinės vietos apylinkės teismą. Šio teismo nutartis dėl teisių gynimo priemonių gali būti skundžiama atskiruoju skundu.

4. Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nurodytais atvejais apeliacinės instancijos teismo nutartys, priimtos išnagrinėjus atskiruosius skundus, kasacine tvarka neskundžiamos.

5. Dėl Reglamento (ES) Nr. 655/2014 34 straipsnio 1 dalies a punkte ir 35 straipsnio 3 dalyje nurodytų teisių gynimo priemonių, kurios taikomos vykdymo Europos Sąjungos valstybėje narėje, kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį. Antstolio veiksmai gali būti skundžiami teismui. Paduodant ir nagrinėjant tokį skundą mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 593 straipsnio 1–4 dalyse nustatytos taisyklės. Teismo nutartis dėl antstolio veiksmų atskiruoju skundu neskundžiama.

6. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 38 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytas prašymas paduodamas europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdančiam ar įvykdžiusiam antstoliui.

7. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies a punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą išdavusį teismą.

8. Reglamento (ES) Nr. 655/2014 39 straipsnio 3 dalies b punkte nurodytu atveju kreipiamasi į europinį sąskaitos blokavimo įsakymą vykdantį ar įvykdžiusį antstolį.

 

3123 straipsnis. Procesinių dokumentų įteikimo ypatumai

Reglamento (ES) Nr. 655/2014 28 straipsnio 3 dalyje nurodytu atveju, kai skolininko gyvenamoji vieta (buveinė) yra Lietuvos Respublikoje ir Lietuvos Respublika nėra vykdymo Europos Sąjungos valstybė narė, procesiniai dokumentai skolininkui įteikiami šio įstatymo 3 straipsnyje ir 33 straipsnio 2 ir 4 dalyse nustatyta tvarka.

Papildyta skirsniu:

Nr. XII-2338, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13904

 

DEVINTASIS6 SKIRSNIS

DIREKTYVOS (ES) 2020/1828 ĮGYVENDINIMAS

 

3124 straipsnis. Taikymo sritis

1. Ieškiniai dėl vartotojų viešojo intereso gynimo, pareikšti dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams (toliau šiame skirsnyje – ieškinys), nagrinėjami pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nuostatas, išskyrus šiame įstatyme nustatytas išimtis. Šių Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų sąrašą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras. Vartotojų kolektyviniai interesai – vartotojų bendrasis interesas, įskaitant vartotojų grupės interesus, kai reiškiamas ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo.

2. Šio skirsnio nuostatos taikomos ieškiniams dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo ir (ar) teisių gynimo priemonių taikymo, kuriuos vartotojų vardu pareiškia šio įstatymo 3125 straipsnio 1 dalyje nurodyti subjektai kaip ieškovai, įskaitant atvejus, kai verslininko padarytas pažeidimas buvo nutrauktas iki ieškinio pareiškimo arba iki jo nagrinėjimo pabaigos. Teisių gynimo priemone laikoma verslininko pareiga užtikrinti Europos Sąjungos teisės akte arba Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse nustatytos vartotojo teisės įgyvendinimą (pavyzdžiui, kompensacijos sumokėjimas, remonto darbų atlikimas, prekės pakeitimas, kainos sumažinimas, sutarties nutraukimas, sumokėtos kainos grąžinimas).

3. Šio skirsnio nuostatos nedaro įtakos Europos Sąjungos teisės aktuose, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ir kituose įstatymuose nustatytoms vartotojų teisėms.

 

3125 straipsnis. Ieškinio pareiškimas

1. Teisę pareikšti ieškinį turi Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatyme ar kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodyti subjektai, kuriems ši teisė suteikta (toliau šiame skirsnyje – kompetentingas subjektas).

2. Ieškinį keli skirtingų Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingi subjektai gali pareikšti kartu, jeigu pažeidimu padaroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams skirtingose Europos Sąjungos valstybėse narėse.

 

3126 straipsnis. Ieškinio senaties termino nutraukimo ypatumai

1. Pareiškus ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nutraukiamas ir reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas.

2. Pareiškus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nutraukiamas ir suinteresuotų vartotojų reikalavimams dėl teisių gynimo priemonių taikymo taikomas ieškinio senaties terminas.

 

3127 straipsnis. Ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansavimo ypatumai

1. Kai ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo imtis priemonių užtikrinti, kad toks finansavimas nekeltų interesų konflikto ir neturėtų neigiamo poveikio vartotojų kolektyvinių interesų apsaugai.

2. Kai ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo užtikrinti, kad jo priimami sprendimai dėl bylos vedimo, įskaitant sprendimus dėl taikos sutarties sudarymo, nepriklausytų nuo ieškinį finansuojančio trečiojo asmens interesų. Draudžiama finansuoti ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, kai finansavimą teikiantis trečiasis asmuo yra verslininko, kuriam reiškiamas ieškinys, konkurentas arba nuo šio verslininko priklauso.

3. Kai ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo finansuoja trečiasis asmuo, kompetentingas subjektas privalo tai nurodyti ieškinyje ir teismui nurodyti tokio finansavimo šaltinius.

4. Nustatęs, kad pareiškiant ieškinį nesilaikyta šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytų reikalavimų, teismas nustato terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Jeigu šių trūkumų pašalinti neįmanoma, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą.

 

3128 straipsnis. Kompetentingų subjektų procesinio subjektiškumo vertinimas

1. Europos Komisijos pagal Direktyvą (ES) 2020/1828 paskelbtas kompetentingų subjektų sąrašas laikomas tinkamu kitos Europos Sąjungos valstybės narės kompetentingo subjekto procesinio subjektiškumo pareiškiant ieškinį įrodymu, tačiau teismas turi teisę įvertinti, ar kompetentingo subjekto veiklos tikslai suderinami su konkretaus ieškinio pareiškimu. Nustatęs, kad jie nesuderinami, teismas atsisako priimti ieškinį, o priimtą ieškinį palieka nenagrinėtą.

2. Verslininkas atsiliepime į ieškinį turi teisę teismui pateikti motyvuotą prašymą pripažinti, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas neatitinka Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 131 straipsnyje ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktuose kompetentingiems subjektams nustatytų sąlygų. Jeigu teismas nustato, kad ieškinį pareiškęs kompetentingas subjektas šių sąlygų neatitinka, ieškinys paliekamas nenagrinėtas.

 

3129 straipsnis. Ieškinių dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumai

1. Kompetentingas subjektas apie ketinimą pareikšti ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi pranešti verslininkui registruotąja pašto siunta išsiųsdamas rašytinę pretenziją verslininko – fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu arba verslininko – juridinio asmens buveinės adresu. Pretenzijoje nurodomas verslininko padarytas pažeidimas, apibūdinami vartotojai, kurių kolektyviniams interesams ketinama atstovauti, išdėstomi reikalavimai verslininkui ir įspėjama, kad jų neįvykdžius per keturiolika dienų nuo pretenzijos gavimo dienos kompetentingas subjektas gali kreiptis į teismą ir pareikšti ieškinį. Jeigu per šį terminą atsakymas į pretenziją negaunamas, laikoma, kad verslininkas jos nepatenkino.

2. Pareiškiant ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, nereikalaujama įrodyti šių aplinkybių:

1) kad dėl verslininko padaryto pažeidimo atskiri vartotojai patyrė nuostolių;

2) kad verslininkas pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo.

3. Ieškinyje dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo turi būti apibūdinama vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, grupė.

4. Nagrinėjant ieškinius dėl verslininkų veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo, netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 4 dalies nuostata.

 

 

3130 straipsnis. Ieškinių dėl teisių gynimo priemonių taikymo pareiškimo ir nagrinėjimo ypatumai

1. Pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nereikalaujama, kad teismas per atskirą procesą būtų nustatęs verslininko padarytą pažeidimą.

2. Pareiškiant ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, nurodomi: kiekvieno vartotojo, kurio interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, vardas ir pavardė, gyvenamoji vieta, asmens kodas, duomenys ryšiams palaikyti (adresas pašto korespondencijos siuntoms, telefono numeris ir kiti duomenys). Kartu su ieškiniu pateikiami vartotojų pareiškimai dėl to, kad jie sutinka, jog jų interesams būtų atstovaujama pareikštu ieškiniu. Šio pareiškimo formą tvirtina Lietuvos Respublikos teisingumo ministras.

3. Teismas, priėmęs ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo, specialioje interneto svetainėje suinteresuotų vartotojų informavimo tikslais paskelbia pranešimą apie ieškinyje nenurodytų vartotojų galimybę pateikti kompetentingam subjektui šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą. Atsižvelgdamas į ieškinio dalyką ir pagrindą, į vartotojų, kurių kolektyviniams interesams atstovaujama pareikštu ieškiniu, skaičių ir jų sklaidą, teismas skelbiamame pranešime nustato nuo trisdešimt iki devyniasdešimt dienų terminą šioje dalyje nurodytam pranešimui pateikti.

4. Pasibaigus šio straipsnio 3 dalyje nurodytam terminui, kompetentingas subjektas, jeigu reikia, ne vėliau kaip per keturiolika dienų turi pateikti teismui patikslintą ieškinį. Teismas nutartimi išsprendžia klausimą dėl to, ar šio straipsnio 2 dalyje nurodytą pareiškimą pateikusių vartotojų interesams gali būti atstovaujama pareikštu ieškiniu. Ši teismo nutartis yra neskundžiama. Kartu su šios teismo nutarties kopija teismas atsakovui ir tretiesiems asmenims išsiunčia pranešimą dėl atsiliepimų į pareikštą ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo pateikimo nutartį priėmusiam teismui.

5. Nagrinėjant ieškinius dėl teisių gynimo priemonių taikymo, netaikoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 49 straipsnio 4 dalies nuostata.

6. Kai ieškinys dėl teisių gynimo priemonių taikymo tenkinamas ar teismas dėl šio reikalavimo patvirtina taikos sutartį, teismo sprendime nurodomi konkretūs vartotojai, kurie turi teisę pasinaudoti šiomis priemonėmis.

7. Įsiteisėjus šio straipsnio 6 dalyje nurodytam teismo sprendimui, teismas išduoda vykdomuosius raštus pagal rašytinius kompetentingo subjekto ir (ar) šio straipsnio 6 dalyje nurodytų vartotojų pareiškimus.

8. Šio straipsnio 6 dalyje nurodytame teismo sprendime nurodytų teisių gynimo priemonių įgyvendinimas nedaro įtakos kitų teisių gynimo priemonių, kurios nustatytos Lietuvos Respublikos įstatymuose ar Europos Sąjungos teisės aktuose ir kurios nebuvo ieškinio dalykas, įgyvendinimui.

 

3131 straipsnis. Akivaizdžiai nepagrįstų ieškinių pareiškimo pasekmės

Teismas, pasirengimo nagrinėti bylą teisme metu nustatęs, kad kompetentingas subjektas pareiškė akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį, turi teisę iki nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo nuspręsti ieškinį palikti nenagrinėtą.

 

3132 straipsnis. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymo ypatumai

1. Bylinėjimosi išlaidos iš vartotojų, kurie teismui pateikė šio įstatymo 3130 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, nepriteisiamos.

2. Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatytos bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės mutatis mutandis taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 4 dalies nuostatas.

3. Kompetentingo subjekto patirtos išlaidos, susijusios su informacijos teikimu suinteresuotiems vartotojams ieškinio pareiškimo ar nagrinėjimo tikslais, priskiriamos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

4. Iš vartotojų, kurie teismui pateikė šio įstatymo 3130 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus, kompetentingas subjektas gali reikalauti sumokėti ieškinio administravimo mokestį. Vartotojų mokamas ieškinio administravimo mokestis priskiriamas prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.

5. Šio straipsnio 4 dalyje nurodytų bylinėjimosi išlaidų didžiausias dydis ir jų apmokėjimo tvarka nustatomi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

 

3133 straipsnis. Vartotojų informavimas apie priimtus teismo sprendimus

1. Išnagrinėjęs ieškinį dėl verslininko veiksmų ar neveikimo nutraukimo ar jų uždraudimo arba dėl šio reikalavimo patvirtinęs taikos sutartį, teismas priimtą sprendimą suinteresuotų vartotojų informavimo tikslais skelbia specialioje interneto svetainėje.

2. Išnagrinėjus ieškinį dėl teisių gynimo priemonių taikymo arba teismui dėl šio reikalavimo patvirtinus taikos sutartį, priimtas teismo sprendimas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka įteikiamas vartotojams, kurie teismui pateikė šio įstatymo 3130 straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus.

TAR pastaba. Devintojo6 skirsnio nuostatos taikomos, kai ieškinys dėl vartotojų viešojo intereso gynimo pareiškiamas dėl verslininkų padarytų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimų, kuriais daroma ar gali būti padaryta žala vartotojų kolektyviniams interesams, po įstatymo Nr. XIV-1473 įsigaliojimo (2023-06-25). Jei šiame ieškinyje pareiškiami reikalavimai dėl teisių gynimo priemonių taikymo, įstatymo Nr. XIV-1473 nuostatos dėl ieškinio senaties termino nutraukimo taikomos, kai šie reikalavimai grindžiami po įstatymo Nr. XIV-1473 įsigaliojimo (2023-06-25) padarytais Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų, įskaitant perkeltąsias į nacionalinę teisę, pažeidimais.

Papildyta skirsniu:

Nr. XIV-1473, 2022-11-03, paskelbta TAR 2022-11-16, i. k. 2022-23020

 

DEŠIMTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

32 straipsnis. Įstatymo taikymas

1. Šis įstatymas yra taikomas ieškiniams (prašymams, pareiškimams), kurie pareikšti po šio įstatymo įsigaliojimo.

2. Ieškiniai (prašymai, pareiškimai), pareikšti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nagrinėjami pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias nuostatas.

 

33 straipsnis. Teisės aktų pripažinimas netekusiais galios

Įsigaliojus šiam įstatymui, netenka galios:

1) Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų ratifikavimo“ (Žin., 2002, Nr. 51-1928) 3 straipsnis;

2) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinančio Reglamentą (EB) Nr. 1347/ 2000, įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 58-2004);

3) Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 805/2004, sukuriančio neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, įgyvendinimo“ (Žin., 2005, Nr. 58-2005).

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                          VALDAS ADAMKUS

 

 

Lietuvos Respublikos

civilinį procesą

reglamentuojančių Europos Sąjungos

ir tarptautinės teisės aktų

įgyvendinimo įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 2004 m. balandžio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 805/2004, sukuriantis neginčytinų reikalavimų Europos vykdomąjį raštą, su pakeitimais, padarytais 2005 m. lapkričio 16 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 1869/2005.

2. 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1896/2006, nustatantis Europos mokėjimo įsakymo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1260.

3. 2007 m. liepos 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 861/2007, nustatantis Europos ieškinių dėl nedidelių sumų nagrinėjimo procedūrą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2017 m. birželio 19 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2017/1259.

4. 2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 4/2009 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2018 m. gruodžio 10 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2018/1937.

5. 2011 m. birželio 9 d. Tarybos sprendimas Nr. 2011/432/ES dėl 2007 m. lapkričio 23 d. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų ir kitokių šeimos išlaikymo išmokų išieškojimo patvirtinimo Europos Sąjungos vardu su pakeitimais, padarytais 2014 m. balandžio 9 d. Tarybos sprendimu 2014/218/ES.

6. 2012 m. liepos 4 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 650/2012 dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų paveldėjimo klausimais pripažinimo ir vykdymo bei autentiškų dokumentų paveldėjimo klausimais priėmimo ir vykdymo bei dėl Europos paveldėjimo pažymėjimo sukūrimo.

7. 2012 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1215/2012 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo ir vykdymo (nauja redakcija) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2014 m. lapkričio 26 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2015/281.

8. 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 606/2013 dėl apsaugos priemonių tarpusavio pripažinimo civilinėse bylose.

9. 2014 m. gegužės 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 655/2014, kuriuo nustatoma europinio sąskaitos blokavimo įsakymo procedūra, siekiant palengvinti tarpvalstybinį skolų išieškojimą civilinėse ir komercinėse bylose.

10. 2019 m. birželio 25 d. Tarybos reglamentas (ES) 2019/1111 dėl jurisdikcijos ir sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis bei tarptautiniu vaikų grobimu, pripažinimo ir vykdymo.

11. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1783 dėl valstybių narių teismų bendradarbiavimo renkant įrodymus civilinėse ar komercinėse bylose (įrodymų rinkimas) (nauja redakcija).

12. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2020/1784 dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse arba komercinėse bylose įteikimo valstybėse narėse (dokumentų įteikimas) (nauja redakcija).

13. 2020 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva (ES) 2020/1828 dėl atstovaujamųjų ieškinių siekiant apsaugoti vartotojų kolektyvinius interesus, kuria panaikinama Direktyva 2009/22/EB.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-1473, 2022-11-03, paskelbta TAR 2022-11-16, i. k. 2022-23020

 

14. 2022 m. liepos 12 d. Tarybos sprendimas (ES) 2022/1206 dėl Europos Sąjungos prisijungimo prie Konvencijos dėl užsienio teismų sprendimų civiliniais arba komerciniais klausimais pripažinimo ir vykdymo.

Papildyta punktu:

Nr. XIV-1962, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-25, i. k. 2023-09976

 

Priedo pakeitimai:

Nr. XIV-673, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24271

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-2081, 2012-06-19, Žin., 2012, Nr. 76-3928 (2012-06-30), i. k. 1121010ISTA0XI-2081

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo Įstatymo papildymo devintuoju-1 skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-392, 2013-06-18, Žin., 2013, Nr. 68-3419 (2013-06-28), i. k. 1131010ISTA0XII-392

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo 31-5 straipsnio pakeitimo, Įstatymo papildymo devintuoju-2 skirsniu ir Įstatymo priedo papildymo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-890, 2014-05-15, paskelbta TAR 2014-05-28, i. k. 2014-05780

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 ketvirtojo skirsnio pavadinimo, 4, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju-1 ir devintuoju-3 skirsniais įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1412, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20541

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 papildymo devintuoju-4 skirsniu ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1413, 2014-12-11, paskelbta TAR 2014-12-23, i. k. 2014-20545

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 šeštojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 12-1 ir 12-2 straipsniais įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2197, 2015-12-17, paskelbta TAR 2015-12-29, i. k. 2015-20895

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo skirsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2338, 2016-05-12, paskelbta TAR 2016-05-24, i. k. 2016-13904

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31-5, 31-9 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju-5 skirsniu įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2750, 2016-11-08, paskelbta TAR 2016-11-16, i. k. 2016-26872

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 antrojo skirsnio, 22, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 27-1 straipsniu įstatymas

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-880, 2017-12-12, paskelbta TAR 2017-12-20, i. k. 2017-20566

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 31-5 ir 31-9 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-673, 2021-11-18, paskelbta TAR 2021-11-25, i. k. 2021-24271

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 trečiojo, penktojo, šeštojo skirsnių ir priedo pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1348, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-14, i. k. 2022-15443

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 8, 31-5 ir 31-9 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1473, 2022-11-03, paskelbta TAR 2022-11-16, i. k. 2022-23020

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo devintuoju-6 skirsniu įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIV-1962, 2023-05-18, paskelbta TAR 2023-05-25, i. k. 2023-09976

Lietuvos Respublikos civilinį procesą reglamentuojančių Europos Sąjungos ir tarptautinės teisės aktų įgyvendinimo įstatymo Nr. X-1809 priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo ketvirtuoju-2 skirsniu įstatymas