Suvestinė redakcija nuo 2021-06-22

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2007, Nr. 41-1550, i. k. 1072070ISAKISAK-587

 

Nauja redakcija nuo 2021-06-22:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO, MOKSLO IR SPORTO MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo

 

2007 m. balandžio 2 d. Nr. ISAK-587

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 37 straipsnio 6 dalimi:

 

1. T v i r t i n u Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašą (pridedama).

 

2. Rekomenduoju mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms institucijoms, dalyvių susirinkimams (savininkams) skatinti mokyklų tobulinimą pagal įsivertinimo ir išorės vertinimo rezultatus ir kasmet planuoti tam lėšas.

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRĖ                                                            ROMA ŽAKAITIENĖ

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2007 m. balandžio 2 d.  įsakymu Nr. ISAK-587

(Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro

2018 m. gruodžio 3 d. įsakymo Nr. V-962 redakcija)

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašAS

 

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašas (toliau – tvarkos aprašas)  nustato  mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas (toliau – mokyklos), veiklos išorinio vertinimo (toliau – išorinis vertinimas) sampratą, išorinio vertinimo organizavimą ir vykdymą, apeliacijų teikimą ir jų nagrinėjimą.

2. Šiuo tvarkos aprašu savo veikloje vadovaujasi Nacionalinė švietimo agentūra (toliau – Agentūra), vertintojai, mokyklos, savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinių mokyklų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba savivaldybių vykdomosios institucijos ar jų įgalioti asmenys (savivaldybių mokyklų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimai) (valstybinių ir savivaldybių mokyklų – viešųjų įstaigų), savininkai (dalyvių susirinkimai) (kitų mokyklų) ir kiti išoriniame vertinime dalyvaujantys asmenys.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

3. Mokyklos veiklos kokybės išorinio vertinimo sistemą sudaro mokyklos įsivertinimas, kuris yra svarbiausias mokyklos veiklos kokybę užtikrinantis veiksnys, ir išorinis vertinimas.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Vertintojas – asmuo, nustatyta tvarka atestuotas tam tikrai kvalifikacijos kategorijai (vertintojo, kuruojančio vertintojo ar vadovaujančio vertintojo) ir vykdantis mokyklos išorinį vertinimą;

4.2. Stažuotojas – kandidatas į vertintojus, sėkmingai baigęs nustatytą vertintojų teorinio mokymo programą ir dalyvaujantis mokyklos išorinio vertinimo praktiniuose mokymuose;

4.3. Kitos tvarkos apraše vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme, Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. ISAK-3219 „Dėl Formaliojo švietimo kokybės užtikrinimo sistemos koncepcijos patvirtinimo“, vartojamas sąvokas.

5. Išorinis vertinimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu, Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. XII-745 „Dėl Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos patvirtinimo“, nuostatomis, kitais bendrąjį ugdymą reglamentuojančiais teisės aktais ir šiuo tvarkos aprašu.

 

II SKYRIUS

IŠORinio VERTINIMO SAMPRATA

 

6. Išorinio vertinimo tikslas – skatinti mokyklas tobulėti siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir geresnių mokinių pasiekimų.

7. Išorinio vertinimo uždaviniai:

7.1. skatinti mokyklos veiklos kokybės ir daromos pažangos įsivertinimą, mokyklos bendruomenės susitarimus dėl veiklos kokybės sampratos ir kokybės gerinimo;

7.2. skatinti mokyklas sudaryti geresnes sąlygas mokiniui ugdytis, tobulėti, siekti pažangos ir aukštesnių rezultatų;

7.3. padėti priimti patikimais duomenimis grįstus sprendimus dėl pagalbos mokykloms;

7.4. skatinti tobulinti esamas ir kurti naujas pagalbos teikimo ir konsultavimo formas mokyklai, mokytojams, mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams);

7.5. įvertinti mokyklos ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba savivaldybių vykdomosios institucijos (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų)  bendradarbiavimo veiksmingumą siekiant geresnės ugdymo(si) kokybės ir rezultatų;

7.6. nustatyti mokyklos veiklos rizikos veiksnius, jų reikšmingumą, teikti rekomendacijas mokyklos veiklai tobulinti;

7.7. teikti informaciją apie mokyklų veiklos kokybę ir skleisti mokytojų, mokyklų, mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų, dalyvių susirinkimų (savininkų), savivaldybių administracijų veiklos gerąją patirtį.

8. Išorinio vertinimo principai:

8.1. etiškumas – vertintojai vadovaujasi Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės vertintojų elgesio taisyklėmis (1 priedas);

8.2. objektyvumas – vertinant mokyklos veiklos kokybės aspektus sprendimai grindžiami patikimais duomenimis, informacija ir bendru vertintojų komandos susitarimu;

8.3. skaidrumas – vertintojai, mokyklos bendruomenė ir kiti išorinį vertinimą organizuojantys asmenys sutartu laiku dalijasi informacija, analizuoja duomenis, diskutuoja dėl veiklos vertinimų ir veiklos koregavimo;

8.4. kontekstualumas – vertinant mokyklos veiklos kokybę pripažįstamas kiekvienos mokyklos realus socialinis, ekonominis, kultūrinis, technologinis ir pedagoginis kontekstas;

8.5. pažangumas – išorinio vertinimo duomenys sudaro sąlygas koreguoti mokyklos ugdomąją veiklą, gerinti rezultatus, taikyti ugdymo(si) inovacijas, skatinti geresnį mokyklos valdymą ir siekti kiekvieno mokinio pažangos.

9. Išorinis vertinimas yra formuojamasis mokykloje vykstančių procesų vertinimas ir jis gali būti:

9.1. visuminis, kai vertinama visa mokyklos veikla (toliau – visuminis vertinimas);

9.2. teminis, kai mokyklos veikla vertinama pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatytą temą, jos klausimus ir rodiklius (toliau – teminis vertinimas);

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

9.3. rizikos, kai vykdomas mokyklos veiklos rizikos veiksnių identifikavimas, analizė ir veiklos tobulinimo galimybių numatymas (toliau – rizikos vertinimas).

10. Mokyklos veiklos kokybei įvertinti  naudojama 5 įvertinimo lygių (2 priedas) skalė.

 

III SKYRIUS

IŠORinio VERTINIMO ORGANIZAVIMAS IR VYKDYMAS

 

11. Išorinį vertinimą organizuoja Agentūra ir savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų).

12. Išorinis vertinimas organizuojamas keturiais etapais:

12.1. pasirengimas;

12.2. vertinimas mokykloje;

12.3. vertinimo apibendrinimas, ataskaitos rengimas ir jos derinimas su mokykla;

12.4. galutinės išorinio vertinimo ataskaitos parengimas, pateikimas ir paskelbimas.

13. Agentūra, organizuodama išorinį vertinimą, atlieka šias funkcijas:

13.1. rengia vertintojų atrankos ir atestavimo taisyklių projektą ir teikia tvirtinti švietimo, mokslo ir sporto ministrui;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

13.2. vykdo vertintojų atranką, mokymus ir atestavimą, rengia dokumentus, būtinus šiai veiklai atlikti;

13.3. pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytus atrankos kriterijus rengia ir iki einamųjų metų spalio 1 d. teikia švietimo, mokslo ir sporto ministrui tvirtinti vienų kalendorinių metų visuminio, teminio ir rizikos vertinimo mokyklų sąrašų projektus. Švietimo, mokslo ir sporto ministras gali nustatyti ir kitus teminio ir rizikos vertinimo mokyklų pateikimo vertinti terminus, bet ne vėliau kaip 1 mėnuo iki vertinimo pradžios;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

13.4. sudaro mokyklų vertinimo tvarkaraščius,

13.5. formuoja vertintojų komandas;

13.6. nustato išorinio vertinimo ataskaitų formas ir kitus dokumentus, reikalingus išorinio vertinimo veikloms organizuoti ir vykdyti;

13.7. skelbia vadovaujančiojo vertintojo ir Agentūros direktoriaus ar jo įgalioto kito Agentūros darbuotojo pasirašytas išorinio vertinimo ataskaitas Agentūros interneto svetainėje, Švietimo valdymo informacinėje sistemoje (toliau – ŠVIS), pasibaigus tvarkos aprašo VII skyriuje nustatytam apeliacijos teikimo ar nagrinėjimo terminui, jei ji buvo pateikta;

13.8. apibendrina duomenis, fiksuoja informaciją apie mokyklų gerąją patirtį, inicijuoja gerosios patirties sklaidą.

14. Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) inicijuoja, planuoja ir organizuoja išorinį vertinimą įsteigtose mokyklose:

14.1. suderinę su mokyklų vadovais, iki einamųjų metų birželio 1 d. sudaro ir teikia Agentūrai siūlomų vertinti (visuminio, teminio ir (ar) rizikos) mokyklų sąrašus (paraiškas) vieniems metams. Švietimo, mokslo ir sporto ministras tvarkos aprašo 13.3 papunktyje įvardytu atveju gali nustatyti kitą siūlomų vertinti (teminio ir (ar) rizikos) mokyklų sąrašų pateikimo Agentūrai terminą;

Papunkčio pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

14.2. konsultuoja ir teikia reikalingą pagalbą mokyklai jai įsivertinant iki išorinio vertinimo ir po jo;

14.3. stebi ir analizuoja mokyklos veiklą po išorinio vertinimo, kryptingai padeda tobulėti;

14.4. jeigu mokyklos išorinio vertinimo metu bent vienas veiklos aspektas (rodiklis, tema) buvo įvertintas 1 arba N, arba dominavo 2 lygio įvertinimai, sistemingai stebi mokyklos veiklos kaitą, kaupia duomenis ir po metų raštu pateikia Agentūrai susistemintą informaciją ir išvadas apie mokyklos padarytą pažangą. Pranešimas pridedamas prie mokyklos išorinio vertinimo ataskaitos.

15. Mokyklos vadovas, dalyvaudamas išoriniame vertinime:

15.1. gavęs pranešimą apie planuojamą išorinį vertinimą, informuoja mokyklos bendruomenę;

15.2. supažindina mokyklos bendruomenę su išorinio vertinimo paskirtimi, principais, organizavimo mokykloje tvarka;

15.3. siunčia vadovaujančiajam vertintojui sutartu laiku savaitinį pamokų, neformaliojo švietimo, klasės valandėlių (jei tokios vyksta) ir kitų renginių tvarkaraštį, naujausią informaciją apie įsivertinimą ir įsivertinimo išvadas, mokyklos strateginį planą, paskutinių dvejų metų mokyklos veiklos planus, mokinių pasiekimų, pažangos ir mokinių pasiekimų tyrimų duomenų apibendrintą informaciją, einamųjų mokslo metų mokyklos ugdymo planą arba pateikia nuorodą, kur minėtą informaciją galima rasti interneto erdvėje, kontekstinę ir kitą informaciją apie mokyklos veiklą pagal pateiktą klausimyną;

15.4. suderinęs su mokytojais, gali teikti vadovaujančiajam vertintojui rekomenduojamų stebėti pamokų, veiklos ar renginių sąrašą (kiekvieno mokytojo po vieną);

15.5. sudaro sąlygas mokyklos bendruomenei ir vertintojams bendradarbiauti;

15.6. supažindina vadovaujantįjį vertintoją su mokyklos socialiniu–ekonominiu, kultūriniu, technologiniu ir pedagoginiu kontekstu, mokykloje vykdomu įsivertinimu;

15.7. gavęs išorinio vertinimo ataskaitos projektą, supažindina su juo mokyklos tarybą, pavaduotojus, padalinių vadovus, mokytojus ir kitus mokyklos darbuotojus, ugdančius mokinius ir teikiančius pagalbą mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams) ir per 5 darbo dienas raštu gali pateikti mokyklos mokinių, savo ir pavaduotojų, mokytojų, kitų mokyklos darbuotojų ir mokinių tėvų (globėjų, rūpintojų) komentarus, argumentus vadovaujančiajam vertintojui. Mokyklos bendruomenės komentaras pridedamas prie išorinio vertinimo ataskaitos;

15.8. inicijuoja išorinio vertinimo išvadų pateikimą tėvams (globėjams, rūpintojams) ir mokiniams;

15.9. numato per 30 darbo dienų nuo išorinio vertinimo ataskaitos gavimo dienos veiklos tobulinimą ir informuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomąją instituciją ar jos įgaliotą asmenį (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją (dalyvių susirinkimą) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininką (dalyvių susirinkimą) (kitų mokyklų);

15.10. naudoja įsivertinimo ir išorinio vertinimo rezultatus planuodamas ir tobulindamas mokyklos veiklą.

16. Mokyklos mokytojai, dalyvaudami išoriniame vertinime:

16.1. informuoja mokyklos vadovą, kokią vieną pamoką, renginį ar kitą veiklą galėtų stebėti vertintojai vertinimo mokykloje metu;

16.2. sudaro sąlygas vertintojams stebėti ugdymo procesą;

16.3. pateikia ugdymo procesą stebėsiančiam vertintojui trumpą kontekstinę informaciją apie pamoką (temą ir uždavinius), klasės mokinius (specialiųjų ugdymosi poreikių, elgesio problemų turinčius ir kitus mokinius) bei kitą mokytojo nuožiūra svarbią informaciją;

16.4. per 3 darbo dienas nuo išorinio vertinimo ataskaitos projekto gavimo dienos susipažįsta su ataskaitos projektu ir gali pateikti savo komentarus mokyklos vadovui;

16.5. per 30 darbo dienų nuo išorinio vertinimo ataskaitos gavimo dienos teikia siūlymus dėl mokyklos veiklos tobulinimo.

 

IV SKYRIUS

VisuMINIO VERTINIMO VYKDYMAS

 

17. Visuminio mokyklos vertinimo metu, vadovaujantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės visuminio vertinimo rodikliais (3 priedas), stebima visa mokyklos veikla.

18. Išorinį vertinimą mokykloje vykdo Agentūros sudaryta vertintojų komanda, kuri formuojama vadovaujantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės visuminio išorinio vertinimo planu (4 priedas). Vertintojų komandos darbą koordinuoja vadovaujantysis vertintojas, kuris prieš 4 savaites iki vertinimo pradžios susisiekia su mokyklos vadovu ir susitaria dėl keitimosi informacija ir apsilankymo mokykloje prieš vertinimą.

19. Vertinimo savaitės metu vertintojai stebi ugdymo procesą (tam skiria ne mažiau kaip 75 procentus darbo mokykloje laiko, stebimų veiklų ir (ar) pamokų tvarkaraščiai mokyklai neskelbiami), renka duomenis apie mokyklos veiklos kokybę pagal Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės visuminio vertinimo rodiklius (3 priedas). Informaciją ir analizuojamus duomenis fiksuoja Ugdymo(si) veiklos (pamokos) stebėjimo formoje visuminiam vertinimui (5 priedas) ir vertintojo užrašuose.

20. Stebima kiekvieno mokytojo veikla. Per vieną dieną stebima ne daugiau kaip 50 procentų vieno mokytojo pamokų ar kitokios veiklos, išskyrus tuos atvejus, jei mokytojas pageidauja daugiau. Po kiekvienos stebėtos ugdymo(si) veiklos (pamokos) ar kitos veiklos nurodo mokytojui ne mažiau kaip 3 stipriuosius ir ne daugiau kaip 2 tobulintinus veiklos aspektus. Mokytojo pageidavimu išsamiau ugdymo(si) veiklas (pamokas) aptarti galima vertintojo ir mokytojo sutartu laiku po pamokų.

21. Paskutinę vertinimo mokykloje dieną mokyklos bendruomenei pristatomos vertintojų komandos pirminės išvados – ne mažiau kaip 10 mokyklos stipriųjų veiklos aspektų ir ne daugiau kaip 5 tobulintini veiklos aspektai.

22. Ne vėliau kaip per 21 kalendorinę dieną nuo vertintojų komandos išvykimo iš mokyklos dienos mokyklai pateikiamas išorinio vertinimo ataskaitos projektas, kuris su mokykla turi būti suderintas per 5 darbo dienas.

23. Galutinę visuminio išorinio vertinimo ataskaitą mokykla ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešoji įstaiga), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) gauna iš Agentūros ne vėliau kaip per 35 kalendorines dienas nuo vertintojų komandos išvykimo iš mokyklos dienos. Šis ataskaitos variantas skelbiamas viešai (ŠVIS ir Agentūros tinklalapyje).

 

V SKYRIUS

TEMINIO VERTINIMO VYKDYMAS

 

24. Teminio vertinimo metu analizuojamas temas, klausimus ir rodiklius nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

25. Teminis vertinimas atliekamas, vertinant mokyklos veiklą pagal švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu nustatyta temą, klausimus ir rodiklius, parengtus pagal Aprašo 6 priede nustatytus Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės teminio vertinimo rodiklius.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

26. Teminis vertinimas pradedamas analizuojant mokinių pasiekimų (egzaminų, pasiekimų patikrinimo ir kt.) duomenis ir Mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas, siekiančios dalyvauti teminiame išoriniame vertinime, veiklos įsivertinimo rezultatų ir veiklos tobulinimo informaciją (7 priedas), kurią mokykla pateikia Agentūrai ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo vertinamų mokyklų sąrašo patvirtinimo dienos. Vykdydama teminį vertinimą, atsižvelgdama į švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytą temą, jos klausimus ir rodiklius, Agentūra gali organizuoti vertinamos mokyklos mokinių, jų tėvų ir pedagoginių darbuotojų apklausas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

27. Teminiam vertinimui vykdyti Agentūra pasitelkia vertintojus, kurie vyksta į mokyklą stebėti ugdomųjų veiklų (pamokų), analizuoti ir vertinti mokyklos veiklos kokybę. Numačius klausimus, susijusius su tam tikra tema, formuojant vertintojų komandas gali būti pasitelkiami (iki 30 procentų visos vertintojų komandos) švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos temos srities ekspertai (švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos temos srities specialistai (pedagoginiai darbuotojai ar mokslininkai) pasitelkiami specifinėms, su mokyklų išoriniu vertinimu susijusioms užduotims atlikti) (toliau – ekspertas), padedantys planuoti ir vykdyti mokyklų išorinį vertinimą. Vertintojų ir pasitelktų ekspertų darbo laikas numatomas vadovaujantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos teminio vertinimo dienų ir vertintojų vertinimo laiko apskaitos planu (8 priedas).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

28. Teminio vertinimo mokykloje metu stebimas ugdomasis procesas (pasirinktinai atskirų klasių, mokomųjų dalykų ar kitu principu). Ugdomosios veiklos (pamokos) stebėjimo informacija fiksuojama Ugdymo(si) veiklos (pamokos) stebėjimo formoje (5 priedas) (išryškinant pavyzdžius, švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytai temai (problemai, klausimams) pagrįsti bei mokyklos sėkmingos ir tobulintinos veiklos atvejams atskleisti). Kiekviena stebima ugdymo(si) veikla (pamoka) aptariama su mokytoju (žodžiu), nurodant ne mažiau kaip 3 stipriuosius ir ne daugiau kaip 2 tobulintinus veiklos aspektus. Esant poreikiui plačiau aptarti ugdymo planavimo ir organizavimo klausimus, gali būti numatytas ilgesnės trukmės (iki 1 val.) pokalbis su mokytoju (-ais).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

29. Po mokykloje vykusio teminio vertinimo per 14 kalendorinių dienų parengiamas ir mokyklai pateikiamas vertinimo ataskaitos projektas, kuris su mokykla turi būti suderintas per 5 darbo dienas.

30. Galutinę teminio išorinio vertinimo ataskaitą mokykla ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešoji įstaiga), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) gauna iš Agentūros ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vertintojų komandos išvykimo iš mokyklos dienos.

31. Įvertinus švietimo, mokslo ir sporto ministro įsakymu numatytas mokyklas, per 1 mėnesį po galutinių ataskaitų pateikimo Agentūra organizuoja teminio vertinimo duomenų apibendrinimą, ataskaitos parengimą ir ją pateikia Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai bei skelbia Agentūros tinklalapyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

VI SKYRIUS

Rizikos vertinimo vykdymas

 

32. Rizikos vertinimo metu identifikuojami ir nagrinėjami veiksniai, kurie trukdo mokyklai pasiekti geresnės mokinių pažangos ir pasiekimų, vertinimas vykdomas vadovaujantis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės rizikos vertinimo rodikliais (9 priedas).

33. Rizikos vertinimą mokykloje vykdo Agentūros sudaryta vertintojų komanda, kuri formuojama vadovaujantis Mokyklos veiklos rizikos išorinio vertinimo dienų ir vertintojų darbo laiko apskaitos planu (10 priedas). Vertintojų komandos darbą koordinuoja vadovaujantysis vertintojas, kuris ne vėliau kaip prieš 2 savaites iki vertinimo pradžios susisiekia su mokyklos vadovu ir susitaria dėl keitimosi informacija ir apsilankymo mokykloje prieš vertinimą.

34. Agentūra atrenka duomenis apie vertinamų mokyklų mokinių pasiekimus ir pažangą, ugdymo(si) aplinkas, mokyklų socialinį, technologinį, pedagoginį, ekonominį ir kultūrinį kontekstą, pateiktus Nacionalinio egzaminų centro, Švietimo informacinių technologijų centro, mokyklų savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (valstybinių mokyklų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų arba savivaldybių vykdomųjų institucijų (savivaldybių mokyklų – biudžetinių įstaigų), savininko teises ir pareigas įgyvendinančių institucijų (dalyvių susirinkimų) (valstybinių ir savivaldybių mokyklų – viešųjų įstaigų), savininkų (dalyvių susirinkimų) (kitų mokyklų) ir kitų institucijų, ir  perduoda juos vadovaujančiajam vertintojui ne vėliau kaip prieš 4 savaites iki vertinimo mokykloje pradžios. 

35. Prieš vertinimą mokykloje organizuojamos mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuomonių apie mokyklos veiklą apklausos. Apklausos vykdomos Agentūros numatyta tvarka.

36. Vertinimo mokykloje metu stebimas ugdymo procesas (tam skiriama ne mažiau kaip 75 procentai darbo mokykloje laiko, stebimų veiklų / pamokų tvarkaraščiai mokyklai neskelbiami), renkami ir tikslinami Agentūros pateikti duomenys apie mokyklos veiklos kokybę, susitinkama su  mokyklos vadovu, direktoriaus pavaduotojais, mokyklos padalinių vadovais, mokytojais ir kitais mokyklos darbuotojais, ugdančiais mokinius ir teikiančiais pagalbą mokiniams ir jų tėvams (globėjams, rūpintojams), mokyklos savivaldos institucijų atstovais, mokiniais, jų tėvais (globėjais, rūpintojais) ir kitais suinteresuotais asmenimis. Ugdymo proceso stebėjimo informacija fiksuojama Mokyklos rizikos išorinio vertinimo ugdymo(si) veiklos (pamokos) stebėjimo formoje (11 priedas) ir vertintojo užrašuose.

37.  Per vieną dieną stebima ne daugiau kaip 50 procentų vieno mokytojo pamokų ar kitokios veiklos. Po kiekvienos stebėtos ugdymo(si) veiklos (pamokos) vertintojas nurodo mokytojui ne mažiau kaip 3 stipriuosius ir ne daugiau kaip 2 tobulintinus veiklos aspektus, išryškindamas stebėtoje veikloje stebėtus (pozityviuosius ir tobulintinus) analizuojamus mokyklos veiklos rizikos veiksnius.

38. Vertinimo metu gali būti organizuojamas stebėtų pamokų aptarimas su mokyklos mokytojais (metodinių grupių vadovais, jų atstovais), kuriuose pristatomi stiprieji ir tobulintini mokytojų organizuotų veiklų aspektai. Paskutinę vertinimo mokykloje dieną mokyklos bendruomenei pristatomos vertintojų komandos pirminės išvados – reikšmingiausi rizikos veiksniai.

39. Po mokykloje vykusio rizikos vertinimo per 14 kalendorinių dienų parengiamas ir mokyklai pateikiamas vertinimo ataskaitos projektas, kuris su mokykla turi būti suderintas per 5 darbo dienas.

40. Galutinę rizikos išorinio vertinimo ataskaitą mokykla ir jos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešoji įstaiga), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) gauna iš Agentūros ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo vertintojų komandos išvykimo iš mokyklos dienos.

41. Agentūra stebi mokyklų daromą pažangą po rizikos vertinimo:

41.1. praėjus metams po vertinimo analizuoja mokyklos ir jos mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos arba savivaldybių vykdomosios institucijos ar jos įgalioto asmens (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos (dalyvių susirinkimo) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininko (dalyvių susirinkimo) (kitų mokyklų) pateiktus duomenis apie mokyklos veiklos kokybės kaitą, mokyklos vadovo veiklos vertinimo rezultatus ir teikia išvadą dėl reikšmingiausių rizikos veiksnių  pokyčio;

41.2. praėjus dvejiems metams po rizikos vertinimo organizuojamas pakartotinis vertinimas mokykloje pagal anksčiau vertintus rodiklius ir vertinimo metu nustatytus reikšmingiausius rizikos veiksnius. Teigiamas mokyklos veiklos pokytis konstatuojamas, jeigu pakartotinio vertinimo metu aukštesniu lygiu įvertinama daugiau kaip pusė rodiklių.

42. Pakartotinio konkrečios mokyklos rizikos išorinio vertinimo dienų ir vertintojų darbo laiko apskaitos planą tvirtina Agentūros direktorius, atsižvelgdamas į mokyklos reikšmingiausių rizikos veiksnių kiekį ir pakartotinio vertinimo apimtis.

 

VII SKYRIUS

APELIACIJŲ TEIKIMAS IR JŲ NAGRINĖJIMAS

 

43. Mokykla, gavusi galutinę bet kurio išorinio vertinimo ataskaitą, per 10 kalendorinių dienų gali teikti argumentuotą apeliaciją Agentūros direktoriui dėl ataskaitoje pateiktų vertinimų.

44. Apeliacijas nagrinėja mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo apeliacinė komisija (toliau – komisija). Komisiją sudaro 5–7 nariai. Į komisiją įtraukiami atstovai: iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (1 atstovas), Agentūros (1–2 atstovai), savivaldybių administracijų švietimo padalinių arba šalies atitinkamo tipo, mokyklų (gimnazijų, pagrindinių ir kt.) asociacijos (1 atstovas), vertintojai (2–3 atstovai).

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

45. Komisijos personalinę sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina Agentūros direktorius.

46. Komisija, gavusi apeliaciją, nagrinėja pateiktus dokumentus, išklauso paaiškinimus ir esant požymių, kad išorinio vertinimo ataskaita galimai neobjektyvi ir (ar) neadekvati, siūlo Agentūros direktoriui sudaryti 3–5 narių vertintojų komandą, kuri vyksta į mokyklą ginčijamų veiklos sričių (temų, rodiklių) vertinti. Ši vertintojų komanda savo vertinimus ir išvadas teikia komisijai. Apeliacijos nagrinėjimas baigiamas išvada, kurioje išdėstomos nustatytos aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai ir Agentūros direktoriui pateikiamas siūlomas motyvuotas sprendimas. Agentūros direktorius, atsižvelgdamas į komisijos išvadą, priima vieną iš šių sprendimų:

46.1. pripažinti apeliaciją kaip nepagrįstą;

46.2. pripažinti apeliaciją iš dalies pagrįstą ir įpareigoti vadovaujantįjį vertintoją per 5 darbo dienas pakoreguoti išorinio vertinimo ataskaitą pagal komisijos pateiktas išvadas ir pateikti Agentūrai;

46.3. pripažinti apeliaciją pagrįstą, o vertintojų komandos pateiktą ataskaitą kaip neobjektyvią ir (ar) neadekvačią realiai mokyklos veiklai, ir įpareigoti komisiją per 5 darbo dienas pakoreguoti išorinio vertinimo ataskaitą, joje fiksuoti kokių veiklos sričių (temų, rodiklių) vertinimas pakeistas ir, komisijai patvirtinus ją, pateikti Agentūrai.

47. Tvarkos aprašo 47.2 papunktyje nurodytu atveju, apeliaciją pripažinus iš dalies pagrįstą, pakoreguotą išorinio vertinimo ataskaitą pasirašo vadovaujantysis vertintojas ir Agentūros direktorius, 47.3 papunktyje nurodytu atveju, apeliaciją pripažinus pagrįstą, pakoreguotą išorinio vertinimo ataskaitą pasirašo Agentūros direktorius.

48. Priėmus Tvarkos aprašo 47.3 papunktyje nurodytą sprendimą, kad vertintojai mokyklos veiklos sritis (temas, rodiklius) įvertino neobjektyviai ir (ar) neadekvačiai, Agentūros direktorius sprendžia dėl vertintojų atsakomybės bei inicijuoja neeilinį vertintojų atestavimą dėl šiurkštaus vertintojų elgesio taisyklių pažeidimo.

49. Komisija apeliaciją turi išnagrinėti ir sprendimas dėl apeliacijos turi būti priimtas per 2 mėnesius (neįskaitant liepos, rugpjūčio mėnesio vasaros atostogų) nuo jos gavimo dienos.

50.  Sprendimą dėl apeliacijos, o Tvarkos aprašo 47.2, 47.3 papunkčiuose nustatytais atvejais – pakoreguotą išorinio vertinimo ataskaitą, per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apeliacijos teikėjui praneša Agentūra.

51. Sprendimas dėl apeliacijos gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka.

52. Komisijos narių ir pasitelktų vertintojų darbas apmokamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 

VII1 SKYRIUS

IŠORINIS VERTINIMAS NUOTOLINIU BŪDU

 

521. Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, vizitas, susitikimai ir (ar) kitos išorinio vertinimo veiklos gali būti vykdomos nuotoliniu būdu. Agentūros vadovas, įvertinęs galimybes užtikrinti valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo nustatytas asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi ir kitas būtinas visuomenės sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygas, priima sprendimą dėl išorinio vertinimo vykdymo nuotoliniu būdu ir apie tai informuoja vertinamą mokyklą.

522. Vertintojas ir ekspertas, vykdydami išorinį vertinimą nuotoliniu būdu, privalo laikytis Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės vertintojo, eksperto konfidencialumo pasižadėjime nurodytų pareigų.

Papildyta skyriumi:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

VIII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

53. Išoriniam vertinimui organizuoti ir vykdyti naudojamos valstybės biudžeto ir kitų šaltinių lėšos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

54. Jei mokykla nepateko į visuminio vertinimo mokyklų sąrašą, mokyklos vadovas arba mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (valstybinės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija arba savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotas asmuo (savivaldybės mokyklos – biudžetinės įstaigos), savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos – viešosios įstaigos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitos mokyklos) turi teisę inicijuoti išorinį vertinimą, kuris atliekamas už jų lėšas teisės aktų nustatyta tvarka.

55. Vertintojams ir ekspertams apmokama Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

56. Skatinant mokyklų įsivertinimo procesus ir jų kokybę bei išorinio vertinimo informacijos paveikesnį naudojimą mokyklai tobulinti, pasitelkiami švietimo pagalbos įstaigų atstovai, po išorinio vertinimo mokykloje tikslingai bendradarbiausiantys su mokykla, padėsiantys jai tobulinti veiklos kokybę. Mokyklų veiklai tobulinti gali būti taikomi finansinės paramos mokykloms instrumentai, remiantys mokyklos veiklos tobulinimą.

57. Išorinis vertinimas gali būti atšauktas arba pakeista jo data, jei atsirado force majeure aplinkybių ar Lietuvos Respublikos Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

58. Vertintojas ir ekspertas, prieš pradėdami vykdyti mokyklos išorinį vertinimą nuotoliniu būdu, privalo užpildyti ir pasirašyti Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės vertintojo, eksperto konfidencialumo pasižadėjimą (12 priedas).

Papildyta punktu:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

_________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo

ugdymo programas, veiklos

išorinio vertinimo organizavimo

ir vykdymo tvarkos aprašo

1 priedas

 

MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS,

VEIKLOS KOKYBĖS VERTINTOJŲ ELGESIO TAISYKLĖS

 

1. Vertintojai turi objektyviai vertinti mokyklos darbą, negali atstovauti savo, savo šeimos, giminaičių, draugų ir kitų asmenų interesams konkrečioje vertinamoje mokykloje.

2. Vertintojai turi tiksliai ir kruopščiai, sąžiningai, neveikiami išankstinių nuostatų, užrašyti duomenis, informaciją ir teisingai parengti ataskaitą apie tai, ką pastebėjo mokyklos vertinimo metu.

3. Vertintojai, stebėdami pamokas ir kitas veiklas, išsakydami komentarus, turi bendrauti ir diskutuoti tikslingai, konstruktyviai, pagarbiai ir mandagiai.

4. Vertintojai, bendraudami su visuomene ir žiniasklaidos atstovais, turi susilaikyti nuo savo nuomonės reiškimo apie konkrečių mokyklų veiklos kokybės išorinio vertinimo (toliau vadinama – išorinis vertinimas) eigą ir rezultatus.

5. Vertintojai turi saugoti visų mokyklos duomenų, ypač susijusių su konkrečių mokytojų veikla, konfidencialumą.

6. Vertintojai turi tinkamai suplanuoti savo veiklą išoriniam vertinimui vykdyti.

7. Vertintojai turi užtikrinti, kad visi priimti, užfiksuoti ir ataskaitoje pateikti vertinimai būtų priimami kolektyviai, bendrai susitarus, neišskiriant kurio nors vieno nario nuomonės.

8. Vertintojai turi tik stebėti ugdymo proceso eigą, jie negali būti šio proceso dalyviai.

9. Vertintojai turi nuolat tobulinti savo kvalifikaciją.

10. Vertintojai turi stengtis sumažinti išorinio vertinimo proceso sukeliamą įtampą mokyklos bendruomenės nariams. Vertintojai turi paisyti mokyklos bendruomenės interesų.

11. Vertintojai laisvalaikio ir darbo metu turi elgtis ir veikti taip, kad jo šeiminiai, visuomeniniai, socialiniai ir kitokie santykiai nekenktų išoriniams vertinimams, vertintojo vardui.

12. Vertintojai negali priimti dovanų ir kitokių prielankumo ženklų ar paslaugų, jeigu tai daroma siekiant paveikti išorinio vertinimo rezultatus.

13. Vertintojai negali piktnaudžiauti alkoholiu, vartoti psichotropinių ar narkotinių medžiagų ne medicinos tikslu.

14. Vertintojai, vykdydami išorinį vertinimą, negali pažeisti žmogaus orumo, neturi parodyti savo požiūrio religiniais, rasiniais, nacionaliniais, socialinės padėties ir kitais panašiais klausimais.

15. Vertintojas vienerius metus negali vykti vertinti mokyklos, kurioje jis vedė seminarus, skaitė paskaitas ar vykdė kitokią veiklą. Apie vertinamoje mokykloje vykdytą veiklą ar turimus interesus vertintojas turi nedelsdamas pranešti Agentūrai.

_______________________________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo

ugdymo programas, veiklos

išorinio vertinimo organizavimo

ir vykdymo tvarkos aprašo

2 priedas

 

MOKYKLŲ, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės vertinimo LygiAI

 

Kokybės lygis

Aprašomieji veiklos kokybės

vertinimai

Procentinė

vertė

Išvada

 

4 lygis

Labai gera: veiksminga, išskirtinė, kryptinga, savita, kūrybiška

90 proc. ir daugiau

Verta paskleisti už mokyklos ribų

 

3 lygis

Gera: viršija vidurkį, tinkama, paveiki, potenciali, lanksti

60–89 proc.

Verta paskleisti pačioje mokykloje

 

2 lygis

Patenkinama: vidutiniška, nebloga, nesisteminga, neišskirtinė

31–59 proc.

Mokykloje yra ką tobulinti, verta sustiprinti ir išplėtoti

 

1 lygis

Prasta: nepatenkinama, neveiksminga, netinkama, nekonkreti

11–30  proc.

Veiklą būtina tobulinti. Mokyklai reikalinga išorinė pagalba

 

N lygis

Labai prasta: nepriimtina

Iki 10 proc.

Būtina imtis radikalių pokyčių. Mokyklai būtina skubi išorinė pagalba

_________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

3 priedas

 

MOKYKLų, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLOS KOKYBĖS visuminio VERTINIMO RODIKLIAI

 

Sritis

Tema

Rodiklis

Raktiniai žodžiai

Rodiklio aprašymas

1. Rezultatai

1.1. Asmenybės branda

1.1.1. Asmenybės tapsmas

 

Savivoka, savivertė

 

 

 

 

 

 

 

Socialumas

 

 

 

 

 

Gyvenimo planavimas

 

 

 

 

 

 

 

Mokiniai suvokia savo asmenybės unikalumą, žino savo gabumus ir polinkius, moka įsivertinti asmeninę kompetenciją. Mokiniai pasitiki savo jėgomis, nebijo iššūkių – juos priima kaip naujas mokymosi bei veiklos galimybes, yra sveikai ambicingi ir atkaklūs. Valdo save stresinėse situacijose, konstruktyviai sprendžia problemas, yra atsparūs neigiamoms įtakoms, sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą.

 

Mokiniai nori ir moka bendrauti, bendradarbiauti, dalyvauti bendrose veiklose, prisiimti atsakomybę, konstruktyviai spręsti konfliktus. Jie pripažįsta kitų teisę būti kitokiems, nei jie yra, gerbia kitą asmenį ir yra geranoriški. Mokiniams rūpi jų aplinkos, bendruomenės, šalies gerovė ir jie prisideda ją kuriant.

 

Mokiniai supranta išsilavinimo ir mokymosi vertę, turi tolesnio mokymosi siekių ir planų. Jie žino, kad yra ne vienas gyvenimo įprasminimo būdas, moka projektuoti asmeninio gyvenimo scenarijus, keltis tikslus, koreguoti ir atnaujinti juos. Jie moka susirasti, analizuoti ir vertinti informaciją apie pasaulio (taip pat ir darbo pasaulio) kaitos tendencijas, mokymosi ir veiklos galimybes. Karjeros (profesijos, darbinės ir visuomeninės veiklos) galimybes mokiniai sieja su ugdymosi galimybėmis. Jie geba tikslingai ir pagrįstai pasirinkti ugdymosi sritis ir (ar) dalykus vyresnėse klasėse.

1.2. Pasiekimai ir pažanga

1.2.1. Mokinio pasiekimai ir pažanga

 

Optimalumas

 

 

 

 

 

 

 

 

Visybiškumas

 

 

 

 

 

Pažangos pastovumas

 

 

 

 

 

Pasiekimų asmeniškumas

 

Kiekvieno mokinio įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumos lygis optimalus, t. y. atitinkantis jo amžiaus grupei keliamus tikslus ir individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį. Tolesnio ugdymosi uždaviniai, pasiekimų ir pažangos planavimas grindžiami informacija apie mokinio kompetencijų lygį, jo pasiekimų įrodymais ir dialogu su mokiniu. Mokiniui keliami tikslai kuria jam nuolatinius iššūkius, reikalauja pastangų ir atkaklumo, tačiau negąsdina ir negniuždo.

 

Mokiniai turi būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų (t. y. žinių bei supratimo, praktinių gebėjimų bei pozityvią vertybinę orientaciją) visumą ir geba pagrįsti savo nuostatas, sprendimus, pasirinkimus. Mokinio pažanga įgyjant kompetencijas gali būti nevienodai sparti, tačiau ji yra visuminė – nuolatinė visose mokyklinio ugdymo srityse.

 

Kiekvienas mokinys nuolat ir nuosekliai išmoksta naujų ir sudėtingesnių dalykų, įgyja naujų gebėjimų, tvirtesnių vertybinių nuostatų. Pažangos tempas yra tinkamas mokinio galioms – ne per lėtas, bet ir ne sekinantis. Pažanga atpažįstama, įrodoma, parodoma, pripažįstama, mokiniui ji teikia augimo džiaugsmo ir atrodo prasminga.

 

Mokiniai turi ypatingų asmeninių mokymosi bei kitų veiklų – projektų, renginių, pilietinių iniciatyvų, savanorystės, karitatyvinės veiklos, būrelių, konkursų – pasiekimų (darbų ir kūrinių, gebėjimų, laimėjimų). Individualūs mokinio pasiekimai ir pastangos matomi, pripažįstami, skatinami.

 

 

1.2.2. Mokyklos pasiekimai ir pažanga

 

Rezultatyvumas

 

 

 

 

 

 

Stebėsenos sistemingumas

 

 

 

 

 

 

 

Pasiekimų ir pažangos pagrįstumas

 

 

 

 

 

 

Atskaitomybė

 

Mokinių ugdymo(si) pasiekimai atitinka Bendrosiose ugdymo programose keliamus tikslus ir mokykloje besimokančių mokinių galias. Mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) (toliau – tėvai) ir mokyklą baigę mokiniai patenkinti mokyklos indėliu ugdant asmenybes – tikslais, ugdymo būdais, rezultatais. Mokykla turi ypatingų, originalių (savitų) ugdymo pasiekimų.

 

Mokykloje analizuojami apibendrinti, susumuoti atskiro ugdymo(si) laikotarpio ar ugdymo pagal tam tikrą programą rezultatai (remiantis mokinių veiklos ir elgesio stebėjimu, jų atliktų darbų įvertinimu, kontrolinių ir kitų diagnostinio vertinimo užduočių, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų, ugdymo(si) pasiekimų patikrinimų rezultatais). Sistemingai apmąstoma įvairių mokinių grupių, klasių pasiekimų dinamika, vertinamas kiekvieno mokytojo darbo poveikis ir mokyklos indėlis į mokinių pažangą.

 

Mokytojai yra įvaldę įvairias vertinimo strategijas ir būdus, kuriuos naudoja kiekvieno mokinio galių gilesniam pažinimui, ugdymo(si) proceso bei daromos pažangos stebėjimui ir įvertinimui, mokinio mokymosi sunkumų diagnozavimui laiku. Turima vertinimo informacija ir tyrimų duomenimis remiamasi nustatant prioritetinius ugdymo(si) kokybės gerinimo mokykloje uždavinius, kuriant ir koreguojant mokyklos ugdymo turinį, pasirenkant mokymo(si) priemones ir metodus, planuojant mokytojų mokymąsi – vieniems iš kitų, drauge ar kt.

 

Mokykla atsakingai ir tikslingai teikia duomenis apie mokinių ir mokyklos pasiekimus įvairioms interesų grupėms: savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, dalyvių susirinkimui (savininkui), valstybei, mokinių tėvams, vietos bendruomenei. Mokinių ir mokyklos pasiekimų vertinimo rezultatais remiamasi informuojant tėvus ir visuomenę apie ugdymo(si) rezultatus ir kokybę (pvz., skelbiant mokyklos tinklalapyje, aptariant susirinkimų, susitikimų metu, teikiant žiniasklaidai).

2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys

2.1.

Ugdymo(si) planavimas

2.1.1. Ugdymo(si) tikslai

Pagrįstumas ir sąryšingumas

 

 

 

 

 

Kontekstualumas

 

Mokytojai žino, ko siekia ugdydami mokinius, ir geba siekius pagrįsti. Pamokos, veiklos, užduoties tikslai derinami su kompetencijų ir mokinio asmenybės ugdymo tikslais, trumpalaikiai tikslai – su ilgesnio laikotarpio (metų, ugdymo programos) tikslais, mokyklos ugdymo tikslai – su savivaldybės ir nacionaliniais švietimo tikslais.

 

Keldami ugdymo tikslus, mokytojai atsižvelgia į mokinių asmeninę, socialinę ir kultūrinę patirtį, jų gyvenimo ir mokyklos veiklos kontekstą. Tikslai koreguojami, kintant mokinio, klasės, mokyklos ir jos aplinkos poreikiams. 

2.1.2. Ugdymo planai ir tvarkaraščiai

Planų naudingumas

 

 

 

 

 

Tvarkaraščių patogumas mokiniams

 

Ugdymas planuojamas taip, kad veiklos padėtų siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų. Mokymosi laikas ir periodai lanksčiai pritaikomi ugdymo poreikiams (jungiant pamokas, integruojant dalykus, pamokines ir po pamokų vykstančias veiklas, organizuojant projektinę veiklą, koreguojant tvarkaraščius).

 

Mokyklos dienotvarkė, veiklų, renginių ir pamokų tvarkaraščiai sudaromi, atsižvelgiant į ugdymo tikslus, mokymosi sudėtingumą bei tempą, įvairius mokymosi poreikius. Siekiama, kad jie būtų kuo patogesni ir naudingesni mokiniams.

2.1.3. Orientavimasis į mokinių poreikius

Poreikių pažinimas

 

 

 

 

 

 

 

Pagalba mokiniui

 

 

 

 

 

 

Gabumų ir talentų ugdymas

 

Mokykloje sistemingai analizuojami mokinių ugdymosi poreikiai. Atliekami tyrimai, diagnostinio vertinimo rezultatai sudaro galimybę laiku atpažinti individualius ugdymosi poreikius, polinkius bei galimybes. Į tyrimų (diagnostinio vertinimo) rezultatus atsižvelgiama, planuojant visų ir kiekvieno mokinio ugdymą (dalykų ir neformaliojo ugdymo veiklų pasiūlą, mokymosi veiklų diferencijavimą ir (ar) individualizavimą).

 

Mokykloje aiškiai susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo mokiniams tvarkos. Kilus ugdymosi, psichologinių ar socialinių problemų bei grėsmių, mokiniai visuomet ir laiku sulaukia tinkamos pagalbos. Teikdama pagalbą, mokykla bendradarbiauja su visomis reikalingomis specializuotomis tarnybomis. Teikiant pagalbą, užtikrinamas asmeninės informacijos konfidencialumas.

 

Mokytojai laiku pastebi ir tinkamai ugdo kiekvieno mokinio gabumus bei talentus. Ypatingų, bendraamžių lygį pranokstančių gabumų turintiems mokiniams kuriami specialūs ugdymosi iššūkiai ir ugdymo būdai. Ugdydama gabius mokinius, mokykla bendradarbiauja su kitomis institucijomis, socialiniais partneriais, neformaliojo švietimo  mokytojais.

2.2. Vadovavimas mokymuisi

2.2.1. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas

Tikėjimas mokinio galiomis

 

 

 

 

 

 

Mokymosi džiaugsmas

 

 

 

 

 

Mokymosi įprasminimas

 

Mokytojai tiki mokinio kaip asmenybės augimo ir mokymosi galiomis. Mokytojų nuostatos ir palaikymas padeda formuotis aukštiems mokinių siekiams ir savigarbai. Sudarydami ugdymo planus, numatydami siektinus rezultatus, mokytojai kuria mokinio jėgas atitinkančius bei nuolatines pastangas stimuliuojančius iššūkius. Mokiniai geba išsakyti individualius mokymosi lūkesčius, kurie liudija jų pasitikėjimą savo jėgomis ir sveikas ambicijas.

 

Mokytojas planuoja ir parenka prasmingas ugdymo(si) veiklas, kurios skatina smalsumą ir entuziazmą, sudaro sąlygas kurti idėjas ir jas įgyvendinti, išgyventi pažinimo ir kūrybos džiaugsmą, taip pat patirti mokymosi sėkmę. Mokiniai skatinami džiaugtis savo ir kitų darbais, pasiekimais bei pažanga. Jiems leidžiama bandyti ir klysti, rasti ir taisyti savo klaidas, iš jų mokytis.

 

Mokytojas, pažindamas mokinių veiklos ir mokymosi motyvus, parenka ugdymo(si) metodus, formas ir užduotis taip, kad mokymasis jiems padėtų įgyti įvairios prasmingos patirties (stebėjimo, tyrinėjimo, eksperimentavimo, žaidimo, kūrybos, taip pat socialinių sąveikų) ir būtų optimaliai gilus bei auginantis. Mokymasis siejamas su mokinių gyvenimo patirtimis, sudaromos sąlygos modeliuoti ar spręsti realaus pasaulio problemas, ugdytis realiam gyvenimui aktualius mąstymo ir veiklos gebėjimus.

 

2.2.2. Ugdymo(si) organizavimas

 

Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas

 

 

 

 

 

 

 

Ugdymo(si) integralumas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvairovė

 

 

 

 

 

Klasės valdymas

 

 

 

 

Mokytojai pripažįsta mokinių skirtybes (amžiaus tarpsnio, asmeniniai ir ugdymosi poreikiai, interesai, gebėjimai, mokymosi stiliai), į kurias atsižvelgia organizuodami mokymą(si). Taikomi įvairūs nenuolatiniai mokinių pergrupavimo pagal jų mokymosi poreikius būdai. Siekiama suasmeninti mokymąsi – skatinamas aktyvus mokinių dalyvavimas keliant individualius, su kiekvieno mokymosi galimybėmis, interesais ir siekiais derančius ugdymosi tikslus, renkantis temas, užduotis, problemas, mokymosi būdus ir tempą.

 

Siekiama prasmingos integracijos, mokymosi patirčių tarpdiscipliniškumo. Mokyklos ugdymo programų turinys integruojamas taikant įvairius modelius: asmenybės ir sociokultūrinę, dalyko vidinę ar tarpdalykinę integraciją, prioritetinių ugdymo(si) siekių (sveikos gyvensenos, saugos, verslumo, karjeros ugdymo ir pan.) integravimą į bendrojo ugdymo dalykų bei neformaliojo švietimo turinį, integraciją temos, problemos, metodo pagrindu ir kt. Siejamas formalusis švietimas ir neformalusis vaikų švietimas, vykstantis tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų, taip pat mokymasis ir kitos mokyklos inicijuojamos mokinių veiklos.

 

Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė patirti įvairius mokymosi būdus ir formas, išbandyti įvairių rūšių užduotis ir kuo įvairesnes veiklas įvairiuose kontekstuose (mokykloje, bibliotekose, gamtoje ir kt.). Derinamas individualus, partneriškas, grupinis, visos klasės ir tinklinis mokymasis.

 

Mokinių elgesys valdomas aiškiomis, sutartomis  taisyklėmis ir procedūromis, asmeniniu mokinio įsipareigojimu, socialiniu emociniu ugdymu, pageidaujamo elgesio skatinimu, asmeniniu mokytojo pavyzdžiu. Siekiama drausmę ir tvarką palaikyti sutelkiant  mokinių dėmesį į jiems prasmingą veiklą, mokymąsi. Mokymasis vadovaujant mokytojams derinamas su savivaldžiu mokymusi ir klasės kaip savarankiškos besimokančios bendruomenės ugdymu. Mokomasi konstruktyviai, nekonfliktuojant ir neišsigąstant, įveikti mokymosi problemas ir trukdžius.

2.3. Mokymosi patirtys

2.3.1. Mokymasis

 

 

 

Savivaldis mokymasis

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Mokymosi konstruktyvumas

 

 

 

 

 

Mokymosi socialumas

 

Padedant mokytojui kartu su mokytoju, mokiniai geba išsikelti mokymosi tikslus, savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir priemones, klausti ir paprašyti pagalbos, aptarti ir vertinti savo mokymąsi, planuoti ir valdyti laiką. Jie suvokia, pripažįsta ir stengiasi spręsti mokymosi problemas. Stebėdami ir apmąstydami asmeninę pažangą, geba pateikti jos įrodymus (atskirus darbus ar jų pasiekimų aplankus (portfolio), mokymosi dienoraščius). Reflektuodami individualią mokymosi patirtį, mokiniai padeda mokytojams įvertinti mokymosi gilumą ir tinkamumą.

 

Mokiniai skatinami sieti išmoktus dalykus ir asmenines patirtis su nežinomais dalykais kuriant prasmingus ryšius. Jie mokomi vizualizuoti ir paaiškinti savo mąstymą, pademonstruoti įgūdžius, gebėjimus ir veiklos būdus. Nuolat grįžtant prie jau išmoktų dalykų, mokomasi sieti idėjas, suvokti, patikrinti ir perkonstruoti savo supratimą, mąstymą ar veiklos būdą.

 

Mokiniai geba ir yra motyvuojami mokytis bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse bei partneriškai (poromis). Jie padeda vieni kitiems mokantis. Geba viešai išsakyti savo mintis ir išklausyti kitus, klausti, diskutuoti, ginti savo nuomonę, paaiškinti požiūrį (žodžiu, tekstu, vaizdu), drauge analizuoti ir spręsti problemas, kurti bendrą supratimą, sprendimus ar darbus.

 

2.3.2. Ugdymas mokyklos gyvenimu

 

Santykiai ir mokinių savijauta

 

 

 

Narystė ir bendrakūra

 

 

 

 

 

Veiklos, įvykiai ir nuotykiai

 

 

 

 

Darbinga tvarka

 

 

Mokinių tarpusavio, mokinių ir mokytojų, mokytojų tarpusavio santykiai grindžiami pagarba, pasitikėjimu, pastangomis suprasti kitą, geranoriškumu, rūpinimusi padedant ir dalijantis. Siekiama, kad kiekvienas jaustųsi vertingas, reikalingas ir saugus.

 

Mokiniai jaučiasi priklausantys mokyklos bendruomenei, yra patenkinti tuo, prisiima įsipareigojimus ir dalyvauja mokyklos savivaldoje. Savivalda grindžiama dialogo ir tarimosi kultūra, mokinių teise inicijuoti, priimti ir įgyvendinti sprendimus ir kurti mokyklos gyvenimą. Skatinama ir palaikoma mokinių lyderystė įvairiose veiklose, mokinių organizacijų veikla.

 

Mokykloje netrūksta įvairių įdomių būrelių ir renginių – projektų, akcijų, talkų, išvykų, varžybų, parodų ir kt. Į juos įtraukiamos mokinių šeimos ir vietos bendruomenė. Mokykla atlieka svarbų vaidmenį kuriant pozityvaus vaikų, paauglių, jaunuolių gyvenimo idėjas ir jį užpildo prasmingomis veiklomis.

 

Mokykloje tvyro darbinis mokymosi šurmulys, tačiau taip pat laikomasi sutartų mokymosi organizavimo taisyklių ir darbo ritmo, padedančio veiksmingai siekti ugdymo(si) tikslų. Mokiniai mokosi suvokti tvarkos paskirtį, kurti bendro gyvenimo taisykles ir jų laikytis.

2.4. Vertinimas ugdant

2.4.1. Vertinimas ugdymui

 

Vertinimo kriterijų aiškumas

 

 

Vertinimo įvairovė

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Pažangą skatinantis grįžtamasis ryšys

 

Mokiniai informuojami ir su jais aptariama, ko iš jų tikimasi, koks turi būti gerai atliktas darbas, kokie vertinimo kriterijai, kada ir kaip yra taikomi.

 

Mokymosi planavimui, stebėjimui ir koregavimui naudojami įvairūs vertinimo būdai – diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis, formalus ir neformalus, tačiau vyrauja kasdienis neformalus formuojamasis vertinimas. Mokytojai siekia surinkti pakankamai informacijos apie mokinio mokymosi rezultatus, sėkmes ir problemas, kad neklysdami priimtų sprendimus dėl tolesnio ugdymo. Derinami skirtingi vertinimo būdai – mokinių pasiekimų patikrinimai, vertinimo aplankai, mokinių pasiekimų aprašai ir kt. Vertinant pripažįstama formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi pasiekimų visuma, kiekvienam mokiniui suteikiamos galimybės pasirodyti kuo geriau.

 

Mokytojai užtikrina, kad mokiniams ir jų tėvams informacija apie mokymąsi būtų teikiama laiku, būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos. Siekiama abipusio grįžtamojo ryšio (dialogo), padedančio mokytojams pasirinkti tinkamesnes mokymo strategijas, o mokiniams – siekti optimalios asmeninės sėkmės, taisyti mokymosi spragas ir vadovauti pačių mokymuisi.

 

2.4.2. Mokinių įsivertinimas

 

Dialogas vertinant

 

 

 

 

 

 

Įsivertinimas kaip savivoka

 

Vertinimas, pagrįstas mokytojo ir mokinio dialogu apie mokymosi sėkmes ir nesėkmes, procesą, rezultatus, moko mokinius savistabos, savivaldos, įsivertinti savo ir vertinti kitų darbą. Mokiniai įsitraukia į mokymosi pasiekimų į(si)vertinimą, pažangos stebėjimą, pasiektų rezultatų apmąstymą. Vertinimas skatina poslinkį nuo išorinės link vidinės mokymosi motyvacijos.

 

Vertindami savo ir draugų atliktas užduotis, kūrinius, idėjas ir pan., mokiniai geriau supranta mąstymo ir mokymosi procesą, mokymosi būdus ir savo mokymosi poreikius, lengviau juos paaiškina, formuluoja klausimus ar prašo pagalbos mokantis. Jie gali pateikti savo mokymosi sėkmių įrodymus, labiau pasitiki savimi ir mažiau baiminasi klaidų, prisiima daugiau atsakomybės už savo mokymąsi ir lengviau jį valdo. 

3. Ugdymo(si) aplinkos

3.1. Įgalinanti mokytis fizinė aplinka

3.1.1. Įranga ir priemonės

 

Įvairovė

 

 

 

 

 

 

 

 

Šiuolaikiškumas

 

Įranga ir priemonės įvairios, skirtingos paskirties, atitinkančios situaciją, dalyko turinį, poreikius ir mokinių amžių. Įrangos ir priemonių pakanka, jos tikslingai panaudojamos ugdymo(si) tikslams pasiekti. Mokytojai drauge su mokiniais ir patys kuria mokymosi priemones, dalijasi jomis ir prasmingai naudoja. Įranga ir priemonės paskirstomi teisingai, garantuojant lygias galimybes kiekvienam mokiniui. Mokykla plečia ugdymo galimybes, naudodamasi kitų organizacijų ištekliais.

 

Ugdymo procese naudojama įranga ir priemonės atitinka šiuolaikinius ugdymo reikalavimus ir pagal poreikį atnaujinamos. Mokyklos bendruomenė vertina turimų priemonių naudingumą. Mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos, dalyvių susirinkimo (savininko) indėlis į mokyklos infrastruktūrą, įrangos ir priemonių atnaujinimą garantuoja ugdymo šiuolaikiškumą ir kokybę.

3.1.2. Pastatas ir jo aplinka

 

Estetiškumas

 

 

 

 

 

 

Ergonomiškumas

 

Mokyklos interjeras (spalvų parinkimas, baldai ir jų išdėstymas, stendai, puošyba ir kitos detalės) kuria gerą nuotaiką bei mokinių amžiui derantį jaukumą, ugdo darnos jausmą ir gerą skonį. Derinant skirtingus interjero stilius, kuriamos įvairių paskirčių erdvės – padedančios susikaupti, stimuliuojančios mąstymą ir mokymąsi, improvizavimą ir kūrybą, bendravimą ir poilsį.

 

Mokymosi aplinka – patalpų išdėstymas, įrengimas, apšvietimas, vėdinimas ir šildymas – yra patogi, sveika ir palanki mokytis. Erdvės funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir pritaikomos skirtingiems ugdymo(si) poreikiams: pamokoms ir popamokinei veiklai, individualiam, partneriškam, grupių darbui, mokymuisi su mokytojais ar savarankiškai. Įrengtos zonos aktyviam ir pasyviam poilsiui, bendravimui. Kiekvienas bendruomenės narys turi vietą pasidėti darbo ar mokymosi priemones.

3.1.3. Aplinkų bendrakūra

 

Mokinių įtraukimas

 

 

 

 

 

Mokinių

darbų demonstravimas

 

Mokytojai įtraukia mokinius į klasės ir bendrų mokyklos erdvių projektavimą, įrengimą, dekoravimą. Mokiniai jaučiasi mokyklos kūrėjais ir šeimininkais, jie vertina bendrakūrą kaip galimybę būti ir veikti drauge, kurti ir įgyvendinti kūrybinius sumanymus, prisiimti atsakomybę, įgyti patirties ir gebėjimų.

 

Mokyklos patalpos dekoruojamos mokinių darbais. Taip pat eksponuojami tarpiniai mokymosi rezultatai, atspindintys jo procesą, – eskizai, modeliai, projektai, užrašai. Mokiniai vertina, domisi, saugo savo ir kitų darbus, mokosi iš jų.

3.2. Mokymasis be sienų

3.2.1. Mokymasis ne mokykloje

 

Mokyklos teritorijos naudojimas ugdymui

 

 

 

Edukacinės išvykos

 

Ugdymui išradingai pritaikoma mokyklos teritorija – „klasės lauke“. Įvairios mokyklos aplinkos (želdiniai, bandymų zonos, stadionai, aikštynai, poilsio zonos ir t. t.) naudojamos kaip mokymosi lauke vietos ir šaltiniai. Mokytojai žino jų edukacines galimybes ir geba panaudoti ugdymui: teorijos pritaikymui praktikoje, tyrinėjimui ir kitokiam mokymuisi, sveikatos stiprinimui, žaidimams ir kt.

 

Mokytojai domisi mokymosi ne mokykloje – gamtoje, kultūros įstaigose, įmonėse, valdžios institucijose ir kitose aplinkose – galimybėmis ir organizuoja realaus pasaulio pažinimu pagrįstą ugdymą už mokyklos ribų esančiose aplinkose. Tai aktualizuoja ugdymą, suteikia mokiniams galimybę įgyti įvairesnės patirties, būti mokomiems įvairesnių žmonių ir susieti mokymąsi su savo interesais. Mokytojai analizuoja ir aptaria mokinių mokymosi už mokyklos ribų poveikį, tobulina taikomus būdus ir ieško naujų galimybių.

3.2.2. Mokymasis virtualioje aplinkoje

 

Tikslingumas

 

 

 

 

 

 

 

 

Įvairiapusiškumas

 

Mokytojai supranta, kaip ir kiek pamokose, projektinėje veikloje, atliekant namų darbus gali būti panaudojamos informacinės ir komunikacinės technologijos. Skaitmeninis turinys ir technologijos padeda įvairiapusiškiau ir mokiniams patraukliau mokytis. Virtualios aplinkos ir mokymosi terpės pa(si)renkamos tikslingai ir yra saugios. Mokytojai analizuoja, kaip / kiek / ar informacinių komunikacinių technologijų (toliau – IKT) panaudojimas  gerina mokymosi rezultatus, ir tobulina IKT taikymo mokymui ir mokymuisi būdus.

 

Virtualios ugdymosi aplinkos įtraukia mokinius į mokymąsi individualiai, poromis, komandomis. IKT padeda gilinti dalyko žinias, pristatyti darbus ir diskutuoti, tyrinėti ir eksperimentuoti. Virtualios ugdymosi aplinkos palaiko mokymąsi bendraujant ir bendradarbiaujant socialiniuose-edukaciniuose tinkluose, dalyvaujant mokyklų ir tarptautiniuose mainuose. Skatinama naudotis kuo įvairesnėmis mokymosi priemonėmis, technologijomis, informacijos šaltiniais ir ryšiais.

4. Lyderystė ir vadyba

4.1. Veiklos planavimas ir organizavimas

4.1.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai

 

Vizijos bendrumas

 

 

 

 

Veiklos kryptingumas

 

 

Planų gyvumas

 

 

 

 

 

Optimalus išteklių paskirstymas

 

 

 

 

Sprendimų pagrįstumas

 

 

 

 

Tobulinimo kultūra

 

Mokyklos vizija yra reali mokyklos veiklos perspektyva, priimtina visiems mokyklos bendruomenės nariams. Strateginiai, metiniai planai, veiklos programos grindžiami bendrai apmąstytu mokytojų, mokinių, tėvų, socialinių partnerių sutarimu.

 

Mokyklos vizija orientuota į ateities iššūkius švietimui, paremta šiuolaikinių švietimo tyrimų rezultatais, atitinka nacionalinę, regiono strategiją.

 

Planų, programų laikymasis ir įgyvendinimas yra akivaizdus visoje mokyklos veikloje, susitarimas dėl ateities demonstruojamas ir kasdien bendraujant, bendradarbiaujant, priimant taktinius sprendimus. Mokyklos bendruomenės nariai atsakingai dalyvauja įgyvendindami išsikeltus mokyklos tikslus ir uždavinius.

 

Personalo politika yra vykdoma, atsižvelgiant į mokinių interesus. Finansiniai ištekliai skirstomi skaidriai, prireikus randami papildomi (pasinaudojant įvairiomis projektinio finansavimo ir veiklos galimybėmis, parama ir pan.). Materialiniai mokyklos ištekliai panaudojami lanksčiai, kūrybingai.

 

Mokykla įsivertinimą ir atskaitomybę laiko svarbiausia veiklos tobulinimo prielaida ir sąlyga. Mokyklos veiklos tobulinimo sprendimai priimami vadovaujantis sutarta bendros veiklos perspektyva, atsakingo mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatais ir bendromis diskusijomis.

 

Mokykloje suvokiama, kad gyvybinga organizacija turi būti savikritiška, kūrybinga ir nuolat besimokanti. Joje apmąstoma, ką būtų galima atlikti geriau ar patobulinti, ir siekiama nuolatinės pažangos įvairiose aktualiausiose mokyklos veiklos srityse: ugdymo rezultatų, ugdymo proceso, ugdymo aplinkų kūrimo bei kt.

4.1.2. Lyderystė

 

Pasidalyta lyderystė

 

 

 

 

Lyderystė mokymuisi

 

 

 

 

Įsipareigojimas susitarimams

 

Mokykloje skatinama ugdytis lyderystės gebėjimus. Visiems bendruomenės nariams suteikiama laisvė rodyti iniciatyvą, prisiimti atsakomybę už iniciatyvas, sprendimus ir jų įgyvendinimą. Lyderiai įgalina ir skatina bendruomenę diskutuoti, mąstyti ir veikti kūrybiškai.

 

Lyderių veikla telkia mokyklos bendruomenę pokyčiams, inovacijoms ugdymo srityje. Lyderiai palaiko profesinį įsivertinimą, refleksiją ir tobulėjimą. Mokytojai ir mokyklos vadovai periodiškai atvirai ir konstruktyviai diskutuoja apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, padeda vieni kitiems.

 

Mokyklos vadovai imasi tiesioginių veiksmų strategijai ir veiklos programoms įgyvendinti, kasdieniu elgesiu demonstruoja sutartas mokyklos vertybes ir socialinius emocinius gebėjimus. Mokytojai pasitiki mokyklos formaliais lyderiais kaip partneriais, pagalbininkais ir patarėjais. 

4.1.3. Mokyklos savivalda

 

Skaidrumas ir atvirumas

 

 

 

 

 

Sprendimų pagrįstumas ir veiksmingumas

Mokyklos valdyme atstovaujami visų mokyklos bendruomenės narių interesai. Savivaldos atstovai renkami atvirai ir skaidriai. Mokyklos savivalda funkcionuoja ne kaip formali, o kaip realiai veikianti, savarankiškai priimanti sprendimus institucija. Pripažįstama požiūrių ir nuomonių įvairovė, palaikoma diskusija, gerbiama kiekvieno nuomonė.

 

Savivaldos strateginiai ir kasdienės veiklos gerinimo siūlymai yra argumentuoti. Visi savivaldos sprendimai yra reikalingi ir keičia mokyklos gyvenimą. Mokykloje yra sistema, kaip priimami sprendimai, svarbūs tiek mokyklos ateities siekiams, tiek kasdieniam gyvenimui mokykloje.

4.2. Mokymasis ir veikimas komandomis

4.2.1. Veikimas kartu

 

Bendradarbiavimo kultūra

 

 

 

 

 

Kolegialus mokymasis

 

Mokyklos personalas laiko save viena komanda, siekiančia bendrų tikslų. Tai solidari bendruomenė, kurios santykiai grindžiami geranoriškumu vienas kitam ir kolegialia pagalba. Bendras darbas palaiko ir skatina asmenybių raišką. Dirbdami kaip viena ambicinga profesionalų komanda, mokytojai pasiekia aukštesnių individualių ir bendrų rezultatų.

 

Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų: dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, studijuodami šaltinius, stebėdami kolegų pamokas. Sąmoningas ir kryptingas mokymasis vyksta įvairiose mokytojų komandose. Periodiškai organizuojamos mokytojų mokymosi išvykos, skirtos akiračiui plėsti ir mokinių ugdymo turiniui praturtinti ir aktualizuoti.

4.2.2. Bendradarbiavimas su tėvais

 

Pažinimas ir sąveika

 

 

 

 

 

 

Į(si)traukimas

 

Tėvų informavimo ir švietimo sistema atitinka tėvų poreikius ir mokyklos specifiką. Mokytojai domisi tėvų galimybėmis padėti vaikams augti ir pasiūlo tėvams tinkamus pagalbos ir bendradarbiavimo būdus bei formas. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja (skiria laiko ir inicijuoja susitikimus, pokalbius ir kt.) palaikydami ir skatindami mokinio pažangą, stiprindami jo psichinę ir fizinę sveikatą bei socialumą.

 

Tėvai dalyvauja tobulinant mokyklą. Tėvai įsitraukia į vaikų ugdymą(si) įvairiomis formomis (plėsdami jų kultūrinį akiratį, skatindami pažintinį aktyvumą, padėdami išsikelti ambicingus ugdymosi tikslus ir jų siekti, taip pat dalyvaudami mokyklos veiklose, individualiuose ir bendruose susitikimuose su mokytojais, inicijuodami prasmingas veiklas, projektus, vesdami pamokas ar kitas veiklas). Bendradarbiaujama abiem pusėms tinkamu laiku.

4.2. 3. Mokyklos tinklaveika

 

Atvirumas

 

 

 

 

 

Prasmingumas

 

Mokykla yra atvira pasauliui: bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka, reaguoja į pasikeitimus, mezga socialinius ryšius. Bendradarbiaujama su vietos bendruomene, įvairiomis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ryšiai su mokyklos absolventais.

 

Mokyklos tinklaveika padeda kompleksiškai siekti užsibrėžtų tikslų. Partnerystės yra kruopščiai planuojamos, siekiama jų perspektyvumo. Periodiškai vertinama tinklaveikos nauda ir sąnaudos.

4.3. Asmeninis meistriškumas

4.3.1. Kompetencija

 

Pozityvus profesionalumas

 

Mokytojams patinka mokytojo darbas. Jie gerbia mokinius ir laikosi pedagogo etikos, tobulina savo socialinius emocinius gebėjimus. Mokytojai išmano savo ugdymo sritį, mokomus dalykus, domisi ir seka naujoves. Jie dirba kaip savo srities profesionalai – šiuolaikiškai, įdomiai bei veiksmingai – ir siekia dirbti kuo geriau.

4.3.2. Nuolatinis profesinis tobulėjimas

 

Reiklumas sau

 

 

 

 

 

 

 

Atkaklumas ir nuoseklumas

 

Mokytojai, susikūrę viziją, kaip gerai dirbti, ir ja remdamiesi, vertina savo veiklą ir jos rezultatus, asmeninės kompetencijos ribas ir būtinas profesinio tobulėjimo sritis. Asmeninį profesinės veiklos įsivertinimą palaiko personalo mokymosi kultūra mokykloje: aukšti mokytojų veiklos lūkesčiai, pagarba profesionalumui, parama tobulinant asmeninį meistriškumą. Asmeninis meistriškumas  paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą ir siekti nuolatinio tobulėjimo.

 

Mokytojai ir mokyklos administracija planuoja asmeninio meistriškumo augimą ir jo atkakliai siekia. Jie mokosi pasinaudodami įvairiomis galimybėmis: savo mokykloje su kolegomis ir iš jų, su mokiniais ir iš jų, per informacinius ir socialinius kolegialaus mokymosi tinklus, kursuose, seminaruose, išvykose ir kt.

________________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

4 priedas

 

MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, VEIKLOS KOKYBĖS VISUMINIO IŠORINIO VERTINIMO PLANAS

 

Pedagoginių darbuotojų skaičius mokykloje*

Vertintojų darbo dienos mokykloje**

Vertintojų skaičius komandoje

Laikas, skirtas vadovaujančiajam vertintojui pasirengti vertinti, analizuoti duomenis

Vadovaujančiajam vertintojui kontaktams su mokykla skirtas laikas iki ir po išorinio vertinimo***

Pasirengimo vertinti, vertinimo ir duomenų apdorojimui skiriamas laikas****

Iki 12

3 dienos

3 vertintojai

1,5 dienos

0,5 dienos

Vertinantiems Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo 2 priede nurodytas  1.2, 2.2, 2.3, 2.4, 3.1, 3.2, 4.1, 4.3 temas (rodiklių vertinimą  grindžiant ugdymo(si) veiklos (pamokos) stebėjimo forma) papildomai skiriama:

analizuojantiems 1–3  rodiklius (su 3–11 raktinių žodžių) – 0,75 dienos, 4–6 rodiklius (su 12–20  raktinių žodžių) – 1 diena,

7–12 rodiklių (su 21–29 raktiniais žodžiais) – 1,5 dienos.

Nuo 13 iki 35

4 dienos

4 vertintojai

2 dienos

1,5 dienos

Nuo 35 iki 50

5 dienos

5 vertintojai

3 dienos

1,5 dienos

Nuo 51 iki 65

5 dienos

6 vertintojai

3 dienos

2 dienos

Nuo 66 iki 80

5 dienos

7 vertintojai

3,5 dienos

2 dienos

Nuo 81 iki 99

5 dienos

8 vertintojai

3,5 dienos

2,5 dienos

Daugiau nei 100

5 dienos

9 vertintojai

4 dienos

2,5 dienos

Duomenų analizei vizito mokykloje metu visiems vertintojams skiriama papildoma 1 diena.

* – jei mokykla turi skyrius, filialus, kurių buveinė nesutampa su mokyklos buveine, jei mokykloje yra suaugusiųjų klasių, mokyklose, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas, į komandą papildomai įtraukiamas 1 vertintojas;

** – išorinio vertinimo laikas gali būti pratęsiamas, jei mokykloje pamokos ir kita veikla neatitinka mokyklos ugdymo plano ir patvirtintų tvarkaraščių;

*** – vadovaujančiajam vertintojui ataskaitai rengti skiriamos 3 dienos. Sumažėjus išorinio vertinimo komandos narių skaičiui ir nesant galimybės pakeisti kitais nariais, jų funkcijas atlieka kiti vertintojai. Kai vadovaujantysis vertintojas atlieka ir vertintojo funkcijas, darbo dienų skaičius atitinkamai didinamas 1,5 dienos;

**** – vertintojams ataskaitai rengti skiriamos 2 dienos.

___________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

5 priedas

 

ugdymo(si) veiklos  (pamokos)  stebėjimo forma

 

Mokytojo  pavardė:

Klasė :          / Mokinių skaičius sąraše: 

Mokyklos kodas:

Mokytojo  kvalifikacinė kategorija:

Mokinių skaičius pamokoje:     

Vertinimo kodas:

Mokytojo  darbo stažas (metais):

Pavėlavo į pamoką:

Data:

Dalykas:

Mokinių, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių, skaičius:

Vertintojo kodas:

Ugdymo(si) tikslas

Kokias bendrąsias ir dalykines kompetencijas ugdysis mokiniai?  

 

 

 

MOKYMO(SI) uždavinys

Ko mokiniai per šią pamoką išmoks?

 

 

 

 

Vertinimo objektas

Įrodymai, veiklos kokybės vertinimo pagrindimas

Ugdymo(si) aplinkos

 

 

 

 


Vadovavimas kiekvieno mokinio ugdymuisi

 

 

 

 


Mokymosi patirtys

 

 

 

 

 

 


Vertinimas ugdant

 

 

 

 

 

 


Kiekvieno mokinio pažanga ir pasiekimai

 

 

 

 


Komentarai, kita informacija:

 

 

 

 

5

 

Stipriosios veiklos (ne mažiau kaip 3)

Tobulintinos veiklos (ne daugiau kaip 2)

 

 

 

 

 

_____________________________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

6 priedas

 

mokyklų, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, veiklos kokybės teminio vertinimo rodikliai

 

Sritis

Rodiklis

Rodiklio aprašymas

1. Rezultatai

1.1. Mokyklos pasiekimai ir pažanga

Rezultatyvumas. Mokinių ugdymo(si) pasiekimai atitinka Bendrosiose ugdymo programose keliamus tikslus ir mokykloje besimokančių mokinių galias. Mokiniai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) (toliau – tėvai) ir mokyklą baigę mokiniai patenkinti mokyklos indėliu ugdant asmenybes – tikslais, ugdymo būdais, rezultatais. Mokykla turi ypatingų, originalių (savitų) ugdymo pasiekimų.

Stebėsenos sistemingumas. Mokykloje analizuojami apibendrinti, susumuoti atskiro ugdymo(si) laikotarpio ar ugdymo pagal tam tikrą programą rezultatai (remiantis mokinių veiklos ir elgesio stebėjimu, jų atliktų darbų įvertinimu, kontrolinių ir kitų diagnostinio vertinimo užduočių, nacionalinių ir tarptautinių tyrimų, ugdymo(si) pasiekimų patikrinimų rezultatais). Sistemingai apmąstoma įvairių mokinių grupių, klasių pasiekimų dinamika, vertinamas kiekvieno mokytojo darbo poveikis ir mokyklos indėlis į mokinių pažangą.

Pasiekimų ir pažangos pagrįstumas. Mokytojai yra įvaldę įvairias vertinimo strategijas ir būdus, kuriuos naudoja kiekvieno mokinio galių gilesniam pažinimui, ugdymo(si) proceso bei daromos pažangos stebėjimui ir įvertinimui, mokinio mokymosi sunkumų diagnozavimui laiku. Turima vertinimo informacija ir tyrimų duomenimis remiamasi nustatant prioritetinius ugdymo(si) kokybės gerinimo mokykloje uždavinius, kuriant ir koreguojant mokyklos ugdymo turinį, pasirenkant mokymo(si) priemones ir metodus, planuojant mokytojų mokymąsi – vieniems iš kitų, drauge ar kt.

Atskaitomybė. Mokykla atsakingai ir tikslingai teikia duomenis apie mokinių ir mokyklos pasiekimus įvairioms interesų grupėms: savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, dalyvių susirinkimui (savininkui), valstybei, mokinių tėvams, vietos bendruomenei. Mokinių ir mokyklos pasiekimų vertinimo rezultatais remiamasi informuojant tėvus ir visuomenę apie ugdymo(si) rezultatus ir kokybę (pvz., skelbiant mokyklos tinklalapyje, aptariant susirinkimų, susitikimų metu, teikiant žiniasklaidai).

2. Ugdymas(is) ir mokinių patirtys

2.1. Ugdymos(is) organizavimas

Diferencijavimas, individualizavimas, suasmeninimas. Mokytojai pripažįsta mokinių skirtybes (amžiaus tarpsnio, asmeniniai ir ugdymosi poreikiai, interesai, gebėjimai, mokymosi stiliai), į kurias atsižvelgia organizuodami mokymą(si). Taikomi įvairūs nenuolatiniai mokinių pergrupavimo pagal jų mokymosi poreikius būdai. Siekiama suasmeninti mokymąsi – skatinamas aktyvus mokinių dalyvavimas keliant individualius, su kiekvieno mokymosi galimybėmis, interesais ir siekiais derančius ugdymosi tikslus, renkantis temas, užduotis, problemas, mokymosi būdus ir tempą.

Ugdymo(si) integralumas. Siekiama prasmingos integracijos, mokymosi patirčių tarpdiscipliniškumo. Mokyklos ugdymo programų turinys integruojamas taikant įvairius modelius: asmenybės ir sociokultūrinę, dalyko vidinę ar tarpdalykinę integraciją, prioritetinių ugdymo(si) siekių (sveikos gyvensenos, saugos, verslumo, karjeros ugdymo ir pan.) integravimą į bendrojo ugdymo dalykų bei neformaliojo švietimo turinį, integraciją temos, problemos, metodo pagrindu ir kt. Siejamas formalusis švietimas ir neformalusis vaikų švietimas, vykstantis tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų, taip pat mokymasis ir kitos mokyklos inicijuojamos mokinių veiklos.

Įvairovė. Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė patirti įvairius mokymosi būdus ir formas, išbandyti įvairių rūšių užduotis ir kuo įvairesnes veiklas įvairiuose kontekstuose (mokykloje, bibliotekose, gamtoje ir kt.). Derinamas individualus, partneriškas, grupinis, visos klasės ir tinklinis mokymasis.

Klasės valdymas. Mokinių elgesys valdomas aiškiomis, sutartomis  taisyklėmis ir procedūromis, asmeniniu mokinio įsipareigojimu, socialiniu emociniu ugdymu, pageidaujamo elgesio skatinimu, asmeniniu mokytojo pavyzdžiu. Siekiama drausmę ir tvarką palaikyti sutelkiant  mokinių dėmesį į jiems prasmingą veiklą, mokymąsi. Mokymasis vadovaujant mokytojams derinamas su savivaldžiu mokymusi ir klasės kaip savarankiškos besimokančios bendruomenės ugdymu. Mokomasi konstruktyviai, nekonfliktuojant ir neišsigąstant, įveikti mokymosi problemas ir trukdžius.

3. Lyderystė ir vadyba

3.1. Perspektyva ir bendruomenės susitarimai

Vizijos bendrumas. Mokyklos vizija yra reali mokyklos veiklos perspektyva, priimtina visiems mokyklos bendruomenės nariams. Strateginiai, metiniai planai, veiklos programos grindžiami bendrai apmąstytu mokytojų, mokinių, tėvų, socialinių partnerių sutarimu.

Veiklos kryptingumas. Mokyklos vizija orientuota į ateities iššūkius švietimui, paremta šiuolaikinių švietimo tyrimų rezultatais, atitinka nacionalinę, regiono strategiją.

Planų gyvumas. Planų, programų laikymasis ir įgyvendinimas yra akivaizdus visoje mokyklos veikloje, susitarimas dėl ateities demonstruojamas ir kasdien bendraujant, bendradarbiaujant, priimant taktinius sprendimus. Mokyklos bendruomenės nariai atsakingai dalyvauja įgyvendindami išsikeltus mokyklos tikslus ir uždavinius.

Optimalus išteklių paskirstymas. Personalo politika yra vykdoma, atsižvelgiant į mokinių interesus. Finansiniai ištekliai skirstomi skaidriai, prireikus randami papildomi (pasinaudojant įvairiomis projektinio finansavimo ir veiklos galimybėmis, parama ir pan.). Materialiniai mokyklos ištekliai panaudojami lanksčiai, kūrybingai.

Sprendimų pagrįstumas. Mokykla įsivertinimą ir atskaitomybę laiko svarbiausia veiklos tobulinimo prielaida ir sąlyga. Mokyklos veiklos tobulinimo sprendimai priimami vadovaujantis sutarta bendros veiklos perspektyva, atsakingo mokyklos veiklos įsivertinimo rezultatais ir bendromis diskusijomis.

Tobulinimo kultūra. Mokykloje suvokiama, kad gyvybinga organizacija turi būti savikritiška, kūrybinga ir nuolat besimokanti. Joje apmąstoma, ką būtų galima atlikti geriau ar patobulinti, ir siekiama nuolatinės pažangos įvairiose aktualiausiose mokyklos veiklos srityse: ugdymo rezultatų, ugdymo proceso, ugdymo aplinkų kūrimo bei kt.

3.2. Lyderystė

Pasidalyta lyderystė. Mokykloje skatinama ugdytis lyderystės gebėjimus. Visiems bendruomenės nariams suteikiama laisvė rodyti iniciatyvą, prisiimti atsakomybę už iniciatyvas, sprendimus ir jų įgyvendinimą. Lyderiai įgalina ir skatina bendruomenę diskutuoti, mąstyti ir veikti kūrybiškai.

Lyderystė mokymuisi. Lyderių veikla telkia mokyklos bendruomenę pokyčiams, inovacijoms ugdymo srityje. Lyderiai palaiko profesinį įsivertinimą, refleksiją ir tobulėjimą. Mokytojai ir mokyklos vadovai periodiškai atvirai ir konstruktyviai diskutuoja apie mokinių mokymosi sėkmes ir problemas, padeda vieni kitiems.

Įsipareigojimas susitarimams. Mokyklos vadovai imasi tiesioginių veiksmų strategijai ir veiklos programoms įgyvendinti, kasdieniu elgesiu demonstruoja sutartas mokyklos vertybes ir socialinius emocinius gebėjimus. Mokytojai pasitiki mokyklos formaliais lyderiais kaip partneriais, pagalbininkais ir patarėjais. 

3.3. Mokyklos savivalda

Skaidrumas ir atvirumas. Mokyklos valdyme atstovaujami visų mokyklos bendruomenės narių interesai. Savivaldos atstovai renkami atvirai ir skaidriai. Mokyklos savivalda funkcionuoja ne kaip formali, o kaip realiai veikianti, savarankiškai priimanti sprendimus institucija. Pripažįstama požiūrių ir nuomonių įvairovė, palaikoma diskusija, gerbiama kiekvieno nuomonė.

Sprendimų pagrįstumas ir veiksmingumas. Savivaldos strateginiai ir kasdienės veiklos gerinimo siūlymai yra argumentuoti. Visi savivaldos sprendimai yra reikalingi ir keičia mokyklos gyvenimą. Mokykloje yra sistema, kaip priimami sprendimai, svarbūs tiek mokyklos ateities siekiams, tiek kasdieniam gyvenimui mokykloje.

3.4. Veikimas kartu

 

Bendradarbiavimo kultūra. Mokyklos personalas laiko save viena komanda, siekiančia bendrų tikslų. Tai solidari bendruomenė, kurios santykiai grindžiami geranoriškumu vienas kitam ir kolegialia pagalba. Bendras darbas palaiko ir skatina asmenybių raišką. Dirbdami kaip viena ambicinga profesionalų komanda, mokytojai pasiekia aukštesnių individualių ir bendrų rezultatų.

Kolegialus mokymasis. Mokytojai mokosi drauge ir vieni iš kitų: dalydamiesi patirtimi, atradimais, sumanymais ir kūriniais, studijuodami šaltinius, stebėdami kolegų pamokas. Sąmoningas ir kryptingas mokymasis vyksta įvairiose mokytojų komandose. Periodiškai organizuojamos mokytojų mokymosi išvykos, skirtos akiračiui plėsti ir mokinių ugdymo turiniui praturtinti ir aktualizuoti.

3.5.  Bendradarbiavimas su tėvais globėjais

 

Pažinimas ir sąveika. Tėvų informavimo ir švietimo sistema atitinka tėvų poreikius ir mokyklos specifiką. Mokytojai domisi tėvų galimybėmis padėti vaikams augti ir pasiūlo tėvams tinkamus pagalbos ir bendradarbiavimo būdus bei formas. Mokytojai ir tėvai bendradarbiauja (skiria laiko ir inicijuoja susitikimus, pokalbius ir kt.) palaikydami ir skatindami mokinio pažangą, stiprindami jo psichinę ir fizinę sveikatą bei socialumą.

Į(si)traukimas. Tėvai dalyvauja tobulinant mokyklą. Tėvai įsitraukia į vaikų ugdymą(si) įvairiomis formomis (plėsdami jų kultūrinį akiratį, skatindami pažintinį aktyvumą, padėdami išsikelti ambicingus ugdymosi tikslus ir jų siekti, taip pat dalyvaudami mokyklos veiklose, individualiuose ir bendruose susitikimuose su mokytojais, inicijuodami prasmingas veiklas, projektus, vesdami pamokas ar kitas veiklas). Bendradarbiaujama abiem pusėms tinkamu laiku.

3.6. Mokyklos tinklaveika

 

Atvirumas. Mokykla yra atvira pasauliui: bendruomenės nariai domisi kintančia aplinka, reaguoja į pasikeitimus, mezga socialinius ryšius. Bendradarbiaujama su vietos bendruomene, įvairiomis organizacijomis, kitomis mokyklomis, palaikomi ryšiai su mokyklos absolventais.

Prasmingumas. Mokyklos tinklaveika padeda kompleksiškai siekti užsibrėžtų tikslų. Partnerystės yra kruopščiai planuojamos, siekiama jų perspektyvumo. Periodiškai vertinama tinklaveikos nauda ir sąnaudos.

3.7. Kompetencija

Pozityvus profesionalumas. Mokytojams patinka mokytojo darbas. Jie gerbia mokinius ir laikosi pedagogo etikos, tobulina savo socialinius emocinius gebėjimus. Mokytojai išmano savo ugdymo sritį, mokomus dalykus, domisi ir seka naujoves. Jie dirba kaip savo srities profesionalai – šiuolaikiškai, įdomiai bei veiksmingai – ir siekia dirbti kuo geriau.

3.8. Nuolatinis profesinis tobulėjimas

 

Reiklumas sau. Mokytojai, susikūrę viziją kaip gerai dirbti, ir ja remdamiesi, vertina savo veiklą ir jos rezultatus, asmeninės kompetencijos ribas ir būtinas profesinio tobulėjimo sritis. Asmeninį profesinės veiklos įsivertinimą palaiko personalo mokymosi kultūra mokykloje: aukšti mokytojų veiklos lūkesčiai, pagarba profesionalumui, parama tobulinant asmeninį meistriškumą. Asmeninis meistriškumas  paremtas nuostata kuo geriau atlikti savo darbą ir siekti nuolatinio tobulėjimo.

Atkaklumas ir nuoseklumas. Mokytojai ir mokyklos administracija planuoja asmeninio meistriškumo augimą ir jo atkakliai siekia. Jie mokosi pasinaudodami įvairiomis galimybėmis: savo mokykloje su kolegomis ir iš jų, su mokiniais ir iš jų, per informacinius ir socialinius kolegialaus mokymosi tinklus, kursuose, seminaruose, išvykose ir kt.

 

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

7 priedas

 

mokyklos, vykdančios bendrojo ugdymo programas,

dalyvaujančios teminiame išoriniame vertinime,

veiklos įsivertinimo ir jos tobulinimo INFORMACIJA

 

 

Klausimai

 

Mokyklos informacija

1.   Mokyklos kodas

 

 

2.   Mokyklos pavadinimas

 

 

3.   Mokyklos savininkas (savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija), dalininkai

 

 

4.   Įsivertinimo informaciją pildo (kontaktinis asmuo, pareigos, jo telefonas, el. paštas)

 

 

5.   Pildymo data

 

 

6.   Aptariamas įsivertinimo laikotarpis (nuo – iki)

 

 

7.   Mokyklos įsivertinimo informacija analizuojamai temai (jos klausimams ir rodikliams): svarbiausios veiklos ar veiklos aspektai per pastaruosius 2–3 metus, turėję reikšmingą poveikį mokyklos veiklos kokybei ir geresniems mokinių pasiekimams

 

 

8.   Trumpas komentaras, argumentai 7 punkte išskirtoms veikloms pagrįsti

 

 

9.   Veiklos (ne daugiau kaip 3), kurias įgyvendinant buvo tikimasi geresnių rezultatų.

Įžvalgos, argumentai, kodėl mokykloje buvo patirta sunkumų

 

 

10. Informacija apie planuojamas veiklas ir planuojamus tikėtinus jų rezultatus (nurodytu probleminiu klausimu)

 

 

 

 

_____________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

8 priedas

 

Mokyklų, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS,

teminio IŠORINIO VERTINIMO dienų ir vertintojų

vertinimo laiko apskaitos PLANAS

 

Klasių komplektų skaičius vertinamoje

mokykloje

Vertintojų vertinimo dienos mokykloje

(teminio vertinimo vizito trukmė)

Vertintojų skaičius komandoje*

Duomenų analizei atlikti ir vertinimo ataskaitos projektui rengti skiriamas laikas**

Ataskaitai rengti, derinti su mokykla, redaguoti ir vertinimo dokumentams tvarkyti skiriamas laikas***

Iki 18

3 dienos

3 vertintojai

3 dienos

2 dienos

Nuo 19 iki 24

4 dienos

3 vertintojai

3 dienos

2 dienos

Nuo 25 iki 30

5 dienos

3 vertintojai

3 dienos

2 dienos

Nuo 31 iki 44

5 dienos

4 vertintojai

3 dienos

2 dienos

Nuo 45 iki 60

5 dienos

5 vertintojai

3 dienos

2 dienos

Daugiau nei 61

5 dienos

6 vertintojai

3 dienos

2 dienos

 

 

* Papildomai skiriamas 1 vertintojas, jei mokykla turi 1 skyrių (filialą), kurio buveinė nesutampa su mokyklos buveine, jei mokykloje yra suaugusiųjų klasė, jei mokykla vykdo specializuoto ugdymo krypties programą. Papildomai skiriami 2 vertintojai, jei mokykla turi 2 skyrius (filialus), kurių buveinės nesutampa su mokyklos buveine.

 

** Vadovaujančiajam vertintojui už ataskaitos rengimo koordinavimą papildomai pridedama 1 diena.

 

*** Jei kartu su vertintojais yra pasitelkiami švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytos temos ekspertai (toliau – ekspertai) (iki 30 procentų visos vertintojų komandos), jie mokykloje dirba (stebi pamokas ir kitas veiklas) vertintojams numatytą dienų skaičių. Ekspertai ataskaitos projekto nerengia ir su mokykla nederina (laikas šiam darbui neplanuojamas). Papildomai jiems pridedama 1 diena dokumentų analizei atlikti ir duomenims tvarkyti.

 

 

______________________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

9 priedas

 

mokyklų, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS, veiklos kokybės RIZIKOS vertinimo rodikliai

 

Sritis

Rodiklis

Rodiklio aprašymas

1. Rezultatai

1.1. Asmenybės tapsmas

Mokiniai žino savo gabumus ir polinkius, moka įsivertinti, yra sveikai ambicingi ir atkaklūs.

Mokiniai valdo save stresinėse situacijose, konstruktyviai sprendžia konfliktus, problemas, yra atsparūs neigiamoms įtakoms, sąmoningai renkasi sveiką gyvenimo būdą.

Mokiniai pripažįsta kitų teisę būti kitokiems, nei jie yra, gerbia kitą asmenį ir yra geranoriški.

Mokiniai nori ir moka bendrauti, bendradarbiauti, dalyvauti bendrose veiklose, kurti ugdymosi ir kitas mokyklos aplinkas.

Mokiniai supranta išsilavinimo ir mokymosi vertę, turi tolesnio mokymosi siekių ir planų, moka projektuoti asmeninio gyvenimo scenarijus, kelti tikslus.

1.2. Mokinio pasiekimai ir pažanga

 

Mokinio įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumos lygis optimalus, t. y. atitinkantis jo amžiaus grupei keliamus tikslus ir individualias galias, siekius bei ugdymosi patirtį.

Mokinys turi būtinų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visumą, jo pažanga visuminė – nuolatinė visose mokyklinio ugdymo srityse.

Tolesnio ugdymosi uždaviniai, pasiekimų ir pažangos planavimas grindžiami informacija apie mokinio kompetencijų lygį, jo pasiekimų įrodymais ir dialogu su mokiniu.

Mokiniui keliami tikslai kuria jam nuolatinius iššūkius, reikalauja pastangų ir atkaklumo, tačiau negąsdina ir negniuždo.

Individualūs mokinio pasiekimai ir pastangos matomi, pripažįstami, skatinami.

2. Pagalba mokiniui

2.1.  Orientavimasis į mokinio asmenybės tapsmą

Mokiniams sudaromos sąlygos pažinti savo gabumus, polinkius, įsivertinti asmeninę kompetenciją.

Mokiniams rodomi įvairūs gyvenimo įprasminimo būdai, mokoma projektuoti asmeninio gyvenimo scenarijus, keltis tikslus, juos koreguoti ir atnaujinti.

Mokiniai mokomi susirasti, analizuoti ir vertinti informaciją apie pasaulio (taip pat ir darbo pasaulio) kaitos tendencijas, mokymosi ir veiklos galimybes.

Karjeros (profesijos, darbinės ir visuomeninės veiklos) galimybės siejamos su ugdymosi galimybėmis.

2.2. Orientavimasis į mokinio poreikius

 

 

Mokykloje sistemingai tiriami ir analizuojami mokinių ugdymosi poreikiai, gebėjimai.

Į tyrimų (diagnostinio vertinimo) rezultatus atsižvelgiama, planuojant visų ir kiekvieno mokinio ugdymą (dalykų ir neformaliojo ugdymo veiklų pasiūlą, mokymosi veiklų diferencijavimą ir (ar) individualizavimą).

Mokytojai pripažįsta mokinių skirtybes, į kurias atsižvelgia organizuodami mokymą(si), siekiama suasmeninti mokymąsi.

Ugdymo procese taikomi įvairūs mokinių pergrupavimo pagal jų mokymosi poreikius būdai.

Mokytojai laiku pastebi ir tinkamai ugdo kiekvieno mokinio gabumus bei talentus pamokose.

Mokykloje aiškiai susitarta dėl paramos ar pagalbos teikimo mokiniams tvarkos.

Teikdama pagalbą, mokykla bendradarbiauja su visomis reikalingomis specializuotomis tarnybomis.

2.3. Mokyklos bendruomenės susitarimai dėl kiekvieno mokinio ugdymosi sėkmės

 

 

 

Mokyklos vizija ir veikla orientuota į ateities iššūkius švietimui, įtraukiojo ugdymo kultūros kūrimą, grindžiama šiuolaikinių švietimo tyrimų rezultatais.

Mokyklos bendruomenės nariai atsakingai dalyvauja įgyvendindami išsikeltus mokyklos tikslus ir uždavinius, periodiškai įsivertina jų įgyvendinimą, rezultatus.

Mokyklos bendruomenėje tariamasi ir sistemingai apmąstoma, ką būtų galima atlikti geriau ar patobulinti, kaip siekti nuolatinės pažangos įvairiose aktualiausiose mokyklos veiklos srityse.

Personalo politika yra vykdoma, atsižvelgiant į mokinių interesus.

Materialiniai mokyklos ištekliai panaudojami lanksčiai, kūrybingai, prireikus randami papildomi (pasinaudojant įvairiomis projektinio finansavimo ir veiklos galimybėmis, parama ir pan.).

3. Ugdymo(si) procesas

3.1. Ugdymo(si) planavimas

 

Mokytojai žino, ko siekia ugdydami kiekvieną mokinį ir geba siekius pagrįsti – suplanuoja pamokos veiklas ir siektinus rezultatus.

Pamokos, veiklos, užduoties tikslai derinami su kompetencijų ir mokinio asmenybės ugdymo tikslais, trumpalaikiai ugdymo tikslai – su ilgesnio laikotarpio (metų, ugdymo programos) tikslais.

Keldami ugdymo tikslus, mokytojai atsižvelgia į mokinių asmeninę, socialinę ir kultūrinę patirtį, jų gyvenimo ir mokyklos veiklos kontekstą.

Tikslai koreguojami, kintant mokinio, klasės, mokyklos ir jos aplinkos poreikiams. 

Mokymosi laikas ir periodai lanksčiai pritaikomi ugdymo poreikiams (jungiant pamokas, integruojant dalykus, pamokines ir po pamokų vykstančias veiklas, organizuojant projektinę veiklą, koreguojant tvarkaraščius).

Sudarydami ugdymo planus, numatydami siektinus rezultatus, mokytojai kuria mokinio jėgas atitinkančius bei nuolatines pastangas stimuliuojančius iššūkius.

Ugdymo procesas planuojamas ir veiklų, renginių ir pamokų tvarkaraščiai sudaromi taip, kad planuojamos veiklos padėtų visiems mokiniams siekti išsikeltų ugdymo tikslų, vienos kitas papildytų ir derėtų.

Mokytojai išmano savo ugdymo sritį, mokomus dalykus, domisi ir seka naujoves. Jie dirba kaip savo srities profesionalai – šiuolaikiškai, įdomiai bei veiksmingai – ir siekia dirbti kuo geriau.

Mokytojai ir mokyklos administracija nuolat stebi, vertina ir planuoja ugdymo proceso kokybę ir asmeninio meistriškumo augimą, jo atkakliai siekia.

3.2. Mokymosi lūkesčiai ir mokinių skatinimas

 

Mokytojų nuostatos ir palaikymas padeda formuotis aukštiems mokinių siekiams ir savigarbai.

Mokytojai tiki mokinio kaip asmenybės augimo ir mokymosi galiomis, parenka ugdymo(si) metodus, formas ir užduotis taip, kad mokymasis jiems padėtų įgyti įvairios prasmingos patirties, būtų optimaliai gilus bei auginantis.

Mokytojas planuoja ir parenka prasmingas ugdymo(si) veiklas, kurios skatina smalsumą ir entuziazmą, sudaro sąlygas kurti idėjas ir jas įgyvendinti, išgyventi pažinimo ir kūrybos džiaugsmą, taip pat patirti mokymosi sėkmę.

Mokiniai skatinami džiaugtis savo ir kitų darbais, pasiekimais bei pažanga. Jiems leidžiama bandyti ir klysti, rasti ir taisyti savo klaidas, iš jų mokytis.

Pamokose nuolat leidžiama mokiniams išsisakyti, rimtai žiūrima į jų pasiūlymus, skatinama į kritinius įvykius ar trukdžius žiūrėti su humoru,  mokoma pasijuokti iš savęs, mokytojas nežiūri į save pernelyg sureikšmintai.

3.3. Ugdymo(si) organizavimas

 

Siekiama prasmingos integracijos, mokymosi patirčių tarpdiscipliniškumo.

Kiekvienam mokiniui sudaroma galimybė patirti įvairius mokymosi būdus ir formas, išbandyti įvairių rūšių užduotis ir kuo įvairesnes veiklas įvairiuose kontekstuose.

Mokymasis vadovaujant mokytojams derinamas su savivaldžiu mokymusi ir klasės kaip savarankiškos besimokančios bendruomenės ugdymu.

Siejamas formalus ir  neformalusis vaikų švietimas, vykstantis tiek mokykloje, tiek ir už jos ribų, taip pat mokymasis ir kitos mokyklos inicijuojamos mokinių veiklos.

Ugdomojoje veikloje (pamokoje) naudojama įranga ir priemonės įvairios, skirtingos paskirties, atitinkančios situaciją, dalyko turinį, poreikius ir mokinių amžių, tikslingai panaudojamos ugdymo(si) tikslams pasiekti.

3.4. Mokymasis

 

Padedant mokytojui kartu su mokytoju, mokiniai geba išsikelti mokymosi tikslus, savarankiškai pasirinkti užduočių atlikimo būdą, susirasti reikiamą informaciją ir priemones, klausti ir paprašyti pagalbos, aptarti ir vertinti savo mokymąsi, planuoti ir valdyti laiką.

Stebėdami ir apmąstydami asmeninę pažangą, geba pateikti jos įrodymus (atskirus darbus ar jų pasiekimų aplankus (portfolio), mokymosi dienoraščius). Reflektuodami individualią mokymosi patirtį, mokiniai padeda mokytojams įvertinti mokymosi gilumą ir tinkamumą.

Mokiniai skatinami sieti išmoktus dalykus ir asmenines patirtis su nežinomais dalykais kuriant prasmingus ryšius. Jie mokomi vizualizuoti ir paaiškinti savo mąstymą, pademonstruoti įgūdžius, gebėjimus ir veiklos būdus.

Nuolat grįžtant prie jau išmoktų dalykų, mokomasi sieti idėjas, suvokti, patikrinti ir perkonstruoti savo supratimą, mąstymą ar veiklos būdą.

Mokiniai geba ir yra motyvuojami mokytis bendradarbiaujant įvairiomis aplinkybėmis įvairios sudėties ir dydžio grupėse bei partneriškai (poromis).

3.5. (Įsi)vertinimas ugdymui

 

Mokiniai informuojami ir su jais aptariama, ko iš jų tikimasi, koks turi būti gerai atliktas darbas, kokie vertinimo kriterijai, kada ir kaip yra taikomi.

Užtikrinama, kad mokiniams ir jų tėvams informacija apie mokymąsi būtų teikiama laiku, būtų informatyvi, asmeniška ir skatinanti kiekvieną mokinį siekti asmeninės pažangos.

Mokymosi planavimui, stebėjimui ir koregavimui naudojami įvairūs vertinimo būdai – diagnostinis, formuojamasis ir apibendrinamasis, formalus ir neformalus, tačiau vyrauja kasdienis neformalus formuojamasis vertinimas.

Vertinant pripažįstama formaliojo, neformaliojo ir savarankiško mokymosi pasiekimų visuma, kiekvienam mokiniui suteikiamos galimybės pasirodyti kuo geriau.

Siekiama abipusio grįžtamojo ryšio (dialogo), padedančio mokytojams pasirinkti tinkamesnes mokymo strategijas, o mokiniams – siekti optimalios asmeninės sėkmės, taisyti mokymosi spragas ir vadovauti pačių mokymuisi.

Ugdant naudojamos vertinimo formos ir grįžtamasis ryšys sudaro sąlygas mokiniui įsisąmoninti mokymosi pažangą ir rezultatus, suvokti, kas padeda ar trukdo mokytis.

Mokiniai įsitraukia į mokymosi pasiekimų į(si)vertinimą, pažangos stebėjimą, pasiektų rezultatų apmąstymą. Vertinimas skatina poslinkį nuo išorinės link vidinės mokymosi motyvacijos.

Vertindami savo ir draugų atliktas užduotis, kūrinius, idėjas ir pan., mokiniai geriau supranta mąstymo ir mokymosi procesą, mokymosi būdus ir savo mokymosi poreikius, lengviau juos paaiškina, formuluoja klausimus ar prašo pagalbos mokantis.

 

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo

programas, veiklos išorinio vertinimo

organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo

10 priedas

 

 

MOKYKLOS VEIKLOS Rizikos IŠORINIO VERTINIMO dienų ir vertintojų darbo laiko apskaitos PLANAS

 

Mokinių skaičius mokykloje

Išorinio vertinimo trukmė

Vertintojų skaičius komandoje*

Vertinimo metu stebimų

Veiklų (pamokų) skaičius

(ne mažiau kaip):

Pasirengimui vertinti, vertinimo duomenų analizei ir  apibendrinimui, ataskaitos rengimui

skiriamų dienų skaičius**

Iki 40

1 diena

2 vertintojai

12

3

Nuo 40 iki 90

2 dienos

2 vertintojai

20

3

Nuo 91 iki 150

2 dienos

3 vertintojai

30

4

Nuo  151 iki 360

3 dienos

3 vertintojai

45

4

Nuo 361 iki 720

3 dienos

4 vertintojai

60

4

Nuo  721 iki 1080

4 dienos

5 vertintojai

75

5

Nuo 1081 iki 1500

5 dienos

5 vertintojai

120

5

1501 ir daugiau

5 dienos

6 vertintojai

145

5

 

 

* – jei mokykla turi 1 skyrių (filialą), kurio buveinė nesutampa su mokyklos buveine, mokyklose, vykdančiose specializuoto ugdymo krypties programas, į komandą papildomai įtraukiamas 1  vertintojas, kai 2 ir daugiau  skyrių (filialų) arba viename skyriuje mokosi daugiau nei 50 mokinių – 2 vertintojai;

 

** – vadovaujančiajam vertintojui papildomai skiriamos 3 dienos vertinimo organizavimui, vykdymui, duomenų rinkimui, interpretavimui, ataskaitos su mokykla derinimui;

 

-     jei  vadovaujantįjį vertintoją Agentūra įpareigoja organizuoti ir vykdyti mokytojų, mokinių ir jų tėvų nuomonių apklausas (anketuoti), šiam darbui atlikti papildomai skiriamos 2 dienos

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas,

veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo

tvarkos aprašo 11 priedas

 

mokyklos Rizikos išorinio vertinimo Ugdymo(si) veiklos (pamokos) stebėjimo forma

Mokytojo  pavardė:

Klasė:       / Mokinių skaičius sąraše: 

Mokyklos kodas:

Mokytojo  kvalifikacinė kategorija:

Mokinių skaičius pamokoje:     

Vertinimo kodas:

Mokytojo  darbo stažas (metais):

Pavėlavo į pamoką:

Data:

Dalykas:

Ypatingesnių ugdymosi poreikių mokinių skaičius:

Vertintojo kodas:

 

-     Ugdymo(si) tikslas (kokias bendrąsias ir dalykines kompetencijas ugdysis mokiniai?)

 

 

 

-     MOKYMO(SI) uždavinys (ko mokiniai per šią pamoką išmoks?)

 

 

 

 

-     Vertinimo aspektai[1]

kiekvieno mokinio ugdymosi planavimas ir organizavimas

1.Keliant ugdymo tikslus, atsižvelgiama į mokinių patirtį, mokyklos veiklos kontekstą

 

 

 

 

 

2. Mokymosi uždaviniai atliepia skirtingas mokymosi galimybes

 

 

 

 

 

3. Kiekvienam sudaromos sąlygos pagal jo gebėjimus mokytis ir patirti sėkmę, bendradarbiauti tarpusavyje

 

 

 

 

4. Mokomoji medžiaga susiejama su kitais mokomaisiais dalykais, gyvenimo patirtimi

 

 

 

 

 

5. Parenkamos užduotys skatina tiriamąjį, patirtinį, į problemos sprendimą orientuotą mokymąsi

 

 

 

 

 

6. Mokymasis vadovaujant mokytojui derinamas su savivaldžiu mokymusi

 

 

 

 


PAGALBA MOKINIUI ir motyvavimas

7. Naudojamos užduotys ir medžiaga skatina mokinių smalsumą ir dėmesį

 

 

 

 

 

8. Mokiniams rodomi įvairūs mokymosi įprasminimo būdai

 

 

 

 

 


9. Mokytojai tinkamai ugdo kiekvieno gabumus, padeda silpnesniems, yra galimybės laisvai veikti kiekvienam mokiniui

 

 

 

 

10. Teikiami papildomi paaiškinimai netrikdo mokinių darbo, skatina ir padeda jiems siekti pažangos

 

 

 

 

11. Teikiama pagalba mokiniams jų savęs vertinimo ir grupės darbo įsivertinimo procese

 

 

 

 

 

 

12. Mokiniai grįžtamąją informaciją gauna tinkamu laiku, informatyviai, gerai dozuotą, aiškiai suvokia, ko iš jų tikimasi

 

 

 

 

mokinių vertinimas ir įsivertinimas

13. Mokiniai informuojami, su jais aptariama, kokie numatomi vertinimo kriterijai

 

 

 

 

 

14. Mokytojas supratingai reaguoja į mokinių klaidas, vyrauja pozityvi nuostata vertinant pasiekimus ir pažangą

 

 

 

 

 

15. Abipusis grįžtamasis ryšys padeda mokytojams pasirinkti tinkamesnes mokymo strategijas, o mokiniams – optimaliai siekti pažangos

 

 

 

 

 

16. Mokiniai skatinami reflektuoti, analizuoti vertinimo informaciją, mokytis suvokti, kas jam padeda ar trukdo siekti pažangos

 

 

 

 

orientavimasis į rezultatą

17. Individualūs mokinio pasiekimai ir pastangos matomi, pripažįstami, skatinami

 

 

 

 

 

 

18. Įtvirtinami daliniai mokymosi rezultatai ir susiejami su tolesne pamokos eiga

 

 

 

 

 

 

19. Sugrįžtama prie mokymosi uždavinio, aptariamas pasiektas rezultatas

 

 

 

 

 

 

20. Mokiniai apibendrina išmoktą medžiagą ir mokymosi rezultatus, nusimato veiklos siekius, gaires

 

 

 

 

 

 

Stipriosios veiklos (ne mažiau kaip 3)

Tobulintinos veiklos (ne daugiau kaip 2)

 

 

 

 

 

 

_____________________________________

 

Mokyklų, vykdančių bendrojo

ugdymo programas, veiklos

išorinio vertinimo organizavimo

ir vykdymo tvarkos aprašo

12 priedas

 

MOKYKLŲ, VYKDANČIŲ BENDROJO UGDYMO PROGRAMAS,

VEIKLOS KOKYBĖS VERTINTOJO, EKSPERTO

KONFIDENCIALUMO PASIŽADĖJIMAS

 

___________________

(data)

___________________

(vieta)

 

Aš, ..............................................................., vykdydamas (-a) mokyklų, vykdančių bendrojo

(vardas, pavardė) 

ugdymo programas, veiklos kokybės išorinį vertinimą (toliau – vertinimas), pasižadu:

1. Vertinimo metu vaizdo / garso įrašus daryti tik sutikus vertinamiesiems, neleisti tretiesiems asmenims stebėti vertinamos veiklos proceso įrašo, prieš tai negavus raštiško mokyklos ar stebimos pamokos (veiklos) mokytojo (pedagoginio darbuotojo) sutikimo.

2. Užtikrinti, kad, vykdant vertinimą nuotoliniu būdu, tretiesiems asmenims nebūtų sudaryta galimybė stebėti vykstančią pamoką (veiklą) ir (ar) daryti jos vaizdo / garso įrašą.

3. Užtikrinti, kad, vykdant vertinimą nuotoliniu būdu, būtų naudojama saugi kompiuterinė programinė įranga, apsaugota nuo neteisėtų prisijungimų iš išorės.

4. Saugoti ir tik įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais tikslais ir tvarka naudoti neviešą informaciją, kuri man taps žinoma vykdant vertinimą.

5. Gautos ar kitaip sužinotos neviešos informacijos niekam neskleisti nei esant vertintoju, nei pasibaigus mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo susitarimui, išskyrus Lietuvos Respublikos įstatymuose nustatytus atvejus.

6. Man patikėtą neviešą informaciją saugoti tokiu būdu, kad tretieji asmenys neturėtų galimybės su ja susipažinti ar ja pasinaudoti.

7. Nepasilikti jokių vaizdo / garso įrašų ar jų kopijų, jei man buvo suteiktas leidimas juos daryti.

8.  Esu įspėtas (-a), kad, pažeidęs (-usi) šį pasižadėjimą, turėsiu atlyginti Nacionalinei švietimo agentūrai ir kitiems asmenims dėl konfidencialios informacijos atskleidimo patirtą žalą.

 

___________________                                                                      ___________________

(vardas ir pavardė)                                                                                                       (parašas)

 

 

––––––––––––––––––––

Papildyta priedu:

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-800, 2008-03-28, Žin., 2008, Nr. 75-2984 (2008-07-03), i. k. 1082070ISAKISAK-800

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. ISAK-608, 2009-03-30, Žin., 2009, Nr. 40-1517 (2009-04-08), i. k. 1092070ISAKISAK-608

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-166, 2010-02-04, Žin., 2010, Nr. 23-1094 (2010-02-25), i. k. 1102070ISAK000V-166

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės audito tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1717, 2010-10-11, Žin., 2010, Nr. 123-6312 (2010-10-18), i. k. 1102070ISAK00V-1717

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-2023, 2010-11-12, Žin., 2010, Nr. 135-6902 (2010-11-18), i. k. 1102070ISAK00V-2023

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-189, 2014-03-10, paskelbta TAR 2014-03-25, i. k. 2014-03484

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Bendrojo lavinimo mokyklų veiklos kokybės išorės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

7.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1167, 2016-12-30, paskelbta TAR 2016-12-30, i. k. 2016-30191

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

8.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-962, 2018-12-03, paskelbta TAR 2018-12-04, i. k. 2018-19648

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

9.

Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija, Įsakymas

Nr. V-1150, 2021-06-21, paskelbta TAR 2021-06-21, i. k. 2021-13998

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2007 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. ISAK-587 „Dėl Mokyklų, vykdančių bendrojo ugdymo programas, veiklos išorinio vertinimo organizavimo ir vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo

 

 



[1] Nurodomas vertinamos veikos kokybės lygis (1, 2, 3, 4, N) ir pateikiami įrodymai, veiklos kokybės vertinimo pagrindimas