Redaguota: 1995 10 18

Pakeitimai:

1. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-2200, priimtas 1992.01.14, Žin., 1992, Nr.3-40

DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISĖS Į IŠLIKUSĮ

NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ

2. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-2305, priimtas 1992.02.11, Žin., 1992, Nr.7-155

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" DALINIO PAKEITIMO

3. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-2417, priimtas 1992.03.24, Žin., 1992, Nr.11-278

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10 STRAIPSNIO PIRMOS

DALIES PAPILDYMO

4. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-2566, priimtas 1992.05.07, Žin., 1992, Nr.15-405

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ PAPILDYMO IR PAKEITIMO

5 Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-44, priimtas 1993.01.12, Žin., 1993, Nr.5-83

DĖL ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į

IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR

SĄLYGŲ" PAKEITIMO

6. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-229, priimtas 1993.07.15, Žin., 1993, Nr.32-725

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO

7. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-366, priimtas 1994.01.11, Žin., 1994, Nr.7-100

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

8. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-388, priimtas 1994.02.15, Žin., 1994, Nr.14-229

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 10 STRAIPSNIO PAPILDYMO

9. Parlamentas, Įstatymas

Nr.1-482, priimtas 1994.05.31, Žin., 1994, Nr.43-778

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO

10. Lietuvos Respublikos 1995 05 04

įstatymas Nr. 1-882

Žin., 1995, Nr. 39-965

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" 3 STRAIPSNIO PAPILDYMO

11. Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

12. Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

ATSTATYMO TVARKOS IR SĄLYGŲ" PAKEITIMO IR PAPILDYMO

13. Lietuvos Respublikos 1995 10 03

įstatymas Nr. 1-1054

Žin., 1995, Nr. 85-1916

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ

KONSTITUCINIO TEISMO NUTARIMAI:

Konstitucinis teismas, Nutarimas

Nr. 12/93, 94.05.27,

Žin., 1994, Nr. 42-771 (94.06.03)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS 1993 M. LIEPOS 15 D. ĮSTATYMO "DĖL

LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS

TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO TVARKOS IR

SĄLYGŲ" PAPILDYMO IR PAKEITIMO" ATITIKIMO KONSTITUCIJAI

Konstitucinis teismas, Nutarimas

Nr. , 94.06.15,

Žin., 1994, Nr. 47-889 (94.06.22)

DĖL 1991 M. BIRŽELIO 18 D. ĮSTATYMO "DĖL PILIEČIŲ

NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATSTATYMO

TVARKOS IR SĄLYGŲ" KAI KURIŲ PAKEITIMŲ ATITIKIMO LR

KONSTITUCIJAI

Konstitucinis teismas, Nutarimas

Nr. 20-21/94, 95.03.08,

Žin., 1995, Nr. 22-516 (95.03.11)

Dėl Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d. įstatymo

"Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo "Dėl piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo

tvarkos ir sąlygų" papildymo ir pakeitimo" 8 punkto,

kuriuo iš naujo išdėstytas įstatymo "Dėl piliečių

nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo

tvarkos ir sąlygų" 12 straipsnio pirmosios dalies 3

punktas, ir Lietuvos Respublikos 1993 m. liepos 15 d.

įstatymo "Dėl Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo

papildymo ir pakeitimo" 23 punkto, kuriuo iš naujo

išdėstytas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 16

straipsnio septintasis punktas, atitikimo Lietuvos

Respublikos Konstitucijai

Pastaba: ženklai ">>" ir "<<" reiškia, kad tekstas tarp jų

yra pripažintas neatitinkančiu Konstitucijos.

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ĮSTATYMAS

Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį

turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų

I. Bendrieji nuostatai

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

Šis įstatymas reguliuoja Lietuvos Respublikos piliečių,

kurių pagal TSRS (LTSR) įstatymus buvo nacionalizuotas ar kitaip

neteisėtai suvisuomenintas nekilnojamasis turtas, šio įstatymo

priėmimo dieną esantis valstybinių, visuomeninių, kooperatinių

organizacijų (įmonių) ar kolūkių žinioje arba šių organizacijų

yra perleistas nuosavybėn fiziniams asmenims, nuosavybės teisių

atstatymo tvarką ir sąlygas.

Nuosavybės teisė į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

1) grąžinant nusavintą turtą natūra, jam lygiaverte natūra

arba kita natūra;

2) suteikiant šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems

asmenims vienkartines valstybės išmokas, įgalinančias juos

perimti atitinkamą dalį privatizuojamo valstybinio (visuomeninio)

turto, arba išduodant valstybei priklausančias akcijas;

3) gyvenamuosius namus, jų dalis, butus iš šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytų asmenų (savininkų) išperkant pinigais ir(ar)

vertybiniais popieriais, o žemės ūkio paskirties žemę ir miškus -

pinigais.

Pakeitimai:

1.Nr.1-44; 1993.01.12,

Žin., 1993, Nr.5-83;

2.Nr.1-229; 1993.07.15;

Žin., 1993, Nr.32-725;

3.Nr.1-366; 1994.01.11.;

Žin., 1994, Nr.7-100;

4.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

5. Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

2 straipsnis. Piliečiai, turintys teisę į nuosavybės

teisės atstatymą

Nuosavybės teisė į iškilusį nekilnojamąjį turtą atstatoma:

1) buvusiam turto savininkui, jeigu jis pagal Lietuvos

Respublikos įstatymus yra Lietuvos pilietis ir turi šią pilietybę

patvirtinantį dokumentą ir nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje;

2) mirus buvusiam savininkui - jo vaikams (įvaikiams, tėvams

(įtėviams) ir sutuoktiniui. Mirus buvusio savininko vaikui

(įvaikiui), nuosavybės teisė į jam tenkančią išlikusio

nekilnojamojo turto dalį atstatoma jo sutuoktiniui ir vaikams,

jeigu jie pagal Lietuvos Respublikos įstatymą yra Lietuvos

piliečiai ir turi šią pilietybę patvirtinantį dokumentą

bei nuolat gyvena Lietuvos Respublikoje. Buvusieji turto

savininkai arba šio straipsnio pirmosios dalies 2 punkte nurodyti

asmenys teisę į išlikusio nekilnojamojo turto nuosavybės teisės

atstatymą gali perleisti notariškai patvirtinta sutartimi

savo vaikams (įvaikiams), tėvams (įtėviams), sutuoktiniui

bei vaikaičiams.

Mirus šio straipsnio pirmojoje dalyje nurodytiems asmenims,

kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus dėl nuosavybės teisių

atstatymo, nuosavybės teisės atstatomos mirusiojo vardu, o

grąžintinas turtas paveldimas įstatymo nustatyta tvarka.

Atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą

mirusiojo vardu, mirusiajam atstovauja jo turtinių teisių

perėmėjai.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2200; 1992.01.14,

Žin., 1992, Nr.3-40;

2.Nr.1-229; 1993.07.15,

Žin., 1993, Nr.32-725;

3.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

3 straipsnis. Turtas, į kurį atstatoma nuosavybės teisė

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims atstatoma

nuosavybės teisė į šį išlikusį nekilnojamąjį turtą:

1) žemę;

2) miškus;

3) ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais;

4) gyvenamuosius namus su priklausiniais.

Išlikusiu laikomas ir turtas, kuris buvo šio įstatymo

įsigaliojimo dieną, nors po to jo neliko (nugriauti ar sugriauti

pastattai iškirstas miškas ir nebelikęs kitas nekilnojamasis

turtas.

Pakeitimai:

1. Nr. 1-882; 1995 05 04;

Žin., 1995, Nr.39-965.

II. Nuosavybės teisės atstatymo sąlygos ir tvarka

4 straipsnis. Nuosavybės teisės į kaimo vietovėje

esančią žemę atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į žemės ūkio paskirties žemę atstatoma šią žemę grąžinant

pagal nustatyta tvarka sudarytus žemės reformos žemėtvarkos

projektus arba ją išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais.

Iki žemės grąžinimo žemės ūkio paskirties žemė Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikiama naudotis arba

išnuomojama fiziniams ir juridiniams asmenims.

Žemė, kuri pagal šio įstatymo 12 straipsnį priskirta

valstybės išperkamai žemei, taip pat žemė, kurios šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyti asmenys nepageidauja susigrąžinti turėtoje

vietoje, valstybės išperkama arba vietoj jos suteikiamas

lygiavertis žemės sklypas iš laisvos valstybinio žemės fondo

žemės (žemė sugrąžinama ekvivalentine natūra).

Laisva valstybinio žemės fondo žeme laikomi tie toje

vietovėje esantys žemės plotai, kurie nepriskirti valstybės

išperkamai žemei, jų nepretenduoja susigrąžinti nuosavybėn natūra

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys ir kuriuos galima

parduoti privatinėn nuosavybėn pagal Lietuvos Respublikos žemės

reformos įstatymą.

Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama: asmenims, kuriantiems ūkininko ūkį; žemės ūkio

bendrovių ar bendrijų nariams; asmenims, numatantiems

susigrąžintą žemę naudoti asmeninio ūkio poreikiams bei kitai

žemės ūkio veiklai; asmenims, kurie susigrąžintą žemę išnuomos

kitiems žemės ūkiu besiverčiantiems fiziniams ir juridiniams

asmenims.

Atstatant nuosavybės teisę, žemės ūkio paskirties žemė gali

būti grąžinama tik nustačius šios žemės naudotoją. Juo gali būti:

1) šią žemę susigrąžinantis asmuo, jeigu jis kuria ūkininko

ūkį arba šią žemę naudos asmeninio ūkio poreikiams;

2) žemės nuomininkas (ūkininkas, pasirengęs ūkininkauti

asmuo arba žemės ūkio bendrovė), sutinkantis šią žemę arba jos

dalį, nereikalingą žemės savininko šeimos poreikiams, išsinuomoti

ne trumpesniam kaip 3 metų laikotarpiui. Išankstinis sutikimas

išsinuomoti žemėtvarkos projekte suformuotus žemės ūkio

paskirties žemės sklypus turi būti notariškai patvirtintas.

Pirmumą išsinuomoti žemę turi dabartinis jos naudotojas.Tarp šalių

kilę ginčai dėl nuomos sutarties ir jos sąlygų nagrinėjami

teisme.

Ūkininko ūkį gali kurti tik asmuo, turintis atitinkamą

kvalifikacinį pasirengimą ūkininkauti, kurį įvertina apskrities

valdytojo administracija Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka,

arba praktinę darbo žemės ūkyje patirtį.

Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet

ne daugiau kaip į 80 ha. Gražinamas buvusio savininko turėto

dydžio arba lygiavertis turėtajam žemės sklypas, bet ne didesnis

kaip 80 ha bendro ploto ir 50 ha žemės ūkio naudmenų.

Žemės ploto lygiavertiškumas nustatomas pagal Žemės ūkio

ministerijos patvirtintą metodiką. Žemės, suteiktos gyventojų

asmeniniam ūkiui, lygiaverčiu plotu laikomas atitinkamo dydžio

žemės ūkio naudmenų, užstatytos teritorijos, kelių ir miško

plotas buvusios žemės valdos vietoje. Kitų žemės naudmenų plotas

perskaičiuojamas taikant koeficientą 0,1.

Pretendentams, sudarantiems vieną šeimą, grąžinamos žemės

plotas neturi būti didesnis kaip 80 ha bendro ploto (įskaitant

mišką, vandens telkinius ir kitas naudmenas) ir 50 ha žemės ūkio

naudmenų.

Grąžinamas natūra buvusios žemės valdos žemės sklypas

ūkininko ūkiui kurti gali būti padalintas šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytiems asmenims jų tarpusavio susitarimu, jeigu

šie asmenys gyvena kaimo vietovėje arba kiekvienam iš jų tenka ne

mažiau kaip 3 ha žemės ūkio naudmenų. Kitais atvejais žemė

ūkininko ūkiui kurti grąžinama natūra tik asmenims, sudariusiems

notariškai patvirtintą susitarimą dėl sugrąžintos žemės valdymo

bendrosios nuosavybės teise.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų

draustiniuose, išskyrus memorialinius, urbanistinius bei

etnokultūrinius, taip pat valstybinių parkų teritorijų

rekreacinėse ir apsaugos zonose žemė grąžinama natūra ir

ekvivalentine natūra tik šiose teritorijose gyvenantiems

piliečiams, o kitiems piliečiams žemė grąžinama natūra neskaidant

buvusios žemės valdos į dalis.

Šie apribojimai netaikomi grąžinant žemę valstybinių parkų

gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose,

urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose, taip pat

grąžinant gyventojams asmeninio ūkio žemę.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei

apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą

valstybės išperkamą žemę, šiame straipsnyje nustatyta tvarka žemė

grąžinama piliečiams sutikus su specialiosiomis žemės naudojimo

sąlygomis ir veiklos apribojimais, nustatytais vadovaujantis

Saugomų teritorijų įstatymu, kitais įstatymais ir Lietuvos

Respublikos Vyriausybės patvirtintais norminiais dokumentais.

Piliečiams, kuriems žemė saugomose teritorijose negrąžinama

natūra šiame straipsnyje nustatyta tvarka, kompensuojama šio

įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

Į grąžinamą žemę įtraukiamas žemės plotas, pretendentui

nustatyta tvarka skirtas asmeniniam ūkiui arba jo naudojamas

(nuomos pagrindu) privačių namų valdai kaimo vietovėje. Pretendentui

mirus teisę susigrąžinti ekvivalentine natūra jo naudotą

asmeniniam ūkiui žemę įgyja toje vietovėje gyvenantys asmenys,

paveldėję pretendento nekilnojamąjį turtą (jo dalį).

Grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra žemės sklypas

formuojamas laikantis žemėtvarkos projektavimo reikalavimų

privačių žemėnaudų išdėstymui ir jų ribų nustatymui.

Grąžintas arba vietoj jo suteiktas žemės sklypas turi būti

naudojamas pagal tikslinę paskirtį. Už nenaudojamas, apleistas

bei nualintas žemės ūkio naudmenas žemės savininkams ir

nuomininkams taikomos įstatymų nustatytos ekonominės ir

administracinės sankcijos.

Žemė grąžinama natūra arba ekvivalentine natūra šio

įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su

žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės

servitutais ir specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis.

Nuosavybės teisė į kaimo vietovėje turėtą ne žemės ūkio ir

ne miškų ūkio paskirties žemę atstatoma sugrąžinant ją natūra

arba, jeigu pretendentai nepageidauja susigrąžinti žemės natūra

arba ši žemė priskirta valstybės išperkamai žemei, išperkant ją

šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais išpirkimo būdais išskyrus

kompensavimą pinigais.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2200, 1992.01.14.;

Žin., 1992, Nr.3-40;

2.Nr.1-2566; 1992.05.07,

Žin., 1992, Nr.15-405;

3.Nr.1-229; 1993.07.15;

Žin., 1993, Nr.32-725;

4.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

5 straipsnis. Nuosavybės teisės į miestų žemę

atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į žemę, šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvusią miestams

nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atstatoma šia

tvarka:

1) asmenims, norintiems susigrąžinti turėtą žemės ūkio

paskirties žemę ekvivalentine natūra, ji suteikiama kaimo

vietovėje iš laisvos valstybinio žemės fondo žemės šio įstatymo 4

straipsnyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka;

2) kitiems asmenims, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn

(išskyrus Neringos miestą) kiekvienam pretendentui jo naudojamą

mieste žemės sklypą, pagal tai vietovei parengtus teritorinio

planavimo dokumentus nenumatytą panaudoti miesto ūkio ar

visuomenės poreikiams bei individualiai statybai, arba suteikiant

neatlygintinai nuosavybėn kiekvienam pretendentui naują žemės

sklypą individualiai statybai bei kitai paskirčiai tame mieste,

kuriame buvo turėtoji žemė, arba šių asmenų pageidavimu mieste,

kuriame jie gyvena (išskyrus Vilniaus, Kauno, Klaipėdos,

Šiaulių, Panevėžio,

Alytaus, Marijampolės, Druskininkų, Palangos, Birštono ir

Neringos miestus).

Suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo dydį miesto

administracinėse ribose nustato miesto (rajono) savivaldybė,

atsižvelgdama į turimos individualiai statybai skirtinos žemės

plotą ir jo poreikį. Minimalus neatlygintinai suteikiamo naujo

žemės sklypo dydis - 0,04 ha. Maksimalus naujo žemės sklypo

plotas neturi būti didesnis kaip 0,2 ha Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje,

Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje, Druskininkuose,

Palangoje ir Birštone ir ne didesnis kaip 0,3 ha kituose

miestuose.

Nuosavybės teisė atstatoma į visą turėtos žemės plotą, bet

ne daugiau kaip 80 ha. Kai mieste ar šiam miestui Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje

nėra pakankamai žemės, galimos suteikti individualiai statybai

bei kitai paskirčiai, turėta žemė arba, kai suteikiamos

neatlygintinai žemės plotas yra mažesnis už turėtą žemės plotą,

negrąžinta žemės sklypo dalis iš šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytų asmenų išperkama šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais, išskyrus kompensavimą pinigais.

Nuosavybės teisė į žemę, esančią Vilniaus, Kauno,

Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Alytaus, Marijampolės,

Druskininkų, Palangos, Birštono ir Visagino miestų savivaldybių

teritorijų administracinėse ribose, kuri buvo priskirta šių

miestų savivaldybių teritorijoms po šio įstatymo įsigaliojimo,

atstatoma šio įstatymo 4 straipsnyje nustatyta tvarka ją

grąžinant natūra, išperkant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais (jeigu žemė pagal šio įstatymo 12

straipsnį priskirta valstybės išperkamai žemei arba to pageidauja

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti asmenys) arba grąžinant

ekvivalentine natūra piliečiams jų naudojamus asmeniniam ūkiui

žemės sklypus.

Pakeitimai:

1.Nr.1-229; 1993.07.15,

Žin., 1993, Nr.32-725;

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

3.Lietuvos Respublikos 1995 10 03

įstatymas Nr. 1-1054

Žin., 1995, Nr. 85-1916

6 straipsnis. Nuosavybės teisės į buvusius privačius

miško plotus atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į miško plotus atstatoma pagal nustatyta tvarka sudarytus

žemės reformos žemėtvarkos projektus. Vienai šeimai Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka grąžinama iki 25 ha

miško buvusioje arba kitoje vietoje, formuojant privačių miškų

masyvus.

Vietoj buvusių privačių miško plotų, kurie pagal šio

įstatymo 13 straipsnį priskirti valstybės išperkamiems miškams

arba kurie buvo paversti žemės ūkio naudmenomis bei kita žeme,

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims jų pageidavimu

gali būti sugrąžinamas kitoje vietoje (ekvivalentine natūra)

miško plotas arba žemės ūkio paskirties žemės plotas.

Formuojant racionalų žemėnaudų išdėstymą ir ribas,

negrąžinta žemės ūkio paskirties žemė gali būti kompensuojama

miško plotu arba turėtas miškas - žemės ūkio paskirties žeme.

Urėdijų miškų masyvuose, didesniuose kaip 200 ha, miškas

grąžinamas arba suteikiamas ekvivalentine natūra tik asmenims,

kurie jį naudos ir valdys bendrosios nuosavybės teise. Šis

reikalavimas netaikomas toje vietoje nuolat gyvenantiems

asmenims, susigrąžinantiems žemę ir mišką.

Atskirais atvejais, kai miškai išsidėstę tarp laukų arba yra

netaisyklingos konfigūracijos, suderinus su Miškų ūkio

ministerija, miškai gali būti grąžinami arba suteikiami privačion

nuosavybėn ir didesniuose kaip 200 ha miškų masyvuose.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybinių parkų

draustiniuose, išskyrus memorialinius, urbanistinius bei

etnokultūrinius, taip pat valstybinių parkų rekreacinėse zonose

miškas grąžinamas natūra neskaidant buvusios valdos į dalis tik

piliečiams, gyvenantiems šiose teritorijose arba kaimuose bei

miesteliuose, kurie ribojasi su saugoma teritorija. Šiose

teritorijose ekvivalentine natūra miškas grąžinamas tik ten

gyvenantiems piliečiams.

Šie apribojimai netaikomi grąžinant mišką valstybinių parkų

gyvenamosiose, ūkinėse ir apsaugos zonose bei memorialiniuose,

urbanistiniuose ir etnokultūriniuose draustiniuose.

Valstybiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose bei

jų apsaugos zonose, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytą

valstybės išperkamą žemę, miškas grąžinamas piliečiams sutikus su

specialiosiomis žemės naudojimo sąlygomis ir veiklos

apribojimais, nustatytais Saugomų teritorijų įstatymo, Miškų

įstatymo, kitų įstatymų bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės

patvirtintų norminių dokumentų.

Piliečiams, kuriems miškas saugomose teritorijose

negrąžinamas natūra šiame įstatyme nustatyta tvarka,

kompensuojama šio įstatymo 16 straipsnyje nurodytais būdais.

Miškas grąžinamas natūra arba ekvivalentine natūra šio

įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, jei jie sutinka su

žemės reformos žemėtvarkos projektuose nustatytais žemės

servitutais ir specialiosiomis miško naudojimo sąlygomis.

Saugomose teritorijose sugrąžintas miškas turi būti tvarkomas,

naudojamas ir atkuriamas pagal miškotvarkos projektą visose miško

valdose, nesvarbu, koks jų dydis.

Pakeitimai:

1.Nr.1-229; 1993.07.15.;

Žin., 1993, Nr.32-725

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

7 straipsnis. Nuosavybės teisės į ūkinės-komercinės

paskirties pastatus su priklausiniais

atstatymo tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į ūkinės-komercinės paskirties pastatus su priklausiniais

atstatoma Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

grąžinant ūkinės-komercinės paskirties pastatus natūra arba

išduodant vertybinius popierius (akcijas). Nuosavybės teisė į

turėtą žemės sklypą atstatoma suteikiant neatlygintinai

nuosavybėn suformuotą žemės sklypą prie sugrąžinamo pastato ir už

negrąžintą dalį turėto žemės sklypo, priskirto valstybės

išperkamai žemei, kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais (išskyrus kompensavimą pinigais).

Pakeitimai:

1.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

8 straipsnis. Nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus

(jų dalis, butus) atstatymo sąlygos ir tvarka

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims nuosavybės

teisė į gyvenamuosius namus, jų dalis, butus atstatoma grąžinant

gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba išperkant juos

lygiaverte natūra, kita natūra, pinigais ir (ar) vertybiniais

popieriais.

Gyvenamieji namai, jų dalys, butai grąžinami natūra

kiekvienu iš šių atvejų, jeigu:

1) jie yra tušti;

2) jie pertvarkyti į negyvenamąsias patalpas ir nėra

perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros, švietimo ir

ryšių įstaigoms;

3) jie perduoti mokslo, sveikatos priežiūros, kultūros,

švietimo ir ryšių įstaigoms, tačiau nenaudojami pagal tikslinę

paskirtį, numatytą patalpų pertvarkymo projektuose arba perdavimo

dokumentuose;

4) grąžintinuose namuose, jų dalyse, butuose gyvenantiems

nuomininkams yra suteiktos kitos gyvenamosios patalpos,

atitinkančios Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 358

straipsnio reikalavimus;

5) grąžintiname name gyvena šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys - jiems grąžinama ta namo dalis, butas, kuriame

jie gyvena;

6) grąžintini namai yra pertvarkyti, perstatyti taip, kad jų

bendrasis plotas padidėjo daugiau kaip trečdaliu, bet naujai

sukurtą plotą galima atskirti nuo buvusiojo, nors jų pagrindinės

konstrukcijos buvo pakeistos daugiau kaip 50 procentų, tačiau

1995 m. liepos 1 d. jie yra tušti arba išnuomoti ūkinei

komercinei veiklai - grąžinama namo dalis, atitinkanti buvusio

gyvenamojo namo dalį;

7) fiziniai asmenys, įsigiję nuosavybėn grąžintinus namus,

jų dalis ar butus, sutinka (sutikimas išreiškiamas notarine

forma) persikelti į jiems suteikiamas kitas gyvenamąsias

patalpas.

Grąžinus namus natūra, nuosavybės teisė į žemę, ant kurios

yra sugrąžinti namai, atstatoma šio įstatymo 4 ir 5 straipsniuose

nustatyta tvarka. Piliečiai, kuriems sugrąžinti gyvenamieji

namai, turi teisę atsistatyti nuosavybės teisę į namų valdos

žemės sklypą, nepaisant to, ar buvo paduotas atskiras prašymas

dėl šios žemės grąžinimo.

Visais kitais atvejais, nenurodytais šio straipsnio

antrojoje dalyje, nuosavybės teisė į gyvenamuosius namus, jų

dalis, butus atstatoma valstybei išperkant juos iš šio įstatymo 2

straipsnyje nurodytų asmenų šių pasirinkimu tokiais būdais:

1) perduodant nuosavybėn jų nuomojamus valstybinio

(savivaldybių) ar visuomeninio butų fondo butus;

2) suteikiant butus nuosavybėn Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka. Šiuo atveju pirmenybė suteikiama

asmenims, kurie turi teisę į valstybės paramą pagal Gyventojų

apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymą;

3) suteikiant nuosavybėn žemės sklypus individualiam

gyvenamajam namui statyti;

4) perduodant nuosavybėn kitus tuščius nenuomojamus ir

neeksploatuojamus pastatus, kitus statinius arba jų dalis. Šių

pastatų, statinių arba jų dalių perdavimo tvarką nustato Lietuvos

Respublikos Vyriausybė;

5) panaikinant piliečio pinigines prievoles valstybei,

atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo iki sprendimo dėl

nuosavybės teisių atstatymo priėmimo dienos, Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) suteikiant miško plotą ar kitą turtą Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka;

7) išperkant (išmokant kompensaciją) pinigais ir(ar)

vertybiniais popieriais.

Pinigai sumokami, o vertybiniai popieriai išduodami Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip per

10 metų.

Nuosavybės teisė į natūra sugrąžintą ar perduotą nuosavybėn

kitą nekilnojamąjį turtą atsiranda tuo metu, kai įstatymų

nustatyta tvarka turto registro įstaigoje įregistruojamas miesto

(rajono) savivaldybės mero (valdybos), kitos institucijos ar

įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuosavybės teisių atstatymo

natūra.

Tais atvejais, kai gyvenamasis namas, jo dalis ar butas

natūra negrąžinami, miesto meras (valdyba) ar kita institucija,

priimdama sprendimą dėl jų išpirkimo, taip pat priima sprendimą

dėl šio namo, buto teisinės registracijos valstybės,

savivaldybės, kooperatinės ar visuomeninės organizacijos vardu.

Nuosavybės teisė į juos atsiranda nuo sprendimo įregistravimo

turto registro įstaigoje.

Grąžinus gyvenamuosius namus, jų dalis, butus natūra arba

suteikus nuosavybėn kitas gyvenamąsias patalpas, atitinkančias

Gyventojų apsirūpinimo gyvenamosiomis patalpomis įstatymo 14

straipsnio reikalavimus, šio įstatymo 2 straipsnyje nurodyti

asmenys kartu su savo šeimos nariais ir subnuomininkais privalo

per 2 mėnesius patuštinti nuomojamas valstybinio (savivaldybių)

ar visuomeninio butų fondo gyvenamąsias patalpas.

Gyvenamąjį namą, jo dalį ar butą atgaunantys piliečiai

privalo kompensuoti juos turėjusiems savo žinioje fiziniams arba

juridiniams asmenims ar nuomininkams sugrąžintų namų, jų dalių ar

butų pagerinimo kaštus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta

tvarka.

Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims, kai

nuosavybės teisė į gyvenamąjį namą natūra atstatoma tik į namo

dalį, butą arba kai nuosavybėn suteiktas butas kitame name ar

kitas turtas neatitinka turėto gyvenamojo namo vertės, savininkų

teisės realizuojamos išmokant kompensacijas pinigais,

vertybiniais popieriais ar dengiant vertės skirtumą kitais šiame

straipsnyje nurodytais turto išpirkimo būdais. Kompensacijų dydį

ir išmokėjimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Šio įstatymo nuostatos netaikomos asmenims, savo noru

persikėlusiems iš jiems priklausiusių gyvenamųjų namų į

valstybinio ar visuomeninio butų fondo butus.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2566; 1992.05.07.;

Žin., 1992, Nr.5-83;

2.Nr.1-44, 1993.01.12,

Žin., 1993, Nr.5-83

3.Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

9 straipsnis. Nuosavybės teisę patvirtinantys

dokumentai

Nuosavybės teisę patvirtinančiais dokumentais gali būti

išrašai iš ipotekos knygų, turto perleidimo sutartys, teismų

sprendimai, turto nacionalizacijos aktai, taip pat valstybinių

archyvų išduoti pažymėjimai ir kiti Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyti dokumentai.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2200; 1992.01.14.;

Žin., 1992, Nr.3-40

10 straipsnis. Prašymų dėl turto sugrąžinimo pateikimo

tvarka.

Leisti piliečiams, turintiems teisę į žemės nuosavybės

teisės atstatymą miestų ir miesto tipo gyvenviečių ribose (pagal

šio įstatymo 5 straipsnį), prašymus dėl nuosavybės teisės

atstatymo paduoti iki 1992 m. kovo 31 dienos. Leisti piliečiams

prašymus dėl nuosavybės teisės į žemės ūkio paskirties žemę

atstatymo (pagal šio įstatymo 4 straipsnį) paduoti iki 1992 metų

gegužės 31 dienos.

Prašymus dėl nuosavybės teisių atstatymo į gyvenamuosius

namus su priklausiniais, esančiais žemės ūkio paskirties ar miško

žemėje, ir į mišką piliečiai pateikia iki 1992 m. gegužės 31

dienos.

Asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, prašymus dėl

nuosavybės teisės į gyvenamuosius namus (arba jų dalis) su

priklausiniais, į ūkinės komercinės paskirties pastatus, kurie

įstatymo įsigaliojimo dieną nuosavybės teise priklausė fiziniams

asmenims, atstatymo turi teisę paduoti iki 1994 m. balandžio 30

dienos.

Piliečiai, praleidę šį terminą, netenka teisės į nuosavybės

teisių atstatymą pagal šį įstatymą, išskyrus asmenis, neturinčius

Lietuvos Respublikoje nuolatinės gyvenamosios vietos dėl

ištrėmimo ar įkalinimo už pasipriešinimą okupaciniams režimams.

Kartu su prašymu pateikiamas pilietybę patvirtinantis

dokumentas ir pridedami nuosavybę patvirtinantys dokumentai.

Lietuvos Respublikos Vyriausybė gali pratęsti nuosavybę

patvirtinančių dokumentų pateikimo laiką.

>>Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytomis sąlygomis<<

nuosavybės teisė į žemę ar mišką atstatoma asmenims, kurie

pateikė prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo ne vėliau kaip

iki 1993 m. rugsėjo 10 dienos.

Piliečiams, praleidusiems nustatytus terminus paduoti

prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, jeigu į

jiems priklausantį turėtos žemės ar miško valdos (jos dalies)

plotą nuosavybės teisė neatstatyta kitiems asmenims, Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka jų pageidavimu

neatlygintinai nuosavybėn suteikiamas laisvos valstybinio žemės

fondo žemės ar miško plotas arba kompensuojama šio įstatymo 16

straipsnyje nustatytais būdais, išskyrus kompensavimą pinigais.

Tokia pat tvarka ir sąlygomis atstatoma nuosavybės teisė į žemę

ir mišką buvusių Lietuvos piliečių (jiems mirus - jų vaikų ir

įvaikių) notariškai patvirtintu sutikimu jų vaikams (įvaikiams),

tėvams (įtėviams) ir sutuoktiniui, jeigu šie buvę žemės

savininkai (jiems mirus - jų vaikai ir įvaikiai) negyvena

Lietuvos Respublikoje (išskyrus asmenis, neturinčius Lietuvos

Respublikoje gyvenamosios vietos dėl ištrėmimo ar įkalinimo už

pasipriešinimą okupaciniams režimams) ir nėra gavę kompensacijos

už paliekamą nekilnojamąjį turtą išvykdami gyventi į kitą

valstybę.

Piliečiai, kurie praleido nustatytus terminus paduoti

prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo, o

nuosavybės teisė į visą turėtos žemės ar miško plotą jau yra

atstatyta kitiems pretendentams, turi teisę iš šių asmenų gauti

kompensaciją už nesugrąžintos žemės ar miško plotą teismine

tvarka.

Pastaba: nuostata >> Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytomis sąlygomis << prieštarauja Lietuvos Respublikos

Konstitucijos 23 straipsnio antrajai daliai.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2305; 1992.02.11;

Žin., 1992, Nr.7-155;

2.Nr.1-2417; 1992.03.24;

Žin., 1992, Nr.11-278;

3.Nr.1-2566; 1992.05.07,

Žin., 1992, Nr.15-405;

4.Nr.1-229; 1993.07.15;

Žin., 1993, Nr.32-725;

5.Nr.1-388; 1994.02.15.;

Žin., 1994, Nr.14-229;

6.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

7. Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

8. Lietuvos Respublikos 1995 10 03

įstatymas Nr. 1-1054

Žin., 1995, Nr. 85-1916

11 straipsnis. Prašymų turinys

Prašyme dėl išlikusio nekilnojamojo turto sugrąžinimo ar

kompensacijos už jį sumokėjimo nurodoma: piliečio vardas,

pavardė, gyvenamoji vieta, išlikusio nekilnojamojo turto rūšys,

dydis, buvimo vieta, nuosavybės teisės į šį turtą pagrindas,

dabartinis turto valdytojas, nuosavybės teisės netekimo laikas ir

būdas.

Prašyme nurodomi kiti pareiškėjui žinomi piliečiai, turintys

teisę į šio turto sugrąžinimą pagal šį įstatymą, taip pat

pageidaujamas nekilnojamojo turto išpirkimo būdas

Mirus piliečiui, padavusiam nustatytu laiku prašymą dėl

nuosavybės teisės atstatymo, nuosavybės teisės atstatymo būdą

pasirenka jo teisių perėmėjai, išskyrus tuos atvejus, kai miręs

pretendentas pageidavo, kad turtas būtų išpirktas pinigais.

Pakeitimai:

1. Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

III. Sąlygos, dėl kurių išlikusį nekilnojamąjį

turtą išperka valstybė

12 straipsnis. Išperkama žemė

Valstybės reikmėms reikalinga bei kita žemė iš šio įstatymo

2 straipsnio nurodytųjų asmenų išperkama, taikant šio įstatymo 16

straipsnyje numatytus išpirkimo būdus, jeigu:

1) užimta kelių, aerodromų, karinių dalinių, taip pat

reikalinga valstybinės sienos apsaugai.

Požeminių ryšių kabelių bei vamzdynų užimta žemė gali būti

grąžinama ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu su tuo sutinka šio

įstatymo 2 straipsnyje nurodytieji asmenys. Pasienio ruožo(išskyrus

pasienio juostą) žemė ir miškas, suderinus su Vidaus reikalų

mininisterijos Pasienio apsaugos tarnyba, grąžinami natūra ir

ekvivalentine natūra;

2) joje biudžeto lėšomis įrengti vandens telkiniai, yra

užveisti sodininkų bendrijų sodai ir specializuotų sodininkystės

valstybinių įmonių sodai, uogynai ir medelynai, jei jų žemėnaudos

buvo suformuotos pagal pramoninių sodų įveisimo projektus;

3) pagal galiojusius įstatymus suteikta valstiečio ūkiui

steigti bei asmenims, statantiems ūkininko sodybas ir

gyvenamuosius namus; žemės sklypai, kuriuos užima privačių namų

valdos (sodybos) ir kiti fiziniams bei juridiniams asmenims

nuosavybės teise priklausantys pastatai kaimo vietovėje; žemė,

suteikta gyventojų asmeniniam ūkiui arba tarnybinėms žemės

daloms, išskyrus asmeninio ūkio žemės sklypus, esančius iki 3 ha

žemės ūkio naudmenų plotuose prie vienkiemių, kuriuos šiuose

vienkiemiuose gyvenantys gyvenamųjų namų savininkai pageidauja

susigrąžinti natūra;

4) ji šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo miestams

nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, taip pat žemė, pagal

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimus priskirta miesto

gyventojų rekreaciniams poreikiams. Žemė, kuri Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka buvo priskirta miestams

iki 1995 m. birželio 1 d. po šio įstatymo įsigaliojimo dienos, iš

šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų išperkama

kompensuojant šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais būdais;

5) ji yra nustatyta tvarka suteikta mokslo ir mokymo

įstaigoms naudotis arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės

priskirta eksperimentams bei kitoms mokslo ir mokymo reikmėms

žemės ūkio paskirties ir miškų ūkio paskirties žemėje;

6) ji yra ištirtų ir nustatyta tvarka patvirtintų naudingųjų

iškasenų telkinių teritorijoje.

Tokie sklypai gali būti grąžinami ribotam tiksliniam

naudojimui, jeigu su tuo sutinka šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodytieji asmenys;

7) ji yra valstybinių rezervatų, nacionalinių ir regioninių

parkų rezervatų, Kuršių nerijos nacionalinio parko teritorija.

Kitose saugomose teritorijose žemė gali būti grąžinama tik

ribotam tiksliniam naudojimui, jeigu šio įstatymo 2 straipsnyje

nurodyti asmenys sutinka su Lietuvos Respublikos kultūros paveldo

inspekcijos arba Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos

departamento nustatytomis žemės naudojimo sąlygomis;

8) ji yra valstybinių socialinės globos ir rūpybos įstaigų

užimta arba šių įstaigų naudojama žemės ūkio paskirties žemė ar

miškas, taip pat žemė, kurioje yra pastatyti arba pradėti

projektuoti iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos valstybinės

nuosavybės objektai, bei žemė, pagal šiuos projektus Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka suteikta naudotis

valstybinėms įstaigoms ir organizacijoms;

Žemė, kuri šio įstatymo įsigaliojimo dieną

buvo nustatyta tvarka suteikta neterminuotai naudotis ne žemės

ūkio paskirties įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms, tačiau ten

niekas nebuvo pastatyta ar kitaip nepanaudota pagal paskirtį,

taip pat žemė, kuri buvo numatyta skirti šioms įmonėms, įstaigoms

ar organizacijoms pagal su rajono savivaldybe suderintą vietos

parinkimo brėžinį, priskiriama valstybės išperkamai žemei tik

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai nustačius

šios žemės skyrimo tikslingumą;

9) sklype yra gamybinių žemės ūkio įmonių pastatų, be kurių

neįmanomas technologinio komplekto funkcionavimas, ir jiems

eksploatuoti reikalingi žemės ūkio naudmenų plotai pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

Buvusių sėklininkystės ūkių bei veislynų gamybinių pastatų,

kuriuos įsigis nuosavybėn specializuotos sėklininkystės ir

veislininkystės žemės ūkio įmonėmis, eksploatavimui reikalingas

plotas nustatomas atsižvelgiant į juose laikomų gyvulių

aprūpinimą visų rūšių pašarais ir žemės poreikį labai gerų

reprodukcijų veislinei sėklai bei kitai prekinei augalininkystės

produkcijai išauginti. Kitų žemės ūkio įmonių pastatų

eksploatavimui reikalingas žemės plotas nustatomas atsižvelgiant

į juose laikomų gyvulių aprūpinimą žoliniais pašarais pagal Žemės

ūkio ministerijos patvirtintus normatyvus.

Šio punkto pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti žemės

plotai, išskyrus gamybinių pastatų užimamą teritoriją, grąžinami

nuosavybėn natūra asmenims, sudarantiems su žemės ūkio bendrovėmis

ar kitais gamybinių pastatų savininkais privačios žemės nuomos

sutartis iki šių žemės ūkio bendrovių ar kitų ūkių veiklos

nutraukimo. Žemės ūkio įmonei ar kitam ūkiui nutraukus savo

veiklą, pirmumo teisę įsigyti arba išsinuomoti jų naudotą

sugrąžintą (privačią) arba laisvos valstybinės žemės fondo žemę

turi šiuos gamybinius pastatus įsigiję asmenys, naudojantys juos

žemės ūkio veiklai.

Likusi nesugrąžinta natūra žemė ją naudojančių žemės ūkio

bendrovių nariams gali būti grąžinama ekvivalentine natūra,

nekeičiant jos naudojimo pobūdžio, jeigu šie asmenys sudaro su

žemės ūkio bendrovėmis privačios žemės nuomos sutartis iki šių

žemės ūkio bendrovių veiklos nutraukimo.

Žemės savininkai, išnuomoję žemę žemės ūkio bendrovėms, gali

naudotis kreditoriaus teisėmis, numatytomis Lietuvos Respublikos

įmonių bankroto įstatyme.

Jeigu žemės ūkio gamybinius pastatus įsigyja vienas asmuo,

tai žemė, reikalinga jų eksploatavimui, jam gali būti grąžinta

natūra arba ekvivalentine natūra ūkininko ūkiui steigti;

10) žemė, kurioje yra buvusių specializuotų žemės ūkio

įmonių pagrindu įsteigtų žemės ūkio bendrovių, akcinių bendrovių

ir uždarųjų akcinių bendrovių sodai, uogynai bei medelynai,

suformavus jų žemėnaudas pagal pramoninių sodų įveisimo

projektus, taip pat specializuotų žemės ūkio įmonių daržai su

įrengtomis drėkinimo sistemomis. Šie plotai >>gali būti<<

grąžinami nuosavybėn natūra, nekeičiant žemės naudojimo pobūdžio,

asmenims, kurie šią žemę išnuomoja ją naudojančioms žemės ūkio

įmonėms šio straipsnio 9 punkte nurodytomis sąlygomis;

Pastaba: nuostata >>gali būti<< prieštarauja Lietuvos

Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui.*

11) žemė, kurioje yra įrengtos drėkinimo sistemos pašarinių

plotų lietinimui gyvulininkystės kompleksų nutekamaisiais

vandenimis;

12) žemė kaimo vietovėje, suteikta individualiai statybai,

užimta visuomeninės paskirties statiniais ir įrenginiais, bei

žemė, kurioje įveisti parkai ir įrengti tvenkiniai; kita

visuomenės poreikiams naudojama žemė;

13) žemė, paimta į valstybinį žemės fondą valstiečio ūkiui

steigti, jeigu ją šiuo metu nuomoja faktiškai ūkininkaujantys ir

turintys gamybinius pastatus asmenys, negalintys šios žemės

susigrąžinti natūra.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2566; 1992.05.07.;

Žin., 1992, Nr.15-405;

2.Nr. 1-229; 1993.07.15;

Žin., 1993, Nr.32-725

3.* Konstitucinio teismo Nutarimas

Nr.12/93, 1994 05 27,

Žin., 1994, Nr.42-771

4.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

13 straipsnis. Išperkami miškai

Miškai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų asmenų

išperkami šio įstatymo 16 straipsnyje nustatytais išpirkimo

(kompensavimo) būdais, jeigu jie yra priskirti:

1) valstybiniams rezervatams, valstybinių parkų rezervatams

ir rezervatinėms apyrubėms;

2) kurortų sanitarinės apsaugos I ir II zonoms;

3) miestų miškams ir miško parkams;

4) miško genetiniams rezervatams, miško medelynams ir

sėklininkystės plantacijoms;

5) Baltijos jūros ir Kuršių marių apsauginėms juostoms iki 7

km pločio, ypač vertingiems rekreaciniams prie vandens telkinių

ar gyvenviečių esantiems miškams, miškų mokslinio tyrimo ir

mokymo bei selekcinės sėklininkystės objektams, kurių sąrašus

tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė;

6) valstybinių parkų ir valstybinių draustinių miškams,

išskyrus miškus, sugrąžinamus natūra ir ekvivalentine natūra

pagal šio įstatymo 4 ir 6 straipsnius.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2566; 1992.05.07;

Žin., 1992, Nr.15-405;

2.Nr. 1-229; 1993.07.15;

Žin., 1993, Nr.32-725;

3.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

14 straipsnis. Neteko galios.

Pakeitimai:

1.Nr.1-44; 1993.01.12,

Žin., 1993, Nr.5-83;

2.Nr.1-366; 1994.01.11;

Žin., 1994, Nr.7-100;

3.Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

15 straipsnis. Išperkami ūkinės-komercinės paskirties

pastatai

Iš esmės perstatyti (rekonstruoti) ūkinės-komercinės

paskirties pastatai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytųjų

asmenų valstybės išperkami taikant šio įstatymo 16 straipsnyje

numatytus išpirkimo (kompensavimo) būdus.

IV. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimas

16 straipsnis. Išlikusio nekilnojamojo turto išpirkimo

būdai

Valstybė išperka išlikusį nekilnojamąjį turtą, išskyrus

gyvenamuosius namus, jų dalis ar butus, šiais būdais:

1) tokios pat rūšies ar vertės turto perdavimu nuosavybėn

neatlygintinai (ekvivalentine natūra);

2) suteikiant vienkartines valstybės išmokas arba išduodant

akcijas;

3) įskaitymu panaikinant piliečio pinigines prievoles

valstybei, atsiradusias po nekilnojamojo turto atėmimo.

4) suteikiant lygiavertį miško ar rekultivuoto durpyno

plotą (išperkant žemę ir mišką) Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka;

5) suteikiant sklypą individualiai statybai (išperkant

žemę) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) pinigais (išperkant turėtos žemės ūkio paskirties žemės

ir miško sklypus, esančius kaimo vietovėje ir priskirtus

valstybės išperkamai žemei) Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka. Kompensacija pinigais taip pat išmokama

pageidaujantiems gauti kompensaciją pinigais asmenims, kuriems

šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytos institucijos iki 1995 m.

birželio 1 d. priėmė sprendimus dėl nuosavybės teisės į žemės

ūkio paskirties žemę ir mišką atstatymo, šią žemę (mišką)

išperkant;

7) suteikiant galimybę įskaičiuoti žemės vertę atitinkančią

sumą apmokėjimui už statomus butus.

Išpirkimo būdą pasirenka pilietis, išskyrus šio įstatymo 7

ir 15 straipsniuose nurodytus atvejus.

Jeigu asmuo neapsisprendė dėl kompensavimo už žemę ar mišką

būdų iki Vyriausybės nustatyto termino, su juo atsiskaitoma

valstybės vienkartinėmis išmokomis arba pinigais po to, kai bus

patenkinti kitų asmenų prašymai gauti kompensaciją už valstybės

išperkamą žemę ar mišką pinigais. Už kaimo vietovėje esančius

žemės ūkio paskirties žemės ir miško plotus, kurių negalima

grąžinti natūra, piliečiams kompensuojama visais šio straipsnio

pirmosios dalies 1-7 punktuose nurodytais būdais, už kitą

valstybės išperkamą žemę ir mišką - 1, 2, 4 ir 5 punktuose

nurodytais būdais. Pilietis turi teisę pasirinkti vieną arba

kelis kompensavimo būdus.

Pakeitimai:

1.Nr.1-229; 1993.07.15.;

Žin., 1993, Nr.32-725;

2.Nr.1-366; 1994.01.11;

Žin., 1994, Nr.7-100

3.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

4.Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

17 straipsnis. Išmokų bei kompensacijų dydis

Valstybei išperkant išlikusį nekilnojamąjį turtą,

perduodamas natūra turtas savo realia verte išpirkimo momentu

turi būti lygiavertis išperkamam turtui.

Vienkartinių valstybės išmokų dydis, pinigų suma, išduodamų

akcijų skaičius, suteikiamo neatlygintinai žemės ar miško sklypo

bei kito turto vertė nustatoma atsižvelgiant į realią išlikusio

nekilnojamojo turto vertę išpirkimo metu, atskaičius jo

pagerinimo išlaidas.

Nustatant išmokų dydį, išduodamų akcijų rūšis ir skaičių bei

perduodant turtą natūra, turi būti gaunamas šio įstatymo 2

straipsnyje nurodyto asmens sutikimas.

Išmokų išmokėjimo bei kompensacijų išdavimo tvarką nustato

Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Pakeitimai:

1.Nr.1-44; 1993.01.12,

Žin., 1993, Nr.5-83

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

V. Prašymų dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimas. Ginčų

nagrinėjimo tvarka

18 straipsnis. Institucijos, nagrinėjančios piliečių

prašymus dėl nuosavybės teisės atstatymo

Piliečių prašymus dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką

atstatymo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka

nagrinėja apskrities valdytojas, jo įgaliotas apskrities

valdytojo administracijos padalinio vadovas arba Lietuvos

Respublikos Vyriausybės įgaliota ministerija.

Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų, ūkinės-komercinės

paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių įrengimų grąžinimo

nagrinėja miesto (rajono) savivaldybės meras (valdyba) ar

valstybės institucija.

valdyba, kurios reguliavimo sferai jie

priskirti, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatyta tvarka.

Piliečių prašymus dėl ūkinės-komercinės paskirties pastatų,

namų, priklausančių mokslo, gydymo, kultūros, švietimo ir ryšių

įstaigoms, grąžinimo nagrinėja ministerija ar tarnyba, kurios

reguliavimo sferoje yra šie objektai.

Piliečių prašymus dėl gyvenamųjų namų (arba jų dalių),

ūkinės komercinės paskirties pastatų, taip pat juose išlikusių

įrengimų, kurie yra perleisti nuosavybėn fiziniams asmenims,

nagrinėja teismai.

Institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl

nuosavybės teisės atstatymo, šiame įstatyme numatytais atvejais

nustato kompensacijos dydį pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės

įkainius.

Piliečiai, pageidaujantys susigrąžinti žemę ir mišką kaimo

vietovėje, savo prašymuose pareikštą valią gali keisti iki

apskrities valdytojo sprendimu nustatyto termino užbaigti šioje

vietovėje kompleksinio žemės reformos žemėtvarkos projekto

parengiamuosius darbus.

Pakeitimai:

1.Nr.1-229; 1993.07.15.;

Žin., 1993, Nr.32-725;

2.Nr.1-366; 1994.01.11;

Žin., 1994, Nr.7-100;

3.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

4.Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

19 straipsnis.Sprendimų dėl nuosavybės teisės atstatymo

priėmimas

Šio įstatymo 18 straipsnio pirmojoje, antrojoje ir

trečiojoje dalyse nurodytos institucijos turi išnagrinėti

piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės

atstatymo (išskyrus dėl nuosavybės teisės atstatymo į žemę ir

mišką) per 3 mėnesius nuo dokumentų, įrodančių nuosavybės teisę,

pateikimo dienos. Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į

kaimo vietovėje esančią žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per

3 mėnesius nuo žemės reformos žemėtvarkos projektų, parengtų

Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, apsvarstymo

apskrities valdytojo administracijos padalinyje ir šio padalinio

išvados dėl nuosavybės teisės į žemę ar mišką atstatymo priėmimo.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į miestuose esančią

žemę ir mišką priimami ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo

suteikiamo neatlygintinai žemės sklypo vietos arba žemės (miško)

išpirkimo būdo suderinimo su piliečiu, pageidaujančiu atstatyti

nuosavybės teisę į žemę ar mišką.

Sprendimas nepriimamas, jeigu tarp piliečių kilo ginčas dėl

nuosavybės teisės atstatymo būdo. Pagal piliečių pareiškimus

šiuos ginčus nagrinėja teismas.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu piliečių prašymų

dėl nuosavybės teisės atstatymo nagrinėjimo terminai gali būti

pratęsiami.

Sprendimai dėl nuosavybės teisės atstatymo į kaimo

vietovėje esančią žemę ir mišką, pagal šio įstatymo 12 ir 13

straipsnius priskirtus valstybės išperkamai žemei (miškui),

priimami pirmiausiai. Kartu su sprendimu piliečiams išduodama

pažyma apie valstybės išperkamos žemės ir miško vertę. Šių

dokumentų pagrindu piliečiams kompensuojama Lietuvos Respublikos

Vyriausybės nustatyta tvarka, šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytais išpirkimo būdais.

Priimamuose sprendimuose dėl žemės ar miško grąžinimo arba

žemės ir miško sklypų suteikimo neatlygintinai turi būti nurodyta

šiems sklypams nustatyti žemės servitutai ir specialiosios žemės

ir miško naudojimo sąlygos.

Sprendimuose dėl nuosavybės teisės į žemę ir mišką atstatymo

gali būti numatoma pakeisti anksčiau priimtus sprendimus

papildant sugrąžinamos, suteikiamos neatlygintinai arba valstybės

išperkamos žemės plotą iki įstatymų leistų dydžių, taip pat

patikslinant anksčiau priimtų sprendimų įrašų tekstą, jeigu

nekeičiamas bendras žemės ir miško, į kuriuos atstatoma

nuosavybės teisė, plotas.

Pakeitimai:

1.Nr.1-2566; 1992.05.07.;

Žin., 1992, Nr.15-405;

2.Nr.1-229; 1993.07.15.;

Žin., 1993, Nr. 32-725;

3.Nr.1-366; 1994.01.11;

Žin., 1994, Nr.7-100;

4.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

5. Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

19-1 straipsnis. Prašymų dėl nuosavybės teisių

atstatymo nagrinėjimas teisme

Piliečių prašymus dėl turto, nurodyto šio įstatymo 18

straipsnio ketvirtojoje dalyje, grąžinimo nagrinėja turto buvimo

vietos apylinkės teismas pagal buvusio savininko ieškinį to turto

perdavėjui, įgijėjui ir institucijai, nurodytai šio įstatymo 18

straipsnio antrojoje dalyje.

Nagrinėdamas tokią bylą, teismas vadovaujasi šiuo įstatymu,

taip pat patikrina, ar perleidžiant turtą fiziniam asmeniui

nuosavybėn nebuvo pažeisti tuo metu galioję sandorių sudarymą

reguliuojantys įstatymai.

Tenkindamas ieškinį, teismas gali priimti sprendimą dėl

turto grąžinimo natūra. Kitu atveju teismas įpareigoja šio

įstatymo 18 straipsnio antrojoje dalyje nurodytą instituciją

priimti sprendimą dėl nuosavybės teisės atstatymo kitais šiame

įstatyme numatytais būdais.

Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo valstybinio mokesčio.

Pakeitimai:

1.Nr.1-366; 1994.01.11.;

Žin., 1994, Nr.7-100

20 straipsnis. Sprendimų apskundimo tvarka

Šio įstatymo 18 straipsnyje nurodytų institucijų sprendimai

dėl nuosavybės teisių atstatymo gali būti apskųsti teismui. Dėl

šių institucijų sprendimų dėl nuosavybės teisių atstatymo į

gyvenamuosius namus, jų dalis, butus kreiptis į teismą gali ir

šių namų nuomininkai.

Šiose bylose šalys atleidžiamos nuo žyminio mokesčio.

Pakeitimai:

1.Nr.1-366; 1994.01.11;

Žin., 1994, Nr.7-100

2.Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

21 straipsnis. Garantijos nuomininkams, gyvenantiems

buvusiems savininkams grąžintuose

gyvenamuosiuose namuose

Nuomininkai, gyvenantys buvusiam savininkui sugrąžintame

name, mokestį už naudojimąsi gyvenamąja patalpa moka pagal šalių

susitarimą, tačiau neviršijant Lietuvos Respublikos Vyriausybės

nustatytų maksimalių dydžių.

Mokestis už komunalines paslaugas mokamas papildomai prie

mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa pagal nustatyta tvarka

patvirtintus tarifus.

Mokesčio už naudojimąsi gyvenamąja patalpa ir komunalines

paslaugas mokėjimo terminai nustatomi šalių susitarimu.

Grąžinto namo ar buto savininkui draudžiama keldinti

nuomininkus tol, kol jiems nesuteiktos ar jie neįsigijo kitų

lygiaverčių gyvenamųjų patalpų.

Gyvenamają patalpą asmeniui, kuris gyvena sugrąžintame

savininkui gyvenamajame name, suteikia atitinkamo miesto, rajono

savivaldybė pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtą ir

įgyvendinamą programą.

Nuomininkai, gyvenantys buvusiems savininkams sugrąžintuose

gyvenamuosiuose namuose, turi teisę neatlygintinai gauti

nuosavybėn žemės sklypą gyvenamojo namo statybai, įstoti į

gyvenamųjų namų statybos kooperatyvą, gauti kreditus šiems

tikslams lengvatinėmis sąlygomis.

Gyvenamojo namo savininkui parduodant sugrąžintą gyvenamąjį

namą ar jo dalį, nuomininkai turi pirmenybės teisę jį pirkti.

Naujajam savininkui galioja šio straipsnio ketvirtojoje dalyje

numatytas apribojimas.

Bet kokie veiksmai siekiant priversti nuomininką išsikelti

iš grąžinamo gyvenamojo namo, pažeidžiantys šio įstatymo

nustatytas sąlygas, yra draudžiami ir užtraukia atsakomybę pagal

įstatymus.

Nuomininkai, iškeldinti iš savininkams sugrąžintų ar

grąžintinų gyvenamųjų patalpų, taip pat likę gyventi išperkamose

iš savininkų gyvenamosiose patalpose, turi teisę išsipirkti

išnuomotas gyvenamąsias patalpas, panaudodami deponuotas

valstybės vienkartines išmokas (investicinius čekius) Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeitimai:

1.Nr.1-44; 1993.01.12;

Žin., 1993, Nr.5-83

2.Lietuvos Respublikos 1995 07 03

įstatymas Nr. 1-986

Žin., 1995, Nr. 59-1465

VI. Baigiamieji nuostatai

22 straipsnis. Garantijos asmenims, kurių turtą išperka

valstybė

Išmokėjimai už valstybės išpirktą nekilnojamąjį turtą

valstybės vienkartinėmis išmokomis ar vertybiniais popieriais

turi būti atlikti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl

išpirkimo priėmimo dienos.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimu šis terminas gali

būti pratęstas.

Lygiaverčiu žemės ar miško plotu kompensuojama suderinus su

šios kompensacijos pageidaujančiu asmeniu žemėtvarkos projekte

suformuotą žemės ar miško sklypą. Kompensacija už žemės ūkio

paskirties žemę ir mišką išmokama pinigais Lietuvos

Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, bet ne vėliau kaip

per 15 metų, o už gyvenamuosius namus (arba jų dalis) - ne

vėliau kaip per 10 metų, laikantis nuostatos, kad praėjus

pusei numatyto termino, būtų išmokėta ne mažiau kaip pusė

priskaičiuotos pinigų sumos.

Asmenys, dėl kurių priimti sprendimai atstatyti nuosavybės

teisę į žemę, ją išperkant, ir ne vėliau kaip iki 1993 m. liepos

1 d. išmokėtos valstybės vienkartinės išmokos, turi teisę šias

išmokas grąžinti ir pasirinkti kitus šio įstatymo 16 straipsnyje

nurodytus kompensavimo būdus.

Pakeitimai:

1.Nr.1-229; 1993.07.15.;

Žin., 1993, Nr.32-725;

2.Nr.1-366; 1994.01.11;

Žin., 1994, Nr.7-100;

23 straipsnis. Draudimas naudoti biudžeto lėšas

Biudžeto lėšas naudoti išmokėjimams už valstybės išperkamą

turtą, išskyrus gyvenamuosius namus (arba jų dalis) bei mokėjimams

už valstybės išperkamą žemę ir mišką, draudžiama.

Pakeitimai:

1.Nr.1-482; 1994.05.31.;

Žin., 1994, Nr.43-778

2.Lietuvos Respublikos 1995 05 30

įstatymas Nr. 1-906

Žin., 1995, Nr. 50-906

LIETUVOS RESPUBLIKOS

AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS

PIRMININKAS VYTAUTAS LANDSBERGIS

Vilnius,

1991 m. birželio 18 d.

Nr. I-1454