Suvestinė redakcija nuo 2017-06-30 iki 2018-05-31

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2001, Nr. 106-3828, i. k. 101301MISAK00000596

 

Nauja redakcija nuo 2016-12-31:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS MINISTRAS

 

ĮSAKYMAS

DĖL APLINKOS ORO KOKYBĖS VERTINIMO TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2001 m. gruodžio 12 d. Nr. 596

Vilnius

 

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 5 straipsnio 3 dalimi ir siekdamas užtikrinti, kad aplinkos oro kokybės vertinimas atitiktų 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1) su pakeitimais,  padarytais  2015 m. rugpjūčio 28 d. Komisijos direktyva (ES) 2015/1480, kuria iš dalies keičiami keli Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2004/107/EB ir 2008/50/EB priedai, kuriuose nustatytos aplinkos oro kokybės vertinimo pamatinių metodų taikymo, duomenų patvirtinimo ir mėginių ėmimo vietų išdėstymo taisyklės (OL 2015 L 226, p. 4), reikalavimus:

1. T v i r t i n u Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašą (toliau – Tvarkos aprašas) (pridedama).

2. N u s t a t a u, kad:

2.1. aplinkos oro kokybės vertinimas yra pagal Lietuvos Respublikos aplinkos monitoringo įstatymą vykdomo valstybinio aplinkos monitoringo dalis;

2.2. aplinkos oro kokybės vertinimas atliekamas visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, padalintoje į zonas ir aglomeracijas, įrašytas į Zonų ir aglomeracijų sąrašus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“ (toliau – Zonų ir aglomeracijų sąrašai);

2.3. pagal Tvarkos aprašą vertinamas aplinkos oro užterštumo lygis Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 „Dėl Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu, azoto dioksidu, azoto oksidais, benzenu, anglies monoksidu, švinu, kietosiomis dalelėmis ir ozonu normų patvirtinimo“, apibrėžtais teršalais.

3. Skiriu Aplinkos apsaugos agentūrą atsakinga už:

3.1. aplinkos oro kokybės vertinimo zonoje ir aglomeracijose organizavimą, zonų ir aglomeracijų klasifikavimą pagal vertinimo ribas ir vertinimo kokybės užtikrinimą;

3.2. matavimo sistemų (metodų, įskaitant naudojamų matuoti kietųjų dalelių KD2,5 cheminę sudėtį, įrangos, įskaitant jos tipo patvirtinimą, tinklų ir laboratorijų) patvirtinimą, tarp jų įrangos atitikimo pamatinių matavimo metodų taikymo reikalavimams bandymo ataskaitų, kurias kitose valstybėse narėse išdavė pagal atitinkamą bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą (EN ISO 17025) tokiems bandymams atlikti akredituotos laboratorijos, priėmimą (pripažinimą);

3.3. bandymo ataskaitų ir visų bandymo rezultatų teikimą kitoms kompetentingoms institucijoms arba jų paskirtoms įstaigoms;

3.4. Tvarkos apraše nurodytų duomenų ir informacijos apie ėminių ėmimo vietų išdėstymą dokumentavimą;

3.5. minimalaus matavimų skaičiaus, įgalinančio gauti informaciją, reikalingą aplinkos oro kokybei įvertinti, nustatymą;

3.6. matavimų tikslumo užtikrinimą;

3.7. aplinkos oro kokybės vertinimo metodų parinkimą ir vertinimo metodų analizę;

3.8. Europos Sąjungos mastu Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro (toliau – Jungtinis tyrimų centras) organizuojamų kokybės užtikrinimo programų ir tinkamo pamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų įgyvendinimo ir nepamatinių aplinkos oro kokybės vertinimo metodų lygiavertiškumo įrodymo koordinavimą Lietuvoje;

3.9. bendradarbiavimą su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir Europos Komisija šiuo įsakymu priskirtos kompetencijos klausimais;

3.10. informacijos ir ataskaitų, nurodytų Tvarkos aprašo VI skyriuje ir pagal Europos Komisijos prašymą, teikimą Europos Komisijai ir Jungtiniam tyrimų centrui.

4. P a v e d u:

4.1. Aplinkos apsaugos agentūrai:

4.1.1. vykdyti Tvarkos apraše nurodytos nacionalinės etaloninės laboratorijos funkcijas;

4.1.2. nedelsiant informuoti atitinkamų kaimyninių Europos Sąjungos valstybių narių kompetentingas institucijas, atsakingas už bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Europos Komisija aplinkos oro kokybės valdymo klausimais, apie atvejus, kai netoli Lietuvos Respublikos valstybės sienos viršijamas teršalo informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis arba pavojaus slenkstis;

4.1.3. vadovaujantis aplinkos oro kokybės vertinimo rezultatais, teikti Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriui siūlymus dėl Zonų ir aglomeracijų sąrašų keitimo;

4.2. Aplinkos ministerijos Taršos prevencijos departamento Aplinkos oro skyriui Aplinkos apsaugos agentūros teikimu rengti, derinti ir teikti aplinkos ministrui ir sveikatos apsaugos ministrui tvirtinti Zonų ir aglomeracijų sąrašų pakeitimus;

4.3. Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentams:

4.3.1. vertinti kontroliuojamų zonų ir aglomeracijų teritorijų aplinkos oro kokybę;

4.3.2. kasmet teikti Aplinkos apsaugos agentūrai jos nustatytais terminais ir forma informaciją ir duomenis Tvarkos aprašo VI skyriuje nurodytoms ataskaitoms Europos Komisijai parengti ir ataskaitoms pagal Europos Komisijos prašymą parengti;

4.4. aplinkos viceministrui, kuruojančiam aplinkos oro taršos ir kokybės vertinimo sritį, vykdyti šio įsakymo įgyvendinimo kontrolę.

 

 

 

APLINKOS MINISTRAS                                                                          ARŪNAS KUNDROTAS

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2001 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. 596

(Lietuvos Respublikos aplinkos ministro

2010 m. balandžio 6 d.

įsakymo Nr. D1-279 redakcija)

 

APLINKOS ORO kokybės vertinimo tvarkos aprašas

 

I SKYRIUS. BENDROSios nuostatos

 

1. Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas), parengtas pagal 2008 m. gegužės 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2008/50/EB dėl aplinkos oro kokybės ir švaresnio oro Europoje (OL 2008 L 152, p. 1) (toliau – Oro kokybės direktyva), nustato reikalavimus aplinkos oro užterštumo tam tikrais teršalais lygio vertinimui (vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, reikalavimus ėminių ėmimo vietų parinkimui, pamatinių matavimo metodų taikymui, taršos iš gamtinių teršimo šaltinių ir dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska, vertinimui), visuomenės informavimui ir su vertinimu susijusios informacijos ir duomenų teikimui Europos Komisijai (toliau – Komisija). Toks aplinkos oro kokybės vertinimas reikalingas:

1.1. gauti informaciją apie aplinkos oro kokybę siekiant ją valdyti, įskaitant aplinkos oro kokybės gerinimą ten, kur yra viršijamos arba kyla grėsmė viršyti aplinkos oro užterštumo normas, nustatytas Aplinkos oro užterštumo normose, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2001 m. gruodžio 11 d. įsakymu Nr. 591/640 (Žin., 2001, Nr. 106-3827; 2010, Nr. 2-87), ir Ozono aplinkos ore normose ir vertinimo taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. spalio 17 d. įsakymu Nr. 544/508 (Žin., 2002, Nr. 105-4731) (toliau – Normos (kai kalbama apie abu minėtus dokumentus), Ozono normos (kai kalbama apie Ozono aplinkos ore normas ir vertinimo taisykles), aplinkos oro užterštumo normos (kai kalbama apie aplinkos oro užterštumo lygius), ir kiek galima geresnės aplinkos oro kokybės palaikymą ten, kur užterštumo lygis nesiekia aplinkos oro užterštumo normų;

1.2. informuoti visuomenę apie aplinkos oro užterštumo lygį.

2. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

aglomeracija – zona, kuri yra miesto teritorija ir kurioje gyvena daugiau nei 250 000 gyventojų arba kurioje dėl gyventojų tankumo (gyventojų skaičiaus kvadratiniame kilometre) būtina vertinti ir valdyti aplinkos oro kokybę;

aplinkos orassąvoka atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatyme vartojamą sąvoką;

azoto oksidai – azoto monoksido (azoto oksido) ir azoto dioksido milijardinių tūrio santykinių dalių suma, išreikšta azoto dioksido masės koncentracijos vienetais (mikrogramais kubiniame metre);

fiksuoti matavimai – matavimai, atliekami nustatytose vietose imant mėginius ištisai arba atsitiktinai, siekiant nustatyti užterštumo lygį pagal atitinkamus duomenų kokybės tikslus (matavimų skaičius turi būti pakankamas, kad leistų nustatyti esamą užterštumo lygį);

ilgalaikis tikslasaplinkos oro užterštumo lygio verte išreiškiamas tikslas, kurio siekiant aplinkos oro užterštumo lygis turi būti mažinamas per ilgą laiką siekiant apsaugoti žmonių sveikatą ir aplinką, išskyrus atvejus, kai jo neįmanoma sumažinti naudojant proporcingas priemones;

indikatoriniai matavimai – matavimai, kurie atitinka mažiau griežtus duomenų kokybės tikslus nei tie, kurie taikomi fiksuotiems matavimams;

informavimo apie aplinkos oro užterštumą slenkstis (toliau – informavimo slenkstis) – aplinkos oro užterštumo lygio vertė, kurią viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai, labai jautrioms aplinkos oro užterštumui gyventojų grupėms net dėl trumpalaikio poveikio ir kuriai esant būtina skubiai pateikti tinkamą informaciją visuomenei;

įsipareigojimas dėl poveikio koncentracijos – remiantis vidutinio poveikio rodikliu nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, iki kurio per nustatytą laikotarpį turi būti sumažintas aplinkos oro užterštumo lygis siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai;

kietosios dalelės KD10 – kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 10 µm aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD10 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST EN 12341:2000;

kietosios dalelės KD2,5 – kietosios dalelės, kurių 50 % praeina pro joms pralaidžią 2,5 µm aerodinaminio diametro angą, kaip nustatyta pamatiniu KD2,5 ėminių ėmimo ir matavimo metodu, LST EN 14907:2005;

kritinis užterštumo lygis – remiantis mokslo žiniomis nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kai kurie receptoriai, pavyzdžiui, medžiai, kiti augalai arba natūralios ekosistemos, bet ne žmonės, gali patirti tiesioginį neigiamą poveikį;

lakieji organiniai junginiai – organiniai junginiai iš antropogeninių ir biogeninių šaltinių, išskyrus metaną, kuriems saulės šviesoje reaguojant su azoto oksidais gali susidaryti fotocheminiai oksidatoriai;

leistinas nukrypimo dydis – procentinė ribinės vertės dalis, kuria leidžiama viršyti šią ribinę vertę, esant Normose nustatytoms sąlygoms;

miesto foninės vietovės – vietos miesto teritorijoje, kur lygiai atspindi tipinį aplinkos oro kokybės poveikį visiems miesto gyventojams;

nacionalinis poveikio sumažinimo uždavinys – procentais išreikštas ataskaitiniams metams nustatyto vidutinio poveikio rodiklio sumažinimas, kuris, siekiant sumažinti kenksmingą poveikį žmonių sveikatai, kur įmanoma, turi būti įvykdytas per nustatytą laikotarpį;

ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagos – medžiagos, kurių dalis yra išvardyta šio Tvarkos aprašo 10 priede, turinčios įtakos pažemio ozono susidarymui;

pavojaus slenkstis – aplinkos oro užterštumo lygis, kurį viršijus kyla pavojus žmonių sveikatai net dėl trumpalaikio poveikio ir kuriam esant atsakingos institucijos turi imtis skubių priemonių;

ribinė aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – ribinė vertė) – sąvoka atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatyme vartojamą sąvoką;

siektina aplinkos oro užterštumo vertė (toliau – siektina vertė) – sąvoka atitinka Aplinkos oro apsaugos įstatyme vartojamą sąvoką;

teršalas medžiaga, esanti aplinkos ore ir galinti pakenkti žmonių sveikatai ir (arba) aplinkai;

teršimas iš gamtinių šaltinių – teršalų išmetimas į atmosferą ne dėl tiesioginės ar netiesioginės žmonių veiklos, bet dėl gamtinių įvykių, pavyzdžiui, ugnikalnių išsiveržimo, seisminių reiškinių, geoterminių reiškinių, laukinės gamtos plotų gaisrų, vėjo audrų, bangomūšos, atmosferinės resuspensijos arba natūralių dalelių pernešimo iš sauso klimato regionų;

užterštumo lygis – teršalo koncentracija aplinkos ore arba jo nusėdimo dydis paviršiuje per tam tikrą laiką;

vertinimas – bet koks metodas, naudojamas pamatuoti, apskaičiuoti, numatyti (prognozuoti) ar įvertinti aplinkos oro užterštumo lygį;

vidutinio poveikio rodiklis – vidutinis aplinkos oro užterštumo lygis, nustatomas pagal matavimus foninėse miesto vietovėse visoje šalies teritorijoje ir kuris atspindi taršos poveikį šalies gyventojams. Juo remiantis apskaičiuojamas nacionalinis poveikio sumažinimo uždavinys ir įsipareigojimas dėl poveikio koncentracijos;

viršutinė vertinimo riba užterštumo lygis, žemiau kurio galima aplinkos oro kokybę vertinti naudojant fiksuotų matavimų ir modeliavimo metodų ir (arba) indikatorinių matavimų derinį;

zona – aplinkos oro kokybės vertinimui ir valdymui Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu nustatyta šalies teritorijos dalis;

žemutinė vertinimo riba – užterštumo lygis, žemiau kurio galima aplinkos oro kokybę vertinti naudojant vien tik modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-489, 2010-06-14, Žin., 2010, Nr. 70-3496 (2010-06-17), i. k. 110301MISAK00D1-489

Nr. D1-258, 2015-03-31, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04853

Nr. D1-511, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-21, i. k. 2017-10378

 

II SKYRIUS. REIKALAVIMAI APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO SIEROS DIOKSIDU, AZOTO DIOKSIDU IR AZOTO OKSIDAIS, BENZENU, ANGLIES MONOKSIDU, ŠVINU IR KIETOSIOMIS DALELĖMIS VERTINIMUI

 

I. VERTINIMO TVARKA

 

3. Sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, benzeno, anglies monoksido, švino ir kietųjų dalelių (KD10 ir KD2,5) (toliau – 3 punkte nurodyti teršalai) vertinimui taikomos viršutinė ir žemutinė vertinimo ribos, nustatytos Tvarkos aprašo 2 priedo I skyriuje.

4. Zonų ir aglomeracijų teritorijos 3 punkte nurodytiems teršalams vertinti ir valdyti klasifikuojamos ir jų ribos nustatomos pagal viršutinę ir žemutinę vertinimo ribas.

5. Zonų ir aglomeracijų teritorijos peržiūrimos ir sąrašai tikslinami mažiausiai kartą per penkerius metus Tvarkos aprašo 2 priedo II skyriuje nustatyta tvarka. Tais atvejais, kai dėl ūkinės veiklos labai pasikeičia 3 punkte nurodytų teršalų koncentracija aplinkos ore, zonų ir aglomeracijų klasifikacija pagal aplinkos oro užterštumo lygį turi būti peržiūrima dažniau.

6. Aplinkos oro užterštumo sieros dioksidu ir azoto oksidais lygiui įvertinti šiems teršalams nustatytų kritinių užterštumo lygių atžvilgiu, kai fiksuoti matavimai yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, ėminių ėmimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis už mažiausią Tvarkos aprašo 5 priedo III skyriuje nustatytą skaičių. Kai šią informaciją papildo indikatoriniai matavimai arba modeliavimas, mažiausią ėminių ėmimo vietų skaičių galima sumažinti iki 50 %, jeigu atitinkamo teršalo koncentraciją galima nustatyti pagal Tvarkos aprašo 1 priedo I skyriuje nustatytus duomenų kokybės tikslus.

7. Turi būti pagal Tvarkos aprašo 12 priedą nustatomas vidutinio (kietųjų dalelių KD2,5) poveikio rodiklis.

8. Pagal Tvarkos aprašo 3 priedo reikalavimus turi būti užtikrinama, kad ėminių ėmimo vietų, iš kurių gautais duomenimis remiantis nustatomas vidutinio (kietųjų dalelių KD2,5) poveikio rodiklis, pasiskirstymas ir skaičius tinkamai atspindėtų poveikį visiems gyventojams. Siekiant laikytis Tvarkos aprašo 12 priede nurodytų terminų ir sąlygų, ėminių ėmimo vietų turi būti pakankamai ir ne mažiau negu reikalaujama 5 priedo II skyriuje.

 

II. VERTINIMO KRITERIJAI

 

9. Aplinkos oro užterštumo lygis 3 punkte nurodytais teršalais turi būti vertinamas taikant Tvarkos aprašo 3 priede nustatytus ir toliau (9.1–9.3 punktuose) pateiktus kriterijus:

9.1. zonose ir aglomeracijose, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis viršija tiems teršalams nustatytą viršutinę vertinimo ribą, aplinkos oro kokybė vertinama atliekant fiksuotus matavimus. Fiksuoti matavimai gali būti papildyti modeliavimo metodais ir (arba) indikatoriniais matavimais, kurie suteiktų tinkamos informacijos apie aplinkos oro kokybės geografinį pasiskirstymą;

9.2. zonose ir aglomeracijose, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą viršutinę vertinimo ribą, vertinant aplinkos oro kokybę galima derinti fiksuotus matavimus ir modeliavimo metodus ir (arba) indikatorinius matavimus;

9.3. zonose ir aglomeracijose, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis yra žemesnis už tiems teršalams nustatytą žemutinę vertinimo ribą, vertinant aplinkos oro kokybę pakanka naudoti modeliavimo arba objektyvaus vertinimo metodą arba naudoti šiuos metodus kartu.

10. Be 9.1–9.3 punktuose nurodytų kriterijų matavimai turi būti atliekami foninėse kaimo vietovėse, esančiose toliau nuo didelių oro taršos šaltinių, siekiant bent jau gauti informaciją apie kietųjų dalelių KD2,5 bendrą masės koncentraciją ir jų cheminių sudedamųjų medžiagų koncentraciją (metinį vidurkį) ir atliekami taikant tokius kriterijus:

10.1. kiekvienuose 100 000 km2 įsteigiama viena ėminių ėmimo vieta;

10.2. įsteigiama mažiausiai viena matavimo stotis arba, vadovaujantis Komisijos gairėmis susitarimams dėl bendrų matavimo stočių įkūrimo, susitarus su gretimomis valstybėmis narėmis, gali būti įsteigta viena arba keletas bendrų matavimo stočių atitinkamoms kaimyninėms zonoms, taip užtikrinant būtiną erdvinį išdėstymą;

10.3. tam tikrais atvejais monitoringas derinamas su Bendradarbiavimo programos tolimųjų oro teršalų pernašų Europoje monitoringo ir vertinimo srityje (EMEP) monitoringo strategija ir matavimo programa;

10.4. Tvarkos aprašo 1 priedo I ir III skyriai taikomi siekiant kietųjų dalelių masės koncentracijos matavimo duomenų kokybės tikslų, o 4 priedas taikomas visas.

11. Kad duomenys, naudojami apskaičiuoti atitiktį teršalams nustatytoms ribinėms vertėms, būtų pagrįsti, jie turi atitikti šio Tvarkos aprašo 11 priede nustatytus duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijus.

 

III. ĖMINIŲ ĖMIMO VIETOS

 

12. Ėminių ėmimo vietos 3 punkte nurodytų teršalų aplinkos ore matavimui išdėstomos taikant Tvarkos aprašo 3 priede išvardytus kriterijus.

13. Kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kur fiksuoti matavimai yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, kiekvieno atitinkamo teršalo ėminių ėmimo vietų skaičius turi būti ne mažesnis už mažiausią Tvarkos aprašo 5 priedo I skyriuje nustatytą ėminių ėmimo vietų skaičių.

14. Zonose ir aglomeracijose, kuriose duomenys iš fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietų papildomi modeliavimo ir (arba) indikatorinių matavimų duomenimis, į kuriuos vertinant aplinkos oro kokybę ribinių verčių atžvilgiu turi būti atsižvelgiama, bendras ėminių ėmimo vietų skaičius, nustatytas Tvarkos aprašo 5 priedo I skyriuje, gali būti sumažintas iki 50 %, jei laikomasi šių sąlygų:

14.1. papildomų oro kokybės vertinimo metodų naudojimas suteikia pakankamai informacijos apie ribinių verčių arba pavojaus slenksčių laikymąsi bei tinkamos informacijos visuomenei;

14.2. ėminių ėmimo vietų, kurios turi būti įsteigtos, skaičius ir kitų metodų erdvinis išdėstymas yra pakankami, kad atitinkamo teršalo koncentraciją būtų galima nustatyti pagal Tvarkos aprašo 1 priedo I skyriuje nustatytus duomenų kokybės tikslus, o vertinimo rezultatai atitiktų II skyriuje nustatytus reikalavimus.

 

IV. PAMATINIAI MATAVIMO METODAI

 

15. Aplinkos oro kokybės vertinimui taikomi Tvarkos aprašo 6 priedo I ir III skyriuose nustatyti pamatiniai matavimo metodai ir kriterijai.

16. Kitus matavimo metodus galima taikyti, jeigu laikomasi Tvarkos aprašo 6 priedo II skyriuje nustatytų sąlygų.

 

III SKYRIUS. REIKALAVIMAI APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO ozonu VERTINIMUI

 

I. VERTINIMO KRITERIJAI

 

17. Kai zonoje arba aglomeracijoje nors vienerius metus iš ankstesnių penkerių metų ozono koncentracija aplinkos ore viršijo ozono ilgalaikius tikslus, atliekami fiksuoti ozono koncentracijos matavimai.

18. Kai turimi tik trumpesnio negu penkerių metų laikotarpio duomenys, siekiant nustatyti, ar ilgalaikiai tikslai per tuos penkerius metus nebuvo viršyti, galima derinti trumpalaikių matavimo kampanijų, vykdytų tada ir ten, kur užterštumo lygis galėjo pasiekti aukščiausią lygį, rezultatus, išmetamųjų į atmosferą teršalų apskaitos ir modeliavimo rezultatus.

19. Kad duomenys, naudojami apskaičiuoti atitiktį ozono siektinoms vertėms ir ilgalaikiams tikslams, būtų pagrįsti, jie turi atitikti šio Tvarkos aprašo 7 priedo II skyriuje nustatytus duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijus.

 

II. ĖMINIŲ ĖMIMO VIETOS

 

20. Ozono matavimo ėminių ėmimo vietos išdėstomos taikant Tvarkos aprašo 8 priede nustatytus kriterijus.

21. Fiksuotų ozono matavimų ėminių ėmimo vietų kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje, kurioje matavimas yra vienintelis oro kokybės vertinimo informacijos šaltinis, turi būti ne mažiau kaip mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, nustatytas Tvarkos aprašo 9 priedo I skyriuje.

22. Zonose ir aglomeracijose, kuriose duomenys iš fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietų papildomi modeliavimo ir (arba) indikatorinių matavimų duomenimis, į kuriuos vertinant aplinkos oro kokybę siektinų verčių atžvilgiu turi būti atsižvelgiama, Tvarkos aprašo 9 priedo I skyriuje nustatytą ėminių ėmimo vietų skaičių galima sumažinti, jei laikomasi šių sąlygų:

22.1. papildomų oro kokybės vertinimo metodų naudojimas suteikia pakankamai informacijos siektinų verčių, ilgalaikių tikslų, informavimo ir pavojaus slenksčių laikymosi atžvilgiu;

22.2. ėminių ėmimo vietų, kurios turi būti įsteigtos, skaičius ir kitų metodų erdvinis išdėstymas yra pakankami, kad pagal Tvarkos aprašo 1 priedo I skyriuje nustatytus duomenų kokybės tikslus būtų galima nustatyti ozono koncentraciją, o vertinimo rezultatai atitiktų to paties priedo II skyriuje nustatytus reikalavimus;

22.3. ėminių ėmimo vietų skaičių kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje sudaro mažiausiai viena ėminių ėmimo vieta dviem milijonams gyventojų arba viena ėminių ėmimo vieta 50 000 km2 priklausomai nuo to, kuriuo atveju gaunamas didesnis ėminių ėmimo vietų skaičius, tačiau ne mažiau kaip viena ėminių ėmimo vieta kiekvienoje zonoje arba aglomeracijoje;

22.4. azoto dioksidas yra matuojamas visose likusiose ėminių ėmimo vietose, išskyrus fonines stotis kaimo vietovėse, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 8 priedo I skyriuje.

23. Azoto dioksidas matuojamas mažiausiai 50 % ozono ėminių ėmimo vietų, kaip reikalaujama Tvarkos aprašo 9 priedo I skyriuje. Matavimas vykdomas nuolatos, išskyrus matavimus foninėse stotyse kaimo vietovėse, kaip nurodyta Tvarkos aprašo 8 priedo I skyriuje, kur gali būti naudojami kiti matavimo metodai.

24. Tose zonose ir aglomeracijose, kuriose kiekvienais metais per ankstesnius penkerius matavimų metus ozono koncentracija buvo žemesnė už ilgalaikius tikslus, fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietų skaičius nustatomas pagal Tvarkos aprašo 9 priedo II skyrių.

25. Turi būti užtikrinama, kad būtų įsteigta ir veiktų mažiausiai viena ėminių ėmimo vieta, kuri teiktų duomenis apie Tvarkos aprašo 10 priede išvardytų ozono prekursorių (pirmtakų) medžiagų koncentraciją. Stočių, kuriose matuojamos ozono prekursorių (pirmtakų) medžiagos, skaičius ir išdėstymas turi būti pasirenkamas pagal minėtame priede nustatytus tikslus ir metodus.

 

III. PAMATINIAI MATAVIMO METODAI

 

26. Ozono koncentracijos aplinkos ore matavimui taikomas Tvarkos aprašo 6 priedo 8 punkte nustatytas pamatinis matavimo metodas. Kitus matavimo metodus galima naudoti, jeigu laikomasi Tvarkos aprašo 6 priedo II skyriuje nustatytų sąlygų.

 

IV SKYRIUS. taršos iš gamtinių teršimo šaltinių POVEIKIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO LYGIUI VERTINIMAS

 

27. Aplinkos oro kokybės vertinimo dalimi laikoma aplinkos oro taršos iš gamtinių teršimo šaltinių poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui vertinimas ir įrodymų, kuriuos reikia pateikti Komisijai, rengimas pagal Komisijos paskelbtas užterštumo lygio viršijimo dėl taršos iš gamtinių teršimo šaltinių įrodymo ir neatsižvelgimo į jį gaires.

28. Kai pagal Tvarkos aprašo 32.3 punktą Komisija informuojama apie ribinės vertės viršijimą dėl taršos iš gamtinių teršimo šaltinių, – toks užterštumo lygis nelaikomas ribinės vertės viršijimu.

 

V SKYRIUS. taršos dėl žiemą kelių barstymo smėliu ar druska POVEIKIO APLINKOS ORO UŽTERŠTUMO LYGIUI VERTINIMAS

 

29. Aplinkos oro kokybės vertinimo dalimi laikoma aplinkos oro taršos dėl žiemą kelių barstymo smėliu ar druska poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui vertinimas ir įrodymų Komisijai, kad bet kokį užterštumo lygio viršijimą sąlygojo resuspenduotos kietosios dalelės ir kad buvo imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai sumažinti, rengimas pagal Komisijos paskelbtas taršos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska, nustatymo gaires.

30. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. spalio 30 d. įsakymu Nr. 470/581 „Dėl zonų ir aglomeracijų sąrašų patvirtinimo“ (Žin., 2000, Nr. 100-3184; 2008, Nr. 130-4998) nustatyta tvarka gali būti nustatomos zonos arba aglomeracijos, kuriose aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygis viršija ribinę vertę dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska.

 

VI SKYRIUS. REIKALAVIMAI INFORMACIJOS IR ATASKAITŲ KOMISIJAI TEIKIMUI

 

31. Komisija jos nustatytais terminais ir forma (jei terminai ir forma nustatyti) turi būti informuojama:

31.1. apie matavimo metodus, naudojamus matuoti kietųjų dalelių KD2,5 cheminę sudėtį;

31.2. apie pavojaus ar informavimo slenksčio viršijimą, nurodant viršijimo laikotarpio trukmę ir nustatytą aplinkos oro užterštumo lygį;

31.3. apie lakiųjų organinių junginių, išvardytų Tvarkos aprašo 10 priede, ėminiams imti ir matuoti taikomus metodus;

31.4. apie aplinkos oro užterštumą Lietuvoje matuojančių stočių duomenis.

32. Siekiant nustatyti, ar laikomasi ribinių verčių, kritinių užterštumo lygių, siektinų verčių – Komisijai ne vėliau kaip per devynis mėnesius pasibaigus kiekvieniems kalendoriniams metams turi būti teikiamos metinės ataskaitos apie aplinkos oro kokybę, kuriose taip pat turi būti:

32.1. informacija apie tais metais padarytą zonų ir aglomeracijų sąrašų ir ribų pakeitimą;

32.2. zonų ir aglomeracijų, kuriose aplinkos oro užterštumo vienu ar keliais teršalais lygis buvo aukštesnis už ribinę vertę ir, jei taikoma, leistiną nukrypimo dydį arba aukštesnis už siektiną vertę arba kritinį užterštumo lygį (jei buvo aukštesnis už bent vieną iš jų), sąrašai, šiose zonose ir aglomeracijose nustatytas aplinkos oro užterštumo lygis, priežastys, data ar laikotarpiai, kada šis lygis buvo fiksuotas;

32.3. atvejais, kai zonoje ar aglomeracijoje aplinkos oro užterštumo tam tikrais teršalais lygis tais metais viršijo tiems teršalams nustatytą ribinę vertę dėl taršos iš gamtinių teršimo šaltinių (jei tokių viršijimų buvo), pateikiamas taršos iš gamtinių teršimo šaltinių poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui įvertinimas (pateikiama informacija apie tų teršalų koncentraciją, konkrečius gamtinius teršimo šaltinius) ir pagal Tvarkos aprašo 27 punktą parengti įrodymai;

32.4. atvejais, kai zonoje ar aglomeracijoje aplinkos oro užterštumo kietosiomis dalelėmis KD10 lygis tais metais viršijo ribinę vertę dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska (jei tokių viršijimų buvo), pateikiamas taršos dėl kietųjų dalelių resuspensijos, kai žiemą keliai barstomi smėliu ar druska, poveikio aplinkos oro užterštumo lygiui įvertinimas (pateikiama informacija apie kietųjų dalelių KD10 koncentraciją, taršos šaltinius) ir pagal Tvarkos aprašo 29 punktą parengti įrodymai;

32.5. zonų ir aglomeracijų, kuriose aplinkos oro užterštumo lygis buvo žemesnis už ribinę vertę, siektiną vertę arba ilgalaikį tikslą, sąrašai;

32.6. pagal Tvarkos aprašo 37 punktą pateiktos informacijos patvirtinimas (galutiniai duomenys) ir ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagų tų metų vidutinė koncentracija.

33. Komisijos nustatyta tvarka nedelsiant, bet ne vėliau kaip po dvejų metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais aplinkos oro užterštumo lygis zonoje ar aglomeracijoje viršijo ribinę vertę arba siektiną vertę, pateikiama informacija apie Lietuvos Respublikos aplinkos oro apsaugos įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytas priemones ir kas treji metai informuojama apie jų įgyvendinimo pažangą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

34. Kai Komisija praneša, kad laiko teisingais pagal Tvarkos aprašo 32.4 papunktį pateiktus įrodymus, kad Tvarkos aprašo 30 punkte nurodytose zonose arba aglomeracijose ribinės vertės viršijimą sąlygojo resuspenduotos kietosios dalelės ir kad buvo imtasi visų pagrįstų priemonių koncentracijai mažinti, – toks užterštumo lygis laikomas KD10 ribinės vertės viršijimu, tačiau Tvarkos aprašo 33 punkte nurodytos informacijos Komisijai teikti nereikia.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

35. Komisijai paprašius, teikiama ataskaita dėl šio Tvarkos aprašo 6 priedo 1 punkte nurodyto lygiavertiškumo įrodymo pagal Komisijos gaires dėl lygiavertiškumo įrodymo.

36. Komisijai ne vėliau kaip per devynis mėnesius pasibaigus kiekvienam 3 metų laikotarpiui teikiama ataskaita pagal sektorius, nurodyta 1991 m. gruodžio 23 d. Tarybos direktyvos 91/692/EEB standartizuojančios ir racionalizuojančios ataskaitas apie tam tikrų su aplinka susijusių direktyvų įgyvendinimą 4 straipsnyje, ir informacija apie visose zonose ir aglomeracijose išmatuotą užterštumo lygį. Informacijoje apie ozoną turi būti pateikiama:

36.1. naujausia informacija apie ozono lygį zonose ir aglomeracijose;

36.2. informacija apie rentabilias priemones, kurių buvo imtasi ar planuojama imtis (jeigu užterštumo lygis buvo didesnis už ilgalaikius tikslus atitinkančią vertę) ozono užterštumo lygiui mažinti siekiant ilgalaikių tikslų;

36.3. informacija apie sprendimus, priimtus dėl priemonių taikymo ozono užterštumo lygiui mažinti siekiant sumažinti pavojaus slenksčio viršijimo grėsmę, trukmę arba mastą.

37. Kasmet kiekvieną mėnesį nuo balandžio iki rugsėjo ne vėliau kaip iki kito mėnesio pabaigos siunčiama Komisijai negalutinė informacija (preliminarūs duomenys) apie ozono informavimo arba pavojaus slenksčio viršijamą (atskirai nurodoma kiekviena data, kada buvo viršytas pavojaus arba informavimo slenkstis, pateikiamas bendras kiekvieną dieną viršytų valandų skaičius, nurodoma maksimali 1 valandos vertė), o ne vėliau kaip iki spalio 31 d. pateikiama visa kita Tvarkos aprašo 7 priedo I skyriuje nurodyta informacija.

 

VII SKYRIUS. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 

38. Apie aplinkos oro kokybę visuomenė informuojama Visuomenės, suinteresuotų institucijų ir įstaigų informavimo apie aplinkos oro užterštumo lygius tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. D1-265/V-436 (Žin., 2005, Nr. 74-2688; 2009, Nr.157-7111), nustatyta tvarka.

 

_________________


Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo

1 priedas

 

DUOMENŲ KOKYBĖS TIKSLAI

 

I. Duomenų kokybės tikslai vertinant aplinkos oro kokybę

 

1. Duomenų kokybės tikslai vertinant aplinkos oro kokybę:

 

 

Sieros dioksidas, azoto dioksidas ir azoto oksidai, anglies monoksidas

Benzenas

Kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5) ir švinas

Ozonas ir susiję azoto oksidai (NO ir NO2)

Fiksuoti matavimai 1

 

 

 

 

Neapibrėžtis

15 %

25 %

25 %

15 %

Minimalus duomenų surinkimas

90 %

90 %

90 %

90 % vasarą 75 % žiemą

Minimali laiko aprėptis:

 

 

 

 

- foninės miesto vietovės ir eismas,

35 % 2

- pramoniniai objektai

90 %

Indikatoriniai matavimai

 

 

 

 

Neapibrėžtis

25 %

30 %

50 %

30 %

Minimalus duomenų surinkimas

90 %

90 %

90 %

90 %

Minimali laiko aprėptis

14 % 4

14 % 3

14 % 4

> 10 % vasarą

Modeliavimo neapibrėžtis:

 

 

 

 

Valandos

50 %

50 %

Aštuonių valandų vidurkio

50 %

50 %

Dienos vidurkio

50 %

nenustatyta

Metinio vidurkio

30 %

50 %

50 %

Objektyvus vertinimas Neapibrėžtis

 

75 %

 

100 %

 

100 %

 

75 %

 

1 Vietoj nuolatinių benzeno, švino ir kietųjų dalelių matavimų galima naudoti atsitiktinius matavimus, jeigu galima Komisijai įrodyti, kad neapibrėžtis, įskaitant atsitiktinio ėminių ėmimo sąlygotą neapibrėžtį, atitinka 25 % kokybės tikslą, o laiko aprėptis yra ilgesnė už minimalią indikatorinių matavimų laiko aprėptį. Atsitiktinis ėminių ėmimas turi būti tolygiai paskirstytas per metus, siekiant išvengti rezultatų iškreipimo. Atsitiktinio ėminių ėmimo sąlygotą neapibrėžtį galima nustatyti ISO 11222 (2002) „Oro kokybė. Oro kokybės matavimų laiko vidurkio neapibrėžties nustatymas“ nustatyta tvarka. Jei naudojami atsitiktiniai matavimai KD10 ribinės vertės laikymuisi įvertinti, vietoj užterštumo  lygio viršijimų skaičiaus, kuriam didelės įtakos turi duomenų aprėptis, turėtų būti įvertintas 90,4 procentilis (kuris yra lygus 50 µg/m3 arba mažesnis).

 

2 Tolygiai paskirstytas per metus, kad atspindėtų įvairias klimato ir eismo sąlygas.

 

3 Vienos dienos per savaitę atsitiktinis matavimas, tolygiai paskirstytas per metus, arba 8 savaitės, tolygiai paskirstytos per metus.

 

4 Vienas atsitiktinis matavimas per savaitę, tolygiai paskirstytas per metus, arba 8 savaitės, tolygiai paskirstytos per metus.

 

2. Vertinimo metodų neapibrėžtis (išreikšta 95 % pasikliautinumo lygiu) bus nustatyta pagal Europos standartizacijos komiteto (ESK) Matavimų neapibrėžties nustatymo vadovo (ENV 13005–1999) principus, LST ISO 5725, susidedančio iš LST ISO 5725-1+AC:2002 Matavimo metodų tikslumas (teisingumas ir glaudumas) ir įvertinimo rezultatai. 1 dalis. Bendrieji principai ir apibrėžimai (tapatus ISO 5725:1994), LST ISO 5725-2+AC1:2006 Matavimo metodų tikslumas (teisingumas ir glaudumas) ir įvertinimo rezultatai. 2 dalis. Pagrindinis metodas nustatyti standartinio matavimo metodo pakartojamumą ir atkuriamumą (tapatus ISO 5725-2:1994 kartu su technine pataisa ISO 5725-2:1994/Cor. 1:2002) ir LST ISO 5725-3+AC1:2007 Matavimo metodų tikslumas (teisingumas ir glaudumas) ir įvertinimo rezultatai. 3 dalis. Tarpiniai standartinio matavimo metodo glaudumo matai (tapatus ISO 5725-3:1994 kartu su technine pataisa ISO 5725-3:1994/Cor.1:2001), metodiką ir ESK ataskaitoje „Oro kokybė. Neapibrėžties nustatymo būdas aplinkos oro matavimo pamatiniuose metoduose“ (CR 14377:2002E) pateiktus nurodymus. Pirmiau pateiktoje lentelėje yra nurodyti neapibrėžties procentai atskiriems matavimams, kurių vidurkis išvedamas tam tikram laikotarpiui, kuriam taikoma ribinė vertė (arba ozono atveju – siektina vertė), 95 % pasikliautiname paklaidos intervale. Fiksuotų matavimų neapibrėžtis taikytina atitinkamos ribinės vertės (arba ozono atveju – siektinos vertės) intervale.

3. Modeliavimo neapibrėžtis apibūdinama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis 90 % individualių stebėjimo vietų per tam tikrą laikotarpį, kuriam taikoma ribinė vertė (arba ozono atveju – siektina vertė), neatsižvelgiant į įvykių išsidėstymą laike. Laikoma, kad modeliavimo neapibrėžtis taikoma atitinkamos ribinės vertės (arba ozono atveju – siektinos vertės) intervale. Fiksuoti matavimai, kurie turi būti pasirenkami palyginimui su modeliavimo rezultatais, turi atitikti modelio skalę.

4. Objektyvaus įvertinimo neapibrėžtis apibūdinama kaip didžiausias išmatuotų ir apskaičiuotų koncentracijos lygių nuokrypis per tam tikrą laikotarpį, kuriam taikoma ribinė vertė (arba ozono atveju – siektina vertė), neatsižvelgiant į įvykių išsidėstymą laike.

5. Reikalavimai dėl minimalaus duomenų surinkimo ir laiko aprėpties neapima duomenų, kurie prarandami dėl reguliaraus prietaisų kalibravimo arba įprastinės jų eksploatacijos.

 

II. Oro kokybės vertinimo rezultatai

 

6. Apie zonas arba aglomeracijas, kuriose matavimų informacijai papildyti naudojami kiti šaltiniai arba kuriose šie šaltiniai yra vienintelis oro kokybės vertinimo būdas, kaupiama tokia informacija:

6.1. atliktos vertinimo veiklos aprašymas;

6.2. konkretūs taikyti metodai su nuorodomis į jų aprašymus;

6.3. duomenų ir informacijos šaltiniai;

6.4. rezultatų aprašymas, įskaitant neapibrėžtis ir visų pirma nurodant kiekvienos teritorijos dydį arba, jei tinka, zonoje arba aglomeracijoje esančio kelio, virš kurio koncentracija viršija bet kokią ribinę vertę, siektiną vertę arba ilgalaikį tikslą kartu su leistinu nukrypimo dydžiu, jeigu toks taikomas, ilgį ir bet kurios teritorijos, kurioje koncentracija viršija viršutinę arba žemutinę vertinimo ribą, dydį;

6.5. gyventojai, kurie gali patirti aplinkos oro užterštumo lygio, viršijančio žmonių sveikatos apsaugai nustatytas ribines vertes, poveikį.

 

III. Aplinkos oro kokybės vertinimo kokybės užtikrinimas: duomenų patvirtinimas

 

7. Siekiant matavimų tikslumo ir šio priedo I skyriuje nustatytų duomenų kokybės tikslų įgyvendinimo, vertinant aplinkos oro kokybę, turi būti užtikrinama, kad:

7.1. visi matavimai, kurie buvo atliekami vertinant aplinkos oro kokybę pagal šio Tvarkos aprašo 9, 10, 11, 17, 18 ir 19 punktus, būtų atsekami pagal bandymų ir kalibravimo laboratorijų darniajame standarte LST EN ISO/IEC 17025:2005 nustatytus reikalavimus;

7.2. tinklus ir atskiras stotis eksploatuojančios institucijos turėtų nustatytą kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemą, kurioje būtų vykdoma reguliari, tikslumą užtikrinanti matavimo prietaisų priežiūra; nacionalinė etaloninė laboratorija kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės sistemą peržiūri prireikus ir bent kartą per penkerius metus;

7.3. duomenų surinkimo procesui ir ataskaitų teikimui būtų sukurtas kokybės užtikrinimo ir kokybės kontrolės procesas, o šią užduotį vykdyti paskirtos institucijos aktyviai dalyvautų atitinkamose Europos Sąjungos mastu vykdomose kokybės užtikrinimo programose;

7.4. nacionalinės etaloninės laboratorijos būtų akredituotos taikyti 6 priede nurodytus pamatinius matavimo metodus (bent tų teršalų, kurių koncentracija viršija žemutinę vertinimo ribą) pagal atitinkamą bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą, kurio nuoroda paskelbta Europos Sąjungos oficialiajame leidinyje pagal 2008 m. liepos 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 765/2008, nustatančio su gaminių prekyba susijusius akreditavimo ir rinkos priežiūros reikalavimus ir panaikinančio Reglamentą (EEB) Nr. 339/93 (OL 2008 L 218, p. 30) (toliau – reglamentas (EB) Nr. 765/2008), 2 straipsnio 9 dalį. Šios laboratorijos visoje šalies teritorijoje turi koordinuoti Europos Sąjungos mastu vykdomas kokybės užtikrinimo programas, kurias rengia Jungtinis tyrimų centras, ir nacionaliniu lygiu koordinuoti tinkamą pamatinių metodų naudojimą ir nepamatinių metodų lygiavertiškumo įrodymą. Nacionalinės etaloninės laboratorijos, kurios nacionaliniu mastu organizuoja palyginamuosius matavimus, turi būti akredituotos pagal atitinkamą gebėjimų tikrinimo darnųjį standartą. Akreditavimui taikomi reglamente (EB) Nr. 765/2008 nustatyti reikalavimai;

7.5. nacionalinės etaloninės laboratorijos bent kas trejus metus dalyvautų Europos Sąjungos mastu vykdomose kokybės užtikrinimo programose, kurias rengia Jungtinis tyrimų centras. Jei dalyvavimo tokioje programoje rezultatai yra nepatenkinami, kitą kartą dalyvaudama palyginamuosiuose matavimuose nacionalinė etaloninė laboratorija turi įrodyti taikanti patenkinamas taisomąsias priemones ir pateikti ataskaitą apie jas Jungtiniam tyrimų centrui;

7.6. nacionalinės etaloninės laboratorijos remtų Europos Komisijos įsteigto Europos nacionalinių etaloninių laboratorijų tinklo atliekamą darbą.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

8. Visi Europos Komisijai teikiami duomenys laikomi galiojančiais, išskyrus preliminarius duomenis.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

2 priedas

 

Sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, švino, benzeno ir anglies monoksido koncentracijos zonos ar aglomeracijos aplinkos ore vertinimo reikalavimai

 

I. Taikomos viršutinė ir žemutinė vertinimo ribos

 

1. Sieros dioksidas

 

 

Sveikatos apsaugai

Augmenijos apsaugai

Viršutinė vertinimo riba

60 % 24 valandų ribinės vertės (75 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per bet kuriuos kalendorinius metus)

60 % žiemos kritinio lygio

(12 µg/m3)

Žemutinė vertinimo riba

40 % 24 valandų ribinės vertės (50 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 3 kartus per bet kuriuos kalendorinius metus)

40 % žiemos kritinio lygio

(8 µg/m3)

 

2. Azoto dioksidas (NO2) ir azoto oksidai (NOx)

 

 

NO2 valandos ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatai apsaugoti

NO2 metinė ribinė vertė, nustatyta žmonių sveikatos apsaugai

NOx metinis kritinis užterštumo lygis, nustatytas augmenijos ir natūralių ekosistemų apsaugai

Viršutinė vertinimo riba

70 % ribinės vertės (140 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per bet kuriuos kalendorinius metus)

80 % ribinės vertės

(32 µg/m3)

80 % kritinio lygio

(24 µg/m3)

Žemutinė vertinimo riba

50 % ribinės vertės (100 µg/m3, negali būti viršyta daugiau kaip 18 kartų per bet kuriuos kalendorinius metus)

65 % ribinės vertės

(26 µg/m3)

65 % kritinio lygio

(19,5 µg/m3)

 

3. Kietosios dalelės (KD10 ir KD2,5)

 

 

KD10 24 valandų vidurkis

KD10 metinis vidurkis

KD2,5 metinis vidurkis1

Viršutinė vertinimo riba

70 % ribinės vertės (35 µg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus)

70 % ribinės vertės

(28 µg/m3)

70 % ribinės vertės
(17 µg/m3)

Žemutinė vertinimo riba

50 % ribinės vertės (25 µg/m3 negali būti viršyta daugiau kaip 35 kartus per kalendorinius metus)

50 % ribinės vertės

(20 µg/m3)

50 % ribinės vertės
(12 µg/m3)

1 Viršutinė ir žemutinė KD2,5 vertinimo ribos netaikomos matavimams, kuriuos atliekant įvertinamas KD2,5 poveikio sumažinimo uždavinio laikymasis siekiant apsaugoti žmonių sveikatą.

 

4. Švinas

 

 

Metinis vidurkis

Viršutinė vertinimo riba

70 % ribinės vertės (0,35 µg/m3)

Žemutinė vertinimo riba

50 % ribinės vertės (0,25 µg/m3)

 

5. Benzenas

 

 

Metinis vidurkis

Viršutinė vertinimo riba

70 % ribinės vertės (3,5 µg/m3)

Žemutinė vertinimo riba

40 % ribinės vertės (2 µg/m3)

 

6. Anglies monoksidas

 

 

Aštuonių valandų vidurkis

Viršutinė vertinimo riba

70 % ribinės vertės (7 mg/m3)

Žemutinė vertinimo riba

50 % ribinės vertės (5 mg/m3)

 

II. Viršutinės ir žemutinės vertinimo ribos viršijimo nustatymas

 

7. Kiek viršijama viršutinė ar žemutinė vertinimo riba, nustatoma, jei yra pakankamai duomenų, pagal ankstesnių penkerių metų koncentracijos lygius. Vertinimo riba laikoma viršyta tada, kai mažiausiai trejus atskirus metus iš tų ankstesnių penkerių metų ta riba buvo viršyta.

8. Siekiant nustatyti, kiek viršijama viršutinė ir žemutinė vertinimo riba, kai yra mažiau kaip penkerių metų duomenys, galima derinti vienerių metų trumpalaikių matavimų duomenis, gautus tose vietovėse, kurias galima laikyti tipinėmis pagal didžiausius taršos lygius, ir rezultatus, gautus pasinaudojus išmetamųjų teršalų apskaitos ir modeliavimo informacija.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

3 priedas

 

Aplinkos oro kokybės vertinimas ir aplinkos ore esančio sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, švino, benzeno ir anglies monoksido matavimų ėminių ėmimo vietų išdėstymas

 

I. Bendrieji reikalavimai

 

1. Aplinkos oro kokybė visose zonose ir aglomeracijose vertinama laikantis šių kriterijų:

1.1. vertinama visose vietose, išskyrus šio priedo 1.2 punkte išvardytas vietas, laikantis II ir III šio priedo skyriuose nustatytų kriterijų, taikomų fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietoms. Šio priedo II ir III skyriuose nustatyti principai taip pat turi būti taikomi tiek, kiek jie yra susiję su konkrečių vietų, kuriose yra nustatyta atitinkamų teršalų koncentracija, nustatymu, kai aplinkos oro kokybė vertinama taikant indikatorinius matavimus arba modeliavimą.

1.2. Ribinių verčių laikymasis siekiant apsaugoti žmonių sveikatą nevertinamas šiose vietose:

1.2.1. vietose, esančiose teritorijose, į kurias visuomenė negali patekti ir kuriose nėra nuolatinių gyvenamųjų patalpų;

1.2.2. vietose, kurioms netaikomas Tvarkos aprašo 2 punkto antrosios dalies apibrėžimas, ir kuriose taikomos sveikatos ir saugos darbo vietoje nuostatos;

1.2.3. važiuojamojoje kelio dalyje ir kelių skiriamojoje juostoje, išskyrus juostas, kuriose paprastai yra pėsčiųjų takai.

 

II. Ėminių ėmimo vietų išdėstymas makroskalėje

 

2. Ėminių ėmimo vietų išdėstymas makroskalėje žmonių sveikatos apsaugai:

2.1. ėminių ėmimo vietos išdėstomos taip, kad jose būtų galima gauti duomenis apie:

2.1.1. zonose ir aglomeracijose esančias teritorijas, kuriose yra didžiausia teršalų koncentracija, galinti daryti tiesioginį arba netiesioginį poveikį gyventojams ilgesnį laiką nei ribinės vertės (-čių) vidurkinimo laikotarpis;

2.1.2. užterštumo lygį kitose zonų ir aglomeracijų teritorijose, kurios yra laikomos tipinėmis pagal poveikį visiems gyventojams;

2.2. ėminių ėmimo vietos paprastai išdėstomos taip, kad būtų išvengta matavimų tokių vietų kaimynystėje esančios labai mažos mikroaplinkos. Rekomenduojama, kiek tai įmanoma, ėminių ėmimo vietą įrengti taip, kad imami oro mėginiai būtų tipiniai ne mažesnėje kaip 100 m ilgio gatvės atkarpoje intensyvaus eismo vietų atveju ir bent 250 m x 250 m plote pramoninėse vietose;

2.3. ėminių ėmimo vietos foninėse miesto vietovėse išdėstomos taip, kad užterštumo lygį lemtų bendra visų prieš vėją stoties atžvilgiu esančių šaltinių tarša. Užterštumo lygio neturėtų veikti vienintelis taršos šaltinis, nebent tokia situacija yra tipinė didesnei miesto teritorijai. Paprastai tokios ėminių ėmimo vietos turi būti tipinės keliems kvadratiniams kilometrams;

2.4. kai siekiama įvertinti kaimo foninį užterštumo lygį, ėminių ėmimo vietai negali daryti įtakos jos kaimynystėje esančios aglomeracijos arba pramoniniai objektai, t. y. objektai, esantys arčiau kaip už penkių kilometrų;

2.5. vertinant pramoninių taršos šaltinių poveikį, mažiausiai viena ėminių ėmimo vieta įrengiama pavėjui nuo šaltinio artimiausiame gyvenamajame rajone. Kai foninė koncentracija nežinoma, papildoma ėminių ėmimo vieta įrengiama priešvėjinėje pusėje pagal vyraujančią vėjo kryptį;

2.6. jei įmanoma, ėminių ėmimo vietos turi būti tipinės panašioms vietovėms, neesančioms artimiausioje kaimynystėje;

2.7. atsižvelgiama į būtinybę įrengti ėminių ėmimo vietas salose, kai to reikia žmonių sveikatos apsaugai.

3. Ėminių ėmimo vietų išdėstymas makroskalėje augmenijos ir natūralių ekosistemų apsaugai:

3.1. Ėminių ėmimo vietos išdėstomos ne arčiau kaip 20 km nuo aglomeracijų teritorijų ribų arba ne arčiau kaip 5 km nuo kitų užstatytų teritorijų, pramoninių objektų, greitkelių ar pagrindinių kelių, kuriais kasdien pravažiuoja daugiau kaip 50 000 transporto priemonių, o tai reiškia, kad ėminiai turi būti imami tokioje vietoje, kad paimtas oro mėginys būtų tipinis mažiausiai 1000 km2 ploto aplinkinės teritorijos oro kokybei. Atsižvelgiant į geografines sąlygas arba į poreikį apsaugoti ypač jautrias teritorijas, galima įrengti ėminių ėmimo vietas mažesniu atstumu arba taip, kad toje vietoje tiriama oro kokybė būtų tipinė mažesnio ploto teritorijos oro kokybė.

3.2. Atsižvelgiama į būtinybę vertinti salų oro kokybę.

 

III. Ėminių ėmimo vietų išdėstymas mikroskalėje

 

4. Jei įmanoma praktiškai, ėminių ėmimo vietų išdėstymui mikroskalėje taikomos šios nuostatos:

4.1. neturi būti jokių kliūčių oro srautui patekti į ėminių ėmiklio įsiurbiamąją angą (srautas turi būti laisvas ne mažiau kaip 270° skliaute arba 180° – matuojant šalia eile išrikiuotų statinių), ėminių ėmiklis paprastai turi būti už keleto metrų nuo pastato, balkono, medžio ir kitų kliūčių ir bent 0,5 m atstumu iki artimiausio pastato, kai tiriama oro kokybė šalia eile išrikiuotų statinių;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

4.2. ėminių ėmiklio įsiurbiamoji anga paprastai įrengiama 1,5 m (kvėpavimo zona) – 4 m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Didesniame aukštyje imti ėminius gali būti tikslinga, kai stotis yra tipinė didelės teritorijos oro kokybei stebėti; kito nei paprastai aukščio pasirinkimas turi būti pagrįstas dokumentais;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

4.3. ėminių ėmiklio įsiurbiamoji anga neturėtų būti prie pat taršos šaltinio, kad į ją tiesiogiai nepatektų vien išmetamieji teršalai, dar nesusimaišę su aplinkos oru;

4.4. ėminių ėmiklio išmetamoji anga turėtų būti tokioje padėtyje, kad iš jos išmestas oras nepatektų į ėminių ėmiklio įsiurbiamąją angą;

4.5. matuojant bet kurį teršalą transporto poveikiui įvertinti, ėminių ėmikliai įrengiami bent 25 m atstumu nuo didelių sankryžų ribos ir ne didesniu kaip 10 m atstumu nuo važiuojamosios dalies krašto. „Didelė sankryža“ – tokia sankryža, kurioje netolygus transporto priemonių judėjimas ir išmetamas skirtingas teršalų kiekis (sustojama ir vėl pradedama važiuoti) negu kitose kelio vietose;

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

4.6. Bet koks nukrypimas nuo 4 punkte išvardytų kriterijų turi būti visiškai pagrįstas dokumentais laikantis 6 punkte nurodytų reikalavimų.

Papildyta papunkčiu:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

5. Taip pat galima atsižvelgti į šiuos veiksnius:

5.1. trukdančius šaltinius;

5.2. saugumą;

5.3. priėjimą;

5.4. galimybę naudotis elektros energija ir telefono ryšiu;

5.5. vietovės matomumą jos aplinkos atžvilgiu;

5.6. visuomenės ir imančių ėminius darbuotojų saugumą;

5.7. galimybę įrengti toje pat vietoje skirtingų teršalų ėminių ėmimo vietas;

5.8. teritorijų planavimo reikalavimus.

 

IV. Ėminių ėmimo vietų parinkimo dokumentai ir vietų parinkimo peržiūra

 

6. Ėminių ėmimo vietų parinkimas visose zonose ir aglomeracijose turi būti visiškai pagrįstas informacija, padedančia sudaryti ėminių ėmimo vietų tinklą ir pasirinkti visas monitoringo vietas, ir dokumentais, tokiais kaip ėminių ėmimo vietą supančios teritorijos topografinėmis nuotraukomis ir detaliuoju planu. Jei zonoje ar aglomeracijoje taikomi papildomi oro kokybės vertinimo metodai, dokumentais turi būti visiškai pagrįstos šių metodų taikymo detalės ir informacija apie tai, kaip laikomasi Tvarkos aprašo 14 ir 16 punktų reikalavimų. Dokumentai peržiūrimi bent kas penkerius metus ir prireikus atnaujinami, siekiant užtikrinti, kad ėminių ėmimo vietų atrankos kriterijai, tinklo struktūra ir monitoringo vietų išdėstymas tebegalioja ir išlieka optimalūs. Komisijai paprašius, šie dokumentai jai perduodami per tris mėnesius.

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

4 priedas

 

matavimai foninėse kaimo vietovėse, neatsižvelgiant į koncentraciją

 

I. Tikslai

 

1. Pagrindinis tokių matavimų tikslas yra užtikrinti, kad apie foninį užterštumo lygį būtų gaunama tinkama informacija. Ši informacija yra svarbi vertinant padidėjusį užterštumo lygį labiau užterštose teritorijose (tokiose kaip miesto foninės vietovės, pramonės teritorijos, eismo vietovės), vertinant galimas oro teršalų tolimąsias pernašas, pagrindžiant šaltinių pasiskirstymo analizę ir geram konkrečių teršalų, tokių kaip kietosios dalelės, pažinimui. Be to, tai taip pat svarbu dažnesniam modeliavimo naudojimui ir miesto teritorijose.

 

II. Medžiagos

 

2. KD2,5 matavimas atliekamas nustatant bent bendrą masės koncentraciją ir atitinkamų junginių koncentracijas, siekiant apibūdinti teršalo cheminę sudėtį. Tiriama bent žemiau pateiktų cheminių atmainų koncentracija:

 

SO42–

Na+

NH4+

Ca2+

elementinė anglis (EC)

NO3

K+

Cl

Mg2+

organinė anglis (OC)

 

III. Vietos parinkimas

 

3. Matavimai visų pirma turėtų būti atliekami foninėse kaimo vietovėse pagal Tvarkos aprašo 3 priedo I, II ir III skyriuose išdėstytus reikalavimus.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

5 priedas

 

Aplinkos ore esančioS sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, švino, benzeno ir anglies monoksido koncentracijos fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietų mažiausio skaičiaus nustatymo kriterijai

 

I. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, reikalingas fiksuotiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti, kaip laikomasi ribinių verčių, nustatytų žmonių sveikatos apsaugai, ir pavojaus slenksčių zonose ir aglomeracijose, kuriose matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis

 

1. Pasklidieji taršos šaltiniai (Neorganizuoti (išsklaidytos) taršos šaltiniai)

 

Gyventojų skaičius aglomeracijoje arba zonoje, tūkstančiais

Jeigu didžiausia koncentracija viršija viršutinę vertinimo ribą1

Jeigu didžiausia koncentracija yra tarp viršutinės ir apatinės vertinimo ribos

Teršalai, išskyrus KD

KD (KD10 ir KD2,5 suma)2

Teršalai, išskyrus KD

KD (KD10 ir KD2,5 suma)2

0–249

1

2

1

1

250–499

2

3

1

2

500–749

2

3

1

2

750–999

3

4

1

2

1000–1499

4

6

2

3

1500–1999

5

7

2

3

2000–2749

6

8

3

4

2750–3749

7

10

3

4

3750–4749

8

11

3

6

4750–5999

9

13

4

6

>=? 6000

10

15

4

7

1 Azoto dioksidui, kietosioms dalelėms, benzenui ir anglies monoksidui turi būti mažiausiai viena miesto foninė monitoringo stotis ir viena užterštumo lygį dėl eismo matuojanti stotis, jeigu dėl to nepadidėja ėminių ėmimo vietų skaičius. Šiems teršalams bendras miesto foninių stočių skaičius ir bendras užterštumo lygį dėl eismo matuojančių stočių skaičius, kurio reikalaujama pagal šį skyrių, visoje šalyje neturi skirtis daugiau nei veiksniu 2. Turi būti išlaikomos ėminių ėmimo vietos, kuriose per paskutinius trejus metus buvo viršyta KD10 ribinė vertė, nebent dėl ypatingų aplinkybių, ypač erdvinės plėtros, jas būtų būtina keisti.

 

2 Kai KD2,5 ir KD10 matuojami pagal Tvarkos aprašo 15 ir 16 punktus toje pačioje monitoringo stotyje, laikoma, kad yra dvi atskiros ėminių ėmimo vietos. Bendras KD2,5 ir KD10 ėminių ėmimo vietų skaičius pagal šį skyrių nustatytose ėminių ėmimo vietose visoje šalyje neturi skirtis daugiau nei veiksniu 2, o KD2,5 ėminių ėmimo vietų skaičius aglomeracijų miesto foninėse vietovėse ir papildomose miestų vietovėse atitikti šio priedo II skyriaus reikalavimus.

 

2. Taškiniai taršos šaltiniai (Organizuoti (sutelktosios) taršos šaltiniai). Vertinant taršą organizuotų (sutelktosios) taršos šaltinių kaimynystėje, fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietų skaičius apskaičiuojamas atsižvelgiant į išmetimų tankį, tikėtinus aplinkos oro teršalų pasiskirstymo modelius ir galimą poveikį gyventojams.

 

II. Mažiausias ėminių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip laikomasi nacionalinio KD2,5 poveikio sumažinimo uždavinio, skaičius

 

3. Šiam tikslui skiriama viena ėminių ėmimo vieta milijonui gyventojų, taikoma aglomeracijoms kartu su papildomomis miestų, kur gyvena daugiau nei 100 000 gyventojų, teritorijomis. Tokios ėminių ėmimo vietos gali sutapti su ėminių ėmimo vietomis pagal šio priedo I skyrių.

 

III. Mažiausias ėminių ėmimo vietų, skirtų fiksuotiems matavimams, vertinant, kaip laikomasi ribinių verčių, nustatytų augmenijos apsaugai, zonose, išskyrus aglomeracijas, skaičius

 

4. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius:

 

Jeigu didžiausia koncentracija viršija viršutinę vertinimo ribą

Jeigu didžiausiai koncentracija yra tarp viršutinės ir apatinės vertinimo ribos

Viena stotis kas 20 000 km2

Viena stotis kas 40 000 km2

 

5. Salų zonose fiksuotiems matavimams skirtų ėminių ėmimo vietų skaičius turėtų būti skaičiuojamas atsižvelgiant į galimus teršalų pasiskirstymo aplinkos ore modelius ir galimą poveikį augmenijai.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

6 priedas

 

Sieros dioksido, azoto dioksido ir azoto oksidų, kietųjų dalelių, švino, benzeno, anglies monoksido ir ozono koncentracijos vertinimo pamatiniai metodai

 

I. PAMATINIAI MATAVIMO METODAI

 

1. Sieros dioksido pamatinis matavimo metodas.

Sieros dioksido pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14212:2012 ir LST EN 14212:2012/AC:2014 „Aplinkos oras. Standartinis sieros dioksido koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fluorescenciją“.

2. Azoto dioksido ir azoto oksidų pamatinis matavimo metodas.

Azoto dioksido ir azoto oksidų pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14211:2012 „Aplinkos oras. Standartinis azoto dioksido ir azoto monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant chemiliuminescenciją“.

3. Švino pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.

3.1. Švino pamatinis ėminių ėmimo metodas aprašytas šio skyriaus 4 punkte.

3.2. Švino pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14902:2005 ir LST EN 14902:2005/AC:2007 „Oro kokybė. Ore skendinčiose PM10 frakcijos kietosiose dalelėse esančių Pb, Cd, As ir Ni standartinis matavimo metodas“.

4. KD10 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.

KD10 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas aprašytas LST EN 12341:2014 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas, skirtas ore skendinčių kietųjų dalelių PM10 ir PM2,5 masės koncentracijai nustatyti.“.

5. KD2,5 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.

KD2,5 pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas aprašytas LST EN 12341:2014 „Aplinkos oras. Standartinis gravimetrinis matavimo metodas, skirtas ore skendinčių kietųjų dalelių PM10 ir PM2,5 masės koncentracijai nustatyti“.

6. Benzeno pamatinis ėminių ėmimo ir matavimo metodas.

Benzeno pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14662-1:2005 „Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 1 dalis. Siurbiamasis mėginių ėmimas, po kurio atliekama šiluminė desorbcija ir dujų chromatografija“; LST EN 14662-2:2005 „Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 2 dalis. Siurbiamasis mėginių ėmimas, po kurio atliekama skystinė desorbcija ir dujų chromatografija“; LST EN 14662-3:2016 „Oro kokybė. Standartinis benzeno koncentracijos matavimo metodas. 3 dalis. Automatizuotas siurbiamasis mėginių ėmimas ir vietoje atliekama dujų chromatografija“.

7. Anglies monoksido pamatinis matavimo metodas.

Anglies monoksido pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14626:2012 „Aplinkos oras. Standartinis anglies monoksido koncentracijos matavimo metodas, taikant nedirspersinę infraraudonąją spektroskopiją“.

8. Ozono pamatinis matavimo metodas.

Ozono pamatinis matavimo metodas aprašytas LST EN 14625:2012 „Aplinkos oras. Standartinis ozono koncentracijos matavimo metodas, taikant ultravioletinę fotometriją“.

Skyriaus pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

II. Lygiavertiškumo įrodymas

 

9. Galima naudoti bet kokį kitą metodą, jeigu galima įrodyti to metodo rezultatų lygiavertiškumą bet kuriam iš šio priedo I dalyje nurodytų metodų, arba kietųjų dalelių atveju – bet kurį kitą metodą, jeigu galima įrodyti tą metodą turint nuoseklų ryšį su pamatiniu metodu. Taikant kitą metodą gauti rezultatai turi būti koreguojami, kad būtų lygiaverčiai tiems, kurie būtų gauti naudojant pamatinį metodą.

10. Komisija gali paprašyti parengti ir pateikti ataskaitą dėl lygiavertiškumo įrodymo.

11. Lygiavertiškumo įrodymo ataskaitos priimtinumą Komisija vertina vadovaudamasi gairėmis dėl lygiavertiškumo įrodymo (bus paskelbtos). Šiomis gairėmis turi būti vadovaujamasi ir rengiant ataskaitas dėl lygiavertiškumo įrodymo, lygiavertiškumą užtikrinančių preliminarių koeficientų patvirtinimui ir (arba) pakeitimui.

12. Turėtų būti užtikrinama, kad, kai tikslinga, siekiant geresnio duomenų palyginamumo, pataisos būtų taikomos ir atgaline data ankstesniems matavimų duomenims.

 

III. Standartizavimas

 

13. Dujinių teršalų tūrį reikia standartizuoti 293 K temperatūroje ir esant 101,3 kPa atmosferiniam slėgiui. Kietųjų dalelių ir medžiagų, analizuojamų kietosiose dalelėse (pvz., švinas), ėminių tūris nurodomas matavimų atlikimo dieną buvusiomis aplinkos (temperatūra ir atmosferos slėgis) sąlygomis.

 

IV. ABIPUSIS DUOMENŲ PRIPAŽINIMAS

14. Kitų valstybių narių kompetentingų institucijų arba jų paskirtų įstaigų, atsakingų už aplinkos oro kokybės vertinimą, matavimo sistemų (metodų, įrangos, tinklų, laboratorijų) patvirtinimą, matavimų tikslumo užtikrinimą, vertinimo metodų analizę, Komisijos visoje Bendrijoje organizuojamų kokybės užtikrinimo programų koordinavimą savo teritorijoje ir bendradarbiavimą su kitomis valstybėmis narėmis ir Komisija, išduotos bandymų ataskaitos priimamos (pripažįstamos) turint įrodymų, kad bandymų laboratorijos akredituotos pagal atitinkamą bandymo ir kalibravimo laboratorijoms taikomą darnųjį standartą ir kad jų naudojama įranga atitinka šio priedo I skyriuje išvardytuose pamatiniuose matavimo metoduose keliamus veiksmingumo reikalavimus.

15. 14 punkte nurodytos kompetentingos institucijos arba jų paskirtos įstaigos turi teisę susipažinti su Lietuvoje atliktų bandymų ataskaitomis ir visais bandymų rezultatais.

16. Bandymų ataskaitose turi būti įrodyta, kad įranga atitinka visus veiksmingumo reikalavimus, net ir tais atvejais, kai tam tikros aplinkos ar vietos sąlygos yra būdingos konkrečiai valstybei narei ir dėl jų įranga nebuvo išbandyta kitoje valstybėje narėje atliekant bandymą ir tipo patvirtinimą.

Papildyta skyriumi:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

7 priedas

 

EUROPOS KOMISIJAI teikiama INFORMACIJA apie ozoną ir OZONO Duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijai

 

I. Europos Komisijai teikiama informacija

 

1. Europos Komisijai teikiama informacija:

 

 

Stoties rūšis

Vertė

Vidurkinimo laikotarpis

Privalomi duomenys, pateikiami kiekvieną mėnesį

Metinė ataskaita

Informavimo slenkstis

Bet kuri

180 µg/m3

1 valanda

– kiekvienos paros viršijimas: data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertė, jeigu reikalaujama,

– kas mėnesį, 1 val. didžiausias ozono kiekis

– kiekvienos paros viršijimas: data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertė, jeigu reikalaujama

Pavojaus slenkstis

Bet kuri

240 µg/m3

1 valanda

– kiekvienos paros viršijimas: data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertė, jeigu reikalaujama

– kiekvienos paros viršijimas: data, bendras viršijimo valandų skaičius, maksimali 1 valandos ozono ir su juo susijusio NO2 vertė, jeigu reikalaujama

Žmonių sveikatos apsauga

Bet kuri

120 µg/m3

8 valandos

– kiekvienos paros  viršijimas: data, didžiausias per 8 valandas2

– kiekvienos paros viršijimas: data, didžiausias per 8 valandas2

Augmenijos apsauga

Priemiesčio, kaimo vietovės, foninės kaimo vietovės

AOT401 = 6000 µg/m3 x val.

Pagal 1 valandos vertes gegužės–liepos mėn.

Vertė

Miškų apsauga

Priemiesčio, kaimo vietovės, foninės kaimo vietovės

AOT40 = 20000 µg/m3 x val.

Pagal 1 valandos vertes balandžio– rugsėjo mėn.

Vertė

Medžiagos

Bet kuri

40 µg/m3 3

1 metai

Vertė

1 AOT40 apibrėžimas pateiktas šio priedo II skyriuje.

2 Maksimalus paros 8 valandų vidurkis, nustatomas pagal Normose pateiktą išaiškinimą.

3 Vertė, tikslinama atsižvelgiant į besikeičiančias mokslo žinias.

 

2. Kaip dalis metinės ataskaitos, taip pat turi būti pateikta informacija (jeigu visi turimi 1 valandos duomenys apie ozoną, azoto dioksidą ir azoto oksidus nagrinėjamais metais nebuvo pateikti pagal Komisijos sprendimą 97/101/EB) apie ozoną, azoto dioksidą, azoto oksidus, ozono ir azoto dioksido sumą (milijardinėmis dalimis ir išreikšto µg/m3 ozono) – didžiausia vertė, 99,9-tasis, 98-tasis, 50-tasis procentilis, metinis vidurkis ir galiojantis (tinkamas) 1 valandos duomenų skaičius, taip pat didžiausia vertė, 98-tasis, 50-tasis procentilis ir metinis vidurkis, gautas iš 8 valandų ozono maksimumo.

3. Kas mėnesį pagal Tvarkos aprašo 37 punktą teikiamų ataskaitų duomenys yra laikomi preliminariais ir turi būti atnaujinami, jeigu reikia, pagal 32.6 punktą teikiamose ataskaitose.

 

II. Ozono duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijai

 

Parametras

Galiojančių duomenų reikiama proporcija

1 valandos vertė

75 % (t. y. 45 minutės)

8 valandų vertė

75 % verčių (t. y. 6 valandos)

Maksimalus paros 8 valandų vidurkis

75 % kas valandą pasislenkančių 8 valandų vidurkių (t. y. 18 aštuonių (8) valandų vidurkių per parą)

AOT40 1

90 % vienos valandos verčių per laikotarpį, nustatytą AOT40 vertės skaičiavimui2

Metinis vidurkis

75 % vienos valandos verčių atskirai vasarą (balandžio–rugsėjo mėnesiais) ir 75 % atskirai žiemą (sausio–kovo, spalio–gruodžio mėnesiais)

Viršijimų ir maksimalių verčių skaičius per mėnesį

90 % maksimalaus dienos 8 valandų vidurkio verčių (27 galimos dienos vertės per mėnesį), 90 % vienos valandos verčių nuo 8 iki 20 valandos CET

Viršijimų ir maksimalių verčių skaičius per metus

penki iš šešių vasaros mėnesių (balandžio–rugsėjo mėnesiais)

1 AOT40 (išreikštas µg/m3 x h) yra skirtumų tarp valandinių koncentracijų, didesnių už 80 µg/m3 (? 40 dalių vienam milijardui), ir 80 µg/m3 suma per nustatytą laikotarpį, naudojant tik valandines vertes, matuotas nuo 8.00 iki 20.00 val. Vidurio Europos laiku (CET) kiekvieną dieną.

 

2 Tais atvejais, kai neįmanoma gauti visų matavimo duomenų, skaičiuojant AOT40 vertes naudojami tokie koeficientai:

AOT40 įvertis = AOT40 nustatytas x

visas galimas valandų skaičius*

 

matavimais nustatytų valandinių verčių skaičius

 

 

* valandų skaičius per AOT40 nustatymo laiką (t. y. nuo 8 iki 20 valandos CET nuo kiekvienų metų gegužės 1 d. iki liepos 31 d. augmenijos apsaugos atveju ir nuo kiekvienų metų balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d. miškų apsaugos atveju).

 

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

8 priedas

 

Ozono koncentracijos vertinimo ir ėminių ėmimo vietų klasifikavimo ir išdėstymo kriterijai, taikomi  Fiksuotiems matavimams

 

I. Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje

 

1. Matavimo vietų išdėstymas makroskalėje:

 

Stoties tipas

Matavimo tikslai

Tipiškumas1

Išdėstymo makroskalėje kriterijai

Miesto

Žmonių sveikatos apsauga: vertinti ozono poveikį žmonių sveikatai ten, kur didelis gyventojų tankis ir aukšta ozono koncentracija atspindi poveikį visiems miesto gyventojams

Keli km2

Atokiai nuo vietinių išmetimo šaltinių, tokių kaip eismas, degalinės ir pan., įtakos.

Vietovės, kur galima išmatuoti gerai susimaišiusio aplinkos oro kokybę.

Vietovės, tokios kaip miestų gyvenamieji ir komerciniai rajonai, parkai (toliau nuo medžių), didelės gatvės arba aikštės, kuriose eismas nedidelis arba jo nėra, atviros teritorijos, būdingos švietimo, sporto arba rekreacijos objektams.

Priemiesčio

Žmonių sveikatos ir augmenijos apsauga:

vertinti poveikį žmonių sveikatai ir augmenijai aglomeracijos pakraščiuose, kur yra didžiausias ozono lygis, galintis daryti tiesioginį ar netiesioginį poveikį

Kelios dešimtys km2

Tam tikru atstumu nuo vietos, kur išmetamas didžiausias teršalų kiekis, pavėjui pagrindine vėjo kryptimi/kryptimis, esant palankioms ozono formavimuisi sąlygoms.

Kur gyventojams, pažeidžiamoms žemės ūkio kultūroms ar natūralioms ekosistemoms, esančioms aglomeracijos išoriniame pakraštyje, poveikį daro didelis ozono lygis.

Tam tikrais atvejais, kad būtų galima nustatyti regioninį foninį ozono lygį, kai kurios priemiesčio stotys įrengiamos prieš vėją nuo vietų, kuriose išmetamas didžiausias teršalų kiekis.

Kaimo

Žmonių sveikatos ir augmenijos apsauga: vertinti subregioninio masto ozono koncentracijos poveikį žmonėms, kultūroms ir natūralioms ekosistemoms

Subregioninis lygis (keli šimtai km2)

Mažose gyvenvietėse ir (arba) natūralių ekosistemų, miškų arba žemės ūkio kultūrų teritorijose.

Tipinėse ozonui vietovėse, toliau nuo tiesioginio vietinių taršos šaltinių, tokių kaip pramonės įrenginiai ir keliai, poveikio.

Atvirose vietovėse, tačiau ne ant aukštesnių kalnų viršūnių.

Foninė kaimo

Žmonių sveikatos ir augmenijos apsauga: vertinti regioninio lygio ozono koncentracijos poveikį žemės ūkio kultūroms, natūralioms ekosistemoms ir žmonėms

Regioninis/ nacionalinis/ kontinentinis lygis (1000–10000 km2)

Teritorijose, kur yra mažesnis gyventojų tankis, pvz., vietovėse su natūraliomis ekosistemomis, miškais, esančiais bent 20 km atstumu nuo miesto ir pramonės vietovių ir toliau nuo teršalų išmetimo objektų.

Vengti vietovių, kurioms būdingas padidintas pažemės inversijos sąlygų susidarymas; vengti aukštesnių kalnų viršūnių.

Nerekomenduojamos pakrantės vietovės, kuriose yra ryškūs vėjo ciklų paros svyravimai.

1 Kai įmanoma, ėminių ėmimo vietos turi būti tipiškos panašioms ne artimiausioje kaimynystėje esančioms vietovėms

 

2. Tam tikrais atvejais kaimo ir foninių kaimo stočių vietos turi būti parenkamos atsižvelgiant į 2006 m. lapkričio 7 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 1737/2006, nustatančio išsamias Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 2152/2003 dėl miškų ir aplinkos sąveikos monitoringo Bendrijoje įgyvendinimo taisykles, monitoringo reikalavimus (OL 2006 L 334, p. 1).

 

II. Matavimo vietų išdėstymas mikroskalėje

 

3. Tiek, kiek įmanoma praktikoje, turi būti taikoma Tvarkos aprašo 3 priedo III skyriuje nustatyta ėminių ėmimo vietų išdėstymo mikroskalėje tvarka, užtikrinama, kad ėmiklio įsiurbiamoji anga būtų gerokai toliau nuo tokių šaltinių, kaip kūryklos ir deginimo įrenginių dūmtakiai, ir daugiau kaip 10 m atstumu nuo artimiausio kelio. Šis atstumas turi būti didinamas didėjant eismo intensyvumui.

 

III. Ėminių ėmimo vietų parinkimo dokumentai ir vietų parinkimo peržiūra

 

4. Turi būti laikomasi Tvarkos aprašo 3 priedo IV skyriuje nustatytos tvarkos tam, kad būtų tinkamai atliekama monitoringo duomenų patikra ir aiškinimas, atsižvelgiant į meteorologinius ir fotocheminius procesus, darančius įtaką atitinkamoje vietoje matuojamai ozono koncentracijai.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

9 priedas

 

Ozono koncentracijos fiksuotų matavimų ėminių ėmimo vietų mažiausio skaičiaus nustatymo kriterijai

 

I. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, reikalingas fiksuotiems nuolatiniams matavimams atlikti, kai tokie matavimai yra vienintelis informacijos šaltinis, siekiant įvertinti, kaip laikomasi siektinų verčių, ilgalaikių tikslų, informavimo ir pavojaus slenksčių

 

1. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius:

Gyventojų skaičius, tūkstančiais

Aglomeracijos stotys1

Zonos stotys1

Foninė kaimo stotis

< 250

1

1 stotis 50 000 km2 – vidutinis tankumas visoms zonoms šalyje 2

< 500

1

2

< 1000

2

2

< 1500

3

3

< 2000

3

4

< 2750

4

5

< 3750

5

6

≥ 3750

1 papildoma stotis

2 milijonams gyventojų

1 papildoma stotis 2 milijonams gyventojų

1 Mažiausiai 1 stotis vietovėse, kur tikėtinas didžiausias ozono koncentracijos poveikis gyventojams. Aglomeracijose mažiausiai 50% stočių turi būti išdėstomos priemiesčio teritorijose.

 

2 Mišriose vietovėse rekomenduojama 1 stotis 25 000 km2.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

 

II. Mažiausias ėminių ėmimo vietų skaičius, reikalingas fiksuotiems matavimams atlikti, siekiant įvertinti, kaip zonose ir aglomeracijose įgyvendinami ilgalaikiai tikslai

 

2. Ozono ėminių ėmimo vietų kiekis kartu su kitomis papildomo oro kokybės vertinimo priemonėmis, tokiomis kaip oro kokybės modeliavimas ir toje pačioje vietovėje atliekami azoto dioksido matavimai, turi būti pakankamas ištirti ozono taršos tendencijas ir įvertinti, kaip įgyvendinami ilgalaikiai tikslai. I skyriuje apibrėžtas aglomeracijose ir kitose zonose esančių stočių skaičius gali būti sumažintas vienu trečdaliu. Jeigu informacija, gauta iš fiksuotų matavimų stočių, yra vienintelis informacijos šaltinis, turėtų būti mažiausiai viena monitoringo stotis. Jeigu zonose, kuriose atliekami papildomi vertinimai, nebelieka matavimo stočių, derinant su kitomis kaimyninių zonų stotimis, turi būti užtikrintas tinkamas ozono koncentracijos vertinimas siekiant ilgalaikių tikslų. Foninėse kaimo vietovėse turi būti 1 stotis 100 000 km2.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

10 priedas

 

OZONO PIRMTAKŲ (PREKURSORIŲ) MEDŽIAGŲ MATAVIMAI

 

I. Tikslai

 

1. Pagrindinis tokių matavimų tikslas yra išanalizuoti visas ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagų tendencijas, patikrinti taršos mažinimo strategijų veiksmingumą, patikrinti išmetamųjų teršalų apskaitos nuoseklumą ir padėti nustatyti taršos šaltinių ryšį su teršalų koncentracija.

2. Taip pat siekiama padėti suprasti ozono susidarymo ir pirmtakų (prekursorių) medžiagų sklaidos procesus ir taikyti fotocheminius modelius.

 

II. Medżiagos

 

3. Ozono pirmtakų (prekursorių) medžiagų matavimas turi apimti bent jau azoto oksidų (NO ir NO2) ir atitinkamų lakiųjų organinių junginių (toliau – LOJ) matavimus.

4. Rekomenduojamų matuoti LOJ sąrašas:

 

 

1-butenas

izoprenas

etilbenzenas

etanas

trans-2-butenas

n-heksanas

m + p-ksilenas

etilenas

cis-2-butenas

i-heksanas

o-ksilenas

acetilenas

1,3-butadienas

n-heptanas

1,2,4-trimetilbenzenas

propanas

n-pentanas

n-oktanas

1,2,3-trimetilbenzenas

propenas

i-pentanas

i-oktanas

1,2,5-trimetilbenzenas

n-butanas

1-pentenas

benzenas

formaldehidas

i-butanas

2-pentenas

toluenas

nemetaninių LOJ suma

 

III. Vietos parinkimas

 

5. Matavimai turėtų būti atliekami miesto ar priemiesčio teritorijoje esančioje bet kurioje monitoringo vietoje, parinktoje pagal šio Tvarkos aprašo reikalavimus ir laikomoje tinkama I dalyje nurodytiems tikslams pasiekti.

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

11 priedas

 

Duomenų sumavimo ir statistinių parametrų apskaičiavimo kriterijai

 

Šie kriterijai turi būti taikomi nepažeidžiant Tvarkos aprašo 1 priedo reikalavimų.

 

Parametras

 

Galiojančių duomenų reikiama proporcija

1 valandos vertė

 

75 % (t. y. 45 minutės)

8 valandų vertė

 

75 % verčių (t. y. 6 valandos)

Maksimalus paros 8 valandų vidurkis

 

75 % kas valandą pasislenkančių 8 valandų vertės vidurkių (t. y. aštuoniolika 8 valandų vertės vidurkių per parą)

24 valandų vertė

 

75 % 1 valandos vertės vidurkių (t. y. bent aštuoniolika 1 valandos verčių)

Metinis vidurkis

 

90 % 1 1 valandos verčių per metus arba, jei neturima 1 valandos verčių, 90 % 24 valandų verčių per metus

1 Apskaičiuojant metinius duomenis, neįtraukiamas duomenų praradimas dėl reguliaraus prietaisų kalibravimo arba įprastinės jų priežiūros.

 

 

_________________


 

Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos

aprašo

12 priedas

 

Vidutinio poveikio rodiklio nustatymas

 

1. Vidutinio poveikio rodiklis, išreikštas µg/m3 (toliau – VPR), nustatomas iš KD2,5 koncentracijos matavimo visos šalies zonų ir aglomeracijų miesto foninėse vietovėse duomenų.

2. VPR – tai slenkanti trejų kalendorinių metų vidutinė metinė koncentracija, kurios vidurkis nustatomas iš visose ėminių ėmimo vietose, įsteigtose pagal Tvarkos aprašo 5 priedo II skyrių, gautų duomenų.

3. VPR 2010 ataskaitiniams metams yra 2008, 2009 ir 2010 metų vidutinė koncentracija. Jei 2008 m. duomenų nėra, galima naudoti 2009 ir 2010 metų vidutinę koncentraciją arba 2009, 2010 ir 2011 metų vidutinę koncentraciją. Apie vieno iš šių laikotarpių pasirinkimą turi būti pranešta Komisijai iki 2008 m. rugsėjo 11 d.

4. VPR 2015 metams yra slenkanti 2013, 2014 ir 2015 metų vidutinė koncentracija. Šis VPR naudojamas nustatyti, ar pasiektas įsipareigojimas dėl poveikio koncentracijos.

5. VPR 2020 metams yra slenkanti 2018, 2019 ir 2020 metų vidutinė koncentracija. Šis VPR naudojamas nustatyti, ar pasiektas nacionalinis poveikio sumažinimo uždavinys.

 

_________________

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. 339, 2002-06-27, Žin., 2002, Nr. 81-3499 (2002-08-20), i. k. 102301MISAK00000339

Dėl aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 "Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-279, 2010-04-06, Žin., 2010, Nr. 42-2042 (2010-04-12), i. k. 110301MISAK00D1-279

Dėl aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 "Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-489, 2010-06-14, Žin., 2010, Nr. 70-3496 (2010-06-17), i. k. 110301MISAK00D1-489

Dėl aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 "Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-258, 2015-03-31, paskelbta TAR 2015-03-31, i. k. 2015-04853

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ pakeitimo

 

5.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-653, 2016-10-03, paskelbta TAR 2016-10-06, i. k. 2016-24714

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl aplinkos oro kokybės vertinimo“ pakeitimo

 

6.

Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija, Įsakymas

Nr. D1-511, 2017-06-15, paskelbta TAR 2017-06-21, i. k. 2017-10378

Dėl Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. gruodžio 12 d. įsakymo Nr. 596 „Dėl Aplinkos oro kokybės vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo