Suvestinė redakcija nuo 2024-03-01
Įstatymas paskelbtas: Žin. 1990, Nr. 24-596, i. k. 0901010ISTA000I-430
TAR pastaba. Biudžeto sandaros įstatymo nauja redakcija( nuo 2024-03-01) taikoma rengiant Lietuvos Respublikos 2025–2027 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus, juos tvirtinant, vykdant, vertinant ir kontroliuojant jų vykdymą.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2325, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25312
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymas
Nauja redakcija nuo 2024-03-01:
Nr. XIV-2325, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25312
LIETUVOS RESPUBLIKOS
BIUDŽETO SANDAROS
ĮSTATYMAS
I SKYRIUS
BENDROSIOS NUOSTATOS
1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas
1. Įstatymo paskirtis – nustatyti valstybės biudžeto ir savivaldybės biudžeto sudėtį, šių biudžetų pajamų sudarymo, asignavimų naudojimo ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodiklių sudarymo ir valdymo teisinius pagrindus, taip pat biudžetų rengimo, tvirtinimo, vykdymo, vertinimo ir kontrolės pagrindines nuostatas, asignavimų valdytojų vadovų pareigas, teises ir atsakomybę.
2. Įstatymo tikslas – siekiant ilgalaikės, visapusiškos ekonominės ir socialinės Lietuvos Respublikos piliečių gerovės, tvaraus ilgalaikio ekonomikos augimo, užimtumo ir nekeliant grėsmės valdžios sektoriaus finansų tvarumui ir kainų stabilumui užtikrinti, kad sudarant ir vykdant biudžetus valstybės piniginiai ištekliai būtų naudojami efektyviai.
2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1. Agreguotas asignavimų limitas – subendrinti maksimalūs galimi vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai kiekvieniems to laikotarpio biudžetiniams metams.
2. Asignavimai – valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete patvirtinta planuojamų išlaidų suma, kurią asignavimų valdytojas turi teisę biudžetiniais metais gauti iš valstybės biudžete arba savivaldybės biudžete numatytų lėšų, pateikęs paraišką valstybės iždą valdančiai Lietuvos Respublikos finansų ministerijai arba savivaldybės administracijai, ir panaudoti programoms finansuoti.
3. Biudžetiniai metai – 12 mėnesių biudžeto laikotarpis, prasidedantis sausio 1 dieną ir pasibaigiantis gruodžio 31 dieną.
4. Biudžetinių įstaigų pajamos – biudžetinių įstaigų gautos pajamos už trumpalaikio ir ilgalaikio materialiojo turto nuomą, teikiamas paslaugas (išskyrus paslaugas, už kurias mokama valstybės rinkliava ir žyminis mokestis), kitos gautos pajamos, kurių panaudojimo paskirtis nustatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, tarptautinėse sutartyse, įstatymuose arba Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimuose, kurios įmokamos į valstybės biudžetą ar savivaldybių biudžetus ir naudojamos vadovaujantis įstatymais arba Vyriausybės nutarimais, savivaldybės tarybos sprendimais šių įstaigų vykdomoms programoms finansuoti.
5. Ekonominės raidos scenarijus – finansų ministerijos pasirinktų ir įvardytų prielaidų nulemtas, esamais statistiniais duomenimis pagrįstas, nacionalinių sąskaitų duomenims ir ekonomikos dėsningumams neprieštaraujantis ekonominės raidos apibūdinimas, pagal kurį rengiamas Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai, projektas.
6. Finansavimas – lėšų pervedimas į asignavimų valdytojų ir valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų sąskaitas programoms vykdyti ir kitų subjektų sąskaitas atitinkamo asignavimų valdytojo programoms vykdyti arba tiesioginis biudžetinių įstaigų ir kitų subjektų programų išlaidų apmokėjimas iš valstybės iždo ir savivaldybių iždų sąskaitų.
7. Konsoliduotasis biudžetas – biudžetas, kurį sudaro valstybės biudžetas, savivaldybių biudžetai, valstybės socialinių fondų biudžetai ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetas sujungus nurodytų biudžetų rodiklius ir eliminavus planuojamus tarpusavio pervedimus.
8. Ministro valdymo srities įstaiga – įstaiga, kurios savininko teises ir pareigas įgyvendina Vyriausybė arba ministerija ir kuri veikia ministrui pavestoje (-ose) valdymo
srityje (-yse), išskyrus įstaigas, kurių nepriklausomumas atliekant įstatymų nustatytas funkcijas ir priimant sprendimus turi būti užtikrintas vadovaujantis Europos Sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais bei tarptautinėmis sutartimis.
9. Programa – strateginio veiklos plano, parengto pagal Vyriausybės patvirtintą Strateginio valdymo metodiką, dalis, skirta Nacionaliniame pažangos plane nustatytiems pažangos uždaviniams ir (arba) asignavimų valdytojo tęstinės veiklos uždaviniams įgyvendinti.
10. Programos sąmata – dokumentas, kuriame pagal kiekvieną programos priemonę ir šių priemonių ekonominę ir funkcinę išlaidų klasifikacijas, tvirtinamas finansų ministro, nurodomos 3 biudžetinių metų planuojamų asignavimų sumos programai vykdyti.
11. Savivaldybės biudžetas – savivaldybės tarybos tvirtinamas savivaldybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
12. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis – pagal ekonominį ciklą patikslintas valdžios sektoriaus balanso rodiklis, kuriuo rodoma, koks būtų valdžios sektoriaus pajamų ir išlaidų skirtumas, jei faktinis bendrasis vidaus produktas būtų lygus potencialiam, kai netaikytos laikinojo poveikio priemonės, apimančios su ekonomikos cikliniais svyravimais nesusijusius veiksnius, kurie paveikia biudžeto rodiklius tik nurodytu laikotarpiu, sumažindami (ar padidindami) valdžios sektoriaus balanso rodiklį arba valstybės skolą (vienkartinis poveikis) arba pagerindami (ar pablogindami) biudžeto būklę biudžeto būklės ateityje sąskaita. Struktūrinis valdžios sektoriaus balanso rodiklis vertinamas remiantis 1997 m. liepos 7 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo su visais pakeitimais nuostatomis.
13. Valstybės biudžetas – Lietuvos Respublikos Seimo tvirtinamas valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų planas biudžetiniams metams.
14. Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas – konsoliduotojo biudžeto pajamų ir asignavimų planas, sudaromas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams.
15. Vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto asignavimai – vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto lėšų suma, kurią sudaro valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai ir valstybės socialinių fondų biudžetų ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos.
16. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžiamos Lietuvos Respublikos Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginio valdymo įstatyme, Lietuvos Respublikos fiskalinės drausmės įstatyme, Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės socialinių fondų biudžetų sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės skolos įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės iždo įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos krizių valdymo ir civilinės saugos įstatyme, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme ir Lietuvos Respublikos asmenų perkėlimo į Lietuvos Respubliką įstatyme.
3 straipsnis. Asignavimų valdytojai
1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojai:
1) Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Seimo kanceliarija, Vyriausybės kanceliarija, ministerija, Vyriausybės įstaiga;
2) įstaiga, kuri yra atskaitinga Lietuvos Respublikos Prezidentui, Seimui arba kurios vadovą (arba kolegialų valdymo organą) skiria Prezidentas, Seimas;
3) Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Lietuvos Respublikos teismai, Nacionalinė teismų administracija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba, Lietuvos administracinių ginčų komisija, Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;
4) Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Lietuvos nacionalinis muziejus, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus, Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka;
4 straipsnis. Asignavimų valdytojų vadovų ir ministrų valdymo sričių įstaigų vadovų pareigos ir atsakomybė
1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai privalo:
2) paskirstyti Lietuvos Respublikos tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, kuriuo tvirtinami Lietuvos Respublikos tam tikrų metų valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų rodikliai ir vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai (toliau – tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas), vadovaujamai įstaigai patvirtintus asignavimus savo įstaigos programoms vykdyti ir biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitiems subjektams, kuriems galimybė gauti biudžeto lėšų numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose, vadovaujantis Strateginio valdymo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, vadovaujantis Viešojo administravimo įstatymu priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais viešosioms įstaigoms suteikiami viešojo administravimo įgaliojimai, arba vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis priimtuose Vyriausybės nutarimuose, kuriais nustatoma Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės finansinės paramos, teikiamos Lietuvos Respublikai, administravimo tvarka (toliau – kiti subjektai), programoms vykdyti;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas, tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas;
5) kontroliuoti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir kurioms pagal šio straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme vadovaujamoms įstaigoms patvirtintus asignavimus, įsipareigojimų vykdymą;
2. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai privalo:
2) naudoti atitinkamo asignavimų valdytojo paskirtus asignavimus pagal jų paskirtį, paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga, programoms vykdyti;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka ir terminais sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, sudarytas programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas;
5) kontroliuoti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, įsipareigojimų vykdymą;
3. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai privalo:
2) paskirstyti asignavimus savo programoms vykdyti, taip pat paskirstyti juos biudžetinėms įstaigoms, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitiems subjektams programoms vykdyti;
3) savivaldybių tarybų nustatyta tvarka sudaryti ir tvirtinti savo įstaigos programų sąmatas ir tvirtinti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (ar) kitų subjektų, kuriems pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, programų sąmatas. Programų sąmatos tvirtinamos pagal programas;
5) kontroliuoti savo įstaigos ir (ar) biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir kurioms pagal šio straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, įsipareigojimų vykdymą;
4. Biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovai, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas ir neturinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovai, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovai asignavimus privalo naudoti pagal jų paskirtį, teisėtai, ekonomiškai, efektyviai ir rezultatyviai.
5. Asignavimų valdytojų vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, vadovams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, vadovams, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, vadovams, taip pat kitų subjektų, kuriems asignavimų valdytojai yra skyrę biudžeto lėšų, vadovams už šio įstatymo ir kitų biudžeto asignavimų paskirstymą ir (ar) panaudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus skiriamos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatytos administracinės nuobaudos.
5 straipsnis. Asignavimų valdytojų vadovų teisės
1. Valstybės biudžeto asignavimų valdytojų vadovai turi šias teises:
2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkamas valstybės biudžeto asignavimų valdytojas ir (arba) kurios yra atskaitingos atitinkamam valstybės biudžeto asignavimų valdytojui, ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal finansų ministro tvirtinamas ekonominę pajamų ir išlaidų klasifikaciją (toliau – ekonominė klasifikacija) ir funkcinę išlaidų klasifikaciją (biudžeto pajamų ir išlaidų suskirstymą pagal valstybės funkcijas ir ekonominę klasifikaciją) (toliau – funkcinė klasifikacija). Asignavimai darbo užmokesčiui gali būti didinami tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, kai toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais;
3) Vyriausybės nustatyta tvarka perskirstyti asignavimus tarp programų, įskaitant programas, kurios įgyvendinamos skirtingose valstybės veiklos srityse, nepanaudotus pažangos arba tęstinės veiklos priemonėms numatytus asignavimus perskirstyti tarp kitų pažangos priemonių, jeigu šioms pažangos priemonėms numatyta skirti lėšų atitinkamų metų valstybės biudžete, nepanaudotus tęstinės veiklos priemonėms numatytus asignavimus perskirstyti tarp kitų tęstinės veiklos priemonių, kai toks perskirstymas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti perskirstomos tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių, kurios finansuojamos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšomis.
2. Ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programas ir turinčių biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas jos įgyvendina, vadovai turi šias teises:
2) biudžetiniais metais keisti biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina atitinkama ministro valdymo srities įstaiga ir kurioms pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktą jie yra paskirstę tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme patvirtintus asignavimus, programų sąmatas pagal ekonominę ir funkcinę klasifikacijas. Asignavimai darbo užmokesčiui gali būti didinami tik iš sutaupytų asignavimų ir tik tais atvejais, kai toks padidinimas nelemia papildomo asignavimų poreikio kitais biudžetiniais metais.
3. Savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų vadovai turi šias teises:
2) biudžetiniais metais keisti savo įstaigos, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina savivaldybės meras, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kitų subjektų, kuriems pagal šio įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 2 punktą jie yra paskirstę patvirtintus tam tikrų metų savivaldybės biudžeto asignavimus, biudžeto programas ir programų sąmatas pagal priemones, ekonominę ir funkcinę klasifikacijas.
6 straipsnis. Biudžeto sudarymo ir vykdymo bendrosios nuostatos
1. Biudžeto sudarymo ir vykdymo teisinis pagrindas yra Lietuvos Respublikos Konstitucija, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinis įstatymas, šis įstatymas, Fiskalinės drausmės įstatymas, Lietuvos Respublikos Seimo statutas, Lietuvos Respublikos savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikos įstatymas, Strateginio valdymo įstatymas, tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas, savivaldybių tarybų priimti sprendimai dėl tam tikrų biudžetinių metų savivaldybių biudžetų patvirtinimo, Vyriausybės tvirtinamos biudžetų sudarymo ir vykdymo taisyklės, ekonominė ir funkcinė klasifikacijos ir kiti biudžeto pajamų gavimą ir programų finansavimą reglamentuojantys teisės aktai.
2. Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų sudarymo ir vykdymo metodiką tiek, kiek jos nenustato įstatymai ir Vyriausybės nutarimai, nustato finansų ministras.
3. Įstatymai ir kiti teisės aktai, darantys įtaką atitinkamų biudžetinių metų biudžeto pajamoms, asignavimams ir valstybės skolai, įsigalioja Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymas.
4. Įstatymais ir (arba) kitais teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės, kuriomis vadovaujantis apskaičiuojami atitinkamų 3 biudžetinių metų planuojami asignavimai, nustatomos ne trumpesniam kaip 3 biudžetinių metų laikotarpiui. Jeigu dėl objektyvių priežasčių įstatymais ir (arba) kitais teisės aktais nustatomų rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmės 3 biudžetiniams metams nenustatomos, įstaiga, atsakinga už tokių rodiklių, koeficientų ir kitų dydžių reikšmių apskaičiavimą ir (arba) nustatymą, jas prognozuoja antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams, paskelbia savo interneto svetainėje ir informaciją apie šias reikšmes pateikia Finansų ministerijai Vyriausybės nustatyta tvarka.
7 straipsnis. Informacijos apie biudžetus viešumas
1. Informacija apie patvirtintą valstybės biudžetą, jo pajamas ir asignavimus, jų planų vykdymą, išskyrus įslaptintą informaciją pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymą, skelbiama Finansų ministerijos interneto svetainėje.
II SKYRIUS
VALSTYBĖS BIUDŽETAS
8 straipsnis. Valstybės biudžeto pajamos
9 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai
10 straipsnis. Valstybės veiklos sritys ir valstybės biudžeto asignavimų valdytojų programos
1. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatomi valstybės biudžeto asignavimų valdytojų pirmųjų biudžetinių metų asignavimai ir antrųjų bei trečiųjų biudžetinių metų valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys, kurie agreguojami pagal Strateginio valdymo įstatyme nustatytas valstybės veiklos sritis. Kai asignavimų valdytoja yra ministerija, jai nustatomi asignavimai ir paskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti priskiriami kelioms valstybės veiklos sritims pagal ministrui pavestas valdymo sritis.
2. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme kiekvieniems 3 biudžetiniams metams nurodomi valstybės veiklos srityse siekiami pagrindiniai Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų stebėsenos rodikliai, šių rodiklių artimiausio paskesnio laikotarpio faktinės reikšmės ir nustatomos tam tikrais metais siektinos rodiklių reikšmės, kurių atitinkamoje valstybės veiklos srityje siekia ministerijos ir ministrų valdymo sričių įstaigos, kurios yra asignavimų valdytojos, jeigu tai neprieštarauja jų veiklą reglamentuojantiems įstatymams.
3. Valstybės veiklos sritims priskirtus valstybės biudžeto asignavimų valdytojus nustato Vyriausybė.
4. Vienai valstybės veiklos sričiai gali būti priskiriamos kelios vieno valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programos. Viena valstybės biudžeto asignavimų valdytojo programa gali būti įgyvendinamas vienas Nacionalinio pažangos plano tikslas ir (arba) viena nacionalinė plėtros programa ar jos dalis ir ji priskiriama vienai valstybės veiklos sričiai.
11 straipsnis. Vyriausybės rezervo lėšos
1. Valstybės biudžete sudaromas Vyriausybės rezervas. Jis turi būti ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų valstybės biudžeto asignavimų sumos. Konkretų Vyriausybės rezervo dydį kiekvienais metais nustato Seimas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme. Vyriausybės rezervo lėšos skirstomos Vyriausybės nutarimu.
2. Vyriausybės rezervo lėšos naudojamos:
2) vykdant arbitražų ar teismų sprendimus, kuriais iš Lietuvos valstybės priteistos mokėtinos sumos, taip pat kitoms išlaidoms ginant valstybės interesus padengti;
4) Vyriausybės nustatyto dydžio savivaldybių apmokėtoms Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataro antkapio pastatymo, kapavietės sutvarkymo, antkapio atributikos pagaminimo ir įmontavimo išlaidoms kompensuoti;
III SKYRIUS
SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAI
12 straipsnis. Savivaldybių biudžetų pajamos
Savivaldybių biudžetų pajamas sudaro pagal įstatymus į savivaldybių biudžetus mokami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, valstybės biudžeto dotacijos ir kitos pervedamos lėšos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos.
13 straipsnis. Savivaldybių biudžetų asignavimai
Savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami savarankiškosioms savivaldybių funkcijoms ir valstybinėms (valstybės perduotoms savivaldybėms) funkcijoms atlikti, Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymui ir kitiems įstatymams įgyvendinti vykdant savivaldybių biudžetų asignavimų valdytojų programas.
14 straipsnis. Savivaldybių biudžetų apyvartinės lėšos
1. Savivaldybės biudžeto apyvartinės lėšos sudaromos iš savivaldybės biudžeto lėšų likučio, o kai jo nepakanka, – iš savivaldybės biudžeto pajamų.
15 straipsnis. Mero rezervas
1. Savivaldybės sudaro mero rezervą, kuris turi būti ne mažesnis kaip 0,25 procento ir ne didesnis kaip 1 procentas patvirtintų savivaldybės biudžeto pajamų (neįskaitant valstybės dotacijų savivaldybių biudžetams). Mero rezervas gali būti didesnis kaip 1 procentas, kai yra paskelbta valstybės ir (arba) savivaldybės lygio ekstremalioji situacija ir (arba) įvesta nepaprastoji padėtis. Konkretų mero rezervo dydį kiekvienais metais nustato savivaldybės taryba, tvirtindama tam tikrų metų savivaldybės biudžetą. Mero rezervo lėšas skirsto meras.
2. Mero rezervo lėšos naudojamos savivaldybės tarybos nustatyta tvarka:
1) ekstremaliosioms situacijoms ir (arba) ekstremaliesiems įvykiams likviduoti, jų padariniams šalinti ir padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti;
2) gaisrų, stichinių nelaimių ir kitų įvykių padariniams likviduoti ir jų padarytiems nuostoliams iš dalies kompensuoti;
16 straipsnis. Savivaldybių biudžetų sudarymas
1. Savivaldybės tarybos sprendimu tvirtinamame savivaldybės biudžete nurodoma:
1) vienų biudžetinių metų savivaldybės biudžeto rodikliai:
b) bendra vienų biudžetinių metų asignavimų suma ir jų paskirstymas savivaldybės administracijai ir (ar) savivaldybės administracijos struktūriniams padaliniams ar savivaldybės biudžetinėms įstaigoms programoms vykdyti;
2) savivaldybės biudžeto rodikliai antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
2. Savivaldybių tarybos savivaldybių biudžetus patvirtina per 2 mėnesius nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo priėmimo dienos. Jeigu savivaldybių biudžetų projektai laiku nepatvirtinami, savivaldybių biudžetai vykdomi šio įstatymo 24 straipsnyje nustatyta tvarka.
3. Patvirtinto savivaldybės biudžeto duomenis savivaldybės pateikia Finansų ministerijai finansų ministro nustatyta tvarka.
17 straipsnis. Savivaldybių skolinimasis
1. Savivaldybės, laikydamosi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme ir tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų skolinimosi limitų (jeigu tokie limitai nustatomi), Vyriausybės nustatyta tvarka gali:
1) imti iš vidaus arba užsienio kreditorių ilgalaikes (kurių trukmė ilgesnė kaip vieni metai ir grąžinimo terminas yra ne tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas investicijų projektams finansuoti ir ankstesniems skoliniams įsipareigojimams vykdyti;
2) imti iš vidaus arba užsienio kreditorių trumpalaikes (kurių grąžinimo terminas yra tais pačiais biudžetiniais metais) paskolas biudžetiniais metais laikinam pajamų trūkumui padengti, kai nepakanka šiam tikslui savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų;
2. Vyriausybės nustatyta tvarka iš valstybės iždo savivaldybėms gali būti teikiamos trumpalaikės paskolos, kai susidarius laikinam pajamų trūkumui nepakanka savivaldybės biudžeto apyvartinių lėšų.
IV SKYRIUS
VIDUTINĖS TRUKMĖS KONSOLIDUOTASIS BIUDŽETAS
18 straipsnis. Vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai
1. Vidutinės trukmės konsoliduotasis biudžetas tvirtinamas pamečiui kiekvieniems 3 biudžetiniams metams: pagal šiame straipsnyje nustatytas taisykles peržiūrint ankstesniais metais patvirtintų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų, kai jie tampa pirmaisiais ir antraisiais biudžetiniais metais, rodiklius ir papildomai suplanuojant trečiųjų biudžetinių metų rodiklius. Vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą tvirtina Seimas priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą, kuriame kiekvieniems iš 3 biudžetinių metų (pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams) nustatomi rodikliai – agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos (nurodoma bendra pajamų suma ir kiekvieno konsoliduotąjį biudžetą sudarančio biudžeto pajamų suma), agreguotas asignavimų limitas, kiekvienam konsoliduotąjį biudžetą sudarančiam biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys ir nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis.
2. Agreguotas asignavimų limitas nustatomas atsižvelgiant į valdžios sektoriaus finansų projekcijas (tikslinius rodiklius), parengtas įvertinus naujausio ekonominės raidos scenarijaus duomenis ir Europos Sąjungos bei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nustatytas fiskalinės drausmės taisykles (toliau – fiskalinės drausmės taisyklės), atsižvelgiant į fiskalines rizikas ir valdžios sektoriaus finansų tvarumo vertinimą.
3. Tam tikrų metų patvirtinti valstybės biudžeto asignavimai, valstybės socialinių fondų biudžetų išlaidos ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto išlaidos turi neviršyti atitinkamiems konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytų paskirstytų agreguoto asignavimų limito dalių.
4. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama.
TAR pastaba: 18 straipsnio 4 dalies redakcija, įsigaliosianti 2025-01-01, taikoma rengiant Lietuvos Respublikos 2026–2028 ir vėlesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymų projektus:
4. Nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis pirmaisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 0,5 procento ir ne daugiau kaip 1 procentą tais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir naudojama šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nustatytų atvejų poveikiui amortizuoti, antraisiais biudžetiniais metais sudaro ne mažiau kaip 2 procentus, o trečiaisiais biudžetiniais metais – ne mažiau kaip 3 procentus tais metais nustatytų agreguotų asignavimų limitų. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą ir peržiūrint ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu nustatytų antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytas agreguotų asignavimų limitų dalis, nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti paskirstoma konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams šio straipsnio 6 dalyje nustatytais atvejais. Kai tam tikrais metais kyla rizika dėl fiskalinės drausmės taisyklių nesilaikymo, tais metais nepaskirstyta agreguoto asignavimų limito dalis gali būti nenaudojama
5. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatyti antrųjų ir trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguotų asignavimų limitų dalys gali būti tikslinami šiais atvejais:
3) kai atnaujinus ekonominės raidos scenarijų ir atsižvelgiant į jį, vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto antrųjų ir trečiųjų metų pajamų projekcijas planuojamas antrųjų ir (arba) trečiųjų metų pajamų projekcijų pokytis viršija 0,5 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) to meto kainomis, antrųjų ir (arba) trečiųjų metų agreguoti asignavimų limitai gali būti tikslinami 0,5 procento BVP to meto kainomis pajamų projekcijų pokytį viršijančia suma;
6. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir keičiamos nekeičiant agreguotų asignavimų limitų (atitinkama suma keičiant nepaskirstytą agreguoto asignavimų limito dalį), kai:
1) skiriama lėšų įgyvendinant Valstybės skolos įstatymą atsiradusiems turtiniams įsipareigojimams vykdyti;
2) keičiasi asignavimai, kurie pagal įstatymuose ar Vyriausybės nutarimuose nustatytas nuostatas indeksuojami, ir (arba) apskaičiuojamas asignavimų dydis susietas su Seimo ar Vyriausybės nustatomais tam tikrais rodiklių dydžiais, valstybės biudžeto pajamomis ar tarptautiniais įsipareigojimais, susietais su BVP ar nustatytais Europos Sąjungos reglamentais;
7. Rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą, ankstesnių metų biudžeto patvirtinimo įstatymu patvirtintos antrųjų ir trečiųjų biudžetinių metų vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos asignavimų limito dalys, taip pat valstybės biudžeto asignavimų valdytojams paskirstytos ir pagal valstybės veiklos sritis agreguotos agreguoto asignavimų limito dalys gali būti peržiūrimos ir prireikus perskirstomos tarp vidutinės trukmės konsoliduotąjį biudžetą sudarančių biudžetų, valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir atitinkamai valstybės veiklos sričių, nekeičiant bendros vidutinės trukmės konsoliduotiesiems biudžetams paskirstytų asignavimų limito dalių sumos ir (arba) bendros valstybės biudžetui paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies.
V SKYRIUS
TAM TIKRŲ METŲ BIUDŽETO PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS
19 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo struktūra
2. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme tvirtinami:
1) vienų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodikliai:
a) bendra valstybės biudžeto pajamų suma ir jų paskirstymas pagal pajamų rūšis pagal ekonominę klasifikaciją;
b) biudžetinių įstaigų pajamų įmokų į valstybės biudžetą, skiriamų programoms finansuoti, paskirstymas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams;
c) bendra valstybės biudžeto asignavimų suma, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos asignavimų sumos, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis;
e) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo įplaukų į konsoliduotuosius valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gautas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą;
2) vidutinės trukmės konsoliduotojo biudžeto rodikliai atskirai pirmiesiems, antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams:
a) agreguotos konsoliduotojo biudžeto pajamos ir jų paskirstymas pagal konsoliduotąjį biudžetą sudarančius biudžetus;
c) agreguoto asignavimų limito dalys:
i) valstybės biudžetui tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis, kuri paskirstoma pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus, ir šiems asignavimų valdytojams paskirstomos agreguoto asignavimų limito dalys, kurios agreguojamos pagal valstybės veiklos sritis;
ii) savivaldybių biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma visoms savivaldybėms);
iii) valstybės socialinių fondų biudžetams tenkanti agreguoto asignavimų limito dalis (nurodoma bendra suma pagal valstybės socialinių fondų biudžetus);
3. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme gali būti tvirtinami ir kiti šio straipsnio 2 dalyje nenumatyti rodikliai.
20 straipsnis. Informacija ir duomenys, teikiami Seimui su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu
1. Vyriausybė su tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektu Seimui teikia:
1) informaciją apie:
c) vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklių projekcijas, valdžios sektoriaus išlaidų ir pajamų projekcijas;
d) numatytą vidutinio laikotarpio fiskalinę politiką, nurodydama, kaip užtikrinamas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso rodiklio koregavimas siekiant vidutinio laikotarpio tikslo arba perteklinio valdžios sektoriaus;
e) vidutinio laikotarpio struktūrinius valdžios sektoriaus balanso rodiklius, apskaičiuotus remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Finansų ministerijos viešai paskelbtais naujausiais duomenimis apie Lietuvos Respublikos produkcijos atotrūkį nuo potencialo ir biudžeto balanso cikliškumo dedamąją (komponentę) (piniginiais vienetais išreiškiamą rodiklį, kuriuo rodomas produkcijos atotrūkio nuo potencialo poveikis valdžios sektoriaus balanso rodikliui per ataskaitinį laikotarpį);
g) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rodiklių perklasifikavimą, kuris atsirastų valdžios sektoriaus balanso rodiklį skaičiuojant pagal Europos sąskaitų sistemą (ESS’2010) ir kurio vertė viršija 0,1 procento BVP to meto kainomis;
h) valdžios sektoriaus ilgalaikio tvarumo perspektyvų pokytį, kuris įvertinamas remiantis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu Europos Komisijos paskelbtais naujausiais duomenimis;
i) naujausių Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių ir Finansų ministerijos parengto ekonominės raidos scenarijaus bei vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų palyginimą, paaiškindama šių projekcijų ir Europos Komisijos parengtų Lietuvos Respublikos makroekonominių ir fiskalinių rodiklių prognozių skirtumų, jeigu jų yra, priežastis;
j) Finansų ministerijos parengtų vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų pasikeitimą, įvertinus prielaidą, kad BVP ir skolinimosi palūkanų norma nukrypsta nuo ekonominės raidos scenarijaus ir vidutinio laikotarpio fiskalinių rodiklių projekcijų;
k) asignavimų valdytojų kiekvieniems 3 biudžetiniams metams planuojamas asignavimų darbo užmokesčiui sumas;
l) savivaldybių biudžetams skiriamų specialių tikslinių dotacijų antriesiems ir tretiesiems biudžetiniams metams sumas ir dotacijas (išskyrus specialias tikslines dotacijas, nurodytas šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkto d papunktyje) savivaldybių biudžetams kiekvieniems 3 biudžetiniams metams;
2) duomenis apie planuojamą bendrą Vyriausybės skolinimosi valstybės vardu vidaus ir užsienio rinkose poreikį;
3) išaiškinimą (apimtis ir priežastis) apie ankstesniais biudžetiniais metais nustatyto agreguoto asignavimų limito ir konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčius bei nepaskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies paskirstymą konsoliduotąjį biudžetą sudarantiems biudžetams paskirstytos agreguoto asignavimų limito dalies pokyčiams finansuoti šio įstatymo 18 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nustatytais atvejais.
2. Lietuvos bankas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimo Seimui dienos teikia Seimui išvadas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduočių įvykdymo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui.
21 straipsnis. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto pateikimas, svarstymas ir priėmimas Seime
1. Vyriausybė Seimui pateikia, Seimas svarsto ir priima tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą Seimo statute nustatyta tvarka ir terminais.
2. Seimas, priimdamas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymą arba tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, įvertina paskutines galiojančias Europos Sąjungos Tarybos rekomendacijas ir nuomonę dėl Lietuvos stabilumo programos, Europos Komisijos nuomonę dėl tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto.
VI SKYRIUS
BIUDŽETŲ VYKDYMAS
22 straipsnis. Biudžeto vykdymo organizavimas ir vykdančios institucijos
2. Valstybės biudžeto mokėjimo operacijų vykdymą organizuoja Finansų ministerija per valstybės iždą ir (arba), kaip nustatyta Valstybės iždo įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose, finansų įstaigas.
23 straipsnis. Pajamų ir asignavimų įskaitymas
2. Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomi mokėjimai, rinkliavos, biudžetinių įstaigų pajamos, pajamos iš valstybės ir savivaldybių turto, Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos įplaukos ir kitos įplaukos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, valstybės socialinius fondus, Privalomojo sveikatos draudimo fondą ir kitus išteklių fondus, į kuriuos surenkamos privalomos įmokos, nurodytos išteklių fondo steigimą reglamentuojančiame įstatyme.
3. Į konkrečių metų biudžetų pajamas įskaitomos įmokos, kurios į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės ižde tvarkomas sąskaitas, Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos valstybės ižde tvarkomas sąskaitas, taip pat valstybės iždo pagrindinę sąskaitą bei savivaldybių biudžetų sąskaitas, į kurias mokėtojai įmokas perveda tiesiogiai, patenka iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
4. Į konkrečių metų biudžetų panaudotus asignavimus įskaitomos perduotinos lėšos, kurių mokėjimo pavedimų įvykdymo pradžia nustatyta iki gruodžio 31 dienos įskaitytinai.
5. Baudos už administracinius nusižengimus įskaitomos į tą biudžetą, iš kurio išlaikoma institucija ar įstaiga, kurios įgaliotas pareigūnas surašė administracinio nusižengimo protokolą arba skyrė baudą, išskyrus kituose įstatymuose nustatytus atvejus. Tokių baudų ir kitų iš valstybės ar savivaldybių biudžetų neišlaikomų subjektų paskirtų baudų už administracinius nusižengimus įskaitymo ir paskirstymo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija. Kai administracinis nusižengimas yra užfiksuotas iš savivaldybės biudžeto išlaikomomis arba eksploatuojamomis stacionariomis ar mobiliosiomis teisės pažeidimo fiksavimo sistemomis, bauda už administracinį nusižengimą įskaitoma taip: 50 procentų įskaitoma į savivaldybės biudžetą, 50 procentų – į valstybės biudžetą.
24 straipsnis. Nepatvirtinto biudžeto vykdymas
Jeigu biudžetas laiku nepatvirtinamas, asignavimai metų pradžioje iki biudžeto patvirtinimo dienos kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų šio biudžeto asignavimų. Šiuo atveju kiekvieno asignavimų valdytojo asignavimai kiekvieną mėnesį negali viršyti 1/12 praėjusių metų atitinkamo biudžeto šiam asignavimų valdytojui skirtų lėšų ir skiriami tik tęstinei veiklai bei įstatymuose nustatytiems įsipareigojimams finansuoti (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos) bei įsiskolinimams dengti.
25 straipsnis. Biudžeto gautų viršplaninių pajamų naudojimas
1. Vykdant valstybės biudžetą, gautos viršplaninės pajamos (atsižvelgiant į šio įstatymo 28 straipsnio 2 dalį) naudojamos valstybės piniginiams ištekliams papildyti.
26 straipsnis. Biudžeto asignavimų skyrimas pajamų plano nevykdymo atveju iki priimant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimą
1. Jeigu nevykdomas valstybės biudžetas, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, ir nepakanka laikinai laisvų valstybės piniginių išteklių, iki bus nustatyta tvarka priimtas tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo pakeitimas, programos finansuojamos finansų ministro nustatyta tvarka (išskyrus programų asignavimų dalį, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos). Ši nuostata netaikoma programų dalims, kurios finansuojamos iš biudžetinių įstaigų pajamų, jeigu jos yra įmokėtos.
2. Jeigu nevykdomi savivaldybių biudžetai, tai yra gaunama mažiau pajamų, negu buvo numatyta, finansavimas iš savivaldybių biudžetų vykdomas savivaldybių tarybų nustatyta tvarka. Jeigu numatoma, kad nustatytas pajamų planas iki metų pabaigos nebus įvykdytas, sprendimus dėl šiuose biudžetuose numatytų programų finansavimo tvarkos mero teikimu priima savivaldybės taryba.
27 straipsnis. Asignavimų naudojimas ir grąžinimas
1. Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos gali būti panaudotos tik Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms ir projektams bei Europos Sąjungos tiesioginėms išmokoms ir Europos Sąjungos teisės aktais numatytai ir (ar) su Europos Komisija suderintai paramai žemės ūkio subjektams teikti.
2. Pažangos lėšos gali būti naudojamos tik pažangos priemonėms finansuoti, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšas ir atvejus, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės.
3. Ministerijoms, išskyrus Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ir Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, ir kitoms valstybės institucijoms ar įstaigoms paliekami mėnesio išlaidų dydžio, o Užsienio reikalų ministerijai ir Krašto apsaugos ministerijai – 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamieji lėšų likučiai, esantys Lietuvos Respublikos diplomatinių ir kitų atstovybių, konsulinių įstaigų, specialiųjų bei gynybos atašė ir Lietuvos atstovų, perkeltų į tarptautines ir užsienio institucijas, tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas Krašto apsaugos ministerijai ir Užsienio reikalų ministerijai atskaitingus asmenis.
4. Metams pasibaigus, asignavimų valdytojai, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai disponuojamose sąskaitose esančias biudžeto lėšas, skirtas programoms finansuoti, grąžina ne vėliau kaip iki sausio 10 dienos:
5. Šio straipsnio 4 dalis netaikoma šio įstatymo 28 straipsnio 1 dalyje nurodytiems nepanaudotiems valstybės biudžeto asignavimams, skirtiems programoms finansuoti, politinėms partijoms paskirstytiems valstybės biudžeto asignavimams, Lietuvos Respublikos nacionalinių plėtros įstaigų įstatyme apibrėžtoms skatinamosioms finansinėms priemonėms, kai fondų fondas nesteigiamas, įgyvendinti ir (arba) fondų fondams valdyti pagal finansavimo sutartis, kurių šalys yra asignavimų valdytojai, skatinamųjų finansinių priemonių ir (arba) fondų fondų valdytojai ir (arba) Finansų ministerija.
6. Metų pabaigoje likusios nepanaudotos valstybės biudžeto dotacijos, nustatytos savivaldybių biudžetams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį, lėšos, kurios per metus buvo paskirtos savivaldybių biudžetams pagal atskirus įstatymus ar Vyriausybės nutarimus arba panaudotos ne pagal savo paskirtį, iki sausio 10 dienos grąžinamos į valstybės biudžetą – pervedamos iš savivaldybių biudžetų sąskaitų į valstybės iždo pagrindinę sąskaitą, jeigu tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nenustatyta kitaip.
7. Asignavimų valdytojai ir biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ir (arba) ministrų valdymo sričių įstaigos, vykdančios atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinės įstaigos, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kiti subjektai į pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) atskaitą įtrauktas iš valstybės biudžeto ir (arba) savivaldybių biudžetų apmokėtas pirkimo (importo) PVM sumas privalo grąžinti:
28 straipsnis. Nepanaudotų valstybės biudžeto asignavimų perkėlimas iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir kitų lėšų naudojimas viršijant Seimo patvirtintą bendrą asignavimų sumą
1. Nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka gali būti perkeliami iš ankstesnių biudžetinių metų į einamuosius biudžetinius metus ir paliekami valstybės biudžeto asignavimų valdytojams bei gali būti naudojami viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą:
2) valstybės biudžeto asignavimai pažangos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas. Atitinkamai pažangos priemonei įgyvendinti suplanuoti ir ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai perkeliami į einamuosius biudžetinius metus ir naudojami tik tai pačiai pažangos priemonei įgyvendinti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 30 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, kuriuos sudaro pažangos lėšos (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), sumos;
3) valstybės biudžeto asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti, įskaitant Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, skirti prisiimtiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) inicijuotiems Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatyme nustatyta tvarka vykdomiems viešiesiems pirkimams, atliekamiems gynybos ir saugumo srityje, bei pirkimams, susijusiems su žvalgybinio pobūdžio veikla (toliau kartu – viešiesiems pirkimams), vykdyti. Į einamuosius biudžetinius metus perkeliamų šių ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudotų asignavimų, išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, dydis turi neviršyti 3 procentų asignavimų valdytojui ankstesniais biudžetiniais metais patvirtintų asignavimų, atėmus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sumas ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, sumos tęstinės veiklos priemonėms finansuoti. Ankstesniais biudžetiniais metais nepanaudoti asignavimai tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti einamaisiais biudžetiniais metais naudojami tik tiems patiems sutartiniams įsipareigojimams ir (arba) viešiesiems pirkimams vykdyti, įskaitant atvejus, kai dėl to paties sutarties ir (arba) viešųjų pirkimų objekto inicijuojami nauji viešieji pirkimai ir (arba) atsiranda nauji sutartiniai įsipareigojimai.
2. Viršplaninės biudžetinių įstaigų pajamų įmokos ir Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplaninės įmokos į valstybės biudžetą einamaisiais biudžetiniais metais paliekamos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir gali būti naudojamos programoms finansuoti viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą.
3. Tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams valstybės vardu pasiskolintos lėšos, taip pat iš valstybės rezervo skirtos lėšos einamaisiais biudžetiniais metais gali būti naudojamos viršijant Seimo patvirtintą einamųjų biudžetinių metų bendrą asignavimų sumą. Šios valstybės vardu pasiskolintos lėšos ir iš valstybės rezervo skirtos lėšos naudojamos ir už jas atsiskaitoma Vyriausybės nustatyta tvarka, kuri taikoma lėšoms, gautoms kaip asignavimai.
29 straipsnis. Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos teisės
1. Vyriausybė arba jos įgaliota institucija turi teisę:
1) paskirstyti asignavimų valdytojams tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatyme nustatytiems tikslams, kuriems įgyvendinti reikalingų lėšų poreikis ir apimtis tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projekto rengimo metu dėl objektyvių priežasčių negali būti suplanuoti atitinkamiems valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, valstybės vardu pasiskolintas lėšas;
2) panaudoti laikinai laisvus valstybės piniginius išteklius programų asignavimų dalies, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšos, laikinam lėšų stygiui panaikinti;
3) grąžintinai naudoti laisvus valstybės pinigų fondų ir kitus piniginius išteklius valstybės biudžete numatytoms programoms finansuoti, valstybės skolai valdyti, investuoti į valstybės vertybinius popierius, paskoloms savivaldybių laikinam pajamų trūkumui padengti;
30 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkiniai
1. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių sudėties, biudžeto vykdymo ataskaitose teikiamos informacijos, ataskaitų rinkinių rengimui, pasirašymui, teikimui ir skelbimui keliami reikalavimai ir atsakomybė už jų parengimą, pateikimą ir paskelbimą nustatyti Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatyme.
31 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių biudžetų vykdymo ataskaitų rinkinių tvirtinimas
1. Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys tvirtinamas pagal šio įstatymo 19 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytus rodiklius atsižvelgiant į valstybinių aukštųjų mokyklų ataskaitas, sudaromas pagal visus ekonominės klasifikacijos straipsnius.
VII SKYRIUS
BIUDŽETO KONTROLĖ, BIUDŽETO VYKDYMO IR EKONOMINĖS RAIDOS SCENARIJAUS MODELIAVIMO VERTINIMAS
32 straipsnis. Biudžeto kontrolė
1. Asignavimų valdytojų, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina valstybės biudžeto asignavimų valdytojai arba savivaldybių merai, išskyrus tas biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas, kurios yra priskirtos savivaldybės tarybos išimtinei ir paprastajai kompetencijai (jeigu savivaldybės tarybos paprastosios kompetencijos įgyvendinimo savivaldybės taryba nėra perdavusi savivaldybės merui), ir (arba) kurios yra atskaitingos valstybės biudžeto asignavimų valdytojams, ministrų valdymo sričių įstaigų, vykdančių atitinkamo asignavimų valdytojo programas, biudžetinių įstaigų, kurių savininko teises ir pareigas įgyvendina ministrų valdymo sričių įstaigos, ir kitų subjektų programų vykdymą vertina vidaus audito tarnybos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymu ir kitais vidaus auditą reglamentuojančiais teisės aktais.
2. Ekonominės raidos scenarijaus, biudžeto pajamų ir išlaidų projekcijų vertinimą, remdamasi objektyviais kriterijais, atlieka Finansų ministerija. Šio vertinimo rezultatai skelbiami viešai ir į juos atsižvelgiama rengiant kitus ekonominės raidos scenarijus, biudžeto pajamų ir išlaidų planus. Jeigu vertinimo metu nustatomas didelis šališkumas, kuris suprantamas kaip mažiausiai 4 metus iš eilės pasikartojančios paklaidos, darančios įtaką ekonominės raidos scenarijui ir susidarančios ne dėl prielaidų pasikeitimo ar modeliavimo metodų, Finansų ministerija imasi veiksmų šališkumui panaikinti ir apie juos viešai paskelbia.
VIII SKYRIUS
FISKALINĖS DRAUSMĖS TAISYKLIŲ NESILAIKYMO PAAIŠKINIMAS
33 straipsnis. Procedūros dėl nepagrįsto tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo
1. Kiekvienais metais Vyriausybė ar jos įgaliota institucija kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateikia informaciją apie tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties vykdymą ir apie tai, ar pasibaigusiais biudžetiniais metais buvo laikomasi Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nustatytos valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklės (toliau – išlaidų augimo ribojimo taisyklė). Neįvykdžius tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties, nurodomos užduoties neįvykdymo priežastys. Laikoma, kad užduotis neįvykdyta arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės buvo nesilaikyta, jeigu valdžios sektoriaus balanso rodiklis arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmis nukrypsta nuo užduoties arba išlaidų dydis viršija numatytą dydį daugiau negu 0,2 procento BVP to meto kainomis.
2. Jeigu kartu su Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 3 straipsnio 2 dalyje nurodyta ataskaita Seimui pateiktoje informacijoje nurodoma, kad buvo neįvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba buvo nesilaikoma išlaidų augimo ribojimo taisyklės, Ministras Pirmininkas turi Seime žodžiu pateikti šios užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastis. Jeigu nėra šio įstatymo 34 straipsnyje nurodytų pateisinamų priežasčių, Ministras Pirmininkas pateikia kitokius paaiškinimus, kodėl nebuvo įvykdyta valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduotis arba nebuvo laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, ir pasiūlo priemones, kurių galėtų būti imamasi siekiant išvengti užduočių neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo dėl tokių pačių priežasčių ateityje.
3. Vertinant, ar laikomasi išlaidų augimo ribojimo taisyklės, valdžios sektoriui priskiriamų biudžetų, kurių kiekvieno atskirai planuojami asignavimai viršija 3 procentus BVP to meto kainomis, šių biudžetų asignavimų (išskyrus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) visuma koreguojama tiems biudžetams priskiriamomis palūkanomis už skolą, diskrecinėmis pajamų priemonėmis, vienkartinėmis išlaidų priemonėmis, ciklinėmis nedarbo išmokomis ir investicijomis, remiantis Reglamento (EB) Nr. 1466/97 nuostatomis.
34 straipsnis. Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinimo priežastys
Tam tikrų metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties neįvykdymo arba išlaidų augimo ribojimo taisyklės nesilaikymo pateisinamos priežastys:
1) rengiant tam tikrų metų biudžeto patvirtinimo įstatymo projektą naudoti Valstybės duomenų agentūros arba Europos Komisijos prognozuoti duomenys, kurie vėliau buvo pakeisti;
2) tam tikrų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymo biudžetiniais metais priimtas Seimo nutarimas dėl valdžios sektoriaus balanso rodiklio arba valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties;
LIETUVOS RESPUBLIKOS
AUKŠČIAUSIOSIOS TARYBOS
PIRMININKAS V. LANDSBERGIS
Vilnius, 1990 m. liepos 30 d.
Nr. I-430
Lietuvos Respublikos
biudžeto sandaros įstatymo
priedas
ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI
2011 m. lapkričio 8 d. Tarybos direktyva 2011/85/ES dėl reikalavimų valstybių narių biudžeto sistemoms.
____________________
Priedo pakeitimai:
Nr. XIV-2325, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25312
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas
Nr. I-2914, 1992.09.24, Žin., 1992, Nr. 29(1)-854
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO DALINIO PAKEITIMO
2.
Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba - Atkuriamasis Seimas
Nr. I-3072, 1992.11.19, Žin., 1992, Nr. 34-1036
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 31 STRAIPSNIO PAKEITIMO
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-271, 1993.10.12, Žin., 1993, Nr. 54-1049 (1993.10.20)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-793, 1995.02.14, Žin., 1995, Nr. 18-404 (1995.03.01)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-901, 1995.05.23, Žin., 1995, Nr. 47-1136 (1995.06.07)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO IR PAPILDYMO
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1080, 1995.10.31, Žin., 1995, Nr. 92-2056 (1995.11.10)
DĖL KAI KURIŲ LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMŲ IR KITŲ TEISĖS AKTŲ, SUSIJUSIŲ SU LIETUVOS RESPUBLIKOS ĮSTATYMU "DĖL VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU LENGVATŲ IR KAI KURIŲ KATEGORIJŲ PAREIGŪNŲ, TARNAUTOJŲ BEI KITŲ ASMENŲ VAŽIAVIMO KELEIVINIU TRANSPORTU IŠLAIDŲ KOMPENSAVIMO TVARKOS", PAKEITIMO IR PAPILDYMO
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1333, 1996.05.14, Žin., 1996, Nr. 48-1141 (1996.05.22)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 1 IR 2 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO IR 21-1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. I-1372, 1996.06.06, Žin., 1996, Nr. 57-1344 (1996.06.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-236, 1997.06.05, Žin., 1997, Nr. 58-1328 (1997.06.20)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 1, 13, 14 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO 12(1) STRAIPSNIU ĮSTATYMAS
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-386, 1997.07.02, Žin., 1997, Nr. 69-1744 (1997.07.23)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAPILDYMO 28(1), 28(2) STRAIPSNIAIS IR 4, 12, 28, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 1998 metų sausio 1 d.
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1519, 2000.01.04, Žin., 2000, Nr. 5-126 (2000.01.19)
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO 12 IR 28(2) STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-1821, 2000.07.11, Žin., 2000, Nr. 61-1826 (2000.07.26)
BIUDŽETINĖS SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šiuo įstatymu pakeisto Biudžeto sandaros įstatymo nuostatomis Vyriausybė pradeda vadovautis rengdama 2001 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
Valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų pajamos už teikiamas paslaugas į valstybės ir savivaldybių biudžetus įskaitomos nuo 2002 m. sausio 1 d. (išskyrus valstybės institucijų ir kontroliuojančių organizacijų specialiųjų lėšų įmokas).
Įstatymo 19 straipsnio 6 punkto nuostatos dėl Kelių fondo galioja iki 2002 m. sausio 1 d.
Nauja įstatymo redakcija
Keistas įstatymo pavadinimas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. VIII-2058, 2000.10.17, Žin., 2000, Nr. 90-2778 (2000.10.27)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 17 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-364, 2001-06-07, Žin., 2001, Nr. 55-1939 (2001-06-27)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 8, 17, 18, 20, 31 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1089, 2002-09-19, Žin., 2002, Nr. 96-4167 (2002-10-04)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1651, 2003-06-26, Žin., 2003, Nr. 70-3164 (2003-07-16)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 22 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1858, 2003-11-27, Žin., 2003, Nr. 117-5321 (2003-12-17)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. IX-1946, 2003-12-23, Žin., 2004, Nr. 4-47 (2004-01-07)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Nauja įstatymo redakcija
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-406, 2005-11-17, Žin., 2005, Nr. 144-5237 (2005-12-10)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-774, 2006-07-18, Žin., 2006, Nr. 82-3262 (2006-07-27)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 13 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2007 m. sausio 1 d.
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1218, 2007-06-26, Žin., 2007, Nr. 77-3050 (2007-07-12)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 5, 7, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja tų metų, kurių ataskaitų rinkinius viešojo sektoriaus subjektai privalo sudaryti pagal Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymą, sausio 1 dieną.
Pakeitimas:
21.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1826, 2008-11-14, Žin., 2008, Nr. 137-5375 (2008-11-29)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 5, 7, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1317, 2007-11-08, Žin., 2007, Nr. 120-4882 (2007-11-22)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 3, 8 IR 17 STRAIPSNIŲ PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja nuo 2008 m. sausio 1 d.
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1354, 2007-12-06, Žin., 2007, Nr. 132-5357 (2007-12-15)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2, 5, 11, 12, 14, 20, 21, 29, 30, 31, 32, 33, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1428, 2008-01-18, Žin., 2008, Nr. 15-511 (2008-02-05)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. X-1691, 2008-07-03, Žin., 2008, Nr. 81-3191 (2008-07-17)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-67, 2008-12-16, Žin., 2008, Nr. 146-5867 (2008-12-20)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo 1 straipsnio 2 dalis galioja iki 2009 m. vasario 28 d.
Šio įstatymo 1 straipsnio 3 dalis įsigalioja 2009 m. kovo 1 d.
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-118, 2008-12-23, Žin., 2008, Nr. 149-6038 (2008-12-30)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-446, 2009-10-22, Žin., 2009, Nr. 134-5831 (2009-11-10)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2 IR 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2010 m. sausio 1 d.
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1209, 2010-12-09, Žin., 2010, Nr. 153-7781 (2010-12-28)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalis ir 16 straipsnį, įsigalioja 2011 m. sausio 1 d.
Šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalys ir 16 straipsnis įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.
Rengiant 2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, atsižvelgiama į šio įstatymo 3 straipsnio 1, 3 ir 4 dalių nuostatas.
Pakeitimas:
29.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1557, 2011-06-28, Žin., 2011, Nr. 86-4176 (2011-07-13)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 10, 14, 15, 16, 17, 18, 21, 24, 28, 30, 31, 32, 33, 35, 36, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-1825, 2011-12-20, Žin., 2011, Nr. 161-7619 (2011-12-29)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 10 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2069, 2012-06-14, Žin., 2012, Nr. 76-3923 (2012-06-30)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013-01-01.
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2274, 2012-10-16, Žin., 2012, Nr. 126-6323 (2012-10-31)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 1, 2, 3, 8, 10, 14, 17, 18, 19, 20, 21, 24, 30, 31, 32, 33, 35, 37 STRAIPSNIŲ, PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO ŠEŠTUOJU SKIRSNIU IR PRIEDU BEI 16 STRAIPSNIO PRIPAŽINIMO NETEKUSIU GALIOS ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus 12 straipsnį, taikomas rengiant, tvirtinant, vykdant, vertinant ir atsiskaitant už 2014 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus.
Šio įstatymo 12 straipsnis taikomas nuo 2013 m. sausio 1 d.
2012 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos. 2013 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų rengimui, tvirtinimui, vykdymui, vertinimui ir atsiskaitymui taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusių teisės aktų nuostatos, išskyrus šio įstatymo 12 straipsnį.
33.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XI-2318, 2012-11-06, Žin., 2012, Nr. 132-6646 (2012-11-15)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 11 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
34.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-164, 2013-01-17, Žin., 2013, Nr. 11-508 (2013-01-30)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2013 m. gegužės 1 d.
35.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-477, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3998 (2013-07-23)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 26 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas įsigalioja 2014 m. spalio 1 d.
36.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-604, 2013-11-19, Žin., 2013, Nr. 124-6283 (2013-12-05)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 28 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.
Įstatymo įsigaliojimas keistas:
36.1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1513, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21279
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-604 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
37.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-609, 2013-11-21, Žin., 2013, Nr. 124-6285 (2013-12-05)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šio įstatymo nuostatos taikomos rengiant Lietuvos Respublikos 2014 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą.
38.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-616, 2013-11-26, Žin., 2013, Nr. 128-6515 (2013-12-14)
BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 32 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS
Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2014 m. sausio 1 d.
Per 2013 m. politinėms partijoms paskirstyti ir nepanaudoti valstybės biudžeto asignavimai lieka politinės partijos valstybės biudžeto asignavimų sąskaitoje.
39.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-796, 2014-03-20, paskelbta TAR, 2014-04-03, i. k. 2014-04028
LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 13, 15 IR 22 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
Šis įstatymas, išskyrus 2 straipsnį, įsigalioja 2014 m. liepos 1 d.
Konstitucinio Teismo nutarimai:
1.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas
2002-07-11, Žin., 2002, Nr. 72-3080 (2002-07-17)
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS SISTEMOS ĮSTATYMO 39 STRAIPSNIO, LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKSLO IR ŠVIETIMO ILGALAIKIO FINANSAVIMO ĮSTATYMO 1, 2 IR 3 STRAIPSNIŲ, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO 18 STRAIPSNIO 2 DALIES IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO STATUTO 172 STRAIPSNIO 1 DALIES ATITIKTIES LIETUVOS RESPUBLIKOS KONSTITUCIJAI
Pakeitimai:
1.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1315, 2014-11-06, paskelbta TAR 2014-11-11, i. k. 2014-16657
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 32 straipsnio pakeitimo įstatymas
2.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1379, 2014-12-04, paskelbta TAR 2014-12-15, i. k. 2014-19663
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymas
3.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1513, 2014-12-18, paskelbta TAR 2014-12-31, i. k. 2014-21279
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo 28 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-604 2 straipsnio pakeitimo įstatymas
4.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1969, 2015-10-20, paskelbta TAR 2015-10-30, i. k. 2015-17121
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 20 straipsnio pakeitimo įstatymas
5.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2143, 2015-12-08, paskelbta TAR 2015-12-10, i. k. 2015-19627
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas
6.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-1884, 2015-06-25, paskelbta TAR 2015-07-03, i. k. 2015-10782
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 25 straipsnio pakeitimo įstatymas
7.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2024, 2015-11-17, paskelbta TAR 2015-11-24, i. k. 2015-18615
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 13, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas
8.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2284, 2016-03-25, paskelbta TAR 2016-03-29, i. k. 2016-06436
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 10 straipsnio pakeitimo įstatymas
9.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2313, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10424
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 17, 19, 21 ir 37 straipsnių pakeitimo įstatymas
10.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XII-2314, 2016-04-14, paskelbta TAR 2016-04-26, i. k. 2016-10425
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 14, 18, 19, 21, 28, 32, 35, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2143 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
11.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-85, 2016-12-13, paskelbta TAR 2016-12-23, i. k. 2016-29273
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymas
12.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-809, 2017-12-05, paskelbta TAR 2017-12-13, i. k. 2017-20003
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 6, 10, 14, 15, 18, 32, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 10-1 straipsniu įstatymas
13.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1328, 2018-06-28, paskelbta TAR 2018-07-03, i. k. 2018-11182
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5, 17, 19, 37, 38 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymas
14.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1182, 2018-05-24, paskelbta TAR 2018-06-01, i. k. 2018-09073
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas
15.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-1632, 2018-11-15, paskelbta TAR 2018-11-23, i. k. 2018-18922
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymas
16.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2080, 2019-04-26, paskelbta TAR 2019-05-06, i. k. 2019-07319
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
17.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2259, 2019-06-27, paskelbta TAR 2019-07-03, i. k. 2019-10929
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymas
18.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-2904, 2020-05-07, paskelbta TAR 2020-05-22, i. k. 2020-10901
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
19.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3109, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15319
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 8, 17, 18, 32 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 14-1 straipsniu įstatymas
20.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3429, 2020-11-10, paskelbta TAR 2020-11-20, i. k. 2020-24626
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
21.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-61, 2020-12-10, paskelbta TAR 2020-12-17, i. k. 2020-27621
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymas
22.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-120, 2020-12-23, paskelbta TAR 2020-12-29, i. k. 2020-28976
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 straipsnio pakeitimo įstatymas
23.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-138, 2020-12-23, paskelbta TAR 2021-01-07, i. k. 2021-00260
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymas
24.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-600, 2021-11-04, paskelbta TAR 2021-11-12, i. k. 2021-23521
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 2, 5, 6, 10, 14, 18, 19, 20, 26, 27, 30, 31, 32, 33, 34 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
25.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIII-3309, 2020-10-01, paskelbta TAR 2020-10-13, i. k. 2020-21246
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymas
26.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1099, 2022-05-17, paskelbta TAR 2022-05-23, i. k. 2022-10749
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 15 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas
27.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-842, 2021-12-23, paskelbta TAR 2021-12-30, i. k. 2021-27740
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 3, 35 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3309 4 straipsnio pakeitimo įstatymas
28.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1761, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27576
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 10, 17, 18, 21 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymas
29.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1271, 2022-06-30, paskelbta TAR 2022-07-15, i. k. 2022-15618
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymas
30.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-1764, 2022-12-23, paskelbta TAR 2022-12-30, i. k. 2022-27579
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 11, 25, 26, 27, 31 ir 34 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1271 3 straipsnio pakeitimo įstatymas
31.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2245, 2023-11-16, paskelbta TAR 2023-11-29, i. k. 2023-22975
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 4, 5, 6, 18, 19, 21, 26, 39 straipsnių pakeitimo ir 10-1 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas
32.
Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas
Nr. XIV-2325, 2023-12-14, paskelbta TAR 2023-12-23, i. k. 2023-25312
Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 pakeitimo įstatymas