Suvestinė redakcija nuo 2019-05-24 iki 2021-07-14

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 39-1805, i. k. 103503AISAK0000I-47

LIETUVOS RESPUBLIKOS GENERALINIO PROKURORO

Į S A K Y M A S

DĖL IKITEISMINIO TYRIMO TERMINŲ KONTROLĖS TVARKOS IR REKOMENDACIJŲ PATVIRTINIMO

2003 m. balandžio 11 d. Nr. I-47

Vilnius

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, patvirtinto 2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymu Nr. VII-1968, Baudžiamojo proceso kodekso, patvirtinto 2002 m. kovo 14 d. įstatymu Nr. IX-785, ir Bausmių vykdymo kodekso, patvirtinto 2002 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. IX-994, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (Žin., 2002, Nr. 112-4970) 48 straipsnio 4 dalimi:

1. Tvirtinu pridedamas rekomendacijas:

1.1. Neteko galios nuo 2014-06-05

Punkto naikinimas:

Nr. I-114, 2014-06-03, paskelbta TAR 2014-06-04, i. k. 2014-06146

1.2. Dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 213 straipsnį (kai yra padarytos kelios skirtingo sunkumo nusikalstamos veikos);

1.3. Dėl ataskaitos, pateikiamos baigus ikiteisminį tyrimą (naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 218 straipsnis), surašymo;

1.4. Neteko galios nuo 2015-06-02

Punkto naikinimas:

Nr. I-136, 2015-06-01, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08536

1.5. Neteko galios nuo 2015-06-02

Punkto naikinimas:

Nr. I-134, 2015-06-01, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08532

1.6. Neteko galios nuo 2015-06-02

Punkto naikinimas:

Nr. I-137, 2015-06-01, paskelbta TAR 2015-06-01, i. k. 2015-08538

1.7. Dėl naujojo Baudžiamojo proceso kodekso 169 ir 171 straipsnių taikymo;

1.8. Dėl nusikalstamų veikų tyrimo paskirstymo ikiteisminio tyrimo įstaigoms.

2. Neteko galios nuo 2010-10-22

Punkto naikinimas:

Nr. I-142, 2010-10-15, Žin. 2010, Nr. 124-6363 (2010-10-21), i. k. 110503AISAK000I-142

3. Nustatau, kad:

3.1. rekomendacijų ir Ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarkos reikalavimai yra privalomi visiems prokurorams ir ikiteisminio tyrimo pareigūnams;

3.2. šis įsakymas įsigalioja nuo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (Žin., 2000, Nr. 89-2741), Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (Žin., 2002, Nr. 37-1341) ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (Žin., 2002, Nr. 73-3084) įsigaliojimo dienos.

GENERALINIS PROKURORAS ANTANAS KLIMAVIČIUS

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

REKOMENDACIJOS DĖL IKITEISMINIO TYRIMO NUTRAUKIMO PAGAL NAUJOJO BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 213 STRAIPSNĮ (KAI YRA PADARYTOS KELIOS SKIRTINGO SUNKUMO NUSIKALSTAMOS VEIKOS)

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) IV dalies XV skyriaus 213 straipsnis reglamentuoja ikiteisminio tyrimo nutraukimą kelių nusikalstamų veikų padarymo atveju.

2. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) (Žin., 2000, Nr. 89-2741) 10–12, 16 straipsnius nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus. Nusikaltimai yra tyčiniai ir neatsargūs. Tyčiniai nusikaltimai dar skirstomi į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius. Nesunkus nusikaltimas yra tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo. Baudžiamasis nusižengimas yra pavojinga ir BK uždrausta veika, už kurią numatyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, išskyrus areštą. Nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas yra neatsargus, jeigu jis padarytas dėl nusikalstamo pasitikėjimo arba nusikalstamo nerūpestingumo.

II. BPK 213 STRAIPSNIO TAIKYMO TVARKA

3. BPK 213 straipsnis gali būti taikomas, kai asmuo įtariamas padaręs kelias nusikalstamas veikas, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs nusikaltimai, neatsargūs baudžiamieji nusižengimai ar neatsargūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai. Tokiu atveju prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų arba neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ir neatsargių nusikaltimų, jeigu už tokius ar tokį neatsargų nusikaltimą baudžiamajame įstatyme numatyta bausmė neviršija trejų metų laisvės atėmimo.

4. BPK 213 straipsnis suteikia prokurorui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą ar kontroliuojančiam ikiteisminio tyrimo atlikimą, teisę, bet ne įpareigoja jį nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų. Tokį sprendimą, kuris turėtų būti įforminamas nutarimu, kurį prokuroras gali priimti tik tuo atveju, kai pagrįstai mano, kad nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų procesas dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų galės vykti sparčiau ir dėl šiomis veikomis padarytos žalos atlyginimo nepareikštas civilinis ieškinys.

5. Prokuroras, prieš priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų, privalo įtariamajam pasirašytinai įteikti pranešimą apie visas nusikalstamas veikas, kurių padarymu jis yra įtariamas.

6. Ikiteisminis tyrimas turėtų būti nutraukiamas visų bendrininkų, dalyvavusių darant baudžiamuosius nusižengimus, nesunkius nusikaltimus, neatsargius baudžiamuosius nusižengimus ar neatsargius nusikaltimus, atžvilgiu. Jei bent vienas iš bendrininkų nėra padaręs sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo, tai ikiteisminis tyrimas BPK 213 straipsnyje nustatyta tvarka nenutraukiamas.

7. Prokuroras, atliekantis ikiteisminį tyrimą ar kontroliuojantis ikiteisminio tyrimo atlikimą, gali priimti nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų, kai vienoje byloje tiriamos kelios nusikalstamos veikos, iš kurių viena ar kelios yra baudžiamieji nusižengimai, nesunkūs nusikaltimai, neatsargūs baudžiamieji nusižengimai ar neatsargūs nusikaltimai, o kita ar kitos – sunkūs ar labai sunkūs nusikaltimai.

8. Prieš priimdamas procesinį sprendimą dėl ikiteisminio tyrimo dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų nutraukimo, prokuroras turėtų įvertinti, ar nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų pakaks duomenų įrodyti įtariamojo kaltę, padarant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (nusikaltimus). Tuo atveju, jeigu nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų vėliau tektų nutraukti ikiteisminį tyrimą ir dėl to asmens padarytų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, ar jeigu teismas priimtų išteisinamąjį nuosprendį šio asmens atžvilgiu, toks asmuo liktų nenubaustas.

9. BPK 213 straipsnyje yra išdėstyta viena išlyga, kai ikiteisminis tyrimas dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų negali būti nutrauktas. Tai atvejai, kai minėtomis veikomis yra padaryta žala ir dėl jos atlyginimo pareikštas civilinis ieškinys. BPK 109 straipsnis nustato, kad civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje gali būti pareiškiamas, jeigu asmeniui dėl nusikalstamos veikos padaryta turtinės ar neturtinės žalos. Taip pat ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnyje įtvirtintas privalomumas atlyginti neturtinę žalą, atsiradusią dėl padaryto nusikaltimo. Todėl, jei baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nepareikštas, prokuroras, prieš priimdamas nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, turėtų įsitikinti, kad fizinis asmuo ar juridinio asmens atstovas, kuriems nusižengimu ar nusikaltimu padaryta žalos, atsisako pareikšti ieškinį. Ši valia turėtų būti pasirašytinai užfiksuota apklausos protokoluose arba išdėstyta atskirame rašte – nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo pareiškime.

10. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala atlyginta, prokuroras gali nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų ir nesunkių nusikaltimų, tačiau tokiu atveju prokuroras turėtų gauti fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo, kuriems baudžiamuoju nusižengimu, nesunkiu nusikaltimu, neatsargiu baudžiamuoju nusižengimu ar neatsargiu nusikaltimu padaryta žalos, raštišką pareiškimą, kad nusikalstama veika padaryta žala atlyginta. Esant tokiam pareiškimui procesas dėl civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje nepradedamas, o pradėtas nutraukiamas ir dėl to paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas panaikinamas, jeigu baudžiamojoje byloje negali būti taikomas turto konfiskavimas.

III. IKITEISMINIO TYRIMO, NUTRAUKTO VADOVAUJANTIS BPK 213 STRAIPSNIU, ATNAUJINIMAS

11. Baudžiamojo proceso įstatymas numato galimybę prokurorui, atlikusiam ikiteisminį tyrimą ar kontroliavusiam ikiteisminio tyrimo atlikimą, arba aukštesniojo prokuroro pavedimu kitam prokurorui savo nutarimu atnaujinti vadovaujantis BPK 213 straipsniu nutrauktą ikiteisminį tyrimą pagal proceso dalyvių skundus ar savo iniciatyva, jei tam yra pagrindas (BPK 217 straipsnio 1 dalis). Šis prokuroro nutarimas privalo būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo.

12. Pagrindas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą galėtų būti ir tada, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas dėl to paties asmens įvykdytų sunkių ar labai sunkių nusikaltimų arba teismas priima išteisinamąjį nuosprendį šio asmens atžvilgiu. Reikėtų atsižvelgti į tai, kad naujasis BK numato gana trumpus baudžiamosios atsakomybės už baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų ir neatsargių nusikaltimų padarymą senaties terminus. Baudžiamoji atsakomybė nutraukus ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamųjų nusižengimų, nesunkių nusikaltimų, neatsargių baudžiamųjų nusižengimų ar neatsargių nusikaltimų vėliau gali būti nebegalima dėl baudžiamosios atsakomybės senaties, tuo labiau kad procesinį sprendimą atnaujinti anksčiau nutrauktą ikiteisminį tyrimą gali apskųsti įtariamasis, jo atstovas ar gynėjas.

______________

patvirtinta

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

REKOMENDACIJOS DĖL ATASKAITOS, PATEIKIAMOS BAIGUS IKITEISMINĮ TYRIMĄ (BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 218 STRAIPSNIS), SURAŠYMO

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Šiose rekomendacijose nustatoma rašytinės ataskaitos apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus (toliau – ataskaitos) forma, būtini pateikti duomenys ir pateikimo prokurorui tvarka.

2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 218 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai ikiteisminį tyrimą ar daugumą jo veiksmų atliko ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras gali pareikalauti, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnas pateiktų trumpą rašytinę ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

3. Atlikus ikiteisminį tyrimą turi būti surašoma ataskaita. Prokuroras gali raštu nurodyti, kad ataskaitos surašyti nereikės.

4. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, atlikęs ikiteisminį tyrimą, pateikia prokurorui ikiteisminio tyrimo medžiagą (bylą) ir daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir nagrinėti, taip pat ataskaitą apie atliktus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

5. Ikiteisminio tyrimo medžiaga (byla) prokurorui pateikiama surišta, sunumeruotais lapais, su apyrašu, užantspauduota.

6. Daiktai kartu su ikiteisminio tyrimo medžiaga (byla) pateikiami tvarkingai supakuoti, užantspauduoti, išskyrus daiktus, kuriuos dėl gremėzdiškumo ar dėl kitų priežasčių negalima laikyti ir perduoti kartu su nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga. Šie daiktai, jei įmanoma, turi būti nufotografuoti, užantspauduoti ir laikomi ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo nurodytoje vietoje.

II. ataskaitos forma ir būtini duomenys

7. Ikiteisminio tyrimo pareigūno surašyta ataskaita apie atliktą ikiteisminį tyrimą yra oficialus proceso aktas, skiriamas tik prokurorui. Ataskaita laikoma ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje. Ataskaita gali būti pateikta ir kompiuterinėje laikmenoje.

8. Ikiteisminio tyrimo ataskaitoje būtina nurodyti šiuos duomenis:

8.1. ikiteisminio tyrimo pradžia;

8.2. pareigūno, atlikusio ikiteisminį tyrimą, pareigos, vardas, pavardė, ikiteisminio tyrimo bylos Nr.;

8.3. įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, pilietybė, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, gyvenamoji vieta, duomenys apie ankstesnį teistumą, kiti reikalingi duomenys;

8.4. įtariamo asmens padarytos nusikalstamos veikos aprašymas ir ją atitinkantis Baudžiamojo kodekso straipsnis (pagal pranešimo apie įtarimą turinį);

8.5. įtariamo asmens pozicija dėl pareikšto įtarimo;

8.6. ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais pagrįstas įtarimas dėl asmens (asmenų) nusikalstamos veikos padarymo, aplinkybės, kurioms išaiškinti šie veiksmai buvo atlikti;

8.7. įtariamam asmeniui parinkta kardomoji priemonė (jei paskirta kardomoji priemonė suėmimas, nurodyti terminą, iki kada ji paskirta, kur įtariamasis laikomas. Jeigu įtariamasis atiduotas į sveikatos priežiūros įstaigą, taip pat nurodyti, nuo kada ir kur konkrečiai jis atiduotas);

8.8. ikiteisminiame tyrime dalyvavę teisėjai, gynėjai, specialistai, liudytojai, nukentėjusieji, jų adresai, civilinio ieškinio suma, daiktų saugojimo vieta ir kitos būtinos nurodyti aplinkybės.

9. Būtina nurodyti pateikiamos bylos lapus, kuriuose išdėstyti 8.1–8.8 papunkčiuose išvardyti ikiteisminio tyrimo duomenys.

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2008-08-20

Priedo naikinimas:

Nr. I-110, 2008-08-11, Žin. 2008, Nr. 94-3713 (2008-08-19), i. k. 108503AISAK000I-110

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

(Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2008 m. rugpjūčio 8 d. įsakymo Nr. I-109 redakcija)

REKOMENDACIJOS DĖL NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ TYRIMO PASKIRSTYMO IKITEISMINIO TYRIMO ĮSTAIGOMS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) nustatyta, kad pradėjus ikiteisminį tyrimą prokuroras turi nuspręsti, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus.

2. BPK 169 straipsnio (Prokuroro veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) 2 dalyje nustatyta, kad pradėjęs ikiteisminį tyrimą prokuroras pats atlieka visus reikalingus ikiteisminio tyrimo veiksmus arba tai padaryti paveda ikiteisminio tyrimo įstaigai.

3. BPK 171 straipsnio (Ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų veiksmai pradedant ikiteisminį tyrimą) 2 dalyje nustatyta, kad gavęs ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūno pranešimą prokuroras sprendžia, kas turi atlikti ikiteisminį tyrimą, taip pat nurodyta, kad prokuroras gali nuspręsti:

3.1. pats atlikti visą ikiteisminį tyrimą ar atskirus jo veiksmus;

3.2. pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, kuri praneša prokurorui apie pradėtą ikiteisminį tyrimą;

3.3. pavesti atlikti ikiteisminio tyrimo veiksmus kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai. 171 straipsnio 3 dalyje įvardijama prokuroro teisė sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų.

4. BPK 175 straipsnio (Atskirieji pavedimai) 2 dalyje nustatyta prokuroro teisė pavesti atlikti tyrimo veiksmus kitos vietovės prokurorui arba bet kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

5. BPK 165 straipsnyje (Ikiteisminio tyrimo įstaigos) išvardytos visos ikiteisminio tyrimo įstaigos, kurioms prokuroras turi teisę pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą.

6. Universali ikiteisminio tyrimo įstaiga yra policija, kuriai prokuroras gali pavesti atlikti bet kurios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą ar atskirus nusikalstamos veikos ikiteisminio tyrimo veiksmus.

7. Kitos institucijos, išvardytos BPK 165 straipsnio 1 dalyje, ikiteisminio tyrimo įstaigos yra tada, kai tiriamos nusikalstamos veikos, išaiškėjusios šioms institucijoms atliekant tiesiogines funkcijas, numatytas jų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose. Tokios tyrimo įstaigos yra: Valstybės sienos apsaugos tarnyba, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Karo policija, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, Lietuvos Respublikos muitinė, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

8. Ikiteisminį tyrimą taip pat atlieka tolimajame plaukiojime esančių jūros laivų kapitonai dėl laivo įgulos narių ir keleivių nusikalstamų veikų, padarytų tolimojo plaukiojimo metu, Kalėjimų departamento pareigūnai, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriai arba jų įgalioti pareigūnai dėl tose įstaigose padarytų nusikalstamų veikų.

II. NUSIKALSTAMŲ VEIKŲ TYRIMO PASKIRSTYMAS

9. Prokuroras gali pavesti atlikti bet kurios nusikalstamos veikos ikiteisminį tyrimą ar atskirus ikiteisminio tyrimo veiksmus policijai. Įgyvendinant BPK 1 straipsnio (Baudžiamojo proceso paskirtis) nuostatą „ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas“ tam tikras nusikalstamas veikas tikslinga pavesti tirti ne policijai, o kitoms ikiteisminio tyrimo įstaigoms, atsižvelgiant į jų vykdomas funkcijas.

10. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 175 straipsnio 2 dalimi, gali pavesti tirti bet kurią nusikalstamą veiką ar atlikti atskirus tyrimo veiksmus bet kuriai tyrimo įstaigai, tačiau, atsižvelgiant į institucijų veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose nustatytas funkcijas, rekomenduojama pavesti tirti šias ir su jomis susijusias nusikalstamas veikas:

10.1. Valstybės sienos apsaugos tarnybai – Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 291 ir 292 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas.

10.2. Specialiųjų tyrimų tarnybai – BK 225–229 straipsniuose nustatytas nusikalstamas veikas, kai šiose veikose yra korupcijos požymių, ir kitas korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas.

10.3. Karo policijai – BK XLVI skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai krašto apsaugos tarnybai), išskyrus BK 314 ir 315 straipsnius (kai šaukimo į karo tarnybą vengia šauktinis), nustatytas nusikalstamas veikas. Karo policijai taip pat pavedamos tirti kitos nusikalstamos veikos, kurias padarė Lietuvos ar kitų NATO šalių kariai karinėje teritorijoje ar kariniame transporte.

10.4. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai – BK XXXII skyriuje (Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai finansų sistemai) nustatytas nusikalstamas veikas ir kitas nusikalstamas veikas, susijusias su mokesčiais, valstybės (savivaldybės) rinkliavomis, valstybinio socialinio draudimo ir kitomis įmokomis.

Šiame BK skyriuje BK 213–215 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos pavedamos tirti Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tik tais atvejais, kai jos įvykdomos kartu su BK 216–224 straipsniuose nurodytomis nusikalstamomis veikomis. Kitais atvejais BK 213–215 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų tyrimas turėtų būti pavedamas policijai.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai taip pat pavedamos tirti nusikalstamos veikos, susijusios su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių finansinės paramos lėšų gavimu ir panaudojimu, taip pat BK 189¹str. (neteisėtas praturtėjimas) numatyta nusikalstama veika.

Punkto pakeitimai:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

10.5. Lietuvos Respublikos muitinės specialiai įstaigai – Muitinės kriminalinei tarnybai pavedamos tirti BK 199, 199¹, 199² ir 200 straipsniuose nustatytos nusikalstamos veikos.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

10.6. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui pavedamos tirti BK 187 straipsnio 3 dalyje, 188 straipsnyje ir 271 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos, jei naikinama ar niokojama gaisru.

Punkto numeracijos pakeitimas:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin., 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

11. Prokuroras, gavęs pranešimą apie laivo kapitono pradėtą ikiteisminį tyrimą, turėtų pavesti jam tirti nusikalstamas veikas, kol atsiradus galimybei perimti tyrimą Lietuvoje prokuroras paves toliau atlikti šį tyrimą reikiamai ikiteisminio tyrimo įstaigai.

12. Kalėjimų departamento pareigūnams, areštinių, kardomojo kalinimo ir pataisos įstaigų direktoriams arba jų įgaliotiems pareigūnams tikslinga pavesti tirti tik tas nusikalstamas veikas, kurias suimtieji ar nuteistieji padarė šiose įstaigose.

13. Prokuroras gali pavesti ikiteisminio tyrimo įstaigai tirti ir kitas nusikalstamas veikas, kurių požymius nustato tos institucijos pareigūnas, atlikdamas savo tiesiogines funkcijas, nustatytas veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose, nors tokių nusikalstamų veikų tyrimas ir nėra šių įstaigų funkcija. Pvz., atlikti ikiteisminį tyrimą turėtų būti pavedama Valstybės sienos apsaugos tarnybai, kai pasienietis, saugodamas Lietuvos valstybės sieną, sulaiko asmenį, kuris: perėjo Lietuvos valstybės sieną neleistinoje vietoje, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 291 straipsnyje (Neteisėtas valstybės sienos perėjimas); pateikė suklastotus asmens dokumentus, t. y. kartu įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 300 straipsnyje (Dokumento suklastojimas ar suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas); gabeno kontrabandą, t. y. įvykdė nusikalstamą veiką, nustatytą BK 199 straipsnyje (Kontrabanda).

14. Sprendžiant, kuriai ikiteisminio tyrimo įstaigai pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą, būtina atsižvelgti į tai, kas atliko operatyvinį tyrimą, kur yra ikiteisminio tyrimo įstaigos struktūrinio padalinio buveinė ar tyrėjo darbo vieta, įvertinti tyrėjų patirtį tiriant tokios kategorijos bylas ir kitas aplinkybes, lemiančias tolesnio tyrimo veiksmingumą.

15. Prokuroras, vadovaudamasis BPK 171 straipsnio 2 dalies 3 punktu, gali pavesti atlikti ikiteisminį tyrimą kitai ikiteisminio tyrimo įstaigai, neviršydamas savo kompetencijos.

16. Vadovaujantis BPK 171 straipsnio 2 dalies 1 punktu prokurorai turėtų patys atlikti visą ikiteisminį tyrimą dėl nusikalstamų veikų, turinčių ypatingą visuomeninę reikšmę, taip pat dėl ikiteisminio tyrimo pareigūnų padarytų nusikalstamų veikų, jei toks tyrimas nepavedamas atlikti aukštesnei pagal pavaldumą ar centrinei ikiteisminio tyrimo įstaigai, ar Specialiųjų tyrimų tarnybai.

17. Jeigu yra duomenų, kad nusikalstamą veiką galimai padarė ikiteisminio tyrimo įstaigos kitas darbuotojas, atlikti ikiteisminį tyrimą neturėtų būti pavedama ikiteisminio tyrimo įstaigos tam pačiam padaliniui.

18. Vadovaudamasis BPK 170 straipsnio 1 dalimi prokuroras gali savo iniciatyva priimti sprendimą atlikti ikiteisminį tyrimą, kurį organizuoja ir jam vadovauja. Apie tokį sprendimą prokuroras nedelsdamas informuoja tiesioginį vadovą.

Aukštesnieji prokurorai, o teritorinėje prokuratūroje ir skyriaus vyriausiasis prokuroras (jo pavaduotojas), gali pavesti pavaldžiam prokurorui atlikti ikiteisminį tyrimą.

19. Neteko galios nuo 2019-05-24

Punkto naikinimas:

Nr. I-162, 2019-05-22, paskelbta TAR 2019-05-23, i. k. 2019-08171

20. Neteko galios nuo 2019-05-24

Punkto naikinimas:

Nr. I-162, 2019-05-22, paskelbta TAR 2019-05-23, i. k. 2019-08171

21. Prireikus prokuroras gali sudaryti tyrimo grupę iš kelių skirtingų ikiteisminio tyrimo įstaigų pareigūnų (BPK 171 str. 3 d.). Tyrimo grupę tikslinga sudaryti:

21.1. nusikalstamoms veikoms, susijusioms su gaisru, tirti – iš policijos ir Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnų;

21.2. nusikalstamoms veikoms, nustatytoms BK 129, 239, 240, 241, 242 ir 260 straipsniuose, tirti – iš laisvės atėmimo vietų įstaigų ir policijos pareigūnų;

21.3. Neteko galios nuo 2011-02-13

Punkto naikinimas:

Nr. I-46, 2011-02-09, Žin. 2011, Nr. 18-911 (2011-02-12), i. k. 111503AISAK0000I-46

22. Gali būti sudaromos ir kitokios sudėties tyrimo grupės.

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. I-109, 2008-08-08, Žin., 2008, Nr. 94-3712 (2008-08-19), i. k. 108503AISAK000I-109

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro

2003 m. balandžio 11 d. įsakymu Nr. I-47

ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarka

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) (Žin., 2002, Nr. 37-1341) 176 straipsnio 2 dalies nuostatomis, nustatoma tokia ikiteisminio tyrimo terminų kontrolės tvarka:

______________

Patvirtinta. Neteko galios nuo 2010-10-22

Priedo naikinimas:

Nr. I-142, 2010-10-15, Žin. 2010, Nr. 124-6363 (2010-10-21), i. k. 110503AISAK000I-142

Pakeitimai: