LIETUVOS RESPUBLIKOS

Suvestinė redakcija nuo 2021-07-24 iki 2021-09-30

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2006, Nr. 43-1569, i. k. 1062230ISAK000A1-92

Nauja redakcija nuo 2021-07-24:

Nr. A1-539, 2021-07-23, paskelbta TAR 2021-07-23, i. k. 2021-16398

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SOCIALINĖS APSAUGOS IR DARBO MINISTRAS

ĮSAKYMAS

DĖL SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGŲ VADOVŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠO BEI SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATESTACIJOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

2006 m. balandžio 5 d. Nr. A1-92
Vilnius

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 19 straipsnio 6 ir 8 dalimis, 20 straipsnio 3 ir 5 dalimis, 36 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

t v i r t i n u pridedamus:

1. Socialinių paslaugų srities darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašą;

2. Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašą.

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92

(Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2021 m. liepos 23 d. d. įsakymo Nr. A1-539

redakcija)

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ IR SOCIALINIŲ PASLAUGŲ ĮSTAIGŲ VADOVŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinių paslaugų srities darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų profesinės kompetencijos tobulinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato socialinių darbuotojų, socialinių paslaugų įstaigų vadovų ir kitų socialinių paslaugų srities darbuotojų, kurių pareigybės išvardytos Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, išskyrus gestų kalbos vertėjų centrų vadovus, gestų kalbos vertėjus ir valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuotus asmenis (toliau kartu – darbuotojai), profesinės kompetencijos tobulinimo uždavinius, praktinės veiklos vertinimo (įsivertinimo) ir profesinės kompetencijos tobulinimo principus, profesinės kompetencijos tobulinimo reikalavimus, profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių vertinimo (įsivertinimo) tvarką.

2. Europos Sąjungos valstybių narių, Europos ekonominės erdvės valstybių ar Šveicarijos Konfederacijos pilietis, dirbantis Lietuvos Respublikoje, savo profesinę kompetenciją tobulina vadovaudamasis Tvarkos aprašo nuostatomis.

3. Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atestuoti asmenys profesinę kompetenciją tobulina Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka.

4. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

4.1. Atestacija – procedūra, kai pagal atitinkamus kriterijus įvertinamas socialinio darbuotojo ar socialinių paslaugų įstaigų vadovo profesinės kompetencijos lygmuo, suteikiant jam šį lygmenį atitinkančią kvalifikacinę kategoriją.

4.2. Bendrosios kompetencijos – žinios, gebėjimai, įgūdžiai ir vertybinės nuostatos, kurios privalomos kiekvienam darbuotojui.

4.3. Intervizija – konsultavimo(si) metodas, kai darbuotojai tarpusavyje aptaria ir analizuoja atvejus, orientuodamiesi į sudėtingus, emociškai sunkius, neišspręstus atvejus, be išorinio supervizoriaus (konsultanto). Interviziją galima apibrėžti kaip darbuotojų konsultavimąsi.

4.4. Mentorius – darbuotojas, padedantis naujai pradėjusiems dirbti darbuotojams adaptuotis ir greičiau įsitraukti į profesinę veiklą, turintis didelę praktinės veiklos patirtį, gebantis teikti metodines konsultacijas ir užtikrinti praktinę pagalbą.

4.5. Praktinė veikla – atitinkamomis žiniomis, įgūdžiais ir vertybėmis pagrįsta darbinė veikla, funkcijų ir pareigų vykdymas individualiai ir komandoje.

4.6. Profesinė kompetencija – žinių, įgūdžių, gebėjimų, vertybinių nuostatų, motyvacijos ir nusiteikimo, reikalingų sėkmingai profesinei veiklai vykdyti, ir šios veiklos patirties visuma.

4.7. Specialiosios kompetencijos – specifinės žinios, gebėjimai, įgūdžiai ir nuostatos, kurios yra susijusios su konkrečiomis tiesioginėmis darbuotojo funkcijomis.

4.8. Supervizija – darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų, konsultavimas profesinių santykių klausimais, siekiant tobulinti darbuotojų profesinę kompetenciją ir įstaigų veiklą. Supervizija gali vykti individualiai, grupėse arba komandose ir organizacijose. Supervizijai vadovauja profesionalūs supervizoriai, baigę specialias supervizorių rengimo studijas ar mokymus, atitinkančius Europos nacionalinių supervizijos organizacijų asociacijos (angl. Association of National Organisations for Supervision in Europe) nustatytus supervizorių rengimo standartus, ir turintys tai patvirtinantį dokumentą (atestatą, pažymėjimą ar patvirtintas šių dokumentų kopijas).

II SKYRIUS

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO UŽDAVINIAI

5. Pagrindiniai profesinės kompetencijos tobulinimo uždaviniai:

5.1. skatinti darbuotojus ugdyti profesines kompetencijas ir tobulinti kompetencijas, padėsiančias pasiekti efektyvių darbo rezultatų;

5.2. didinti darbuotojų atsakomybę už darbo rezultatus, skatinti domėtis ir diegti socialinio darbo naujoves ir kūrybiškai, sėkmingai dirbti, sprendžiant visuomenėje kylančias socialines problemas.

III SKYRIUS

PRAKTINĖS VEIKLOS VERTINIMO (ĮSIVERTINIMO) IR PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO PRINCIPAI

6. Praktinė veikla vertinama (įsivertinama) ir profesinė kompetencija tobulinama vadovaujantis šiais principais:

6.1. profesinės kompetencijos tobulinimo sąsaja su įstaigos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimu – darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su visos įstaigos paslaugų kokybės tobulinimu;

6.2. nuolatinis tobulėjimas, jo tęstinumas ir sistemiškumas – profesinė kompetencija nuolat ir sistemingai tobulinama, atsižvelgiant į turimų kompetencijų lygį, gebėjimų ugdymą, vertybinių nuostatų koregavimą;

6.3. darbuotojo motyvacija – darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir vertinimo sistema organizuojama taip, kad didintų darbuotojų motyvaciją tobulėti. Už profesinį tobulėjimą yra atsakingas pats darbuotojas ir jo įstaiga;

6.4. profesinės kompetencijos tobulinimo individualizacija – tobulinant profesinę kompetenciją, individualizuojami kiekvieno darbuotojo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai pagal turimus gebėjimus, žinias ir atliekamas užduotis;

6.5. darbuotojo įgalinimas – darbuotojo profesinių kompetencijų tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo procesas turi įgalinti patį darbuotoją išsikelti profesinių kompetencijų tobulinimo tikslus ir uždavinius, derančius su visos įstaigos tikslais ir uždaviniais, suteikti galimybę pasiūlyti tam reikalingas priemones ir būdus, aktyviai dalyvauti kompetencijos tobulinimo ir veiklos vertinimo procese.

IV SKYRIUS

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO REIKALAVIMAI

7. Socialinio darbuotojo, socialinių paslaugų įstaigos vadovo profesinės kompetencijos tobulinimo formos yra:

7.1. mokymai:

7.1.1. paskaitos;

7.1.2. seminarai;

7.1.3. praktiniai užsiėmimai;

7.1.4. konferencijos;

7.2. savanoriška veikla socialinėje srityje;

7.3. dalyvavimas supervizijose;

7.4. dalyvavimas intervizijose;

7.5. kitų asmenų mokymas (paskaitos, seminarai, įžanginis individualios priežiūros personalo mokymas ir praktiniai užsiėmimai, vadovavimas socialinio darbo studentų profesinei praktikai);

7.6. mentoriaus veikla;

7.7. mokymasis pagal formaliojo ir neformaliojo ugdymo programas, tiesiogiai susijusias su socialinio darbuotojo ar socialinių paslaugų įstaigos vadovo praktine veikla.

8. Darbuotojai privalo periodiškai tobulinti savo profesinę kompetenciją, dalyvaudami mokymuose ne mažiau kaip 16 akademinių valandų per kalendorinius metus. Darbdavys privalo apmokėti 16 akademinių valandų mokymų per kalendorinius metus ir įskaityti tai į darbo laiką.

9. Socialiniai darbuotojai privalo periodiškai, ne rečiau kaip 1 kartą per ketvirtį, dalyvauti socialinio darbo praktinių atvejų aptarime – intervizijose. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai intervizijose dalyvauja pagal poreikį.

10. Darbuotojai privalo periodiškai dalyvauti supervizijose: socialiniai darbuotojai – ne mažiau kaip 8 akademines valandas per kalendorinius metus, socialinių paslaugų įstaigų vadovai – ne mažiau kaip 6 akademines valandas per kalendorinius metus.

11. Socialiniai darbuotojai profesinę kompetenciją tobulina:

11.1. pagal Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas) direktoriaus patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas;

11.2. pagal aukštųjų mokymo įstaigų, vykdančių socialinio darbo studijas, patvirtintas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas;

11.3. pagal Globėjų ir įtėvių mokymo ir konsultavimo (GIMK) programą;

11.4. pagal kitų įstaigų ir organizacijų parengtas ir patvirtintas profesinės kompetencijos tobulinimo programas, tiesiogiai susijusias su socialinio darbuotojo praktine veikla;

11.5. pagal užsienio šalių lektorių parengtas ir (ar) užsienio šalyse organizuotas socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programas;

11.6. dalyvaudami supervizijose ir intervizijose;

11.7. dalyvaudami seminaruose, konferencijose, stažuotėse, tiesiogiai susijusiuose su socialinio darbuotojo praktine veikla;

11.8. vykdydami kitų darbuotojų mokymus;

11.9. dalyvaudami neformaliojo ugdymo programose (tiesiogiai susijusiose su socialinio darbuotojo praktine veikla).

12. Tvarkos aprašo 11.1 papunktyje nurodytas programas gali vykdyti įstaigos, organizuojančios socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo mokymus, metodiniai centrai.

13. Socialinių darbuotojų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 50 procentų mokymų, nurodytų Tvarkos aprašo 11.1–11.3 papunkčiuose.

14. Socialinių paslaugų įstaigų vadovai profesinę kompetenciją tobulina:

14.1. pagal aukštųjų mokymo įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų parengtas ir patvirtintas profesinės kompetencijos tobulinimo programas, tiesiogiai susijusias su socialinių paslaugų įstaigos vadovo praktine veikla;

14.2. pagal užsienio šalių socialinio darbo ar socialinių paslaugų ekspertų parengtas ir (ar) užsienio šalyse organizuotas profesinės kompetencijos tobulinimo programas;

14.3. dalyvaudami supervizijose;

14.4. dalyvaudami seminaruose, konferencijose, stažuotėse, tiesiogiai susijusiuose su socialinių paslaugų įstaigos vadovo praktine veikla ir (ar) skaitydami juose pranešimus;

14.5. vykdydami kitų darbuotojų mokymus.

15. Socialinių paslaugų įstaigų vadovų mokymus per 5 kalendorinių metų laikotarpį turi sudaryti ne mažiau kaip 30 procentų mokymų, nurodytų Tvarkos aprašo 14.1–14.3 papunkčiuose.

16. Socialinis darbuotojas ar socialinių paslaugų įstaigos vadovas, siekdamas, kad Tvarkos aprašo 11.1–11.8 ar 14.1–14.5 papunkčiuose nurodytos išklausytos mokymo akademinės valandos būtų įskaitytos į jo profesinės kompetencijos tobulinimą, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimo veiklą vykdžiusios įstaigos vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įgalioto asmens, užsienio socialinio darbo ar socialinių paslaugų eksperto. Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje socialinis darbuotojas, socialinių paslaugų įstaigos vadovas tobulino savo profesinę kompetenciją, profesinės kompetencijos tobulinimo data, forma ir trukmė (akademinėmis valandomis).

17. Pradėdamas dirbti socialinių paslaugų įstaigoje, individualios priežiūros personalas, neturintis Lietuvos Respublikos socialinių paslaugų įstatymo 20 straipsnio 3 dalyje nustatyto išsilavinimo arba neįgijęs socialinio darbuotojo padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento kvalifikacijos pagal socialinių darbuotojų padėjėjo, lankomosios priežiūros ar asmeninio asistento profesinio mokymo programą, išklauso įžanginius mokymus. Individualios priežiūros personalas savo profesinę kompetenciją tobulina dalyvaudamas mokymuose, kuriuose nenuosekliųjų studijų būdu įgyja minimalių žinių apie socialines paslaugas, praktinę veiklą. Įžanginių mokymų trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 40 akademinių valandų.

18. Įžanginio individualios priežiūros personalo mokymo formos:

18.1. mokymasis:

18.1.1. paskaitos;

18.1.2. teoriniai seminarai;

18.2. praktiniai užsiėmimai.

19. Įžanginiai individualios priežiūros personalo mokymai vykdomi pagal individualios priežiūros personalo profesinės kompetencijos tobulinimo programas, suderintas su Departamentu Departamento direktoriaus nustatyta tvarka, aukštųjų mokyklų, rengiančių socialinius darbuotojus, patvirtintas programas. Individualios priežiūros personalo mokymą gali vykdyti įstaigos, organizuojančios socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo mokymus, metodiniai centrai, taip pat įstaigos, kurioje individualios priežiūros personalas buvo įdarbintas, vadovo paskirtas socialinis darbuotojas.

20. Individualios priežiūros personalas, siekdamas, kad įžanginiai mokymai būtų įskaityti, privalo turėti pažymėjimą, išduotą profesinės kompetencijos tobulinimą vykdžiusios įstaigos vadovo, jos struktūrinio padalinio vadovo ar įstaigos vadovo įgalioto asmens. Pažymėjime turi būti nurodyta: vieta, kurioje išklausyti įžanginiai mokymai, data, forma ir trukmė (valandomis).

21. Kiti darbuotojai savo profesinę kompetenciją tobulina dalyvaudami aukštųjų mokymo įstaigų, kitų įstaigų ir organizacijų vykdomose profesinės kompetencijos tobulinimo programose, tiesiogiai susijusiose su darbuotojo praktine veikla.

V SKYRIUS

SUPERVIZIJOS IR INTERVIZIJOS

22. Darbuotojams užtikrinamos periodiškai organizuojamos supervizijos, kurios įskaičiuojamos į darbuotojų darbo laiką ir apmokamos darbdavio.

23. Supervizijos turi būti organizuojamos darbuotojams, kartu dirbantiems vienoje įstaigoje. Taip pat pagal galimybes rekomenduojama organizuoti supervizijas tarp skirtingose įstaigose dirbančių darbuotojų ar tarpinstitucines supervizijas, kuriose dalyvauja darbuotojų veikloje svarbūs kitų sričių specialistai (pvz., vaiko teisių apsaugos specialistai, tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatoriai) ir paskatinti darbuotojus į jas įsitraukti.

24. Supervizijomis turi būti siekiama padėti darbuotojams išgyventi sudėtingas situacijas, kylančias dėl profesinės veiklos ypatumų, reflektuoti savo veiklą, stiprinti bendradarbiavimą su kitų sričių specialistais, įveikti kylančius bendradarbiavimo iššūkius.

25. Supervizijų metu aptarti klausimai, įvardytos situacijos, išsakyti jausmai, mintys, požiūriai, asmeniniai duomenys yra konfidenciali informacija, kurios darbuotojas neprivalo atskleisti jose nedalyvaujantiems asmenims.

26. Intervizijos (atvejų aptarimas) yra nuolatinė ir sisteminga darbuotojo veiklos forma, kuri yra įskaičiuota į darbo laiką.

27. Intervizijų vedėju gali būti paskirtas vienas iš darbuotojų (komandos kolega) arba mentorius. Pagal poreikį darbuotojams gali būti organizuojami mokymai, kaip tinkamai organizuoti ir vesti intervizijas, siekiant paruošti darbuotojus naudotis šiuo metodu ir gauti iš jo didžiausią galimą naudą savo profesinei veiklai.

28. Pasibaigus intervizijoms, parengiama jų santrauka, kurioje laisva forma aprašomos aptartos situacijos, galimi jų sprendimai, rekomendacijos, kilę nauji klausimai ar pasiūlymai. Intervizijų metu aptariama informacija yra konfidenciali, todėl negali būti atskleista nei jų dalyvių išsakyta nuomonė, mintys, nei asmeniniai duomenys (pareigos, vardas, pavardė, amžius, darbo patirties trukmė ar kt.). Informacija fiksuojama taip, kad nebūtų galimybės nustatyti asmens tapatybės). Intervizijų santraukoje minima tik bendro pobūdžio informacija (dalyviai, trukmė, aptartos temos, jų sprendimai), reikalinga intervizijų dalyvių keliamai kvalifikacijai pagrįsti.

VI SKYRIUS

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO PROGRAMŲ IR SOCIALINIO

DARBO METODINIŲ CENTRŲ ATRANKA

29. Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų, nurodytų Tvarkos aprašo 11.1 papunktyje, ir metodinių centrų atranką koordinuoja ir vykdo Departamentas.

30. Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programos, nurodytos Tvarkos aprašo 11.1 papunktyje, rengiamos užpildant Departamento direktoriaus patvirtintos formos Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programos formą ir teikiamos per Departamento informacinę sistemą. Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo programų atrankos tvarkos aprašą ir Socialinių darbuotojų profesinės kompetencijos programos formą, suderinęs su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, tvirtina Departamento direktorius.

31. Metodiniai centrai atrenkami konkurso būdu, vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintais Socialinio darbo metodinių centrų atrankos konkurso nuostatais.

32. Departamento direktorius įsakymu tvirtina Tvarkos aprašo 31 punkte nustatyta tvarka atrinktų metodinių centrų, kuriems suteiktas metodinio centro statusas, sąrašą (nurodomas juridinio asmens pavadinimas). Metodinio centro statusas suteikiamas 5 metams. Departamentas per 10 darbo dienų nuo šiame punkte nurodyto Departamento direktoriaus įsakymo pasirašymo dienos apie metodinių centrų sąrašo patvirtinimą raštu informuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją ir minėtame sąraše nurodytiems metodiniams centrams išduoda suteiktą metodinio centro statusą patvirtinantį Departamento direktoriaus nustatytos formos pažymėjimą, kuris išsiunčiamas paštu arba sudaromos galimybės jį atsiimti Departamente.

VII SKYRIUS

PROFESINĖS KOMPETENCIJOS VERTINIMAS (ĮSIVERTINIMAS)

33. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra susijęs su darbuotojo profesinės kompetencijos ir praktinės veiklos vertinimu (įsivertinimu).

34. Praktinė darbuotojo veikla vertinama kasmet, vadovaujantis Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. A1-158 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau ‒ Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašas).

35. Socialinis darbuotojas, išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus, profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius, profesinę kompetenciją ir praktinę veiklą įsivertina pagal šias kompetencijų rūšis:

35.1. bendrosios kompetencijos:

35.1.1. gebėjimas bendrauti;

35.1.2. gebėjimas dirbti kartu (bendradarbiavimas);

35.1.3. gebėjimas planuoti;

35.1.4. gebėjimas veikti savarankiškai (autonomiškumas);

35.1.5. gebėjimas tobulėti;

35.1.6. gebėjimas analizuoti situaciją (reflektyvumas);

35.1.7. gebėjimas įvertinti poreikius ir atlikti intervenciją;

35.1.8. gebėjimas daryti įtaką socialinei klientų aplinkai (asmens, asmenų grupių ar bendruomenių);

35.2. specialiosios kompetencijos:

35.2.1. gebėjimas kurti saugią, augti ir gyventi palankią aplinką;

35.2.2. gebėjimas ugdyti ir palaikyti kliento savarankiško gyvenimo įgūdžius.

36. Socialinių paslaugų įstaigos vadovas profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius įsivertina pagal šias kompetencijų rūšis:

36.1. bendrosios kompetencijos:

36.1.1. gebėjimas bendrauti;

36.1.2. gebėjimas dirbti kartu (bendradarbiavimas);

36.1.3. gebėjimas tobulėti;

36.1.4. gebėjimas analizuoti situaciją (reflektyvumas);

36.1.5. gebėjimas imtis iniciatyvos, planuoti, strateguoti ir prisiimti atsakomybę;

36.1.6. gebėjimas vadovautis tarnybinę veiklą reglamentuojančiais teisės aktais;

36.1.7. gebėjimas valdyti ir administruoti įstaigos veiklą;

36.1.8. gebėjimas kurti saugią fizinę ir psichosocialinę darbo aplinką ir palaikyti darbuotojų darbingumą;

36.1.9. gebėjimas plėtoti tarpinstitucinio bendradarbiavimo tinklus;

36.1.10. gebėjimas atstovauti įstaigai ir ginti darbuotojų bei paslaugų gavėjų interesus;

36.1.11. gebėjimas taikyti specifines profesines žinias įstaigos veikloje;

36.1.12. gebėjimas organizuoti kokybišką socialinių paslaugų teikimą;

36.2. specialiosios kompetencijos.

37. Darbuotojas pats turi teisę nuspręsti, ar ir kokiais įsivertinimo rezultatais jis dalysis su kitais kolegomis, tačiau apibendrintus rezultatus jis turi žodžiu aptarti su bent vienu kolega, mentoriumi ar tiesioginiu vadovu.

38. Darbuotojai negali patirti neigiamų veiklos įsivertinimo pasekmių ir tai neturi daryti neigiamos įtakos jų profesiniams santykiams, priešingai – turi būti suteikiama galimybė tobulinti profesinę kompetenciją.

39. Darbuotojų (išskyrus socialinių paslaugų įstaigų vadovus) profesinė kompetencija vertinama (įsivertinama) kasmet Tvarkos aprašo 40 punkte nustatyta tvarka. Ateinančių metų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiai vertinami (įsivertinami) per einamųjų metų pirmą pusmetį.

40. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikiams nustatyti naudojamas Departamento iniciatyva parengtas metodinis profesinių kompetencijų įsivertinimo įrankis, metodinę pagalbą įstaigoms dėl darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo ir praktinės veiklos vertinimo teikia Departamento specialistai ir specializuoti konsultantai, išklausę specialius mokymus ir nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. įgiję Departamento išduotus specialių mokymų išklausymą patvirtinančius pažymėjimus. Informacija, gauta atlikus praktinės veiklos vertinimus (įsivertinimus), naudojama vadovaujantis Socialinių paslaugų srities darbuotojų veiklos vertinimo tvarkos aprašo nustatyta tvarka bei konfidencialumo principu ir nepažeidžiant darbuotojo teisių.

41. Darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas siejamas su socialinių paslaugų įstaigų kokybės valdymu, todėl socialinių paslaugų įstaigoms rekomenduojama atlikti specializuotus vidinius veiklos ir paslaugų kokybės įsivertinimus pagal Europos socialinių paslaugų kokybės užtikrinimo ir kokybės sertifikavimo sistemą (EQUASS) ar kitą kokybės vertinimo sistemą, kurie padėtų įstaigai įsivertinti veiklos rezultatus ir efektyvumą, numatyti veiklos tobulinimo tikslus ir kryptis ir taip užtikrinti tinkamą darbuotojų profesinę kompetenciją, paslaugų kokybę ir socialinių paslaugų gavėjų pasitenkinimą teikiamomis paslaugomis.

42. Socialinių paslaugų įstaigos apibendrintą informaciją apie darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikius ir darbuotojų dalyvavimą profesinės kompetencijos tobulinimo renginiuose (nurodomas darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo poreikis, darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimo temos, šiuose renginiuose dalyvavusių darbuotojų skaičius) Departamentui teikia tiesiogiai arba per Departamento informacinę sistemą.

43. Departamentas nuolat vykdo profesinės kompetencijos tobulinimo poreikių stebėseną ir pagal poreikius inicijuoja naujų profesinės kompetencijos tobulinimo programų rengimą.

44. Socialinio darbuotojo ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų praktinė veikla vertinama ir vykdant atestaciją. Socialinių darbuotojų ir socialinių paslaugų įstaigų vadovų atestacija vykdoma vadovaujantis socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintu Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašu.

VIII SKYRIUS

SOCIALINIŲ PASLAUGŲ SRITIES DARBUOTOJŲ PROFESINĖS KOMPETENCIJOS TOBULINIMO FINANSAVIMAS

45. Socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinės kompetencijos tobulinimas yra finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės, savivaldybių, Europos Sąjungos struktūrinių fondų, socialinių paslaugų įstaigų lėšų ir kitų šaltinių.

46. Įstaigos biudžete privalo būti numatyta lėšų socialinių paslaugų srities darbuotojų profesinei kompetencijai tobulinti.

__________________

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

socialinės apsaugos ir darbo ministro

2006 m. balandžio 5 d. įsakymu Nr. A1-92

(Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos

ir darbo ministro 2015 m. vasario 13 d.

įsakymo Nr. A1-75 redakcija)

SOCIALINIŲ DARBUOTOJŲ ATESTACIJOS TVARKOS APRAŠAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Socialinių darbuotojų atestacijos tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) reglamentuoja socialinių darbuotojų atestacijos uždavinius, socialinių darbuotojų kvalifikacines kategorijas ir jų nustatymo kriterijus, suteikimo ir panaikinimo bei skundų nagrinėjimo tvarką.

2. Atliekant socialinių darbuotojų atestaciją (toliau – atestacija) dalyvauja socialiniai darbuotojai, kurių pareigybės išvardytos Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, 2 punkte.

2¹. Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija asmenis atestuoja Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus nustatyta tvarka.

Papildyta punktu:

Nr. A1-609, 2019-10-11, paskelbta TAR 2019-10-11, i. k. 2019-16229

3. Tvarkos apraše vartojamos sąvokos:

3.1. Atestacija – procedūra, kuria įvertinama socialinio darbuotojo profesinė kompetencija ir praktinė veikla.

3.2. Kvalifikacinė kategorija – pagal atitinkamus kriterijus apibūdinamas socialinio darbuotojo profesinės kompetencijos lygmuo.

3.3. Praktinės veiklos vertintojas – įstaigos, organizacijos, kurioje dirba socialinis darbuotojas, vadovas, pavaduotojas socialiniams reikalams, padalinio vadovas ar kitas vadovo įgaliotas asmuo.

3.4. Socialinio darbuotojo praktinė veikla – socialiniam darbuotojui priskiriamų funkcijų ir pareigų vykdymas.

II SKYRIUS

ATESTACIJOS UŽDAVINIAI

4. Atestacijos uždaviniai:

4.1. skatinti socialinius darbuotojus siekti didesnės profesinės kompetencijos;

4.2. didinti socialinių darbuotojų atsakomybę už darbo rezultatus, skatinti domėtis ir diegti socialinio darbo naujoves bei kūrybiškai, sėkmingai dirbti, kad galėtų spręsti visuomenėje iškylančias socialines problemas;

4.3. sudaryti sąlygas socialiniams darbuotojams, siekiant karjeros, įgyti jų profesinę kompetenciją atitinkančią kvalifikacinę kategoriją.

III SKYRIUS

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS IR JŲ NUSTATYMO KRITERIJAI

5. Socialinio darbuotojo kvalifikacinė kategorija suteikiama atsižvelgiant į:

5.1. socialinio darbo stažą;

5.2. turimą išsilavinimą;

5.3. profesinės kompetencijos tobulinimo trukmę;

5.4. praktinės veiklos įvertinimą ir įsivertinimą;

5.5. pasiekimus, įrodančius socialinio darbuotojo aukštą profesinę kompetenciją (kai pageidaujama įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją).

6. Reikalavimų kvalifikacinės kategorijos siekiantiems socialiniams darbuotojams sąrašas nustatytas Tvarkos aprašo 1 priede.

7. Socialinio darbo stažu laikomas laikotarpis, kurį darbuotojas dirbo pagal pareigybę, nurodytą Socialinių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 1995 m. vasario 13 d. įsakymu Nr. 15 „Dėl Socialinių darbuotojų pareigybių sąrašo tvirtinimo“, Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2000 m. sausio 4 d. įsakymu Nr. 1-1 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A1-181 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo ir Socialinį darbą dirbantiesiems prilyginamų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2005 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. A1-223 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2008 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. A1-401 „Dėl Socialinį darbą dirbančių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“. Socialinio darbo stažui priskiriamas ir socialinį darbą dirbančiųjų ar socialinių paslaugų srities darbuotojų pedagoginis darbo stažas, įgytas einant vaikų globos namų auklėtojo pareigas.

8. Socialiniai darbuotojai turi būti įgiję šį išsilavinimą:

8.1. socialinio darbo kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį;

8.2. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir turėti socialinio darbuotojo kvalifikaciją;

8.3. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ir būti baigę socialinio darbo studijų programą;

8.4. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, išklausius ir atsiskaičius už ne mažiau kaip 40 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje;

8.5. iki 2014 m. gruodžio 31 d. įgytą kitą, ne socialinių mokslų studijų srities kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį, išklausius ir atsiskaičius už ne mažiau kaip 60 kreditų socialinio darbo dalykų socialinius darbuotojus rengiančioje aukštojoje mokykloje;

8.6. socialinės pedagogikos kvalifikacinį (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro) laipsnį ar socialinio pedagogo kvalifikaciją, jeigu jis dirbs su vaikais ir (arba) socialinės rizikos šeimomis.

9. Tvarkos aprašo 8.4 ir 8.5 papunkčiuose nurodytais atvejais asmuo turi turėti aukštosios mokyklos išduotą pažymėjimą (pažymą), liudijantį apie išklausytus ir atsiskaitytus socialinio darbo dalykus. Aukštoji mokykla turi teisę savarankiškai nustatyti, kurie iš jos vykdomos ir teisės aktų nustatyta tvarka akredituotos bei registruotos studijų programos dalykų sudaro socialinio darbo dalykus.

10. Profesinės kompetencijos tobulinimo trukmė vertinama pagal pastaruosius 5 metus profesinės kompetencijos tobulinimo programose dalyvautų valandų skaičių ir kitiems socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros personalui, socialinio darbo studentams organizuotų mokymų valandų skaičių.

11. Atestuojant socialinį darbuotoją, jo praktinę veiklą vertina praktinės veiklos vertintojas, užpildydamas Tvarkos aprašo 2 priede nustatytos formos praktinės veiklos įvertinimo lentelę.

12. Socialinis darbuotojas informaciją apie savo praktinės veiklos įsivertinimą, reikalingą kvalifikacinei kategorijai gauti, pateikia užpildydamas Tvarkos aprašo 3 priede nustatytos formos lentelę.

13. Socialinis darbuotojas gali įgyti šias kvalifikacines kategorijas:

13.1. socialinio darbuotojo;

13.2. vyresniojo socialinio darbuotojo;

13.3. socialinio darbuotojo eksperto.

14. Kvalifikacinė kategorija galioja tol, kol asmuo eina pareigas, nurodytas Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2014 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. A1-487 „Dėl Socialinių paslaugų srities darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“, 2 punkte, bet ne ilgiau nei 5 metus nuo Socialinių paslaugų priežiūros departamento prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktoriaus įsakymo dėl kvalifikacinės kategorijos suteikimo pasirašymo dienos arba kvalifikacinės kategorijos pažymėjimo išdavimo dienos.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-203, 2019-04-12, paskelbta TAR 2019-04-15, i. k. 2019-06064

IV SKYRIUS

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS SUTEIKIMAS

15. Socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją suteikia Vyriausioji socialinių darbuotojų atestacijos komisija (toliau – VAK), kurios veiklą koordinuoja ir techniškai prižiūri Socialinių paslaugų priežiūros departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Departamentas).

16. VAK sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Punkto pakeitimai:

Nr. A1-409, 2017-08-09, paskelbta TAR 2017-08-10, i. k. 2017-13240

17. VAK sudaro 9 nariai: pirmininkas, pirmininko pavaduotojas ir 7 nariai. VAK sudaroma iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamento, Lietuvos socialinių darbuotojų asociacijos (toliau – LSDA) atstovų, socialinius darbuotojus rengiančių aukštųjų mokyklų ir kitų įstaigų (įmonių, organizacijų) atstovų. Ne mažiau kaip 2/3 VAK narių privalo turėti socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį arba socialinių mokslų daktaro laipsnį.

18. Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, prašymą ir visus jų atestacijai įgyti reikalingus dokumentus pateikia Departamentui elektroniniu būdu per Departamento informacinę sistemą užpildydami Tvarkos aprašo 4 priede nustatytą formą.

19. Socialiniai darbuotojai, pageidaujantys įgyti socialinio darbuotojo ir vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacines kategorijas, prašymą ir visus jų atestacijai įgyti reikalingus dokumentus pateikia Departamentui elektroniniu būdu per Departamento informacinę sistemą užpildydami Tvarkos aprašo 4 priede nustatytą formą.

20. Kartu su prašymu socialinis darbuotojas pateikia:

20.1. išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

20.2. darbdavio (-ių) pažymų apie socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-es) patvirtinančių dokumentų kopijas;

20.3. pastarųjų 5 metų profesinės kompetencijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų kopijas;

20.4. praktinės veiklos vertintojo užpildytą praktinės veiklos įvertinimo lentelę;

20.5. savianalizės anketą pagal Tvarkos aprašo 3 priede nustatytą formą;

20.6. darbdavio (-ių) pažymas, patvirtinančias kitiems socialiniams darbuotojams, individualios priežiūros darbuotojams, socialinio darbo studentams organizuotų mokymo valandų skaičių ir kt.;

20.7. rašytinę informaciją, įrodančią atitiktį papildomiems reikalavimams, taikomiems siekiant socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinės kategorijos, tais atvejais, kai pageidaujama įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją;

20.8. socialinio darbuotojo nuožiūra kitą jo praktinę veiklą apibūdinančią informaciją.

21. Departamentas per 5 darbo dienas patikrina, ar pateikti visi socialinio darbuotojo atestacijai įgyti reikalingi dokumentai. Jei socialinis darbuotojas nepateikia visų Tvarkos aprašo 20 punkte nurodytų jo atestacijai įgyti reikalingų dokumentų, Departamentas raštu, elektroniniu būdu ar per Departamento informacinę sistemą apie tai informuoja socialinį darbuotoją ir jis per 10 darbo dienų turi pateikti trūkstamus dokumentus elektroniniu būdu. Socialiniam darbuotojui nepateikus trūkstamų dokumentų, jo pateiktas prašymas dėl atestacijos nenagrinėjamas.

22. Kai socialinis darbuotojas, pageidaujantis įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, pateikia visus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 20 punkte, Departamentas per 5 darbo dienas perduoda juos VAK svarstyti artimiausiame posėdyje. Departamentas, likus ne mažiau kaip 10 darbo dienų iki VAK posėdžio dienos, informuoja socialinį darbuotoją raštu ar elektroniniu paštu apie VAK posėdžio datą.

23. Kai socialinis darbuotojas, pageidaujantis įgyti socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją ar vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją, pateikia visus dokumentus, nurodytus Tvarkos aprašo 20 punkte, Departamentas per 10 darbo dienų registruoja informaciją apie socialinio darbuotojo kvalifikacinės kategorijos ar vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinės kategorijos suteikimą ir apie tai raštu ar elektroniniu būdu informuoja socialinį darbuotoją.

24. VAK veiklos forma – posėdžiai, kuriems vadovauja atestacijos komisijos pirmininkas, o jo nesant – pirmininko pavaduotojas.

25. VAK socialinio darbuotojo prašymą gauti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją svarsto posėdyje, kuriame privalo dalyvauti atestuojamas socialinis darbuotojas.

26. VAK sprendimus priima paprasta balsų dauguma atviru arba slaptu balsavimu atestuojamajam nedalyvaujant. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia VAK pirmininko nuomonė.

27. VAK posėdyje gali dalyvauti (nesuteikiant balsavimo teisės) komisijos kviesti asmenys iš atestuojamo socialinio darbuotojo įstaigos, organizacijos, savivaldybės administracijos, nevyriausybinės organizacijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamento, praktinės veiklos vertintojas ir kt.

28. VAK posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Protokolą pasirašo VAK pirmininkaujantis asmuo ir posėdyje dalyvavę atestacijos komisijos nariai.

29. Posėdyje VAK išklauso atestuojamo socialinio darbuotojo informaciją apie jo profesinę veiklą, susipažįsta su jo pateiktais dokumentais, įvertina jo savo praktinės veiklos pristatymą, pasiekimus ir išklauso kitų į posėdį atvykusių asmenų paaiškinimus.

30. Atestuojamo socialinio darbuotojo savo praktinės veiklos pristatymą vertina posėdyje dalyvaujantys VAK nariai raštu pagal 10 balų skalę, išvesdami įvertinimo vidutinį balą.

31. VAK, priėmusi sprendimą suteikti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją, per 30 kalendorinių dienų išrašo ir atestuotam socialiniam darbuotojui tiesiogiai ar per Departamento informacinę sistemą išduoda kvalifikacinę kategoriją patvirtinantį kvalifikacinės kategorijos pažymėjimą. Kvalifikacinės kategorijos pažymėjimo formą tvirtina Departamento direktorius.

V SKYRIUS

PAKARTOTINĖ ATESTACIJA, KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS PANAIKINIMAS

32. Departamentas, gavęs skundų iš darbdavių ar kitų šaltinių, kad socialinio darbuotojo praktinė veikla neatitinka jo turimos kvalifikacinės kategorijos, gali inicijuoti socialinio darbuotojo pakartotinę atestaciją.

33. Departamentas apie pakartotinę atestaciją raštu ar elektroniniu būdu per 10 darbo dienų informuoja socialinį darbuotoją.

34. Pakartotinę atestaciją vykdo VAK. VAK ne vėliau kaip per 2 kalendorinius mėnesius nuo kreipimosi gavimo dienos pakartotinai atestuoja socialinį darbuotoją dalyvaujant darbdaviui ir socialiniam darbuotojui. VAK posėdyje gali dalyvauti (nesuteikiant balsavimo teisės) komisijos kviesti ar įgalioti asmenys iš atestuojamo socialinio darbuotojo savivaldybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Departamento, praktinės veiklos vertintojas ir kt.

35. Jeigu socialinis darbuotojas nesutinka būti pakartotinai atestuojamas, VAK turi teisę panaikinti jo turimą kvalifikacinę kategoriją.

36. Departamentas surenka reikalingą informaciją apie socialinio darbuotojo praktinės veiklos atitiktį nustatytiems reikalavimams, turimai kvalifikacinei kategorijai ir pateikia ją VAK. Iškilus neaiškumų Departamentas ir (ar) VAK gali raštu ar elektroniniu būdu prašyti papildomos informacijos iš socialinio darbuotojo, darbdavio, mokymo ar kitų institucijų apie socialinio darbuotojo praktinės veiklos atitiktį turimai kvalifikacinei kategorijai. Departamento ir (ar) VAK prašomą papildomą informaciją socialinis darbuotojas, darbdavys, mokymo ar kitos institucijos turi pateikti per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos.

37. VAK sprendimą palikti socialinio darbuotojo turimą kvalifikacinę kategoriją ar ją panaikinti priima paprasta balsų dauguma atviru arba slaptu balsavimu atestuojamajam nedalyvaujant. Balsams pasiskirsčius po lygiai, sprendimą lemia VAK pirmininko nuomonė.

38. VAK posėdyje rašomas posėdžio protokolas. Protokolą pasirašo VAK pirmininkaujantis asmuo ir posėdyje dalyvavę VAK nariai.

39. Posėdyje VAK išklauso atestuojamo socialinio darbuotojo informaciją apie jo profesinę veiklą, susipažįsta su jo pateiktais dokumentais, įvertina jo savo praktinės veiklos pristatymą, pasiekimus ir išklauso kitų į posėdį atvykusių asmenų paaiškinimus.

40. Socialinio darbuotojo turima kvalifikacinė kategorija panaikinama, kai per pakartotinę atestaciją paaiškėja, kad socialinio darbuotojo praktinė veikla neatitinka nustatytų reikalavimų.

41. Socialinis darbuotojas, kuriam per pakartotinę atestaciją buvo panaikinta kvalifikacinė kategorija, gali jos siekti pakartotinai tik atsiradus naujoms sąlygoms, atitinkančioms pageidaujamai kvalifikacinei kategorijai gauti keliamus reikalavimus.

VI SKYRIUS

SKUNDŲ NAGRINĖJIMAS

42. Socialinis darbuotojas, nesutikdamas su sprendimu atsisakyti suteikti pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją, ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo informacijos apie tai gavimo dienos, gali pateikti VAK raštišką prašymą peržiūrėti atsisakymą suteikti pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją.

43. VAK, gavusi socialinio darbuotojo raštišką prašymą peržiūrėti atsisakymą suteikti pageidaujamą kvalifikacinę kategoriją, ne vėliau kaip per 2 kalendorinius mėnesius patikrina socialinio darbuotojo atestacijai įgyti pateiktus dokumentus ir informaciją, išklauso socialinį darbuotoją ir priima sprendimą suteikti, atsisakyti suteikti kvalifikacinę kategoriją.

44. VAK sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

45. Kvalifikacinės kategorijos siekiantis socialinis darbuotojas ir jo praktinę veiklą vertinantis praktinės veiklos vertintojas už pateiktos informacijos teisingumą atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

46. Socialinio darbuotojo darbo užmokesčio dydis priklauso nuo jo turimos kvalifikacinės kategorijos.

47. Kvalifikacinė kategorija gali būti siejama su užimama pareigybe. Darbdaviams rekomenduojama, skelbiant konkursą įstaigos, organizacijos pavaduotojo socialiniams reikalams, padalinio vadovo socialiniams reikalams ar vyriausiojo socialinio darbuotojo pareigoms eiti, reikalauti, kad pretendentas tuo metu turėtų įgijęs ne žemesnę nei vyresniojo socialinio darbuotojo kvalifikacinę kategoriją.

48. Socialinių darbuotojų dalyvavimo vykdant atestaciją išlaidas apmoka darbdaviai.

49. Nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. informaciją apie suteiktas, panaikintas kvalifikacines kategorijas Departamentas registruoja Departamento informacinėje sistemoje ir apie tai skelbia viešai savo interneto svetainėje.

50. Socialiniai darbuotojai, pateikę dokumentus dėl atestacijos iki šio Tvarkos aprašo įsigaliojimo datos, atestuojami pagal iki šio Tvarkos aprašo galiojusią tvarką.

________________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-639, 2010-12-31, Žin., 2011, Nr. 2-79 (2011-01-06), i. k. 1102230ISAK00A1-639

Nr. A1-75, 2015-02-13, paskelbta TAR 2015-02-13, i. k. 2015-02177

Socialinių darbuotojų

atestacijos tvarkos aprašo

1 priedas

Reikalavimų kvalifikacinės kategorijos siekiantiems socialiniams darbuotojams sąrašas

I. Socialinio darbuotojo išsilavinimas, socialinio darbo stažas, profesinės kompetencijos tobulinimo trukmė
Išsilavinimas ir minimalus socialinio darbo stažas (metais)		Kvalifikacinė kategorija
		Socialinis darbuotojas			Vyresnysis socialinis darbuotojas			Socialinis darbuotojas ekspertas
		Profesinės kompetencijos tobulinimo trukmė (akademinėmis val.)	Socialinio darbo stažas (metais)		Profesinės kompetencijos tobulinimo trukmė (akademinėmis val.)	Socialinio darbo stažas (metais)		Profesinės kompetencijos tobulinimo trukmė (akademinėmis val.)	Socialinio darbo stažas (metais)
socialinių mokslų daktaro kvalifikacinis laipsnis (turintis socialinio darbo magistro kvalifikacinį laipsnį)		80	-		80	2		96	3
socialinių mokslų daktaro kvalifikacinis laipsnis (turintis socialinės pedagogikos magistro kvalifikacinį laipsnį)*		80	-		80	2		104	4
aukštasis universitetinis socialinio darbo krypties išsilavinimas (socialinio darbo magistro ir bakalauro kvalifikaciniai laipsniai)		80	-		82	2		108	4
aukštasis universitetinis socialinio darbo krypties išsilavinimas (socialinio darbo magistro ar bakalauro kvalifikacinis laipsnis)		80	1		88	3		144	5
kitas kvalifikacinis laipsnis ir baigta socialinio darbo studijų programa		80	1		88	3		144	5
aukštasis universitetinis pedagogikos krypties išsilavinimas (socialinės pedagogikos magistro ar bakalauro kvalifikacinis laipsnis)*		80	1		88	3		164	6
kitas kvalifikacinis laipsnis ir įgyta socialinio darbuotojo kvalifikacija		80	2		90	6		-	-
kitas kvalifikacinis laipsnis ir įgyta socialinio pedagogo kvalifikacija*		80	2		90	6		-	-
aukštasis neuniversitetinis socialinio darbo išsilavinimas (socialinio darbo profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis)		80	2		90	6		-	-
aukštasis neuniversitetinis išsilavinimas ir socialinio pedagogo kvalifikacija (socialinės pedagogikos profesinio bakalauro kvalifikacinis laipsnis)*		80	2		90	6		-	-
aukštasis universitetinis išsilavinimas ir socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka baigti socialinio darbuotojo praktinei veiklai pasirengti skirti mokymai		80	5		94	9		-	-
kitas išsilavinimas (tiems socialiniams darbuotojams, kurie patenka į Socialinių paslaugų įstatymo 37 straipsnio 3 dalies išimtį)		80	5		94	9		-	-
*Dirbantys su vaikais ir (arba) socialinės rizikos šeimomis.

II. Papildomi reikalavimai socialiniams darbuotojams, siekiantiems įgyti socialinio darbuotojo eksperto kvalifikacinę kategoriją
Pasirinktinai bent vienas iš trijų:	1. Parašytas ir publikuotas mokslinis straipsnis socialinio darbo (socialinių paslaugų) tema recenzuojamame leidinyje
	2. Skaityti 3 pranešimai socialinio darbo (socialinių paslaugų) tema tarptautinėse ar nacionalinėse konferencijose
	3. Parengta metodinė priemonė socialinio darbo (socialinių paslaugų) srityje, kuri buvo viešai publikuota
Pasirinktinai bent vienas iš dviejų:	1. Parengta ir patvirtinta profesinės kompetencijos tobulinimo programa socialiniams darbuotojams
	2. Dalyvavimas įgyvendinant nacionalinius, regiono, tarptautinius projektus socialinio darbo srityje
Pasirinktinai bent du iš keturių:	1. Dalyvavimas nacionalinėje, regioninėje ar tarptautinėje darbo grupėje socialinio darbo (socialinių paslaugų) klausimais
	2. Apdovanojimai už socialinio darbo nuopelnus
	3. Vykdomos socialinius darbuotojus vienijančių organizacijų valdymo organų pareigos
	4. Parengtos ir viešai paskelbtos socialinio darbo populiarinimo (laikraščiuose, interneto portaluose) publikacijos
III. Praktinės veiklos vertinimas (balais)
		Socialinis darbuotojas		Vyresnysis socialinis darbuotojas			Socialinis darbuotojas ekspertas
Bendrosios kompetencijos		ne mažiau kaip 25		ne mažiau kaip 30			ne mažiau kaip 45
Socialinio darbo profesinės kompetencijos		ne mažiau kaip 15		ne mažiau kaip 20			ne mažiau kaip 25
Socialinio darbo specialiosios kompetencijos		ne mažiau kaip 20		ne mažiau kaip 25			ne mažiau kaip 35
Iš viso balų		ne mažiau kaip 60		ne mažiau kaip 75			ne mažiau kaip 105

IV. Praktinės veiklos pristatymo įvertinimas (balų vidurkis)		ne mažiau kaip 5		ne mažiau kaip 5			ne mažiau kaip 5

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-639, 2010-12-31, Žin., 2011, Nr. 2-79 (2011-01-06), i. k. 1102230ISAK00A1-639

Nr. A1-75, 2015-02-13, paskelbta TAR 2015-02-13, i. k. 2015-02177

Nr. A1-220, 2015-04-17, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06018

Socialinių darbuotojų

atestacijos tvarkos aprašo

2 priedas

SOCIALINIO DARBUOTOJO ______________________ PRAKTINĖS VEIKLOS

^{(vardas ir pavardė)}

ĮVERTINIMO LENTELĖ

Kompetencijos sritys ir rūšys	Požymiai	Balai
I. BENDROSIOS KOMPETENCIJOS		Balai* (0–10)
1.1. Gebėjimas bendrauti	Gebėjimas keistis informacija Gebėjimas domėtis, išgirsti, tikslintis ir suprasti kitų žmonių mintis ir išgyvenimus Gebėjimas suprantamai ir nuosekliai papasakoti, apginti savo poziciją Gebėjimas vesti abipusiškai naudingą diskusiją, bendrauti
1.2. Gebėjimas dirbti kartu (bendradarbiavimas)	Gebėjimas dirbti drauge su kitais, aktyviai dalyvauti formuluojant bendrus tikslus Gebėjimas suprasti savo asmenines užduotis ir prisiimti už jas atsakomybę Gebėjimas laiku paprašyti pagalbos sau ir ją suteikti kitiems Gebėjimas aktyviai dalyvauti priimant bendrus sprendimus Gebėjimas prireikus imtis lyderio vaidmens ir prisiimti atsakomybę už bendrą rezultatą
1.3. Gebėjimas planuoti	Gebėjimas analizuoti situacijas, rikiuoti veiklas (reikalus) ir tikslus pagal svarbą Gebėjimas formuluoti tikslus atitinkančias užduotis
1.4. Gebėjimas veikti savarankiškai (autonomiškumas)	Gebėjimas priimti sprendimus, išsikelti uždavinius ir juos įgyvendinti Gebėjimas įvertinti savo veiklą, pasiektus rezultatus
1.5. Gebėjimas tobulėti	Gebėjimas objektyviai įvertinti savo esmines savybes, kompetencijas Gebėjimas įvertinti, ką reikia tobulinti Gebėjimas kelti klausimus, mokytis, tobulėti
Iš viso balų:
II. SOCIALINIO DARBO PROFESINĖS KOMPETENCIJOS		Balai* (0–10)
2.1. Gebėjimas analizuoti situaciją (reflektyvumas)	Gebėjimas jautriai ir atidžiai rinkti faktus apie žmonių, grupių ar bendruomenių situaciją, juos kritiškai vertinti ir sugretinti, formuluoti atitinkamas prielaidas ir išvadas Gebėjimas neskubėti vertinti žmones, grupes ar bendruomenes pagal savo ankstesnę patirtį Gebėjimas suprasti ir matyti atskirus reiškinius ir situacijas vietos, regiono, šalies ir pasaulio kontekste
2.2. Gebėjimas atlikti intervenciją	Gebėjimas sėkmingai padėti žmonėms, grupėms ar bendruomenėms naudojant tinkamus intervencijos metodus Gebėjimas kurti ir stiprinti žmonių ryšius, sėkmingai palaikyti ir teikti pagalbą Gebėjimas sėkmingai konsultuoti ir mokyti Gebėjimas sėkmingai stiprinti kliento (žmogaus, grupės ar bendruomenės) gebėjimą kurti ir palaikyti savo autonomiškumą (savarankišką gyvenimą)
2.3. Gebėjimas daryti įtaką socialinei klientų aplinkai (žmonių, grupių ar bendruomenių)	Gebėjimas sėkmingai daryti įtaką klientų socialinei aplinkai Gebėjimas tinkamai atstovauti, tarpininkauti ar advokatauti klientų interesams grupėse, bendruomenėse, visuomenėje Gebėjimas padėti klientams gauti reikalingas paslaugas
Iš viso balų:
III. SOCIALINIO DARBO SPECIALIOSIOS KOMPETENCIJOS		Balai* (0–20)
3.1. Gebėjimas kurti saugią, klientui augti ir gyventi palankią aplinką	Gebėjimas kurti palankią klientui gyventi ir augti aplinką – saugią, sveiką, be smurto, asmenišką, ugdančią ir palaikančią
3.2. Gebėjimas ugdyti ir palaikyti kliento savarankiško gyvenimo įgūdžius	Gebėjimas sėkmingai ugdyti ir palaikyti klientų savarankiško gyvenimo įgūdžius (klientai pamažu geba gyventi patys, nesiremdami tik kitų pagalba)
Iš viso balų:
Bendra balų (I–III) suma:

Praktinės veiklos vertintojas

Darbovietės pavadinimas __________________________________________

Pareigų pavadinimas ______________________________________________

___________________ ________________________________

^(parašas) ^{(vardas ir pavardė)}

_______________

^(data)

* Už išskirtinius pasiekimus atestuojamam socialiniam darbuotojui kiekvienoje iš jo praktinės veiklos vertinimo lentelių papildomai gali būti pridedama iki 10 balų.

Išskirtiniai pasiekimai gali būti: vietos, nacionalinio ar tarptautinio lygmens apdovanojimai (padėkos raštai, garbės raštai ir pan.) už profesionaliai įgyvendinamą socialinę politiką ar dirbamą socialinį darbą, inovacijų taikymą socialiniame darbe, dalyvavimą rengiant socialinio darbo ir socialinių paslaugų teisės aktus, parengtus socialinio darbo ir socialinių paslaugų plėtros projektus, laimėjusius projektų atrankos konkursus, ir kt.

____________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-639, 2010-12-31, Žin., 2011, Nr. 2-79 (2011-01-06), i. k. 1102230ISAK00A1-639

Nr. A1-75, 2015-02-13, paskelbta TAR 2015-02-13, i. k. 2015-02177

Nr. A1-220, 2015-04-17, paskelbta TAR 2015-04-20, i. k. 2015-06018

Socialinių darbuotojų

atestacijos tvarkos aprašo

3 priedas

(Savianalizės anketos forma)

SAVIANALIZĖS ANKETA

1. Bendroji informacija

Pavardė
Vardas
Savivaldybė
Darbovietės pavadinimas
Pareigos
Turima kvalifikacinė kategorija
Pageidaujama kvalifikacinė kategorija

2. Išsilavinimas (nurodomos visos mokymosi įstaigos)

Mokymosi metai

Mokymo įstaiga

Specialybė, laipsnis, kvalifikacija, kt.

Diplomo serija, Nr., pažymėjimo (pažymos) Nr. ir kt.

Pradžia

Pabaiga

3. Socialinio darbo stažas

Darbovietė

Pareigybė

Darbo trukmė

(m., mėn.)

Darbo turinys

4. Profesinės kompetencijos tobulinimas per pastaruosius 5 metus

Metodinis centras, socialinius darbuotojus rengianti aukštoji mokykla, kita įstaiga, organizacija ir pan.

Data

Mokymų forma

Mokymų pavadinimas (nurodomas ir programos kodas, jei programa patvirtinta Departamento)

Mokymų turinys

Mokymų trukmė valandomis

5. Kitų darbuotojų mokymas per pastaruosius 5 metus

Įstaiga, įmonė, organizacija

Data

Mokymų pavadinimas

Mokymų turinys

Dalyvių skaičius (pagal pareigybes)

Mokymų trukmė valandomis

6. Trumpas savo praktinės veiklos pristatymas.

7. Vertybiniai ir profesinės etikos aspektai, labiausiai akcentuojami veikloje.

8. Socialinio darbo metodai, taikomi veikloje.

9. Pasiekti rezultatai dirbant socialinį darbą.

10. Didžiausią pasitenkinimą keliantys socialinio darbo veiksniai.

11. Labiausiai socialinį darbą dirbti trukdantys veiksniai.

12. Taisytini, keistini dalykai įstaigos, organizacijos veikloje.

13. Atvejis iš praktikos, kai reikėjo derinti ir taikyti žinias (teoriją), vertybes (etiką) ir praktinius įgūdžius.

__________________ ____________ ________________________________

(pareigų pavadinimas) (parašas) (vardas ir pavardė)

__________________

(data)

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-639, 2010-12-31, Žin., 2011, Nr. 2-79 (2011-01-06), i. k. 1102230ISAK00A1-639

Nr. A1-75, 2015-02-13, paskelbta TAR 2015-02-13, i. k. 2015-02177

Socialinių darbuotojų

atestacijos tvarkos aprašo

4 priedas

(Prašymo dėl atestavimo forma)

________________________________________________________________________________

^{(vardas ir pavardė)}

________________________________________________________________________________

^{(gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, el. pašto adresas)}

________________________________________________________________________________

^{(darbovietės pavadinimas, užimamos pareigos,)}

PRAŠYMAS DĖL ATESTAVIMO

20____ m. ______________ d.

__________________

^{(sudarymo vieta)}

Prašau mane atestuoti ________________________________ kvalifikacinei

^{(kvalifikacinės kategorijos pavadinimas)}

kategorijai ______________________.

^{(įrašyti: gauti arba pratęsti)}

Šiuo metu turima kvalifikacinė kategorija _________________________________.

^{(turimos kvalifikacinės kategorijos pavadinimas)}

PRIDEDAMA (pridedamus dokumentus pažymėti [X]):

⬜ 1. Asmens tapatybę patvirtinančio dokumento kopija, ______lapai.

⬜ 2. Praktinės veiklos vertintojo užpildytos praktinės veiklos vertinimo lentelės, ____lapai.

⬜ 3. Savianalizės anketa, ____ lapai.

⬜ 4. Socialinio darbo stažą ir užimamą pareigybę (-es) patvirtinančių dokumentų kopijos, ____ lapai.

⬜ 5. Išsilavinimą patvirtinančių dokumentų kopijos, ____lapai.

⬜ 6. Kvalifikacinės kategorijos pažymėjimo kopija, ____lapai.

⬜ 7. Profesinės kompetencijos tobulinimą patvirtinančių dokumentų kopijos, ___lapai.

⬜ 8. Kitų dokumentų kopijos (įrašyti):

________________________________

______________ _________________________

^(parašas) ^{(vardas ir pavardė)}

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. A1-639, 2010-12-31, Žin., 2011, Nr. 2-79 (2011-01-06), i. k. 1102230ISAK00A1-639

Nr. A1-75, 2015-02-13, paskelbta TAR 2015-02-13, i. k. 2015-02177

Pakeitimai: