Įsakymas netenka galios 2020-01-07:
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. VA-2, 2020-01-06, paskelbta TAR 2020-01-06, i. k. 2020-00114
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. VA-99 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo už įvežamus iš užsienio ar Lietuvoje įsigyjamus kilnojamuosius daiktus ir jų aptarnavimo, apdirbimo bei perdirbimo paslaugas rekomendacijų“ pripažinimo netekusiu galios
Suvestinė redakcija nuo 2012-06-14 iki 2020-01-06
Įsakymas paskelbtas: Žin. 2004, Nr. 84-3071, i. k. 1042055ISAK000VA-99
VALSTYBINĖS MOKESČIŲ INSPEKCIJOS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS FINANSŲ MINISTERIJOS VIRŠININKAS
Į S A K Y M A S
DĖL PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO APSKAIČIAVIMO UŽ ĮVEŽAMUS IŠ UŽSIENIO AR LIETUVOJE ĮSIGYJAMUS KILNOJAMUOSIUS DAIKTUS IR JŲ APTARNAVIMO, APDIRBIMO BEI PERDIRBIMO PASLAUGAS REKOMENDACIJŲ
2004 m. gegužės 20 d. Nr. VA-99
Vilnius
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės mokesčio įstatymu (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505) ir Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu (Žin., 1995, Nr. 61-1525):
1. Tvirtinu pridedamas Pridėtinės vertės mokesčio už įvežamus iš užsienio ar Lietuvoje įsigyjamus kilnojamuosius daiktus ir jų aptarnavimo, apdirbimo bei perdirbimo paslaugas apskaičiavimo rekomendacijas (toliau – rekomendacijos).
2. Įsakau:
2.1. Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų (toliau – AVMI) viršininkams kontroliuoti, kad mokesčių mokėtojų švietimo ir konsultavimo bei aptarnavimo funkcijas atliekantys AVMI darbuotojai vadovautųsi šiomis rekomendacijomis.
PATVIRTINTA
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos viršininko
2004 m. gegužės 20 d. įsakymu Nr. VA-99
(Valstybinės mokesčių inspekcijos prie
Lietuvos Respublikos
finansų ministerijos viršininko
2012 m. birželio 7 d. įsakymo Nr. VA-57
redakcija)
PRIDĖTINĖS VERTĖS MOKESČIO UŽ LIETUVOJE ĮSIGYJAMUS KILNOJAMUOSIUS DAIKTUS, SKIRTUS JIEMS APTARNAUTI, APDIRBTI BEI PERDIRBIMO PASLAUGOMS ATLIKTI, APSKAIČIAVIMO REKOMENDACIJOS
I. BENDROSIOS NUOSTATOS
1. Šiose Pridėtinės vertės mokesčio už Lietuvoje įsigyjamus kilnojamuosius daiktus, skirtus jiems aptarnauti, apdirbti ar perdirbimo paslaugoms atlikti, apskaičiavimo rekomendacijose (toliau – Rekomendacijos) išdėstomos nuostatos, kaip turi būti apmokestinti pridėtinės vertės mokesčiu (toliau – PVM) užsienio apmokestinamiesiems asmenims Lietuvoje tiekiami kilnojamieji daiktai, kurie po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugų atlikimo išgabenami iš Lietuvos į kitą valstybę narę arba trečiąją valstybę (trečiąją teritoriją).
2. Rekomendacijose naudojamos sąvokos:
Kilnojamieji daiktai – tai įrenginiai, mašinos ir pan., įvairios medžiagos ir žaliavos (audiniai, odos, verpalai, metalai ir pan.), įvairūs gaminiai, pusfabrikačiai, detalės, ruošiniai ir pan.
Kilnojamųjų daiktų aptarnavimo paslaugos – tai mašinų, įrenginių ir kt. kilnojamųjų daiktų remontas, priežiūra, derinimas ir kt.
Kilnojamųjų daiktų apdirbimo paslaugos – tai detalių apdirbimo, odų ir kitų žaliavų apdirbimo paslaugos.
Kilnojamųjų daiktų perdirbimo paslaugos – drabužių siuvimas, trikotažo gaminių mezgimas, batų siuvimas ir kitos kilnojamųjų daiktų perdirbimo paslaugos.
Kitos Rekomendacijose vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatyme (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2004, Nr. 17-505, toliau – PVM įstatymas) vartojamas sąvokas.
II. SU KITŲ ES VALSTYBIŲ NARIŲ PVM MOKĖTOJAIS SUDAROMŲ KILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ, PO PERDIRBIMO IŠGABENAMŲ Į KITĄ VALSTYBĘ NARĘ, TIEKIMO SANDORIŲ APMOKESTINIMAS PVM
3. Pagal PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalies nuostatas, taikant 0 procentų PVM tarifą, apmokestinamos prekės, tiekiamos kitoje Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėje narėje įregistruotam PVM mokėtojui ir išgabenamos iš Lietuvos teritorijos į kitą ES valstybę narę (neatsižvelgiant į tai, kas (prekių tiekėjas, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu trečioji šalis) prekes gabena). Atsižvelgiant į šias nuostatas, taikant 0 proc. PVM tarifą, apmokestinami Lietuvos PVM mokėtojų Lietuvoje kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui pagal sudarytą su juo dvišalę, trišalę ar kitokią sutartį patiekti kilnojamieji daiktai, kurie pirkėjo nurodymu perduodami kitai Lietuvos įmonei, su kuria pirkėjas yra sudaręs šių kilnojamųjų daiktų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugų teikimo sutartį, o po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo prekių pardavėjo, pirkėjo ar jų užsakymu trečiojo asmens išgabenami iš Lietuvos į kitą valstybę narę.
4. Pritaikęs tiekiamiems kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui kilnojamiesiems daiktams 0 proc. PVM tarifą, Lietuvos PVM mokėtojas privalo:
4.1. išrašytoje kilnojamųjų daiktų tiekimo PVM sąskaitoje faktūroje nurodyti pirkėjo (kitos ES valstybės narės) PVM mokėtojo kodą bei nuorodą į PVM įstatymo 49 straipsnio 1 dalį (prekės tiekiamos į kitą ES valstybę narę) arba į Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl PVM bendros sistemos 138 straipsnio 1 dalį;
4.2. turėti patiektų kilnojamųjų daiktų (po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo) išgabenimo iš Lietuvos įrodymus. Įmonė pati turi nuspręsti, kaip surinkti šiuos įrodymus, pvz., gauti iš kilnojamųjų daiktų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugų teikėjo, iš paties kitos ES valstybės narės pirkėjo ar pan. Rekomenduojame įrodymų pateikimo (gavimo) tvarką ir terminus aptarti sutartyse;
4.3. turėti įrodymus, kad paslaugų teikėjas aptarnavo, apdirbo, perdirbo būtent jo patiektus kitos ES valstybės PVM mokėtojui kilnojamuosius daiktus, kad visi patiekti kilnojamieji daiktai po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo jo paties, šių kilnojamųjų daiktų pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu trečiojo asmens buvo išgabenti iš Lietuvos į kitą valstybę narę. Šiam tikslui PVM mokėtojas turėtų gauti iš paslaugų teikėjo ar paties kilnojamųjų daiktų pirkėjo reikiamus dokumentus, pvz., išeigų normas, kalkuliacijas, kitus apskaičiavimus, kuriuose būtų pateikta informacija, kiek paslaugų teikėjas sunaudojo jam perduotų kilnojamųjų daiktų tiems konkretiems kilnojamiesiems daiktams, kurie visi buvo išgabenti iš Lietuvos, pagaminti (perdirbti) (pvz., audinių tiekėjas turi turėti apskaičiavimus, kad visi audiniai, kurių tiekimui buvo taikytas 0 proc. PVM tarifas, siuvimo paslaugų gavėjo buvo sunaudoti tiems siuvimo gaminiams pasiūti, kurie po jų pasiuvimo jo paties, šių kilnojamųjų daiktų pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu trečiojo asmens buvo išgabenti iš Lietuvos į kitą valstybę narę, ir pan.);
4.4. šiuos tiekimus deklaruoti Pridėtinės vertės mokesčio deklaracijos FR0600 deklaracijos 18 laukelyje ir Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas ES valstybes nares ataskaitos FR0564 formos 13 laukelyje tą mokestinį laikotarpį, kurį PVM sąskaita faktūra kitos ES valstybės narės pirkėjui buvo išrašyta.
5. Kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui patiektų kilnojamųjų daiktų tiekimas įforminamas PVM sąskaita faktūra, o šių kilnojamųjų daiktų perdavimas Lietuvoje aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugas atliekančioms įmonėms įforminamas laisvos formos dokumentu, kuriame nurodomi Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Žin., 2001, Nr. 99-3515) 13 straipsnyje nurodyti rekvizitai: dokumento pavadinimas, ūkio subjekto, surašiusio apskaitos dokumentą, pavadinimas, kodas, dokumento data, ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys, perduodamų kilnojamųjų daiktų vertė ir kiekis mato vienetais, dokumentą surašiusių asmenų vardai, pavardės, parašai ir pareigos.
6. Jeigu PVM mokėtojas, patiekęs kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui kilnojamuosius daiktus iki to mokestinio laikotarpio, kurį minėti kilnojamieji daiktai buvo patiekti, PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos dar negauna šių kilnojamųjų daiktų (po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo) išgabenimo iš Lietuvos į kitą valstybę narę įrodymų, tai rekomenduojame jam vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti raštišką laisvos formos pranešimą ir nurodyti, kada numatoma pateikti kilnojamųjų daiktų išgabenimo įrodymus, pagrindžiant tai atitinkamais dokumentais.
Pavyzdys
| Vokietijos įmonė, PVM mokėtoja, sudarė su Lietuvos siuvimo įmone A, PVM mokėtoja, moteriškų drabužių siuvimo iš lietuviškų audinių paslaugų teikimo sutartį. Šiam tikslui Vokietijos įmonė Lietuvoje sudarė sutartį su įmone B, PVM mokėtoja, dėl audinių įsigijimo iš šios įmonės. Įmonė B patiektus Vokietijos firmai audinius šios firmos nurodymu perduoda įmonei A, siuvančiai iš šių audinių drabužius. Audinių perdavimas įmonei A įforminamas laisvos formos dokumentu, kuriame, be kitų šių rekomendacijų 6 punkte nurodytų rekvizitų, turi būti nurodyta audinių vertė ir kiekis mato vienetais. Pasiūti drabužiai išgabenami į Vokietiją. Šiuo atveju įmonė B tiekiamiems Vokietijos firmai audiniams turi teisę taikyti 0 proc. dydžio PVM. Tarkime, 2010 m. liepos mėnesį įmonė B patiekė Vokietijos įmonei audinių už 30000 Lt. Įmonės B išrašytoje Vokietijos firmai audinių tiekimo PVM sąskaitoje faktūroje būtinai turi būti nurodytas pirkėjo – Vokietijos įmonės PVM mokėtojo kodas, taip pat nurodoma audinių vertė be PVM – 30000 Lt, PVM tarifas – 0 proc. 2010 m. liepos mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 įmonė B įrašo 18 laukelyje 30000 Lt. |
| Be to, šių patiektų audinių apmokestinamąją vertę (30000 Lt) įmonė B turi deklaruoti 2010 m. liepos mėnesio Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitos FR0564 formoje. Iki 2010 m. liepos mėnesio PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos (iki 2010 m. rugpjūčio 25 d.) įmonė B negavo iš įmonės A (arba Vokietijos įmonės) siuvimo gaminių, kuriems pasiūti buvo sunaudoti įmonės B patiekti audiniai, išgabenimo į Vokietiją dokumentų kopijų, nes patiekta audinių partija buvo panaudota net trijų kalendorinių mėnesių siuvimo paslaugų užsakymui vykdyti. Tik po trijų mėnesių visi pasiūti gaminiai Vokietijos įmonės arba jos užsakymu kito asmens (pvz., įmonės A) bus išgabenti į Vokietiją. Todėl įmonė B pateikia vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai raštišką pranešimą, kuriame nurodo, kad ji siuvimo gaminių, kuriems pasiūti buvo sunaudoti jos patiekti audiniai, išgabenimo iš Lietuvos įrodymus turės tik 2010 m. lapkričio mėnesį. Be to, įmonė B iš siuvimo įmonės A turi gauti (ne vėliau kaip lapkričio mėnesį) visus apskaičiavimus, įrodančius, kad visi jos patiekti audiniai tikrai buvo sunaudoti pasiūti tiems drabužiams, kurie išgabenti į Vokietiją. Jeigu minėti įrodymai lapkričio mėnesį vis dar negauti, tai įmonė B turėtų vėl informuoti AVMI, pagrįstai argumentuodama priežastis. |
7. Kitų ES valstybių narių PVM mokėtojui patiekti kilnojamieji daiktai apmokestinami PVM, taikant standartinį arba lengvatinį (jeigu toks nustatytas) PVM tarifą, kai:
7.1. kilnojamuosius daiktus kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui patiekęs Lietuvos PVM mokėtojas neturi (negauna) Rekomendacijų 4.2 punkte nurodytų kilnojamųjų daiktų (po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo) išgabenimo iš Lietuvos į kitą valstybę narę įrodymų, nes, pvz.: perdirbti kilnojamieji daiktai visai nebuvo išgabenti iš Lietuvos (buvo patiekti (palikti) Lietuvoje paslaugų teikėjui arba patiekti Lietuvoje kitiems asmenims) arba nors ir buvo išgabenti iš Lietuvos į kitą valstybę narę ir PVM mokėtojas buvo pranešęs vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie numatomą išgabenimo dokumentų gavimo datą, tačiau ir po šios datos jis neturi (negauna) jokių kilnojamųjų daiktų išgabenimo įrodymų, arba perdirbti kilnojamieji daiktai buvo išgabenti iš Lietuvos į kitą valstybę narę kitų asmenų negu nurodyti Rekomendacijų 4.3 punkte;
7.2. neturi jokių šių rekomendacijų 4.3 punkte nurodytų įrodymų apie tai, kad perdirbti ir išgabenti iš Lietuvos į kitą valstybę narę kilnojamieji daiktai buvo pagaminti, panaudojant būtent jo patiektus kilnojamuosius daiktus.
Tokiais atvejais pardavimo PVM turi būti apskaičiuojamas to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje, kuriame kilnojamieji daiktai buvo patiekti. Jeigu PVM mokėtojas patiektiems kilnojamiesiems daiktams buvo pritaikęs 0 proc. PVM tarifą, tai, paaiškėjus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių nėra pagrindo taikyti 0 proc. PVM tarifą, jis turi pateikti to mokestinio laikotarpio, kuriame minėtieji kilnojamieji daiktai buvo patiekti, patikslintą PVM deklaraciją. Jeigu šie kilnojamųjų daiktų tiekimai jau buvo deklaruoti Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas valstybes nares ataskaitos FR0564 formoje, tai ši ataskaita turi būti patikslinta.
III. SU TREČIŲJŲ VALSTYBIŲ (TREČIŲJŲ TERITORIJŲ) APMOKESTINAMAISIAIS ASMENIMIS SUDAROMŲ KILNOJAMŲJŲ DAIKTŲ, PO PERDIRBIMO EKSPORTUOJAMŲ IŠ LIETUVOS, TIEKIMO SANDORIŲ APMOKESTINIMAS PVM
8. Pagal PVM įstatymo 41 straipsnio nuostatas tiekiamos prekės apmokestinamos, taikant 0 procentų PVM tarifą, jeigu jas tiekėjas, įsikūręs už šalies teritorijos ribų, pirkėjas ar bet kurio iš jų užsakymu kitas asmuo išgabena iš Europos Sąjungos teritorijos, t. y. jeigu jos eksportuojamos. Todėl, kai Lietuvos PVM mokėtojai trečiųjų valstybių (trečiųjų teritorijų) apmokestinamiesiems asmenims pagal sudarytas su jais dvišales ar trišales, ar kitas sutartis tiekia (parduoda) Lietuvoje kilnojamuosius daiktus, kurie perduodami užsienio apmokestinamojo asmens – pirkėjo – nurodymu kitiems Lietuvos PVM mokėtojams, sudariusiems sutartis su minėtu trečiosios valstybės asmeniu teikti šių kilnojamųjų daiktų aptarnavimo, apdirbimo, perdirbimo paslaugas, o po paslaugų atlikimo daiktai jų tiekėjo, už šalies teritorijos ribų įsikūrusio pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu kito asmens išvežami už Europos Sąjungos teritorijos ribų, tai šie kilnojamieji daiktai tiekiami, taikant 0 proc. dydžio PVM tarifą.
9. Lietuvos PVM mokėtojas, patiekęs trečiųjų valstybių asmenims kilnojamuosius daiktus, privalo:
9.1. turėti šių kilnojamųjų daiktų (po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo) eksporto faktą patvirtinančius įrodymus bei įrodymus, kad perdirbti kilnojamieji daiktai į užsienį buvo išgabenti jo paties, už šalies teritorijos ribų įsikūrusio pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu kito asmens. Jis pats nusprendžia, kaip gauti reikiamus įrodymus: ar iš kilnojamųjų daiktų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugų teikėjo, ar iš kilnojamųjų daiktų vežėjo, ar iš paties pirkėjo, trečiosios valstybės apmokestinamojo asmens;
9.2. turėti įrodymus, kad paslaugų teikėjas aptarnavo, apdirbo, perdirbo būtent jo patiektus trečiosios valstybės PVM mokėtojui kilnojamuosius daiktus, kad visi patiekti kilnojamieji daiktai po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo buvo eksportuoti. Šiam tikslui PVM mokėtojas turėtų gauti iš paslaugų teikėjo ar paties kilnojamųjų daiktų pirkėjo reikiamus dokumentus, pvz., išeigų normas, kalkuliacijas, kitus apskaičiavimus, kuriuose būtų pateikta informacija, kiek paslaugų teikėjas sunaudojo jam perduotų kilnojamųjų daiktų konkretiems tiems kilnojamiesiems daiktams pagaminti (perdirbti), kurie visi jo paties, už šalies teritorijos ribų įsikūrusio pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu kito asmens buvo išgabenti iš Lietuvos į trečiąją valstybę (trečiąją teritoriją) (pvz., audinių tiekėjas turi turėti apskaičiavimus, kad visi audiniai, kurių tiekimui buvo taikytas 0 proc. PVM tarifas, siuvimo paslaugų gavėjo buvo sunaudoti tiems siuvimo gaminiams pasiūti, kurie po jų pasiuvimo buvo išgabenti iš Lietuvos ir pan.);
10. Kilnojamųjų daiktų tiekimas trečiosios valstybės apmokestinamajam asmeniui įforminamas PVM sąskaita faktūra, kurioje, be kitų rekvizitų, turi būti nuoroda į PVM įstatymo 41 straipsnio 1 dalį (prekės eksportuojamos į trečiąją valstybę) arba į Tarybos direktyvos 2006/112/EB dėl pridėtinės vertės mokesčio bendros sistemos 146 straipsnio 1 dalį. Kilnojamųjų daiktų perdavimas Lietuvoje šių kilnojamųjų daiktų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo paslaugas atliekančioms įmonėms įforminamas laisvos formos dokumentu, turinčiu šių rekomendacijų 5 punkte išvardytus rekvizitus.
11. Jeigu PVM mokėtojas, patiekęs trečiosios valstybės apmokestinamajam asmeniui kilnojamuosius daiktus, iki to mokestinio laikotarpio, kurį minėtieji kilnojamieji daiktai buvo patiekti, PVM deklaracijos pateikimo termino pabaigos dar negauna šių kilnojamųjų daiktų (po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo) eksporto faktą patvirtinančių įrodymų bei neturi įrodymų, kad perdirbti kilnojamieji daiktai jo paties, už šalies teritorijos ribų įsikūrusio pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu kito asmens buvo išgabenti iš Lietuvos į trečiąją valstybę (trečiąją teritoriją), tai rekomenduojame jam vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti raštišką laisvos formos pranešimą ir nurodyti, kada numatoma pateikti kilnojamųjų daiktų išgabenimo įrodymus, pagrindžiant tai atitinkamais dokumentais.
Pavyzdys
| Lietuvos audinių gamybos įmonė A, PVM mokėtoja, sudarė su JAV įmone sutartį dėl audinių šiai firmai tiekimo Lietuvoje. Įmonės A patiekti JAV įmonei audiniai neišvežami iš Lietuvos, o JAV firmos nurodymu perduodami Lietuvos įmonei B, kuri pagal sudarytą su JAV įmone sutartį iš šių audinių pasiuva siuvimo gaminius, kurie eksportuojami į JAV minėtai įmonei. Tarkime, Lietuvos įmonė A JAV įmonei 2010 m. gegužės mėnesį pardavė audinių už 20000 Lt (be PVM). Įmonė A turi JAV įmonei išrašyti parduotų audinių PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nuo 20000 Lt audinių apmokestinamosios vertės turi nurodyti 0 proc. PVM tarifą. Audinių perdavimas įmonei B įforminamas laisvos formos dokumentu. Įmonė A 2010 m. gegužės mėnesio PVM deklaracijoje FR0600 įrašo į 17 laukelį 20000 Lt. Kadangi iš įmonės A JAV įmonės įsigyti audiniai įmonėje B siuvimo gaminiams siūti sunaudojami per sutartyje su minėta JAV įmone numatytą 6 mėnesių laikotarpį, tai iki 2010 m. birželio 25 d. (iki PVM deklaracijos už gegužės mėnesį pateikimo termino pabaigos) įmonė A neturės siuvimo gaminių eksporto faktą patvirtinančių dokumentų bei įrodymų, kad perdirbti kilnojamieji daiktai jo paties, už šalies teritorijos ribų įsikūrusio pirkėjo ar bet kurio iš jų užsakymu kito asmens buvo išgabenti iš Lietuvos į JAV. Todėl įmonė A pateikia vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai raštišką pranešimą, kuriame nurodo, kad ji siuvimo gaminių, kuriems pasiūti buvo sunaudoti jos patiekti audiniai, eksporto faktą patvirtinančius dokumentus turės tik 2010 m. gruodžio mėnesį. Be to, įmonė A iš siuvimo įmonės B turi gauti (ne vėliau kaip gruodžio mėnesį) visus apskaičiavimus, įrodančius, kad visi jos patiekti audiniai tikrai buvo sunaudoti tiems drabužiams pasiūti, kurie eksportuoti į JAV. Jeigu minėti įrodymai gruodžio mėnesį vis dar nebūtų gauti, tai įmonė A turėtų vėl informuoti AVMI, pagrįstai argumentuodama priežastis. |
12. Jeigu kilnojamuosius daiktus trečiosios valstybės pirkėjui patiekę Lietuvos PVM mokėtojai neturi (negauna):
12.1. kilnojamųjų daiktų (po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo) išgabenimo (eksporto) už Europos Sąjungos teritorijos ribų įrodymų, nes perdirbti kilnojamieji daiktai visai nebuvo eksportuoti (pvz., patiekti (palikti) Lietuvoje paslaugų teikėjui arba patiekti kitiems asmenims Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje) arba nors ir buvo eksportuoti ir PVM mokėtojas buvo pranešęs vietos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai apie numatomą eksporto faktą patvirtinančių dokumentų gavimo datą, tačiau ir po šios datos jis neturi kilnojamųjų daiktų išgabenimo (eksporto) už Europos Sąjungos teritorijos ribų įrodymų, arba perdirbti kilnojamieji daiktai buvo išgabenti iš Lietuvos į trečiąją valstybę (trečiąją teritoriją) kitų asmenų negu nurodyti Rekomendacijų 9.1 punkte;
12.2. neturi jokių šių rekomendacijų 9.2 punkte nurodytų įrodymų apie tai, kad perdirbti ir eksportuoti iš Lietuvos kilnojamieji daiktai buvo pagaminti, panaudojant būtent jo patiektus kilnojamuosius daiktus.
Tokiais atvejais pardavimo PVM turi būti apskaičiuojamas to mokestinio laikotarpio PVM deklaracijoje, kuriame kilnojamieji daiktai buvo patiekti. Jeigu PVM mokėtojas patiektiems kilnojamiesiems daiktams buvo pritaikęs 0 proc. PVM tarifą, tai, paaiškėjus šiame punkte nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių nėra pagrindo taikyti 0 proc. PVM tarifą, jis turi pateikti to mokestinio laikotarpio, kuriame minėtieji kilnojamieji daiktai buvo patiekti, patikslintą PVM deklaraciją ir apskaičiuoti joje patiektų kilnojamųjų daiktų PVM įstatyme nustatyto dydžio pardavimo PVM.
13. Jeigu trečiosios valstybės apmokestinamojo asmens įsigyti Lietuvoje kilnojamieji daiktai po jų aptarnavimo, apdirbimo ar perdirbimo išgabenami į kitą ES valstybę narę, tai tik tada, kai šis trečiosios valstybės asmuo yra įsiregistravęs PVM mokėtoju kurioje nors ES valstybėje narėje ir kilnojamųjų daiktų tiekėjui bei paslaugų teikėjui nurodo savo PVM mokėtojo kodą (suteiktą jam kitoje ES valstybėje narėje), šiam asmeniui (kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui) patiekti kilnojamieji daiktai gali būti apmokestinami, taikant 0 proc. PVM tarifą. Šiuo atveju bus taikomos šių rekomendacijų II dalies nuostatos. Priešingu atveju trečiosios valstybės apmokestinamajam asmeniui (neregistruotam PVM mokėtoju nė vienoje ES valstybėje narėje) patiekti kilnojamieji daiktai apmokestinami, taikant standartinį arba lengvatinį (jeigu toks nustatytas) PVM tarifą.
Priedo pakeitimai:
Nr. VA-57, 2012-06-07, Žin., 2012, Nr. 66-3380 (2012-06-13), i. k. 1122055ISAK000VA-57
Pakeitimai:
1.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. VA-75, 2008-12-31, Žin., 2009, Nr. 5-139 (2009-01-15), i. k. 1082055ISAK000VA-75
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. VA-99 "Dėl Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo už įvežamus iš užsienio ar Lietuvoje įsigyjamus kilnojamuosius daiktus ir jų aptarnavimo, apdirbimo bei perdirbimo paslaugas rekomendacijų" pakeitimo
2.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Įsakymas
Nr. VA-57, 2012-06-07, Žin., 2012, Nr. 66-3380 (2012-06-13), i. k. 1122055ISAK000VA-57
Dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2004 m. gegužės 20 d. įsakymo Nr. VA-99 "Dėl Pridėtinės vertės mokesčio apskaičiavimo už įvežamus iš užsienio ar Lietuvoje įsigyjamus kilnojamuosius daiktus ir jų aptarnavimo, apdirbimo bei perdirbimo paslaugas rekomendacijų" pakeitimo