Įstatymas skelbtas: Žin., 2003, Nr. 38-1656

Neoficialus įstatymo tekstas

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO PATVIRTINIMO

ĮSTATYMAS

2003 m. balandžio 1 d. Nr. IX-1409
Vilnius

1 straipsnis. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimas

Patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos statutą (nauja redakcija; pridedamas).

 

2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

1. Įstatymas įsigalioja nuo 2003  m. gegužės 1 d.

2. Įsigaliojus šiam Įstatymui, netenka galios 2000 m. gegužės 23 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto patvirtinimo įstatymas Nr. VIII-1697 (Žin., 2000, Nr. 47-1342).

 

3 straipsnis. Pasiūlymai Vyriausybei

1. Vyriausybė per 2 mėnesius nuo šio Įstatymo įsigaliojimo suderina su Įstatymu patvirtintu Specialiųjų tyrimų tarnybos statutu susijusius teisės aktus, neatitinkančius šio Statuto nuostatų.

2. Vyriausybė iki 2003 m. liepos 1 d. peržiūri galiojančius įstatymus ir kitus teisės aktus, susijusius su šio Statuto nuostatomis, ir prireikus priima atitinkamus jų pakeitimus ar parengia naujų teisės aktų projektus.

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                           ROLANDAS PAKSAS


PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos

2003 m. balandžio 1 d.

įstatymu Nr. IX-1409

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS

S T A T U T A S

 

PIRMASIS SKIRSNIS
BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1 straipsnis. Statuto paskirtis

Specialiųjų tyrimų tarnybos statutas (toliau – Statutas) nustato pagrindinius tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje principus, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų (toliau – tarnybos pareigūnai) statusą, skyrimo ir atleidimo iš tarnybos tvarką, jų tarnybos eigą, paskatinimus ir nuobaudas bei atsakomybę, prievartos panaudojimo sąlygas ir tvarką, socialines garantijas ir kitus jų statuso bei tarnybos ypatumus.

 

ANTRASIS SKIRSNIS

TARNYBOS SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOJE ORGANIZAVIMAS

 

2 straipsnis. Reikalavimai asmenims, skiriamiems į Specialiųjų tyrimų tarnybą

1. Tarnybos pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą arba nustatyta tvarka atleisti nuo jos, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

1 dalies redakcija nuo 2011 m. rugsėjo 1 d.:

1. Tarnybos pareigūnais gali būti skiriami nepriekaištingos reputacijos, ne jaunesni kaip 18 metų Lietuvos Respublikos piliečiai, Karo prievolės įstatymo nustatyta tvarka atlikę privalomąją pradinę karo tarnybą, kuriems ši tarnyba įskaityta, atidėta arba kurie atleisti nuo karo prievolės, mokantys valstybinę kalbą, taip pat tinkantys konkrečioms pareigoms pagal išsilavinimą, intelekto, asmenines ir moralines savybes, dalykinį ir fizinį pasirengimą bei sveikatos būklę.

 

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip 5 metų valstybės tarnyboje stažą.

2 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriumi ir jo pavaduotojais gali būti skiriami tik nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą ir ne mažesnį kaip penkerių metų stažą valstybės tarnyboje arba ne mažesnį kaip penkerių metų teisėjo ar prokuroro darbo stažą.

 

3. Tarnybos pareigūnais gali būti skiriami asmenys, turintys išsilavinimą, būtiną skiriamoms pareigoms pagal Valstybės tarnybos įstatymo reikalavimus. Specialiųjų tyrimų tarnybos padalinių vadovais, ikiteisminio tyrimo pareigūnais gali būti skiriami tik asmenys, turintys aukštąjį universitetinį arba jam prilygintą išsilavinimą.

4. Tam tikroms pareigybėms Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius gali nustatyti papildomus reikalavimus (išsilavinimo, profesinės veiklos, darbo stažo, užsienio kalbų mokėjimo).

5. Tarnybos pareigūnais negali būti skiriami asmenys, nurodyti Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje.

6. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, siunčiami į Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės ekspertizės komisiją. Komisija pateikia išvadą apie asmens sveikatos būklę.

7. Asmenys, pareiškę norą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, bei jų tėvai, vaikai, sutuoktinis tikrinami pagal valstybės ar savivaldybės institucijų ir įstaigų turimas įskaitas bei asmenų registrus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

Nr. XI-1391, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3222 (2011-06-04)

Nr. XI-1518, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4160 (2011-07-13)

 

3 straipsnis. Duomenys apie asmenį

1. Specialiųjų tyrimų tarnyba turi teisę tvarkyti asmens duomenis ir ypatingus asmens duomenis apie asmenį, pateikusį prašymą tarnauti Specialiųjų tyrimų tarnyboje, ir apie pareigūną pagal Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymą.

2. Duomenys apie pretendentą, taip pat duomenys apie pareigūno priėmimą, priesaiką, skyrimą, atleidimą, nušalinimą, skatinimą, tarnybines nuobaudas, specialiųjų priemonių išdavimą ir kita tvarkomi tarnyboje saugomoje asmens byloje pagal Specialiųjų tyrimų tarybos direktoriaus patvirtintas Asmens bylos tvarkymo taisykles.

 

4 straipsnis. Tarnybos pareigūnų skyrimas į Specialiųjų tyrimų tarnybą

1. Tarnybos pareigūnus į Specialiųjų tyrimų tarnybą, išskyrus skiriamus Respublikos Prezidento, skiria ir atleidžia iš jos Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

2. Asmenys į tarnybos pareigūnų pareigas priimami atrankos būdu. Atranka atliekama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymo nustatyta tvarka, siekiant nustatyti, ar asmuo tinkamas tarnauti tarnybos pareigūnu.

 

5 straipsnis. Tarnybos pareigūno priesaika

1. Asmuo, paskirtas į Specialiųjų tyrimų tarnybą, prieš pradėdamas eiti pareigas, prisiekia Lietuvos valstybei. Prisiekiantis asmuo turi teisę pasirinkti vieną iš šiame straipsnyje nustatytų priesaikos tekstų. Nustatomi šie priesaikos tekstai:

1) „Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (-ė),

prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

pasižadu būti teisingas ir sąžiningas pareigūnas, tinkamai atlikti man pavestas pareigas.

Tepadeda man Dievas.“;

2) „Aš, (vardas, pavardė), Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnas (-ė),

prisiekiu ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, laikytis jos Konstitucijos ir kitų įstatymų, kovoti su korupcija ir nusikalstamumu, saugoti valstybės ir tarnybos paslaptis;

pasižadu būti teisingas ir sąžiningas pareigūnas, tinkamai atlikti man pavestas pareigas.“

2. (Neteko galios nuo 2005 m. gruodžio 22 d.)

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus ir jo pavaduotojų priesaiką priima Respublikos Prezidentas, o kitų tarnybos pareigūnų – Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Pasirašyti lapai su priesaikos tekstu saugomi pareigūnų asmens bylose.

5. Neprisiekęs asmuo negali dirbti Specialiųjų tyrimų tarnyboje pareigūnu.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-441, 2005-12-13, Žin., 2005, Nr. 149-5418 (2005-12-22)

 

6 straipsnis. Tarnybos pareigūnas

1. Tarnybos pareigūnas yra statutinis valstybės tarnautojas, paskirtas į tam tikras pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje ir pagal savo kompetenciją turintis administracinius įgaliojimus jam nepavaldiems asmenims.

2. Tarnybos pareigūnas asmeniškai atsako už savo, taip pat pagal įgaliojimus ir kompetenciją už jam pavaldžių pareigūnų veiklą ir sprendimus bei jų padarinius.

3. Tarnybos pareigūno duodami teisėti nurodymai yra privalomi visiems asmenims.

4. Tarnybos pareigūnas privalo vykdyti aukštesnio pagal pavaldumą tarnybos pareigūno įsakymus ar nurodymus. Apie gautą įsakymą ar nurodymą, prieštaraujantį įstatymui ar viršijantį aukštesniojo pagal pavaldumą pareigūno tarnybinius įgaliojimus, jis turi nedelsdamas pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui. Apie Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus duotą įsakymą ar nurodymą, aiškiai prieštaraujantį įstatymui, nedelsiant pranešama generaliniam prokurorui ar jo pavaduotojui. Įstatymui prieštaraujančio įsakymo ar nurodymo vykdymas neatleidžia nuo atsakomybės.

 

7 straipsnis. Bandomasis laikotarpis

Skiriamam į Specialiųjų tyrimų tarnybą asmeniui gali būti nustatomas iki 6 mėnesių bandomasis laikotarpis. Atostogų ir laikinojo nedarbingumo laikas į bandomąjį laikotarpį neįskaitomas. Jeigu bandomuoju laikotarpiu asmuo neatleidžiamas iš pareigų, laikoma, kad jo tarnyba įvertinta teigiamai. Respublikos Prezidento skiriamiems tarnybos pareigūnams bandomasis laikotarpis nenustatomas.

 

8 straipsnis. Perkėlimas į kitas pareigas

1. Tarnybos pareigūnas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu gali būti perkeltas į aukštesnes, lygiareikšmes ar žemesnes tarnybos pareigūno pareigas.

2. Tarnybos pareigūnas į aukštesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

2) atestacijos komisijai įvertinus tarnybos pareigūną labai gerai.

3. Tarnybos pareigūnas į lygiareikšmes pareigas gali būti perkeltas:

1) savo prašymu ar sutikimu;

2) mažinant pareigybių skaičių dėl tarnybos organizavimo pakeitimų;

3) esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

4) dėl sveikatos būklės, trukdančios tinkamai atlikti einamas pareigas.

4. Tarnybos pareigūnas į žemesnes pareigas gali būti perkeltas:

1) savo prašymu ar sutikimu;

2) mažinant pareigybių skaičių dėl tarnybos organizavimo pakeitimų – jei nėra galimybės perkelti į lygiareikšmes pareigas;

3) dėl sveikatos būklės, trukdančios tinkamai atlikti einamas pareigas – jei nėra galimybės perkelti į lygiareikšmes pareigas;

4) esant tarnybiniam būtinumui – ne ilgiau kaip 3 mėnesiams;

5) paskyrus tarnybinę nuobaudą – perkėlimą į žemesnes pareigas;

6) atestacijos komisijai įvertinus tarnybos pareigūną nepatenkinamai.

5. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakyme dėl tarnybos pareigūno perkėlimo į aukštesnes, lygiareikšmes ar žemesnes pareigas turi būti nurodomas perkėlimo pagrindas.

Straipsnis papildomas nauja 5 dalimi, buvusi 5 dalis laikoma 6 dalimi nuo 2012 m. sausio 1 d.:

5. Pasibaigus Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovui ir pavaduotojui nustatytam tarnybos laikotarpiui, jie jų sutikimu perkeliami į kitas laisvas lygiareikšmes, o jeigu jų nėra, – į žemesnes pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

6. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakyme dėl tarnybos pareigūno perkėlimo į aukštesnes, lygiareikšmes ar žemesnes pareigas turi būti nurodomas perkėlimo pagrindas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

Nr. XI-1391, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3222 (2011-06-04)

 

9 straipsnis. Laikinas pavedimas atlikti kitas pareigas

1. Esant tarnybiniam būtinumui, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu gali, neperkeldamas į kitas pareigas, laikinai pavesti tarnybos pareigūnui be jo sutikimo atlikti kitas jo kvalifikaciją atitinkančias aukštesnes, lygiareikšmes arba žemesnes tarnybos pareigūno pareigas.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatytas laikinas pavedimas tarnybos pareigūnui negali trukti ilgiau kaip vienus metus per penkerius jo tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje metus.

3. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka pavedus tarnybos pareigūnui atlikti aukštesnes pareigas, mokamas šias pareigas atitinkantis darbo užmokestis. Pavedus atlikti žemesnes pareigas, mokamas darbo užmokestis, gautas iki laikino pavedimo.

4. Tarnybos pareigūnui jo sutikimu gali būti pavesta kartu su pagrindinėmis pareigomis atlikti ir laikinai nesančio pareigūno pareigas ar papildomas užduotis. Pavedus atlikti tokias pareigas ar užduotis, tarnybos pareigūnui mokama Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta priemoka.

 

10 straipsnis. tarnybos pareigūnų atestacija

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu dvejiems metams sudaroma nuolatinė atestacijos komisija. Ji susideda iš direktoriaus skirtų tarnybos pareigūnų.

2. Atestacijos komisija vertina tarnybos pareigūnų tarnybinės veiklos rezultatus ir kvalifikaciją.

3. Tarnybos pareigūnų tarnybinę veiklą per kalendorinius metus vertina tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas. Kiekvienų kalendorinių metų pabaigoje tiesioginis tarnybos pareigūno vadovas arba tarnybos pareigūną į pareigas priimantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo tarnybos pareigūno tarnybinę veiklą įvertina labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jei tarnybos pareigūno tarnybinė veikla įvertinama labai gerai arba nepatenkinamai, tarnybos pareigūną vertina atestacijos komisija dėl jo tolesnės veiklos.

4. Atestacijos komisija gali įvertinti tarnybos pareigūną labai gerai, gerai arba nepatenkinamai.

5. Atestacijos komisija, įvertinusi tarnybos pareigūną labai gerai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:

1) suteikti tarnybos pareigūnui aukštesnę kvalifikacinę kategoriją;

2) perkelti tarnybos pareigūną į aukštesnes pareigas;

3) palikti tą pačią (aukščiausią) kvalifikacinę kategoriją ir gaunamą priedą už kvalifikacinę kategoriją, jei Specialiųjų tyrimų tarnyboje nėra galimybės pasiūlyti aukštesnių pareigų;

5 dalis papildoma 4 punktu nuo 2012 m. sausio 1 d.:

4) pasibaigus paskyrimo į pareigas penkerių metų laikotarpiui pakartotinai skirti į tas pačias pareigas.

 

6. Atestacijos komisija, įvertinusi tarnybos pareigūną nepatenkinamai, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui siūlo:

1) kelti tarnybos pareigūno kvalifikaciją;

2) suteikti tarnybos pareigūnui žemesnę kvalifikacinę kategoriją;

3) perkelti tarnybos pareigūną į žemesnes pareigas;

4) atleisti tarnybos pareigūną iš pareigų.

7. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimai, priimti pagal atestacijos komisijos pasiūlymus, gali būti skundžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

8. Tarnybos pareigūnų vertinimo kriterijus, periodiškumą ir tvarką, atestacijos komisijos veiklą reglamentuoja Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtinti Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų atestacijos nuostatai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1391, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3222 (2011-06-04)

 

11 straipsnis. Tarnybos pareigūnų atleidimas iš tarnybos

1. Tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

1) atsistatydinęs savo noru;

2) įsiteisėjus apkaltinamajam teismo nuosprendžiui, kuriuo pareigūnas nuteisiamas už padarytą tyčinę nusikalstamą veiką ar nusikalstamą veiką valstybės tarnybai, arba jam paskiriama bausmė, dėl kurios jis negali eiti savo pareigų;

3) netekęs Lietuvos Respublikos pilietybės;

4) atestacijos komisijos siūlymu atleisti tarnybos pareigūną iš pareigų;

5) sulaužęs priesaiką;

6) dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai Vidaus reikalų ministerijos įsteigtos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicininės ekspertizės komisijos ar invalidumą nustatančios komisijos išvadai;

7) jeigu jo tarnyba bandomuoju laikotarpiu įvertinama nepatenkinamai;

8) paaiškėjus Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 15 straipsnyje ar Valstybės tarnybos įstatymo 9 straipsnio 3 dalyje nurodytai aplinkybei;

9) paskyrus jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš tarnybos;

10) kai jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai;

11) paaiškėjus, kad priimant į tarnybą buvo nuslėpti ar pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys (dokumentai), dėl kurių asmuo negalėjo būti priimtas į tarnybą;

12) kai jis atsisako dirbti pakeitus tarnybos sąlygas šio Statuto 8 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 8 straipsnio 3 dalies 3 punkte, 8 straipsnio 4 dalies 4 punkte ir 9 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais;

13) jeigu savo poelgiu pažemino tarnybos pareigūno vardą.

2. Tarnybos pareigūnas gali būti atleidžiamas iš tarnybos šiais pagrindais:

1) sulaukęs šio Statuto 34 straipsnio 1 dalyje nustatyto amžiaus;

2) ištarnavęs įstatymų nustatytą laikotarpį valstybinei pareigūnų ir karių pensijai gauti, jeigu jo tarnybos laikas nustatyta tvarka nebuvo pratęstas arba baigėsi jo tarnybos pratęsimo terminas;

3) dėl laikinojo nedarbingumo neatvykęs į tarnybą daugiau kaip 120 kalendorinių dienų iš eilės arba daugiau kaip 140 kalendorinių dienų per paskutinius 12 mėnesių ir jeigu neatvykimas nesusijęs su kūno sužalojimu, suluošinimu ar kitu sveikatos sutrikimu, atsiradusiu atliekant tarnybines pareigas;

4) mažinant pareigybių skaičių dėl tarnybos organizavimo pakeitimų;

5) kai į tas pareigas teismo sprendimu grąžinamas ankščiau jas ėjęs tarnybos pareigūnas;

6) kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu;

2 dalis papildoma 7 punktu nuo 2012 m. sausio 1 d.:

7) kai baigiasi tarnybos struktūrinio padalinio, nesančio kitame struktūriniame padalinyje, vadovui ir pavaduotojui nustatytas tarnybos laikotarpis ir jie nesutinka būti perkelti į kitas laisvas lygiareikšmes, o jeigu jų nėra, – į žemesnes pareigas Specialiųjų tyrimų tarnyboje.

 

3. Tarnybos pareigūno vardo pažeminimas – tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis Specialiųjų tyrimų tarnybos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą ja arba ją kompromituojantis.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

Nr. XI-1391, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3222 (2011-06-04)

 

12 straipsnis. Tarnybos pareigūno atleidimas iš tarnybos jam atsistatydinus savo noru

1. Tarnybos pareigūnas turi teisę atsistatydinti savo noru, apie tai ne vėliau kaip prieš 14 kalendorinių dienų raštu įspėjęs Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių. Jeigu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius sutinka, tarnyba gali būti nutraukta praėjus 3 kalendorinėms dienoms nuo prašymo padavimo.

2. Jei prašymas atleisti iš tarnybos pagrįstas tarnybos pareigūno liga ar invalidumu, trukdančiais tinkamai atlikti tarnybines pareigas, jis turi būti patenkintas nuo tarnybos pareigūno prašyme nurodytos dienos.

3. Tarnybos pareigūnas turi teisę atšaukti prašymą ne vėliau kaip per 3 kalendorines dienas nuo jo padavimo dienos, jei nėra priimtas Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymas atleisti šiuo pagrindu.

 

13 straipsnis. Reikalavimai atleidžiant iš tarnybos kitais atvejais

1. Negalima atleisti tarnybos pareigūno iš tarnybos jo laikinojo nedarbingumo laikotarpiu ar atostogų metu, išskyrus atleidimą pagal šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1, 2, 6, 11 punktus ir 2 dalies 3 bei 6 punktus. Jei tarnybos pareigūnas atleistas iš tarnybos pažeidžiant šią nuostatą, jo atleidimo diena laikoma kita po atostogų ar kita po laikinojo nedarbingumo pasibaigimo tarnybos diena.

2. Negalima atleisti iš tarnybos nėščios tarnybos pareigūnės, taip pat tarnybos pareigūno vaiko (vaikų) iki trejų metų priežiūros atostogų metu, jeigu nėra šių tarnybos pareigūnų veiksmuose kaltės (išskyrus atvejus, kai likviduojama Specialiųjų tyrimų tarnyba ar jos įstaiga).

3. Atleisti tarnybos pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą galima tik įspėjus jį raštu prieš 2 mėnesius. Nėščiai tarnybos pareigūnei (kai likviduojama Specialiųjų tyrimų tarnyba ar jos įstaiga), tarnybos pareigūnui, auginančiam vaiką (vaikus) iki 14 metų, taip pat tarnybos pareigūnui, kuriam iki teisės gauti pareigūnų ir karių valstybinę pensiją liko ne daugiau kaip 5 metai, apie numatomą atleidimą iš tarnybos turi būti pranešta raštu prieš 4 mėnesius. Jei tarnybos pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos nepasibaigus įspėjimo laikui, jo atleidimo data perkeliama iki to laiko, kada turėjo pasibaigti įspėjimo terminas.

4. Atleisti tarnybos pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 11 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus galima tik tuo atveju, jeigu nėra galimybės jį perkelti į lygiareikšmes pareigas arba tarnybos pareigūno sutikimu į žemesnes pareigas.

Straipsnis papildomas 5 dalimi nuo 2012 m. sausio 1 d.:

5. Atleisti tarnybos pareigūną iš tarnybos pagal šio Statuto 11 straipsnio 2 dalies 7 punktą galima tik tuo atveju, jeigu jam yra pasiūlomos kitos laisvos lygiareikšmės, o jeigu jų nėra, – žemesnės pareigos ir tarnybos pareigūnas nesutinka būti perkeltas į jas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XI-1391, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3222 (2011-06-04)

 

14 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos tvarka

1. Tarnybos pareigūnai iš Specialiųjų tyrimų tarnybos atleidžiami Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu, išskyrus tarnybos pareigūnus, atleidžiamus Respublikos Prezidento dekretu.

2. Atleidžiamas tarnybos pareigūnas privalo ne vėliau kaip atleidimo dieną grąžinti tarnybinį ginklą, specialiąsias priemones, tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą, uniformą, dokumentus bei kitas darbo priemones, kurias gavo eidamas tarnybines pareigas.

 

15 straipsnis. Atleidimo iš tarnybos apskundimo tvarka ir grąžinimo į tarnybą pagrindai

1. Ginčai dėl tarnybos pareigūnų atleidimo sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

2. Teismui grąžinus neteisėtai atleistą tarnybos pareigūną į ankstesnes pareigas, šiam pareigūnui išmokamas jo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš tarnybos dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

3. Kai neteisėtai atleistas tarnybos pareigūnas pareiškia, kad grąžinus jį į ankstesnes pareigas jam būtų sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, teismas, konstatuodamas neteisėtą atleidimą, gali tarnybos pareigūno prašymu negrąžinti jo į darbą, o priteisti jam kompensaciją iki šešių jo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsigaliojimo dienos. Šiuo atveju tarnybos pareigūnas laikomas atleistu iš tarnybos pagal šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 1 punktą nuo teismo sprendimo įsigaliojimo dienos.

 

16 straipsnis. Tarnybos pareigūnų rezervas

1. Specialiųjų tyrimų tarnyboje gali būti sudaromas tarnybos pareigūnų rezervas. Į šį rezervą gali būti įtraukiami iš tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje atleisti tarnybos pareigūnai, dirbantys kitose institucijose ir atliekantys darbą, susijusį su Specialiųjų tyrimų tarnybos uždaviniais. Į tarnybos pareigūnų rezervą asmenys gali būti įtraukti ne ilgiau kaip 4 metus per visą tarnybos laiką. Rezerve praleistas laikas įskaičiuojamas į tarnybos stažą tik tuo atveju, jeigu tarnybos pareigūnas vėl paskiriamas į Specialiųjų tyrimų tarnybą ir ten išdirba ne mažiau kaip vienus metus.

2. Asmenims, įtrauktiems į tarnybos pareigūnų rezervą, darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos nemokamos.

3. Tarnybos pareigūnų rezervo sudarymo ir veiklos tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

 

17 straipsnis. Tarnybos pareigūnų tarnybinis pažymėjimas, tarnybinis ženklas ir uniforma

1. Tarnybos pareigūnai turi tarnybinį pažymėjimą, tarnybinį ženklą ir uniformą su skiriamaisiais ženklais. Tarnybinio pažymėjimo ir tarnybinio ženklo pavyzdžius tvirtina Vyriausybė.

2. Tarnybos pareigūnų uniforma siuvama pagal Vyriausybės patvirtintus eskizus ir modelius. Skiriamųjų ženklų pavyzdžius tvirtina ir jų išdėstymo tvarką nustato Vyriausybė.

3. Uniforma išduodama ir dėvima Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patvirtinta tvarka.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka tarnybos pareigūnams ne dažniau kaip kartą per 3 metus gali būti išmokama 80 procentų uniformos vertės kompensacija.

 

18 straipsnis. Tarnybos pareigūnų rengimas ir kvalifikacijos kėlimas

1. Tarnybos pareigūnai gali būti rengiami, taip pat gali kelti kvalifikaciją Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių mokslo, mokymo bei kitose įstaigose.

2. Kvalifikacijos kėlimo laikotarpiu tarnybos pareigūnams taikomos šiame Statute numatytos socialinės garantijos.

3. Tarnybos pareigūnų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Specialiųjų tyrimų tarnyba su tarnybos pareigūnu gali sudaryti sutartį dėl apmokėjimo už jo mokslą sąlygų. Tarnybos pareigūnas, nevykdęs sutarties, neišdirbęs sutartyje nustatyto laiko ar nesibaigus sutarties terminui atsistatydinęs iš valstybės tarnybos arba atleistas dėl savo kaltės, privalo atlyginti Specialiųjų tyrimų tarnybai su jo mokymu susijusias išlaidas.

 

TREČIASIS SKIRSNIS

TARNYBOS PAREIGŪNŲ TARNYBINIAI RANGAI IR

KVALIFIKACINĖS KATEGORIJOS

 

19 straipsnis. Tarnybos pareigūnų tarnybiniai rangai ir jų suteikimo tvarka

1. Tarnybos pareigūnams suteikiami šie tarnybiniai rangai:

1) ypatingasis specialusis agentas;

2) vyriausiasis specialusis agentas;

3) vyresnysis specialusis agentas;

4) specialusis agentas;

5) specialusis agentas patarėjas;

6) vyresnysis agentas;

7) agentas;

8) jaunesnysis agentas.

2. Tarnybiniai rangai tarnybos pareigūnams suteikiami šia tvarka:

1) vyresniojo specialiojo agento tarnybinis rangas – valdybų ir skyrių viršininkams bei valdybos viršininko pavaduotojams;

2) specialiojo agento tarnybinis rangas – skyrių viršininkų pavaduotojams, poskyrių viršininkams ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus patarėjams;

3) specialiojo agento patarėjo tarnybinis rangas – vyriausiesiems specialistams;

4) vyresniojo agento tarnybinis rangas – vyresniesiems specialistams;

5) agento tarnybinis rangas – specialistams;

6) jaunesniojo agento tarnybinis rangas – jaunesniesiems specialistams.

3. Specialiųjų tyrimų tarnybos struktūrą ir pareigybių sąrašą tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ypatingojo specialiojo agento tarnybinį rangą, skirdamas jį į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas.

5. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus pavaduotojams vyriausiojo specialiojo agento tarnybinį rangą, skirdamas juos į šias pareigas, suteikia Respublikos Prezidentas.

6. Tarnybos pareigūnams (išskyrus nurodytus 4 ir 5 dalyse) Statute numatytus tarnybinius rangus suteikia Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius įsakymu juos skirdamas į pareigas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

 

20 straipsnis. Kvalifikacinės kategorijos ir jų suteikimo tvarka

1. Atsižvelgiant į tarnybos pareigūnų profesinio pasirengimo lygį, tarnybos stažą bei tarnybinės veiklos rezultatus, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu jiems suteikiamos šios kvalifikacinės kategorijos: 3-ioji, 2-oji ir 1-oji. Reikalavimus kvalifikacinėms kategorijoms gauti ir šių kategorijų suteikimo tvarką nustato Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui 1-ąją kvalifikacinę kategoriją suteikia Respublikos Prezidentas, skirdamas jį į pareigas.

 

KETVIRTASIS SKIRSNIS

TARNYBOS PAREIGŪNŲ PASKATINIMAI, TARNYBINIAI NUSIŽENGIMAI, NUOBAUDOS IR ATSAKOMYBĖ

 

21 straipsnis. Tarnybos pareigūnų skatinimai ir apdovanojimai

1. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius už pavyzdingą tarnybą pareigūnus gali skatinti:

1) pareikšdamas padėką;

2) Vyriausybės nustatyta tvarka paskirdamas ne didesnę kaip tarnybos pareigūno vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinę piniginę išmoką;

3) įteikdamas vardinę dovaną;

4) įteikdamas Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės ženklą.

2. Tarnybos pareigūnai už ypatingus nuopelnus tarnyboje gali būti pristatyti valstybės apdovanojimui.

3. Tarnybos pareigūnų paskatinimai ir apdovanojimai įrašomi į jų asmens bylas.

4. Specialiųjų tyrimų tarnybos garbės ženklo nuostatus tvirtina Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius.

5. Tarnybos pareigūnai, turintys galiojančią drausminę nuobaudą, neskatinami.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

 

22 straipsnis. Tarnybinės nuobaudos

1. Šio Statuto nustatyta tvarka už tarnybinius nusižengimus tarnybos pareigūnams skiriamos šios tarnybinės nuobaudos:

1) pastaba;

2) papeikimas;

3) griežtas papeikimas;

4) perkėlimas į žemesnes pareigas;

5) atleidimas iš tarnybos.

2. Už vieną nusižengimą taikoma tik viena tarnybinė nuobauda.

3. Sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo gali būti skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

4. Duomenys apie tarnybos pareigūnui paskirtas nuobaudas įrašomi į asmens bylą.

 

23 straipsnis. Tarnybos pareigūnų tarnybinių nusižengimų tyrimo subjektai ir nuobaudų skyrimo tvarka bei nuobaudų išnykimas

1. Tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra pradedama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojų, tiesioginio tarnybos pareigūno vadovo iniciatyva arba kai jie gauna informaciją apie tarnybos pareigūno tarnybinį nusižengimą. Tarnybinių nusižengimų tyrimą atlieka Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius arba jo įgalioti pareigūnai ar jo sudaryta komisija.

2. Tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, kai tarnybos pareigūnas nebuvo tarnyboje dėl ligos, atostogų arba buvo išvykęs į tarnybinę komandiruotę ar stažuotę užsienyje. Negalima skirti tarnybinės nuobaudos praėjus vieniems metams nuo nusižengimo padarymo dienos.

3. Tarnybos pareigūnas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, gali pateikti rašytinį paaiškinimą dėl tarnybinio nusižengimo. Jeigu tarnybos pareigūnas paaiškinimo raštu nepateikia, surašomas aktas. Jį pasirašo tarnybinį tyrimą atlikęs tarnybos pareigūnas ir du kiti tarnybos pareigūnai arba tarnybinį tyrimą atlikusios komisijos nariai.

4. Jei paaiškėja, kad tarnybinis nusižengimas turi nusikalstamos veikos ar administracinio teisės pažeidimo požymių, tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūra sustabdoma ir tarnybinio tyrimo medžiaga perduodama tirti kompetentingai institucijai. Jeigu atsisakoma pradėti ikiteisminį tyrimą, bylos dėl administracinio teisės pažeidimo teiseną arba asmuo nėra patraukiamas baudžiamojon ar administracinėn atsakomybėn ir procesas yra pasibaigęs, tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūra tęsiama ir tarnybinė nuobauda gali būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo šių sąlygų atsiradimo.

5. Tarnybinė nuobauda skiriama Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

6. Tarnybinių nusižengimų tyrimo tvarka nustatoma Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu.

7. Tarnybos pareigūnas laikomas nebaustas tarnybine nuobauda, jei po nuobaudos už tarnybinį nusižengimą (išskyrus atleidimą iš tarnybos) skyrimo praėjo vieni metai.

8. Tarnybinė nuobauda Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus motyvuotu sprendimu už gerą tarnybą gali būti panaikinta anksčiau, negu sueis šio straipsnio 7 dalyje nustatytas terminas.

 

24 straipsnis. Tarnybos pareigūno nušalinimas nuo pareigų

1. Tarnybos pareigūnas nušalinamas nuo pareigų:

1) jeigu jis yra tarnyboje neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, toksinių ar psichotropinių medžiagų – tą dieną;

2) jeigu jis traukiamas baudžiamojon atsakomybėn – visą baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo laikotarpį.

2. Tarnybos pareigūnas gali būti nušalinamas nuo pareigų, jeigu jis įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą – kol bus atliktas tarnybinis tyrimas ir priimtas sprendimas dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo ar jo tolesnės tarnybos.

3. Tarnybinio tyrimo metu Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ir jo pavaduotojai turi teisę nušalinti tarnybos pareigūną nuo pareigų. Direktorių ir jo pavaduotojus nušalinti nuo pareigų turi teisę Respublikos Prezidentas savo iniciatyva ar Seimo sudarytos komisijos siūlymu arba generalinio prokuroro teikimu.

4. Darbo užmokestis nušalinimo metu nemokamas. Jei pripažįstama, kad tarnybos pareigūnas nepadarė tarnybinio nusižengimo, jis grąžinamas į ankstesnes pareigas ir jam išmokamas darbo užmokestis už laikotarpį, per kurį jis nebuvo mokamas dėl nušalinimo nuo pareigų.

5. Nušalintas nuo pareigų tarnybos pareigūnas nuo nušalinimo momento grąžina tarnybinį pažymėjimą, ženklą, tarnybinį ginklą, dokumentus ir kitas darbo priemones, kurias turėjo eidamas tarnybines pareigas.

 

25 straipsnis. Materialinė atsakomybė

1. Tarnybos pareigūnas turi atlyginti savo neteisėta kalta veika Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą tiesioginę materialinę žalą, tačiau atlygintinos žalos dydis negali viršyti 6 vidutinių tarnybos pareigūno darbo užmokesčių, išskyrus atvejus, kai materialinė žala atsiranda dėl tarnybos pareigūno nusikalstamos veikos.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytą materialinę žalą tarnybos pareigūnas gali atlyginti savo noru.

3. Jei tarnybos pareigūnas gera valia šalių susitarimu žalos neatlygino natūra ar pinigais, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius priima sprendimą dėl žalos atlyginimo išskaitant iš tarnybos pareigūno darbo užmokesčio, neviršijant jo vidutinio darbo užmokesčio. Sprendimas dėl žalos atlyginimo turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos. Likusi neatlyginta žalos dalis išieškoma pareiškus ieškinį teisme.

4. Priėmus sprendimą dėl žalos atlyginimo, iš tarnybos pareigūno darbo užmokesčio kas mėnesį išskaitoma ne daugiau kaip 20 procentų jo mėnesinio darbo užmokesčio.

5. Jeigu tarnybos pareigūnas nesutinka su Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus sprendimu dėl Specialiųjų tyrimų tarnybai padarytos žalos atlyginimo, jis turi teisę kreiptis į teismą. Kreipimasis į teismą sustabdo žalos atlyginimo išieškojimą.

 

PENKTASIS SKIRSNIS

ŠAUNAMŲJŲ GINKLŲ, FIZINĖS IR KITOKIOS

PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

 

26 straipsnis. Prievartos rūšys ir naudojimo sąlygos

1. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti prievartą, kai ji yra būtina užkertant kelią teisės pažeidimams, sulaikyti pažeidimus padariusius asmenis ir kitais atvejais, saugant bei ginant teisėtus asmens, visuomenės, valstybės interesus. Prievartos rūšį ir jos panaudojimo ribas pasirenka tarnybos pareigūnas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį ir individualias teisės pažeidėjo savybes. Naudodami prievartą, tarnybos pareigūnai privalo stengtis išvengti sunkių pasekmių.

2. Tarnybos pareigūnas įstatymų nustatytais pagrindais ir sąlygomis gali panaudoti psichinę ar fizinę prievartą, šaunamąjį ginklą.

3. Psichinė prievarta šiame Statute suprantama kaip įspėjimas apie ketinimą nedelsiant panaudoti fizinę prievartą ar šaunamąjį ginklą. Psichinei prievartai prilyginamas šaunamojo ginklo demonstravimas ir įspėjamieji šūviai, tačiau šias psichinės prievartos priemones galima naudoti tik esant šio Statuto 28 straipsnio 2 dalyje išvardytoms sąlygoms.

4. Fizinė prievarta šiame Statute suprantama kaip:

1) bet kokio pobūdžio fizinės jėgos bei kovinių imtynių veiksmų panaudojimas;

2) specialiųjų priemonių, tai yra Specialiųjų tyrimų tarnybos ginkluotėje esamų lazdų, antrankių bei rišimo priemonių, dujų, tarnybinių šunų, transporto priverstinio sustabdymo bei kitų įstatymų leidžiamų ir Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus įsakymu patvirtintų aktyvios ir pasyvios gynybos priemonių, panaudojimas.

5. Prieš naudodamas fizinę prievartą arba šaunamąjį ginklą, tarnybos pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti teisėtus reikalavimus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia grėsmę pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

6. Tarnybos pareigūnai turi būti specialiai parengti ir periodiškai tikrinami, ar gali veikti situacijose, kuriose naudojama fizinė prievarta, specialiosios priemonės ir šaunamasis ginklas.

7. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs prievartą nepažeisdamas šio Statuto reikalavimų ir padaręs žalą įstatymų saugomoms vertybėms, atsakomybėn netraukiamas.

8. Jei dėl tarnybos pareigūno panaudotos prievartos asmuo mirė arba patyrė sveikatos sutrikimą, Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius ar jos padalinio vadovas apie tai privalo pranešti prokurorui.

 

27 straipsnis. Fizinės prievartos naudojimas

1. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti fizinę prievartą:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas įtariamą padariusį teisės pažeidimą asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo;

3) vykstant pasikėsinimui į Specialiųjų tyrimų tarnybos kontroliuojamą ar saugomą objektą, transporto priemonę, šaunamąjį ginklą, specialiąsias ryšio, aktyvios ar pasyvios gynybos priemones ar kitą Specialiųjų tyrimų tarnybos turtą ar kai būtina juos atgauti;

4) masinių riaušių ar grupinių veiksmų, kuriais šiurkščiai pažeidžiama viešoji tvarka, metu;

5) stabdydamas transporto priemonę, siekdamas sulaikyti asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką.

2. Draudžiama naudoti kovinių imtynių veiksmus bei specialiąsias priemones prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu arba kai užpuola tokių asmenų grupė ir šis užpuolimas kelia grėsmę gyvybei ar sveikatai.

 

28 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

1. Tarnybos pareigūnas kaip išimtinę priemonę turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą, kai kitos prievartos priemonės yra neveiksmingos.

2. Tarnybos pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenį tokiais atvejais:

1) gindamas save, kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio gyvybei ar sveikatai kėsinimosi;

2) sulaikydamas įtariamą padariusį nusikalstamą veiką asmenį, kuris aktyviais veiksmais vengia sulaikymo, jeigu kitaip jo neįmanoma sulaikyti, taip pat tais atvejais, kai asmuo atsisako įvykdyti teisėtą reikalavimą padėti ginklą ar kitą daiktą, kuriuo galima sužaloti žmogų, jeigu kitaip jo neįmanoma nuginkluoti;

3) gindamas saugomą objektą nuo kėsinimosi, jeigu jis yra susijęs su pavojumi asmenų gyvybei ar sveikatai;

4) siekdamas sulaikyti suimtus (sulaikytus) asmenis, bandančius bėgti ar pabėgusius konvojavimo metu.

3. Tarnybos pareigūnas taip pat turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš transporto priemones bei gyvūnus būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties atvejais ir (ar) sulaikant asmenį, įtariamą padariusį nusikalstamą veiką.

4. Draudžiama panaudoti šaunamąjį ginklą žmonių susibūrimo vietose, jeigu nuo to gali nukentėti pašaliniai asmenys, prieš moteris, jei akivaizdu, kad jos nėščios, taip pat prieš asmenis, jei akivaizdu, kad jie invalidai, prieš nepilnamečius, jeigu jų amžius pareigūnui žinomas arba išvaizda atitinka amžių, išskyrus atvejus, kai tokie asmenys užpuola arba priešinasi pavojingu gyvybei ar sveikatai būdu.

5. Tarnybos pareigūnas turi teisę išimti šaunamąjį ginklą iš dėklo ir parengti jį naudojimui, jeigu jis mano, kad konkrečioje situacijoje gali tekti jį panaudoti.

6. Tarnybos pareigūnas, nesukeldamas grėsmės įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą arba išsikviesti pagalbą.

7. Tarnybos pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą, privalo nedelsdamas apie tai pranešti Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriui ir surašyti paaiškinimą.

 

ŠEŠTASIS SKIRSNIS

TARNYBOS PAREIGŪNŲ SOCIALINĖS GARANTIJOS

 

29 straipsnis. Tarnybos pareigūnų atostogos

1. Tarnybos pareigūnams kasmetinių atostogų trukmė nustatoma atsižvelgiant į tarnybos stažą. Kasmetinių atostogų trukmė nustatoma tarnybos pareigūnams, ištarnavusiems:

1) iki 10 metų – 30 kalendorinių dienų;

2) nuo 10 iki 15 metų – 35 kalendorinės dienos;

3) nuo 15 iki 20 metų – 40 kalendorinių dienų;

4) daugiau kaip 20 metų – 45 kalendorinės dienos.

2. Tarnybos pareigūnui kasmetinės atostogos gali būti suteikiamos dalimis. Viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip 14 kalendorinių dienų.

3. Tarnybos pareigūnams gali būti suteikiamos šios tikslinės atostogos:

1) nėštumo ir gimdymo;

2) tėvystės;

3) vaiko priežiūros;

4) mokymosi;

5) dėl gyvenamosios vietos pakeitimo;

6) nemokamos.

4. Nėštumo ir gimdymo, tėvystės, vaiko priežiūros, mokymosi ir nemokamų atostogų trukmę bei suteikimo tvarką reglamentuoja šis Statutas ir kiti įstatymai.

5. Mokymosi atostogos suteikiamos pagal tarnybos pareigūno prašymą, pateikus atitinkamus mokymo įstaigos dokumentus.

6. Tarnybos pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, persikelti skiriama iki 5 darbo dienų. Už šį laikotarpį tarnybos pareigūnui mokamas jo vidutinis darbo užmokestis, taip pat Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka kompensuojamos persikėlimo išlaidos.

7. Tarnybos pareigūno prašymu dėl šeimyninių aplinkybių ar kitų svarbių priežasčių kartą per kalendorinius metus gali būti suteikiamos ne ilgesnės kaip 30 kalendorinių dienų nemokamos atostogos. Tarnybos pareigūnas, kuriam suteiktos nemokamos atostogos, nepraranda teisės į kasmetines ar kitas tikslines atostogas.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-664, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2680 (2006-06-28)

 

30 straipsnis. Tarnybos pareigūnų darbo užmokestis ir kitos su tarnybos santykiais susijusios išmokos

1. Tarnybos pareigūnų darbo užmokestį sudaro pareiginė alga, priedai už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją, taip pat priemokos. Tarnybos pareigūnų pareiginė alga, priedas už tarnybos stažą, tarnybinį rangą, kvalifikacinę kategoriją ir priemokos mokami Valstybės tarnybos įstatymo ir šio Statuto nustatyta tvarka. Socialinių garantijų taikymo tvarką tarnybos pareigūnams jų atostogų, mokymosi laikotarpiu, laikinai einant pareigas ir kitais atvejais nustato Vyriausybė.

2. Tarnybos pareigūnams priedas už tarnybinį rangą sudaro 10 procentų pareiginės algos.

3. Tarnybos pareigūnams pareiginės algos priedo už tarnybos stažą dydžius nustato Valstybės tarnybos įstatymas. Tarnybos pareigūnų tarnybos stažo pradžia laikoma pareigūno priėmimo į tarnybą data. Į tarnybos pareigūnų tarnybos stažą papildomai įskaitomi šie laikotarpiai (tarp jų ir laikotarpiai iki 1990 m. kovo 11 d.):

1) faktinis tarnybos vidaus reikalų, krašto apsaugos, valstybės saugumo, prokuratūros sistemose, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Kalėjimų departamente prie Teisingumo ministerijos, jam pavaldžiose įstaigose ir valstybės įmonėse bei Lietuvos muitinėje laikas nuo paskyrimo į pareigūno pareigas ar kario statuso įgijimo dienos;

2) darbo įstaigose ir organizacijose laikas, jeigu pareigūnas buvo nusiųstas dirbti į jas būdamas įtrauktas į Vidaus reikalų ministerijos kadrų rezervą, Valstybės saugumo departamento pareigūnų rezervą, laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų rezervą;

3) nuteisto pareigūno ar kario bausmės atlikimo laikas, jeigu vėliau šis asmuo reabilituotas;

4) darbo policijoje (milicijoje), Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, vidaus tarnybos, valstybės saugumo, krašto apsaugos ir prokuratūros sistemose laikas Darbo sutarties įstatymo pagrindais, jeigu vėliau tos pareigos priskirtos pareigūno pareigoms;

5) darbo laikas, Darbo sutarties įstatymo pagrindais išdirbtas profesionaliosios priešgaisrinės apsaugos padalinių vadovais, gaisrininkais, gaisrininkais vairuotojais, jeigu vėliau šie darbuotojai buvo paskirti statutiniais priešgaisrinės apsaugos pareigūnais;

6) tarnybos ar darbo laikas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos departamento struktūriniuose padaliniuose nuo 1990 m. balandžio 25 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., Valstybės saugumo departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sistemoje nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d. ir Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje nuo 1990 m. birželio 8 d. iki 1991 m. rugpjūčio 23 d., vieną tarnybos ar darbo dieną įskaitant kaip tris tarnybos dienas;

7) pareigūnams, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemoje, ir asmenims, pradėjusiems tarnauti ar dirbti Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos Apsaugos skyriuje iki 1991 m. gruodžio 31 d., taip pat Valstybės saugumo departamente prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nuo 1990 m. kovo 26 d. iki 1991 m. gruodžio 2 d. ir Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo tarnyboje nuo 1991 m. gruodžio 2 d. iki 1991 m. gruodžio 31 d., – 80 procentų iki šio laiko turėto darbo stažo;

8) mokymosi vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, aukštosiose, specialiosiose vidurinėse, aukštesniosiose Lietuvos Respublikos policijos (vidaus reikalų), saugumo ir karo mokyklose laikas. Mokymosi tokiose pat kitų valstybių mokyklose laikas Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti įskaitytas į tarnybos pareigūnų tarnybos stažą. Į tarnybos pareigūnų tarnybos stažą taip pat įskaitoma pusė mokymosi kitose aukštosiose švietimo įstaigose laiko, jeigu jas baigę asmenys yra priimti į tarnybą statutiniais pagrindais per tris mėnesius, pailginant šį laikotarpį ligos, nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat būtinosios tarnybos kariuomenėje ar dalyvavimo kariniuose mokymuose trukme;

9) pareigūno laikinojo nedarbingumo laikas, kasmetinių, papildomų, nėštumo ir gimdymo, vaiko priežiūros, mokymosi ir nemokamų atostogų laikas, taip pat buvimo Vidaus reikalų ministerijos personalo žinioje laikas;

10) tarnybos tarptautinių organizacijų misijose Vyriausybės siuntimu laikas, į tarnybos pareigūno tarnybos stažą įskaitant: taikos įvedimo misijose – vieną tarnybos dieną kaip tris dienas, taikos palaikymo misijose ir patarėjų bei stebėtojų misijose – vieną tarnybos dieną kaip dvi dienas;

11) laikotarpiai, numatyti Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnyje.

4. Tarnybos pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 3-iąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 10 procentų pareiginės algos, už 2-ąją kvalifikacinę kategoriją – 20 procentų pareiginės algos, už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos.

4 dalies redakcija nuo 2013-01-01:

4. Tarnybos pareigūnams priedas pagal Valstybės tarnybos įstatymą už 3-iąją kvalifikacinę kategoriją sudaro 15 procentų pareiginės algos, už 2-ąją kvalifikacinę kategoriją – 30 procentų pareiginės algos, už 1-ąją kvalifikacinę kategoriją – 45 procentus pareiginės algos.

 

5. Priemokos už pareigybės aprašyme nenurodytą ar įprastą darbo krūvį viršijančią veiklą ar papildomų užduočių, atliekamų viršijant nustatytą darbo trukmę, atlikimą, taip pat darbą naktį, poilsio ir švenčių dienomis, kenksmingomis, labai kenksmingomis ir pavojingomis darbo sąlygomis mokamos Valstybės tarnybos įstatymo nustatyta tvarka.

6. Laikinojo nedarbingumo, nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais tarnybos pareigūnams mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka apskaičiuotas vidutinis jų darbo užmokestis arba jo dalis. Mokamo vidutinio darbo užmokesčio ar jo dalies dydis, maksimalus kompensuojamojo uždarbio dydis ir mokėjimo trukmė nustatomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis.

7. Neteko galios nuo 2011 m. liepos 1 d.

8. Neteko galios nuo 2011 m. liepos 1 d.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-121, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-873 (2005-02-26)

Nr. X-664, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2680 (2006-06-28)

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

Nr. X-1340, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5348 (2007-12-15)

Nr. X-1620, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2866 (2008-06-30)

Nr. XI-364, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3919 (2009-07-31)

Nr. XI-949, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4303 (2010-07-13)

Nr. XI-1719, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7034 (2011-12-08)

Nr. XI-986, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4537 (2010-07-20)

 

31 straipsnis. Kompensacijos ir pašalpos

1. Tarnybos pareigūnui žuvus dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, jo šeimai – vaikams (įvaikiams), kol jiems sueis 18 metų, taip pat vaikams (įvaikiams), kurie mokosi nustatyta tvarka įregistruotų mokymo įstaigų dieniniuose skyriuose, kol jiems sueis 24 metai, sutuoktiniui, žuvusiojo vaikams, gimusiems po jo mirties, tėvui ar motinai – bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo žuvusiojo išlaikomi arba jo mirties dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, per vienus metus nuo pareigūno mirties lygiomis dalimis išmokama 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio vienkartinė kompensacija. Tarnybos pareigūnas, žuvęs dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, laidojamas valstybės lėšomis.

2. Tarnybos pareigūną pripažinus nežinia kur esančiu ar paskelbus žuvusiu, laikoma, kad jis yra pripažintas nežinia kur esančiu ar paskelbtas žuvusiu dėl tarnybos, jeigu neįrodyta kitaip, ir jo šeimai bei nedarbingiems asmenims, kurie buvo jo išlaikomi arba nurodytą dieną turėjo teisę gauti jo išlaikymą, nuo tarnybos pareigūno pripažinimo nežinia kur esančiu ar jo paskelbimo žuvusiu dienos kas mėnesį lygiomis dalimis mokama jo vidutinio darbo užmokesčio pašalpa, neviršijant 120 mėnesių darbo užmokesčio dydžio sumos.

3. Kai tarnybos pareigūnas, kuriam buvo sužalota sveikata atliekant tarnybines pareigas arba dėl tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnyboje, pateikia medicinos komisijos išvadą, jam Vyriausybės nustatyta tvarka išmokama nuo 1 iki 5 metų (nuo 12 iki 60 mėnesių) darbo užmokesčio dydžio kompensacija. Nustatomos šios kompensacijos:

1) dėl sveikatos sužalojimo tapusiam I grupės invalidu – 60 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

2) dėl sveikatos sužalojimo tapusiam II grupės invalidu – 48 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

3) dėl sveikatos sužalojimo tapusiam III grupės invalidu – 36 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

4) sunkaus sveikatos sužalojimo atveju – 24 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

5) apysunkio sveikatos sužalojimo atveju – 18 mėnesių darbo užmokesčio dydžio;

6) lengvo sveikatos sužalojimo atveju – 12 mėnesių darbo užmokesčio dydžio.

4. Tarnybos pareigūno sveikatos sužalojimo sunkumo laipsnį, taip pat jei dėl sužeidimo liko sveikatos pakitimų ar sumažėjo jo tinkamumas tarnybai, teisės aktų nustatyta tvarka nustato įgaliota Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos medicinos komisija.

5. Tarnybos pareigūnui, keičiančiam gyvenamąją vietą dėl perkėlimo į kitas pareigas ar laikino pavedimo atlikti kitas pareigas kitoje gyvenamojoje vietovėje, išmokama vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio vienkartinė pašalpa.

6. Vyriausybės nustatyta tvarka tarnybos pareigūnams atlyginama materialinė žala, kurią jie patiria dėl tarnybos.

 

32 straipsnis. Išmokos pareigūnams, atleidžiamiems iš Specialiųjų tyrimų tarnybos

1. Atleidžiant tarnybos pareigūnus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkto, 12 straipsnio 2 dalies, šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 3, 4 arba 5 punkto nustatytais pagrindais, išmokama dviejų mėnesių jų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

1 dalies redakcija nuo 2012 m. sausio 1 d.:

1. Atleidžiant tarnybos pareigūnus iš Specialiųjų tyrimų tarnybos Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 4 arba 7 punkto, 12 straipsnio 2 dalies, šio Statuto 11 straipsnio 1 dalies 6 punkto, 2 dalies 3, 4, 5 arba 7 punkto nustatytais pagrindais, išmokama dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė pašalpa.

 

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinė pašalpa tarnybos pareigūnams, turintiems daugiau kaip 5 metus tarnybos stažo, didinama pusantro karto, daugiau kaip 10 metų – du kartus, daugiau kaip 20 metų – tris kartus.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

 

33 straipsnis. Tarnybos pareigūnų aprūpinimas gyvenamosiomis patalpomis

1. Tarnybos pareigūnams, tarnybos atlikimo vietoje neturintiems gyvenamosios patalpos, Vyriausybės nustatyta tvarka gali būti suteikiami tarnybiniai butai.

2. Nesat galimybės tarnybos pareigūnui suteikti tarnybinio buto, jeigu tarnybos pareigūnas ar jo šeimos nariai neturi ir per pastaruosius 5 metus neturėjo tarnybos atlikimo vietoje nuosavybės teise jiems priklausančio buto (namo, jo dalies), Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus nustatyta tvarka gali būti kompensuojamos gyvenamųjų patalpų nuomos išlaidos: gali būti mokama ne didesnė kaip 3 minimaliųjų gyvenimo lygių išmoka per mėnesį.

 

34 straipsnis. tarnybos laikas

1. Tarnybos pareigūnai, išskyrus Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorių, Specialiųjų tyrimų tarnyboje tarnauja:

1) iki vyresniojo specialiojo agento įskaitytinai – kol jiems sukanka 50 metų;

2) vyriausieji specialieji agentai – kol jiems sukanka 55 metai.

2. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktorius tarnauja iki Respublikos Prezidento dekreto dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus atleidimo iš pareigų įsigaliojimo, bet ne ilgiau, negu kol jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai.

3. Tarnybos pareigūno prašymu jo tarnybos laikas gali būti pratęstas, bet ne ilgiau, negu kol jam sukanka 62 metai ir 6 mėnesiai. Tarnybos laiką pratęsia asmuo, įgaliotas skirti pareigūną į pareigas ir atleisti iš jų, nurodydamas tarnybos pratęsimo terminą.

 

35 straipsnis. Kitos socialinės garantijos

1. Tarnybos pareigūnai dirba 40 valandų darbo savaitę. Specialiųjų tyrimų tarnybos direktoriaus, jo pavaduotojo ar tiesioginio viršininko pavedimu tarnybos pareigūnai gali dirbti ilgiau, negu nustatyta darbo savaitės norma. Už tai jiems papildomai mokama.

2. Tarnybos pareigūnams taikomos Valstybinio socialinio draudimo įstatyme nustatytos socialinės garantijos. Joms įgyvendinti naudojami Specialiųjų tyrimų tarnybai skiriami biudžeto asignavimai.

3. Tarnybos pareigūnui, panaudojusiam tarnybinį ginklą prieš asmenį, suteikiama psichologo konsultacija. Esant specialisto rekomendacijai, pareigūnas siunčiamas medicininės-psichologinės reabilitacijos.

4. Tarnybos pareigūnams, kurių materialinė būklė sunki dėl ligos, šeimos nario ligos ar mirties, stichinės nelaimės, turto netekimo, taip pat kitais ypatingais atvejais gali būti skiriama iki 5 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio pašalpa. Pašalpa mokama iš Specialiųjų tyrimų tarnybai darbo užmokesčiui skirtų lėšų.

5. Tarnybos pareigūnai privalomuoju sveikatos draudimu draudžiami valstybės lėšomis.

6. Tarnybos pareigūnai turi teisę į nemokamą iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto asmens sveikatos priežiūrą Vidaus reikalų ministerijos įsteigtose asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Ši sveikatos priežiūra apmokama iš šioms įstaigoms skiriamų valstybės biudžeto lėšų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

 

SEPTINTASIS SKIRSNIS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

36 straipsnis. Pereinamojo laikotarpio nuostatos

Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnų turimi pareiginiai laipsniai prilyginami šio Statuto 19 straipsnyje numatytiems tarnybiniams rangams.

 

_______________

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-121, 2005-02-15, Žin., 2005, Nr. 28-873 (2005-02-26)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2005 m. kovo 1 d.

Jeigu pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, pagal šio įstatymo nuostatas apskaičiuota 70 procentų vidutinio jų darbo užmokesčio suma yra mažesnė nei mokėta iki šio įstatymo įsigaliojimo, toliau mokama anksčiau nustatyto dydžio suma.

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-441, 2005-12-13, Žin., 2005, Nr. 149-5418 (2005-12-22)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 5 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-664, 2006-06-08, Žin., 2006, Nr. 72-2680 (2006-06-28)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 29 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. liepos 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, esantiems vaiko priežiūros, kol jam sueis vieni metai, atostogose, apskaičiuotos sumos perskaičiuojamos vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis ir mokamos nuo šio įstatymo nuostatų įsigaliojimo dienos.

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-758, 2006-07-11, Žin., 2006, Nr. 82-3257 (2006-07-27)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2, 8, 11, 19, 21, 30, 32, 35 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja nuo 2006 m. rugsėjo 1 d.

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1340, 2007-12-04, Žin., 2007, Nr. 132-5348 (2007-12-15)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. sausio 1 d.

Įsigaliojus šiam įstatymui, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams iki tol mokamas vidutinis darbo užmokestis pagal Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 30 straipsnio 6 dalį, vadovaujantis šio įstatymo nuostatomis, atitinkamai perskaičiuojamas, padidinamas ir (ar) pratęsiamas jo mokėjimo laikotarpis.

Vaiko priežiūros atostogose esantiems Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams (nepaisant to, ar vaiko priežiūros atostogos tęsiamos, ar suteikiamos iš naujo), kuriems vidutinio darbo užmokesčio mokėjimo laikas buvo pasibaigęs, nes vaikui (vaikams) suėjo vieni metai, nuo 2008 m. sausio 1 d. mokėjimas tęsiamas, jeigu vaikui (vaikams) dar nėra suėję dveji metai.

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1620, 2008-06-17, Žin., 2008, Nr. 74-2866 (2008-06-30)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2008 m. liepos 1 d.

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-364, 2009-07-17, Žin., 2009, Nr. 91-3919 (2009-07-31)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2009 m. rugpjūčio 1 d.

Šio įstatymo 2 straipsnis įsigalioja 2013 m. sausio 1 d.

Įstatymo įsigaliojimas keistas:

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-949, 2010-06-30, Žin., 2010, Nr. 82-4303 (2010-07-13)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1719, 2011-11-22, Žin., 2011, Nr. 150-7034 (2011-12-08)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-986, 2010-07-02, Žin., 2010, Nr. 86-4537 (2010-07-20)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 30 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šio įstatymo nuostatos dėl nėštumo ir gimdymo atostogų, tėvystės atostogų ir vaiko priežiūros atostogų laikotarpiais pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2011 m. liepos 1 d.

Šio įstatymo nuostatos dėl laikinojo nedarbingumo laikotarpiu pareigūnams mokamų išmokų įsigalioja 2010 m. rugpjūčio 1 d.

Šio įstatymo nuostatos taikomos po šio įstatymo įsigaliojimo skiriamoms išmokoms.

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1391, 2011-05-19, Žin., 2011, Nr. 68-3222 (2011-06-04)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2, 8, 10, 11, 13, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2012 m. sausio 1 d.

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1518, 2011-06-23, Žin., 2011, Nr. 86-4160 (2011-07-13)

SPECIALIŲJŲ TYRIMŲ TARNYBOS STATUTO 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS

Šis įstatymas įsigalioja 2011 m. rugsėjo 1 d.

 

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo Aušra Bodin (2011-12-12)

                  aubodi@lrs.lt