Įsakymas netenka galios 2012-08-24:

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-1201, 2012-08-14, Žin., 2012, Nr. 98-5004 (2012-08-23), i. k. 1122070ISAK00V-1201

Dėl Valstybės švietimo ir mokslo stebėsenos tvarkos aprašo tvirtinimo

 

Suvestinė redakcija nuo 2010-07-01 iki 2012-08-23

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2005, Nr. 141-5082, i. k. 1052070ISAKSAK-2240

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS

 

Į S A K Y M A S

DĖL VALSTYBĖS ŠVIETIMO STEBĖSENOS TVARKOS APRAŠO PATVIRTINIMO

 

2005 m. lapkričio 10 d. Nr. ISAK-2240

Vilnius

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853) 53 straipsnio 2 dalimi,

tvirtinu Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašą (pridedama).

 

 

 

 

ŠVIETIMO IR MOKSLO MINISTRAS                                                     REMIGIJUS MOTUZAS

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo

ministro

2005 m. lapkričio 10 d. įsakymu Nr. ISAK-

2240

 

VALSTYBĖS Švietimo stebėsenos tvarkos aprašas

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Valstybės švietimo stebėsenos (toliau vadinama – švietimo stebėsena) tvarkos aprašas nustato švietimo stebėsenos tikslą ir uždavinius, objektą, organizavimą ir vykdymą, švietimo stebėsenos rodiklius, disponavimą švietimo stebėsenos informacija bei stebėsenos finansavimą.

2. Švietimo stebėsena – nuolatinė švietimo būklės ir kaitos analizė, vertinimas, prognozavimas.

3. Švietimo stebėsenos paskirtis – sudaryti sąlygas visiems švietimo valdymo subjektams priimti pagrįstus sprendimus ir vykdyti švietimo kokybę laiduojantį valdymą.

4. Šis aprašas parengtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos švietimo įstatymu (Žin., 1991, Nr. 23-593; 2003, Nr. 63-2853), Lietuvos Respublikos statistikos įstatymu (Žin., 1993, Nr. 54-1048; 1999, Nr. 114-3299), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymu (Žin., 2000, Nr. 10-236), Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymu (Žin., 1996, Nr. 63-1479; 2003, Nr. 15-597) ir kitais teisės aktais.

5. Šiame apraše vartojamos sąvokos:

Analitinė informacija – duomenimis pagrįsti apibendrinimai ir išvados.

Duomenys – surinkta kokybinė (aprašomoji) ir kiekybinė (statistinė) medžiaga, atspindinti stebimo objekto būklę.

Duomenų apdorojimas – duomenų tikrinimas, sumavimas, grupavimas, klasifikavimas, statistinių lentelių ir grafikų rengimas.

Duomenų integravimas – sutvarkytų ir apdorotų duomenų gavimas bei jų prijungimas prie esamų duomenų.

Duomenų tvarkymas – ataskaitų bei anketų, taisyklių joms pildyti rengimas, jų teikimas duomenų teikėjams, rinkimas ir rengimas apdoroti.

Informacijos skelbimas – viešas duomenų ir analitinės informacijos pranešimas internete, spaudoje, per radiją, televiziją, konferencijose ir pan.

Informacijos teikimas – duomenų ir analitinės informacijos perdavimas užsakovams ir vienų stebėsenos vykdytojų kitiems.

Indėlis į švietimą – pastangos ir/arba ištekliai, reikalingi švietimo sistemai veikti ir tikslams pasiekti.

Oficiali švietimo statistika – švietimo statistikos duomenys, renkami pagal oficialią statistikos darbų programą.

Rodiklis būklės, skirtumų ir/ar pokyčių masto netiesioginis požymis, matmuo.

Rodiklio aprašas – rodiklio paskirties, skaičiavimo metodikos ir skaičiavimo dažnumo apibūdinimas, parengiamas kuriant rodiklį.

Stebėsenos informacija – stebėsenos duomenų ir analitinės informacijos visuma.

Stebėsenos subjektas – tas, kuris organizuoja ir/ar vykdo stebėseną.

Švietimo kontekstas – išorinės sąlygos ir reikmės, turinčios įtakos švietimui.

Švietimo pasekmė – švietimo rezultatų poveikis visuomenei.

Švietimo procesas – priežastiniais ryšiais susijusių, švietimo sistemoje vykstančių pokyčių eiga.

Švietimo rezultatas – būvis pasibaigus tam tikram švietimo proceso etapui.

Kitos šiame apraše vartojamos sąvokos atitinka Švietimo įstatyme vartojamas sąvokas.

6. Švietimo stebėsenos principai:

6.1. Tikslingumas – renkami tik tie duomenys ir informacija, kurie yra reikalingi ir tinkami švietimo būklei vertinti, švietimo valdymo subjektų sprendimams priimti.

6.2. Sistemingumas – visa švietimo sistema stebima planingai, suderintai ir laikantis tęstinumo.

6.3. Nešališkumas – švietimo stebėsena vykdoma be išankstinio nusistatymo, laikantis profesinio nepriklausomumo nuo įvairių interesų grupių.

6.4. Patikimumas – duomenys renkami laikantis duomenų rinkimo standartų, skelbiama tikrovę atitinkanti informacija.

6.5. Konfidencialumas – skelbiama tik apibendrinto pobūdžio informacija, garantuojanti asmens duomenų anonimiškumą.

 

II. švietimo Stebėsenos tikslas ir uždaviniai

 

7. Švietimo stebėsenos tikslas – analizuoti ir vertinti švietimo būklę, prognozuoti jos pokyčius.

8. Švietimo stebėsenos uždaviniai yra šie:

8.1. atsižvelgiant į švietimo valdymo subjektų poreikius rinkti, integruoti ir kaupti duomenis apie švietimo sistemos būklę ir strateginių švietimo uždavinių įgyvendinimo padėtį;

8.2. analizuoti, vertinti ir prognozuoti švietimo kaitą;

8.3. teikti ir skelbti duomenis ir/arba analitinę informaciją stebėsenos užsakovams ir vartotojams.

 

III. švietimo Stebėsenos objektas

 

9. Švietimo stebėsenos objektas yra švietimo būklė atsižvelgiant į švietimui keliamus tikslus, uždavinius ir švietimo kontekstą.

10. Švietimas stebimas įvairiais aspektais:

10.1. švietimo funkcionavimo (indėlis į švietimą, švietimo procesai, švietimo rezultatai ir švietimo pasekmės);

10.2. švietimo sistemos sudėtinių dalių (formalusis švietimas, neformalusis švietimas, savišvieta, pagalba mokiniui, pagalba mokytojui ir mokyklai);

10.3. švietimo programų;

10.4. mokyklų grupių ir tipų;

10.5. ir kitais.

 

IV. švietimo Stebėsenos organizavimas ir vykdymas

 

11. Švietimo stebėsenos užsakovai ir vartotojai yra švietimo valdymo subjektai: Lietuvos Respublikos Seimas, Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Švietimo ir mokslo ministerija, kitos ministerijos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstaigos, savivaldybių institucijos, mokyklų steigėjai, mokyklų vadovai. Švietimo stebėsenos vartotojai gali būti ir kiti suinteresuoti subjektai.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

12. Švietimo stebėsena apima:

12.1. duomenų, rodiklių ir analitinės informacijos poreikių tyrimą;

12.2. rodiklių kūrimą ir atnaujinimą;

12.3. duomenų rinkimo koordinavimą;

12.4. duomenų rinkimą ir teikimą;

12.5. duomenų integravimą;

12.6. duomenų tvarkymą ir apdorojimą;

12.7. rodiklių reikšmių apskaičiavimą;

12.8. duomenų ir rodiklių analizę;

12.9. tyrimų užsakymą ir vykdymą;

12.10. apžvalgų ir ataskaitų rengimą;

12.11. švietimo sprendimų modeliavimą ir jų poveikio analizę;

12.12. stebėsenos vartotojų ir užsakovų informavimą apie švietimo būklę.

13. Švietimo stebėsena yra dviejų rūšių:

13.1. reguliari – pasikartojantys stebėsenos darbai atliekami remiantis valstybės, savivaldybės ar mokyklos švietimo stebėsenos rodiklių sąrašu ir oficialia švietimo statistika, vykdomi rodiklių aprašuose ar statistikos darbų programoje numatytu dažnumu;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

13.2. nereguliari – papildomi stebėsenos darbai atliekami remiantis atskiru švietimo valdymo subjektų sprendimu.

14. Švietimo stebėsena organizuojama ir vykdoma valstybės, savivaldybės ir mokyklos lygmenimis:

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

14.1. valstybės lygmens švietimo stebėsena apima šalies švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;

14.2. Neteko galios nuo 2010-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin. 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

14.3. savivaldybės lygmens švietimo stebėsena apima savivaldybės pavaldumo mokyklų teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą;

14.4. mokyklos lygmens švietimo stebėsena apima mokykloje teikiamo švietimo būklės ir kaitos analizę, vertinimą, prognozavimą.

15. Valstybės lygmens švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas:

15.1. už valstybės lygmens švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakinga Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos;

15.2. valstybės lygmens analitinės informacijos poreikius švietimo stebėsenai tiria, rodiklius kuria ir atnaujina, duomenų ir rodiklių analizę atlieka, tyrimus užsako, vykdo, apžvalgas bei ataskaitas rengia, švietimo sprendimus modeliuoja ir jų poveikį analizuoja, analitinę informaciją švietimo valdymo subjektams ir kitiems vartotojams teikia ir skelbia Švietimo ir mokslo ministerija bei švietimo ir mokslo ministro įgaliotos institucijos;

15.3. valstybės lygmens švietimo stebėsenos duomenų ir rodiklių poreikius tiria, duomenų rinkimą koordinuoja, duomenis renka, kaupia, integruoja, tvarko, apdoroja, rodiklių reikšmes apskaičiuoja, oficialius duomenis bei rodiklių reikšmes skelbia ir teikia Švietimo ir mokslo ministerijos įgaliota institucija vadovaudamasi Švietimo valdymo informacijos sistemos (toliau – ŠVIS) nuostatais;

15.4. valstybės lygmens švietimo stebėsenos vykdytojų (ŠVIS administruojančios institucijos ar kt.) reguliariai stebėsenai užsakomus duomenis Švietimo ir mokslo ministerijos įstaigos, savivaldybių, mokyklų administracijos, Švietimo ir mokslo ministerijos biudžeto lėšomis finansuojamos nacionalinių ir tarptautinių švietimo tyrimų vykdymo grupės teikia neatlygintinai;

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

15.5. valstybės lygmens švietimo stebėsenos vykdytojai naudoja kitų institucijų – Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos, Finansų ministerijos ir kt. – viešai skelbiamus duomenis. Kiti reikalingi duomenys gali būti užsakomi remiantis Švietimo ir mokslo ministerijos su šiomis institucijomis sudarytomis duomenų teikimo sutartimis.

16. Neteko galios nuo 2010-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin. 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

17. Už savivaldybės lygmens švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakingas savivaldybės administracijos direktorius.

18. Už mokyklos lygmens švietimo stebėsenos organizavimą ir vykdymą atsakingas mokyklos vadovas.

19. Skirtingų lygmenų švietimo stebėsenos organizatoriai ir vykdytojai bendradarbiauja neatlygintinai keisdamiesi stebėsenos informacija ir patirtimi, siekdami išvengti duomenų rinkimo dubliavimo.

20. Savivaldybės administracijos, mokyklos dokumentuose turi būti nustatytas švietimo stebėsenos organizavimas ir vykdymas.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

V. švietimo Stebėsenos rodikliai

 

21. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklius tvirtina švietimo ir mokslo ministras.

22. Valstybės švietimo stebėsenos rodiklių sąrašą sudaro rodikliai, atspindintys švietimo sistemos būklę, skirtumų ir/ar pokyčių mastą bei svarbiausių nacionalinių švietimo tikslų įgyvendinimą.

23. Savivaldybės, mokyklos lygmens švietimo valdymo subjektai gali parengti ir pasitvirtinti rodiklius savo stebėsenos reikmėms.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

VI. disponavimas švietimo stebėsenos informacija

 

24. Valstybės švietimo būklės rodikliai ir oficialūs švietimo statistikos duomenys yra vieši. Vieša informacija nemokamai prieinama visiems švietimo stebėsenos subjektams. Visais valstybės lygmens švietimo duomenimis ir analitine informacija disponuoja Švietimo ir mokslo ministerija ir jos įgaliotos institucijos.

25. Neteko galios nuo 2010-07-01

Punkto naikinimas:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin. 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

26. Savivaldybės administracija disponuoja duomenimis ir analitine informacija, gautais vykdant pagal papildomus savivaldybės poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir analitinė informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp savivaldybės administracijos ir duomenų gavėjo. Savivaldybės švietimo būklės rodikliai yra vieši.

27. Mokyklos administracija disponuoja duomenimis ir analitine informacija, gautais vykdant pagal papildomus mokyklos poreikius organizuotą švietimo stebėseną. Šie duomenys ir analitinė informacija kitų lygmenų švietimo stebėsenos subjektams gali būti perduodami remiantis duomenų teikimo sutartimis tarp mokyklos administracijos ar jos įgalioto asmens ir duomenų gavėjo. Mokyklos rodikliai yra vieši.

28. Savivaldybių ir mokyklų administracijų organizuojamai švietimo stebėsenai naudojami valstybės lygmens švietimo stebėsenai renkami duomenys apie švietimo dalyvius, įstaigas, programas, aprūpinimą ir rezultatus.

Punkto pakeitimai:

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

 

VII. ŠVIETIMO STEBĖSENOS Finansavimas

 

29. Reguliari švietimo stebėsena finansuojama ją organizuojančių ir vykdančių įstaigų biudžetų lėšomis.

30. Nereguliarios stebėsenos darbus pagal sutartinę kainą apmoka užsakovas, jei tų darbų atlikimas nėra užsakymą vykdančios institucijos funkcija.

______________

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerija, Įsakymas

Nr. V-991, 2010-06-23, Žin., 2010, Nr. 77-3984 (2010-06-30), i. k. 1102070ISAK000V-991

Dėl švietimo ir mokslo ministro 2005 m. lapkričio 10 d. įsakymo Nr. ISAK-2240 "Dėl Valstybės švietimo stebėsenos tvarkos aprašo patvirtinimo" pakeitimo