Suvestinė redakcija nuo 2021-01-01

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 1996, Nr. 9-215, i. k. 0951010ISTA00I-1151

 

Nauja redakcija nuo 2019-01-01:

Nr. XIII-1540, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17451

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

SPORTO

ĮSTATYMAS

 

1995 m. gruodžio 20 d. Nr. I-1151

Vilnius

 

 

I SKYRIUS

Bendrosios nuostatos

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir taikymas

1. Šis įstatymas nustato sporto principus, sporto sistemą ir jos valdymą, reglamentuoja valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų kompetenciją sporto srityje, reikalavimus fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistams ir fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktoriams, sporto organizavimą, asmenų sveikatos tikrinimą, sporto renginių saugumo reikalavimus, sporto finansavimą, antidopingo ir kovos su manipuliavimu aukšto meistriškumo sporto varžybomis politikos įgyvendinimą, valstybės skatinimą už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus.

2. Šis įstatymas netaikomas karių sporto veiklai, susijusiai su profesinei veiklai reikalingų fizinių ypatybių ugdymu.

3. Šis įstatymas statutinių valstybės tarnautojų profesinei veiklai ir šaulio tarnybai reikalingų fizinių ir psichinių ypatybių ugdymui, jų tobulinimui fiziniais pratimais (specialiajam fiziniam rengimui) taikomas tiek, kiek to nereglamentuoja kiti įstatymai.

 

2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

1. Antidopingo taisyklių pažeidimas – kaip ši sąvoka apibrėžta 2005 m. spalio 19 d. Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, ratifikuotoje Lietuvos Respublikos 2006 m. gegužės 2 d. įstatymu Nr. X-591 „Dėl Tarptautinės konvencijos prieš dopingo vartojimą sporte ratifikavimo“ (toliau – Tarptautinė konvencija prieš dopingo vartojimą sporte).

2. Aukšto meistriškumo sportas – asmens fizinės veiklos forma, kai pagal tam tikras taisykles varžantis su kitais asmenimis (individualiai arba komandoje) aukšto meistriškumo sporto varžybose (prireikus pasitelkiant gyvūnus ir (ar) technines priemones) siekiama nugalėti varžovus ir tobulinti savo fizines ir psichines savybes bei įgūdžius, taip pat veikla, kuria tobulinamos asmens fizinės ir psichinės savybės bei įgūdžiai, siekiant tinkamai pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms. Aukšto meistriškumo sportu taip pat laikoma asmens veikla, kuri, nors ir neatitinka nurodytų kriterijų, tačiau dėl susiklosčiusių tradicijų ar kitų aplinkybių visuotinai pripažįstama aukšto meistriškumo sportu.

3. Aukšto meistriškumo sporto pratybos (toliau – sporto pratybos) – aukšto meistriškumo sporto specialisto vadovaujama arba savarankiška veikla, kurios tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

4. Aukšto meistriškumo sporto programa – vienų kalendorinių metų trukmės aukšto meistriškumo sporto planavimo dokumentas, kuriame nurodomi juridinio asmens veiklos, nustatytos įstatuose (nuostatuose, statute ar kitame steigimo dokumente), tikslai, uždaviniai ir priemonės jiems įgyvendinti, priemonių terminai, lėšų poreikis šio dokumento įgyvendinimo laikotarpiu ir planuojami šių lėšų šaltiniai, priemonių įgyvendinimo vertinimo kriterijai, jų reikšmės.

5. Aukšto meistriškumo sporto specialistas (toliau – sporto specialistas) – asmuo, vadovaujantis sportininko aukšto meistriškumo sporto pratyboms.

6. Aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovykla – aukšto meistriškumo sporto pratybų proceso dalis, kai vykdomas tikslingas ir apibrėžtos trukmės sportininko rengimas, siekiant įvertinti sportininko pasiektą parengtumo lygį ir šį lygį pakelti prieš konkrečias aukšto meistriškumo sporto varžybas.

7. Aukšto meistriškumo sporto varžybos (toliau – sporto varžybos) – nacionalinių ar tarptautinių subjektų organizuojamas tam tikros šakos renginių sistemai priklausantis sporto renginys, kuriame pagal iš anksto paskelbtus nuostatus ir tarptautinės nevyriausybinės sporto organizacijos ar nacionalinės sporto šakos federacijos patvirtintas sporto šakos (šakų) taisykles (tiek, kiek tai neprieštarauja tarptautinės sporto šakos federacijos patvirtintoms taisyklėms) sportininkai varžosi tarpusavyje (individualiai ar komandomis), o šio renginio laimėtoją (laimėtojus) ir rezultatą lemia besivaržančiųjų fizinės ir psichinės savybės ir (ar) įgūdžiai.

8. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto instruktorius (toliau – instruktorius) – asmuo, talkinantis fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistui.

9. Fizinio aktyvumo ar aukšto meistriškumo sporto specialistų arba instruktorių mokymai (toliau – mokymai) – teorinio ir praktinio mokymosi turinio elementų, laiduojančių fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto kompetencijų įgijimą, visuma.

10. Fizinio aktyvumo pratybos – fizinio aktyvumo specialisto vadovaujama aktyvi fizinė asmens veikla, kurios tikslas nėra pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose.

11. Fizinio aktyvumo specialistas specialistas, vadovaujantis asmens fizinio aktyvumo veiklai ir (arba) šviečiantis visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir taip pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

12. Fizinis aktyvumas – asmens fizinė veikla, kuria siekiama stiprinti sveikatą, tobulinti fizines ir psichines savybes bei įgūdžius neturint tikslo pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) dalyvauti jose, taip pat veikla šviečiant visuomenę sporto, fizinio aktyvumo ir jais pasiekiamo sveikatos stiprinimo klausimais.

13. Manipuliavimas aukšto meistriškumo sporto varžybomis – tyčinis susitarimas, veikimas arba neveikimas, kuriuo bandoma paveikti aukšto meistriškumo sporto varžybų eigą ar rezultatą, siekiant visiškai arba iš dalies panaikinti šių sporto varžybų nenuspėjamumą ir taip sau ar kitiems suteikti nepelnytą pranašumą.

14. Sportas – visos asmens fizinės veiklos formos, kuriomis siekiama ugdyti ir tobulinti fizines ir psichines jo savybes bei įgūdžius ar stiprinti sveikatą.

15. Sportininkas – asmuo, kuris varžosi su kitais asmenimis aukšto meistriškumo sporto varžybose ir (ar) treniruojasi aukšto meistriškumo sporto pratybose, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklose, kurių tikslas – pasirengti aukšto meistriškumo sporto varžyboms.

16. Sporto klubas – juridinis asmuo ar jo padalinys, kurio tikslas – vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.

17. Sporto projektas – dokumentas, kuriame aprašoma laikina juridinio asmens veikla, siekiant unikalių ir konkrečių, su sportu susijusių kiekybinių ir (ar) kokybinių rezultatų, nurodomi šios veiklos tikslai, uždaviniai ir priemonės, jų įgyvendinimo terminai, laukiami rezultatai ir jiems pasiekti reikalingos lėšos ir jų šaltiniai.

18. Sporto renginio dalyvis (toliau – dalyvis) – sporto renginyje dalyvaujantis asmuo, išskyrus žiūrovus.

19. Sporto renginio žiūrovas (toliau – žiūrovas) – asmuo, stebintis sporto renginį.

20. Sporto renginys – viešas renginys, kuriame populiarinamas sportas ir (arba) varžomasi.

21. Sporto šaka – aukšto meistriškumo sporto sritis, besiskirianti nuo kitų savitomis taisyklėmis, sportinės kovos metodais, technikos ir taktikos veiksmais, inventoriumi bei erdve, kurioje sportuojama. Aukšto meistriškumo sporto sritis taip pat laikoma sporto šaka ne dėl atitikties nurodytiems kriterijams, o dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių ir (ar) visuotinio šios srities pripažinimo savarankiška sporto šaka. Sporto šakos skirstymą į disciplinas ir rungtis nustato tarptautinė (pasaulio) sporto šakos federacija.

22. Sporto šakos federacija – narystės pagrindu įsteigta nevyriausybinė organizacija, kuri tam tikroje teritorijoje (valstybės teritorijos administraciniame vienete ar visoje valstybės teritorijoje) yra atsakinga už tam tikrą sporto šaką: plėtoja tą sporto šaką, atstovauja jos atstovų interesams, nustato jai būdingus reikalavimus ir (ar) užtikrina jų laikymąsi, rengia ir įgyvendina įvairias tos sporto šakos populiarinimo priemones.

23. Strateginė sporto šaka – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytus kriterijus atitinkanti sporto šaka, kurios plėtojimui remti valstybė teikia prioritetą.

24. Tarptautinė sporto šakos federacija – nevyriausybinė organizacija, pasaulio mastu nustatanti pagrindines sporto šakos taisykles ir narystės pagrindu vienijanti keliose valstybėse įsteigtas ir tose valstybėse veiklą vykdančias šios sporto šakos federacijas.

25. Treneris – aukšto meistriškumo sporto specialistas, rengiantis sportininką (sportininkus) aukšto meistriškumo sporto varžyboms ir (ar) jam (jiems) vadovaujantis šiose varžybose.

 

3 straipsnis. Sporto principai

Sporto veikla grindžiama šiais principais:

1) lygiateisiškumo; šis principas reiškia, kad visi asmenys, nepaisant jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, amžiaus, negalios, religijos ar tikėjimo, seksualinės orientacijos ir socialinės ar ekonominės padėties, turi lygias teises sportuoti; lygiateisiškumo principo pažeidimu nelaikoma atskiros sporto varžybos vyrams, moterims, neįgaliesiems, sporto varžybos pagal amžiaus grupes, dalyvių skaičiaus sporto varžybose ribojimas;

2) sporto renginių saugumo; šis principas reiškia, kad turi būti imamasi visų reikiamų priemonių, jog vykdant sporto renginį būtų išvengta neigiamų padarinių asmens gyvybei, sveikatai, turtui ir nebūtų pažeidžiami teisės aktų nustatyti reikalavimai, o jeigu neigiamų padarinių atsiranda ar teisės aktų nustatyti reikalavimai pažeidžiami, – būtų užtikrinta, kad šie padariniai bus pašalinti (teisės aktų nustatyta tvarka bus atkurta) per įmanomai trumpiausią laiką, patiriant įmanomai mažiausią žalą;

3) antidopingo; šis principas reiškia, kad, siekiant apsaugoti sportininkų ir kitų asmenų, savo sveikatą stiprinančių fiziniu aktyvumu, sveikatą bei užtikrinti sąžiningą varžymąsi sporte, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos bei sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos imasi kovos su antidopingo taisyklių pažeidimais, įtvirtintais Tarptautinėje konvencijoje prieš dopingo vartojimą sporte, priemonių;

4) manipuliavimo sporto varžybomis draudimo; šis principas reiškia, kad asmenims draudžiama manipuliuoti sporto varžybomis ir turi būti apsaugota visuomenės teisė į sąžiningas sporto varžybas bei užtikrintas sąžiningas sportininkų varžymasis sporto varžybose;

5) sporto veiklos nepertraukiamumo; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, sporto srityje veikiančios nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos savo veiklą, privalo kurti tokias sąlygas, kad asmenys galėtų sportuoti ir taip stiprinti savo sveikatą;

6) asmenų laisvo apsisprendimo ir pasirinkimo; šis principas reiškia, kad asmenys turi teisę laisvai pasirinkti fizinės veiklos formas ir sporto šakas, jungtis į asociacijas, vienijančias savo narius sporto pagrindu, užsiimti sporto veikla, kurios nedraudžia įstatymai;

7) visuomenės skatinimo dalyvauti fizinio aktyvumo veiklose; šis principas reiškia, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos skatina žmones kiek įmanoma platesniu mastu užsiimti sporto veikla.

 

II SKYRIUS

SPORTO SISTEMA IR JOS VALDYMAS

 

4 straipsnis. Sporto sistema

Sporto sistema apima šias sritis:

1) fizinį aktyvumą;

2) aukšto meistriškumo sportą.

 

5 straipsnis. Sporto stebėsena

Valstybės sporto stebėseną, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintais sporto stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka, vykdo Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija ir (ar) švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos įstaigos, taip pat savivaldybių administracijos; stebėseną turi teisę vykdyti ir sporto šakų federacijos.

 

6 straipsnis. Lietuvos Respublikos Seimo, Vyriausybės ir kitų valstybės institucijų ir įstaigų kompetencija sporto srityje

1. Seimas nustato sporto politikos vystymosi kryptis, tvirtindamas Valstybės pažangos strategiją ir priimdamas įstatymus.

2. Vyriausybė Nacionaliniame pažangos plane nustato sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius ir šiuos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos priemonės.

3. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija formuoja valstybės sporto politiką, dalyvauja rengiant Nacionalinį pažangos planą dėl sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių nustatymo, rengia sporto politikos pažangos uždavinius įgyvendinančias nacionalines plėtros programas, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą.

4. Kitos valstybės institucijos ir įstaigos atlieka šiuo įstatymu, kitais įstatymais ir Vyriausybės nutarimais joms pavestas funkcijas sporto srityje ir sudaro sąlygas plėtoti sportą.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303

 

7 straipsnis. Nacionalinė sporto taryba ir jos kompetencija

1. Nacionalinė sporto taryba yra kolegiali, valstybės politikos sporto srityje formavimo ir įgyvendinimo klausimais Seimui, Vyriausybei ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patarianti institucija.

2. Nacionalinė sporto taryba svarsto sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, sporto šakų pripažinimo strateginėmis sporto šakomis kriterijus, kitus sporto sričių plėtros klausimus.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303

 

3. Nacionalinę sporto tarybą sudaro ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Į Nacionalinę sporto tarybą švietimo, mokslo ir sporto ministro teikimu įtraukiami valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų ir nacionalinių skėtinių nevyriausybinių organizacijų (toliau – skėtinė organizacija), veikiančių sporto politikos srityje, atstovai.

4. Nacionalinės sporto tarybos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Nacionalinės sporto tarybos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

 

8 straipsnis. Savivaldybių institucijų kompetencija sporto srityje

1. Savivaldybės taryba:

1) atsižvelgdama į Nacionaliniame pažangos plane nustatytus sporto politikos strateginius tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtintą strateginių sporto šakų sąrašą, vietos bendruomenės poreikius, suplanuoja savivaldybės sporto plėtros priemones ir projektus, nustato savivaldybės biudžeto lėšomis finansuotinas sporto sritis, skatina viešą ir privačią partnerystę sporto srityje;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303

 

2) nustato sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos finansavimo iš savivaldybės biudžeto kriterijus ir tvarką;

3) programų ar projektų pagrindu finansuoja ir kitaip prisideda prie savivaldybės teritorijoje veiklą vykdančių sporto srityje veikiančių fizinių ir juridinių asmenų veiklos.

2. Savivaldybės vykdomoji institucija:

1) analizuoja sporto būklę savivaldybėje, užtikrina Nacionaliniame pažangos plane nustatytų sporto politikos strateginių tikslų ir (arba) pažangos uždavinių įgyvendinimą vietos lygiu bei savivaldybės sporto plėtros priemonių ir projektų jiems pasiekti įgyvendinimą;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303

 

2) vykdo sporto objektų plėtrą, užtikrina jų teikiamų paslaugų prieinamumą gyventojams;

3) vykdo šviečiamąją veiklą, formuoja savivaldybės teritorijoje gyvenančių žmonių pozityvų požiūrį į sporto reikšmę sveikatai;

4) rengia ir įgyvendina kitas fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto plėtojimo savivaldybėje priemones.

 

9 straipsnis. Organizacijos, plėtojančios fizinį aktyvumą ir aukšto meistriškumo sportą

1. Fizinio aktyvumo ir aukšto meistriškumo sporto organizacijos plėtoja Lietuvos Respublikoje olimpinį, paralimpinį, kurčiųjų sporto, specialiosios olimpiados ir sporto visiems judėjimus, fizinį aktyvumą, įvairias sporto šakas, sporto šakų grupes.

2. Gali būti steigiami sporto klubai, kurių tikslas – tenkinti interesus sporto srityje, vienyti asmenis fiziniam aktyvumui, sveikai gyvensenai, sporto plėtrai, siekti kokybinių ir kiekybinių sporto rezultatų.

 

10 straipsnis. Sportininkų, trenerių ir teisėjų veikla

1. Sportininkui, treneriui ar teisėjui atlygis už jų vykdomą veiklą gali būti mokamas pagal darbo arba sporto veiklos sutartis.

2. Sporto veiklos sutartis turi būti rašytinė. Sporto veiklos sutartyje turi būti aptartos sutarties šalių teisės ir pareigos, atlygis, sutarties šalių atsakomybė už sporto veiklos sutartyje nurodytų įsipareigojimų nevykdymą, sutarties galiojimo terminas. Sporto veiklos sutartyje gali būti ir kitų sutarties šalių sutartų sąlygų.

 

III SKYRIUS

FIZINIO AKTYVUMO IR SPORTO SPECIALISTAI, INSTRUKTORIAI

 

11 straipsnis. Teisė dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu ar instruktoriumi, ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas

1. Fizinio aktyvumo ir sporto pratybas gali vykdyti fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai, vadovaujami fizinio aktyvumo ar sporto specialistų.

2. Teisę dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas turi:

1) asmuo, įgijęs sporto studijų krypties arba krypčių grupės kvalifikacinį laipsnį arba baigęs fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą ir įgijęs atitinkamą kvalifikaciją arba jai lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją;

2) asmuo, turintis aukštąjį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

3. Teisę dirbti instruktoriumi turi:

1) asmuo, atitinkantis šio straipsnio 2 dalyje nustatytus reikalavimus;

2) asmuo, įgijęs vidurinį išsilavinimą ir švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka baigęs mokymus aukštojoje mokykloje, vykdančioje sporto studijų krypties studijas;

3) asmuo, studijuojantis pagal sporto krypties arba krypčių grupės ar fizinio ugdymo mokytojų rengimo studijų programą arba pagal studijų programą, apimančią fizinio aktyvumo srities mokymų turinio kompetencijas.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

4. Dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu, instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugų negali asmuo, teismo sprendimu pripažintas neveiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje, – iki jo pripažinimo veiksniu fizinio aktyvumo ar sporto srityje.

5. Draudžiama priimti į darbą teisės dirbti fizinio aktyvumo ar sporto specialistu arba instruktoriumi ar teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas neturintį asmenį arba sudaryti paslaugų sutartį su asmeniu, neturinčiu teisės teikti fizinio aktyvumo ar sporto specialisto paslaugas.

6. Fizinio aktyvumo ar sporto specialistai ir instruktoriai švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka privalo tobulinti įgytas kompetencijas.

7. Trenerių, dirbančių valstybės ar savivaldybių biudžetinėse įstaigose, kvalifikacinių kategorijų suteikimo tvarką nustato švietimo, mokslo ir sporto ministras.

 

IV SKYRIUS

SPORTAS ŠVIETIMO SISTEMOJE

 

12 straipsnis. Sporto organizavimas švietimo sistemoje

1. Įgyvendinant ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, vaikams užtikrinama aktyvi fizinė veikla visą ugdymosi laikotarpį ne mažiau kaip po dvi valandas per dieną.

2. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas ir vykdant pirminį profesinį mokymą mokykline profesinio mokymo organizavimo forma, yra privalomos ne mažiau kaip trys fizinio ugdymo pamokos per savaitę. Įgyvendinant pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, turi būti sudaryta galimybė mokiniui pasirinkti neformaliojo švietimo programą, skirtą fizinio aktyvumo veikloms vykdyti. Pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas gali būti vykdomas kartu su sportiniu ugdymu, skirtu išskirtinių sportinių gabumų turintiems mokiniams.

3. Sporto neformaliojo vaikų švietimo programos rengiamos ir įgyvendinamos Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo nustatyta tvarka.

4. Aukštosios mokyklos nustatyta tvarka visose pirmosios pakopos ir vientisųjų studijų programose turi būti sudaryta galimybė pasirinkti dalyką, skirtą studijuojančių asmenų aktyviai fizinei veiklai.

5. Mokinių, besimokančių pagal pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, fizinio pajėgumo nustatymas vykdomas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, suderinta su švietimo, mokslo ir sporto ministru.

 

V SKYRIUS

SPORTO PRATYBOSE, SPORTO VARŽYBOSE, FIZINIO AKTYVUMO PRATYBOSE AR KITUOSE SPORTO RENGINIUOSE DALYVAUJANČIŲ ASMENŲ SVEIKATA IR SAUGUMAS

 

13 straipsnis. Asmenų sveikatos tikrinimas

1. Prieš nepilnamečiam asmeniui pradedant lankyti atitinkamas sporto pratybas, šio asmens atstovai pagal įstatymą privalo užtikrinti, kad nepilnametis asmuo pasitikrintų sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose.

2. Sporto pratybas lankantys ir (ar) sporto varžybose dalyvaujantys nepilnamečiai sportininkai privalo periodiškai tikrintis sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Sveikatos tikrinimo reikalavimus sportininkams, periodiškumą ir tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras.

3. Sportininkų, kurie per paskutinius 2 metus iki kreipimosi dėl sveikatos tikrinimo išvados į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dalyvavo kultivuojamos sporto šakos nacionaliniame čempionate ar tarptautinėse sporto varžybose, kurios yra tos sporto šakos sporto varžybų sistemos sudedamoji dalis, ir šiame straipsnyje nurodytų nepilnamečių asmenų sveikatos tikrinimas asmens sveikatos priežiūros įstaigose apmokamas valstybės biudžeto lėšomis, jeigu kultivuojamos (ketinamos kultivuoti) sporto šakos tarptautinė federacija yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą.

 

14 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizavimo reikalavimai

1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai, informuodami apie renginį (pratybas), kartu privalo nurodyti galimas rizikas asmens gyvybei ir (ar) sveikatai, kurios gali kilti dalyviui renginio (pratybų) metu, ir rekomenduoti prieš dalyvavimą renginyje (pratybose) pasitikrinti sveikatą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Nepilnamečiams asmenims, kurie nepasitikrino sveikatos asmens sveikatos priežiūros įstaigose ar kurie pagal gautą išvadą negali dalyvauti pasirinktose sporto pratybose, sporto varžybose, sporto pratybų, sporto varžybų organizatoriai neleidžia dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose.

2. Asmeniui leidžiama dalyvauti sporto pratybose, sporto varžybose, fizinio aktyvumo pratybose ir kitame sporto renginyje tik tuo atveju, kai jis arba jo atstovai pagal įstatymą raštu (įskaitant elektroninį būdą) deklaruoja, kad buvo supažindintas (supažindinti) su šio straipsnio 1 dalyje nurodyta informacija ir prisiima atsakomybę už sveikatos būklę dalyvaujant tokiame renginyje, išskyrus nepilnamečius asmenis, kuriems sveikatos tikrinimas yra privalomas.

 

15 straipsnis. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių saugumo užtikrinimas

1. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių organizatoriai atsako už šių renginių dalyvių ir žiūrovų saugumą jų metu. Organizuodamas sporto renginį, jo organizatorius privalo patvirtinti organizuojamo renginio nuostatus ir saugumo taisykles bei savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir atvejais gauti savivaldybės tarybos nustatytos savivaldybės institucijos pritarimą organizuoti sporto renginį. Sporto renginio organizatorius, prieš vykdydamas technikos sporto šakų (pvz., automobilių, motociklų, laivų, lėktuvų ir kt.) sporto renginį privačiose ar viešose vietose, privalo apie tai informuoti nacionalinę ir (ar) tarptautinę tos technikos sporto šakos federaciją ir pranešti savivaldybės tarybos nustatytai savivaldybės institucijai, teikiančiai pritarimą organizuoti sporto renginį.

2. Sporto varžybos, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, rengiamos tik visuomeninės paskirties statiniuose, atitinkančiuose tarptautinės sporto šakos federacijos nustatytus tos sporto šakos reikalavimus. 

3. Sporto renginio nuostatuose nurodoma renginio tikslas (tikslai), vykdymo vieta ir laikas, programa, dalyviai, prireikus – reikalavimai dalyviams, laimėtojų nustatymo būdai ir kita tik tam renginiui aktuali informacija. Sporto renginio organizatorius taip pat tvirtina sporto renginio saugumo taisykles, kuriose nurodomos dalyvių ir žiūrovų saugumo renginio metu užtikrinimo priemonės.

4. Sporto renginio saugumo taisyklėse turi būti aptartos žiūrovų ir dalyvių patekimo į renginio vietą ir išvykimo iš renginio vietos sąlygos, žiūrovų zona (zonos), nurodytos vietos ir objektai, į kuriuos draudžiama patekti žiūrovams ir (ar) dalyviams, evakavimosi iš renginio vietos keliai, saugaus elgesio renginio metu sąlygos, konkrečios priemonės, skirtos tvarkai ir saugumui renginio teritorijoje ir jos prieigose užtikrinti, jeigu renginio metu planuojama pasitelkti medicinos, valstybinės priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos specialistus, – jų dislokacijos vieta renginio teritorijoje, kita su organizuojamo renginio specifika susijusi informacija.

5. Apie organizuojamus didesnės rizikos sporto renginius renginio organizatorius privalo ne vėliau kaip prieš 20 darbo dienų iki numatyto renginio pradžios raštu informuoti atitinkamą policijos įstaigą, įsteigtą teritoriniu principu (toliau – teritorinė policijos įstaiga), ir pateikti jai sporto renginio saugumo taisykles. Kriterijus, pagal kuriuos nustatoma, ar sporto renginys yra didesnės rizikos, nustato Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras. Teritorinė policijos įstaiga ne vėliau kaip per 4 darbo dienas nuo pranešimo ir sporto renginio saugumo taisyklių gavimo dienos teikia renginio organizatoriui rekomendacijas dėl tinkamų saugumo sporto renginio metu užtikrinimo priemonių, taip pat dėl renginio teritorijos prieigų ribų. Apie teritorinės policijos įstaigos rekomendacijų įgyvendinimą sporto renginio organizatorius turi informuoti atitinkamą teritorinę policijos įstaigą ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki sporto renginio pradžios.

6. Policijos pareigūnai gali laikinai sustabdyti arba nutraukti sporto pratybas, sporto varžybas, fizinio aktyvumo pratybas ir kitą sporto renginį, kai kyla reali grėsmė (pvz., riaušės, teroro aktas ir kt.) visuomenės saugumui ir būtina nedelsiant imtis priemonių užkirsti kelią žalai atsirasti. Jeigu sporto renginio organizatoriaus taikomos saugumo sporto renginyje užtikrinimo priemonės neatitinka teritorinės policijos įstaigos pateiktų rekomendacijų ir dėl to kyla pagrįsta grėsmė dalyvių ir (ar) žiūrovų gyvybei arba sveikatai, sporto renginys turi būti sustabdytas, iki jo organizatorius ar organizatoriaus atstovai nesiims būtinų priemonių užkirsti kelią grėsmei žmonių saugumui.

7. Prieš sporto renginį dalyviams ir žiūrovams turi būti sudaryta galimybė susipažinti su tokių renginių saugumo taisyklėmis. Organizatorius dalyvius ir žiūrovus informuoti apie saugaus elgesio sporto renginio metu reikalavimus gali viena ar keliomis informavimo formomis: spausdintinėje medžiagoje, internetinėje erdvėje, įvairiais įspėjamaisiais ženklais sporto renginio vietoje. Organizatorius gali taikyti papildomas dalyvių ir žiūrovų informavimo formas.

8. Sporto varžybų, kurios priskiriamos didesnės rizikos sporto renginiui, organizatoriai privalo užtikrinti, kad šių renginių saugumą užtikrinantys asmenys turėtų tinkamą kvalifikaciją vykdyti asmens ir turto apsaugos veiklą.

9. Dalyviai ir žiūrovai turi laikytis organizatoriaus nustatytų saugumo reikalavimų ir draudimų, nurodytų sporto renginio saugumo taisyklėse.

10. Sporto pratybų, sporto varžybų, fizinio aktyvumo pratybų ir kitų sporto renginių, vykstančių vandenyje, metu turi būti asmuo (asmenys), atsakingas (atsakingi) už žmonių saugumą vandenyje.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2602, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20032

 

VI SKYRIUS

SPORTO FINANSAVIMAS

 

16 straipsnis. Sporto finansavimo šaltiniai

1. Sporto finansavimą sudaro:

1) valstybės biudžeto lėšos;

2) savivaldybių biudžetų lėšos;

3) kitos lėšos.

2. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus, sporto projektams įgyvendinti skiriama:

1) 2019 metais – 2 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;

2) 2020 metais – 2,5 procento praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;

3) 2021 metais ir vėlesniais metais – 3 procentai praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką;

4) kiekvienais metais – 10 procentų praėjusių metų faktinių įplaukų iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio.

TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sporto įstatymo (2018 m. spalio 18 d. redakcija; TAR, 2018-10-31, Nr. 17451) 16 straipsnio 2 dalis tiek, kiek joje nustatyti konkretūs lėšų (pajamų), gautų iš praėjusių metų faktinių įplaukų iš akcizo už alkoholinius gėrimus ir apdorotą tabaką (2, 2,5, 3 procentai), iš loterijų ir azartinių lošimų mokesčio dalies (10 procentų), dydžiai, skiriami planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnio 14 punkto nuostatai, kad Seimas tvirtina valstybės biudžetą, 94 straipsnio 4 punkto nuostatai, kad Vyriausybė rengia valstybės biudžeto projektą, 129 straipsniui, 130 straipsnio nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą sudaro Vyriausybė, 131 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad valstybės biudžeto projektą svarsto Seimas ir tvirtina įstatymu, 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045

 

3. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti valstybės biudžeto asignavimai sudaro dalį kiekvienais metais numatomų fiziniam aktyvumui ir aukšto meistriškumo sportui finansuoti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytų valstybės biudžeto asignavimų.

 

17 straipsnis. Sporto projektų finansavimas

1. Šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytos valstybės biudžeto lėšos skirstomos per Sporto rėmimo fondą ir skiriamos įgyvendinti sporto projektams, susijusiems su:

1) sporto inventoriaus ir įrangos įsigijimu;

2) sporto renginių organizavimu;

3) asmenų, dirbančių ar teikiančių paslaugas sporto srityje, kvalifikacijos tobulinimu ir sporto informacijos sklaida;

4) fizinio aktyvumo veiklomis, skatinančiomis fizinio aktyvumo plėtrą;

5) esamų sporto paskirties pastatų arba sporto paskirties inžinerinių statinių plėtra, priežiūra ir remontu.

2. Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašą, Sporto rėmimo fondo lėšų paskirstymo proporcijas ir Sporto rėmimo fondo administravimui skirtų lėšų dalį nustato Vyriausybė. Sporto rėmimo fondo administravimui skirtos lėšos negali viršyti 4 procentų metinio Sporto rėmimo fondo biudžeto. Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti. Vyriausybė Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamiems sporto projektams gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį iš kitų šaltinių.

TAR pastaba. Pripažinti, kad Lietuvos Respublikos sporto įstatymo 17 straipsnio (2019 m. gruodžio 12 d. redakcija; TAR, 2019-12-27, Nr. 21308) 2 dalies nuostata „Sporto rėmimo fondo lėšos negali būti perduodamos į valstybės biudžetą arba naudojamos kitoms valstybės reikmėms finansuoti, per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti“ tiek, kiek pagal ją draudžiama perduoti Sporto rėmimo fondo lėšas į valstybės biudžetą ir per metus nepanaudotos lėšos naudojamos kitais metais numatytiems sporto projektams finansuoti, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 129 straipsniui, 131 straipsnio 2 dalies nuostatai, kad negalima mažinti įstatymų numatytų išlaidų, kol tie įstatymai nepakeisti.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045

 

3. Planuojant kiekvienų metų valstybės biudžeto asignavimus sporto projektams įgyvendinti, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skiriamos šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodyto dydžio lėšos. Švietimo mainų paramos fondui ir viešajai įstaigai Centrinei projektų valdymo agentūrai lėšos skiriamos iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų. Ne mažiau kaip 10 procentų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytų lėšų skiriama neįgaliųjų sporto plėtros skatinimo projektams įgyvendinti.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar Švietimo mainų paramos fondas ir viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra bei savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su sporto projektais susijusią informaciją: projektus pateikusių subjektų sąrašus, projektų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių projektų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, projektų turinio vertinimo rezultatus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, projektams skirtų lėšų dydžius, projektų trukmę, informaciją apie projektų įgyvendinimo rezultatus, valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

5. Švietimo mainų paramos fondas atlieka šio straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose, viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytų sporto projektų, finansuojamų Sporto rėmimo fondo lėšomis, atranką, vadovaudamiesi Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, ir teikia išvadas sporto projektų komisijai dėl jų tinkamumo finansuoti vertinimo, vykdo atrinktų sporto projektų įgyvendinimo priežiūrą, įgyvendina kitas šiame įstatyme ir Sporto rėmimo fondo lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos apraše nustatytas funkcijas.

6. Sporto projektų komisija įvertina jai Švietimo mainų paramos fondo ir viešosios įstaigos Centrinės projektų valdymo agentūros pateiktus tinkamus finansuoti Sporto rėmimo fondo lėšomis sporto projektus ir teikia siūlymus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotai institucijai dėl konkrečių sporto projektų finansavimo.

7. Sporto projektų komisijos institucinę sudėtį nustato ir jos nuostatus tvirtina Vyriausybė. Į sporto projektų komisiją įtraukiami valstybės institucijų ir įstaigų, Lietuvos savivaldybių asociacijos ir sporto organizacijų atstovai. Vieną atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti olimpiniam sąjūdžiui Lietuvoje vadovaujanti nevyriausybinė organizacija. Po vieną bendrą atstovą į sporto projektų komisijos narius turi teisę deleguoti:

1) neįgaliųjų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

2) fizinį aktyvumą plėtojančios skėtinės organizacijos, vienijančios ne mažiau kaip 20 nevyriausybinių organizacijų;

3) sporto visiems judėjimui Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos;

4) šio įstatymo 19 straipsnyje nurodytus kriterijus atitinkančios sporto šakų federacijos.

8. Sporto projektų komisijos nariai turi būti nepriekaištingos reputacijos. Sporto projektų komisijos nariams taikomi tokie patys kaip ir valstybės tarnautojams Valstybės tarnybos įstatyme nustatyti kriterijai, kuriais remiantis asmuo negali būti laikomas nepriekaištingos reputacijos.

9. Sprendimą dėl sporto projektų finansavimo Sporto rėmimo fondo lėšomis priima švietimo, mokslo ir sporto ministras ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotos institucijos vadovas.

10. Savivaldybės vykdomoji institucija ar jos įgaliotos įstaigos, vadovaudamosi savivaldybių tarybų nustatytos savivaldybių biudžetų lėšomis finansuojamų sporto projektų finansavimo tvarkos aprašu, vykdo savivaldybei pateiktų sporto projektų atranką ir priima sprendimus dėl jų bendrojo finansavimo.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

18 straipsnis. Aukšto meistriškumo sporto finansavimas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis

1. Aukšto meistriškumo sportas finansuojamas valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis. Aukšto meistriškumo sportas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka, skiriant lėšų šio straipsnio 3 dalyje nurodytų subjektų pateiktoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti bei įstaigoms, rengiančioms ir sudarančioms sąlygas sportininkams rengti, išlaikyti.

2. Vyriausybė valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoms aukšto meistriškumo sporto programoms ir nacionalinei antidopingo programai gali nustatyti bendrojo finansavimo dydį (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) iš nuosavų ar kitų šaltinių.

3. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamos olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančių nevyriausybinių organizacijų, sporto šakų federacijų atliekamos funkcijos, susijusios su sportininkų rengimu ir jų dalyvavimu tarptautinėse sporto varžybose, sporto pratybų, aukšto meistriškumo sporto treniruočių stovyklų ir sporto renginių organizavimu, Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, brutalaus žiūrovų elgesio prevencijos, kovos su manipuliavimu sporto varžybomis vykdymu. Tuo tikslu olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, sporto šakų federacijos privalo parengti aukšto meistriškumo sporto programas, numatydamos priemones, susijusias su šioje dalyje nurodytų funkcijų atlikimu, ir atitikti šio įstatymo 19 straipsnyje nustatytus kriterijus.

4. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliota institucija ir savivaldybės savo interneto svetainėse skelbia su aukšto meistriškumo sporto programomis susijusią informaciją: programas pateikusių subjektų sąrašus, programų pavadinimus, nustatytus reikalavimus atitinkančių programų turinio santraukas, prašomų skirti lėšų sumas, programų turinio vertinimus, sprendimus dėl lėšų skyrimo (neskyrimo) ir šių sprendimų motyvus, informaciją apie programų įgyvendinimo rezultatus, valstybės biudžeto lėšų mokėjimo sustabdymą ar nutraukimą.

5. Nacionalinės antidopingo organizacijos veiklos, susijusios su Pasaulinio antidopingo kodekso įgyvendinimu, finansuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Tuo tikslu nacionalinė antidopingo organizacija rengia nacionalinę antidopingo programą ir teikia ją Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai įvertinti. Sprendimą dėl nacionalinės antidopingo organizacijos nacionalinėje antidopingo programoje numatytų veiklų finansavimo priima švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

19 straipsnis. Kriterijai, kuriuos atitinkantis juridinis asmuo turi teisę gauti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti

1. Sporto šakos federacija, siekianti gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytai aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, turi atitikti šiuos kriterijus:

1) atitikti Lietuvos Respublikos nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme nevyriausybinėms organizacijoms keliamus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos asociacijų įstatyme asociacijoms keliamus reikalavimus;

2) būti atsakinga už visų Lietuvos Respublikoje kultivuojamų atstovaujamos sporto šakos disciplinų plėtrą (tuo atveju, kai tarptautinė tos sporto šakos federacija atstovavimą leidžia ir sporto šakos disciplinų principu, valstybės biudžeto lėšų sporto programoms įgyvendinti gali gauti kelios tos sporto šakos federacijos, kurios yra atsakingos tik už vienos ar kelių tos sporto šakos disciplinų plėtrą);

3) per paskutinius 4 metus iki kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl aukšto meistriškumo sporto programos finansavimo dienos ne mažiau kaip vienas federacijos atstovaujamos sporto šakos (sporto šakos disciplinos) sportininkas atstovavo Lietuvos Respublikai olimpinėse žaidynėse, pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatuose (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinėse varžybose ir (ar) Europos žaidynėse, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ir (ar) Europos žaidynės) ar patekti į šias sporto varžybas organizuojamose atrankos varžybose;

4) yra narė atstovaujamos sporto šakos tarptautinės federacijos (arba, kai yra tarptautinės sporto šakos federacijos leidimas, narė tarptautinės federacijos, kuruojančios tik konkrečią sporto šakos discipliną ir kartu esančios nare tos sporto šakos tarptautinės federacijos), kuri:

a) turi ne mažiau kaip 55 valstybėse iš ne mažiau kaip 4 žemynų veikiančius narius;

b) yra pripažinusi Pasaulinį antidopingo kodeksą;

c) per paskutinius 4 metus iki sporto šakos federacijos kreipimosi į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją ar švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliotą instituciją dėl programos finansavimo dienos surengė tos sporto šakos pasaulio suaugusiųjų čempionatą (arba tos sporto šakos pasaulio taurės finalines varžybas, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos tos sporto šakos pasaulio taurės finalinės varžybos), kuriame kartu su atrankos į jį varžybomis dalyvavo ne mažiau kaip 3 žemynų ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai;

d) yra pripažinusi šią federaciją vienintele tos sporto šakos (tos sporto šakos (disciplinos) atstove Lietuvos Respublikoje, palaikančia santykius su tarptautine sporto šakos (sporto šakos (disciplinos) federacija;

5) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintas plėtojamos sporto šakos sporto varžybų saugumo taisykles;

6) turi savo įstatuose nustatyta tvarka turi patvirtintą etikos kodeksą ir veiklos dokumentuose yra įtvirtinusi atsakomybę už etikos ir Pasaulinio antidopingo kodekso pažeidimus, manipuliavimą sporto varžybomis, brutalų elgesį sporto varžybų metu bei vykdydama veiklą laikosi šio įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų;

7) turi savo įstatuose nustatyta tvarka patvirtintą strateginį veiklos planą, kuriame numatyti sporto šakos federacijos tikslai ir planuojami rezultatai per artimiausių 4 metų laikotarpį ir su kuriuo turi derėti sporto šakos federacijos teikiama aukšto meistriškumo sporto programa;

8) turi sporto šakos federacijos interneto svetainėje skelbti (išskyrus duomenis, kuriuos įstatymai draudžia viešinti): federacijos priimamus sprendimus, susijusius su visų amžiaus grupių nacionalinių rinktinių sudarymu (tarp jų ir šių rinktinių sudarymo kriterijus, jeigu sporto šakos federacija tokius yra nustačiusi), federacijos metinio biudžeto sąmatą (išskiriant federacijos veiklai administruoti numatytas išlaidas), etikos kodeksą, strateginį veiklos planą, aukšto meistriškumo sporto programą, kuriai įgyvendinti prašoma valstybės biudžeto lėšų, aukšto meistriškumo sporto programų, kurioms įgyvendinti buvo skirta valstybės biudžeto lėšų, įgyvendinimo ataskaitas;

9) turi įsipareigoti skirti ne mažesnio kaip Vyriausybės nustatyto dydžio (nuo skirtų valstybės biudžeto lėšų sumos) nuosavų ar kitų šaltinių lėšų bendrąjį finansavimą aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti;

10) sporto šakos federacijos steigimo ar kituose dokumentuose yra įtvirtinta sporto šakos federacijos valdymo organų narių rotacija, numatant maksimalų galimą iš eilės einančių kadencijų skaičių tam pačiam asmeniui.

2. Olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos, judėjimo ar intelekto negalias turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančioms nevyriausybinėms organizacijoms, siekiančioms gauti valstybės biudžeto lėšų šio įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodytoms aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti, mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies
6–10 punktuose nustatyti kriterijai, be to, tarptautinės nevyriausybinės organizacijos, kurių narėmis yra olimpiniam, paralimpiniam, regos, klausos ar judėjimo negalią turinčių asmenų sporto judėjimams Lietuvoje vadovaujančios nevyriausybinės organizacijos, turi būti pripažinusios Pasaulinį antidopingo kodeksą.

3. Nacionalinė antidopingo organizacija, siekianti gauti valstybės ir (ar) savivaldybių biudžeto lėšų nacionalinei antidopingo programai įgyvendinti, privalo atitikti nacionalinės antidopingo organizacijos statusą, kaip jis suprantamas Pasauliniame antidopingo kodekse, ir jai mutatis mutandis taikomi šio straipsnio 1 dalies 7–10 punktuose nustatyti kriterijai.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

20 straipsnis. Finansavimo valstybės biudžeto lėšomis neskyrimo pagrindai ir išmokėtų lėšų grąžinimas

1. Valstybės biudžeto lėšos sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms įgyvendinti negali būti skiriamos, jeigu:

1) juridinio ar kito asmens veikla sustabdyta ar apribota įstatymų nustatytais pagrindais;

2) juridinis ar kitas asmuo nėra įvykdęs įsipareigojimų, susijusių su mokesčių mokėjimu (išskyrus atvejus, kai mokesčių administratoriaus sprendimu mokestinės nepriemokos mokėjimas yra atidėtas ir (arba) išdėstytas per tam tikrą laikotarpį ir šio sprendimo pagrindu sudaryta nevyriausybinės organizacijos ar kito asmens ir mokesčių administratoriaus mokestinės paskolos sutartis);

3) juridiniam ar kitam asmeniui taikomas turto areštas ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas, juridinis asmuo yra likviduojamas arba dėl juridinio ar kito asmens pradėtos bankroto procedūros ir išieškojimas galėtų būti nukreiptas į sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti skirtas valstybės biudžeto lėšas;

4) juridinis ar kitas asmuo, prašydamas valstybės biudžeto lėšų, pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis arba suklastotus dokumentus;

5) juridinis ar kitas asmuo, naudodamas valstybės biudžeto lėšas buvo neįvykdęs valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties su ta pačia valstybės institucija, priimančia sprendimą dėl valstybės biudžeto lėšų skyrimo sporto projektams ar aukšto meistriškumo sporto programoms, ar netinkamai ją įvykdęs ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pažeidimas arba valstybės institucija yra gavusi informaciją apie kitų valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių su kitomis valstybės institucijomis neįvykdymą ar netinkamą jų įvykdymą ir tai buvo esminis valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčių pažeidimas, ir nuo šių pažeidimų paaiškėjimo dienos yra praėję mažiau kaip 3 metai; šis punktas netaikomas, jeigu nuo esminių valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sąlygų pažeidimo padarymo dienos iki jo paaiškėjimo dienos yra praėję daugiau kaip 5 metai;

6) juridinis ar kitas asmuo prašo skirti valstybės biudžeto lėšų aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti, tačiau šios programos priemonės nedera su Pasauliniu antidopingo kodeksu arba tos sporto šakos tarptautinė federacija nepripažįsta Pasaulinio antidopingo kodekso arba neįgyvendina nacionalinių antidopingo taisyklių;

7) juridinio asmens vadovas, kolegialaus valdymo organo vadovas, asmuo, turintis teisę juridinio asmens vardu sudaryti sandorį, buhalteris (buhalteriai) ar kitas (kiti) asmuo (asmenys), tvarkantis (tvarkantys) juridinio asmens apskaitą, turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą už sunkius ar labai sunkius nusikaltimus arba tyčinius nusikaltimus nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, ekonomikai ir verslo tvarkai, finansų sistemai arba už korupcinio pobūdžio nusikalstamas veiklas;

8) juridinis asmuo buvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nepraėjo 10 metų nuo nuosprendžio įsigaliojimo dienos.

2. Jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės atsiranda po sprendimo skirti valstybės biudžeto lėšų sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti priėmimo, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas sustabdomas, o šiomis aplinkybėmis išmokėtos valstybės biudžeto lėšos atitinkamai finansavimą skyrusių institucijų ar įstaigų nustatyta tvarka ir per nustatytus terminus turi būti grąžintos į valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutartyje nurodytą valstybės iždo sąskaitą; jų negrąžinus, išmokėtos lėšos išieškomos. Jeigu aplinkybės išnyksta nepasibaigus sporto projekto ar aukšto meistriškumo sporto programos įgyvendinimo terminui, valstybės biudžeto lėšų mokėjimas atnaujinamas sporto projektams ar toms aukšto meistriškumo sporto programos priemonėms, kurių vykdymo terminai nėra pasibaigę, įgyvendinti; priešingu atveju priimamas sprendimas nutraukti valstybės biudžeto lėšų mokėjimą sporto projektui ar aukšto meistriškumo sporto programai įgyvendinti.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

21 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių dalyvavimas rengiant sportininkus

1. Valstybė steigia įstaigą, kuri sudarytų sąlygas sportininkams rengti.

2. Savivaldybės gali steigti įstaigas, kurios rengtų sportininkus ar sudarytų sąlygas jiems rengti.

 

VII SKYRIUS

VALSTYBĖS SKATINIMAS UŽ PASIEKTUS AUKŠTO MEISTRIŠKUMO SPORTO LAIMĖJIMUS

 

22 straipsnis. Valstybės skatinimas už pasiektus sporto laimėjimus

Valstybė užtikrina lygiateisiškumo principo įgyvendinimą ir skatina sportininkus už pasiektus sporto laimėjimus, atsižvelgdama į skirtingą atrankos varžybų, kvotų šalims sistemą, varžybų rangą, šalių ir dalyvių skaičių sporto varžybose.

 

23 straipsnis. Valstybės premijos už pasiektus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus

1. Vyriausybė ar jos įgaliota institucija sportininkams ir jų treneriams už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus aukšto meistriškumo sporto laimėjimus (toliau – laimėjimai) skiria valstybės premijas ir nustato valstybės premijų dydžius.

2. Asmuo turi teisę gauti valstybės premiją, jeigu jis, pagal atitinkamos sporto šakos tarptautinės federacijos ar kitų tarptautinių sporto organizacijų nustatytas taisykles atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių 1–8 vietos laimėtoju;

2) atitinkamos sporto šakos pasaulio ar Europos čempionatų (atitinkamai pasaulio, Europos taurės finalinių varžybų ar Europos žaidynių, jeigu tos sporto šakos pasaulio ir (ar) Europos suaugusiųjų čempionatai nevykdomi, o vietoj jų rengiamos atitinkamai tos sporto šakos pasaulio, Europos taurės finalinės varžybos ar Europos žaidynės) 1–3 vietos laimėtoju;

3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio ar Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos laimėtoju;

4) paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–4 vietos laimėtoju;

5) specialiosios olimpiados žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

6) universiados 1–3 vietos laimėtoju.

3. Valstybės premija skiriama tik tuo atveju, jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodytų sporto varžybų sporto rungtyje, kurioje buvo pasiektas laimėjimas, varžėsi ne mažiau kaip 16 valstybių atstovai (ši sąlyga netaikoma į olimpinių, paralimpinių ar kurčiųjų arba specialiosios olimpiados žaidynių programas įtrauktoms rungtims) ir laimėjimas buvo pasiektas nurungiant ne mažiau kaip 1/3 varžovų.

4. Sportininkui ar (ir) treneriui už šio straipsnio 2 dalyje nurodytus laimėjimus valstybės premija neskiriama, o paskirtoji nemokama, jeigu:

1) sprendimo dėl valstybės premijos skyrimo priėmimo metu jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

2) laimėjimai, nurodyti šio straipsnio 2 dalyje, buvo anuliuoti dėl manipuliavimo sporto varžybomis, dopingo preparatų vartojimo ar dopingo metodų taikymo.

5. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja po sportininkui ar treneriui skirtos valstybės premijos išmokėjimo, valstybės premiją gavęs asmuo privalo ją grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai.

6. Valstybės premijos mokamos iš valstybės biudžeto lėšų, skirtų Vyriausybės įgaliotai institucijai.

7. Valstybės premijų skyrimo ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

8. Informacija apie asmenims skirtas valstybės premijas skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

 

24 straipsnis. Valstybės stipendijos mokėjimo sąlygos ir tvarka

1. Sportininkas turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti kas mėnesį mokamą valstybės stipendiją, jeigu jis, turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai, tapo:

1) olimpinių žaidynių ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio čempionatas) 1–16 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos čempionatų (toliau – Europos čempionatas) ar Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), pasaulio jaunimo čempionatų (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo čempionatas), jaunimo olimpinių žaidynių, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1–6 vietos laimėtoju;

3) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų reitingą) (toliau – pasaulio neįgaliųjų čempionatas), Europos neįgaliųjų ar į olimpinių žaidynių programą įtrauktos rungties Europos jaunimo čempionatų (toliau – Europos jaunimo čempionatas) 1–3 vietos laimėtoju;

4) į paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių programą įtrauktos rungties pasaulio jaunimo (arba užėmė atitinkamą vietą tos sporto šakos sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitinge, jeigu tos sporto šakos pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatai nevykdomi, o geriausias tos rungties sportininkas nustatomas pagal tarptautinės sporto šakos federacijos sudaromą sportininkų (jaunimo neįgaliųjų) reitingą) (toliau – pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatas) ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų (toliau – Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatas) 1 vietos laimėtoju.

2. Valstybės stipendiją turi teisę gauti sportininkai:

1) olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 27 bazinių socialinių išmokų dydžio;

2) olimpinių žaidynių 2, 3 vietos, pasaulio čempionatų, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtojai – 23 bazinių socialinių išmokų dydžio;

3) olimpinių žaidynių 4–8 vietos, pasaulio čempionatų 2, 3 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 1 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 2, 3 vietos laimėtojai – 21 bazinės socialinės išmokos dydžio;

4) olimpinių žaidynių 9–12 vietos, pasaulio čempionatų 4–8 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai)
2–3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 17 bazinių socialinių išmokų dydžio;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

5) olimpinių žaidynių 13–16 vietos, pasaulio čempionatų 9–12 vietos, paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 15 bazinių socialinių išmokų dydžio;

6) pasaulio čempionatų 13–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 4–6 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos laimėtojai – 13 bazinių socialinių išmokų dydžio;

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

7) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1 vietos laimėtojai – 9 bazinių socialinių išmokų dydžio;

8) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 2, 3 vietos ar Europos jaunimo čempionatų 1 vietos laimėtojai – 5 bazinių socialinių išmokų dydžio;

9) pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 4–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 2, 3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų čempionatų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtojai – 3 bazinių socialinių išmokų dydžio valstybės stipendiją.

3. Jeigu yra kelios šio straipsnio 1 dalyje nurodytos sąlygos, sportininkas turi teisę vienu metu gauti tik vieną valstybės stipendiją jo pasirinkimu.

4. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 1–3 vietos, pasaulio čempionatų, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos.

5. Sportininkas, tapęs olimpinių žaidynių 4–16 vietos, paralimpinių, kurčiųjų žaidynių ar pasaulio čempionatų 2–6 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai) 2, 3 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti 4 metus nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki tos dienos, kol sueis 4 metų terminas skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos.

6. Sportininkas, tapęs pasaulio čempionatų 7–16 vietos, Europos čempionatų, Europos žaidynių (jeigu atitinkamoje sporto šakoje neorganizuojami Europos čempionatai), paralimpinių ar kurčiųjų žaidynių 4–6 vietos, pasaulio neįgaliųjų čempionatų 2, 3 vietos, Europos neįgaliųjų čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo čempionatų, jaunimo olimpinių žaidynių 1–6 vietos, Europos jaunimo čempionatų 1–3 vietos, pasaulio jaunimo neįgaliųjų ar Europos jaunimo neįgaliųjų čempionatų 1 vietos laimėtoju, turi teisę valstybės stipendiją gauti iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metus, jeigu dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos. Jeigu sportininkas dėl valstybės stipendijos skyrimo į Vyriausybės įgaliotą instituciją kreipėsi vėliau kaip per 3 mėnesius nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos, jam valstybės stipendija skiriama tik nuo šio kreipimosi dienos iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuris vyksta po to sporto renginio, kuriame buvo pasiektas atitinkamas laimėjimas, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo atitinkamo laimėjimo pasiekimo dienos).

7. Jeigu paskutiniaisiais valstybės stipendijos, paskirtos vadovaujantis šio straipsnio 5 ar 6 dalimi, mokėjimo metais turėjęs vykti šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sporto renginys, kuriame turėtų galimybę dalyvauti stipendiją gaunantis sportininkas, nukeliamas dėl priežasčių, nepriklausančių nuo šį sporto renginį organizuojančių subjektų valios, valstybės stipendijos mokėjimas pratęsiamas iki kito tos pačios kategorijos sporto renginio, kuriame pasiekto laimėjimo pagrindu sportininkui mokama valstybės stipendija, paskutinės dienos, bet ne ilgiau kaip 2 metams (skaičiuojant nuo paskutinės valstybės stipendijos, paskirtos pagal šio straipsnio 5 ar 6 dalį, mokėjimo dienos). Jeigu sportininkas pratęstos stipendijos gavimo laikotarpiu nedalyvauja bent viename iš šio straipsnio 1 dalyje nurodytų sporto renginių, kuriame jis turėjo galimybę dalyvauti, sportininkas išmokėtą pratęstą valstybės stipendiją grąžina Vyriausybės įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka. Išmokėta pratęsta valstybės stipendija nėra grąžinama, jeigu šio straipsnio 1 dalyje nurodytame sporto renginyje nedalyvaujama dėl aplinkybių, kurių sąrašą tvirtina švietimo, mokslo ir sporto ministras.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

8. Sportininkui šio straipsnio 1 dalyje nurodyta valstybės stipendija neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) valstybės stipendijos gavimo metu sportininkas manipuliuoja sporto varžybomis, pažeidžia antidopingo taisykles ir už šiuos pažeidimus jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendija nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, valstybės stipendijos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir valstybės stipendija nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);

4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);

5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu buvo skirta valstybės stipendija, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;

6) valstybės stipendijos gavimo metu nustatoma, kad sportininkas pažeidė antidopingo taisykles ir už tai jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos. Valstybės stipendija nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;

7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;

8) jis baigia sportininko karjerą;

9) jis sporto varžybose atstovauja (ar sporto pratybose rengdamasis toms sporto varžyboms ketina atstovauti) kitai valstybei.

9. Vyriausybės nustatyta tvarka šio straipsnio 1 dalyje nurodytas valstybės stipendijas iš valstybės biudžeto lėšų skiria ir moka Vyriausybės įgaliota institucija.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

10. Sportininkas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą valstybės stipendiją mokančiai Vyriausybės įgaliotai institucijai apie šio straipsnio 8 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo. Jeigu apie šias aplinkybes laiku nepranešama ir dėl to valstybės stipendija permokama, permokėtos valstybės stipendijos sumą sportininkas privalo grąžinti Vyriausybės įgaliotai institucijai, o jos negrąžinus, permokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

11. Šio straipsnio 8 dalies 5 punkte nurodytu atveju sportininkas privalo grąžinti visą anuliuotų laimėjimų pagrindu jam išmokėtos valstybės stipendijos sumą, o jos negrąžinus, išmokėtos valstybės stipendijos suma išieškoma iš valstybės stipendijos gavėjo įstatymų nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

12. Sportininkas apie baigiamą karjerą informuoja Vyriausybės įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

13. Informacija apie sportininkams skirtas valstybės stipendijas skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Straipsnio dalies numeracijos pakeitimas:

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

 

25 straipsnis. Rentos buvusiems sportininkams mokėjimo sąlygos ir tvarka

1. Lietuvos Respublikos pilietis, baigęs sportininko karjerą, turi teisę šiame straipsnyje nurodytomis sąlygomis gauti rentą, jeigu jis turėdamas Lietuvos Respublikos pilietybę ir atstovaudamas Lietuvos Respublikai arba iki 2009 m. sausio 1 d. įgijęs Lietuvos Respublikos pilietybę ir iki pilietybės įgijimo yra tapęs:

1) olimpinių žaidynių 1–3 vietos laimėtoju;

2) į olimpinių žaidinių programą įtrauktos rungties pasaulio čempionatų 1 vietos laimėtoju;

3) paralimpinių, kurčiųjų žaidynių, kai yra vykdomos atrankos varžybos ir yra kvotų šalims sistema, 1, 2 vietos laimėtoju arba, kai nėra vykdomos atrankos varžybos arba nėra taikoma kvotų šalims sistema, 1 vietos laimėtoju.

2. Sportininkas, pasiekęs šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, turi teisę gauti 27 bazinių socialinių išmokų dydžio rentą per mėnesį.

3. Baigusiam sportininko karjerą asmeniui renta neskiriama, o paskirtoji nemokama, kai atsiranda bent viena iš šių aplinkybių:

1) jis neteko Lietuvos Respublikos pilietybės;

2) jis įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra pripažintas kaltu dėl tyčinio nusikaltimo padarymo ir turi neišnykusį ar nepanaikintą teistumą;

3) jis rentos gavimo metu manipuliuoja sporto varžybomis ir už šį pažeidimą jam buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos arba šios sankcijos buvo taikytos kartu su baudžiamąja atsakomybe (jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikytos tik atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, renta nemokama nuo šių sankcijų paskyrimo iki jų galiojimo termino pabaigos. Jeigu už pažeidimą sportininkui buvo pritaikyta tiek baudžiamoji atsakomybė, tiek ir atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, rentos mokėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kas įsiteisėjo anksčiau – teismo nuosprendis ar nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos, ir renta nemokama iki teistumo išnykimo ar panaikinimo arba atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijų galiojimo termino pabaigos (atsižvelgiant į tai, kas iš jų baigia galioti vėliau);

4) jis gauna valstybinę pensiją (nuo sprendimo skirti valstybinę pensiją dienos);

5) jeigu laimėjimas, kurio pagrindu skirta renta, buvo anuliuotas dėl manipuliavimo sporto varžybomis, antidopingo taisyklių pažeidimo;

6) rentos gavimo metu asmeniui buvo pritaikytos atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už antidopingo taisyklių pažeidimus. Renta nemokama nuo atitinkamos nevyriausybinės organizacijos, veikiančios aukšto meistriškumo sporto srityje, sankcijos už šį pažeidimą paskyrimo iki jos galiojimo termino pabaigos;

7) jis, pasiekdamas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą laimėjimą, nurungė mažiau varžovų, negu nurodyta šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje;

8) jis atnaujina sportininko karjerą, apie tai informuodamas Vyriausybės įgaliotą instituciją švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.

Straipsnio punkto pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

4. Vyriausybės nustatyta tvarka rentas skiria Vyriausybės įgaliota institucija, moka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgaliotos Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos (toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos) iš valstybės biudžeto lėšų.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

5. Rentos gavėjas privalo pranešti šio straipsnio 1 dalyje nurodytą rentą mokančiai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie šio straipsnio 3 dalyje nurodytas aplinkybes per 5 darbo dienas nuo jų atsiradimo.

6. Rentos gavėjas privalo atitinkamai Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai grąžinti rentos sumą, kuri jam buvo išmokėta esant šio straipsnio 3 dalyje nurodytoms aplinkybėms.

7. Informacija apie asmenims skirtas rentas skelbiama Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

 

26 straipsnis. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų apdovanojimai už nuopelnus sporto srityje

Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos turi teisę steigti apdovanojimus už asmenų nuopelnus sportui iš reprezentacinių valstybės ar savivaldybių institucijų ar įstaigų lėšų. Kokie asmenys turi teisę gauti šiuos apdovanojimus, sprendžia ir apdovanojimų tvarką nustato apdovanojimus įsteigusios valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos.“

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                  ALGIRDAS BRAZAUSKAS

 

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-324, 1997-06-26, Žin., 1997, Nr. 65-1549 (1997-07-09), i. k. 0971010ISTAVIII-324

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 9, 12, 13 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. VIII-1478, 1999-12-14, Žin., 1999, Nr. 112-3256 (1999-12-30), i. k. 0991010ISTAIII-1478

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 11, 27, 49, 50 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-238, 2005-06-09, Žin., 2005, Nr. 76-2745 (2005-06-18), i. k. 1051010ISTA000X-238

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-1501, 2008-04-17, Žin., 2008, Nr. 47-1752 (2008-04-24), i. k. 1081010ISTA00X-1501

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-493, 2009-11-19, Žin., 2009, Nr. 144-6346 (2009-12-05), i. k. 1091010ISTA00XI-493

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 7, 12, 15, 41 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-850, 2010-05-25, Žin., 2010, Nr. 67-3348 (2010-06-10), i. k. 1101010ISTA00XI-850

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 5, 9 straipsnių pakeitimo ir papildymo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-84, 2012-12-20, Žin., 2012, Nr. 155-7982 (2012-12-31), i. k. 1121010ISTA00XII-84

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

8.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-699, 2013-12-19, Žin., 2013, Nr. 140-7072 (2013-12-30); paskelbta TAR 2013-12-31, i. k. 2013-00380

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 41 straipsnio pakeitimo ĮSTATYMAS

 

9.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-476, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 79-3997 (2013-07-23), i. k. 1131010ISTA0XII-476

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo 12 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

10.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-1722, 2015-05-14, paskelbta TAR 2015-05-26, i. k. 2015-08065

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 41 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

11.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-2591, 2016-06-30, paskelbta TAR 2016-07-15, i. k. 2016-20668

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 2, 3, 15, 30, 41 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 46-1 straipsniu įstatymas

 

12.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-1540, 2018-10-18, paskelbta TAR 2018-10-31, i. k. 2018-17451

Lietuvos Respublikos kūno kultūros ir sporto įstatymo Nr. I-1151 pakeitimo įstatymas

 

13.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2668, 2019-12-12, paskelbta TAR 2019-12-27, i. k. 2019-21308

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 11, 17, 18, 19, 20, 24 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

14.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-2602, 2019-12-03, paskelbta TAR 2019-12-12, i. k. 2019-20032

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 15 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

15.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3083, 2020-06-23, paskelbta TAR 2020-06-29, i. k. 2020-14358

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 24 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

16.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

Nr. KT187-N15/2020, 2020-11-03, paskelbta TAR 2020-11-04, i. k. 2020-23045

Dėl Lietuvos Respublikos įstatymų, kuriais reguliuojamas tam tikrų programų, fondų arba institucijų finansavimas, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

17.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XIII-3099, 2020-06-25, paskelbta TAR 2020-07-09, i. k. 2020-15303

Lietuvos Respublikos sporto įstatymo Nr. I-1151 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymas