Suvestinė redakcija nuo 2014-01-01 iki 2014-04-30

 

Įstatymas paskelbtas: Žin. 2003, Nr. 15-600, i. k. 1031010ISTA0IX-1314

 

TAR pastaba. Iki įstatymo Nr. XII-458 įsigaliojimo (2014-01-01) pradėtos žemės sklypo pardavimo procedūros užbaigiamos pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo nuostatas. Pardavimo procedūra laikoma pradėta, jeigu žemės savininko pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą yra išsiųstas žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojui arba Civilinio kodekso 6.165 straipsnyje nustatyta tvarka yra sudaryta preliminarioji sutartis dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-458, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3847 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-458

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

Nauja redakcija nuo 2004-08-07:

Nr. IX-2406, 2004-07-15, Žin. 2004, Nr. 124-4490 (2004-08-07), i. k. 1041010ISTA0IX-2406

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ŪKIO PASKIRTIES ŽEMĖS ĮSIGIJIMO LAIKINASIS

Į S T A T Y M A S

 

2003 m. sausio 28 d. Nr. IX-1314

Vilnius

 

 

1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

1. Šiuo įstatymu siekiama šių tikslų:

1) užtikrinti, kad Lietuvos nacionalinis turtas – žemės ūkio paskirties žemė būtų naudojama racionaliai, skatinant žemės rinką ir konkurencingą žemės ūkį, sudarant sąlygas racionaliai tvarkomų žemėvaldų suformavimui bei žemės konsolidacijai;

2) išsaugoti ir pagerinti natūralią aplinką, užtikrinti higienos sąlygų ir gyvūnų gerovės normų laikymąsi.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

2. Šis įstatymas netaikomas įsigyjant sodininkų bendrijų sodų žemės sklypus.

3. Įstatymo nuostatos suderintos su šio įstatymo priede pateiktais Europos Sąjungos teisės aktais.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

2 straipsnis. Valstybės paramos įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę subjektai

1. Teisę į valstybės paramą įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę turi:

1) fizinis asmuo, turintis profesinių įgūdžių ir kompetencijos. Tokiu laikomas ne anksčiau kaip metais, einančiais prieš paraiškos pateikimą, žemės ūkio naudmenas ir (ar) pasėlius deklaravęs ir buhalterinę apskaitą tvarkantis fizinis asmuo, kuris turi praktinio ūkininkavimo patirties ir Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka yra įregistravęs ūkininko ūkį arba turi praktinio ūkininkavimo patirties ir žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti;

2) juridinis asmuo – žemės ūkio produkcijos gamintojas, kurio metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudaro daugiau kaip 50 procentų visų gautų pajamų ir kurio ekonominis gyvybingumas gali būti įrodytas Žemės ūkio ministerijos nustatyta tvarka įvertinus šio asmens perspektyvas.

2. Asmenims, nurodytiems šio straipsnio 1 dalyje, gali būti suteikiama valstybės parama, jeigu Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtina, kad paramos suteikimo metu laikomasi minimalių aplinkosaugos, higienos ir gyvūnų gerovės normų.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

3 straipsnis. Valstybės parama įsigyjant žemės ūkio paskirties žemę

1. Asmenims, nurodytiems šio įstatymo 2 straipsnyje, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama išsimokėtinai ne ilgiau kaip per 15 metų, pradedant mokėti antraisiais metais ir iš karto sumokant 10 procentų žemės kainos. Jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, valstybinę žemės ūkio paskirties žemę gali pirkti išsimokėtinai ne ilgiau kaip per 15 metų, pradėdami mokėti antraisiais metais ir iš karto sumokėdami 5 procentus žemės kainos. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad valstybinės žemės pirkėjas, įgijęs šią žemę išsimokėtinai, teisę ją perleisti kitiems asmenims įgyja tik po to, kai sumoka visą šios žemės kainą. Valstybinės žemės pardavimo ir atsiskaitymo už ją tvarką nustato Vyriausybė.

TAR pastaba. Tais atvejais, kai valstybės parama įsigyjant privačios žemės ūkio paskirties žemės sklypą buvo suteikta pagal iki įstatymo Nr. XI-1247 įsigaliojimo (2010-12-31) galiojusias Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, šio žemės sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus žemės sklypą tretiesiems asmenims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XI-1247, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7979 (2010-12-31), i. k. 1101010ISTA0XI-1247

 

2. Šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytiems asmenims šio įstatymo 5 straipsnio nustatytais atvejais suteikiama pirmumo teisė be aukciono pirkti parduodamus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus už rinkos kainą, kuri apskaičiuojama pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą. Jeigu jaunieji ūkininkai iki 40 metų, įregistravę ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienus metus naudojantys žemės ūkio paskirties žemės sklypus, už perkamą žemės sklypą sumoka iš karto, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,6 koeficientas. Jeigu jaunasis ūkininkas iki 40 metų, įregistravęs ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, ne mažiau kaip vienus metus naudojamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą perka išsimokėtinai, tokiu būdu nustatytai be aukciono perkamo valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo rinkos kainai taikomas 0,75 koeficientas.

3. Jeigu jaunųjų ūkininkų iki 40 metų, pirmą kartą įregistravusių ūkininko ūkį Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka, perkamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo kainai taikomas žemės sklypo rinkos kainą mažinantis koeficientas, uždarosios akcinės bendrovės Žemės ūkio paskolų garantijų fondo garantija šiems asmenims nesuteikiama.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

4 straipsnis. Maksimalus įsigyjamos nuosavybės teise žemės ūkio paskirties žemės plotas

1. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jų iš valstybės įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

2. Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įgytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha.

3. Susijusiais asmenimis laikomi sutuoktiniai, taip pat tėvai (įtėviai) su jų nepilnamečiais vaikais (įvaikiais). Šiame straipsnyje apibrėžiant fizinio asmens ryšius su juridiniais asmenimis, sutuoktiniai arba tėvai (įtėviai) ir jų nepilnamečiai vaikai (įvaikiai) laikomi susijusiais su juridiniu asmeniu, jeigu bent vienas iš sutuoktinių arba tėvų (įtėvių) ir jų nepilnamečių vaikų (įvaikių) yra susijęs su šiuo juridiniu asmeniu.

4. Susijusiais asmenimis laikomi asmenys, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje arba tiesiogiai ar netiesiogiai daro lemiamą įtaką juridiniam asmeniui.

5. Laikoma, kad asmuo tiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje, jeigu jis yra juridinio asmens ar kito juridinio asmens dalyvis, turintis ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

6. Laikoma, kad asmuo netiesiogiai turi balsų daugumą juridiniame asmenyje ar kitame juridiniame asmenyje, jeigu juridinis asmuo ar kitas juridinis asmuo, kuriame šis asmuo turi balsų daugumą, gali įgyvendinti šio straipsnio 5 dalyje išvardytas teises.

7. Laikoma, kad tiesiogiai daryti lemiamą įtaką juridiniam asmeniui gali asmuo, kuris:

1) naudodamasis savo turimomis teisėmis ar sutartimis gali skirti ar atšaukti juridinio asmens ar kito juridinio asmens vienasmenį ar kolegialų organą ar kolegialaus valdymo organo narių daugumą arba

2) yra juridinio asmens dalyvis ir pagal susitarimus dėl balsavimo teisės perleidimo, sudarytus su kitais dalyviais, turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

8. Laikoma, kad asmuo daro netiesioginę lemiamą įtaką juridiniam asmeniui ar kitam juridiniam asmeniui, jeigu juridinis asmuo ar kitas juridinis asmuo, kuriame šis asmuo daro lemiamą įtaką, gali įgyvendinti šio straipsnio 7 dalyje išvardytas teises.

9. Susijusiais asmenimis taip pat laikomi juridiniai asmenys, kuriuose, kaip ir pageidaujančiame įsigyti žemės ūkio paskirties žemės juridiniame asmenyje, tas pats asmuo arba tie patys asmenys turi ne mažiau kaip 1/2 balsų, suteikiančių teisę balsuoti juridinio asmens dalyvių susirinkime.

10. Asmuo, pageidaujantis įsigyti žemės ūkio paskirties žemės, iki žemės sklypo perleidimo sandorio sudarymo privalo užpildyti žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaraciją, patvirtinančią, kad sudarius žemės sklypo perleidimo sandorį asmens ir su juo susijusių asmenų turimos žemės plotas neviršys maksimalaus žemės ūkio paskirties žemės ploto dydžio, kurį asmuo ir su juo susiję asmenys kartu gali įsigyti pagal šio straipsnio 1 ir 2 dalis. Jeigu sudaromas žemės sklypo perleidimo sandoris atitinka Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo 17 straipsnyje apibrėžtus požymius, pirkėjas žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje nurodo lėšų, už kurias įsigyjamas žemės sklypas, įsigijimo šaltinius. Žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijos formą, pildymo ir pateikimo taisykles nustato Vyriausybės įgaliota institucija. Asmuo, įsigyjantis žemės ūkio paskirties žemę, atsako už žemės ūkio paskirties žemės pirkėjo deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą. Žemės sklypo perleidimo sandoris, sudarytas pažeidžiant šio įstatymo reikalavimus, laikomas niekiniu, o privačion nuosavybėn įsigytas didesnis negu šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas žemės plotas pagal prokuroro, ginančio viešąjį interesą, ieškinį teismo sprendimu paimamas ir perduodamas valstybės nuosavybėn. Valstybė Vyriausybės nustatyta tvarka asmeniui atlygina paimto žemės ploto žemės įsigijimo kainą arba vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius, jeigu vidutinė rinkos vertė yra mažesnė.

11. Šio straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos taikomos sudarant žemės ūkio paskirties žemės sklypų perleidimo sandorius, išskyrus atvejus, kai žemė įgyjama paveldėjimo ir nuosavybės teisės atkūrimo būdais.

TAR pastaba. 3 straipsnio nuostatos taikomos tik tiems žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo sandoriams, kurie bus sudaryti po įstatymo Nr. XII-458 įsigaliojimo (2014-01-01).

Straipsnio pakeitimai:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

Nr. XII-458, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3847 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-458

 

41 straipsnis. Maksimalus žemės ūkio paskirties žemės plotas, kurio įsigijimui taikoma valstybės parama

Valstybės parama taikoma įsigyjant ne daugiau kaip 300 ha žemės ūkio paskirties žemės.

Papildyta straipsniu:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

5 straipsnis. Pirmumo teisė įsigyti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę

1. Valstybinė žemė, dėl kurios pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, nepateikti prašymai atkurti nuosavybės teises ją perduodant nuosavybėn neatlygintinai, parduodama suformavus žemės sklypus teritorijų planavimo dokumentuose ar žemės valdos projektuose Žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. XII-419, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3836 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-419

 

2. Pirmumo teisę be aukciono pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę Vyriausybės nustatyta tvarka turi:

1) asmenys, nuosavybės teise turintys žemės ūkio veiklai naudojamus statinius ir įrenginius, – šiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti reikalingus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

2) asmeninio ūkio žemės naudotojai, – jų naudojamus asmeninio ūkio žemės sklypus;

3) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – ne mažiau kaip metus savo naudojamus žemės ūkio paskirties žemės sklypus;

4) asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, – nuosavybės teise turintys žemės sklypus, kurie ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės sklypą pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, nurodyti šio įstatymo 2 straipsnyje, pirmenybė teikiama jauniesiems ūkininkams iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravusiems ūkininko ūkį;

5) jaunieji ūkininkai iki 40 metų, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį ir naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus;

6) fiziniai asmenys, Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka įregistravę ūkininko ūkį, neatitinkantys šios dalies 3, 4 ir 5 punktuose nurodytų reikalavimų, naudoję ne mažesnį kaip 1 ha žemės sklypą žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip metus.

3. Žemės ūkio paskirties žemės sklypų formavimo eiliškumas asmenims, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, nustatomas Žemės reformos įstatyme. Žemės ūkio paskirties žemės sklypus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, pagal šį įstatymą pirkti gali tik šiuos žemės sklypus naudojantys asmenys.

4. Asmenims, kuriems pirmumo teisė įsigyti parduodamą valstybinę žemės ūkio paskirties žemę nustatyta kitų įstatymų, valstybinė žemės ūkio paskirties žemė parduodama vadovaujantis šiais įstatymais, nesilaikant eiliškumo, nustatyto šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems asmenims Žemės reformos įstatyme.

5. Kai tą patį žemės ūkio paskirties žemės sklypą, išskyrus žemės sklypus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, pageidauja pirkti keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, žemės sklypas šiems asmenims parduodamas uždaro aukciono būdu. Kai nėra asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę, prašymų pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypus, išskyrus žemės sklypus, nurodytus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, šie žemės sklypai parduodami atviro aukciono būdu. Uždaro ir atviro aukcionų organizavimo tvarką nustato Vyriausybė.

6. Žemės ūkio paskirties žemės sklypo, įgyto iš valstybės pagal šį įstatymą pasinaudojus pirmumo teise, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama ne anksčiau kaip po 5 metų nuo žemės sklypo įsigijimo dienos. Draudimas keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį taikomas ir perleidus žemės sklypą tretiesiems asmenims. Valstybinės žemės ūkio paskirties žemės pirkimo–pardavimo sutartyje įrašoma sąlyga, kad nustačius, jog pagal šį įstatymą pirmumo teise įgyta valstybinė žemės ūkio paskirties žemė naudojama ne pagal paskirtį, valstybė įgyja teisę atpirkti šią žemę už tą pačią kainą, už kurią ji buvo įsigyta iš valstybės. Valstybės teisė atpirkti ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudojamą žemės sklypą už tą pačią kainą, už kurią jis buvo įsigytas iš valstybės, išlieka ir perleidus šį žemės sklypą tretiesiems asmenims.

Straipsnio dalies pakeitimai:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

Nr. XI-1247, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7979 (2010-12-31), i. k. 1101010ISTA0XI-1247

 

7. Jeigu pagal šį įstatymą įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kainai buvo taikytas žemės kainą mažinantis koeficientas, asmenys, įsigiję šią žemę, teisę perleisti ją kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims įgyja ne anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos.

TAR pastaba. Įsigaliojus 7 daliai, asmenys, išskyrus asmenis, kuriems įsigyjant valstybinę žemės ūkio paskirties žemę buvo taikomas žemės kainą mažinantis koeficientas, atleidžiami nuo prievolių neperleisti pagal Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą pasinaudojus pirmumo teise įsigytos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės anksčiau kaip praėjus 5 metams nuo šios žemės įsigijimo dienos.

Papildyta straipsnio dalimi:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

6 straipsnis. Pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę

1. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi:

1) žemės sklypo bendraturčiai – Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka;

2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus;

3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

2. Pirmumo teisę (išskyrus atvejus, kai pirmumo teise pasinaudoja žemės sklypo bendraturčiai Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka) įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę, kuri pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, taip pat žemės ūkio paskirties žemę, reikalingą valstybės biudžeto ir Europos Sąjungos lėšomis finansuojamoms žemės valdų struktūrų gerinimo ir apleistų žemės plotų mažinimo priemonėms įgyvendinti, ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis turi valstybė. Kaina, kurią valstybė gali mokėti už perkamus privačios žemės sklypus, negali viršyti šių žemės sklypų vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka arba rinkos vertės, apskaičiuotos taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, jeigu pastaroji vertė yra didesnė.

3. Žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – Nacionalinė žemės tarnyba) teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Pranešime apie sprendimą parduoti žemės sklypą žemės savininkas privalo nurodyti žemės sklypo naudotoją (naudotojus), jeigu žemės sklypą naudoja kitas asmuo, ir pardavimo sąlygas. Jeigu žemės ūkio paskirties žemės pardavėjo pranešimas pateikiamas notarui, šis ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo jo gavimo pranešimą perduoda Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietą. Kai parduodama bendrosios nuosavybės teise valdoma žemės sklypo dalis, pranešimas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypo dalį Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pateikiamas tik tuo atveju, jeigu Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teise pirkti žemės sklypą nepasinaudoja žemės sklypo bendraturtis.

4. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys apie parduodamą žemės ūkio paskirties žemės sklypą, pardavimo sąlygas ir sąlygas, kurioms esant asmenys gali pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo žemės savininko pranešimo gavimo dienos raštu praneša parduodamo žemės sklypo naudotojui (naudotojams), asmenims, kurių nuosavybės teise turimi žemės sklypai ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, savivaldybės administracijos direktoriui ar kitai žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuotai institucijai, jeigu parduodamą žemės sklypą pagal galiojančius detaliuosius ar specialiuosius planus numatoma panaudoti visuomenės poreikiams, ir valstybės įmonei Valstybės žemės fondui. Šie asmenys savo sutikimą (sprendimą, kai žemė įsigyjama valstybės vardu) pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą ar atsisakymą jį pirkti turi pateikti Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo pranešimo gavimo dienos. Šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodyti asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise įsigyti parduodamą žemę, kartu su sutikimu pirkti žemės sklypą pateikia dokumentus, patvirtinančius, kad jie atitinka reikalavimus, nurodytus šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje.

5. Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys, gavęs rašytinį sutikimą (sprendimą) pirkti žemės sklypą, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad šis žemės sklypas parduodamas šiame straipsnyje nustatyta tvarka pirmumo teisę turinčiam jį pirkti asmeniui. Kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli asmenys, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys raštu informuoja asmenis, pageidavusius įsigyti žemės sklypą, apie tai, kad žemės sklypas bus parduodamas asmenims pagal šiame įstatyme nustatytą eilę. Kai pirkti parduodamą žemės sklypą pirmumo teise pageidauja keli vienodą pirmumo teisę turintys asmenys, pažymoje išvardijami visi vienodą pirmumo teisę turintys asmenys ir žemės savininkas pats nusprendžia, kuriam asmeniui arba asmenims, kai parduodama keliems asmenims bendrosios nuosavybės teise, pasiūlytomis sąlygomis parduoti žemės sklypą.

6. Kai turintys pirmumo teisę asmenys atsisako pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą arba nustatytu laiku nepateikia sutikimo pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, Nacionalinės žemės tarnybos teritorinis padalinys ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį asmenys, pageidaujantys pasinaudoti pirmumo teise pirkti žemės ūkio paskirties žemės sklypą, galėjo pateikti sutikimą jį pirkti, pasibaigimo dienos išduoda pažymą, kad siūlomo parduoti žemės sklypo nepageidavo pirkti asmenys, turintys pirmumo teisę jį pirkti pagal šio straipsnio nuostatas, ir žemės savininkas šį žemės sklypą gali perleisti kitiems asmenims. Kai žemės ūkio paskirties žemės sklypas parduodamas kitiems asmenims už mažesnę kainą ir (ar) kitomis sąlygomis, negu buvo nurodyta pirminiame žemės savininko pranešime, šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka turi būti pateikiamas pakartotinis pranešimas.

7. Jeigu žemės sklypas parduotas pažeidžiant pirmumo teisę jį pirkti, suinteresuotas asmuo per 3 mėnesius nuo sužinojimo dienos arba nuo momento, kai akivaizdžiai galėjo sužinoti apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, turi teisę teismo tvarka reikalauti, kad jam būtų perkeltos pirkėjo teisės ir pareigos.

Straipsnio pakeitimai:

Nr. XII-458, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3847 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-458

 

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 

 

 

RESPUBLIKOS PREZIDENTAS                                                         VALDAS ADAMKUS

 

 

 

 

Lietuvos Respublikos

žemės ūkio paskirties žemės

įsigijimo laikinojo įstatymo

priedas

 

ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 

1. 1997 m. liepos 10 d. Komisijos komunikatas dėl valstybės pagalbos elementų valdžios institucijoms parduodant žemę ir pastatus (97/C209/03) (Tekstas svarbus EEE) (OL 2004 m. specialusis leidimas, 8 skyrius, 1 tomas, p. 143).

2. 1999 m. gegužės 17 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1257/1999 dėl Europos žemės ūkio orientavimo ir garantijų fondo (EŽŪOGF) paramos plėtrai ir iš dalies pakeičiantis bei panaikinantis tam tikrus reglamentus (OL 2004 m. specialusis leidimas, 3 skyrius, 25 tomas, p. 391) (su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2004 m. gruodžio 22 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 2223/2004 (OL 2004 L 379, p. 1).

3. 2000 m. vasario 1 d. Komisijos rekomendacijos dėl valstybės pagalbos teikimo žemės ūkio sektoriui (2000/C28/02).

Papildyta priedu:

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-1570, 2003-05-20, Žin., 2003, Nr. 52-2315 (2003-05-30), i. k. 1031010ISTA0IX-1570

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 1 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymas

 

2.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. IX-2406, 2004-07-15, Žin., 2004, Nr. 124-4490 (2004-08-07), i. k. 1041010ISTA0IX-2406

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymas

 

3.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Nutarimas

2006-03-30, Žin., 2006, Nr. 37-1319 (2006-04-04), i. k. 1061000NUTARG062042               

Dėl Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2004 m. liepos 15 d. redakcija) 4 straipsnio atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir dėl pareiškėjo – Lietuvos Respublikos Seimo narių grupės prašymo ištirti, ar Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo (2003 m. sausio 28 d. redakcija) 4 straipsnis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai

 

4.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. X-762, 2006-07-13, Žin., 2006, Nr. 82-3259 (2006-07-27), i. k. 1061010ISTA000X-762

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymas

 

5.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XI-1247, 2010-12-22, Žin., 2010, Nr. 157-7979 (2010-12-31), i. k. 1101010ISTA0XI-1247

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymas

 

6.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-419, 2013-06-27, Žin., 2013, Nr. 76-3836 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-419

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymas

 

7.

Lietuvos Respublikos Seimas, Įstatymas

Nr. XII-458, 2013-07-02, Žin., 2013, Nr. 76-3847 (2013-07-16), i. k. 1131010ISTA0XII-458

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymas