Suvestinė redakcija nuo 2011-10-01 iki 2012-02-15

 

Įsakymas paskelbtas: Žin. 2008, Nr. 66-2520, i. k. 1082330ISAK003D-308

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO

ĮSAKYMAS

 

DĖL IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŽEMĖS ŪKIO IR MAISTO PRODUKTŲ SPECIFIKACIJŲ

 

2008 m. birželio 4 d. Nr. 3D-308

Vilnius

 

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įgyvendinimo priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. spalio 17 d. nutarimu Nr. 1020 (Žin., 2006, Nr. 112-4273), 2 lentelės „Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006–2008 metų programos įsipareigojimų įgyvendinimo priemonės“ 469 punktu ir išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142), 1 punktu,

tvirtinu pridedamas:

1. Išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikaciją.

2. Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikaciją.

3. Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją.

4. Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikaciją.

5. Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikaciją.

6. Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikaciją.

7. Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikaciją.

8. Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikaciją.

Papildyta punktu:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

9. Išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių specifikaciją.

Papildyta punktu:

Nr. 3D-210, 2011-03-18, Žin., 2011, Nr. 35-1659 (2011-03-24), i. k. 1112330ISAK003D-210

 

 

 

 

ŽEMĖS ŪKIO MINISTRĖ                                         KAZIMIRA DANUTĖ PRUNSKIENĖ


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS BIČIŲ PRODUKTŲ IR JŲ MIŠINIŲ SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės bičių produktų ir jų mišinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams, bitynams ir įmonėms, gaminantiems bei realizuojantiems bičių produktus pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei sertifikavimo įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius bityno vietos, bičių ganyklos, bičių produktų (medaus, žiedadulkių, bičių duonos, bičių pienelio, bičių pikio) (toliau – Produktai) ir bičių produktų mišinių (toliau – mišiniai) gamybos, jų laikymo, fasavimo, tiekimo rinkai reikalavimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

II. BITYNO VIETOS, BIČIŲ GANYKLOS IR PRODUKTŲ GAMYBOS, LAIKYMO, FASAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Produkto gamybos reikalavimai

IKP gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų. Visi gamybos etapai (nuo augalų, iš kurių bitės renka žaliavą bičių produktams, iki galutinio Produkto) turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai įrodyti dokumentais. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

3.3.

Produktų tiekimas rinkai

Rinkai patiekiami Produktai turi būti supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant ar vežant nesupakuotus Produktus, jie atskiriami nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų.

3.4.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip kartą per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.5.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti

 

4. Specialieji reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

4.1.1.

Avilių reikalavimai

Leidžiama laikyti bičių šeimas tik iš medienos pagamintuose aviliuose.

4.1.2.

Žiedadulkių kiekis

Produkte turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos, skaičiuojant nuo bendro Produkte esančio žiedadulkių kiekio.

4.1.3.

Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos laikymo taros reikalavimai

Pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma.

4.1.4.

Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio fasavimo indai

Nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi.

4.1.5.

Įrenginių paruošimo reikalavimai

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio vandens garais.

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti IKP įrenginiai turi būti išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

4.1.6.

Atstumas iki taršos šaltinių

Bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 3 km nuo taršos šaltinių (fabrikų, sąvartynų, fermų, atliekų tvarkymo objektų) sanitarinės apsaugos zonos.

4.1.7.

Atstumas nuo kelių

Medunešio metu bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip:

1500 m nuo magistralinių kelių;

500 m nuo krašto kelių.

4.1.8.

Atstumas nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių

Medunešio metu bitynas turi būti laikomas ne arčiau kaip 5 km nuo genetiškai modifikuotų augalų pasėlių.

4.1.9.

Bičių maitinimo reikalavimai

Maitinti bičių šeimas pavasarį ne medumi galima iki tol, kol pražysta kaulavaisiniai augalai.

Draudžiama bičių šeimas maitinti įvairių pavidalų cukraus sirupais ar papildais medunešio metu.

4.1.10.

Kovos su bičių ligomis priemonės

Leidžiama naudoti tik biologines (zootechnines) priemones ir (ar) skruzdžių, oksalo, citrinų ir pieno rūgštį.

4.2.

MAISTINGUMAS

4.2.1.

Produktų tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų.

4.2.2.

5-hidroksimetil-furfurolo (HMF) kiekis meduje

Ne daugiau kaip 15 mg kilograme medaus.

4.2.3.

Medaus diastazės aktyvumas

Ne mažiau kaip 12,3 Gotės vienetų.

4.2.4.

Terminio apdorojimo reikalavimai

Draudžiama medų apdoroti termiškai.

Žiedadulkės (vienos dienos ėmimo) ir bičių duona turi būti išdžiovintos iki 8 proc. drėgnumo, ne aukštesnėje kaip 40 °C temperatūroje.

4.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Bityno teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.2.

Bioįvairovės gausinimas

Bityno teritorijoje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: kamanių, ežių ar lapkirčių bičių gausinimas, apsaugojimas nuo skruzdėlių nenaikinant skruzdėlynų.

4.3.3.

Organinių atliekų naudojimas

Visos gamybos metu atsirandančios tinkamos kompostuoti organinės kilmės atliekos turi būti kompostuojamos, o vėliau naudojamos augalams tręšti.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

Nr. 3D-714, 2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5587 (2011-09-30), i. k. 1112330ISAK003D-714

 

III. MIŠINIŲ GAMYBOS, LAIKYMO, FASAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI

 

5. Bendrieji reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

5.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

5.2.

Mišinių gamybos reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione ir gamintojas privalo tai (rodyti dokumentais. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

5.3.

Žaliavos mišiniams

Mišinių gamyboje turi būti naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai būtina įrodyti dokumentais.

5.4.

Sertifikuotų ir nesertifikuotų žaliavų naudojimas

Mišinių gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

5.5.

Įrenginių paruošimo reikalavimai

Jeigu IKP ir įprastiniai mišiniai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant gaminti IKP srovinėse linijose, jas reikia išplauti karštu vandeniu arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

5.6.

Mišinių sandėliavimas

Mišinius būtina laikyti atskirai nuo įprastinių produktų (atskirose patalpose arba bent jau atskiruose paženklintuose patalpos sektoriuose).

5.7.

Mišinių tiekimas rinkai

Mišiniai rinkai turi būti tiekiami uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus mišinius, jie turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų.

5.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip kartą per metus gamintojas privalo atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

5.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

6. Specialieji reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

6.1.

NATŪRALUMAS

6.1.1.

Žiedadulkių kiekis mišiniuose

Mišiniuose turi būti ne mažiau kaip 99 proc. žiedadulkių tų augalų rūšių, kurios auga regione, kurio plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos, skaičiuojant nuo bendro mišinyje esančio žiedadulkių kiekio.

6.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

6.1.3.

Medaus, žiedadulkių ir bičių duonos mišinių laikymo tara

Pagaminta iš nerūdijančio plieno ir sandariai uždaroma.

6.1.4.

Bičių pienelio su kitais bičių produktais mišinių laikymo tara

Pagaminta iš stiklo ir sandariai uždaroma.

6.1.5.

Medaus, žiedadulkių, bičių duonos ir bičių pienelio mišinių fasavimo indai

Nauji, pagaminti iš stiklo ir sandariai uždaromi.

6.1.6.

Maisto priedų naudojimas

Draudžiama naudoti maisto priedus: dažiklius, konservantus, fosfatus, aromato ir skonio stipriklius bei saldiklius, pažymėtus raide E.

6.1.7.

Įrenginių plovimo reikalavimai

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu, dezinfekuojami verdančio vandens garais.

6.2.

MAISTINGUMAS

6.2.1.

Mišinio tinkamumo vartoti terminas

Mišinių tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1/5 trumpesnis, nei rinkoje esančių panašių produktų.

6.2.2.

Mišinio maišymo būdų parinkimas

Gamyboje leidžiama naudoti mechaninius procesus. Draudžiama apdoroti mišinius aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

6.2.3.

Mišinio ekstrakcijos būdai

Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu (rektifikuotu spiritu), aliejumi.

6.2.4.

Mišinio terminis apdorojimas

Termiškai apdoroti mišinius draudžiama.

6.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

6.3.1.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS GRŪDŲ, JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ IR DUONOS, PYRAGO BEI MILTINĖS KONDITERIJOS KEPINIŲ SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės grūdų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems javus, perdirbantiems ir realizuojantiems grūdus ir jų perdirbtus produktus (toliau – perdirbti produktai), taip pat iš jų pagamintus gaminius: duoną, pyrago ir miltinės konditerijos kepinius (toliau – kepiniai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės grūdų gamybos (javų auginimo vietos parinkimo, dirvožemio tvarkymo, javų veislių parinkimo, sėjomainų sudarymo, javų tręšimo ir apsaugos priemonių nuo piktžolių, ligų ir kenkėjų naudojimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų taikymo, produktų laikymo ir vežimo) ir grūdų perdirbimo ir kepinių gamybos (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, grūdų perdirbimo ir kepinių gamybos bei fasavimo būdų taikymo, laikymo ir vežimo) reikalavimus.

 

II. PIRMINĖS GRŪDŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji pirminės grūdų gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Gamybos vietos reikalavimai

Grūdų gamybos procesas turi būti atskirtas laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų tos pačios rūšies produktų. Tame pačiame ūkyje įprastiniu būdu negalima auginti tos pačios javų veislės arba veislės, kurios negalima lengvai atskirti nuo IKP.

Visi grūdų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione.

Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

3.3.

Grūdų sandėliavimas

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira jų apskaita.

3.4.

Grūdų tiekimas rinkai

Grudai rinkai turi būti tiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

3.5.

Vietinių veislių naudojimas

Naudojamos javų veislės, įtrauktos į kasmet Lietuvos valstybinio augalų veislių tyrimo centro tvirtinamą Nacionalinį augalų veislių sąrašą. Sėklos turi būti iš savo ūkio arba įsigytos iš registruotų sėklininkystės ūkių, turinčių sėklos sertifikatus.

3.6.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.7.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

4. Specialieji pirminės grudų gamybos reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Atstumas iki taršos šaltinių

Pasėliai turi būti ne arčiau kaip 1 kilometras nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsaugos zonos.

4.1.2.

Atstumas nuo kelių

Pasėliai turi būti ne arčiau kaip:

50 m nuo magistralinių kelių;

10 m nuo krašto kelių.

4.1.3.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotas sėklas.

4.1.4.

Mikroelementinių trąšų naudojimas

Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis augalininkystės technologijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka.

4.1.5.

Sėjomainos reikalavimai

Javai (migliniai augalai) toje pačioje vietoje gali būti sėjami ne ilgiau kaip 2 metus iš eilės. Kitus, ne mažiau nei vienerius metus, tame lauke sėjami dviskilčiai pupiniai ar bastutiniai augalai.

4.1.6.

Pesticidų naudojimas

Draudžiama pasėlių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, pasėliams galima naudoti ne daugiau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

4.1.7.

Plovimo, dezinfekavimo, dezinsekavimo reikalavimai

Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik priede nurodytos medžiagos.

Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos tik maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

4.2.

MAISTINGUMAS

4.2.1.

Grūdų kokybės reikalavimai

Tiekiant grūdus rinkai ar perdirbti neturi būti vizualiai matomų Fusarium, Penicillium ir kitų genčių pelėsinių grybų pažeistų grūdų, sugedusių grūdų, kenksmingųjų augalų sėklų, kūlių ir skalsių. Pesticidų likučių koncentracija turi būti bent 30 proc., o mikotoksinų – 20 proc. mažesnė nei nurodytos teisės aktuose.

4.2.2.

Grūdų pirminio tvarkymo procesų parinkimas

Grūdams tvarkyti leidžiama naudoti mechaninius procesus.

Draudžiama grūdus apdoroti jonizuojančiaisiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus.

4.2.3.

Grūdų laikymas ir džiovinimas

Laikomų grūdų drėgnis turi būti ne didesnis kaip 13,5 proc. (masės procentais).

Jei grudų drėgnis viršija 13,5 proc., jie turi būti džiovinami.

Džiovinant turi būti nuolat stebima grūdų temperatūra.

Kviečių ir kukurūzų, skirtų krakmolui ir sirupui gaminti, įkaitimo temperatūra džiovinimo metu neturi viršyti 45 °C, kukurūzų, skirtų maisto koncentratams gaminti, – 30 °C, kitų rūšių grūdų – 50 °C.

4.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas

Laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2 kartus per javų vegetacijos periodą, kad piktžolės nesubrandintų sėklų.

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.2.

Dirvožemio analizė

Kiekvienais metais prieš tręšiant javus nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas penkerius metus visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekį.

Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, o jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko.

4.3.3.

Tręšimo planas

Kiekvienais metais turi būti sudaromas ir vykdomas tręšimo planas.

Atsižvelgiant į augalų ir dirvožemio savybes, priešsėlį, apskaičiuojamas kiekvienam laukui ar lauko daliai maistinių makromedžiagų poreikis ir parenkama kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, forma, norma, tręšimo laikas ir būdas.

4.3.4.

Duomenų registravimas

Trąšų pirkimo ir naudojimo laikas ir kiekis turi būti registruojami ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais.

4.3.5.

Sėjomainos planavimas

Laikantis kiekvienai javų rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos ūkyje turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

III. GRŪDŲ PERDIRBIMO REIKALAVIMAI

 

5. Bendrieji perdirbtų produktų gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

5.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

5.2.

Grūdinės žaliavos naudojimo reikalavimai

Perdirbtų produktų gamyboje pagal Taisykles sertifikuotos žaliavos turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

5.3.

Gamybos vietos reikalavimai

Visi perdirbtų produktų gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

5.4.

Atsekamumas

Turi būti užtikrintas perdirbtų produktų gamybos grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių.

5.5.

Įrenginių paruošimo reikalavimai

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 6.1.3 punkte nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

5.6.

Perdirbtų produktų sandėliavimas

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba atskirame patalpos sektoriuje ar aruode, tvarkoma atskira jų apskaita.

5.7.

Perdirbtų produktų tiekimas rinkai

Perdirbti produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

5.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

5.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

6. Specialieji perdirbtų produktų gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

6.1.

NATŪRALUMAS

 

6.1.1.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.). Maisto priedų naudoti negalima.

6.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

6.1.3.

Įrenginių valymo reikalavimai

Įrenginiai valomi naudojant vakuuminius dulkių siurblius ir kitas sausojo valymo priemones su sąlyga, kad nebūtų viršijamas leidžiamas mikrobinio užterštumo lygis. Esant būtinumui, įrenginiams plauti ar dezinfekuoti leidžiama naudoti šios specifikacijos priede nurodytas medžiagas.

6.2.

MAISTINGUMAS

6.2.1.

Perdirbtų produktų tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

6.2.2.

Gamybos procesų parinkimas

Produktą perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus. Draudžiama perdirbtą produktą apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

6.2.3.

Perdirbtų produktų maistingumo ženklinimas

Perdirbtiems produktams privalomas maistingumo ženklinimas.

6.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

6.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, šiukšlės turi būti uždarose talpyklose, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

6.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

IV. KEPINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI

 

__________________________________________ 7. Bendrieji kepinių gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

7.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

7.2.

Žaliavos naudojimo reikalavimai

Kepinių gamyboje pagal Taisykles sertifikuotos žaliavos turi sudaryti ne mažiau kaip 90 proc. ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

7.3.

Gamybos vietos reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione.

Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

7.4.

Atsekamumas

Turi būti užtikrintas kepinių gamybos grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių.

7.5.

Įrenginių paruošimo reikalavimai

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

7.6.

Kepinių sandėliavimas

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita.

7.7.

Kepinių tiekimas rinkai

Kepiniai rinkai patiekiami supakuoti ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

7.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

7.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

8. Specialieji duonos ir pyrago kepinių gamybos reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

8.1.

NATŪRALUMAS

 

8.1.1.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Duonos ir pyrago kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą.

Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.).

Maisto priedus naudoti draudžiama.

8.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

8.1.3.

Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai

Patalpoms, įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos.

8.2.

MAISTINGUMAS

8.2.1.

Duonos ir pyrago kepinių tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

8.2.2.

Gamybos procesų parinkimas

Duonos ir pyrago kepinių gamybai leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos būdus, pvz., su natūraliais raugais arba įmaišais. Draudžiama duonos ir pyrago kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

8.2.3.

Juoduotos druskos naudojimas

Duonos ir pyrago kepinių gamybai turi būti naudojama tik juoduotoji druska, turinti 20–40 mg/kg jodo.

8.2.4.

Maistinė vertė

Duona ir pyrago kepiniai turi atitikti vieną ar kelis iš šių reikalavimų:

8.2.4.1.

Skaidulinės medžiagos

100 g duonos ar pyrago kepinio yra ne mažiau kaip 3 g natūralių skaidulinių medžiagų.

8.2.4.2.

Valgomoji druska

Duonos ir pyrago kepinio gamybai valgomosios druskos naudojama ne daugiau kaip 1,5 proc. miltų masės.

8.2.4.3.

Cukrus

Duonos saldumas gaunamas natūraliai, plikinio cukrinimo metu, nenaudojant cukraus ar kitų saldinimo medžiagų (pvz., marmelado) priedų.

8.2.5.

Duonos ir pyrago kepinių maistingumo ženklinimas

Duonos ir pyrago kepiniams privalomas maistingumo ženklinimas.

8.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

8.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

8.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

9. Specialieji miltinės konditerijos kepinių gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

9.1.

NATŪRALUMAS

 

9.1.1.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Miltinės konditerijos kepiniai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą.

Gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys. Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione.

Maisto priedų, išskyrus Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reglamentuojamus cheminius puriklius (tešlos kildymo medžiagas), naudoti negalima.

9.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

9.1.3.

Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos.

9.2.

MAISTINGUMAS

9.2.1.

Miltinės konditerijos kepinių tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

9.2.2.

Gamybos procesų parinkimas

Leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus; rekomenduojama taikyti tradicinius gamybos būdus.

Draudžiama miltinės konditerijos kepinius apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

9.2.3.

Energinė vertė

Miltinės konditerijos kepinių gamybai naudojama bent 10 proc. mažiau cukraus nei gaminant tos grupės produktus įprastinėmis sąlygomis.

9.2.4.

Miltinės konditerijos kepinių maistingumo ženklinimas

Miltinės konditerijos kepiniams privalomas maistingumo ženklinimas.

9.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

9.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

9.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės grudų, jų perdirbtų produktų ir duonos, pyrago bei miltinės konditerijos kepinių specifikacijos

priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. vandenį ir garus;

3. kalkių pieną;

4. kalkes;

5. orines kalkes;

6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

7. natrio hidroksidą;

8. kalio hidroksidą;

9. vandenilio peroksidą;

10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

11. etilo alkoholį;

12. formaldehidą;

13. natrio karbonatą.

 

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS KOMBINUOTŲJŲ PAŠARŲ SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkio subjektams, gaminantiems, tiekiantiems rinkai ar naudojantiems kombinuotuosius pašarus ar lesalus ir kiaulėms, galvijams ir paukščiams, auginamiems pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), šerti skirtus pašarų papildus (toliau – Pašarai), taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius Pašarų ir papildų gamybos reikalavimus.

 

II. PAŠARŲ GAMYBOS, TIEKIMO RINKAI IR NAUDOJIMO REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams (toliau – IKP) skirta Pašarų gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Reikalavimai Pašarų gamintojui

Subjektai, gaminantys, tiekiantys ar naudojantys Pašarus ar pašarines žaliavas, turi būti patvirtinti ir (ar) įregistruoti Ūkio subjektų, kurie verčiasi pašarų veikla, įregistravimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-607 (Žin., 2006, Nr. 5-175), nustatyta tvarka.

3.3.

Žaliavų kilmės reikalavimai

Gyvūnų grupei skirtų Pašarų gamybai ne mažiau kaip 70 proc. žaliavų turi būti išauginta ir perdirbta tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

3.4.

Pašarų tiekimo rinkai reikalavimai

Pašarai turi atitikti Kombinuotųjų pašarų tiekimo į apyvartą taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2004 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 3D-595 (Žin., 2004, Nr. 163-5959), bei Taisyklių reikalavimus. Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti žaliavų bei Pašarų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti jų atsekamumą.

3.5.

Pašarų sandėliavimo reikalavimai

Pašarai turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių pašarų, atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje. Visi subjektai, užsiimantys pašarų ūkio veikla, turi tvarkyti apskaitą, kurioje nurodyti duomenys, užtikrinantys Pašaro atsekamumą.

3.6.

Patalpų priežiūros reikalavimai

Įmonės patalpų dezinfekcijai leidžiama naudoti tik medžiagas, išvardytas šios specifikacijos 1 priede.

3.7.

Kenkėjų naikinimo reikalavimai

Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

3.8.

Įrenginių priežiūros reikalavimai

Jeigu Pašarai perdirbami tais pačiais įrenginiais kaip ir įprastiniai, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant Pašarų gamybą, įrenginiai turi būti išvalomi mechaniškai, sausuoju būdu arba bent vienu ciklu IKP pašarams skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP Pašarai.

Esant būtinumui, įrenginius plauti ir dezinfekuoti leidžiama šios specifikacijos 1 priede išvardytomis medžiagomis.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

4. Specialieji reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Žaliavų apdorojimo reikalavimai

Draudžiama Pašarų žaliavas apdoroti jonizuojančiais spinduliais ir naudoti cheminius apdorojimo (konservavimo) būdus.

Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus, natūralios kilmės detoksikuojančius preparatus.

4.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Gaminant Pašarus ir jų priedus ribojamas genetiškai modifikuotų žaliavų naudojimas. Leidžiama naudoti tik Europos Sąjungos įteisintus genetiškai modifikuotus sojų rupinius, neviršijant 20 proc. galvijams, 12 proc. – penimoms kiaulėms, 18 proc. – paršeliams ir 30 proc. – paukščiams.

4.1.3.

Pašarų priedų naudojimo reikalavimai

Pašarų gamybai galima naudoti tik maistinius (vitaminai, mikroelementai, aminorūgštys) ir zootechninius (fermentai, probiotikai, prebiotikai, fitabiotikai) pašarų priedus, palankiai veikiančius sveikų gyvūnų produktyvumą ar aplinką.

Paukščių sveikatai stiprinti gali būti naudojami kokcidiostatai.

Pašarai turi būti paruošti be augimą skatinančių priedų.

4.2.

MAISTINGUMAS

4.2.1.

Pašarų gamybos reikalavimai

Pašarai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą, skirtą konkrečiai gyvūnų bei tos rūšies gyvūnų amžiaus grupei.

Draudžiama naudoti gyvūninius produktus ir žaliavas, išskyrus išvardytas šios specifikacijos 2 priede.

Įvairių rūšių augalinių aliejų galima įterpti ne daugiau kaip 4 proc.

4.2.2.

Pašarų žaliavų reikalavimai

Grūdų drėgnis neturi viršyti 14 proc. Fuzariozinių ir sugedusių grūdų, skalsių, kūlių priemaišų, kenksmingųjų augalų sėklų kiekis grūduose neturi viršyti „Supirkimo ir tiekimo reikalavimai“ grupės standartuose nurodytų maksimalių leistinų dydžių.

4.2.3.

Pašarų šviežumas

Pašarų tinkamumo naudoti terminas bent 1/5 trumpesnis, nei nustatytas tai pašarų grupei, gaminant įprastiniu būdu.

4.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.2.

Gamybos atliekų panaudojimas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos

1 priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. vandenį ir garus;

3. kalkių pieną;

4. kalkes;

5. orines kalkes;

6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

7. natrio hidroksidą;

8. kalio hidroksidą;

9. vandenilio peroksidą;

10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

11. etilo alkoholį;

12. formaldehidą;

13. natrio karbonatą.

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos

2 priedas

 

PAŠARŲ GAMYBAI LEISTINI NAUDOTI GYVŪNINIAI PRODUKTAI IR GAMINIAI

 

Gaminant išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktams skirtus pašarus ir papildus, leidžiama naudoti tik šiuos gyvūninės kilmės produktus ir gaminius:

1. Pienas ir jo produktai: pienas, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, išrūgų milteliai su nedideliu cukraus kiekiu, išrūgų baltyminiai milteliai (išgauti fiziškai apdirbant), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.

2. Kiaušiniai ir jų gaminiai, skirti paukščių pašarui.

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS MĖSOS IR JOS GAMINIŲ SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiamiems gyvulius (galvijus ir kiaules), atliekantiems skerdenų sudalijimą ir išpjaustymą bei tiekiantiems rinkai šviežią mėsą ir iš jos pagamintus mėsos gaminius (toliau – Mėsos gaminiai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius gyvulių auginimo (šėrimo, laikymo ir jų priežiūros), gyvulių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo, Mėsos gaminių gamybos reikalavimus.

 

II. GYVULIŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji gyvulių auginimo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Gyvulių auginimas, pašarų gamyba

IKP skirtų gyvulių auginimas (nuo gimimo pagal įrašus kilmės knygoje) ir pašarų gamyba turi būti atskirta nuo įprastinės gamybos būdu auginamų gyvulių ir gaminamų pašarų viso gamybos proceso metu.

Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai IKP, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami tik kitų nei pagal šią specifikaciją auginamų rūšių gyvuliai.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

3.3.

Pašarų reikalavimai

Kombinuotieji pašarai turi būti gaminami pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją.

Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginta savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta IKP ar ekologinė produkcija.

Tiek pašarų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti pašarų pirkimo/ pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

3.4.

Gyvulių veislės

Naudojamos mėsinių gyvulių ar antros eilės jų mišrūnų veislės.

3.5.

Gyvulių auginimo ir laikymo reikalavimai

Galvijų tankis ūkyje neturi būti didesnis kaip 1,4 sutartinio gyvulio 1 ha žemės ūkio naudmenų.

Penint uždarose patalpose, garde turi būti ne daugiau kaip 20 galvijų ir vienam galvijui ne mažiau kaip 4 kv. m grindų ploto.

Penimų kiaulių garde turi būti ne daugiau kaip 25 vnt.

Grindų plotas vienai penimai kiaulei iki 100 kg turi būti 1,4 kv. m, o daugiau kaip 100 kg kiaulei – 2 kv. m.

3.6.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne trumpiau nei 150 dienų per metus, galvijai turi būti laikomi lauke. Žurnale turi būti įrašoma ganymo trukmė.

Gyvuliai turi būti nuolat aprūpinti vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje.

Tvartuose turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas.

Laikant gyvulius storo kraiko tvartuose, jis turi būti kas dieną pakreiktas sausu kraiku.

3.7.

Gyvulių atsekamumas

Ūkyje turi būti pildomas gyvulių apskaitos žurnalas, kurį sertifikavimo įstaiga galėtų patikrinti bet kuriuo metu.

Žurnale turi būti pateikiama išsami bandos arba pulko tvarkymo sistema ir nurodoma tokia informacija:

– pagal rūšis apie gyvūnus, atvykstančius į ūkį: kilmė ir atvykimo data, tapatybės nustatymo žyma ir veterinarinės tarnybos įrašas,

– apie gyvūnus, išvežamus iš ūkio: amžius, kiekis vienetais, masė, jei skerdžiami, tapatybės nustatymo žyma ir paskirties vieta.

3.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

4. Specialieji gyvulių auginimo reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Atstumas iki taršos šaltinių

Gyvuliai turi būti ganomi ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, katilinių, sąvartynų sanitarinės apsaugos zonų.

4.1.2.

Atstumas nuo kelių

Gyvuliai turi būti ganomi ne arčiau kaip:

50 m nuo magistralinių kelių;

10 m nuo krašto kelių.

4.1.3.

Pašarų konservavimo reikalavimai

Gaminant silosą naudojami biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai), natrio ir kalio chloridas. Esant nepalankioms oro sąlygoms tinkamam rūgimui, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.

4.1.4.

Toksiškų pesticidų augalų apsaugai naudojimas

Draudžiama augalų, naudojamų gyvulių pašarui, apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

4.1.5.

Gyvulių veterinarinės priežiūros reikalavimai

Gydant gyvulius, leidžiama naudoti tik Lietuvos Respublikoje registruotus ir veterinarijos gydytojo išrašytus veterinarinius vaistus.

Po gydymo veterinariniais vaistais jų išlaukos laikotarpis iki skerdimo turi būti bent 2/3 ilgesnis už rekomenduojamą tam preparatui.

Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo gyvuliai negali būti gydomi veterinariniais vaistais.

4.1.6.

Auginimo trukmė

Gyvulių auginimo trukmė:

bekonų – ne trumpesnė nei 7 mėnesių;

galvijų – ne ilgesnė nei 22 mėnesiai, išskyrus nurodytuosius 2007 m. birželio 11 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 700/2007 dėl prekybos dvylikos mėnesių ir jaunesnių galvijų mėsa (OL 2007 L 161, p. 1).

4.1.7.

Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai

Patalpoms, aptvarams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos.

Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

4.2.

MAISTINGUMAS

 

4.2.1.

Pašarų sudėtis

Penėjimo laikotarpiu galvijų davinyje stambieji ir sultingieji pašarai (bulvės, šakniavaisiai ir kt.) turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės, kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 30 proc.

Penimų kiaulių racione kombinuotieji pašarai turėtų sudaryti ne mažiau kaip 70 proc., sultingieji – ne mažiau kaip 20 proc., kiti pašarai – iki 10 proc. energinės vertės.

4.2.2.

Pašarų sudėtis ganykliniu laikotarpiu

Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai galvijams turi sudaryti ne mažiau kaip 80 proc., o kombinuotieji pašarai – ne daugiau kaip 20 proc. raciono energinės vertės.

4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Ūkio / įmonės tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

Organinės gamybos atliekos, netinkamos gyvuliams šerti, turi būti kompostuojamos.

4.3.3.

Azoto kiekio ribojimas ganyklose, pievose

Per metus į dirvą patenkančio bendro azoto (tręšiant mėšlu, mineralinėmis trąšomis, ganant gyvulius) kiekis neturi viršyti 140 kg vienam hektarui.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

III. GYVULIŲ SKERDIMO, SKERDENŲ SUDALIJIMO IR (AR) IŠPJAUSTYMO REIKALAVIMAI

 

5. Bendrieji gyvulių skerdimo, apdorojimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

5.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

5.2.

Gyvulių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo reikalavimai

IKP skirtų gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (ar) išpjaustymas viso gamybos proceso metu turi būti vykdomas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu skerdžiamų ir apdorojamų gyvulių.

Gyvulių skerdimas, skerdenų apdorojimas, sudalijimas ir (ar) išpjaustymas turi būti atliekamas tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

5.3.

Gyvulių patikra prieš skerdimą

Veterinarijos gydytojas patikrina atvežtų skersti gyvulių sveikatos būklės dokumentus, tapatybę, apžiūri gyvulius ir išduoda leidimą skersti. Prieš skerdimą gyvulių poilsio trukmė turi būti 2–3 valandos.

Pavargusių, sukaitusių ir neramių gyvulių skerdimas atidedamas ne trumpiau nei 6 valandoms.

5.4.

Įrenginių paruošimas

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 1 priede nurodytomis medžiagomis.

5.5.

Apdorotų skerdenų reikalavimai

Rinkai ir perdirbti (išpjaustyti ir mėsos gaminių gamybai) tiekiamos S, E ir U raumeningumo klasės kiaulių skerdenos bei E, U ir R raumeningumo klasės galvijų skerdenos.

Skerdžiant gyvulius mažose skerdyklose, kurios skerdenų neklasifikuoja pagal raumeningumo klases, galvijų skerdenų masė turi būti ne mažesnė nei 180 kg, o kiaulių skerdenų lašinių storis tarp 5 ir 6 nugaros slankstelių ne didesnis kaip 2,5 cm.

5.6.

Skerdenų sandėliavimas

IKP skerdenos ar jų dalys turi būti laikomos atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje.

5.7.

Skerdenų tiekimas išpjaustyti, perdirbti ar rinkai

Skerdenos išpjaustyti, perdirbti pateikiamos paženklintos taip, kad būtų užtikrintas atsekamumas nuo gyvulių gimimo viso gamybos proceso metu.

Tiekiant skerdenas ar sudalytas skerdenas, ar išpjaustytas skerdenų dalis rinkai, jos turi būti paženklintos pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

Sudalytos ir (ar) išpjaustytos skerdenų dalys rinkai pateikiamos įvyniotos arba supakuotos.

5.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

5.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

6. Specialieji gyvulių skerdimo, skerdenų apdorojimo, sudalijimo ir (ar) išpjaustymo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

6.1.

NATŪRALUMAS

 

6.1.1.

Skerdimo reikalavimai

Apsvaigintiems gyvuliams turi būti nedelsiant nuleidžiamas kraujas. Kraujo nuleidimas galvijams turi trukti ne trumpiau kaip 10 minučių, o kiaulėms – ne trumpiau nei 8 minutes.

6.1.2.

Skerdenų atšaldymas ir brandinimas

Po skerdimo skerdenos ne trumpiau kaip 24–48 val. atšaldomos nuo –1°C iki +4°C temperatūros patalpoje iki ne aukštesnės kaip +6°C skerdenų vidinės temperatūros.

Esminėms mėsos savybėms (skonio, sultingumo ir technologinėms) įgyti, skerdenos turi būti brandinamos, t. y. laikomos atšaldymo patalpoje nuo 0°C iki +2 °C temperatūroje ne trumpiau kaip: kiaulių skerdenos – 6 paras, galvijų skerdenos – 7 paras įskaitant atšaldymo laikotarpį.

Atšaldytos mėsos pH praėjus 24 val. po skerdimo turi būti ne didesnis nei 5,8.

6.1.3.

Išpjaustytos mėsos laikymo reikalavimai

Atšaldytos skerdenos sudalijamos ir išpjaustomos ne aukštesnės kaip +12 °C aplinkos temperatūros patalpoje. Išpjaustyta mėsa laikoma ne aukštesnėje kaip +6 °C.

6.1.4.

Maisto priedų naudojimas

Šviežiai mėsai draudžiama naudoti maisto priedus, išskyrus pakavimą inertinių dujų atmosferoje.

6.1.5.

Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos.

6.2.

MAISTINGUMAS

6.2.1.

Išpjaustytos mėsos jusliniai reikalavimai

Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių raumenys ypač–standus (įdubimas po paspaudimo greitai išsilygina), paviršius sausas, spalva būdinga šviežios mėsos spalvai – nuo šviesiai rausvos iki švelniai raudonos, kvapas būdingas šviežiai mėsai, be pašalinio kvapo.

6.2.1.

Tinkamumo vartoti terminas

Atšaldytų ir subrandintų skerdenų ir jų dalių, išpjaustytos mėsos tinkamumo vartoti terminas turi būti pagrįstas mikrobiologiniais tyrimais ir trumpesnis bent 1 para, skaičiuojant nuo toje įmonėje patvirtinto įprastinėmis sąlygomis apdorotų tokių produktų tinkamumo vartoti termino.

 

IV. MĖSOS GAMINIŲ GAMYBOS REIKALAVIMAI

 

7. Bendrieji Mėsos gaminių gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

7.1.

Žinios apie Taisykles

Įmonės darbuotojai, tiesiogiai susiję su KP, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

7.2.

Mėsos gaminių gamybos vieta

Visi Mėsos gaminių gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

7.3.

Žaliavų naudojimo reikalavimai

IKP gamyboje naudojama ne mažiau kaip 90 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų.

IKP gamyboje kaip sudėtines dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

7.4.

Mėsos gaminių kokybės ir klasifikavimo reikalavimai

KP turi būti ne žemesnės kaip aukščiausios rūšies, o šių Mėsos gaminių rodikliai (mėsos baltymų be kolageno, riebalų, drėgmės kiekiai) turi atitikti 2 priede išdėstytus reikalavimus.

7.5.

Įrenginių paruošimas

Jeigu IKP ir įprasti Mėsos gaminiai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti KP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti KP, įrenginius reikia išplauti 1 priede nurodytomis medžiagomis.

7.6.

Sandėliavimo reikalavimai

KP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių gaminių atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje. Tvarkoma atskira Mėsos gaminių apskaita.

7.7.

Mėsos gaminių tiekimo rinkai reikalavimai

Mėsos gaminiai rinkai pateikiami pirminėje pakuotėje ir (arba) uždarose fasuotėse turi būti paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

7.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 1 kartą per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

7.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

8. Specialieji Mėsos gaminių gamybos reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

8.1.

NATŪRALUMAS

 

8.1.1.

Mėsos gaminių žaliavos reikalavimai

Mėsos gaminių sudėtyje mėsa negali būti pakeista ne mėsos kilmės sudėtinėmis dalimis, negali būti mėsos pakaitalų, mėsos užpildų, mechaniškai atskirtos mėsos.

8.1.2.

Mėsos gaminių sudėties reikalavimai

Mėsos gaminiai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą.

Ne vietinės kilmės sudedamosios dalys, neviršijant 10 proc., naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione.

8.1.3.

Maisto priedų naudojimas

IKP gamyboje gali būti naudojami tik šie Lietuvos higienos normos HN 53:2003 „Leidžiami vartoti maisto priedai“, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-793 (Žin., 2004, Nr. 45-1491), reglamentuojami maisto priedai:

konservantas (natrio nitritas) ne daugiau kaip 3/4 šioje normoje leistino kiekio;

tik virtoms dešroms, dešrelėms, sardelėms – antioksidantai (askorbo rūgštis ir jos natrio druska).

8.1.4.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

8.1.5.

Plovimo ir dezinfekavimo reikalavimai

Patalpoms ir įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik 1 priede nurodytos medžiagos.

8.2.

MAISTINGUMAS

8.2.1.

Tinkamumo vartoti terminas

Virtoms dešroms, dešrelėms ir sardelėms tinkamumo vartoti terminas – ne ilgesnis kaip 8 paros.

Kitų Mėsos gaminių tinkamumo vartoti terminas turi būti nustatytas vadovaujantis IKP mėginių, pagamintų pagal šios specifikacijos reikalavimus, mikrobiologiniu tyrimu.

8.2.2.

Terminis apdorojimas

Gaminant Mėsos gaminius, terminis apdorojimas atskiroms

Mėsos gaminių grupėms atliekamas neviršijant temperatūros ir technologijos režimų.

8.2.3.

Technologinio proceso reikalavimai

Gaminant Mėsos gaminius naudojami ilgalaikio mėsos sūdymo, brandinimo, vytinimo būdai, rūkymui naudojamos tik natūralios medžiagos (malkos, pjuvenos).

8.2.4.

Ženklinimo reikalavimai

Privalomas maistingumo ženklinimas.

8.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

8.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

8.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijos

1 priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. vandenį ir garus;

3. kalkių pieną;

4. kalkes;

5. orines kalkes;

6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

7. natrio hidroksidą;

8. kalio hidroksidą;

9. vandenilio peroksidą;

10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

11. etilo alkoholį;

12. formaldehidą;

13. natrio karbonatą.

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės mėsos ir jos gaminių specifikacijos

2 priedas

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS MĖSOS GAMINIŲ KOKYBĖS RODIKLIAI

 

Mėsos gaminiai, gaminių grupės

Mėsos baltymų be kolageno kiekis, ne mažiau kaip, %

Drėgnis, ne daugiau kaip, %

Riebalų kiekis, ne daugiau kaip, %

Virtos dešros

11,0

66,0

17,0

Virtos dešrelės ir sardelės

12,0

65,0

20,0

Šaltai rūkytos dešros

20,0

33,0

30,0

Šaltai rūkyti gabaliniai mėsos gaminiai

27,0

45,0

Aukščiausios rūšies skilandis

28,0

33,0

30,0

Vytintos dešros ir dešrelės

21,0

30,0

35,0

Vytinti gabaliniai mėsos gaminiai

32,0

34,0

Mažai rūkytos dešros ir dešrelės

24,0

42,0

22,0

Sūdyti lašiniai

16,0

 

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PAUKŠTIENOS GAMYBOS SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems, skerdžiantiems paukščius (namines vištas, antis, žąsis, kalakutus, perlines vištas) (toliau – paukščiai), atliekantiems paukščių skerdenų išpjaustymą ir paukštienos pakavimą, taip pat tiekiantiems rinkai paukštieną ir jos išpjaustytus produktus (toliau – Produktai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius paukščių auginimo (lesinimo, laikymo ir priežiūros) ir paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimus.

 

II. PAUKŠČIŲ AUGINIMO REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji paukščių auginimo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Lesalų gamybos reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji paukščių lesalai turi būti pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo / pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 4.1.1 – 4.1.3, 4.2.1 ir 4.2.2 punktų reikalavimus.

3.3.

Paukščių atsekamumas

Turi būti užtikrintas atsekamumas nuo į ūkį atvežtų ne vyresnių kaip 3 dienų paukščiukų viso gamybos proceso metu.

Paukščių auginimo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi mažiausiai 3 metus.

3.4.

Paukščių susirgimo prevencija

Kiekviename paukščių auginimo pastate prie įėjimo turi būti sanitarinis barjeras ar patalpa.

Sanitarinės pertraukos tarp skirtingų paukščių pulkų auginimo ne trumpesnės kaip 14 dienų po dezinfekcijos.

3.5.

Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai

Patalpoms, aptvarams įrenginiams, inventoriui ar indams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik priede nurodytos medžiagos.

Vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

3.6.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Kraikas paukštidėje turi būti sausas, minkštas ir be plutos. Paukštidėje turi būti įrengta ventiliacija ir natūralus apšvietimas

3.7.

Paukščių laikymo reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

IKP gamybos procesas turi būti atskirtas vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

Bendras paukščių auginimo plotas auginimo vietoje – ne didesnis kaip 2000 m2, vieno pastato plotas negali būti didesnis kaip 500 m2.

Paukščių tankis patalpose (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) 1 m2 yra ne didesnis kaip nustatyta 2008 m. birželio 16 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 543/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 dėl tam tikrų prekybos paukštiena standartų įgyvendinimo taisyklės (OL 2008 L 157, p. 46), su paskutiniais pakeitimas, padarytais 2008 m. rugsėjo 24 d. Komisijos reglamentu (EB) Nr. 936/2008 (OL 2008 L 257, p. 7), V priedo b punkte.

Paukščių laikymo patalpa turi būti suskirstyta pertvaromis į gardelius, ne didesnius kaip 125 m2.

3.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

4. Specialieji paukščių auginimo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Ūkininkavimo budai

paukščiai gali būti auginami tik reglamento (EB) Nr. 543/2008 11 str. 1 dalies bei V priedo b-e punktuose apibrėžtomis sąlygomis.

4.1.2.

Paukščių auginimo reikalavimai

Auginamos mėsos gamybai skirtos paukščių veislės.

Naudojamas tik ekstensyvusis auginimo būdas.

Paukščių skerdimo amžius turi būti ne mažesnis nei nustatyta reglamento (EB) Nr. 543/2008 V priedo b punkte).

4.1.3.

Paukščių gydymas veterinariniais vaistais

Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą.

Po paukščių gydymo išlauka turi būti dvigubai ilgesnė už nustatytąją tam preparatui.

Nepažeidžiant šio reikalavimo, ne mažiau kaip 10 dienų iki skerdimo paukščiai negali būti gydomi veterinariniais vaistais ar vaistiniais lesalais.

4.1.4.

Vaistinių lesalų naudojimas

Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gydytojo receptą.

4.1.5.

Paukščių alkinimas

Prieš išvežimą į skerdyklą paukščiai alkinami ne mažiau kaip 6 val.

4.2. MAISTINGUMAS

4.2.1.

Lesalų sudėties reikalavimai

Penėjimo laikotarpiu (atsižvelgiant į konkrečias paukščių grupes) lesale per visą auginimo laikotarpį turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų. Riebalų kiekis lesale per visą auginimo laikotarpį negali viršyti 6 proc.

4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Neteko galios nuo 2009-05-27

 

4.3.2.

Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.3.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

III. PAUKŠČIŲ SKERDIMO, SKERDENŲ SUDALIJIMO IR (AR) IŠPJAUSTYMO, PAKAVIMO IR TIEKIMO RINKAI REIKALAVIMAI

 

5. Bendrieji paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

5.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

5.2.

Skerdimo ir išpjaustymo reikalavimai

Skerdimas ir išpjaustymas turi būti atliekamas atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastiniu būdu užaugintų paukščių skerdimo ir išpjaustymo.

 

Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

5.3.

Įrenginių paruošimas

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginiai turi būti išplaunami.

5.4.

Produkto sandėliavimas

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų atskirose patalpose arba bent atskirame paženklintame patalpos sektoriuje.

5.5.

Produkto tiekimo rinkai reikalavimai

Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus.

5.6.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

5.7.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

6. Specialieji paukščių skerdimo, skerdenų sudalijimo ir (ar) išpjaustymo, pakavimo ir tiekimo rinkai reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

6.1.

NATŪRALUMAS

 

6.1.1.

Skerdimo reikalavimai

Prieš skerdimą paukščiai turi turėti mažiausiai 30 min. poilsio. Paukščiai svaiginami užtemdytoje ir ramioje aplinkoje. Kraujo nuleidimas turi trukti ne trumpiau kaip 1 min

6.1.2.

Atšaldymo reikalavimai

Atšaldymas turi būti atliekamas sausu būdu ir trukti nuo 2 val. iki 6 val., atsižvelgiant į šaldymo įrangą. iki tol, kol skerdenos viduje temperatūra pasiekia +4 –2°C

6.1.3.

Skerdenos išvaizda

Skerdena be įplėšimų, odos pažeidimų, kraujosruvų, subraižymų, be kaulų lūžių, be nuospaudų. Oda sausa. Supakuotų skerdenų ir jų dalių fasuotės sienelės be drėgmės (kondensato) pėdsakų.

6.1.4.

Neteko galios nuo 2009-05-27

 

6.2.

MAISTINGUMAS

 

6.2.1.

Paukštienos juslinės savybės

Aiškiai išreikštas malonus ir natūralus šviežios paukštienos kvapas. Krūtinės ir šlaunų raumenys standūs, oda gelsvo atspalvio.

6.2.2.

Termiškai apdorotos paukštienos juslinės savybės

Termiškai apdorojant paukštieną (kepant ar verdant) jaučiamas aiškus jos aromatas, po terminio apdorojimo mėsa minkšta, raumenys išlaiko formą.

6.2.3.

Ženklinimo reikalavimai

Be kitų privalomųjų ženklinimo reikalavimų, etiketėje turi būti pateikiami reglamento (EB) Nr. 543/2008 11 str. 1 dalyje nurodyti ūkininkavimo būdai bei skerdenos ar jos dalies maistingumas.

6.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

6.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Teritorija turi būti švari, būtina pašalinti šiukšles, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

6.3.2.

Gamybos atliekų panaudojimas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės paukštienos gamybos specifikacijos

priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, {RENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. vandenį ir garus;

3. kalkių pieną;

4. kalkes;

5. orines kalkes;

6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

7. natrio hidroksidą;

8. kalio hidroksidą;

9. vandenilio peroksidą;

10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

11. etilo alkoholį;

12. formaldehidą;

13. natrio karbonatą.

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS PIENO IR JO GAMINIŲ SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems galvijus, realizuojantiems bei perdirbantiems pieną ir iš jo gaminantiems gaminius (toliau – Gaminiai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius pirminės gamybos melžiamų karvių šėrimo ir priežiūros, žalio karvių pieno (toliau – pienas) gamybos, realizavimo) ir perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, perdirbimo ir realizavimo) reikalavimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

II. PIRMINĖS GAMYBOS REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji pirminės gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Galvijų laikymo ir pašarų gamybos reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji pašarai turi būti pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją.

Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 4.1.1 – 4.1.3, 4.2.1 ir 4.2.2 punktų reikalavimus.

Ūkyje, gaminančiame ir tiekiančiame rinkai išskirtinės kokybės pieną, įprastinės gamybos būdu gali būti auginami ir laikomi tik kitų rūšių nei išskirtinės kokybės produkcijai skirti melžiami gyvuliai.

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

3.3.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Šiltuoju metų laikotarpiu kuo ilgiau, bet ne mažiau kaip 150 dienų per metus, galvijai turi būti laikomi lauke. Galvijai turi būti nuolatos aprūpinami vandeniu, esant karštam orui būtina sudaryti sąlygas pasislėpti pavėsyje.

Uždarose patalpose ar aptvaruose laikant karves palaidas, vienai karvei turi būti skirta ne mažiau kaip 6 m2 ploto. Tvartai turi būti ventiliuojami ir įrengtas natūralus bei dirbtinis apšvietimas, leidžiantis kruopščiai bet kuriuo paros metu apžiūrėti galvijus.

Laikant gyvulius ant storo kraiko, tvartai turi būti kas dieną kreikiami sausu kraiku.

3.4.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.5.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

4. Specialieji pirminės gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Atstumas iki taršos šaltinių

Galvijai ganomi ar pašarai (išskyrus koncentruotuosius) auginami ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, sąvartynų sanitarinės apsaugos zonos ir ne arčiau kaip:

50 metrų nuo magistralinių kelių;

10 metrų nuo krašto kelių.

4.1.2.

Pašarų sudėties reikalavimai:

Negali būti naudojami gyvūniniai produktai, išskyrus nurodytuosius 1 priede.

Ne mažiau kaip 70 proc. žaliųjų ir konservuotų pašarų turi būti išauginti savame ūkyje ar kito ūkio laukuose, kuriuose auginama pašarams skirta IKP ar ekologinė produkcija.

4.1.3.

Galvijų šėrimo racionas

Ganykliniu laikotarpiu žalieji pašarai turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc. raciono energinės vertės.

Tvartiniu periodu galvijų racione stambieji ir sultingieji pašarai pagal energinę vertę turi sudaryti ne mažiau kaip 70 proc.

4.1.4.

Auginamų žaliųjų, sultingųjų pašarų ir pievų apsaugos priemonės

Saugant augalus nuo ligų, kenkėjų ir piktžolių, reikia vengti pesticidų naudojimo. Draudžiama augalų apsaugai naudoti labai nuodingus (ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetaciją, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

4.1.5

Pašarų konservavimo reikalavimai

Gaminant silosą naudojami biologiniai silosavimo priedai (inokuliantai), natrio ir kalio chloridas. Esant nepalankioms oro sąlygoms tinkamam rūgimui, žaliesiems pašarams konservuoti gali būti naudojamos pieno, skruzdžių, propiono ir acto rūgštys.

4.1.6.

Vandens kokybės reikalavimai

Pirminio pieno apdorojimo procese naudojamas vanduo turi atitikti geriamajam vandeniui skirtus reikalavimus pagal Lietuvos higienos normą HN 24:2003 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“, patvirtintą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. liepos 23 d. įsakymu Nr. V-455 (Žin., 2003, Nr. 79-3606).

4.1.7.

Veterinarinės priežiūros reikalavimai

Po galvijų gydymo sintetiniais medikamentais ir cheminiais preparatais išlaukos laikotarpiai dvigubai ilgesni už rekomenduojamą tam preparatui. Jei buvo gydoma preparatais, kurie neturi oficialiai rekomenduojamo išlaukos termino, po gydymo jis turi būti ne trumpesnis kaip 48 valandos.

4.1.8.

Pieno bendras bakterinis užterštumas

Pieno bakterinis užterštumas įvertinamas pagal trijų tyrimų geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas pieno bendro bakterinio užterštumo vidurkis yra didesnis nei reikalaujama ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas.

4.1.9.

Pieno užterštumas somatinėmis ląstelėmis

Pieno užterštumas somatinėmis ląstelėmis įvertinamas pagal trijų tyrimų geometrinį vidurkį. Jeigu apskaičiuotas somatinių ląstelių skaičius daugiau kaip 400 tūkst./ml ir jeigu per 1 mėn. po tyrimų pienas vis dar neatitinka nustatytų reikalavimų, jis vertinamas kaip Taisyklių reikalavimų neatitinkantis pienas.

4.2.

MAISTINGUMAS

4.2.1.

Pieno maistingumas

Pieno baltymų vidutinis metinis kiekis turi būti didesnis už bazinę pieno baltymų normą ne mažiau kaip 10 proc. Rodiklis vertinamas pradedant antraisiais IKP gamybos metais.

4.2.2.

Pieno realizavimo terminai

Pienas turi būti perduotas perdirbimo įmonei ne vėliau kaip per 16 val. nuo pamelžimo.

4.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Ganymo reikalavimai

Ūkyje gyvulių tankis ne didesnis kaip 1,4 SG vienam hektarui žemės ūkio naudmenų.

4.3.2.

Pievų tręšimo reikalavimai

Pievos ir ganyklos šienaujamos ar jose galvijai ganomi praėjus ne mažiau kaip 2 savaitėms nuo jų tręšimo mėšlu arba srutomis.

4.3.3.

Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai

Patalpoms, aptvarams, melžimo įrangai, indams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos specifikacijos 2 priede išvardytos medžiagos.

Vabzdžiams ir kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

4.3.4.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

Organinės gamybos atliekos, netinkamos šerti gyvuliams, turi būti kompostuojamos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

III. PERDIRBIMO REIKALAVIMAI

 

5. Bendrieji perdirbimo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

5.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

5.2.

Pieno naudojimo reikalavimai

Visas Gaminių gamyboje naudojamas pienas turi būti sertifikuotas pagal Taisykles ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

5.3.

Gaminio atsekamumas

Turi būti užtikrintas grandinės atsekamumas, nustatant ryšį tarp atskirų maisto grandinės dalių.

5.4.

Gaminių sandėliavimas

Gaminiai turi būti sandėliuojami atskirai nuo įprastinių gaminių, atskirose patalpose arba bent atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma atskira Gaminių apskaita.

5.5.

Įrenginių ir patalpų paruošimas

Jeigu IKP ir įprastiniai gaminiai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti IKP ir įprastinių gaminių susimaišymo, prieš pradedant perdirbti IKP srovinėse linijose, jas reikia išplauti arba bent išvalyti vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminti produktai negali būti ženklinami kaip IKP.

Plauti ar dezinfekuoti įrenginius ir patalpas leidžiama tik pieno pramonei skirtomis priemonėmis

5.6.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

5.7.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą arba organizuoti papildomus tyrimus.

5.8.

Gamybos vietos reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

_______________________________________ 6. Specialieji perdirbimo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

6.1.

NATŪRALUMAS

 

6.1.1.

Pieno perdirbimo terminai

Pienas turi būti pradėtas perdirbti per 28 val. nuo pamelžimo arba per 12 val. nuo atvežimo į įmonę.

6.1.2.

Gaminio sudėtis

Gaminiuose sudedamosios pieno dalys negali būti keičiamos ne pieno kilmės sudedamosiomis dalimis.

Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų.

6.1.3.

Geriamojo pieno sudėtis

Geriamasis pienas gali būti gaminamas tik iš nenormalizuoto pieno.

6.1.4.

Tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti mažiausiai 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintai tai gaminių grupei.

6.1.5.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Negalima naudoti maisto priedų.

Gamybai gali būti naudojamos tik vietinės gamybos sudedamosios dalys. Nevietinės kilmės sudedamosios dalys naudojamos tik tais atvejais, jeigu jos neauginamos ar negaminamos regione.

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

6.1.6.

Gaminio skonis, kvapas

Gaminiai turi išsiskirti šviežumu, natūralaus pieno skoniu ir kvapu be ryškaus pasterizacijos prieskonio. Galimas įdėtų natūralių priedų arba rauginimo metu susidariusių junginių prieskonis ir aromatas.

6.2.

MAISTINGUMAS

6.2.1.

Terminis apdorojimas

Geriamasis pienas pasterizuojamas kaitinant iki 72±2 °C temperatūros, išlaikant 15 s. Pakartotinai pasterizuoti pieną, skirtą KP gamybai, draudžiama.

6.2.2.

Gaminio biologinė vertė

Gaminio biologinė vertė turi būti išsaugoma technologinio proceso metu. Bent vienas Gaminio mineralinių medžiagų ir (arba) vitaminų kiekis turi būti didesnis už specifikacijos 3 priede nurodytą vidutinę reikšmę.

6.2.3.

Gaminių gamybos procesų parinkimas

Draudžiama naudoti biocheminius procesus skatinančias priemones.

6.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

6.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

6.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

6.3.3.

Gamybos šalutinių produktų panaudojimas

Gamybos šalutiniai produktai (išrūgos, pasukos) turi būti sunaudojami arba išvalomi valymo įrenginiais biologinio skaidymo būdu.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijos

1 priedas

 

GYVULIAMS ŠERTI AR PAŠARAMS GAMINTI LEISTINI NAUDOTI GYVŪNINIAI PRODUKTAI IR GAMINIAI

 

Gyvuliams šerti ar pašarams gaminti leidžiama naudoti tik šiuos gyvūninės kilmės produktus ir gaminius:

pienas, pieno milteliai, nugriebtas pienas, nugriebto pieno milteliai, pasukos, pasukų milteliai, išrūgos, išrūgų milteliai, baltymų koncentratų milteliai (gauti membraninės filtracijos būdais), kazeino milteliai ir pieno cukraus milteliai.

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijos

2 priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. vandenį ir garus;

3. kalkių pieną;

4. kalkes;

5. orines kalkes;

6. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

7. natrio hidroksidą;

8. kalio hidroksidą;

9. vandenilio peroksidą;

10. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

11. etilo alkoholį;

12. nitrato rūgštį;

13. ortofosfato rūgštį;

14. formaldehidą;

15. natrio karbonatą.

16. valymo ir dezinfekavimo produktus, skirtus karvių speniams ir pieninių įrenginiams.

Papildyta punktu:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

_________________

 

Išskirtinės kokybės pieno ir jo gaminių specifikacijos

3 priedas

 

VIDUTINIS PIENO IR JO GAMINIŲ MINERALINIŲ MEDŽIAGŲ IR VITAMINŲ KIEKIS

 

Vidutinis pieno ir jo gaminių mineralinių medžiagų ir vitaminų kiekis 100 g valgomosios produkto dalies

 

Gaminys

Mineralinės medžiagos

Vitaminai

Na mg

Mg mg

P mg

K mg

Ca mg

Fe mg

Zn mg

Se miu?g

J miu?g

A (retinolio ekv,), miu?g

D miu?g

E (tokoferolio ekv,) mg

B1 mg

B2 mg

PP mg

Niacino ekv, mg

Folio rūgštis miu?g

B6 mg

B12 miu?g

C mg

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

16

17

18

19

20

21

3,5 % riebumo pienas

44

12

85

138

118

0,1

0,32

1,0

9,0

40

0,05

0,11

0,04

0,17

0,1

0,7

5,0

0,05

0,4

1,0

3,2 % riebumo pienas

44

12

85

139

118

0,1

0,32

1,0

9,0

36

0,00

0,10

0,04

0,17

0,1

0,7

7,0

0,05

0,4

1,0

2,5 % riebumo pienas

42

12

91

140

119

0,1

0,4

1,0

9,0

30

0,00

0,08

0,04

0,17

0,1

0,7

5,0

0,05

0,4

1,0

1 % riebumo pienas

45

12

97

141

120

0,1

0,37

1,0

12,5

20

0,00

0,05

0,04

0,17

0,1

1,1

5,0

0,05

0,4

1,0

Nugriebtas pienas

38

12

91

158

113

0,2

0,4

1,0

9,0

15

0,40

0,03

0,04

0,14

0,1

0,7

5,0

0,04

0,4

1,8

Ožkos pienas

38

13

129

177

159

0,1

0,33

1,0

4,0

62

0,20

0,10

0,04

0,14

0,3

0,8

1,0

0,05

0,1

1,0

35 % riebumo grietinėlė

47

6,0

51

79

67

0,1

0,27

1,0

5,3

250

0,16

0,89

0,03

0,15

0,1

0,6

4,0

0,04

0,4

1,0

20 % riebumo grietinėlė

37

10

71

116

99

0,1

0,27

0,0

9,0

150

0,10

0,52

0,03

0,13

0,1

0,6

4,0

0,0

0,4

0,0

10 % riebumo grietinėlė

41

11

79

128

109

0,1

0,3

1,0

9,0

74

0,10

0,15

0,03

0,14

0,1

0,6

4,0

0,04

0,4

0,0

30 % riebumo grietinė

32

9,0

62

101

86

0,1

0,23

1,0

7,0

249

0,20

0,51

0,02

0,11

0,1

0,5

4,0

0,03

0,4

0,0

25 % riebumo grietinė

34

10

67

108

93

0,1

0,25

1,0

7,0

200

0,20

0,60

0,03

0,12

0,1

0,6

4,0

0,03

0,4

0,0

3,2 % riebumo kefyras

44

12

85

139

118

0,1

0,32

1,0

9,0

36

0,00

0,03

0,04

0,17

0,1

0,7

8,0

0,05

0,4

1,0

2,5 % riebumo kefyras

42

12

91

140

119

0,1

0,40

1,0

9,0

36

0,00

0,03

0,04

0,17

0,1

0,7

8,0

0,05

0,4

1,0

3,2 % riebumo rūgpienis

44

12

93

140

120

0,1

0,32

2,0

9,0

33

0,00

0,00

0,03

0,14

0,1

0,8

7,0

0,02

0,4

1,0

2,5 % riebumo rūgpienis

42

12

91

140

119

0,1

0,40

1,0

9,0

33

0,00

0,00

0,03

0,13

0,1

0,8

74,0

0,02

0,3

0,8

Pasukos

105

11

90

151

118

0,1

0,42

0,0

5,9

7

0,00

0,05

0,04

0,17

0,1

0,7

11

0,04

0,2

0,6

Išrūgos

45

1,0

40

129

68

0,1

0,05

1,0

8,0

4,0

0,00

0,0

0,05

0,14

0,1

0,2

2,0

0,04

0,0

0,0

18 % riebumo varškė

41

23

216

112

88

0,5

0,39

3,0

6,0

100

0,00

0,38

0,05

0,30

0,1

2,4

5,0

0,11

1,0

0,0

9 % riebumo varškė

40

9,0

216

104

88

0,2

0,95

3,0

6,0

80

0,00

0,17

0,03

0,36

0,1

3,1

5,0

0,10

1,0

0,0

5 % riebumo varškė

44

9,0

227

113

94

0,2

0,92

3,0

6,0

39

0,00

0,08

0,02

0,45

0,2

3,3

5,0

0,09

1,0

0,0

Liesa varškė

41

9,0

240

96

96

0,2

1,12

3,0

3,0

5,0

0,00

0,01

0,03

0,50

0,1

3,4

5,0

0,09

0,4

0,0

22 % riebumo varškės sūris

51

10

230

114

96

0,2

1,05

3,0

7,0

100

0,00

0,38

0,05

0,30

0,1

3,5

35,0

0,11

1,0

0,5

13 % riebumo varškės sūris

44

10

230

118

97

0,2

1,04

3,0

7,0

100

0,00

0,40

0,10

0,30

0,3

3,6

35,0

0,10

01, 0

0,5

Liesas varškės sūris

45

9,0

270

104

104

0,2

1,20

3,0

3,0

0,0

0,00

0,40

0,00

0,30

0,5

4,8

40,0

0,20

1,0

0,5

Sūris „Nemunas“

956

50

400

150

750

1,0

4,00

3,0

30,0

300

1,00

0,30

0,00

0,40

0,2

3,7

2,0

0,10

1,1

2,5

Šėtos sūris

780

50

560

110

1040

1,0

4,00

3,0

30,0

120

1,00

0,30

0,00

0,20

0,4

5,0

24,0

0,10

1,1

3,2

Kamemberas

890

18

310

108

386

0,5

2,74

6,0

12,0

232

0,26

0,54

0,04

0,49

1,0

5,9

60,0

0,25

1,0

0,0

Ementalis

528

57

620

95

941

1,1

4,21

3,0

40,0

389

0,00

0,35

0,04

0,43

0,1

6,3

4,0

0,07

1,0

1,0

Parmesanas

186 0

51

849

107

1295

1,0

3,20

3,0

40,0

253

0,60

0,70

0,04

0,40

0,2

9,7

8,0

0,10

2,0

0,0

Pieniniai ledai

51

17

101

148

136

0,1

0,32

1,0

9,0

20

0,02

0,11

0,03

0,16

0,1

0,7

5,0

0,07

0,3

0,4

Grietininiai ledai

50

22

107

158

140

0,1

0,32

1,0

43,0

60

0,02

0,30

0,03

0,20

0,1

0,7

5,0

0,07

0,3

0,6

Plombyras

50

21

114

162

159

0,2

0,32

1,0

43,0

60

0,02

0,30

0,03

0,20

0,1

0,7

5,0

0,07

0,3

0,6

82,5 % riebumo sviestas

14

3

25

17

21

0,1

0,23

1,0

1,5

814

1,23

2,40

0,0

0,10

0,1

0,1

3,0

0,0

0,0

0,3

Eilutė neteko galios 2009-05-27

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

_________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

 

 

 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymu Nr. 3D-308

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS ŠVIEŽIŲ VAISIŲ, UOGŲ IR DARŽOVIŲ, TAIP PAT JŲ PERDIRBTŲ PRODUKTŲ SPECIFIKACIJA

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, auginantiems ir (arba) perdirbantiems šviežius vaisius, uogas ir daržoves (toliau – vaisiai ir daržovės) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), bei įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius vaisių ir daržovių pirminės gamybos (augalų auginimo vietos parinkimo, dirvožemio ar substrato tvarkymo, augalų veislių ir sodinamosios medžiagos parinkimo, sėjomainų sudarymo ir jų laikymosi, augalų tręšimo ir apsaugos priemonių naudojimo, derliaus nuėmimo ir apdorojimo būdų taikymo, vaisių ir daržovių laikymo ir vežimo sąlygų) ir vaisių, daržovių perdirbimo (gamybos vietos parinkimo, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, vaisių, daržovių perdirbimo ir fasavimo būdų taikymo, laikymo ir vežimo sąlygų) reikalavimus.

 

II. VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PIRMINĖS GAMYBOS REIKALAVIMAI

 

3. Bendrieji pirminės gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Vaisių ir daržovių gamybos reikalavimai

IKP viso gamybos proceso metu turi būti atskirti nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

Daržininkystės ūkiuose galima naudoti tik savo ūkyje išaugintą arba įsigytą sertifikuotą dauginamąją medžiagą.

3.3.

Gamybos vietos reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

3.4.

Vaisių ir daržovių tiekimas rinkai

Vaisiai ir daržovės rinkai turi būti tiekiami supakuoti (išskyrus atvejus, kai galutiniam vartotojui parduodami savo ūkyje išauginti vaisiai ir daržovės) ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus. Laikant bei vežant nesupakuotus IKP, jie turi būti laikomi atskirose patalpose ar jų sektoriuose, vežami atskirose transporto priemonėse ar talpyklose, kad būtų galima atskirti nuo įprastinės gamybos būdu pagamintų produktų.

3.5.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.6.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, ar organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

4. Specialieji pirminės gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Atstumas iki taršos šaltinių

Ūkis, auginantis vaisius ir daržoves atvirajame grunte, turi būti ne arčiau kaip 1 km nuo gamyklų, sąvartynų sanitarinių apsaugos zonų.

4.1.2.

Atstumas nuo kelių

Jeigu tarp kelio ir augalų nėra ištisinių želdinių juostų, vaisiai ir daržovės atvirajame grunte auginami ne arčiau kaip:

50 m nuo magistralinių kelių;

10 m nuo krašto kelių.

4.1.3.

Atstumas nuo kaimyninių laukų

Atvirame grunte vaisiai ir daržovės auginami ne arčiau kaip 5 m nuo kaimyninių laukų, kuriuose auginami kiti nei IKP ar ekologiniai produktai. Nurodyto pločio apsauginėse juostose privaloma laikytis specifikacijos reikalavimų. Apsauginėse juostose išauginta produkcija negali būti ženklinama bei tiekiama rinkai kaip IKP.

4.1.4.

Substratų naudojimo reikalavimai

Substratams gaminti naudojamos natūralios medžiagos (durpės, kokoso plaušai). Šiltnamiuose gali būti naudojami mineraliniai substratai.

Sterilizacijai naudojamos natūralios priemonės (garai, organinės rūgštys ir kt.), o sintetinės cheminės priemonės – tik išimtiniais atvejais, kai natūralios priemonės buvo naudotos (ir tai galima įrodyti dokumentais), bet buvo neveiksmingos.

4.1.5.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti genetiškai modifikuotus augalus, sėklas ir vegetatyvinę medžiagą.

4.1.6.

Atvežto dumblo ir komposto naudojimas

Vaisiams ir daržovėms tręšti ir kompostui gaminti negali būti naudojamas nutekamųjų vandenų dumblas. Jei į laukus atvežamas ne savame ūkyje pagamintas kompostas be lydimųjų dokumentų (atitikties deklaracijos), jame turi būti patikrintas sunkiųjų metalų, kuris turi būti bent 1/5 mažesnis, nei nustato Nuotėkų dumblo naudojimo tręšimui reikalavimai, patvirtinti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2001 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 349 (Žin., 2001, Nr. 61-2196; 2005, Nr. 142-5135).

4.1.7.

Mikroelementinių trąšų naudojimas

Mikroelementinės trąšos gali būti naudojamos tik tais atvejais, kai vadovaujantis moksliškai pagrįstomis auginimo technologijomis ir (arba) laboratorinių tyrimų rezultatais įrodyta, kad dirvožemyje jų nepakanka.

4.1.8.

Apsaugos priemonės nuo ligų piktžolių

Dirvožemis dezinfekuojamas natūraliomis priemonėmis (auginant dezinfekcinių savybių turinčius augalus (pvz., rapsus) ir pan.).

Antrojoje vegetacijos pusėje piktžolių naikinimas pasėliuose atliekamas mechaninėmis priemonėmis.

Šiltnamiuose kovai su augalų ligomis ir kenkėjais naudojami natūralūs biopreparatai.

4.1.9.

Pesticidų naudojimas

Draudžiama vaisių ir daržovių apsaugai naudoti labai nuodingus (etiketėje ženklinamus „Labai toksiškas“ ir (arba) simboliu „T+“) ir nuodingus (etiketėje ženklinamus „Toksiškas“ ir (arba) simboliu „T“) pesticidus.

Pesticidus, kurių sudėtyje yra tokios pat veikliosios medžiagos, galima naudoti ne dažniau kaip 2 kartus per vegetacijos periodą, išskyrus ekologiniuose ūkiuose nustatyta tvarka leidžiamus naudoti pesticidus.

4.1.10.

Vaisių ir daržovių, kuriems buvo naudoti pesticidai, tiekimas rinkai

Vaisių ir daržovių apsaugai panaudojus pesticidus, nuimti derlių ir tiekti rinkai IKP galima tik praėjus ne mažiau kaip 1,5 karto ilgesniam laikotarpiui, nei pesticidų techninėje dokumentacijoje numatytas išlaukos laikotarpis, reikalingas jiems suskilti.

4.1.11.

Derliaus nokinimo ir sandėliavimo reikalavimai

Vaisiai ir daržovės gali būti laikomi kontroliuojamos atmosferos saugyklose.

Negali būti naudojamos cheminės derliaus ilgaamžiškumo didinimo priemonės, išskyrus pakavimą naudojant apsauginę atmosferą (CO2, O2, N2) ir etileno dujas vaisiams ir daržovėms nokinti.

4.2.

MAISTINGUMAS

4.2.1.

Šviežumo reikalavimai

Siekiant išsaugoti maistingumą, lapinės, ankstyvosios daržovės ir greitai gendantys vaisiai ir daržovės turi būti patiekti prekybos įmonėms (vietoms) ne vėliau kaip kitą parą po derliaus nuėmimo. Vaisiai ir daržovės, kurie yra laikomi saugyklose, prekybos įmonėms (vietoms) po prekinio paruošimo gali būti tiekiami tik neapvytę, šviežiai atrodantys.

4.2.2.

Vaisių ir daržovių laikymo sąlygos

Uogos, lapinės ryšulinės brandos daržovės (tai ankstyvos brandos daržovės ryšulėliais – vien lapija, lapija su šakniavaisiais, lapija su ropelėmis) po derliaus nuėmimo turi būti per 5 val. atvėsinamos iki jų laikymo temperatūros. Vaisiai ir daržovės turi būti laikomi tinkamose saugyklose, optimaliomis laikymo sąlygomis.

4.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.1.

Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas

Laukų pakraščiai turi būti nušienauti bent 2 kartus per vegetacijos periodą.

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.2.

Dirvožemio analizė

Kiekvienais metais prieš tręšiant vaisius ir daržoves nustatomas mineralinio azoto kiekis, esantis 0–60 cm dirvožemio sluoksnyje. Ne rečiau kaip kas penkerius metus visuose laukuose turi būti atlikta dirvožemio analizė, nustatant organinės medžiagos (humuso) kiekį, rūgštingumą, judriojo fosforo ir kalio kiekius. Analizei imamas ir tiriamas ne mažiau kaip vienas bandinys iš 15 ha ploto, 0 jei laukas mažesnis nei 15 ha – ne mažiau kaip vienas bandinys iš lauko.

4.3.3.

Tręšimo planas

Kiekvienais metais turi būti sudaromas tręšimo planas, apskaičiuojant kiekvienam laukui ar lauko daliai trąšų rūšis, formą, normą, tręšimo laiką ir būdą, neviršijant 140 kg/ha bendrojo azoto per metus. Šio plano turi būti laikomasi. Laukai, skirti daržovėms auginti, mėšlu arba srutomis tręšiami tik prieš sėją arba nuėmus derlių.

4.3.4.

Sėjomainos planavimas

Daržininkystės ūkyje laikantis kiekvienai rūšiai reikalingos fitosanitarinės pertraukos turi būti sudaryta sėjomaina ir jos laikomasi.

4.3.5.

Duomenų registravimas

Trąšų pirkimo ir naudojimo laikas, kiekiai turi būti registruojami ūkinės veiklos žurnale ir pagrįsti dokumentais.

4.3.6.

Bioįvairovės gausinimas

Ūkyje turi būti sudarytos palankios sąlygos bioįvairovei atliekant bent vieną šių darbų: įrengiant paukščiams po 4 inkilus 1 ha plote, veisiant bitinius vabzdžius, įrengiant jiems mažiausiai 4 veisyklas 1 ha plote, paliekant nenusausintas pelkutes, želdinant aplinką gyvatvorėmis.

4.3.7.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

III. ŠVIEŽIŲ VAISIŲ IR DARŽOVIŲ PERDIRBIMO REIKALAVIMAI

 

5. Bendrieji perdirbimo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

5.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su IKP gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

5.2.

Perdirbtų produktų gamybos reikalavimai

Perdirbti produktai gali būti ženklinami kaip IKP, jei gamyboje panaudota ne mažiau kaip 80 proc. pagal Taisykles sertifikuotų žaliavų. Tai turi būti įrodyta dokumentais.

5.3.

Gamybos vieta

Visi gamybos etapai turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, teritorijos ribos.

5.4.

Gamybos reikalavimai

Gamybos procesas turi vykti atskirai laiko ir (arba) vietos atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu gaminamų produktų.

5.5.

Žaliavų ir medžiagų naudojimo reikalavimai

Perdirbtų IKP gamyboje kaip sudedamąsias dalis draudžiama naudoti tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

5.6.

Įrenginių paruošimas

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai gaminami tais pačiais įrenginiais, technologinės jų gamybos operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku.

Siekiant išvengti IKP ir įprastinių produktų susimaišymo, prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 6.1.3 punkte nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

5.7.

Perdirbtų produktų sandėliavimas

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų – atskirose patalpose arba bent jau atskiruose patalpos sektoriuose

5.8.

Perdirbtų produktų tiekimas rinkai

Perdirbti produktai rinkai tiekiami uždarose fasuotėse (išskyrus atvejus, kai galutiniam vartotojui parduodama savo ūkyje išauginta bei pagaminta produkcija) ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

5.9.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus būtina atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

5.10.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, ar organizuoti papildomus tyrimus.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

6. Specialieji perdirbimo reikalavimai:

 

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

6.1.

NATŪRALUMAS

 

6.1.1.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Draudžiama naudoti žaliavas, gautas iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba jei jų sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

6.1.2.

Plovimo, dezinfekavimo reikalavimai

Patalpoms valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos medžiagos, nurodytos priede.

6.1.3.

Įrenginių plovimas

Įrenginiai plaunami karštu vandeniu ar garais su sąlyga, kad bus užtikrintas leidžiamas mikrobų užterštumo lygis. Esant būtinumui, leidžiama naudoti priede nurodytas medžiagas.

6.1.4.

Maisto priedų naudojimas

Negalima naudoti maisto priedų.

6.2.

MAISTINGUMAS

6.2.1.

Perdirbtų produktų tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti ne mažiau kaip 1,5 karto trumpesnis nei rinkoje esančių panašių produktų.

6.2.2.

Produktų perdirbimo procesų parinkimas

Vaisiams ir daržovėms perdirbti leidžiama naudoti mechaninius ir biocheminius procesus. Draudžiama vaisius ir daržoves apdoroti aukšto dažnio srovėmis.

6.2.3.

Perdirbtų produktų ekstrakcijos būdai

Ekstrakcija atliekama tik vandeniu, etanoliu, aliejumi, actu, anglies dioksidu, azotu arba natūraliomis rūgštimis.

6.2.4.

Perdirbtų produktų apdorojimo aukšta temperatūra būdai

Galima naudoti virimą vandenyje ar garinimą vandens garuose. Kepti ar virti riebaluose ar aliejuje IKP draudžiama.

6.2.5.

Sumažintas ar padidintas medžiagų ir energijos kiekis

Perdirbti IKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai), palyginti su įprastiniais:

6.2.5.1.

Energinė vertė

Sumažintas cukraus kiekis.

6.2.5.2.

Maistinės skaidulos

100 g turi būti ne mažiau kaip 6 g maistinių skaidulų.

6.2.5.3.

Perdirbto produkto biologinė vertė

Padidintas vitaminų kiekis įtraukiant į perdirbto produkto receptūrą šiuo požiūriu vertingus vaisius ir daržoves.

6.3.

APLINKOS TAUSOJIMAS

6.3.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

6.3.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

6.3.3.

Augalinių atliekų naudojimas

Perdirbimo atliekos (luobelė, sėklos ir pan.) perdirbamos naudojant neatliekines technologijas, panaudojamos gyvulių pašarui arba kompostuojamos.

 

Punkto pakeitimai:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 

_________________


 

Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos

priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. kalkių pieną;

3. kalkes;

4. orines kalkes;

5. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

6. natrio hidroksidą;

7. kalio hidroksidą;

8. vandenilio peroksidą;

9. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

10. etilo alkoholį;

11. formaldehidą;

12. natrio karbonatą.

 

_________________


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro

2010 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3D-856

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS dedeklių vištų kiaušinių SPECIFIKACIJA

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Išskirtinės kokybės dedeklių vištų kiaušinių specifikacija (toliau – specifikacija) taikoma ūkiams ir įmonėms, laikantiems dedekles vištas (toliau – vištos) ir tiekiantiems rinkai vištų kiaušinius (toliau – kiaušiniai) pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės), taip pat įstaigoms, atliekančioms sertifikavimą ir priežiūrą pagal Taisykles.

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius dedeklių vištų lesinimo, laikymo ir priežiūros bei kiaušinių tiekimo rinkai reikalavimus.

 

II. vištų LAIKYMO reikalavimai

 

3. Bendrieji vištų laikymo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Lesalų gamybos reikalavimai

Įsigyjami kombinuotieji vištų lesalai turi būti pagaminti pagal Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikaciją. Tiek lesalų gamintojas, tiek jų pirkėjas turi tvarkyti lesalų pirkimo ir (arba) pardavimo apskaitą, kad būtų galima užtikrinti atsekamumą.

Savo ūkyje gaminami pašarai turi atitikti Išskirtinės kokybės kombinuotųjų pašarų specifikacijos 3.3, 3.5, 4.1.1–4.1.3, 4.2.1 ir 4.2.2 punktų reikalavimus.

3.3.

Kiaušinių atsekamumas

Turi būti užtikrintas atsekamumas viso kiaušinių gamybos proceso metu.

Paukščių auginimo ir laikymo duomenų informacijos žurnalai turi būti saugomi mažiausiai 3 metus.

3.4.

Tiekimo rinkai reikalavimai

Kaip išskirtinės kokybės kiaušinius galima tiekti rinkai, jei višta pagal šios specifikacijos reikalavimus buvo laikoma ne mažiau kaip 3 savaites.

Kiaušiniai pagal bendruosius reikalavimus (2008 m. birželio 23 d. Komisijos reglamento (EB) Nr. 589/2008, kuriuo nustatomos išsamios Tarybos reglamento (EB) Nr. 1234/2007 įgyvendinimo taisyklės dėl prekybos kiaušiniais standartų (OL 2008 L 163, p. 6), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. birželio 24 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 557/2010 (OL 2010 L 159, p. 13) surūšiuojami, paženklinami ir supakuojami per 6 dienas nuo padėjimo dienos.

Iš lizdų kiaušiniai turi būti surenkami bent 2 kartus per dieną.

3.5.

Plovimo, dezinfekavimo ir dezinsekavimo reikalavimai

Patalpoms, aptvarams, inventoriui ar indams valyti ir dezinfekuoti, vabzdžiams bei kitiems kenkėjams naikinti gali būti naudojamos maisto tvarkymo įmonėse leidžiamos priemonės.

3.6.

Gyvūnų gerovės reikalavimai

Kraikas paukštidėje turi būti sausas, purus ir be plutos.

 

Paukštidė turi būti ventiliuojama. Natūralus apšvietimas turi būti derinamas su dirbtiniu apšvietimu taip, kad dėsliosioms vištoms šviesos trukmė sudarytų ne mažiau kaip 16 valandų per dieną, numatant mažiausiai aštuonias valandas iš eilės be dirbtinio apšvietimo naktinio poilsio metu.

3.7.

Vištų laikymo reikalavimai

Visi gamybos etapai turi vykti tame pat regione. Regiono plotas negali būti didesnis kaip šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

Išskirtinės kokybės kiaušinius dedančios vištos ir jų kiaušiniai turi būti atskirti vietos ir (arba) laiko atžvilgiu nuo įprastinės gamybos būdu auginamų vištų ir jų kiaušinių.

Laikant vištas tvarte, turi būti sudarytos sąlygos joms pasikapstyti smėlyje ir palesti žvyro.

3.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti savikontrolę dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

4. Specialieji vištų laikymo reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.

Ūkininkavimo būdai

Vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 1 punkte apibrėžtomis sąlygomis.

 

Žiemos metu arba jei taikomi kiti laisvo paukščių laikymo, įskaitant veterinarinius, apribojimai, vištos turi būti laikomos Reglamento (EB) Nr. 589/2008 II priedo 2 punkte apibrėžtomis sąlygomis.

4.1.2.

Vištų gydymas veterinariniais vaistais

Profilaktikos ir gydymo tikslais leidžiama naudoti tik veterinarinius vaistus pagal veterinarijos gydytojo receptą.

 

Po vištų gydymo veterinariniais vaistais išlauka turi būti dvigubai ilgesnė už nustatytąją tam preparatui.

4.1.3.

Vaistinių lesalų naudojimas

Vaistiniai lesalai gali būti pagaminti tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintose įmonėse ir naudojami pagal veterinarijos gydytojo receptą.

4.2.

MAISTINGUMAS

 

4.2.1.

Lesalų sudėties reikalavimai

Lesale turi būti ne mažiau kaip 70 proc. grūdų ir jų kilmės produktų.

 

Vištų lesalas pasirinktinai praturtinamas bent vienu iš komponentų: selenu, jodu, chromu, vitaminu E, rapsų aliejumi, šaltalankių išspaudomis arba vaistiniais augalais, žuvų taukais, žuvų miltais, linų sėmenimis, kukurūzų gliutenu, liucernos žolės miltais, tageta, spirulina arba jūros dumbliais.

4.2.2.

Baltymo kokybės ir trynio spalvos reikalavimai

Kiaušinių kokybės įvertinimas Hafo vienetais turi būti ne žemesnis kaip 75.

Trynio spalvos intensyvumas turi būti nuo 5 iki 11 padalos DSM spalvų paletėje.

4.2.3.

Tinkamumo vartoti terminas

Ant pakuotės nurodomas tinkamumo vartoti terminas turi būti ne ilgesnis kaip 23 dienos po kiaušinių padėjimo.

4.3. APLINKOS TAUSOJIMAS

4.3.2.

Ūkio / įmonės teritorijos tvarkingumas

Šiukšlės turi būti surenkamos į uždengtas talpyklas. Technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.3.3.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti perduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

 


 

PATVIRTINTA

Lietuvos Respublikos žemės ūkio

ministro 2011 m. kovo 18 d.

įsakymu Nr. 3D-210

 

IŠSKIRTINĖS KOKYBĖS CUKRINĖS KONDITERIJOS IR ŠOKOLADO GAMINIŲ SPECIFIKACIJA

 

I. Bendrosios nuostatos

 

1. Išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos ir šokolado gaminių specifikacijos (toliau – specifikacija) reikalavimai taikomi cukrinės konditerijos ir (arba) šokolado gaminiams, gaminamiems panaudojant išskirtinės kokybės vaisius, uogas, daržoves, medų ar jų produktus (toliau – produktai), sertifikuojamiems pagal Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų pripažinimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 3D-524 (Žin., 2007, Nr. 126-5142) (toliau – Taisyklės).

2. Specifikacija reglamentuoja minimalius gamybos (gamybos, žaliavų, priedų, pagalbinių medžiagų ir įrangos naudojimo, cukrinės konditerijos, šokolado gaminių, jų laikymo, fasavimo bei tiekimo rinkai) reikalavimus.

 

II. CUKRINĖS KONDITERIJOS IR ŠOKOLADO GAMINIŲ GAMYBOS reikalavimai

 

3. Bendrieji produktų gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

3.1.

Žinios apie Taisykles

Darbuotojai, tiesiogiai susiję su Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų (toliau – IKP) gamyba, turi būti pasirašytinai susipažinę su Taisyklėmis.

3.2.

Žaliavos naudojimo reikalavimai

Produktų gamyboje naudojamos pagal Taisykles sertifikuotos uogos, vaisiai ir daržovės ir tai turi būti įrodyta dokumentais.

Šokolade kakavos sviestas negali būti pakeistas kitais augaliniais riebalais.

Draudžiama naudoti kaip sudedamąsias dalis tos pačios rūšies sertifikuotą pagal Taisykles ir įprastinės gamybos būdu pagamintą žaliavą.

3.3.

Gamybos vietos reikalavimai

Visi produktų gamybos etapai, išskyrus šokoladą, turi vykti tame pačiame regione. Regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos.

3.4.

Atsekamumas

Turi būti užtikrintas produktų atsekamumas visuose gamybos etapuose.

3.5.

Įrenginių paruošimo reikalavimai

Jeigu IKP ir įprastiniai produktai perdirbami tais pačiais įrenginiais, technologinės operacijos turi būti atliekamos skirtingu laiku. Prieš pradedant perdirbti IKP, įrenginius reikia išplauti 4.1.3 punkte nurodytu būdu arba išvalyti bent vienu ciklu IKP skirtos žaliavos, tačiau iš šios žaliavos pagaminta produkcija negali būti ženklinama kaip IKP.

3.6.

Produktų sandėliavimas

IKP turi būti laikomi atskirai nuo įprastinių produktų, atskirose patalpose arba atskirame patalpos sektoriuje, tvarkoma jų apskaita.

3.7.

Produktų tiekimas rinkai

Produktai rinkai patiekiami sufasuoti uždarose fasuotėse ir paženklinti pagal Taisyklių reikalavimus.

3.8.

Vidaus auditas

Ne rečiau kaip 2 kartus per metus reikia atlikti vidaus auditą dėl Taisyklių reikalavimų laikymosi.

3.9.

Privalomųjų reikalavimų laikymasis

Jeigu abejojama dėl reikalavimų, privalomų pagal teisės aktus, laikymosi, sertifikavimo įstaiga gali kreiptis į šių reikalavimų kontrolę atliekančias įstaigas, prašydama atlikti patikrinimą, arba organizuoti papildomus tyrimus.

 

4. Specialieji produktų gamybos reikalavimai:

Nr.

Kontroliuojamieji kriterijai

Įvykdymo reikalavimai

4.1.

NATŪRALUMAS

 

4.1.1.

Gamybai naudojamos sudedamosios dalys ir maisto priedai

Produktai turi būti gaminami pagal sertifikavimo įstaigai pateiktą receptūrą. Nepažeidžiant 3.2 punkto reikalavimų, gamybai gali būti naudojamos tik natūralios, vietinės gamybos sudedamosios dalys, išskyrus atvejus, kai jos neauginamos ar negaminamos regione (regiono plotas negali būti didesnis nei šalies, kurioje jis yra, administracinės ribos).

Apdoroti bei perdirbti vaisiai, uogos ar daržovės, naudojami įdarų ar produktų gamybai, turi būti sertifikuoti pagal Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos reikalavimus.

Jei naudojami maisto priedai, jie turi būti tik natūralios kilmės ir tai pagrindžiama dokumentais.

4.1.2.

Genetiškai modifikuotų organizmų naudojimas

Negalima naudoti žaliavų, gautų iš genetiškai modifikuotų organizmų, arba kurių sudėtyje yra genetiškai modifikuotų organizmų.

4.1.3.

Įrenginių valymo reikalavimai

Patalpoms, įrenginiams valyti ir dezinfekuoti gali būti naudojamos tik specifikacijos priede išvardytos medžiagos.

4.2.

MAISTINGUMAS

4.2.1.

Produktų tinkamumo vartoti terminas

Tinkamumo vartoti terminas turi būti bent 1/5 trumpesnis nei įprastinėmis sąlygomis pagamintų tos grupės produktų.

4.2.2.

Gamybos procesų parinkimas

Produktams gaminti leidžiama naudoti mechaninius, fizikinius ir biocheminius procesus. Draudžiama perdirbtą produktą apdoroti jonizuojančiais spinduliais, aukšto dažnio srovėmis ir naudoti cheminius apdorojimo būdus.

4.2.3.

Sumažinta energinė vertė ir/ar padidintas biologiškai vertingų medžiagų kiekis

IKP turi atitikti vieną ar keletą iš šių kriterijų (pasirinktinai), palyginti su įprastiniais produktais, ir būtina pateikti tai įrodančius dokumentus:

4.2.3.1.

Medaus naudojimas

Produktų gamyboje naudojama ne mažiau kaip 5 proc. IKP medaus, skaičiuojant nuo produktų masės.

4.2.3.2.

Aromatinių augalų ir jų ekstraktų naudojimas

Aromatui suteikti naudojami aromatiniai augalai (džiovinti ar kitaip perdirbti) ar jų ekstraktai. Aromatinių augalų auginimas, jų apdorojimas bei perdirbimas, taip pat ir ekstraktų gamyba turi būti atliekami pagal Išskirtinės kokybės šviežių vaisių, uogų ir daržovių, taip pat jų perdirbtų produktų specifikacijos reikalavimus.

4.2.3.3.

Produkto biologinė vertė

Produktų gamyboje naudojami vaisiai ir daržovės bei aromatiniai augalai (pvz., aktinidijos, šaltalankiai, braškės, juodieji serbentai, moliūgai ir pan.) ar iš jų išgauti komponentai (pvz., antocianinai, likopenas ir pan.), kuriuose gausu vitaminų ir (arba) antioksidantų.

4.2.3.4.

Įdarų gamyba

Įdarai gaminami liofilizuojant žaliavas, tuo išsaugant natūralumą, biologiškai aktyvias medžiagas bei specifinę tekstūrą.

4.3.

Ženklinimo reikalavimai

Privalomas produkto ženklinimas, nurodant maistingumą.

4.4.

APLINKOS TAUSOJIMAS

4.4.1.

Įmonės teritorijos tvarkingumas

Teritorija turi būti švari, sutvarkyta, šiukšlės turi būti uždarose talpyklose, technika ir įrankiai turi būti laikomi tvarkingai.

4.4.2.

Atliekų tvarkymas

Biologiškai nesuyrančios gamybinės atliekos (polietileno plėvelės, plastikiniai indai ir kitos pakavimo medžiagos) turi būti atiduodamos perdirbti ar sunaikinti ir tai įrodoma dokumentais.

 

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 3D-210, 2011-03-18, Žin., 2011, Nr. 35-1659 (2011-03-24), i. k. 1112330ISAK003D-210

 


 

Išskirtinės kokybės cukrinės konditerijos

ir šokolado gaminių specifikacijos

priedas

 

MEDŽIAGOS, KURIAS LEIDŽIAMA NAUDOTI VALANT IR DEZINFEKUOJANT PASTATUS, PATALPAS, ĮRENGINIUS, INVENTORIŲ AR INDUS

 

Valant ir dezinfekuojant pastatus, patalpas, įrenginius, inventorių ir (ar) indus leidžiama naudoti šias medžiagas:

1. skystąjį muilą;

2. kalkių pieną;

3. kalkes;

4. orines kalkes;

5. dezinfekuojančias medžiagas, kurių veiklioji medžiaga – chloras;

6. natrio hidroksidą;

7. kalio hidroksidą;

8. vandenilio peroksidą;

9. citrinų, peroksiacto, skruzdžių, pieno, oksalo ir acto rūgštis;

10. etilo alkoholį;

11. formaldehidą;

12. natrio karbonatą;

13. vandenį ir garus;

14. ozoną.

 

_________________

Papildyta priedu:

Nr. 3D-210, 2011-03-18, Žin., 2011, Nr. 35-1659 (2011-03-24), i. k. 1112330ISAK003D-210

 

 

 

Pakeitimai:

 

1.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-362, 2009-05-19, Žin., 2009, Nr. 61-2446 (2009-05-26), i. k. 1092330ISAK003D-362

Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo

 

2.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-856, 2010-09-22, Žin., 2010, Nr. 113-5781 (2010-09-25), i. k. 1102330ISAK003D-856

Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo

 

3.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-210, 2011-03-18, Žin., 2011, Nr. 35-1659 (2011-03-24), i. k. 1112330ISAK003D-210

Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl Išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo

 

4.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija, Įsakymas

Nr. 3D-714, 2011-09-27, Žin., 2011, Nr. 118-5587 (2011-09-30), i. k. 1112330ISAK003D-714

Dėl žemės ūkio ministro 2008 m. birželio 4 d. įsakymo Nr. 3D-308 "Dėl išskirtinės kokybės žemės ūkio ir maisto produktų specifikacijų" pakeitimo