PATVIRTINTA
Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277
(Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2018 m. sausio 10 d. nutarimo Nr. 41
redakcija)

užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklės

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklės (toliau – Taisyklės) reglamentuoja užsienio valstybių karo laivų ir valstybinį statusą turinčių laivų (toliau kartu – laivai) įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą (toliau – uostas) ir buvimo jame tvarką, leidimų valstybinį statusą turintiems laivams įplaukti į uostą (toliau – leidimas įplaukti į uostą) išdavimo, sprendimų leisti įplaukti valstybinį statusą turintiems laivams, kuriems reikalingas priverstinis įplaukimas, priėmimo, įplaukusių laivų švartavimo organizavimo tvarką ir su laivų buvimu uoste susijusius reikalavimus.

2. Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatyme, Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatyme ir Oficialių svečių vizitų Lietuvos Respublikoje rengimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr. 1485 „Dėl Oficialių svečių vizitų Lietuvos Respublikoje rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 821, 2020-07-16, paskelbta TAR 2020-07-22, i. k. 2020-16208

II SKYRIUS

LEIDIMŲ ĮPLAUKTI Į UOSTĄ IŠDAVIMO TVARKA

3. Valstybinį statusą turintys laivai į uostą gali įplaukti gavę Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos leidimą įplaukti į uostą, kuris išduodamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento, kitų ministerijų, kurių kompetencijai priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus laivo atvykimo tikslu ir (ar) funkcine paskirtimi, ir prireikus kitų Lietuvos Respublikos valstybės ar savivaldybių institucijų išvadas.

4. Prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą valstybinį statusą turinčio laivo savininkas arba laivo valdytojas arba laivo savininko ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo pateikia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai per valstybės, kurioje yra registruotas laivas, diplomatinę atstovybę Lietuvos Respublikoje, o jeigu tokios Lietuvoje nėra, – Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją ne vėliau kaip likus 30 darbo dienų iki planuojamos valstybinį statusą turinčio laivo įplaukimo į uostą dienos, o A ir B kategorijų Lietuvos Respublikos oficialių svečių (toliau – oficialūs svečiai) vizito atveju – ne vėliau kaip likus 7 darbo dienoms iki planuojamos laivo įplaukimo į uostą dienos.

5. Prašyme išduoti leidimą įplaukti į uostą nurodoma:

5.1. laivų skaičius, kiekvieno laivo klasė (tipas), pavadinimas, funkcinė paskirtis, kiekvieno laivo duomenys: vandentalpa, bendroji talpa, ilgis, plotis, maksimali grimzlė;

5.2. atvykimo tikslas (jeigu atvyksta oficialus svečias, nurodoma oficialaus svečio pareigos, vardas ir pavardė, vizito pobūdis);

5.3. atvykimo ir išvykimo data, laikas;

5.4. laivo kapitono, jo padėjėjų vardas, pavardė, gimimo data;

5.5. laivo įgulos narių skaičius, kiekvieno laivo įgulos nario, kitų laive esančių asmenų vardai ir pavardės, pareigos, gimimo data;

5.6. prašomos laivų aprūpinimo ir kitos paslaugos;

5.7. laisvos formos paraiška švartuoti laivą (-us) ir krantinė (-ės), prie kurios (-ių) pageidautų švartuoti laivą (-us);

5.8. informaciją apie laivo (-ų) savininką (-us) ar valdytoją (-us), jei informaciją teikia laivo savininko ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo.

6. Prašymo išduoti leidimą įplaukti į uostą kopiją Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo prašymo gavimo dienos persiunčia Taisyklių 3 punkte nurodytoms institucijoms, kurios išvadas dėl leidimo įplaukti į uostą išdavimo pateikia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos, o oficialių svečių vizito atveju – ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos. Nagrinėdamos prašymą išduoti leidimą įplaukti į uostą, institucijos pagal kompetenciją įvertina laivo atvykimo į uostą tikslus, funkcinę paskirtį, Lietuvos Respublikos užsienio politikos, nacionalinio saugumo ir kitus valstybinius interesus. Vadovaudamasi Taisyklių 7 punkte nustatytais terminais ir įvertinusi institucijų pateiktas išvadas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija priima sprendimą dėl leidimo įplaukti į uostą išdavimo ir, atsižvelgdama į prašyme nurodytą informaciją, nustato tokio leidimo galiojimo terminą.

7. Apie priimtą sprendimą ir leidimo įplaukti į uostą galiojimo terminą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos, o oficialių svečių vizito atveju – ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos raštu informuoja Lietuvos kariuomenę, akcinę bendrovę Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkciją (toliau – Uosto direkcija) ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Valstybės sienos apsaugos tarnyba), pareiškėją, institucijas, su kuriomis buvo derinamas prašymas išduoti leidimą įplaukti į uostą, taip pat valstybės, kurioje yra registruotas valstybinį statusą turintis laivas, diplomatinę atstovybę Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra.

Punkto pakeitimai:

Nr. 347, 2023-05-03, paskelbta TAR 2023-05-09, i. k. 2023-08774

8. Ne vėliau kaip likus 5 darbo dienoms iki išduoto leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pabaigos, o jeigu leidimo įplaukti į uostą galiojimo terminas buvo trumpesnis kaip 5 darbo dienos, – įplaukimo dieną valstybinį statusą turinčio laivo kapitonas, laivo valdytojas, laivo savininkas arba kitas laivo kapitono, laivo valdytojo, ar laivo savininko įgaliotas asmuo privalo informuoti uosto kapitoną apie pasirengimą išplaukti ir nurodyti planuojamo išplaukimo laiką. Pasikeitus pateiktai informacijai dėl planuojamo išvykimo laiko, valstybinį statusą turinčio laivo kapitonas, laivo valdytojas, laivo savininkas arba kitas laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotas asmuo privalo informuoti uosto kapitoną nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną pasikeitus informacijai. Valstybinį statusą turinčio laivo kapitonui, laivo valdytojui, laivo savininkui arba kitam laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotam asmeniui pranešus, kad laivas negalės išplaukti, uosto kapitonas apie tai ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo pranešimo gavimo informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos kariuomenę, Valstybės sienos apsaugos tarnybą. Valstybinį statusą turinčio laivo kapitonui, laivo valdytojui, laivo savininkui arba kitam laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotam asmeniui šiame punkte nustatytais terminais nepranešus apie pasirengimą išplaukti ir nenurodžius planuojamo išplaukimo laiko, uosto kapitonas kreipiasi į tokio valstybinį statusą turinčio laivo kapitoną su prašymu nedelsiant, bet ne vėliau kaip tą pačią diena, pateikti informaciją apie pasirengimą išplaukti ir planuojamą išplaukimo laiką.

9. Paaiškėjus aplinkybėms, kad valstybinį statusą turintis laivas iki jam išduoto leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pabaigos negalės išplaukti, valstybinį statusą turinčio laivo savininkas arba laivo valdytojas arba laivo savininko ar laivo valdytojo įgaliotas asmuo privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną paaiškėjus aplinkybėms, raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją dėl leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pratęsimo, o tokio prašymo kopiją pateikti Uosto direkcijai. Kartu su šiuo prašymu pateikiamas išsamus paaiškinimas ir kita informacija, pagrindžianti tokio pratęsimo būtinybę. Prašymas turi būti pateiktas ne vėliau kaip likus 2 darbo dienoms iki išduoto leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pabaigos. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, išnagrinėjusi prašymą, apie priimtą sprendimą ne vėliau kaip likus 1 darbo dienai iki išduoto leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pabaigos dėl leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pratęsimo informuoja Uosto direkciją, Lietuvos kariuomenę, Valstybės sienos apsaugos tarnybą, pareiškėją, institucijas, su kuriomis buvo derinamas prašymas išduoti leidimą įplaukti į uostą, taip pat valstybės, kurioje yra registruotas valstybinį statusą turintis laivas, diplomatinę atstovybę Lietuvos Respublikoje, jeigu ji yra.

10. Kai valstybinį statusą turintis laivas yra įplaukęs į uostą turėdamas nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos išduotą leidimą įplaukti į uostą, tačiau atsiranda priverstinio buvimo uoste aplinkybės, nurodytos Taisyklių 11p., uosto kapitonas apie susidariusią situaciją nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, raštu informuoja Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri Taisyklių 16 punkte nurodytas institucijas informuoja apie gautą informaciją ir tokiu būdu inicijuoja priverstinai uoste būnančio laivo nacionalinio saugumo patikrinimo ir saugumo priemonių taikymo procedūras.

11. Priverstinis buvimas uoste suprantamas kaip valstybinį statusą turinčio laivo buvimas uoste priverstinai įplaukus, kaip tai numatyta Taisyklių 15 punkte, arba valstybinį statusą turinčio laivo kapitonui neįvykdžius įsipareigojimo išplaukti nurodytu tokio laivo išplaukimo laiku, arba valstybinį statusą turinčio laivo kapitonui, laivo valdytojui, laivo savininkui arba kitam laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotam asmeniui uosto kapitono prašymu nepranešus apie numatomą valstybinį statusą turinčio laivo išplaukimo laiką ir pasirengimą išplaukti, arba valstybinį statusą turinčio laivo savininkui arba laivo valdytojui arba laivo savininko ar laivo valdytojo įgaliotam asmeniui nustatyta tvarka nepateikus prašymo pratęsti leidimo įplaukti į uostą galiojimo, kai paaiškėja, kad valstybinį statusą turintis laivas iki jam išduoto leidimo įplaukti į uostą galiojimo termino pabaigos negalės išplaukti, arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai priėmus neigiamą sprendimą dėl leidimo įplaukti į uostą galiojimo pratęsimo (toliau – priverstinis buvimas uoste).

III SKYRIUS

UŽSIENIO VALSTYBIŲ KARO LAIVŲ ĮPLAUKIMO Į UOSTĄ TVARKA

12. Užsienio valstybių karo laivai į uostą įplaukia, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nustatyta tvarka yra priimtas sprendimas leisti į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti šių užsienio valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams arba Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių numatytais atvejais. Užsienio valstybės, kuriai priklauso karo laivas, gynybos atašė Lietuvos Respublikoje ar kitas diplomatinės atstovybės Lietuvos Respublikoje diplomatinio personalo narys arba tos valstybės karinių jūrų pajėgų vadas ar jo įgaliotas asmuo, o kai atvyksta NATO ir (arba) Europos Sąjungos valstybių karo laivų junginys, t. y. karo laivų junginys, kurį sudaro NATO ir (arba) Europos Sąjungos valstybių karo laivai ir kuriam vadovauja NATO ir (arba) Europos Sąjungos institucijos arba tarptautinių sutarčių ar susitarimų pagrindu paskirtas karininkas (toliau – NATO ir ES laivų junginys), – NATO ir ES laivų junginio vadas arba jo įgaliotas asmuo arba NATO ar Europos Sąjungos institucija, kuriai pavaldus NATO ir ES laivų junginys, ne vėliau kaip prieš 24 valandas iki numatomos įplaukimo dienos privalo pranešti Lietuvos kariuomenei apie užsienio valstybės karo laivo įplaukimą ir pateikti informaciją, nurodytą Taisyklių 13 punkte. Lietuvos kariuomenė nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 6 valandas perduoda šią informaciją Uosto direkcijai ir Valstybės sienos apsaugos tarnybai.

13. Informacija, pateikiama apie užsienio valstybės karo laivą:

13.1. laivų skaičius, kiekvieno laivo klasė (tipas), pavadinimas, borto numeris, kiekvieno laivo duomenys: vandentalpa, ilgis, plotis, maksimali grimzlė, jėgainės tipas, ginkluotė;

13.2. atvykimo tikslas (jeigu atvyksta oficialus svečias, nurodoma oficialaus svečio pareigos, vardas ir pavardė, vizito pobūdis);

13.3. atvykimo ir išvykimo data, laikas;

13.4. laivo kapitono, jo padėjėjų, taip pat NATO ir ES laivų junginio vado karinis laipsnis, vardas ir pavardė;

13.5. laivo įgulos narių skaičius, kitų laive esančių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų vardai ir pavardės, kariniai laipsniai ir (ar) pareigos, gimimo datos; šios informacijos pateikti nereikia Europos Sąjungos ir NATO valstybių karo laivams;

13.6. laivų radijo stočių galingumas ir dažniai, kuriais pageidaujama naudotis uoste;

13.7. prašomos laivų aprūpinimo ir kitos paslaugos;

13.8. laisvos formos paraiška švartuoti laivą (-us) ir krantinė (-ės), prie kurios (-ių) pageidautų švartuoti laivą (-us).

14. Uosto kapitonas, gavęs informaciją apie užsienio valstybės karo laivą, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip tą pačią dieną, ją įvertina ir, jeigu nustato, kad dėl šio laivo techninių duomenų jis negalės įplaukti į uostą, apie tai nedelsdamas, tačiau likus ne mažiau nei 6 valandoms iki numatomo įplaukimo momento informuoja Lietuvos kariuomenę ir užsienio valstybės karo laivą.

IV SKYRIUS

PRIVERSTINIO ĮPLAUKIMO IR PRIVERSTINIO BUVIMO UOSTE ATVEJU TAIKYTINOS PROCEDŪROS

15. Priverstinis įplaukimas, t. y. valstybinį statusą turinčio laivo, esančio tokioje situacijoje, kai, nesuteikus pagalbos, jam gali grėsti žūtis ar yra navigacinis pavojus ar pavojus jūros aplinkai, išskyrus situacijas, kai reikia gelbėti laive esančius asmenis, įplaukimas į uostą (toliau – priverstinis įplaukimas), išskyrus švartavimą, organizuojamas ir vykdomas mutatis mutandis Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ar jo įgaliotos institucijos nustatyta laivų, kuriems reikia pagalbos, priėmimo į prieglobsčio vietas tvarka.

16. Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centras, gavęs duomenis apie valstybinį statusą turinčio laivo prašymą priverstinai įplaukti, nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 1 darbo dieną, raštu informuoja Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją ir Valstybės saugumo departamentą ir pateikia iš valstybinį statusą turinčio laivo kapitono gautą informaciją. Momentas, kada šiame punkte nurodytoms institucijoms yra pateikiama rašytinė informacija, laikomas nacionalinio saugumo patikrinimo procedūros pradžia.

17. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir Valstybės saugumo departamentas nedelsdami, tačiau ne vėliau kaip per 2 darbo dienas nuo informacijos iš Lietuvos kariuomenės karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo ir koordinavimo centro arba Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos, kai valstybinį statusą turintis laivas yra laikomas priverstinai būnančiu uoste, gavimo pateikia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai išvadas dėl valstybinį statusą turinčio laivo priverstinio įplaukimo į uostą ar (ir) priverstinio buvimo uoste galimo prieštaravimo Lietuvos Respublikos užsienio politikos, nacionalinio saugumo ir kitiems valstybiniams interesams, pasiūlymus dėl priverstinai įplaukusiam ar priverstinai būnančiam uoste valstybinį statusą turinčiam laivui taikytinų apsaugos priemonių ir jų taikymo sąlygų. Prireikus institucijos tiesiogiai kreipiasi į valstybinį statusą turinčio laivo kapitoną, laivo valdytoją, laivo savininką arba kitą laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotą asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo.

18. Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, remdamasi gautomis išvadomis, per 1 darbo dieną priima galutinę išvadą dėl tokio valstybinį statusą turinčio laivo saugumo ir jam taikytinų apsaugos priemonių ir jų taikymo sąlygų. Apie priimtą galutinę išvadą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija nedelsdama, tačiau ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo galutinės išvados priėmimo informuoja laivo kapitoną, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministeriją, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministeriją, Valstybės saugumo departamentą, Lietuvos kariuomenę, uosto kapitoną, Lietuvos transporto saugos administraciją, Valstybės sienos apsaugos tarnybą ir prireikus kitas institucijas.

19. Gavusios galutinę išvadą dėl priverstinai įplaukusio ir (ar) priverstinai uoste būnančio valstybinį statusą turinčio laivo saugumo, institucijos tą pačią dieną pagal kompetenciją inicijuoja galutinėje išvadoje nurodytų apsaugos priemonių taikymą tokiam laivui. Apsaugos priemonės taikomos laikantis galutinėje išvadoje nurodytų sąlygų. Apsaugos priemones, jų taikymo sąlygas pakeisti, taip pat apsaugos priemones atšaukti raštu gali Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija savo iniciatyva ar (ir) tokių priemonių taikymą pasiūliusios institucijos, ar (ir) uosto kapitono, ar (ir) apsaugos priemones taikančio subjekto motyvuotu prašymu mutatis mutandis Taisyklių 18 punkte nustatyta tvarka. Prireikus institucijos tiesiogiai kreipiasi į valstybinį statusą turinčio laivo kapitoną, laivo valdytoją, laivo savininką arba kitą laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotą asmenį dėl papildomos informacijos pateikimo.

V SKYRIUS

LAIVŲ ŠVARTAVIMAS UOSTE

20. Valstybinį statusą turinčių laivų, kuriems išduotas leidimas įplaukti į uostą Taisyklių II skyriuje nustatyta tvarka pagal gautas paraiškas, ir valstybinį statusą turinčių laivų, priverstinai įplaukusių į uostą ir (ar) priverstinai būnančių uoste, švartavimą organizuoja valstybinį statusą turinčio laivo agentas ,laivo valdytojas, laivo savininkas ar kitas laivo valdytojo, laivo savininko įgaliotas asmuo. Šiame punkte nurodyti laivai, suderinus su Lietuvos kariuomene, švartuojami prie Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąraše (toliau – sąrašas), patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. kovo 20 d. nutarimu Nr. 277 „Dėl Užsienio valstybių karo ir valstybinį statusą turinčių laivų įplaukimo į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą ir buvimo jame taisyklių, Paraiškų švartuoti Lietuvos karo laivus teikimo ir nagrinėjimo taisyklių ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto nekarinėje teritorijoje esančių krantinių, rezervuojamų budintiems Lietuvos karo laivams ir užsienio valstybių karo laivams pirmumo teise švartuoti ir stovėti, sąrašo patvirtinimo“, nurodytų krantinių. Jeigu sąraše nurodytos krantinės užimtos arba švartavimasis nėra suderintas su Lietuvos kariuomene, valstybinį statusą turinčio laivo agentas, laivo valdytojas, laivo savininkas ar kitas laivo valdytojo, laivo savininko įgaliotas asmuo, įvertinęs valstybinį statusą turinčio laivo duomenis ir situaciją, iki įplaukimo į uostą raštu suderina su uosto žemės naudotoju kitą švartavimo krantinę.

21. Užsienio valstybių karo laivų švartavimo prie sąraše nurodytų krantinių vietą, išnagrinėjusi gautas paraiškas švartuoti užsienio valstybės karo laivus ir suderinusi su uosto kapitonu, nustato Lietuvos kariuomenė. Jeigu sąraše nurodytos krantinės užimtos, Lietuvos kariuomenė kreipiasi į užsienio valstybės karo laivo agentą, laivo valdytoją, laivo savininką ar kitą laivo valdytojo, laivo savininko įgaliotą asmenį, kuris suderina su uosto kapitonu ir uosto žemės naudotoju kitą švartavimo krantinę ir apie tai raštu informuoja Lietuvos kariuomenę, nurodo krantinės numerį, akvatorijos prie šios krantinės gylį ir informaciją apie galimybes prie šios krantinės teikti laivų aprūpinimo ir kitas paslaugas.

VI SKYRIUS

KITI SU LAIVŲ BUVIMU UOSTE SUSIJĘ REIKALAVIMAI

22. Valstybinį statusą turinčių laivų aprūpinimo ir kitas paslaugas organizuoja šių laivų agentai arba laivo valdytojai, kitus su laivų buvimu uoste susijusius klausimus koordinuoja ministerijos, kurios kompetencijai priskirti klausimai, tiesiogiai susiję su konkretaus laivo atvykimo tikslu ar funkcine paskirtimi, įgalioti asmenys.

23. Užsienio valstybių karo laivų aprūpinimą ir kitų paslaugų teikimą organizuoja ir kitus su šių laivų buvimu uoste susijusius klausimus koordinuoja Lietuvos kariuomenė.

24. Tais atvejais, kai Taisyklių 10 punkte numatytu atveju yra laikoma, kad valstybinį statusą turintis laivas priverstinai būna uoste, Valstybės sienos apsaugos tarnyba imasi priemonių, kuriomis užtikrina, kad tokio valstybinį statusą turinčio laivo įgula ir kiti asmenys negalėtų išvykti už terminalo, prie kurio prišvartuotas laivas, krantinės ribų. Ši priemonė taikoma tol, kol bus atliktos nacionalinio saugumo tikrinimo procedūros ir bus priimta Taisyklių 18 punkte nurodyta Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos galutinė išvada, kurios pagrindu tokiam valstybinį statusą turinčiam laivui bus taikomos, galutinėje išvadoje numatytos apsaugos priemonės.

25. Užsienio valstybės karo laivo įgulos, kitų laive esančių karių ir karinėms pajėgoms priskirtų civilių tarnautojų leidimo išlipti į krantą tvarką laivo kapitonas derina su Lietuvos kariuomene. Ginkluoti kariai gali būti išlaipinti į krantą dalyvauti iškilmingose ceremonijose tik Lietuvos kariuomenės rašytiniu leidimu.

26. Tais atvejais, kai užsienio valstybės karo laivas stovi prie krantinės pažeisdamas Lietuvos Respublikos tarptautinių operacijų, pratybų ir kitų karinio bendradarbiavimo renginių įstatymo nustatyta tvarka priimto sprendimo leisti į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams nustatytas sąlygas, Lietuvos kariuomenė imasi priemonių, kuriomis užtikrina, kad tokių laivų įgulos nariai ir kiti asmenys negalėtų išvykti už terminalo, prie kurio prišvartuotas laivas, krantinės ribų.

27. Leidimas saliutuoti naudojant turimus šaudmenis derinamas su Lietuvos kariuomene. Apie suderintą saliutavimą Lietuvos kariuomenė raštu informuoja Uosto direkciją ne vėliau kaip likus 1 kalendorinei dienai iki saliutavimo dienos.

28. Laivams uoste draudžiama:

28.1. naudotis radiolokacinėmis, kitomis radiotechnikos ir hidroakustikos priemonėmis, išskyrus atvejus kai priemones naudoti yra būtina laivo saugiam plaukiojimui užtikrinti ir yra gautas uosto kapitono leidimas jas panaudoti;

28.2. nuleisti į vandenį narus ar atlikti kitus veiksmus po vandeniu, išskyrus atvejus, kai prireikus apžiūrėti arba remontuoti povandeninę laivo dalį laivo kapitonas gavo rašytinį Lietuvos kariuomenės ir Uosto direkcijos sutikimą.

29. Prieš laivui atsišvartuojant ir siekiant išplaukti iš uosto laivo kapitonas arba kitas laivo kapitono, laivo valdytojo ar laivo savininko įgaliotas asmuo informuoja apie tai Uosto direkciją, Lietuvos transporto saugos administraciją, Lietuvos kariuomenę ir Valstybės sienos apsaugos tarnybą.

VII SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

30. Kompetentingos institucijos, nustačiusios, kad laivas pažeidžia Taisyklių ar kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimus, kreipiasi į laivo kapitoną (kreipimosi kopija pateikiama Lietuvos kariuomenei) ir pareikalauja per nustatytą terminą nutraukti neteisėtus veiksmus. Jeigu šio reikalavimo nepaisoma, reikalavimą pateikęs subjektas ne vėliau kaip per 1 darbo dieną nuo reikalavimo nevykdymo nustatymo dienos informuoja instituciją, kuri priėmė sprendimą leisti į Lietuvos Respublikos teritoriją atvykti kitų valstybių kariniams vienetams, kariams ir karinėms pajėgoms priskirtiems civiliams tarnautojams, arba, jeigu reikalavimų nepaiso valstybinį statusą turintis laivas, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją, kuri uždraudžia laivui įplaukti į uostą arba įpareigoja laivą per nustatytą laiką išvykti iš uosto ir kuri apie tai informuoja uosto kapitoną, valstybės, kurioje yra registruotas laivas, diplomatinę atstovybę Lietuvos Respublikoje, o jeigu tokios Lietuvoje nėra, – subjektus, turinčius teisę kreiptis Taisyklių nustatyta tvarka dėl leidimo įplaukti į uostą išdavimo ar sprendimo priėmimo. Jeigu laivo kapitonas nepaiso draudimo įplaukti į uostą arba įpareigojimo per nustatytą laiką išvykti iš uosto, uosto kapitonas Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 18 straipsnyje nustatyta tvarka kreipiasi dėl Lietuvos kariuomenės pasitelkimo.

___________________

Priedo pakeitimai:

Nr. 41, 2018-01-10, paskelbta TAR 2018-01-15, i. k. 2018-00612

Krantinės numeris	Krantinės ilgis (metrais)	Leistina grimzlė prie krantinės (metrais)
28	57	8,5
29	57	8,5
30	57	8,5
31	57	8,5
32	57	8,5
33	57	8,5
73	141	6
	483 (iš viso)