Nutarimas paskelbtas: Žin., 2002, Nr. 60-2434

Neoficialus nutarimo tekstas

Lietuvos Respublikos Vyriausybė

 

nutarimas

Antraštės pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

DĖL RINKOS KAINOS, PAGAL KURIĄ MOKESČIŲ ADMINISTRATORIUS APSKAIČIUOJA PREKIŲ AR PASLAUGŲ APMOKESTINAMĄJĄ VERTĘ SAVO SPRENDIMU, NUSTATYMO METODŲ IR JŲ TAIKYMO TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2002 m. birželio 12 d. Nr. 871

Vilnius

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 35-1271; 2006, Nr. 137-5203) 17 straipsniu ir įgyvendindama 1977 m. gegužės 17 d. Šeštąją Tarybos direktyvą 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo – Bendra pridėtinės vertės mokesčio sistema: vienodas vertinimo pagrindas (OL 2004 m. specialusis leidimas, 9 skyrius, 1 tomas, p. 23) ir 2006 m. gegužės 15 d. Tarybos sprendimą 2006/389/EB, leidžiantį Lietuvos Respublikai taikyti priemonę, nukrypstančią nuo Šeštosios direktyvos 77/388/EEB dėl valstybių narių apyvartos mokesčių įstatymų derinimo 11 straipsnio ir 28e straipsnio (OL 2006 L 150, p. 15), Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

Preambulės pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

1. Patvirtinti Rinkos kainos, pagal kurią mokesčių administratorius apskaičiuoja prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę savo sprendimu, nustatymo metodus ir jų taikymo taisykles (pridedama).

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

2. Šis nutarimas įsigalioja nuo 2002 m. liepos 1 dienos.

 

 

 

Ministras Pirmininkas                                                                      Algirdas Brazauskas

 

 

 

Finansų ministrė                                                                              Dalia Grybauskaitė

_______________

Patvirtinta

Lietuvos Respublikos Vyriausybės
2002 m. birželio 12 d. nutarimu Nr. 871

 

Pavadinimo pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

RINKOS KAINOS, PAGAL KURIĄ MOKESČIŲ ADMINISTRATORIUS APSKAIČIUOJA PREKIŲ AR PASLAUGŲ APMOKESTINAMĄJĄ VERTĘ SAVO SPRENDIMU, NUSTATYMO METODAI IR JŲ TAIKYMO TAISYKLES

 

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Šios Taisyklės reglamentuoja, kaip mokesčių administratorius, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 17 straipsniu, nustato rinkos kainą, pagal kurią apskaičiuoja apmokestinamąją prekių ir (arba) paslaugų vertę savo sprendimu. Šios Taisyklės taikomos patikrinimo metu nustačius, kad tenkinamos šios dvi sąlygos:

1.1. prekių ar paslaugų apmokestinamoji vertė yra:

1.1.1. daug mažesnė už rinkos kainą, ir prekių ir (arba) paslaugų pirkėjas (klientas) neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą viso tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM arba gali įtraukti į PVM atskaitą tik dalį tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM; arba

1.1.2. daug didesnė už rinkos kainą, ir prekių tiekėjas ir (arba) paslaugų teikėjas neturi teisės įtraukti į PVM atskaitą viso tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM arba gali įtraukti į PVM atskaitą tik dalį tų prekių ir (arba) paslaugų pirkimo (importo) PVM;

1.2. yra pagrindo manyti, kad prekių ir (arba) paslaugų apmokestinamoji vertė dirbtinai sumažinta arba padidinta siekiant mokestinės naudos, ir sandoris, kurio apmokestinamoji vertė dirbtinai sumažinta arba padidinta, sudarytas tarp susijusių asmenų, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2 straipsnio 31 dalyje.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

2. Apmokestinamoji vertė mokesčių administratoriaus sprendimu apskaičiuojama patikrinimo metu. Šiuo atveju mokesčių administratorius, priimdamas sprendimą dėl patikrinimo akto tvirtinimo, kartu priima ir sprendimą dėl apmokestinamosios vertės apskaičiavimo.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

3. Mokesčių administratorius turi teisę pats apskaičiuoti patiektų prekių ar suteiktų paslaugų apmokestinamąją vertę tiek tikrindamas prekių tiekėją (paslaugų teikėją), tiek pirkėją (klientą).

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

II. APMOKESTINAMOSIOS VERTĖS APSKAIČIAVIMAS

 

4. Patikrinimo metu nustačius, kad yra pagrindo manyti prekių ar paslaugų apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą, apmokestinamoji vertė apskaičiuojama pagal rinkos kainą, nustatytą taikant šiuos metodus:

4.1. tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą;

4.2. panašių prekių (paslaugų) kainos metodą;

4.3. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos ir įprastos veiklos pelningumo normos  metodą;

4.4. prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos ar įsigijimo kainos metodą.

 

5. Šių taisyklių 4.1–4.4 punktuose nurodyti metodai taikomi paeiliui. Kiekvieno punkto nuostatos gali būti taikomos tik tuo atveju, jeigu pagal ankstesnįjį punktą apmokestinamosios vertės apskaičiuoti neįmanoma.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

6. Taikant tapačių prekių (paslaugų) kainos metodą, tapačiomis laikomos prekės ar paslaugos, kurių tapatūs šie požymiai:

6.1. paskirtis;

6.2. fizinės savybės ir techninės charakteristikos;

6.3. kokybė ir kilmė;

6.4. valstybė, kurios rinkai jos skirtos.

 

7. Nereikšmingi prekių išvaizdos ar kokybės kategorijos skirtumai, jeigu kiti požymiai atitinka šių Taisyklių 6.1–6.4 punktų kriterijus, nėra kliūtis laikyti prekes tapačiomis.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

8. Taikant panašių prekių (paslaugų) kainos metodą, panašiomis laikomos prekės ar paslaugos, kurių panašūs šie požymiai:

8.1. prekė turi panašias savybes ir gali atlikti tą pačią funkciją;

8.2. paslauga užtikrina to paties poreikio tenkinimą;

8.3. prekių pagaminimo ar paslaugų suteikimo savikainos elementai yra panašūs.

9. Taikant prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos ir įprastos veiklos pelningumo normos metodą, prie prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos (įsigijimo kainos) pridedama įprasta veiklos pelningumo norma, taip pat įvairios kitos su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) susijusios pirkėjui tenkančios išlaidos.

10. Taikant prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos arba įsigijimo kainos metodą, prie prekių pagaminimo (paslaugų suteikimo) savikainos (įsigijimo kainos) pridedamos įvairios su prekių tiekimu (paslaugų teikimu) susijusios pirkėjui tenkančios išlaidos.

 

III. ŠALTINIŲ RINKOS KAINAI NUSTATYTI NAUDOJIMAS

 

11. Mokesčių administratorius, šių Taisyklių 4.1–4.4 punktuose nurodytais metodais nustatydamas rinkos kainą, naudoja to paties prekių tiekėjo (paslaugų teikėjo) ir (arba) pirkėjo (kliento) apskaitos ir kitus duomenis, išskyrus duomenis apie sandorius, kurių atveju yra pagrindo laikyti apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

12. Jeigu naudojant 11 punkte nurodytą šaltinį rinkos kainos nustatyti neįmanoma, mokesčių administratorius turi teisę naudoti šiuos šaltinius (naudojamas tas šaltinis (arba šaltiniai), kuris leidžia tiksliausiai nustatyti rinkos kainą):

12.1. turto vertintojų išvadas;

12.2. komisijos privalomam registruoti turtui įvertinti nustatytas vidutines rinkos kainas;

12.3. oficialiosios valstybės institucijų statistikos duomenis;

12.4. tam tikros veiklos srities (ūkio šakos) apmokestinamuosius asmenis vienijančių asociacijų teikiamą informaciją įprastai konkrečioje veiklos srityje (ūkio šakoje) pelningumo normai nustatyti, kai šios asociacijos su centriniu mokesčių administratorium yra pasirašiusios atitinkamus susitarimus dėl bendradarbiavimo;

12.5. kitų apmokestinamųjų asmenų apskaitos ir kitus duomenis, išskyrus duomenis apie sandorius, kurių atveju yra pagrindo laikyti apmokestinamąją vertę esant dirbtinai padidintą ar sumažintą;

12.6. kitus šaltinius, kuriuos naudojant galima pagrįstai nustatyti prekių (paslaugų) rinkos kainas (įskaitant skelbimus visuomenės informavimo priemonėse, kataloguose, žinynuose skelbiamas kainas ar panašiai).

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

13. Tikrinamas apmokestinamasis asmuo turi teisę teikti mokesčių administratoriui savo siūlymus dėl šaltinių naudojimo rinkos kainai nustatyti, kuriuos mokesčio administratorius privalo įvertinti.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

14. Apskaičiuodamas apmokestinamąją vertę, mokesčių administratorius rinkos kainą, apskaičiuotą pagal šių Taisyklių 4.1–4.4 punktus, tikslina atsižvelgdamas į kitas sandorio dėl prekių ar paslaugų, kurių apmokestinamoji vertė apskaičiuojama, sąlygas, jeigu jų įtaka gali būti objektyviai įvertinta.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

IV. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

15. Centrinis mokesčių administratorius tvirtina apmokestinamosios vertės apskaičiavimo mokesčio administratoriaus sprendimu metodiką.

Punkto pakeitimai:

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

 

 

 

––––––––––––––––

Pakeitimai:

 

1.

Vyriausybė, Nutarimas

Nr. 39, 2007-01-15, Žin., 2007, Nr. 7-284 (2007-01-18)

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VYRIAUSYBĖS 2002 M. BIRŽELIO 12 D. NUTARIMO NR. 871 "DĖL RINKOS KAINOS, PAGAL KURIĄ MOKESČIO ADMINISTRATORIUS APSKAIČIUOJA PREKIŲ AR PASLAUGŲ APMOKESTINAMĄJĄ VERTĘ SAVO SPRENDIMU, NUSTATYMO METODŲ IR JŲ TAIKYMO TVARKOS PATVIRTINIMO" PAKEITIMO

 

*** Pabaiga ***

 

 

Redagavo: Angonita Rupšytė (2007-01-18)

anrups@lrs.lt